LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2004 M. VASARIO 5 D.

ĮSAKYMO NR. ISAK-171 „DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ

AKREDITACIJOS KRITERIJŲ IR JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2014 m. sausio 14 d. Nr. V-19

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171 „Dėl Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijų ir jos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                                                    Dainius Pavalkis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2004 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. ISAK-171

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2014 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 redakcija)

 

 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR

JOS VYKDYMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijai ir jos vykdymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vidurinės mokyklos tipui priskiriamų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų vykdomų vidurinio ugdymo programų akreditacijos tikslą, uždavinius, principus ir kriterijus, akreditavimo organizavimą ir vykdymą, apeliacijų nagrinėjimo tvarką.

2. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Tvarkos aprašu, kitais teisės aktais, vidurinio ugdymo programų akreditavimą organizuoja ir koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

 

II. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS

TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

 

3. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos tikslas – įvertinti  ir nustatyti, ar  vidurinių mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų (toliau – mokykla) vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybė atitinka Tvarkos apraše nustatytus  vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus, kad vidurinės mokyklos galėtų būti priskirtos gimnazijos tipui, o profesinio mokymo įstaigų bendrojo ugdymo skyriai galėtų būti pertvarkyti į gimnazijų skyrius.

4. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos uždaviniai:

4.1. padėti mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjams, mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams tobulinti gebėjimus organizuoti ugdymo procesą, atitinkantį mokinių amžių, gebėjimus ir ugdymosi poreikius;

4.2. skatinti mokyklas, mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančias institucijas (dalyvių susirinkimus), savininkus sukurti materialinę bazę vidurinio ugdymo programų įgyvendinimo kokybei garantuoti;

4.3. sukurti šalyje gimnazijos tipui priskiriamų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų, įgyvendinančių akredituotas vidurinio ugdymo programas, tinklą.

5. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos principai:

5.1. visuotinumas. Atliekamas visų vidurinių mokyklų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai), savininkai planuoja priskirti gimnazijos tipui, ir profesinio mokymo įstaigų vykdomų vidurinio ugdymo programų vertinimas;

5.2. objektyvumas. Mokyklos vidurinio ugdymo programos kokybė vertinama pagal Tvarkos apraše nustatytus vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus, pasitikima mokyklos teikiama informacija, naudojami esami duomenys;

5.3. skatinimas. Pozityviu akreditavimo vykdytojų požiūriu į mokyklos veiklos praktiką mokykla skatinama nuolat tobulinti ugdymo kokybės vadybą;

5.4. viešumas. Vidurinio ugdymo programų akreditavimo ir apeliacijų nagrinėjimo procedūros vykdomos viešai.

 

III. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ AKREDITACIJOS KRITERIJAI

 

6. Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijai:

6.1. vidurinės mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 1 priede;

6.2. profesinio mokymo įstaigos, suaugusiųjų mokyklos, suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 2 priede;

6.3. vidurinės mokyklos, vykdančios specializuoto ugdymo krypties programą, vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 3 priede;

6.4. vidurinės mokyklos, skirtos mokiniams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, vykdoma vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 4 priede;

6.5. vidurinės mokyklos, skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl nepalankių aplinkos veiksnių, vykdoma  vidurinio ugdymo programa vertinama pagal akreditacijos kriterijus, pateikiamus Tvarkos aprašo 5 priede.

 

IV. AKREDITAVIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

7. Akreditavimą vykdo Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisija (toliau – Komisija) ir vertinimo grupės.

8. Komisija sudaroma iš 9 narių: Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybių administracijų švietimo padalinių, Lietuvos gimnazijų asociacijos atstovų. Komisijos personalinę sudėtį 2 metų kadencijai tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Komisijos pirmininku skiriamas švietimo ir mokslo viceministras.

9. Komisija svarsto ir priima nutarimus, kuriuos teikia švietimo ir mokslo ministrui:

9.1. dėl mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditavimo plano, kuris sudaromas atsižvelgiant į mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (dalyvių susirinkimų), savininkų ar jų atstovų paraiškas, parengtas pagal Tvarkos aprašo 6 priede pateikiamą formą. Paraiškos teikiamos tų mokyklų, kurios atitinka bendruosius ir specialiuosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, nustatytus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo  taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“;

9.2. dėl konkrečios mokyklos vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditacijos ar akreditavimo datos nukėlimo, dėl mokyklos vidurinio ugdymo programos pakartotinio vertinimo;

9.3. dėl siūlymų mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui pakeisti mokyklos tipą;

9.4. dėl vertinimo grupių konkrečių mokyklų vidurinio ugdymo programoms įvertinti sudarymo.

10. Komisija atsako už nešališką mokyklų vidurinio ugdymo programų akreditaciją.

11. Vertinimo grupė sudaroma konkrečiai mokyklai iš 3 akreditavimo ekspertų: Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų ir laisvai samdomų gimnazijų vadovų, gimnazijų vadovų pavaduotojų ugdymui, profesinio mokymo įstaigų gimnazijų skyrių vedėjų ir kt. Prireikus pasitelkiamas psichologas, specialusis pedagogas ar socialinis pedagogas. Vertinimo grupei vadovauja Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas. Vertinimo grupės vadovu ir nariais negali būti asmenys, kuriuos su mokyklos vadovu sieja darbo santykiai ar artimi giminystės arba svainystės ryšiai.

12. Vertinimo grupė mokykloje nustato įgyvendinamos vidurinio ugdymo programos atitiktį akreditacijos kriterijams, parengia ir pateikia Komisijai vertinimo pažymą ir ataskaitą.

13. Vertinimo grupių vadovai ir nariai atsako už objektyvų ir pagrįstą įvertinimą, už ataskaitose ir pažymose pateiktų faktų teisingumą ir išvadų tikslumą.

14. Vertinimo grupės vadovas, naudodamasis Švietimo informacinių technologijų centro ir Nacionalinio egzaminų centro duomenų bazių informacija, įvertina duomenis apie mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus, nustato jų atitiktį akreditacijos kriterijams, parengia dalį ataskaitos ir aptaria su mokyklos vadovu (išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių).

15. Mokyklų trumpiau nei trejus metus vykdoma vidurinio ugdymo programa akredituojama trejiems metams nevertinant 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų kriterijų. Po trejų metų vykdomas pakartotinis vidurinio ugdymo programos akreditavimas.

16. Kai mokykla vykdo privalomą akreditacijos kriterijų, turi privalomą 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo ir pasiekimų balų skaičių, atitiktis kitiems akreditacijos kriterijams nebevertinama, jei per paskutinius trejus metus mokykloje buvo atliktas veiklos išorinis vertinimas vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtinta Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarka. Visų mokyklos veiklos sričių kokybė turi būti įvertinta ne žemiau kaip 2 lygiu (nėra įvertinimo 1 lygiu ir „N“), išskyrus temas „Pagalba mokiniui“, „Personalo valdymas“ ir „Materialinių išteklių valdymas“, pagal kurias kokybė turi būti įvertinta ne žemiau kaip 3 lygiu.

17. Jei už mokinių, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, mokymosi sėkmingumą ir pasiekimus mokykla surenka ne mažiau kaip 14 balų iš 21 (išskyrus mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių) ir atitinka privalomą kriterijų, vertinimo grupės vadovas su mokyklos vadovu suderina vertinimo laiką. Mokyklai surinkus mažiau kaip 14 balų, vertinimo grupės vadovas parengia ataskaitą ir siūlo Komisijai vidurinio ugdymo programos neakredituoti arba nukelti akreditavimo datą.

18. Mokyklai surinkus ne mažiau kaip 14 balų vertinimo grupės vadovas kartu su vertinimo grupe parengia mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planą, kuriame kiekvienam grupės nariui tarpusavio susitarimu pagal kompetenciją paskiriamos užduotys, numatoma darbų eiga, terminai, pokalbiai su mokyklos vadovu, jo pavaduotojais ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjais, mokytojais ir švietimo pagalbos specialistais, mokiniais, tėvais ir kt.

19. Vertinimo grupės nariai iki akreditavimo pradžios pagal darbų pasiskirstymą išanalizuoja mokyklos veiklos dokumentus, informaciją, pateiktą mokyklos interneto svetainėje, duomenis, esančius Švietimo informacinių technologijų centro, Švietimo aprūpinimo centro duomenų bazėse, ir pasirengia pokalbiams mokykloje.

20. Prieš savaitę iki akreditavimo pradžios su mokyklos vidurinio ugdymo programos vertinimo planu vertinimo grupės vadovas supažindina akredituojamos mokyklos vadovą ir informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą), savininką ar jų įgaliotą asmenį.

21. Ne ilgiau kaip per tris darbo dienas vertinimo grupė nustato įgyvendinamos vidurinio ugdymo programos atitiktį akreditacijos kriterijams. Dirbant vertinimo grupei mokykloje stebėtojo teisėmis gali dalyvauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko atstovas. Preliminarios vertinimo išvados aptariamos su mokyklos administracija.

22. Atlikusi vertinimą mokyklos vertinimo grupė (vertinimo grupės vadovas) per 10 darbo dienų parengia ataskaitą ir pažymą dėl vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybės mokykloje (toliau – pažyma) pagal Tvarkos aprašo 7 priede pateikiamą formą ir suformuluoja vertinimo išvadą.

23. Vertinimo išvados gali būti tokios:

23.1. mokyklai gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų balų ir taškų arba mokyklai gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų balų, atitinkant privalomą kriterijų ir išorės vertinimo metu visų mokyklos veiklos sričių kokybė buvo įvertinta 2–4 lygiais, arba mokyklai, skirtai mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gavus ne mažiau kaip 2/3 galimų taškų – mokykloje vykdomą vidurinio ugdymo programą siūloma akredituoti;

23.2. mokyklai gavus mažiau kaip 2/3 galimų balų ar taškų – mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos siūloma neakredituoti arba akreditaciją atidėti vieneriems metams;

23.3. mokyklai gavus 1/3 ir mažiau galimų balų ar taškų – mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos siūloma neakredituoti.

24. Su ataskaita ir pažyma mokyklos vadovas supažindinamas pasirašytinai, jam vertinimo grupės vadovas įteikia ataskaitos ir pažymos antrą egzempliorių, kopija įteikiama mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui ar jų įgaliotam asmeniui.

25. Ataskaita ir pažyma pateikiama Komisijai. Komisija, išnagrinėjusi vertinimo grupės vadovo pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad ataskaitoje pateikti faktai ir argumentai neatitinka kriterijų ir jų požymių įvertinimo, išvada nepakankamai pagrįsta ir/ar dokumentai parengti ne pagal nustatytus reikalavimus, priima nutarimą pratęsti akreditavimo laiką (ne ilgiau kaip dviem darbo dienoms), dokumentus grąžina vertinimo grupės vadovui papildyti ar pataisyti. Dokumentai svarstomi kitame posėdyje.

26. Komisija, dalyvaujant vertinimo grupės vadovui ir mokyklos vadovui, priima nutarimą siūlyti švietimo ir mokslo ministrui vieną iš šių sprendimų:

26.1. mokykloje vykdomą vidurinio ugdymo programą akredituoti;

26.2. mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos akreditaciją atidėti;

26.3. mokykloje vykdomos vidurinio ugdymo programos neakredituoti, siūlyti mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui nutraukti vidurinio ugdymo programos vykdymą ir pakeisti mokyklos tipą.

27. Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į Komisijos siūlymą, priima sprendimą dėl vidurinio ugdymo programos akreditacijos. Švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditacijos išsiunčiamas mokyklos vadovui, įsakymo kopija – mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui.

 

V. APELIACIJŲ TEIKIMAS IR SVARSTYMAS

 

28. Mokyklos vadovas, mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), savininkui ar jų įgaliotam asmeniui raštu pritarus, per dešimt darbo dienų po ataskaitos ir pažymos įteikimo turi teisę pateikti argumentuotą apeliaciją Komisijai.

29. Komisija, išklausiusi visų suinteresuotų šalių paaiškinimus, išnagrinėjusi dokumentus ir nustačiusi, kad vertinimo grupė pažeidė vertinimo procedūras ar nepagrindė įvertinimo, suformulavo nepagrįstą išvadą, priima nutarimą sudaryti iš akreditavimo ekspertų vertinimo grupę papildomam vertinimui atlikti. Papildomam įvertinimui mokykloje, dalyvaujant mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko atstovui, skiriamos ne daugiau kaip dvi darbo dienos. Papildomo vertinimo grupė parengia ataskaitą ir pažymą.

30. Komisija per 2 mėnesius po apeliacijos įteikimo datos priima nutarimą dėl mokyklos vidurinio ugdymo programos akreditacijos. Į Komisijos posėdį kviečiama visa papildomo vertinimo grupė, mokyklos vadovas ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), savininko atstovas.

31. Komisija išnagrinėja vertinimo grupės, atlikusios papildomą vertinimą, išvadas ir priima atitinkamą nutarimą, kurį teikia švietimo ir mokslo ministrui.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Vertinimo grupių nariai (akreditavimo ekspertai) rengiami pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintą programą.

33. Kandidatai į akreditavimo ekspertus turi turėti aukštąjį universitetinį (arba jam prilygintą) išsilavinimą, pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip trejų metų vadybinio darbo stažą (gimnazijų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui turi turėti vadybinę kvalifikacinę kategoriją), baigti 46 valandų mokymo programą, išlaikyti įskaitą ir gauti Švietimo konsultanto (vidurinio ugdymo programos akreditavimo eksperto) pažymėjimus.

34. Akreditavimo ekspertų (gimnazijų vadovų, gimnazijų vadovų pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, profesinių mokymo įstaigų gimnazijų skyrių vedėjų, psichologų, specialiųjų, socialinių pedagogų, kitų laisvai samdomų akreditavimo ekspertų) darbą Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmoka Švietimo ir mokslo ministerija.

 

_________________

 

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir jos 

vykdymo tvarkos  aprašo

1 priedas

 

VIDURINĖS MOKYKLOS VYKDOMOS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

 

Krite-

rijaus

 Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė balais/

taškais

1

11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

21 balas*

1.1

Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.

15 balų*

1.1.1

Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis sumažėjo ne mažiau kaip 15 procentų.

3

2.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis sumažėjo.

2

3.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis nedidėjo.

1

1.1.2

Mokinių mokymosi  pažangos pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų). 

3 balai*

1.      Per trejus metus mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis išaugo, paskutiniais mokslo metais nebuvo mokinių, kurie turėjo nepatenkinamų metinių įvertinimų.

3

2.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne mažesnis kaip 95 procentai.

2

3.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis nei 90 procentų.

1

1.1.3

 

 

 

Paliktų kartoti ugdymo programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių nebuvo.

3

2.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis mažėjo.

2

3.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis išliko tokia pati. 

1

1.1.4

Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).    

3 balai*

1.      Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys nenutraukė mokymosi pagal formaliojo švietimo programas, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

3

2.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių  11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

2

3.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

1

1.1.5

 

Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).  

3 balai*

1.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

3

2.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

2

3.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.

1

1.2

Paskutinių trejų mokslo metų abiturientų pasiekimai lyginant su savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų abiturientų pasiekimų vidurkiais.

6 balai*

1.2.1

Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis dvejus metus viršijo savivaldybės mokyklų 12 klasės mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

3

2.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis vienerius metus viršijo savivaldybės mokyklų 12 klasės mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

2

3.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko savivaldybės mokyklų 12 klasės mokinių, įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galimas 3 procentų nukrypimas).

1

1.2.2

Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo savivaldybės mokyklų 12 klasės mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.

3

2.      Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis atitiko savivaldybės mokyklų 12 klasės mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galimas 3 procentų nukrypimas).

2

3.      Per paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis padidėjo.

1

2

Klasių ir mokinių skaičiaus vidurkis atitinka Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 26.9 punkte nurodytą sąlygą.

Privalo-

mas

 

3

Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą

17 taškų*

3.1

Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, socialinių pedagogų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

12 taškų*

3.1.1

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

1

3.1.2

Visi dalykų mokytojai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo reikalavimus.

3

3.1.3

Dalykų mokytojai yra baigę mokomąjį dalyką ar ugdymo sritį atitinkančią studijų programą arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka laikomi dalyko/ugdymo srities specialistais.

3

3.1.4

Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir bibliotekininko kvalifikaciją.

1

3.1.5

Socialiniai pedagogai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

1

3.1.6

Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui ir ugdymo skyrių vedėjai turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

3.2

 

Mokyklos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra nuolatinis procesas

5 taškai*

3.2.1

Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai per pastaruosius trejus metus kasmet dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose mokyklų vadybos ir/ar lyderystės temomis, atitinkančiomis mokyklos ugdymo tikslus.

2

3.2.2

 

Siekdami  gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, mokytojai  kasmet tikslingai tobulina savo kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas dera su  mokyklos keliamais tikslais ugdymui.

3

4

Švietimo pagalba mokiniams.

 

20 taškų**

4.1

Mokiniams teikiama  pagalba mokantis.

14 taškų**

4.1.1

Mokiniams padedama pasirengti individualius ugdymo planus atsižvelgiant į jų tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą, bendradarbiaujama su jų tėvais.

2

4.1.2

Mokykla randa būdų mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti ir pasitikėjimui savimi ugdyti.

3

4.1.3

Mokykloje susitarta dėl mokinių mokymosi pasiekimų, individualių bei specialiųjų ugdymosi poreikių stebėjimo, analizuojami kontrolinių darbų ir diagnostinių vertinimų rezultatai, jais remiantis priimami sprendimai mokymosi kokybei gerinti.

3

4.1.4

Mokykloje įgyvendinama mokymosi pasiekimų gerinimo sistema. Pagalba siekiant aukštesnių mokymosi pasiekimų organizuojama remiantis panaudotų priemonių poveikio analize. Mokiniai, pasiekę aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose,  ir turintys mokymosi sunkumų gauna reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos.

3

4.1.5

Mokiniams sudaromos galimybės mokytis skirtingų užsienio kalbų atsižvelgiant į jų kalbos mokėjimo lygį, kitų dalykų – pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programas.

3

4.2

Mokiniams teikiama profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai pagalba.

6 taškai**

4.2.1

Mokykloje profesinio orientavimo veikla koordinuojama. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama informacija ir pagalba.

2

4.2.2

Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į dalykų turinį, neformaliojo švietimo veiklas ir kt., siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.

2

4.2.3

Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta aktualios informacijos apie įvairias profesijas, galimybes jas įgyti ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams).

2

5

Mokymo(si) aplinka.

23

taškai**

5.1

Sukurta ugdymo turiniui įgyvendinti tinkama mokymo(si) aplinka.

 

17 taškų**

5.1.1

Nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė, kurioje informuojama apie priėmimo sąlygas, mokymosi pasirinkimų galimybes, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

2

5.1.2

Mokymuisi naudojamos skaitmeninės technologijos ir skaitmeninis turinys.

2

5.1.3

Mokykloje yra kabinetai, laboratorijos, įranga ir mokymo priemonės, kurios naudojamos mokytis gamtos mokslų ir informacinių technologijų, esminėms dalykinėms kompetencijoms, numatytoms Bendrosiose programose, įgyti.

3

5.1.4

Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms menų ir technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.

2

5.1.5

Mokykloje yra pritaikytos aplinkos bendrosioms kompetencijoms ugdyti, sukurtos erdvės mokinių poilsiui ir individualiam mokymuisi.

2

5.1.6

Dalis ugdymo proceso organizuojama ne  tik klasėje, bet ir kitose mokymosi aplinkose. 

1

5.1.7

Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis, kurios padeda mokytojams optimizuoti pasirengimą mokymo procesui ir jį organizuoti,  turi įrengtas ir kompiuterizuotas darbo vietas su prieiga prie interneto, naudojamas elektroninis dienynas.

3

 

5.1.8

Bibliotekoje/skaitykloje įrengta ne mažiau kaip 10 darbo/mokymosi vietų, ne mažiau kaip 4 darbo/mokymosi vietos yra kompiuterizuotos, turi prieigą prie interneto. Biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika, turi reikalingas mokomąsias kompiuterines programas.

2

 

5.2

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

6 taškai**

5.2.1

Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti arba mokiniams sudaryta galimybė naudotis greta esančių mokyklų ar socialinių partnerių sporto baze.

3

5.2.2

Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir bent dviejų sporto šakų programoms įgyvendinti.

3

Privalomai vykdomi kriterijai

1

Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai

21

Minimalus privalomas balų skaičius

14

Galimų taškų skaičius

60

Minimalus privalomas taškų skaičius

40

 

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

____________________________________________

 

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir jos 

vykdymo tvarkos  aprašo

2 priedas

 

PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOS, SUAUGUSIŲJŲ MOKYKLOS,

SUAUGUSIŲJŲ IR JAUNIMO MOKYKLOS VYKDOMOS 

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

 

Krite-

rijaus

 Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė balais/

taškais

1

11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

21 balas*

1.1

Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.

15 balų*

1.1.1

Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų.  

3

2.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui,  dalis sumažėjo.

2

3.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis nedidėjo.

1

1.1.2

Mokinių mokymosi  pažangos pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų). 

3 balai*

1.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis kaip 90 procentų.

3

2.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis kaip 85 procentai.   

2

3.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis nei 80 procentų.  

1

1.1.3

 

 

 

Paliktų kartoti ugdymo programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų.  

3

2.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis mažėjo.

2

3.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis išliko tokia pati.

1

1.1.4

Mokinių, nutraukusių mokymąsi, (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).    

3 balai*

1.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.

3

2.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.

2

3.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių į užsienį ar atidėjusių mokymąsi dėl darbo bei svarbių asmeninių priežasčių.

1

1.1.5

 

Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).  

3 balai*

1.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo šalies ar tarptautinėse dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

3

2.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

2

3.      Per trejus mokslo metus mokiniai bent kartą dalyvavo miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

1

1.2

Paskutinių trejų mokslo metų 12 klasės mokinių pasiekimai lyginant su šalies suaugusiųjų mokyklų 12 klasės mokinių pasiekimų vidurkiais (profesinio mokymo įstaigų mokinių pasiekimai lyginami su šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių pasiekimų vidurkiais).

6 balai*

1.2.1

Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis dvejus metus viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų 12 klasės mokinių (šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių), įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

3

2.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis vienerius metus viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų 12 klasės mokinių (šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių), įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį.

2

3.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis trejus metus išliko tokia pati, atitiko šalies suaugusiųjų mokyklų 12 klasės mokinių (šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių), įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalį (galimas 3 procentų nukrypimas).

1

1.2.2

Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis viršijo šalies suaugusiųjų mokyklų 12 klasės mokinių (šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių) išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį.

3

2.      Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis atitiko šalies suaugusiųjų mokyklų 12 klasės mokinių (šalies profesinio mokymo įstaigų mokinių) išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalį (galimas 3 procentų nukrypimas).

2

3.      Per paskutinius trejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis padidėjo.

1

2

Klasių ir mokinių skaičiaus vidurkis atitinka Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 26.9 punkte nurodytą sąlygą.

Privalo-

mas

 

3

Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.

17 taškų**

3.1

Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, socialinių pedagogų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

12 taškų*

3.1.1

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

1

3.1.2

Visi dalykų mokytojai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo reikalavimus.

3

3.1.3

Dalykų mokytojai yra baigę mokomąjį dalyką ar ugdymo sritį atitinkančią studijų programą arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka laikomi dalyko/ugdymo srities specialistais.

3

3.1.4

Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir bibliotekininko kvalifikaciją.

1

3.1.5

Socialiniai pedagogai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

1

3.1.6

Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui ir ugdymo skyrių vedėjai turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

3.2

 

Mokyklos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra nuolatinis procesas.

5 taškai**

3.2.1

Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai per pastaruosius trejus metus kasmet dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose mokyklų vadybos ir/ar lyderystės temomis, atitinkančiomis mokyklos ugdymo tikslus.

 

2

3.2.2

 

Siekdami  gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, mokytojai  kasmet tikslingai tobulina savo kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas dera su  mokyklos keliamais tikslais ugdymui.

 

3

4

Švietimo pagalba mokiniams.

 

22 taškų**

4.1

Mokiniams teikiama pagalba mokantis.

16 taškai**

4.1.1

Mokiniams padedama pasirengti individualius ugdymo planus atsižvelgiant į jų tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą.

2

4.1.2

Mokykla randa būdų mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti ir pasitikėjimui savimi ugdyti.

3

 

4.1.3

Mokykloje susitarta dėl mokinių mokymosi pasiekimų, individualių bei specialiųjų ugdymosi poreikių stebėjimo, analizuojami kontrolinių darbų ir diagnostinių vertinimų rezultatai, jais remiantis priimami sprendimai mokymosi kokybei gerinti.

3

4.1.4

Mokykloje įgyvendinama mokymosi pasiekimų gerinimo sistema. Pagalba siekiant aukštesnių mokymosi pasiekimų organizuojama remiantis panaudotų priemonių poveikio analize. Mokiniai, pasiekę aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose,  ir turintys mokymosi sunkumų gauna reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos.

3

4.1.5

Mokiniams sudaromos galimybės mokytis skirtingų užsienio kalbų atsižvelgiant į jų kalbos mokėjimo lygį, kitų dalykų – pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programas.

3

4.1.6

Mokykloje sudarytos sąlygos mokytis tėvams, turintiems mažamečių vaikų.

2

 

4.2

Mokiniams teikiama profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai pagalba.

6 taškai**

4.2.1

Mokykloje profesinio orientavimo veikla koordinuojama. Mokiniams suteikiama reikiama informacija ir pagalba.

2

4.2.2

Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į dalykų turinį, neformaliojo švietimo veiklas ir kt., siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.

3

4.2.3

Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta aktualios informacijos apie įvairias profesijas, galimybes jas įgyti ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.

1

5

Mokymo(si) aplinka.

21 taškas**

5.1

Sukurta ugdymo turiniui įgyvendinti tinkama mokymo(si) aplinka.

 

17 taškų**

5.1.1

Nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė, kurioje informuojama apie priėmimo sąlygas, mokymosi pasirinkimų galimybes, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

2

5.1.2

Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis, kurios padeda mokytojams optimizuoti pasirengimą mokymo procesui ir jį  organizuoti, turi kompiuterizuotas darbo vietas su prieiga prie interneto.

3

 

5.1.3

Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo/mokymosi vietų, ne mažiau kaip 2 darbo/mokymosi vietos yra kompiuterizuotos, turi prieigą prie interneto. Biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika, turi reikalingas mokomąsias kompiuterines programas.

3

 

5.1.4

Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, andragoginės).

3

5.1.5

Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti vidurinio ugdymo programą ir kompetencijoms, numatytoms Bendrosiose programose, įgyti.

3

5.1.6

Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).

3

5.2

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

4 taškai**

5.2.1

Mokykla turi sporto salę, stadioną, sporto aikštyną, tinkamus sportuoti ir sveikatingumui ugdyti arba mokiniams sudaryta galimybė naudotis greta esančių mokyklų ar socialinių partnerių sporto baze.

2

 

5.2.2

Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti.

2

Privalomai vykdomi kriterijai

1

Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai

21

Minimalus privalomas balų skaičius

14

Galimų taškų skaičius

60

Minimalus privalomas taškų skaičius

40

 

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

 

___________________________________________

 

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir jos 

vykdymo tvarkos  aprašo

3 priedas

 

MOKYKLOS, VYKDANČIOS SPECIALIZUOTO UGDYMO

KRYPTIES PROGRAMĄ, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

 

Krite-

rijaus

 Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė balais/

taškais

1

11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

21 balas*

1.1

Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.

15 balų*

1.1.1

Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

2.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis  sumažėjo ne mažiau kaip 10 procentų.

3

3.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis sumažėjo.

2

4.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų, tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis nedidėjo.

1

1.1.2

Mokinių mokymosi  pažangos pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų). 

3 balai*

1.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis kaip 95 procentai.

3

3.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis kaip 90 procentų.

2

4.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis nei 85 procentai.

1

1.1.3

 

 

 

Paliktų kartoti ugdymo programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

2.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių nebuvo.

3

3.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis mažėjo.

2

4.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis išliko tokia pati. 

1

1.1.4

Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).    

3 balai*

1.      Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys nenutraukė mokymosi pagal formaliojo švietimo programas, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

3

2.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

2

3.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį.

1

1.1.5

 

Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose laimėjimai (pasirenkamas vienas iš variantų).  

3 balai*

4.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

3

5.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

2

6.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.

1

1.2

Paskutinių trejų mokslo metų 12 klasės mokinių pasiekimai.

6 balai*

1.2.1

Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

4.      Dvejus metus visi 12 klasės mokiniai įgijo vidurinį išsilavinimą.

3

5.      Vienerius metus visi 12 klasės mokiniai įgijo vidurinį išsilavinimą.

2

6.      Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.

1

1.2.2

Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis nuo laikytų valstybinių brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1.      Dvejus metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis didėjo.

3

2.      Vienerius metus išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis padidėjo.

2

3.      Išlaikytų valstybinių brandos egzaminų dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.

1

2

Klasių ir mokinių skaičiaus vidurkis atitinka Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 26.9 punkte nurodytą sąlygą.

Privalo-

mas

 

3

Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.

17 taškų*

3.1

Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, socialinių pedagogų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

12 taškų*

3.1.1

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.  

1

3.1.2

Visi dalykų mokytojai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo reikalavimus.

 

3

3.1.3

Dalykų mokytojai yra baigę mokomąjį dalyką ar ugdymo sritį atitinkančią studijų programą arba ministro nustatyta tvarka laikomi dalyko/ugdymo srities specialistais.

 

3

3.1.4

Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir bibliotekininko kvalifikaciją.

1

3.1.5

Socialiniai pedagogai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

1

3.1.6

Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui ir ugdymo skyrių vedėjai turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

3.2

 

Mokyklos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra nuolatinis procesas.

5 taškai*

3.2.1

Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai per pastaruosius trejus metus kasmet dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose mokyklų vadybos ir/ar lyderystės temomis, atitinkančiomis mokyklos ugdymo tikslus.

2

3.2.2

 

Siekdami  gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, mokytojai  kasmet tikslingai tobulina savo kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas dera su  mokyklos keliamais tikslais ugdymui.

3

4

Švietimo pagalba mokiniams.

 

19 taškų**

4.1

Mokiniams teikiama  pagalba mokantis.

13 taškų**

4.1.1

Mokiniams padedama pasirengti individualius ugdymo planus atsižvelgiant į jų tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą, bendradarbiaujama su jų tėvais.

2

4.1.2

Mokykla randa būdų mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti ir pasitikėjimui savimi ugdyti.

2

4.1.3

Mokykloje susitarta dėl mokinių mokymosi pasiekimų, individualių bei specialiųjų ugdymosi poreikių stebėjimo, analizuojami kontrolinių darbų ir diagnostinių vertinimų rezultatai, jais remiantis priimami sprendimai mokymosi kokybei gerinti.

3

4.1.4

Mokykloje įgyvendinama mokymosi pasiekimų gerinimo sistema. Pagalba siekiant aukštesnių mokymosi pasiekimų organizuojama remiantis panaudotų priemonių poveikio analize. Mokiniai, pasiekę aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose,  ir turintys mokymosi sunkumų gauna reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos.

3

4.1.5

Mokiniams sudaromos galimybės mokytis skirtingų užsienio kalbų atsižvelgiant į jų kalbos mokėjimo lygį, kitų dalykų – pagal bendrojo ar išplėstinio kurso programas.

3

4.2

Mokiniams teikiama profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai pagalba.

6 taškai**

4.2.1

Mokykloje profesinio orientavimo veikla koordinuojama. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama informacija ir pagalba.

2

4.2.2

Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į dalykų turinį, neformaliojo švietimo veiklas ir kt., siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.

2

4.2.3

Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta aktualios informacijos apie įvairias profesijas, galimybes jas įgyti ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams).

2

5

Mokymo(si) aplinka.

24

taškai**

5.1

Sukurta ugdymo turiniui įgyvendinti tinkama mokymo(si) aplinka.

 

18 taškų**

5.1.1

Nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė, kurioje informuojama apie priėmimo sąlygas, mokymosi pasirinkimų galimybes, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

2

5.1.2

Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis, kurios padeda mokytojams optimizuoti pasirengimą mokymo procesui ir jį organizuoti,  turi įrengtas ir kompiuterizuotas darbo vietas su prieiga prie interneto, naudojamas elektroninis dienynas.

3

 

5.1.3

Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo/mokymosi vietų, ne mažiau kaip 2 darbo/mokymosi vietos yra kompiuterizuotos, turi prieigą prie interneto. Biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika, turi reikalingas mokomąsias kompiuterines programas.

2

5.1.4

Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų).

3

5.1.5

Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą ir kompetencijoms, numatytoms Bendrosiose programose, įgyti.

3

5.1.6

Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms programoms ir moduliams įgyvendinti.

3

5.1.7

Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti fizinę negalią turintiems mokiniams (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).

2

5.2

Mokyklos aplinka atitinka specializuoto ugdymo krypties programos ir mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

6 taškai**

5.2.1

Menų mokykla, konservatorija turi koncertų salę, erdves parodų ekspozicijoms, kitas erdves, reikalingas specializuoto ugdymo krypties programoms sėkmingai įgyvendinti.

Sporto mokykla turi sporto salių, aikštynų, kitų fizinio aktyvumo erdvių, reikalingų specializuoto ugdymo krypties programoms sėkmingai įgyvendinti.

3

5.2.2

Menų mokykloje, konservatorijoje pakanka priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti, arba mokykla sutarties pagrindu naudoja kito švietimo teikėjo sporto bazę.

Sporto mokykloje pakanka priemonių ir inventoriaus, reikalingo specializuoto ugdymo krypties programai įgyvendinti.

3

Privalomai vykdomi kriterijai

1

Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai

21

Minimalus privalomas balų skaičius

14

Galimų taškų skaičius

60

Minimalus privalomas taškų skaičius

40

 

 

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

 

____________________________________________

 

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir jos 

vykdymo tvarkos  aprašo

4 priedas

 

MOKYKLOS, SKIRTOS MOKINIAMS, DĖL ĮGIMTŲ AR  ĮGYTŲ SUTRIKIMŲ TURINTIEMS DIDELIŲ AR LABAI DIDELIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ VYKDOMOS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

 

Krite-

rijaus

 Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė balais/

taškais

1

11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumas ir pasiekimai.

21 balas*

1.1

Paskutinių trejų mokslo metų 11–12 klasių mokinių mokymosi sėkmingumo pokyčiai.

15 balų*

1.1.1

Pamokų lankomumo pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

3.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų (nepateisintų dokumentais), tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis sumažėjo 15 procentų.

3

4.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų (nepateisintų dokumentais), tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis mažėjo.

2

5.      Per trejus mokslo metus praleistų pamokų (nepateisintų dokumentais), tenkančių vidutiniškai 1 mokiniui, dalis nedidėjo.

1

1.1.2

Mokinių mokymosi  pažangos pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų). 

3 balai*

2.      Per trejus metus mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis išaugo, paskutiniais mokslo metais nebuvo mokinių, kurie turėjo nepatenkinamų metinių įvertinimų.

3

4.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis kaip 95 procentai.

2

3.      Trejų mokslo metų vidutinis mokinių mokymosi pažangos rodiklis (mokinių, pasiekusių bent patenkinamą pasiekimų lygį, dalis) buvo ne žemesnis nei 90 procentų.

1

1.1.3

 

 

 

Paliktų kartoti ugdymo programą mokinių skaičiaus pokyčiai (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

3.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių nebuvo.

3

4.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis mažėjo.

2

5.      Per trejus mokslo metus paliktų kartoti ugdymo programą mokinių dalis išliko tokia pati. 

1

1.1.4

Mokinių, nutraukusių mokymąsi (neperėjusių į kitas (kito tipo) mokyklas), skaičiaus kitimas (pasirenkamas vienas iš variantų).    

3 balai*

3.      Mokinių, nutraukusių mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas, dalis kasmet mažėjo. Paskutiniais mokslo metais nė vienas 11–12 klasių mokinys nenutraukė mokymosi pagal formaliojo švietimo programas, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį ar nutraukusių mokymąsi dėl ligos.

3

4.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis sumažėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį ar nutraukusių mokymąsi dėl ligos.

2

3.      Per paskutinius trejus mokslo metus mokymąsi pagal formaliojo švietimo programas nutraukusių 11–12 klasių mokinių dalis nedidėjo, neįskaičiuojant mokinių, išvykusių su tėvais į užsienį ar nutraukusių mokymąsi dėl ligos.

1

1.1.5

 

Dalyvavusiųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose laimėjimai ar sporto varžybose (pasirenkamas vienas iš variantų).  

3 balai*

7.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų šalies ar tarptautinėse dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

3

8.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet laimėjo prizinių vietų miesto (rajono) dalykų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose.

2

9.      Per trejus mokslo metus mokiniai kasmet dalyvavo miesto (rajono) mokomųjų olimpiadose, konkursuose, projektuose ar sporto varžybose ir bent kartą laimėjo prizinę vietą.

1

1.2

Paskutinių trejų metų 12 klasės mokinių pasiekimai.

6 balai*

1.2.1

Įgijusių vidurinį išsilavinimą dalis nuo baigusiųjų vidurinio ugdymo programą (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

1. Dvejus metus visi 12 klasės mokiniai įgijo vidurinį išsilavinimą. 

3

2. Vienerius metus visi 12 klasės mokiniai įgijo vidurinį išsilavinimą.

2

3. Įgijusių vidurinį išsilavinimą 12 klasės mokinių dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.

1

1.2.2

Išlaikytų brandos egzaminų dalis nuo laikytų brandos egzaminų skaičiaus (pasirenkamas vienas iš variantų).

3 balai*

4.      Dvejus  metus išlaikytų brandos egzaminų dalis didėjo.

3

5.      Vienerius  metus išlaikytų brandos egzaminų dalis padidėjo.

2

6.      Išlaikytų brandos egzaminų dalis per paskutinius dvejus metus nesumažėjo.

1

2

Klasių ir mokinių skaičiaus vidurkis atitinka Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 26.9 punkte nurodytą sąlygą.

Privalo-

mas

 

3

Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.

17 taškų*

3.1

Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, socialinių pedagogų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

12 taškų*

3.1.1

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

1

3.1.2

Visi dalykų mokytojai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo reikalavimus.

3

3.1.3

Dalykų mokytojai yra baigę mokomąjį dalyką ar ugdymo sritį atitinkančią studijų programą arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka laikomi dalyko/ugdymo srities specialistais.

3

3.1.4

Bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir bibliotekininko kvalifikaciją.

1

3.1.5

Socialiniai pedagogai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

1

3.1.6

Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ugdymui ir ugdymo skyrių vedėjai turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

3.2

 

Mokyklos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra nuolatinis procesas.

5 taškai*

3.2.1

Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai per pastaruosius trejus metus kasmet dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose mokyklų vadybos ir/ar lyderystės temomis, atitinkančiomis mokyklos ugdymo tikslus.

2

3.2.2

Siekdami  gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, mokytojai  kasmet tikslingai tobulina savo kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas dera su  mokyklos keliamais tikslais ugdymui.

3

4

Švietimo pagalba mokiniams.

22 taškai**

4.1

Mokiniai, turintys kompleksinių negalių ir sutrikimų, ugdomi atsižvelgiant į jų reikmes.

6 taškai**

4.1.1

Mokiniams teikiama pagalba, panaudojant numatytas specialiąsias pamokas ir/ar specialiąsias pratybas, skirtas mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.

2

4.1.2

Mokinių pasiekimai vertinami lanksčiai, fiksuojama mokinių pažanga, fiksavimas informatyvus. Ugdymo metodai, tempas ir mokomoji medžiaga pritaikyta individualiems mokinių poreikiams.

3

4.1.3

Mokiniai dalyvauja neformaliojo švietimo veikloje, mokykloje jaučiasi gerai. 

1

4.2

Mokiniams teikiama  pagalba mokantis.

11 taškų**

4.2.1

Mokiniams padedama pasirengti individualius ugdymo planus atsižvelgiant į jų tolesnio mokymosi kryptį ir profesinę karjerą, bendradarbiaujama su jų tėvais.

2

4.2.2

Mokykla randa būdų mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti ir pasitikėjimui savimi ugdyti.

3

4.2.3

Mokykloje susitarta dėl mokinių mokymosi pasiekimų, individualių bei specialiųjų ugdymosi poreikių stebėjimo, analizuojami kontrolinių darbų rezultatai ir priimami sprendimai mokymosi kokybei gerinti.

3

4.2.4

Mokykloje įgyvendinama mokymosi pasiekimų gerinimo sistema. Pagalba siekiant aukštesnių mokymosi pasiekimų organizuojama remiantis panaudotų priemonių poveikio analize. Mokiniai, pasiekę aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose,  ir turintys mokymosi sunkumų gauna reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos.

3

4.3

Mokiniams teikiama profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai pagalba.

5 taškai**

4.3.1

Mokykloje profesinio orientavimo veikla koordinuojama. Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama informacija ir pagalba.

2

4.3.2

Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į dalykų turinį, neformaliojo švietimo veiklas ir kt., siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.

2

4.3.3

Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta aktualios informacijos apie įvairias profesijas, galimybes jas įgyti ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams).

1

5

Mokymo(si) aplinka.

21

taškas**

5.1

Sukurta ugdymo turiniui įgyvendinti tinkama mokymo(si) aplinka.

 

16 taškų**

5.1.1

Nuolat atnaujinama mokyklos interneto svetainė, kurioje informuojama apie priėmimo sąlygas, mokymosi pasirinkimų galimybes, mokytojų kvalifikaciją, svarbiausius mokyklos įsivertinimo rezultatus, bendruomenės tradicijas ir pasiekimus.

2

5.1.2

Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis, kurios padeda mokytojams optimizuoti pasirengimą mokymo procesui ir jį organizuoti,   turi kompiuterizuotas darbo vietas su prieiga prie interneto.

2

 

5.1.3

Bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo/ mokymosi vietų, ne mažiau kaip 2 darbo/mokymosi vietos yra kompiuterizuotos, turi prieigą prie interneto. Biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika, turi reikalingas mokomąsias kompiuterines programas.

2

5.1.4

Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų), specialiųjų mokymo priemonių.

2

5.1.5

Mokomieji kabinetai aprūpinti mokymui ir mokymuisi reikalinga organizacine technika, įranga, mokymo priemonėmis, ugdymui skirtomis techninėmis pagalbos priemonėmis, tinkamomis įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą ir kompetencijoms, numatytoms Bendrosiose programose, įgyti.

3

5.1.6

Mokykloje yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms menų ir technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.

3

5.1.7

Mokyklos pastatas ir patalpos pritaikyti mokinių ugdymo prieinamumui užtikrinti (įrengtas laiptų takelis, pritaikyta darbo vieta, tualetai ir kt.).

2

5.2

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

5 taškai**

5.2.1

Mokiniai turi galimybių sportuoti ir įgyti sveikos gyvensenos pagrindų.

2

5.2.2

Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti.

3

Privalomai vykdomi kriterijai

1

Pasiekimų ir mokymosi sėkmingumo balai

21

Minimalus privalomas balų skaičius

14

Galimų taškų skaičius

60

Minimalus privalomas taškų skaičius

40

 

* Galimas maksimalus surenkamų balų skaičius.

** Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

 

____________________________________________

 

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir jos

vykdymo tvarkos  aprašo

5 priedas

 

 

 

MOKYKLOS, SKIRTOS MOKINIAMS, DĖL NEPALANKIŲ APLINKOS VEIKSNIŲ TURINTIEMS SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

VYKDOMOS VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS

AKREDITACIJOS KRITERIJAI IR JŲ VERTĖ

 

 

 

Krite-

rijaus

 Nr.

Kriterijai ir jų požymiai

Vertė taškais

1

Klasių ir mokinių skaičiaus vidurkis atitinka Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 26.9 punkte nurodytą sąlygą.

Privalo-

mas

 

2

Mokyklos darbuotojų pasirengimas organizuoti ugdymo procesą ir ugdyti pagal vidurinio ugdymo programą.

17 taškų*

2.1

Mokyklos vadovo, pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų, pagal vidurinio ugdymo programą ugdančių mokytojų, socialinių pedagogų, bibliotekininkų išsilavinimas ir kvalifikacija leidžia sėkmingai įgyvendinti vidurinio ugdymo programą.

12 taškų*

2.1.1

Direktoriaus pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai turi aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.

1

2.1.2

Visi dalykų mokytojai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo reikalavimus.

3

2.1.3

Dalykų mokytojai yra baigę mokomąjį dalyką ar ugdymo sritį atitinkančią studijų programą arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka laikomi dalyko/ugdymo srities specialistais.

3

2.1.4

Vaikų socializacijos centre bibliotekininkai yra specialistai, turintys aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą ir bibliotekininko kvalifikaciją.

1

2.1.5

Vaikų socializacijos centre dirbantys socialiniai pedagogai atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

1

2.1.6

Mokyklos vadovas ir jo pavaduotojai ugdymui turi II ar I vadybinę kvalifikacinę kategoriją.

3

2.2

Mokyklos pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra nuolatinis procesas.

5 taškai*

2.2.1

Mokyklos vadovas, pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai per pastaruosius trejus metus kasmet dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose mokyklų vadybos ir/ar lyderystės temomis, atitinkančiomis mokyklos ugdymo tikslus.

2

2.2.2

Siekdami  gerinti mokinių mokymosi pasiekimus, mokytojai  kasmet tikslingai tobulina savo kvalifikaciją. Kvalifikacijos tobulinimas dera su  mokyklos keliamais tikslais ugdymui.

 

3

3

Švietimo pagalba mokiniams.

23 taškai*

3.1

Mokiniams teikiama pagalba mokantis.

7 taškai**

3.1.1

Mokiniams padedama pasirengti individualų ugdymo planą orientuojantis į darbo rinką ir profesinę karjerą.

1

3.1.2

Mokykla randa būdų mokinių mokymosi motyvacijai stiprinti ir pasitikėjimui savimi ugdyti.

3

3.1.3

Mokykloje susitarta dėl mokinių mokymosi pasiekimų, individualių bei specialiųjų ugdymosi poreikių stebėjimo, analizuojami kontrolinių darbų rezultatai ir priimami sprendimai mokymosi kokybei gerinti. Mokiniai gauna reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos.

3

3.2

Mokiniams, turintiems elgesio, bendravimo problemų ar mokymosi sunkumų, vaikų socializacijos centre užtikrinta patikima kuravimo sistema, teikiama socialinio pedagogo ir psichologo pagalba.

10 taškų*

3.2.1

Analizuojamos asocialaus elgesio ir mokymosi sunkumų priežastys.

2

3.2.2

Specialistų, dirbančių su mokiniais, turinčiais elgesio, bendravimo problemų, mokymosi sunkumų, veikla yra veiksminga.

3

3.2.3

Mokiniams teikiama operatyvi ir nuolatinė psichologo pagalba.

3

3.2.4

Yra įgyvendinamos socialinių kompetencijų formavimo programos (projektai).

2

3.3

Mokiniams teikiama profesinio informavimo, profesinio konsultavimo ir ugdymo karjerai pagalba.

6 taškai*

 

3.3.1

Mokiniams ir jų tėvams (rūpintojams) suteikiama reikiama informacija ir pagalba profesinio orientavimo klausimais.

2

3.3.2

Bibliotekoje arba profesinio informavimo taške yra sukaupta aktualios informacijos apie įvairias profesijas, galimybes jas įgyti ir mokymosi sąlygas. Informacija prieinama mokiniams.

2

3.3.3

 

Ugdymas karjerai yra neatskiriama ugdymo (formalaus ar/ir neformalaus) proceso dalis: ugdymas karjerai integruotas į dalykų turinį, neformaliojo švietimo veiklas ir kt., siūlomas mokiniams rinktis kaip pasirenkamasis modulis.

2

4

Mokymo(si) aplinka.

20 taškų*

4.1

 

Sukurta ugdymo turiniui įgyvendinti tinkama mokymo(si) aplinka.

 

15

taškų*

4.1.1

Mokytojai aprūpinti šiuolaikinėmis organizacinėmis ir mokymo priemonėmis, kurios padeda mokytojams optimizuoti pasirengimą mokymo procesui ir jį organizuoti,  turi kompiuterizuotas darbo vietas su prieiga prie interneto.

2

4.1.2

Vaikų socializacijos centre bibliotekininkų darbo vietos kompiuterizuotos, įrengta ne mažiau kaip 10 darbo/mokymosi vietų, ne mažiau kaip 4 darbo/mokymosi vietos yra kompiuterizuotos. Biblioteka ir skaitykla aprūpintos organizacine technika.

2

4.1.3

Mokykloje pakankamai vadovėlių ir ugdymo procesui reikalingos literatūros  (programinės, metodinės, informacinės, mokslo populiariosios, vaikų).

3

4.1.4

Mokykloje pakanka organizacinės technikos, įrangos, mokymo priemonių, tinkamų įgyvendinti mokyklos vidurinio ugdymo programą ir kompetencijoms, numatytoms Bendrosiose programose, įgyti.

3

4.1.5

Vaikų socializacijos centre yra reikiami kabinetai, dirbtuvės, įranga, mokymo priemonės ir medžiagos, reikalingos siūlomoms menų ir technologijų programoms arba integruotiems profesinio mokymo programos moduliams įgyvendinti.

3

4.1.6

Vaikų socializacijos centre sukurtos erdvės mokinių poilsiui ir individualiam mokymuisi.

2

4.2

Sporto bazė atitinka mokinių sportinio ir sveikatingumo ugdymo reikalavimus.

5 taškai*

4.2.1

Mokiniai turi galimybių sportuoti ir įgyti sveikos gyvensenos pagrindų.

2

4.2.2

Yra pakankamai priemonių ir inventoriaus, reikalingo bendrosios kūno kultūros ir pasirinktų sporto šakų programoms įgyvendinti.

3

Privalomai vykdomi kriterijai

1

Galimų taškų skaičius

60

Minimalus privalomas taškų skaičius

40

 

* Galimas maksimalus surenkamų taškų skaičius.

_____________________________

 

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir jos

vykdymo tvarkos aprašo

6 priedas

 

(Paraiškos dėl vidurinio ugdymo programos akreditavimo forma)

 

Vidurinio ugdymo programos

akreditacijos komisijai

 

..............................................................................................................................................

 (Mokyklos   savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo),  savininko

ar jų įgalioto asmens pavadinimas)

 

PARAIŠKA

 

DĖL ..........................................................................................MOKYKLOS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS AKREDITAVIMO

 

Informacija apie mokyklą:

Telefonas ........................... El. paštas ......................

Vadovo vardas ir pavardė …………………………………………….....

 

Mokykla atitinka bendruosius mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, nustatytus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų 2011 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 25 punkte:

Taisyklių punktas

      Įverčiai

taip/ne/iš dalies*

Komentarai

25.1 p.

 

 

25.2 p.

 

 

25.3 p.

 

 

25.4 p.

 

 

25.5 p.

 

 

25.6 p.

 

 

25.7 p.

 

 

*Įvertinus „iš dalies“ rašomas komentaras

 

Vidurinės mokyklos tipo mokykla atitinka Taisyklių 26.9 punkto reikalavimus: .........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................

 

Data

 

..............................................              ……………...              ………………………….   

(Pareigos)                                                                                                (Parašas)                 

(Vardas ir pavardė)          

 

A.V.

 

Vidurinio ugdymo programų

akreditacijos kriterijų ir  jos

vykdymo tvarkos aprašo

7 priedas

 

(Pažymos dėl vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo kokybės mokykloje forma)

 

Vidurinio ugdymo programos

akreditacijos komisijai

 

PAŽYMA

 

DĖL VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOKYBĖS

............................................................................................... MOKYKLOJE

 

Mokyklos kodas juridinių asmenų registre: ...........................................................

Mokyklos įgyvendinamų programų kodai: ............................................................

Mokyklos vadovo vardas ir pavardė ...............................................................

Mokinių skaičius mokykloje ir 11–12 klasėse: ......................................................

Mokytojų skaičius mokykloje ir 11–12 klasėse: .................................................... 

 

Vidurinio ugdymo programos vertinimas atliktas ………m. ……….…...…………d. vykdant ……. m. ……….…….……d. švietimo ir mokslo ministro įsakymą Nr. ..... „Dėl .........…………………………………………………………………...“.

Vertinimo grupė, atlikusi vidurinio ugdymo programos įgyvendinimo įvertinimą ……………………..................... mokykloje, Vidurinio ugdymo programos akreditacijos komisijai siūlo ...…………………………………….mokyklos vykdomą vidurinio ugdymo programą ..................……………… .

 

Mokyklos privalumai: ...................................................................................................

....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

Tobulintinos veiklos sritys: ....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

....................................................................................................................................................

 

PRIDEDAMA. Ataskaita, ……..lapų.

 

Data

 

 

Vertinimo grupės vadovas                                                  .............................................

                                                          

Vertinimo grupės nariai: .............................................        

                                                                                            .............................................

 

Susipažinau       ............................                                    ..............................................  

                                           (parašas)                                                 (mokyklos vadovo vardas ir pavardė)