KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL KVALIFIKACIJŲ IR PROFESINIO MOKYMO PLĖTROS CENTRO DIREKTORIAUS 2020 M. GRUODŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. V1-206 „DĖL INFORMACINIŲ IR RYŠIŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIAUS PROFESINIO STANDARTO PATVIRTINIMO“, PAKEITIMO

 

2024 m. vasario 29 d. Nr. V1-45

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus profesinį standartą, patvirtintą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2020 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V1-206 „Dėl Informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo“:

1. Pakeičiu 2 priedo 1 punktą ir išdėstau jį taip:

„1. Kvalifikacijos pavadinimas: informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo technikas, Lietuvos kvalifikacijos lygis IV (pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“, priedą (toliau – LTKS))

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: techninės ir programinės įrangos priežiūra.

Tipinės darbo priemonės: programinė ir techninė įranga, diagnostinės programos, testavimo įrankiai.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama individualiai ir (arba) komandoje, galimas lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas.

Papildoma informacija: informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo technikas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus verslo įmonėse, kitų sektorių organizacijų informacinių technologijų padaliniuose.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Techninės ir sisteminės programinės įrangos problemų valdymas (LTKS IV)

1.1. Vykdyti techninės ir sisteminės programinės įrangos problemų valdymo procesus.

Informacija apie techninės ir sisteminės programinės įrangos problemas ir jų sprendimus, jų naudojimą. Tipinės problemos, jų sprendimas. Vartotojų informavimas apie problemų sprendimo eigą, jų instruktavimas.

1.2. Nustatyti galimus kritinius techninės ir sisteminės programinės įrangos komponentų gedimus.

Tipinių techninės ir sisteminės programinės įrangos komponentų gedimų tipai ir paslaugų tiekimo trikdžiai, jų nustatymas. Tipinių techninės ir sisteminės programinės įrangos komponentų gedimų ir paslaugų tiekimo trikdžių šalinimo būdai. Techninės ir programinės įrangos priežiūra. Diagnostinės priemonės ir jų naudojimas. Testavimo įrankiai ir jų naudojimas.

1.3. Administruoti techninės ir sisteminės programinės įrangos problemų valdymą, balansuojant sąnaudas ir rizikas.

Techninės ir sisteminės programinės įrangos komponentų gedimų ir jų šalinimo sprendimų įrašų katalogavimas. Veiklos palaikymui reikalingi ištekliai, jų parinkimas ir pagrindimas. Sąnaudų balansavimas ir rizikos numatymas.

2. Techninės ir sisteminės programinės įrangos diegimas ir priežiūra (LTKS IV)

2.1. Šalinti techninės ir sisteminės programinės įrangos ar jų komponentų sutrikimus.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Techninės ir sisteminės programinės įrangos stebėjimas ir valdymas. Informacijos apie sutrikimus priėmimas iš pagalbos tarnybų, jos apdorojimas. Techniniai dokumentai ir jų naudojimas, tiriant ir įgyvendinant sprendimus. Sistemų analizė, siekiant nustatyti įrangos derinimo neatitikimus ar veikimo klaidas. Sutrikimų šalinimas. Techninės ir sisteminės programinės įrangos testavimas pašalinus sutrikimą. Gedimų tipai ir paslaugų tiekimo sutrikimai. Gedimų ir paslaugų tiekimo sutrikimų šalinimo būdai, jų parinkimas. Diagnostinės priemonės, jų panaudojimas. Testavimo įrankiai, jų naudojimas.

2.2. Diegti, šalinti ir derinti techninę ir sisteminę programinę įrangą ir susijusias jungtis.

Techninės ir sisteminės programinės įrangos specifikacijos, jų analizė. Programinės ir techninės įrangos specifikacijų suderinamumas, naudojant pateiktas instrukcijas ir įrankius. Techninė dokumentacija, jos naudojimas planuojant ir įgyvendinant įrangos diegimą ir priežiūrą. Įrangos diegimo, šalinimo ir derinimo darbai. Įrenginio  testavimas pašalinus, įdiegus, sujungus ar suderinus įrangą.

3. Techninės ir sisteminės programinės įrangos pokyčių valdymas (LTKS IV)

3.1. Valdyti pokyčius, susijusius su naujos techninės ir sisteminės programinės įrangos diegimu.

Pokyčių, įvykdytų remiantis gamintojo pateiktais atnaujinimais ir gautais naudotojų kreipiniais dėl pakeitimų informacinių ir ryšių technologijų sprendimų diegimo metu, dokumentavimas. Pakeitimų valdymo procedūros ir jų taikymas, užtikrinant savalaikį ir kokybišką diegimo etapo įgyvendinimą projekte. Pakeitimų vykdymas ir įrangos veikimo testavimas.

3.2. Valdyti pokyčius, susijusius su techninės ir sisteminės programinės įrangos priežiūra.

Pokyčių, įvykdytų remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų techninės ir sisteminės programinės įrangos priežiūros etape, dokumentavimas. Pakeitimų valdymo procedūros ir jų taikymas, užtikrinant įrangos priežiūros įsipareigojimus. Pakeitimų vykdymas ir įrangos veikimo testavimas.

Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Kompiuterinės įrangos aptarnavimas (LTKS IV)

 

1.1. Atlikti kompiuterinės įrangos surinkimą ir derinimą.

Stacionarių ir nešiojamų kompiuterių surinkimas ir diegimas. Programinė įranga, jos diegimas. Sisteminės programinės įrangos diegimas. Taikomųjų programų diegimas. Duomenų atsarginių kopijų darymas ir informacijos atkūrimas įvykus gedimui.

1.2. Atlikti serverių įrangos surinkimą ir derinimą.

Serverių įrangos surinkimas, jos diegimas. Sisteminė programinė įranga, jos diegimas. Serverių programinė įranga, jos diegimas. Taikomųjų programų diegimas. Serverių paslaugų paleidimas ir stabdymas. Duomenų atsarginių kopijų darymas ir informacijos atkūrimas įvykus gedimui.

1.3. Derinti periferinę techninę įrangą.

 

Periferinių įrenginių diegimas,  kalibravimas ir palaikymas (angl. support), bei reikalingos programinės įrangos diegimas, konfigūravimas.

1.4. Šalinti kompiuterinės įrangos gedimus.

Kompiuterinės įrangos veikimo principai ir techninė dokumentacija. Saugaus darbo priemonės, montavimo ir matavimo įrankiai, apsaugos nuo elektros smūgio priemonės. Techninės priežiūros taisyklės ir standartai. Registracijos žurnalai, formos, aktai. Tipiniai kompiuterinės įrangos gedimai, jų požymiai. Tipinių kompiuterinės įrangos gedimų šalinimas ir testavimas.

2. Mobiliųjų IRT įrenginių taisymas (LTKS IV)

 

2.1. Atlikti mobiliųjų IRT įrenginių elektroninių komponentų diagnostiką.

 

 

Mobiliosios įrangos (išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių) dokumentacija. Patikros metodika. Mobiliosios techninės įrangos elektroninių mazgų, blokų, komponentų diagnostika.

2.2. Nustatyti mobiliųjų IRT įrenginių ir jų komponentų defektus.

 

Mobiliosios įrangos techninė dokumentacija, brėžiniai. Komponentų parametrų nustatymas. Parametrų ribos.

2.3. Atlikti mobiliųjų IRT įrenginių remonto darbus.

 

Mobiliosios įrangos komponentų taisymas, keitimas. Saugaus darbo priemonės, montavimo ir matavimo įrankiai, apsaugos nuo elektros smūgio priemonės.

2.4. Atlikti sutaisytos mobiliųjų IRT įrenginių testavimą, derinimą ir bandymus.

Mobiliosios įrangos komponentų parametrai ir jų ribos. Matavimų ir bandymų principai. Duomenų išsaugojimas, atsarginių kopijų atstatymas.

2.5. Registruoti mobiliųjų IRT įrenginių techninės priežiūros ir taisymo darbus.

Techninės priežiūros taisyklės ir standartai. Registracijos žurnalai, formos, aktai.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinius kvalifikacijos vienetus ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas. 

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

 

2. Pakeičiu 2 priedo 2 punktą ir išdėstau jį taip:

 

„2. Kvalifikacijos pavadinimas: jaunesnysis programuotojas, LTKS IV

Kvalifikacijos apibūdinimas

Veiklos objektas: programinės įrangos kūrimas ir vystymas padedant vyresniajam specialistui.

Tipinės darbo priemonės: kompiuteris, programinė įranga, komunikacinė įranga, tarnybinė stotis ir kt.

Tipinės darbo sąlygos: dirbama individualiai ir (arba) komandoje, galimas lankstus darbo grafikas, nuotolinis darbas.

Papildoma informacija: jaunesnysis programuotojas savo veikloje vadovaujasi darbuotojų saugos ir sveikatos, ergonomikos, darbo higienos, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimais. Kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus verslo įmonėse, kitų sektorių organizacijų informacinių technologijų padaliniuose.

Pagrindiniai kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Vartotojo sąsajos projektavimas ir programavimas (LTKS IV)

 

 

1.1. Taikyti programinės įrangos kūrimui naudojamus informatikos principus ir metodus.

Skaičiavimo sistemos. Logikos principai ir jų taikymas programuojant. Algoritmai ir duomenų struktūros, jų programinis įgyvendinimas. Programinio kodo dizaino modeliai (angl. design patterns), jų taikymas programuojant. Informacinių sistemų kūrimui naudojami principai ir metodai. Programinės įrangos projektavimo pagrindai.

1.2. Projektuoti ir programuoti žiniatinklio puslapių vartotojo sąsajas.

Vartotojo sąsajos kūrimas. Vartotojo sąsajos įgyvendinimas programavimo priemonėmis (HTML5, CSS, CSS3, Javascript, TypeScript ir kt.). Populiariausių vartotojo sąsajos kūrimo bibliotekų ir karkasų ( ReactJS, AngularJS, Twitter Bootstrap, Tailwind ir kt.) pagrindinės savybės, skirtumai ir panaudojimo galimybės. Aukštesnio automatizavimo lygio kalbų, skirtų vartotojo sąsajų kūrimui (SASS ir kt.), pagrindinės savybės, skirtumai ir panaudojimo galimybės.

2. Nesudėtingų duomenų bazių projektavimas ir kūrimas (LTKS IV)

2.1. Projektuoti tipines reliacines ir nereliacines (NoSQL) duomenų bazes.

Duomenų bazės (MySQL, PostgreSQL, MongoDB ir kt.), jų tipai, skirtumai ir taikymo galimybės. Reliacinės ir nereliacinės duomenų schemos, jų projektavimas.

2.2. Naudoti ir integruoti duomenų bazes.

Duomenų bazių valdymo sistemos, jų diegimas ir valdymas. SQL ir NoSQL kalbos, jų naudojimas duomenų bazių įrašų valdymui. Duomenų bazių administravimas.

3. Programavimo aplinkos ir programinės įrangos kūrimo proceso valdymas (LTKS IV)

3.1. Naudoti tarnybinių stočių operacines sistemas.

Tarnybinės stotys ir jų operacinės sistemos. Skaitmeninių bylų bei tarnybinės stoties vartotojų administravimas. Tarnybinės stoties valdymas. Programuotojo aplinkos diegimas operacinėje sistemoje. HTTP bylų viešinimas. Tarnybinių stočių valdymas per nuotolinę prieigą.

3.2. Analizuoti skirtingų tipų reikalavimus, keliamus kuriamai programinei įrangai.

Vartotojo pasakojimo (angl. user story) reikalavimų formatas ir reikalavimų peržiūros procesas. Vartojimo atvejų (angl. use cases) formatas, jo naudojimas. Funkciniai, nefunkciniai ir techniniai kompiuterinės programos reikalavimai, jų analizavimas.

3.3. Kurti programinę įrangą individualiai ir dirbant komandoje, taikant programinės įrangos kūrimo metodus.

Integruotos programavimo terpės (aplinkos) diegimas ir konfigūravimas. Komandinio darbo planavimo ir vykdymo sistemos, jų naudojimas. Kodo repozitorijos ir versijų kontrolė. Lankstaus interacinio (angl. Agile) programinės įrangos kūrimo metodo naudojimas.

Specializacijos kvalifikacijos vienetai (nurodant jų lygį pagal LTKS)          

Kompetencijos

Kompetencijų ribos

1. Informacinių sistemų projektavimas ir kūrimas Java programavimo kalba (LTKS IV)

 

 

 

1.1. Kurti tipinę programinę įrangą Java programavimo kalba.

Java programavimo kalbos įrankių ir sintaksės naudojimas. Nesudėtingo programinio kodo Java programavimo kalba kūrimas. Objektinio programavimo principų taikymas programuojant. Klasių kūrimas UML kalba. Programinės įrangos testavimas, naudojant su Java programavimo kalba suderinamus testavimo įrankius ir metodus. Kodavimo standartai ir jų taikymas programuojant. Programinio kodo dizaino modeliai (angl. design patterns), jų taikymas programuojant. Informacinių sistemų kūrimui naudojami principai ir metodai. Programinės įrangos projektavimo pagrindai.

1.2. Naudoti Spring karkasą Java platformai.

Taikomųjų Java programų kūrimas naudojant Spring karkasą. MVC architektūros taikymas kuriamose taikomosiose programose. Verslui skirtų žiniatinklio programų bei API servisų kūrimas.

1.3. Naudoti Java Persistence API duomenų valdymui Java programose.

Objektų ir reliacinių duomenų bazių susiejimo atlikimas naudojant Java Persistence API.
Hibernate karkaso duomenų valdymui taikomosiose Java programose naudojimas.

2. Informacinių sistemų projektavimas ir kūrimas JavaScript programavimo kalba (LTKS IV)

 

 

 

2.1. Kurti tipinę programinę įrangą JavaScript programavimo kalba.

JavaScript programavimo kalbos įrankių ir sintaksės naudojimas. Nesudėtingo programinio kodo JavaScript programavimo kalba kūrimas. Objektinio programavimo principų taikymas programuojant. Serveryje vykdomų programų programavimas naudojant NodeJS. Kodo transformavimo ir pakavimo  įrankių naudojimas. Vartotojo sąsajos (angl. front-end) funkcionalumo programavimas naudojant JavaScript ir React. Kodo analizė ir derinimas.  Programinės įrangos testavimas, naudojant su JavaScript programavimo kalba suderinamus testavimo įrankius ir metodus. Kodavimo standartai ir jų taikymas programuojant.

2.2. Kurti JavaScript taikomąsias programas, naudojant karkasus.

Karkaso (Express ar kt.) naudojimas, kuriant JavaScript serveryje vykdomas aplikacijas. MVC architektūros taikymas kuriamose taikomosiose programose. Verslui skirtų žiniatinklio programų bei API servisų kūrimas.

3. Informacinių sistemų projektavimas ir kūrimas C# programavimo kalba (LTKS IV)

 

 

3.1. Kurti tipinę programinę įrangą C# programavimo kalba.

 

C# programavimo kalbos įrankių ir sintaksės naudojimas. Nesudėtingo programinio kodo C# programavimo kalba kūrimas. Daugiagijis (angl. multithreaded) programavimas. Objektinio programavimo principų taikymas programuojant. Vartotojo sąsajos kūrimas naudojant MVC (RAZOR engine). Programinės įrangos testavimas, naudojant su C# programavimo kalba suderinamus testavimo įrankius ir metodus.

3.2. Kurti C# taikomąsias programas, naudojant karkasus.

Taikomųjų žiniatinklio programų su grafine vartotojo sąsaja kūrimas. MVC architektūros taikymas kuriamose taikomosiose programose. Verslui skirtų žiniatinklio programų bei API servisų kūrimas.

4. Informacinių sistemų projektavimas ir kūrimas PHP programavimo kalba (LTKS IV)

 

 

4.1. Kurti tipinę programinę įrangą PHP programavimo kalba.

PHP programavimo kalbos įrankių ir sintaksės naudojimas. Nesudėtingo programinio kodo PHP programavimo kalba kūrimas. Objektinio programavimo principų taikymas programuojant. Klasių kūrimas UML kalba. Programinės įrangos testavimas, naudojant su PHP programavimo kalba suderinamus testavimo įrankius ir metodus. Kodavimo standartai ir jų taikymas programuojant.

4.2. Kurti taikomąsias PHP programas, naudojant Laravel karkasą.

Taikomųjų žiniatinklio programų su grafine vartotojo sąsaja kūrimas naudojant Laravel karkasą.  Eloquent ORM naudojimas duomenų valdymui. MVC architektūros taikymas kuriamose taikomosiose programose. Verslui skirtų žiniatinklio programų bei API servisų kūrimas.

5. Informacinių sistemų projektavimas ir kūrimas Python programavimo kalba (LTKS IV)

5.1. Kurti tipinę programinę įrangą Python programavimo kalba.

Python programavimo kalbos įrankių ir sintaksės naudojimas. Nesudėtingo programinio kodo Python programavimo kalba kūrimas. Objektinio programavimo principų taikymas programuojant. Programinės įrangos testavimas, naudojant su Python programavimo kalba suderinamus testavimo įrankius ir metodus. Kodavimo standartai ir jų taikymas programuojant. Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis.

5.2. Kurti taikomąsias programas, naudojant Python karkasus.

Taikomųjų ir žiniatinklio programų su grafine vartotojo sąsaja kūrimas naudojant Python karkasus. Duomenų analizės, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi karkasų naudojimas kuriant taikomąsias programas.

6. Žaidimų programavimas naudojant Unity platformą (LTKS IV)

 

6.1. Naudoti Unity platformą  nesudėtingiems žaidimams kurti.

Unity platformos aplinkos ir kūrimo principų naudojimas. Scenos, objektų hierarchijos, animatorių  valdymas. Programavimo principų taikymas. Nesudėtingų 2D žaidimų kūrimas, naudojant Unity platformą.

6.2. Programuoti  sudėtingesnius žaidimus, naudojant Unity platformą.

Susipažinimas su fizikinėmis simuliacijomis žaidimo kūrime. Animacijos valdymo principai. Programinio kodo Unity objektams taikymas. Matematikos,  geometrijos ir  fizikos dėsnių naudojimas žaidimų programavime. 3D žaidimų kūrimas pagal iš anksto parengtą žaidimo projektą.

Reikalavimai asmeniui kvalifikacijai ar savarankiškai jos daliai įgyti (reikalavimai turimam išsilavinimui, kvalifikacijai, profesinei patirčiai) (jeigu taikomi)

Kvalifikacija suteikiama asmeniui, turinčiam vidurinį išsilavinimą ir baigusiam profesinio mokymo programą.

Kvalifikacija suteikiama įgijus pagrindinius kvalifikacijos vienetus ir vieno specializacijos kvalifikacijos vieneto kompetencijas.

Kvalifikacija asmeniui taip pat gali būti suteikta, pripažinus neformaliojo mokymosi arba savišvietos būdu ir (arba) iš profesinės veiklos įgytas kompetencijas.

Stojančiajam mokytis pagal kvalifikaciją suteikiančią profesinio mokymo programą taikomi šie reikalavimai: pagrindinis išsilavinimas ir mokymasis vidurinio ugdymo programoje arba vidurinis išsilavinimas. 

Kvalifikacijai įgyti taikomi reikalavimai pagal Europos Sąjungos teisės aktus, tarptautines sutartis ar Lietuvos Respublikos teisės aktus (jeigu taikomi)

Netaikomi.

Kompetencijų vertinimo reikalavimai

Kvalifikacijai įgyti reikalingos asmens turimos kompetencijos vertinamos vadovaujantis kompetencijų formuluotėmis ir jų ribų aprašais, kurie išreiškia slenkstinį (minimalųjį) kompetencijos įgijimo lygmenį. Asmens įgytų kompetencijų vertinimas ir pripažinimas vykdomas vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta ir su ekonomikos ir inovacijų ministru bei socialinės apsaugos ir darbo ministru suderinta asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarka.

Kvalifikacijos atitiktis Europos Sąjungos ir tarptautiniams standartams (jeigu taikoma)

Netaikoma.

 

“.

 

 

Direktorius                                                                                                              Tadas Tamošiūnas