LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PRIVERSTINIO hospitalizavimo PREVENCIJOS 2023–2024 mETŲ veiksmų planO PATVIRTINIMO

2023 m. kovo 22 d. Nr. V-354
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 punktu, įgyvendindamas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 113.2 papunktį bei siekdamas prevencinėmis priemonėmis sumažinti priverstinių hospitalizacijų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, skaičių:

1. T v i r t i n u  Priverstinio hospitalizavimo prevencijos 2023–2024 metų veiksmų planą (pridedama).

2. P a v e d u šio įsakymo vykdymo kontrolę viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2023 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V- 354

PRIVERSTINIO hospitalizavimo PREVENCIJOS 2023–2024 mETŲ veiksmų planAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priverstinio hospitalizavimo prevencijos 2023–2024 metų veiksmų plano (toliau – Planas) paskirtis – inicijuoti ir diegti į asmens atsigavimą (angl. recovery), jo psichikos sveikatos sutrikimų atkryčių prevenciją, žmogaus teisių apsaugą, pagalbą bendruomenėje orientuotas priemones, padedančias išvengti ar mažinti priverstinio hospitalizavimo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų skaičių, gerinti pacientų gydymą bei priežiūrą diegiant žmogaus teisių standartais grįstas paslaugas.

2. Planas parengtas vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) Bendruomeninių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros gairėse (toliau – Gairės) pateiktais gerosios praktikos pavyzdžiais, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) tyrimais ir rekomendacijomis Lietuvai, Lietuvos ir tarptautinių organizacijų pateiktomis rekomendacijomis, kuriomis siekiama skatinti asmenų atsigavimą ir tinkamą jų teisių įgyvendinimą.

3. Plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme, kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

4. 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą „Dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo ratifikavimo“ (toliau – JT Neįgaliųjų teisių konvencija) ir prisiėmė tarptautinius įsipareigojimus gerbti, užtikrinti ir įgyvendinti žmogaus teisių standartus, pašalinti kliūtis užtikrinant orumą ir lygias teises teikiant psichikos sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.

5. Lietuvai, kaip ir kitoms šalims, taikomas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų taikymo patirties vertinimo mechanizmas, siekiant skatinti pozityvius pokyčius šioje srityje. Pokyčiams nacionaliniu lygiu vykdyti valstybė turi imtis veiksmų ir savo iniciatyva reguliariai vertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) psichikos sveikatos priežiūros paslaugų kokybę žmogaus teisių aspektu. Tokio vertinimo pagrindu būtų kuriamos prielaidos identifikuoti šių įstaigų poreikius ir padėti nuosekliai diegti žmogaus teisių standartus jų veikloje. Vis dėlto toks modelis, kuris užtikrintų atitikties vertinimą bei metodinės pagalbos teikimą atliepiant individualius ASPĮ poreikius, vis dar nėra įdiegtas.

6. Asmenų, turinčių psichosocialinę negalią, teisių tinkamas įgyvendinimas svarbus visose gyvenimo srityse, tačiau stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančiose įstaigose akcentuojami teisės į laisvę, saugumą, teisės nepatirti prievartos, gauti gydymą su laisvu ir informuotu sutikimu įgyvendinimui reikšmingi aspektai. Į tai atkreiptas dėmesys JT Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo 2020 m. įgyvendinimo Lietuvoje stebėsenos ataskaitoje, nurodant poreikį tobulinti medicinos darbuotojų kompetencijas, suteikiant žinių ir įgūdžių, padedančių paisyti svarbiausių žmogaus teisių užtikrinimo principų bei taikyti alternatyvius veiksmus priverstinėms priemonėms. Atsižvelgiant į rekomendacijas ir siekiant vienodos ASPĮ praktikos diegiant ir įgyvendinant žmogaus teisėmis pagrįstas psichiatrijos paslaugas, tikslinga nacionaliniu lygmeniu tvirtinti ir vykdyti tęstines kvalifikacijos kėlimo programas. PSO Gairėse gerąja praktika įvardijama ir asmenų, kurie gauna psichikos sveikatos paslaugas, įtraukimas į specialistų ugdymo procesą, tačiau tai kol kas nėra taikoma Lietuvoje.

7. Lietuvoje nėra patikimos ir reprezentatyvios pacientų atgalinio ryšio teikimo apie gautas paslaugas sistemos, kuri leistų vertinti pacientų patirtis (angl. patient-reported experience measures, PREMs) ir rezultatus (angl. patient-reported outcome measures, PROMs), susijusius su paslaugų gavimu. Tai stipriai riboja galimybes vertinti suteikiamas paslaugas ir siekti geresnės jų kokybės bei atitikties žmogaus teisių standartams, nes turimi duomenys apsiriboja produkto ir proceso lygmens rodikliais. Lietuva, dalyvaudama EBPO projekte PaRIS ir įgyvendindama asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugų pertvarką, siekia išbandyti ir įdiegti atgalinio ryšio teikimo sistemą Lietuvoje, tačiau tęstinumo užtikrinimui būtini tvarūs sprendimai.

8. Turimais duomenimis, 2020 m. priverstinio hospitalizavimo (išskyrus priverstinį hospitalizavimą, paskirtą vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio nuostatomis) atvejų buvo 608 (tai sudarė 4,13 proc. nuo visų hospitalizavimo atvejų), 2021 m. tokių atvejų skaičius siekė 504 (4,18 proc. nuo visų hospitalizavimo atvejo). Nors matoma mažėjimo tendencija, vis dėlto galima teigti, kad iki šiol priverstinio hospitalizavimo praktika nebūtinai taikoma tik kraštutiniais atvejais, kai yra išbandytos kitos realios alternatyvos. PSO Gairėse priverstinio hospitalizavimo alternatyvomis yra įvardijamos įrodymais ir gerąja patirtimi pagrįstos intervencijos: integruotas sveikatos ir socialinių paslaugų teikimas bei pagalba priimant sprendimus. Atsižvelgiant į tai, būtina vertinti bei tobulinti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų praktiką, gerinti bendradarbiavimo su vietos bendruomene, joje esančiomis organizacijomis bei įstaigomis patirtį.

9. Analizuojant priverstinio hospitalizavimo statistiką didžiausiose ASPĮ, kuriose yra daugiausia priverstinio hospitalizavimo atvejų, pagal diagnozių grupes, dauguma priverstinio hospitalizavimo atvejų tenka asmenims, sergantiems šizofrenijos spektro sutrikimu, – ši statistika per paskutiniuosius dvejus metus beveik nekito. Be to, Lietuvoje išlieka aukštas pakartotinių hospitalizacijų per 12 praėjusių mėnesių lygis (įskaitant ir priverstinio gydymo duomenis), kuris sudaro 33 proc. psichikos ir elgesio sutrikimų atvejų, o šizofrenijos spektro sutrikimų atvejai siekia net 44,9 proc. Pakartotinio ir priverstinio hospitalizavimo rodiklius reikšminga dalimi lemia neužtikrinama tęstinė ambulatorinė pagalba pagal paciento poreikius, dėl kurios stokos įvyksta nestebimi psichikos būklės pablogėjimai ir atkryčiai. Tęstinę ambulatorinę priežiūrą sunkina tai, kad  tikslinės grupės pacientai dažnai turi žemą ar svyruojančią motyvaciją, aukštą nepasitikėjimo sveikatos priežiūros sistema lygį, menkesnius pažintinius gebėjimus, todėl reikalinga integruota, iniciatyvi, nuosekli daugiadalykės komandos teikiama priežiūra, paremta atsigavimo požiūriu. Lietuvoje tokios pagalbos prieinamumą gali padidinti atvejo vadybos psichikos sveikatos centruose bei aktyvios bendruomeninės priežiūros komandų paslaugų steigimas ir plėtra, taip pat skaitmeninių sprendimų, skirtų atkryčio prevencijai, išbandymas ir diegimas klinikinėje praktikoje.

10.  2019 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato priverstinio hospitalizavimo teisinius pagrindus, procedūras, terminus, tai vykdančius subjektus, prievolę vykdyti šių procesų stebėseną. Įgyvendinant Įstatymo nuostatas, 2019 m. gegužės 17 d. priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-587 „Dėl Psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių pacientų priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo bei priverstinio hospitalizavimo atvejų stebėsenos (monitoringo) tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame reglamentuotos detalesnės procedūros, nustatyta šių atvejų stebėsenos tvarka. Pradėjus vykdyti priverstinio hospitalizavimo atvejų stebėseną matyti, kad ASPĮ egzistuoja gana didelė priverstinio hospitalizavimo atvejų ir praktikų įvairovė. Vadovaujantis gaunamais duomenimis, vienas iš stebėsenos tinkamo įgyvendinimo iššūkių yra skirtinga apskaitos praktika, kai ASPĮ ne visada fiksuoja priverstinio hospitalizavimo atvejus, trunkančius trumpiau nei Įstatyme nurodytas maksimalus 3 darbo dienų terminas, per kurį ASPĮ gali taikyti priverstinį hospitalizavimą nesikreipdama į teismą. Tai rodo poreikį tobulinti šios srities reglamentavimą ir imtis veiksmų, siekiant bendros patikimų duomenų fiksavimo praktikos.

III SKYRIUS

PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

11. Plano tikslas – plėtoti bendruomenines ir specializuotas psichikos sveikatos paslaugas, siekiant užtikrinti žmogaus teises užtikrinančias, į asmens atsigavimą orientuotas individualizuotas paslaugas bendruomenėje arba kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos bei skatinti žmogaus teisių standartų laikymąsi gydymo bei priverstinių priemonių taikymo metu.

12. Plano tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai:

12.1. įgyvendinti priemones, skirtas žmogaus teisių ir jų laikymosi standartų išmanymui ir taikymo įgūdžiams didinti bei jų įgyvendinimui organizaciniu lygiu ASPĮ;

12.2. vykdyti priverstinio hospitalizavimo atvejų prevenciją, plėtojant bendruomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas;

12.3. peržiūrėti ir tobulinti priverstinių priemonių psichiatrijoje reglamentavimą.

part_52ba88b409ea4268957155662182b4d9_end

part_eb69180564b444c4abd04742ac0e6fdb_end

part_66b5c29cdc53465aa74c01310e0e5b2e_end

IV SKYRIUS

PRIVERSTINIO hospitalizavimo PREVENCIJOS 2023–2024 mETŲ veiksmų planAS

Eil. Nr.	Veiksmas	Aprašymas	Įgyvendinimo laikotarpis	Lėšų šaltinis	Vykdytojai
1 uždavinys. Įgyvendinti priemones, skirtas žmogaus teisių ir jų laikymosi standartų išmanymui ir taikymo įgūdžiams didinti bei jų įgyvendinimui organizaciniu lygiu ASPĮ
1.	Nustatyti tvarką, reglamentuojančią reguliarų žmogaus teisių situacijos vertinimą ir metodinį konsultavimą naudojant PSO „QualityRights“ metodiką psichiatrijos paslaugas teikiančiose ASPĮ bei socialinės globos įstaigose	Parengti ir patvirtinti Psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigų teikiamų paslaugų atitikties žmogaus teisių standartams vertinimo, stebėsenos ir metodinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.	2023 m. II ketv.	-	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – SAM), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM)
2.	Vykdyti PSO „QualityRights“ metodika grįstus žmogaus teisių užtikrinimo situacijos vertinimus bei teikti metodinę pagalbą įvertintoms įstaigoms	Bendradarbiaujant su PSO parengti vertintojus, turinčius teisę vykdyti vertinimus pagal PSO „QualityRights“ metodiką, adaptuoti PSO parengtus dokumentus bei mokymus, vykdyti vertinimus ir užtikrinti metodinę pagalbą sudarant ir įgyvendinant įstaigų vertinimo rekomendacijoms įgyvendinti skirtus planus.	2023–2024 m., planuojama tęstinė priemonė iki 2029 m.	Valstybės biudžeto (toliau – VB) lėšos, Europos Sąjungos paramos (toliau – ES) lėšos	SAM, Higienos instituto Psichikos sveikatos centras (toliau – HI PSC), Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje
3.	Diegti pacientų atsiliepimais grįsto paslaugų kokybės vertinimo sistemas stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančiose ASPĮ	Psichiatrijos stacionaruose įdiegti bendrą paciento patirties (grįžtamojo ryšio) anketą ir nustatyti tvarką, pagal kurią anketos rezultatai būtų sisteminami įstaigos mastu ir jų pagrindu tobulinamas paslaugų organizavimas	2023–2024 m., planuojama tęstinė priemonė iki 2029 m.	VB, ES lėšos	SAM, stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančios ASPĮ
4.	Tobulinti psichiatrijos stacionarų specialistų kompetencijas deeskalacijos technikų ir kitų alternatyvių fiziniam suvaržymui priemonių taikymo bei į asmens atsigavimą orientuotų paslaugų teikimo srityse	Sukurti ir (ar) adaptuoti mokymo programas ir periodiškai organizuoti mokymus stacionarines psichiatrijos paslaugas teikiančių ASPĮ specialistams (prioritetą teikiant tiesiogiai fizinio suvaržymo technikas taikantiems specialistams), kaip taikyti įvairias deeskalacijos ir kitas technikas kaip alternatyvą fiziniam suvaržymui bei teikti į asmens atsigavimą orientuotas paslaugas.	2023–2024 m.	ES lėšos	SAM, HI PSC
5.	Tobulinti greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) brigadų specialistų kompetencijas vertinti priverstinio hospitalizavimo aplinkybes ir sąlygas	Sukurti arba adaptuoti mokymo programą ir organizuoti mokymus GMP specialistams, kaip įvertinti grėsmės požymius ir priimti tinkamą sprendimą dėl asmens pristatymo į psichiatrijos stacionarą psichikos būklei įvertinti.	2024 m. II ketv.	ES lėšos	SAM, HI PSC
2 uždavinys. Vykdyti priverstinio hospitalizavimo atvejų prevenciją, plėtojant bendruomenines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas
6.	Išbandyti atvejo vadybos metodu grįstas paslaugas psichikos sveikatos centruose asmenims, sergantiems sunkiomis psichikos ligomis, ir inicijuoti jų plėtrą nacionaliniu mastu	Išbandyti ir įvertinti veiksmingus atvejo vadybos modelius, siekiant didinti pacientų įsitraukimą į gydymosi procesą, užtikrinti būklės blogėjimo ir atkryčio prevenciją, nuosekliai stebėti paciento sveikatos būklės pokyčius. Veiklos apima metodinės medžiagos rengimą, kvalifikacijos tobulinimą, bandomųjų paslaugų teikimą, veiksmingumo vertinimą.	2023–2024 m.	ES lėšos	SAM
7.	Diegti ir plėtoti aktyvios bendruomeninės priežiūros komandų (toliau – ABP komandos) paslaugas	Diegti ABP komandų paslaugas sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems pacientams, patyrusiems pakartotines hospitalizacijas ir priverstinį hospitalizavimą, siekiant šių pacientų atkryčio ir hospitalizacijos prevencijos, išlaikymo ir gydymo bendruomenėje ir gyvenimo kokybės gerėjimo. Plėtra bus vykdoma etapais, išbandant paslaugas ir vėliau jas plečiant.	2023–2024 m., planuojama tęstinė priemonė	ES, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos	SAM
8.	Išbandyti ir diegti kompleksines bendruomenines paslaugas pacientams ir jų šeimos nariams	Bendradarbiaujant su vietos bendruomene savivaldybių teritorijose išbandyti mokslo ir praktikos įrodymais grįstas paslaugas, orientuotas į sergančiųjų ir jų šeimos narių psichikos sveikatos švietimą (psichoedukaciją), žemo slenksčio ir ekspertų pagal patirtį (angl. peer support) paslaugų teikimą, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą bendruomenėje.	2024 m. II ketv., planuojama tęstinė priemonė iki 2029 m.	ES lėšos	SAM
9.	Išbandyti atkryčio savikontrolei skirtą inovatyvią programėlę ir išanalizuoti galimybę diegti ją nacionaliniu mastu	Vykdyti bandomąjį projektą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (toliau – RVPL) per „GovTech“ mechanizmą. Po projekto įvertinti galimybes plėtoti ir diegti programėlę tobulinant paslaugų teikimą šalies mastu.	2023–2024 m.	VB, ES lėšos	SAM, RVPL
3 uždavinys. Peržiūrėti ir tobulinti priverstinių priemonių psichiatrijoje reglamentavimą
10.	Peržiūrėti teisės aktus, reglamentuojančius psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų judėjimo laisvės apribojimus, priverstinį hospitalizavimą bei fizinį suvaržymą, siekiant aiškiau reglamentuoti ypatumus, susijusius su žmogaus teisių užtikrinimu ir paslaugų kokybe	Aiškiau reglamentuoti priverstinio hospitalizavimo stebėseną, išskiriant priverstinio hospitalizavimo atvejus iki kreipimosi į teismą, neveiksnių asmenų priverstinį hospitalizavimą teismo sprendimu bei atvejus, kai įstaigai kreipusis dėl priverstinio hospitalizavimo (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, teismo sprendimas buvo neskirti priverstinio hospitalizavimo ar nepratęsti priverstinio gydymo. Peržiūrėti Fizinio suvaržymo priemonių taikymo psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems pacientams ir fizinio suvaržymo priemonių taikymo stebėsenos (monitoringo) tvarkos aprašą ir reglamentuoti deeskalacijos ir kitų technikų kaip alternatyvos fiziniam suvaržymui taikymo pirmumą.	2023 m. I ketv.	-	SAM
11.	Išanalizuoti Baudžiamojo kodekso 98 straipsnio pagrindu vykdomų priverčiamųjų medicininių priemonių (ambulatorinio ir stacionarinio stebėjimo) apimtis ir mastą Lietuvoje ir atlikti lyginamąją analizę su užsienio praktika	Atlikti analizę ir įvertinti Lietuvos situaciją, lyginant su kitomis šalimis, privalumus ir trūkumus bei tobulintinas sritis priverčiamųjų medicininių priemonių taikymo srityje.	2024 m.	VB	SAM

part_aa846c7109e54d31b9fd8bedb419a6e4_end

V SKYRIUS

PRIVERSTINIO HOSPITALIZAVIMO PREVENCIJOS 2023–2024 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

Eil. Nr.	Vertinimo kriterijus	Esama reikšmė 2021 m.	Siektina reikšmė 2024 m.	Atsakinga institucija
1.	Deeskalacijos technikų ir kitų alternatyvių metodų apmokytų specialistų skaičius	-	150	SAM, HI PSC
2.	Atvejo vadybininkų etatų skaičius bandomojo projekto metu	-	20	SAM
3.	Įdiegtų aktyvios bendruomeninės priežiūros komandų skaičius	-	5	SAM
4.	Įvertintų pagal „QualityRights“ metodiką ASPĮ ar ASPĮ padalinių skaičius	2	6	SAM, HI PSC
5.	Metodinę pagalbą gavusių vertintų ASPĮ skaičius	2	6	SAM, HI PSC

__________________

part_dd66fce0b92841a1accc7131e6f398f4_end