VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS TARNYBOS 2019 M. KOVO 19 D. ĮSAKYMO NR. 1-108 „DĖL KLASIFIKUOJAMŲJŲ APGYVENDINIMO PASLAUGŲ KLASIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2024 m. liepos 16 d. Nr. 1-143

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-108 „Dėl Klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Direktorė                                                                                                                   Goda Aleksaitė

 

PATVIRTINTA

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos

direktoriaus 2019 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1-108

(Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos

direktoriaus 2024 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1-143

redakcija)

 

 

 

KLASIFIKUOJAMŲJŲ APGYVENDINIMO PASLAUGŲ KLASIFIKAVIMO tvarkos aprašAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo atlikimą, apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo komisijos (toliau – Komisija) ir klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo ekspertų, kurie įtraukti į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau Tarnyba) direktoriaus įsakymu tvirtinamą Apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo ekspertų sąrašą (toliau – Sąrašas), (toliau – Ekspertai) funkcijas, teises ir pareigas.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Klasifikuojamas objektas – objektas, dėl kurio klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjas Tarnybai yra pateikęs prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą.

2.2. Klasifikuojamo objekto apžiūra – klasifikuojamame objekte teikiamų klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų atitikties atitinkamos apgyvendinimo paslaugų rūšies klasifikavimo reikalavimams nustatymas lankantis klasifikuojamame objekte.

2.3. Pareiškėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Tarnybai pateikęs prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą.

2.4. Pateisinamos priežastysnedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir kitos objektyvios nuo asmens nepriklausančios aplinkybės.

2.5. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, ir kituose teisės aktuose.

 

II SKYRIUS

PRAŠYMo NAGRINĖJIMAS IR KLASIFIKUOJAMO OBJEKTO APŽIŪROS ORGANIZAVIMAS

 

3. Pareiškėjas, norintis gauti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą (toliau – Klasifikavimo pažymėjimas), privalo pateikti Tarnybai prašymą išduoti apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimą ir klasifikavimo anketą Turizmo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Atsižvelgdamas į Tarnyboje gautų prašymų, kuriems reikalinga klasifikuojamo objekto apžiūra, skaičių, Komisijos sekretorius racionaliai planuoja, organizuoja klasifikuojamų objektų apžiūras, suderina galimos apžiūros laiką su pareiškėju ir elektroniniu paštu informuoja visus Ekspertus pagal tai, kurioje Lietuvos apskrities savivaldybėje yra klasifikuojamas objektas.

5. Klasifikuojamo objekto apžiūrą atlieka ne mažiau kaip 2 (du) Tarnybos Turizmo rinkos priežiūros skyriaus (toliau – Skyrius) valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriems pagal funkcijas yra priskirtas apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo vykdymas (toliau – Skyriaus darbuotojai). Išimtiniais atvejais, kai dėl pateisinamų priežasčių sumažėja žmogiškųjų išteklių ir nėra galimybių apžiūros atlikti ne mažiau kaip dviem Skyriaus darbuotojams arba kai apžiūrą reikia atlikti skubos tvarka ir nėra galimybių ją atlikti ne mažiau kaip dviem Skyriaus darbuotojams, Tarnybos direktorius ar jo įgaliotas asmuo motyvuotu sprendimu gali pavesti apžiūrą atlikti vienam Skyriaus darbuotojui.

6. Apžiūros metu Skyriaus darbuotojas (-ai) renka vaizdinius klasifikuojamo objekto įrodymus (nuotraukas ir/arba vaizdo įrašus), kurie pridedami prie klasifikuojamo objekto apžiūros išvados.

7. Ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo klasifikuojamo objekto apžiūros baigimo dienos Skyriaus darbuotojas (-ai) surašo klasifikuojamo objekto apžiūros išvadą, kurioje nurodo nustatytus:

7.1. klasifikuojamo objekto neatitikimus privalomiems reikalavimams pareiškėjo pageidautam klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų kokybės lygiui (prašomų žvaigždučių skaičiui) pagal atitinkamų apgyvendinimo paslaugų rūšių klasifikavimo reikalavimus, kurie tvirtinami Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu (toliau – Klasifikavimo reikalavimai) ir konkretų terminą šiems trūkumams ištaisyti;

7.2. kitus neprivalomus reikalavimus papildomiems balams surinkti, kurie išdėstyti Klasifikavimo reikalavimuose bei pagal Klasifikavimo reikalavimuose nustatytą balų skyrimo sistemą apskaičiuotą bendrą klasifikuojamo objekto balų sumą (jei reikalinga).

8. Klasifikuojamo objekto apžiūros išvada registruojama Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje ir išsiunčiama pareiškėjui elektroniniu paštu.

9. Pareiškėjas, ištaisęs visus privalomų Klasifikavimo reikalavimų neatitikimus ir, jei reikalinga, atsižvelgęs į neprivalomų reikalavimų pastabas, Skyriaus darbuotojui (-ams) pateikia tai patvirtinančius įrodymus (nuotraukas, filmuotą medžiagą, kvitus, sąskaitas faktūras ar kitus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus). Skyriaus darbuotojas (-ai) įvertina pateiktų patvirtinančių įrodymų tikrumą ir pakankamumą (ar įsigytas pakankamas tinkamų trūkumų pašalinimui reikalingas prekių ar paslaugų kiekis, pateiktos nuotraukos atitinka apžiūros metu matytą aplinką ir pan.) atsižvelgdamas (-i) į apžiūros išvadoje nurodytus trūkumus ir neatitikimus. Po vertinimo Skyriaus darbuotojas (-ai) surašo trūkumų pašalinimo išvadą, kurioje nurodo kokie trūkumai ištaisyti.

10. Skyriaus darbuotojas registruoja trūkumų pašalinimo išvadą (pridėdamas pareiškėjo pateiktus įrodymus) Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje.

11. Pakartotinė objekto apžiūra vietoje privaloma, kai:

11.1. pagal pateiktus dokumentus (nuotraukas, filmuotą medžiagą, kvitus, sąskaitas faktūras ar kitus prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus) yra sunku įvertinti ištaisytus trūkumus, nes neatitikimas Klasifikavimo reikalavimams yra susijęs su remonto darbais, švaros ir higienos kriterijais, nepriekaištingos įrangos būkle, bendru viešbučio įspūdžiu;

11.2. įtariama, kad pateikti įrodymai galimai neatitinka tikrovės.

12. Pakartotinėje objekto apžiūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip vienas Skyriaus darbuotojas bei atskiru Komisijos pirmininko siūlymu ir Tarnybos direktoriaus sprendimu paskirtas bent vienas darbuotojas iš Skyriaus ar kitų Tarnybos rinkos priežiūros skyrių (toliau – Padalinys), kuris nedalyvavo pirminėje klasifikuojamo objekto apžiūroje, jei buvo taikomas šio Aprašo III skyriuje nustatytas rotacijos principas.

13. Po pakartotinės apžiūros per 3 (tris) darbo dienas apžiūrą atlikę Tarnybos atstovai surašo pakartotinę apžiūros išvadą ir atlieka veiksmus nurodytus Aprašo 7 ir 8 punktuose.

14. Komisijai svarstyti pateikiamos šio Aprašo 7, 9 ir 13 punktuose nurodytos klasifikuojamo objekto apžiūros išvados ir, jei reikalinga, vaizdinė medžiaga

 

iii SKYRIUS

PATIKRINIMAI VYKDANT ROTACIJĄ

 

15. Klasifikuojamų objektų apžiūros rotaciniu būdu vykdomos siekiant mažinti korupcijos prielaidas ir didinti apžiūrų skaidrumą.

16. Dėl rotacijos taikymo klasifikuojamų objektų apžiūroms ir dažnumo sprendimą priima Tarnybos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, siekiant kurti korupcijai skaidrią aplinką arba atsižvelgiant į informaciją dėl galimai netinkamai vykdomų klasifikuojamų objektų apžiūrų.

17. Tarnyboje taikomos šios rotacijos:

17.1. tarp darbuotojų Skyriuje;

17.2. tarp Padalinio darbuotojų.

18. Klasifikuojamų objektų rotacinės apžiūros, Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto darbuotojo motyvuotu sprendimu, įtraukiamos į Skyriaus ketvirčio apžiūrų planus, atsižvelgiant į klasifikuojamų objektų skaičių ar kitas aplinkybes (kitų kompetentingų institucijų ar subjektų pranešimai, skundai ar informacija iš viešai prieinamų informacijos šaltinių ir kt. dėl klasifikuojamo objekto). Ketvirčio apžiūrų planai skelbiami Tarnybos internetiniame puslapyje. Apžiūrų planuose skelbiama informacija: apžiūros objekto pavadinimas, fizinio ar juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, klasifikavimo pažymėjimo numeris, objekto adresas, planuojama apžiūros data (mėnuo).

19. Planuojant rotacines apžiūras atsižvelgiama į žmogiškuosius ir kitus išteklius bei į darbuotojo kompetenciją ir praktines žinias susijusias su objektų klasifikavimu.

20. Skyriaus darbuotojai sudaro sąlygas rotacinį patikrinimą atliekančiam darbuotojui susipažinti su turimais klasifikuojamo objekto dokumentais, jei reikalinga, gauti kitą apžiūrai reikalingą informaciją.

21. Rotaciniu principu apžiūrą atliekantis darbuotojas Apraše nustatyta tvarka atlieką apžiūrą kartu su Skyriaus darbuotoju pilna apimtimi pagal Aprašo 6,7 ir 9 punktus.

22. Skyriaus darbuotojas (-ai) duomenis apie atliktas rotacines apžiūras per 5 (penkias) darbo dienas pasibaigus ketvirčiui pateikia Skyriaus vedėjui.

 

iV SKYRIUS

EKSPERTŲ teisės ir PAREIGOS

 

23. Ekspertais skiriami savivaldybių, turizmo informacijos centrų ir turizmo paslaugų verslo asociacijų darbuotojai, išklausę apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo nuotolinius mokymus, kuriuos organizuoja Skyriaus darbuotojai pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per 2 (du) metus. Ekspertai skiriami Tarnybos direktoriaus įsakymu įtraukiant juos į Sąrašą, kuris skelbiamas Tarnybos internetinėje svetainėje.

24. Tarnybos darbuotojas negali eiti Eksperto pareigų.

25. Ekspertui, nustojus eiti pareigas Sąraše nurodytoje darbovietėje, jis yra išbraukiamas iš šio Sąrašo, jei nauja darbovietė nėra savivaldybė, turizmo informacijos centras ar turizmo paslaugų verslo asociacija. Kitu atveju, tikslinama Sąraše esanti informacija apie Ekspertą. Sąrašas yra peržiūrimas kartą per pusę metų ir, jei reikalinga, Tarnybos direktoriaus įsakymu yra atnaujinamas.

26. Ekspertų funkcija – stebėtojų teisėmis dalyvauti Tarnybos atliekamoje klasifikuojamo objekto apžiūroje. Konkretaus Eksperto dalyvavimas klasifikuojamo objekto apžiūroje parenkamas atsižvelgiant, kurioje Lietuvos apskrities savivaldybėje veikia Ekspertas ir yra klasifikuojamas objektas.

27. Ekspertai, atlikdami jiems pavestą funkciją, turi teisę:

27.1. kartu su Skyriaus darbuotoju (-ais) apžiūrėti klasifikuojamą objektą (teritoriją, patalpas, įrangą, papildomas paslaugas, darbo organizavimą);

27.2. Komisijos kvietimu, dalyvauti Komisijos posėdžiuose svarstant išvadas ir teikti paaiškinimus;

27.3. pateikti Tarnybai laisvos formos prašymą būtį išbrauktiems iš Sąrašo.

28. Ekspertai, atlikdami jiems pavestą funkciją, privalo:

28.1. Skyriaus darbuotojo (-jų) prašymu, teikti reikalingą informaciją nagrinėjant pareiškėjo prašymą;

28.2. Komisijos sekretoriaus kvietimu dalyvauti Komisijos posėdyje svarstant išvadas ir teikti paaiškinimus. Jei dėl pateisinamų priežasčių negali dalyvauti, informuoti Komisijos sekretorių;

28.3. laikyti paslaptyje ir (ar) neplatinti informacijos, su kuria susipažino ir (ar) kurią sužinojo eidamas Eksperto pareigas, išskyrus viešai prieinamą informaciją;

28.4. vengti interesų konflikto, pasirašyti Tarnybos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją (1 priedas) ir konfidencialumo pasižadėjimą (2 priedas) bei vadovautis jų nuostatomis;

28.5. nedelsiant informuoti Komisijos sekretorių, kai nustoja eiti Sąraše nurodytas pareigas ar pasikeičia kita Sąraše nurodyta informacija;

28.6. informuoti Komisijos sekretorių ir atnaujinti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, jei pasikeičia juose pateikti duomenys;

28.7. atnaujinti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

V skyrius

KOMISIJA

 

29. Komisija sudaroma iš 7 (septynių) narių – Komisijos pirmininko, ne mažiau kaip vieno Komisijos pirmininko pavaduotojo ir kitų Komisijos narių iš turizmo paslaugų verslo asociacijų, savivaldybių institucijų, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Tarnybos atstovų, skiriamų jų valdymo organų sprendimu 2 (dvejų) metų kadencijai.

30. Komisijos pirmininku ir Komisijos pirmininko pavaduotoju skiriami Tarnybos valstybės tarnautojai, einantys ne žemesnes nei patarėjo pareigas.

31. Komisijos narių personalinė sudėtis tvirtinama Tarnybos direktoriaus įsakymu.

32. Komisija savo veikloje vadovaujasi Turizmo įstatymu, Klasifikavimo reikalavimais, šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais. Komisijos veikla grindžiama objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo ir kitais Viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais.

33. Komisija nėra juridinis asmuo. Komisijos nariams už dalyvavimą jos veikloje neatlyginama.

 

VI skyrius

komisijos UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

34. Pagrindiniai Komisijos uždaviniai – vertinti klasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų, nurodytų Turizmo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atitiktį Klasifikavimo reikalavimams ir teikti Tarnybos direktoriui siūlymus dėl klasifikavimo pažymėjimo išdavimo bei galiojimo panaikinimo.

35. Komisija, vykdydama jai pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas:

35.1. atsižvelgdama į Skyriaus darbuotojo (-ų), esant apžiūrų rotacijai ir į Skyriaus ar Padalinio darbuotojo (-ų) pateiktą (-as) išvadą (-as) teikia siūlymą (-us) dėl klasifikuojamų objektų atitikties Klasifikavimo reikalavimams vertinimo;

35.2. teikia Tarnybai siūlymą (-us):

35.2.1. išduoti klasifikavimo pažymėjimą;

35.2.2. atsisakyti išduoti klasifikavimo pažymėjimą;

35.2.3. panaikinti klasifikavimo pažymėjimo galiojimą;

35.3. teikia Tarnybai pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su apgyvendinimo paslaugų klasifikavimu, tobulinimo;

35.4. svarsto kitus su apgyvendinimo paslaugų klasifikavimu susijusius klausimus.

 

VII SKYRIUS

KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS

 

36. Pagrindinė Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisijos pirmininkas Komisijos posėdžius organizuoja savo nuožiūra pasirinktu dažnumu, atsižvelgdamas į svarstytinų klausimų kiekį, aktualumą ir svarbumą.

37. Posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 5 (penki) Komisijos nariai, įskaitant Komisijos pirmininką, o jam nesant Komisijos pirmininko pavaduotoją.

38. Jeigu Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, jo funkcijas atlieka Komisijos pirmininko pavaduotojas.

39. Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą, darbotvarkę nustato (patvirtina) Komisijos pirmininkas. Šią informaciją Komisijos sekretorius praneša Komisijos nariams elektroniniu paštu išsiųsdamas pranešimą ne vėliau kaip prieš 3 (tris) darbo dienas iki Komisijos posėdžio dienos. Šie reikalavimai netaikomi, kai Komisijos posėdžiai vyksta naudojant elektroninių ryšių priemones šio Aprašo 43 punkte nurodyta tvarka.

40. Komisijos narių dalyvavimas Komisijos posėdžiuose privalomas, išskyrus atvejus, kai Komisijos narys posėdyje negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Esant poreikiui Komisija gali pakviesti Skyriaus ar Padalinio darbuotoją (-us), kuris (-ie) dalyvavo apžiūroje pagal rotacijos principą, atlikusį (-ius) klasifikuojamo objekto apžiūrą, ar stebėtojo (-ų) teisėmis dalyvavusį (-ius) Ekspertą (-us), dalyvauti Komisijos posėdyje ir užduoti klausimus. Komisijos posėdžio dalyviai, negalintis dalyvauti Komisijos posėdyje, informuoja apie tai Komisijos sekretorių iki posėdžio pradžios, nurodydami nedalyvavimo pagrindus.

41. Komisijos pirmininko sprendimu Komisijos posėdžiai gali vykti naudojant elektroninių ryšių priemones. Kai Komisijos posėdis vyksta naudojant elektroninių ryšių priemones, Komisijos pirmininkas arba jo pavedimu Komisijos sekretorius nustato terminą balsuoti (argumentuotai nuomonei svarstomais klausimais pareikšti). Turima Komisijos posėdžio medžiaga ir kita reikalinga informacija Komisijos nariams pateikiama elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) darbo dieną iki termino balsuoti pabaigos. Balsavimui skirtas terminas turi būti ne trumpesnis kaip 1 (viena) darbo diena.

42. Komisija sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais priima atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių paprasta balsų dauguma. Komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko arba jo funkcijas atliekančio Komisijos pavaduotojo balsas.

43. Kai yra balsuojama naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis, sprendimas yra priimamas tik tuo atveju, kai balsuoja ne mažiau kaip 5 (penki) Komisijos nariai.

44. Komisijos posėdžio protokolą ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo posėdžio dienos surašo Komisijos sekretorius. Protokole nurodoma: protokolo numeris, posėdžio data, laikas, dalyvaujantys asmenys, kvorumo buvimas, posėdyje svarstyti klausimai (darbotvarkė), balsavimo rezultatai, Komisijos sprendimas (-ai).

45. Jeigu Komisijos posėdis vyksta naudojant elektroninių ryšių priemones, Komisijos posėdžio protokole papildomai nurodomas balsavimo pradžios ir pabaigos laikas, balsavime dalyvavę ir nedalyvavę Komisijos nariai.

46. Komisijos posėdžio protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius.

47. Komisijos posėdžių protokolai ir dokumentai, kuriais vadovaujantis buvo priimti Komisijos sprendimai, saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII SKYRIUS

Komisijos PIRMININKAS

 

48. Komisijos pirmininkas:

48.1. planuoja ir organizuoja Komisijos darbą ir atsako už Komisijai pavestų funkcijų vykdymą;

48.2. šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, tvirtina Komisijos posėdžių darbotvarkę;

48.3. pasirašo Komisijos posėdžių protokolus ir kitus su Komisijos veikla susijusius dokumentus;

48.4. atstovauja Komisijai valstybės ir (ar) savivaldybių institucijose, įstaigose ir (ar) organizacijose arba paveda atstovauti Komisijai kitam Komisijos nariui;

48.5. vykdo kitas funkcijas, kurios būtinos užtikrinti sklandų Komisijos darbą ir jos funkcijų atlikimą.

 

IX SKYRIUS

Komisijos NARIų TEISĖS IR PAREIGOS

 

49. Komisijos narys turi teisę:

49.1. teikti pasiūlymus dėl Komisijos posėdžio darbotvarkės klausimų;

49.2. gauti informaciją visais Komisijos veiklos klausimais;

49.3. pasisakyti ir užduoti klausimus Komisijos posėdžiuose;

49.4. teikti pasiūlymus ir pastabas dėl Komisijos darbo organizavimo;

49.5. teikti motyvuotą prašymą Komisijos pirmininkui dėl Komisijos posėdžio sušaukimo.

50. Komisijos narys privalo:

50.1. dalyvauti Komisijos posėdžiuose arba informuoti apie nedalyvavimą Komisijos sekretorių, kai dėl pateisinamų priežasčių negali dalyvauti Komisijos posėdyje;

50.2. kai Komisijos posėdis vyksta naudojant elektroninių ryšių priemones, balsuoti (pareikšti argumentuotą nuomonę svarstomais klausimais) per nurodytą balsavimo terminą;

50.3. laikyti paslaptyje ir (ar) neplatinti informacijos, su kuria susipažino ir (ar) kurią sužinojo eidamas Komisijos nario pareigas, išskyrus viešai prieinamą informaciją;

50.4. vengti interesų konflikto, pasirašyti Tarnybos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją (1 priedas) ir konfidencialumo pasižadėjimą (2 priedas) bei vadovautis jų nuostatomis;

50.5. informuoti Komisijos sekretorių ir atnaujinti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, jei pasikeičia juose pateikti duomenys;

50.6. atnaujinti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.

51. Jeigu einant Komisijos nario ar Komisijos sekretoriaus pareigas egzistuoja aplinkybės, galinčios sukelti interesų konfliktą (pavyzdžiui, Komisijos narys ir pareiškėjas yra artimi asmenys), Komisijos narys, Komisijos sekretorius raštu (pavyzdžiui, elektroniniu paštu) privalo pranešti apie galimą interesų konfliktą Komisijos pirmininkui (žodinis pranešimas galimas posėdžio metu), o Komisijos pirmininkas raštu apie savo galimą interesų konfliktą praneša Tarnybos direktoriui. Komisijos narys, Komisijos sekretorius gali nusišalinti iki pradedant nagrinėti prašymą arba nedelsiant po to, kai sužinoma apie galimą interesų konfliktą jau pradėjus nagrinėti prašymą, kitais atvejais galimas tik nušalinimas. Nusišalinęs ar nušalintas asmuo nedalyvauja tolesnėje procedūroje. Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą:

51.1. Komisijos pirmininko nusišalinimą tvirtina Tarnybos direktorius, o Komisijos narių ir Komisijos sekretoriaus nusišalinimą tvirtina Komisijos pirmininkas arba, jam nesant, Komisijos pirmininko pavaduotojas (šie veiksmai (patvirtinimas) posėdžio metu gali būti fiksuojami protokole nesurašant atskiro dokumento);

51.2. nuo pareigų Komisijoje, Komisijos pirmininkas nušalinamas Tarnybos direktoriaus sprendimu, o Komisijos narys ir Komisijos sekretorius nuo pareigų nušalinamas Komisijos pirmininko sprendimu arba, jam nesant, Komisijos pirmininko pavaduotojo (šie veiksmai (sprendimas) posėdžio metu gali būti fiksuojami protokole nesurašant atskiro dokumento).

 

X SKYRIUS

KOMISIJOS SEKRETORIAUS FUNKCIJOS, TEISĖS IR PAREIGOS

 

52. Komisijos sekretoriumi skiriamas Skyriaus darbuotojas. Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys.

53. Komisijos sekretoriaus funkcijos:

53.1. rengti Komisijos posėdžių medžiagą (darbotvarkes, protokolų, sprendimų projektus, kitą medžiagą);

53.2. suderinus su Komisijos pirmininku organizuoti Komisijos posėdžius ir juos protokoluoti;

53.3. elektroniniu paštu pranešti Komisijos nariams Komisijos posėdžio vietą ir laiką, darbotvarkę, pateikti jiems posėdžio medžiagą. Kai Komisijos posėdis vyksta naudojant elektroninių ryšių priemones, nurodyti terminą balsuoti (argumentuotai nuomonei svarstomais klausimais pareikšti);

53.4. skaičiuoti Komisijos narių balsus;

53.5. rinkti Komisijos pirmininko, Komisijos pavaduotojo (-ų), Komisijos narių, Ekspertų pasirašytas nešališkumo deklaracijas ir konfidencialumo pasižadėjimus bei juos registruoti Tarnybos dokumentų valdymo sistemoje;

53.6. vykdant interesų konfliktų kontrolę, kas metus išsiųsti Komisijos nariams ir Ekspertams priminimus dėl viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos duomenų patikslinimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka ir surinkti informaciją apie patikslintas viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijas bei informuoti Komisijos narius;

53.7. parengti nustatytos formos klasifikavimo pažymėjimus (3 priedas) ir juos išsiųsti pareiškėjams;

53.8. vykdyti kitus Komisijos pirmininko pavedimus.

54. Komisijos sekretorius vykdydamas funkcijas turi teisę:

54.1. teikti su jo funkcijomis susijusius paklausimus Komisijos nariams, Skyriaus darbuotojams ir Padalinio darbuotojams, kurie dalyvavo klasifikuojamo objekto apžiūroje;

54.2. gauti iš Komisijos narių, Skyriaus ir Padalinio darbuotojų bei Ekspertų visus reikiamus duomenis, tame tarpe ir asmens duomenis, jo funkcijoms atlikti;

54.3. pateikti Tarnybos direktoriui laisvos formos prašymą dėl Komisijos sekretoriaus pareigų atsisakymo.

55. Komisijos sekretorius privalo:

55.1. pasirašyti nešališkumo deklaraciją (1 priedas) ir konfidencialumo pasižadėjimą (2 priedas);

55.2. atnaujinti viešųjų ir privačiųjų interesų deklaraciją Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

XI SKYRIUS

SPRENDIMO PRIĖMIMAS

 

56. Tarnybos direktorius arba Tarnybos direktoriaus įgaliotas asmuo, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, priima sprendimą išduoti, atsisakyti išduoti klasifikavimo pažymėjimą ar panaikinti klasifikavimo pažymėjimo galiojimą.

57. Klasifikavimo pažymėjimas išduodamas pagal apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimo išdavimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu. Viešbučio paslaugų teikėjui išduodamas ir Tarnybos nustatytos formos pažymėjimas.

58. Tarnybos priimti sprendimai gali būti skundžiami Tarnybos direktoriui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar Regionų administraciniam teismui Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka.

___________________