KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA 2017-10-17 SPRENDIMAS Nr. T-701

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2013 M. RUGSĖJO 12 D. SPRENDIMO NR. T-516 „DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE 2013–2015 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. spalio 17 d. Nr. T-701

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 „Dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos patvirtinimo“, 22 ir 24 punktais, atsižvelgdama į 2016 m. birželio 7 d. partnerystės dėl projekto „Daugiabučių namų ir savivaldybių viešųjų pastatų modernizavimo skatinimas“ įgyvendinimo ir bendradarbiavimo rengiant daugiabučių namų investicijų planus bei Savivaldybės viešojo pastato investicijų projektą sutartį Nr. B7-1.1-2016-38, Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Pakeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. T-516 „Dėl Kauno miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose 2013–2015 metų programos patvirtinimo“:

1. Pakeisti antraštę ir ją išdėstyti taip:

„DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO“.

2. Pakeisti 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1. Patvirtinti Kauno miesto energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (toliau – Programa) (pridedama).“

3. Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Pritarti Kauno miesto modernizuotinų daugiabučių namų sąrašui (pridedama).“

4. Pakeisti nurodytu sprendimu patvirtintą Kauno miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose 2013–2015 metų programą ir ją išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

5. Pakeisti Kauno miesto modernizuotinų daugiabučių namų sąrašą, kuriam pritarta nurodytu sprendimu, ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

6. Papildyti tokiu 4¹ punktu:

„4¹. Paskirti 2 punkte nurodyto sąrašo 100–118 punktuose įrašytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo valdytojus Programos įgyvendinimo administratoriais.“

Savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2013 m. rugsėjo 12 d.

sprendimu Nr. T-516

(Kauno miesto savivaldybės tarybos

2017 m. spalio 17 d.

sprendimo Nr. T-701

redakcija)

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS ENERGINIO EFEKTYVUMO DIDINIMO DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kauno miesto savivaldybės energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – Programa) paskirtis – atkurti ar pagerinti Kauno mieste esančių daugiabučių namų technines ir energines normatyvines savybes, siekiant esminių statinio reikalavimų visumos išlaikymo, šiluminės energijos sąnaudų sumažinimo ir racionalaus energinių išteklių naudojimo, gyventojų išlaidų šildymui sumažinimo ir gyvenimo kokybės pagerinimo.

2. Programa parengta Kauno miesto savivaldybei (toliau − Savivaldybė) vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu nustatytą statinių naudojimo priežiūros atlikimo funkciją įgyvendinant vieną iš Lietuvos būsto strategijos tikslų – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą (modernizavimą), racionalų energijos išteklių naudojimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva dėl daugiabučių namų Lietuvos Respublikos savivaldybėse energijos taupymo priemonių įgyvendinimo, kitais teisės aktais, Savivaldybės atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių pastatų įvertinimo rezultatais ir parengtais jų energinio efektyvumo didinimo investicijų planais.

II SKYRIUS

ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3. Kauno mieste gyvena apie 295,5 tūkst. gyventojų. Savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 4755 daugiabučiai namai, kuriuose gyvena 74 procentai visų miesto gyventojų. 1033 daugiabučius gyvenamuosius namus administruoja daugiabučių namų savininkų bendrijos, pagal jungtinės veiklos sutartį administruojami 635 namai, 2051 daugiabutį namą administruoja Savivaldybės paskirti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai. Dauguma pastatų yra penkių, devynių aukštų, dominuoja plytų mūro, gelžbetonio plokščių konstrukcijų namai. Daugiausia daugiabučių namų Kauno mieste statyti 1955–1993 metais (statybos metų vidurkis – 39 metai). Kaip ir daugelyje kitų tuo pačiu metu statytų pastatų Lietuvoje, namai buvo pastatyti pagal žemus energinio efektyvumo standartus ir laikui bėgant jų būklė dėl nepakankamos techninės priežiūros vis prastėjo. Vidutinis buto plotas yra apie 60 kv. metrų. Vienas namų ūkis šilumos energijos suvartoja apie 160 kWh/m² per metus ir už tai vidutiniškai sumoka apie 80 Eur per mėnesį. Kauno mieste kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį gauna mažas pajamas gaunantys gyventojai, tai sudaro apie 7 proc. visų miesto gyventojų.

4. Sovietmečiu ir iš karto po Nepriklausomybės atgavimo buvusios santykinai žemos šilumos kainos, valstybės mokesčių politika (mokestinės lengvatos nepasiturintiems gyventojams) neskatino gyventojų taupyti energijos. Gyventojai neturi efektyvaus energijos vartojimo patirties ir dėl nepakankamų ar nenuolatinių pajamų iki šiol retai savarankiškai investuodavo į energijos taupymo priemones savo būstuose.

5. Energinio efektyvumo didinimo priemonių įgyvendinimas daugiabučiuose namuose, kuriuose tokios priemonės buvo įgyvendintos, parodė, kad po jų įgyvendinimo sutaupoma ne mažiau kaip 50 proc. energijos, lyginant su energijos sąnaudomis iki šių priemonių įgyvendinimo, o sutaupytos lėšos dėl sumažėjusių šildymo išlaidų dažniausiai skiriamos investicijoms padengti. Nuo daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo pradžios, t. y. nuo 1997 m. Kauno mieste renovuoti 245 gyvenamieji namai, kuriuose buvo pritaikytas visas energiją taupančių priemonių komplektas ir pasiekti labai geri energijos taupymo rodikliai.

6. Racionalaus energijos vartojimo problema Kauno miesto daugiabučiuose namuose tampa ypač opi, todėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva Savivaldybėje pradėta rengti Programa dėl tų kvartalų daugiabučių namų, kurie daugiausiai suvartoja energijos. Programos įgyvendinimas sudarys prielaidas spręsti gyventojų socialines problemas, mažinti mokesčių už energijos išteklius sąskaitas, užtikrinti esminių statinio reikalavimų visumos daugiabučiuose namuose išlaikymą, skatinti būsto savininkus racionaliai vartoti energiją, taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo ir aplinkos tausojimo šalies mastu, gerinti pastatų techninę būklę ir estetinį miesto vaizdą, didinti nekilnojamojo turto vertę.

7. Rengiant Programą, Savivaldybės iniciatyva buvo atrinkti 134 daugiabučiai namai, iš jų parengtas 131 energinio naudingumo sertifikatas ir investicijų planas. Pagal 2016 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro kvietimą teikti paraiškas atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus (toliau – kvietimas), Savivaldybė atrinko dar 19 daugiabučių namų. Yra parengti jų energinio naudingumo sertifikatai ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planai. Vertinimo rezultatai parodė, kad beveik visų pastatų energinio naudingumo klasė yra E ir vidutinis šilumos suvartojimas yra ne mažesnis kaip 150 kWh/m² per metus. Kai kuriuose atrinktuose namuose energijos suvartojimas yra labai didelis ir siekia net 232 kWh/m² per metus.

8. Rengiant techninį ir energinį atrinktų daugiabučių namų įvertinimą, buvo nustatyta, kad šie daugiabučiai namai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351, ir statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, nustatytų esminių reikalavimų visumos: dėl nepakankamos priežiūros ir klimatinio poveikio yra pažeistos atitvarų konstrukcijos, per kurias patiriami dideli šilumos nuostoliai; ištrupėjęs plytų mūras, pažeistos siūlės tarp plokščių, pažeistas blokinių sienų apdailos tinkas; dėl stogo dangos, lietaus surinkimo ir nuvedimo sistemos nusidėvėjimo ir netinkamai sudaryto stogo nuolydžio atmosferos krituliai kaupiasi ant stogo, todėl stogo, patalpų lubų ir sienų konstrukcijos praranda savo technines ir šilumines charakteristikas; per deformuotus senus langus ir balkonų durų rėmus prarandama šiluma; šildymo sistemos ir karšto vandens vamzdynai rūsyje paveikti korozijos, sklendės ir ventiliai nesandarūs ir kita.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Programos tikslas – sumažinti Kauno miesto daugiabučiuose namuose suvartojamos šiluminės energijos sąnaudas, gerinti miesto estetinį vaizdą ir gyvenamąją aplinką.

10. Programos tikslui įgyvendinti numatomi uždaviniai:

10.1. atlikti Kauno miesto daugiabučiuose namuose statybos darbus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti šių namų atitiktį teisės aktuose nustatytų privalomųjų (esminių) statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų visumai;

10.2. atnaujinti daugiabučius namus, užtikrinant, kad įgyvendinus efektyvias energijos taupymo priemones būtų pasiekta ne žemesnė kaip C pastato energinio naudingumo klasė ir skaičiuojamosios šilumos energijos sąnaudos juose būtų sumažintos ne mažiau kaip 40 procentų;

10.3. įgyvendinus Programą užtikrinti, kad būtų įdiegtos visos priemonės, reikalingos siekiant efektyvinti šilumos tiekimo sistemos darbą ir užtikrinančios mažiausią galimą suvartojamos šilumos kiekį;

10.4. užtikrinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio sumažinimą;

10.5. nuolat informuoti visuomenę energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose klausimais.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLO IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

11. Programos tikslas ir uždaviniai vertinami pagal šiuos kriterijus:

11.1. atnaujintų namų skaičius;

11.2. skaičiuojamasis šiluminės energijos sutaupymas kWh/m² per metus;

11.3. šiltnamio efektą sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio sumažinimas CO₂ ekvivalentu.

V SKYRIUS

PRIEMONĖS, NUMATOMOS ĮGYVENDINTI DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

12. Siekiant gerinti gyvenamąją aplinką, mažinti energijos išteklių sąnaudas ir užtikrinti daugiabučių namų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, Savivaldybės atrinktuose Kauno miesto daugiabučiuose namuose numatoma įgyvendinti energinį efektyvumą didinančias priemones (toliau – priemonės), būtinas statinių naudojimo ir priežiūros esminiams reikalavimams užtikrinti, leisiančias sumažinti bendras visų daugiabučių namų energijos sąnaudas ne mažiau kaip 40 proc. ir juose pasiekti ne žemesnę kaip C energinio naudingumo klasę. Pagal Programą yra numatoma įgyvendinti priemones, nurodytas Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje.

VI SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

13. Programa įgyvendinama dviem etapais. Pirmajame etape atliekami šie darbai:

13.1. partnerystės sutartimis (2013 m. kovo 15 d. sutartis Nr. 1.8.2-15 ir 2013 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. SR-1930) patvirtintų daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo darbai (energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų parengimo paslaugos pirkimas, paslaugų sutarčių su laimėtoju sudarymas, investicijų planų aptarimas su būsto savininkais, galimas investicijų planų koregavimas);

13.2. pagal 2016 m. birželio 7 d. partnerytės sutartį Nr. B7-1.1-2016-38 ir kvietimą Savivaldybės atrinktų 19 daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo darbai (bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir Programos įgyvendinimo administratorių apklausa, pateiktų prašymų (paraiškų) atranka, patikrintų energinio naudingumo sertifikatų ir investicijų planų teikimas derinti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, investicijų planų aptarimas su butų ir kitų patalpų savininkais).

14. Siekiant efektyviai įgyvendinti Programą ir užtikrinti reikiamą bendrojo naudojimo objektų valdytojų kompetenciją Programoje nurodytų priemonių valdymo ir įgyvendinimo srityje, Programos įgyvendinimo administratoriais skiriami:

14.1. partnerystės sutartimis (2013 m. kovo 15 d. sutartis Nr. 1.8.2-15 ir 2013 m. lapkričio 19 d. sutartis Nr. SR-1930) patvirtintiems daugiabučiams namams (134) pagal bendrovėms priskirtas administruojamas teritorijas – UAB „Būsto valda“, UAB Kauno butų ūkis, City Service SE (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. T-516). Modernizuotinų daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše įrašytoms daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms ir namams, sudariusiems jungtinės veiklos sutartį, Programos įgyvendinimo administratore skiriama UAB Kauno butų ūkis;

14.2. pagal 2016 m. birželio 7 d. partnerytės sutartį Nr. B7-1.1-2016-38 ir kvietimą atrinktiems daugiabučiams namams (19) – daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojai (pagal daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų suteiktus įgaliojimus, nurodyti 15 punkte). Sutartyje gali būti numatoma, jog Programos įgyvendinimo administratorius turi teisę įgalioti kitą asmenį atlikti tam tikrus veiksmus.

Programos įgyvendinimo administratoriai privalės atlikti veiksmus, susijusius su Programos ir parengtų investicijų planų įgyvendinimu (techninio darbo projekto, rangos darbų pirkimas, sutarčių su laimėtojais sudarymas, energinio naudingumo sertifikavimo po modernizavimo atlikimas, techninės priežiūros pirkimas, tinkamas atnaujinimo (modernizavimo) projekto administravimas).

15. Antrajame Programos įgyvendinimo etape butų ir kitų patalpų savininkams patvirtinus investicijų planus ir davus sutikimą vykdyti daugiabučio namo atnaujinimą (modernizavimą), paskirtam Programos įgyvendinimo administratoriui suteikiami įgaliojimai atlikti visus veiksmus, nurodytus 17 punkte.

16. Savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja Programos įgyvendinimą.

17. Paskirti Programos įgyvendinimo administratoriai atlieka visus veiksmus, susijusius su Programos ir parengtų investicijų planų įgyvendinimu: skolinasi lėšų iš kredito įstaigų, naudodamiesi Centrinės perkančiosios organizacijos parengtu elektroniniu katalogu, parengia techninio darbo projekto techninius reikalavimus ir derina juos su Savivaldybe, organizuoja rangos darbų (įskaitant projektavimo darbus), statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimus, atlieka atnaujintų (modernizuotų) daugiabučių namų energinio naudingumo sertifikavimą, organizuoja ir prižiūri statybos darbus ir užtikrina jų kokybę.

18. Įgyvendinant pirmąjį ir antrąjį Programos etapus, Programos įgyvendinimo administratoriai išsamiai informuoja būsto savininkus apie Programą, būsto savininkams nusprendus įgyvendinti papildomas energinio efektyvumo didinimo priemones, neįtrauktas į investicijų planus, organizuoja šių investicijų planų patikslinimą, nebloginant planuojamų pasiekti energinio efektyvumo rezultatų, organizuoja investicijų planų įgyvendinimą ir juos įgyvendina.

19. Savivaldybės administracija prižiūri ir kontroliuoja Programos įgyvendinimo administratorių veiklą. Tuo atveju, jei gaunama informacija iš Programos finansavimą suteikusių bankų ar kitų finansų įstaigų, kad Programos įgyvendinimo administratorius nevykdo ar netinkamai vykdo savo įsipareigojimus pagal kredito sutartis, Savivaldybės administracija nedelsdama imasi veiksmų, siekdama užtikrinti, kad Programos įgyvendinimo administratorius laikytųsi įsipareigojimų.

20. Savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas asmuo (specialistas), rangovui perdavus atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Programos įgyvendinimo administratoriui, įsitikina, ar statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktuose nurodyti darbai ir jų kiekis atitinka darbų kiekį, numatytą statinio techniniame darbo projekte, parengtame pagal investicijų plane nurodytas atnaujinimo (modernizavimo) priemones (ar jų neatitinka), ir tai konstatuoja pasirašydamas atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus. Šis reikalavimas turi būti nurodytas statybos rangos darbų sutartyse.

VII SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMAS

21. Rengiant investicijų planus nustatyta, kad skaičiuojamosiomis kainomis Programai įgyvendinti reikėtų apie 85 mln. Eur.

22. Programai įgyvendinti numatoma teisės aktų nustatyta tvarka gauti finansavimą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos, Klimato kaitos specialiosios programos ir kitų teisėtų šaltinių.

23. Skaičiuojamasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (CO₂ekvivalentu) kiekio sumažėjimas sudarytų apie 12000 t per metus.

24. Šiluminės energijos suvartojimo sumažėjimas palyginti su būkle iki Programos įgyvendinimo sudarytų apie 45000 MWh per metus.

25. Skaičiuojamoji sutaupytos šiluminės energijos vertė pagal esamos būklės kainą sudarytų apie 9 mln. Eur per metus.

26. Visų šiame skyriuje nurodytų finansavimo šaltinių parama Programai įgyvendinti skiriama vadovaujantis paramą reglamentuojančiais teisės aktais (Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu ir kitais teisės aktais).

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

27. Programos įgyvendinimo stebėseną atlieka Savivaldybės administracija.

28. Įgyvendinimo metu Programa gali būti koreguojama pagal poreikį ir įgyvendinančiųjų institucijų reikalavimus.

_________________________

PRITARTA