VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS 2018-12-12 ĮSAKYMO
NR. 30-3799/18(2.1.1E-TD2) „DĖL SOCIALINIO DARBO SU ŠEIMOMIS, TAIKANT ATVEJO VADYBĄ, VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. kovo 30 d. Nr. 30-720/20
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 37 straipsnio 10 dalimi ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Atvejo vadybos tvarkos aprašo 6 punktu (2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-802 redakcija),
k e i č i u Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-3799/18(2.1.1E-TD2) „Dėl Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtintą Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašą ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos direktoriaus
2020 m. kovo 30 d.
įsakymu Nr. 30-720/20
socialinio darbo su šeimomis, taikant Atvejo vadybą, VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE tvarkos aprašas
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato vaiko ir jį auginančių (-io) ar jo besilaukiančių (-io) asmenų (-ens) (toliau – šeima) atvejo vadybos taikymo, inicijavimo, organizavimo, atvejo vadybos koordinavimo Vilniaus miesto savivaldybėje (toliau – Savivaldybė) tvarką.
2. Šis Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo“, Atvejo vadybos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“(2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-802 redakcija), (toliau – Atvejo vadybos tvarkos aprašas) ir Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. A1-794 „Dėl Vaiko laikinosios priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
3. Socialinio darbo su šeimomis, auginančiomis nepilnamečius vaikus ir patiriančiomis socialinę riziką, taikant atvejo vadybą tikslas – atkurti, ugdyti, palaikyti ir stiprinti šeimos socialinius įgūdžius, bendrauti ir bendradarbiauti šeimoje ir už jos ribų, įveikti krizines situacijas, išmokyti savarankiškai priimti sprendimus ir užtikrinti visapusišką vaikų poreikių tenkinimą bei jų asmenybės ugdymą. Teikiant socialines paslaugas šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams.
4. Savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-2157/18(2.1.1E-TD2) „Dėl įgaliojimų vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus“ suteikė įgaliojimus vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus šioms socialinių paslaugų įstaigoms: biudžetinei įstaigai Vilniaus miesto socialinės paramos centrui (toliau – Socialinės paramos centras), viešajai įstaigai „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, viešajai įstaigai Pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centrui, visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“ (toliau – Organizacijos).
Šiuo Tvarkos aprašu privalo vadovautis Socialinės paramos centras ir Organizacijos, kurios teikia paslaugas vaikams ir šeimoms ir gauna finansavimą iš Savivaldybės.
5. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau – Reglamentas), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, Atvejo vadybos tvarkos apraše.
6. Tvarkos aprašas yra įgyvendinamas laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB nuostatų ir kitų asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
7. Atvejo vadybos procese vadovaujamasi šiais principais:
7.1. šeimos įgalinimo: būtina padėti šeimai ir vaikui identifikuoti ir tinkamai išnaudoti turimus išteklius, nustatyti ne tik socialinės rizikos veiksnius, su kuriais susiduria šeima ir vaikas, bet ir jų stiprybes, kurios gali padėti spręsti šeimos ir (ar) vaiko problemas, gerinti šeimos situaciją. Šeima ir vaikas turi aktyviai dalyvauti pagalbos jiems teikimo procese;
7.2. paslaugų nedubliavimo: būtina įvertinti, kokias paslaugas šeima ir (ar) vaikas jau gauna kitose paslaugų teikimo vietose (pvz., mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose, specializuotos pagalbos centruose, globos centre, nustačius vaikui laikinąją globą ir kt.), įvertinti tai, ar šeima ir toliau nori naudotis šiomis paslaugomis, ir neskirti šeimai tokio pat pobūdžio ar panašių paslaugų. Planuojant ir organizuojant paslaugas šeimai ir vaikui, taip pat būtina užtikrinti, kad paslaugos ir pagalba neblogintų šeimos ir (ar) vaiko situacijos;
II skyrius
ATVEJO VADYBOS INICIJAVIMAS IR TAIKYMAS
8. Atvejo vadyba inicijuojama ir taikoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, nustačius būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį.
9. VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį ar vaiko apsaugos poreikį nustatymo dienos kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos Savivaldybės socialinių paslaugų įstaigą ar kitą įstaigą, kuriai Savivaldybė suteikė įgaliojimus koordinuoti atvejo vadybos procesą ir teikti socialines paslaugas šeimoms, prašydamas paskirti atvejo vadybininką ir nedelsiant organizuoti pagalbos vaikui ir jo šeimai suteikimą.
10. Prašydamas paskirti atvejo vadybininką, VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius socialinių paslaugų įstaigai raštu ar elektroniniu paštu pateikia šių dokumentų kopijas ir turimą informaciją apie vaiką ir jo šeimą:
10.1. vaiko situacijos vertinimo anketos, parengtos pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą formą, kopiją;
10.2. jei nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir užtikrinta vaiko laikinoji priežiūra, vaiko perdavimo laikinai prižiūrėti fiziniam asmeniui jo gyvenamojoje vietoje ar šeimos gyvenamojoje vietoje arba apgyvendinimo socialinių paslaugų įstaigoje akto, parengto pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą formą, kopiją;
10.3. jei nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vaikas paimtas iš jo atstovų pagal įstatymą, vaiko laikino apgyvendinimo akto, parengto pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamą formą, kopiją;
11. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko atstovų pagal įstatymą ir (ar) pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu.
12. Atvejo vadybą sudaro:
12.1. informacijos apie šeimą rinkimas ir sisteminimas, nepažeidžiant Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo;
13. Socialinės paramos centras ir Organizacijos vykdo atvejo vadybos funkcijas Savivaldybės teritorijoje ir koordinuoja atvejo vadybos procesus. Šių įstaigų vadovai paskiria atsakingus darbuotojus, kurie vykdys atvejo vadybos funkcijas.
14. Socialinės paramos centras ir Organizacijos sukuria savo el. pašto adresą nurodytai informacijai gauti ir apie tai informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių. Socialinės paramos centro ir Organizacijų kontaktinė informacija (įstaigos pavadinimas, adresas, kontaktinis telefono numeris, el. pašto adresas, įstaigos darbo laikas, atvejo vadybininkų vardai, pavardės) bei paslaugų teritorija nurodyta socialinių paslaugų įstaigų, įgaliotų vykdyti atvejo vadybos funkcijas ir koordinuoti atvejo vadybos procesus, sąraše. Šis sąrašas viešai skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje. Pasikeitus informacijai, nedelsiant bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos pasikeitimo, atnaujinamas.
III SKYRIUS
ATVEJO NAGRINĖJIMAS
15. Socialinės paramos centras ir Organizacijos, gavę VVTAĮT arba jos įgalioto teritorinio skyriaus prašymą paskirti atvejo vadybininką, kai buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, nedelsdami, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos paskiria atvejo vadybininką ir socialinį darbuotoją (toliau – socialinis darbuotojas), dirbsiantį socialinį darbą su šeima:
15.1. jei šeimoje anksčiau buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, buvo taikoma atvejo vadyba ir apie ją bei pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį turima aktuali informacija, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju darbui su šeima atnaujina pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo formą, pildytą ankstesnio pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo metu, patikslindami informaciją, kuri pasikeitė nuo paskutinio atvejo nagrinėjimo posėdžio datos;
15.2. jei šeimoje nebuvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas darbui su šeima nėra vertinę pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio bei teikę paslaugų, atlieka pagalbos vaikui ir (arba) šeimai poreikio vertinimą ir užpildo pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo formą (Atvejo vadybos tvarkos aprašo 1 priedas);
16. Socialinės paramos centro ir Organizacijos, gavusių VVTAĮT arba jos įgalioto teritorinio skyriaus prašymą paskirti atvejo vadybininką, kai buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, atvejo vadybininkas:
16.1. jei šeimoje anksčiau buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, buvo taikyta atvejo vadyba ir apie ją bei pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį turima aktuali informacija (šeimos byloje kaupiama atvejo vadybos proceso metu pagal Aprašą privaloma fiksuoti informacija, kuri yra tiesiogiai susijusi su šiuo metu atliktu vaiko situacijos vertinimu ir vaiko teisių pažeidimais), ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo paskyrimo dienos raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoda minėtą informaciją mobiliajai komandai, prieš atlikdamas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą, sulaukia mobiliosios komandos rekomendacijų, kurios turi būti pateiktos atvejo vadybininkui per 5 darbo dienas nuo mobiliosios komandos darbo su šeima pabaigos. Jei atvejo vadybininkas iš intensyviai dirbančios mobiliosios komandos specialistų gauna informaciją dėl ilgalaikės pagalbos ir (ar) paslaugų, nesusijusių su šeimos ir (ar) vaiko krize, vaikui ir (ar) šeimai poreikio (informaciją, kokiam laikotarpiui ar periodiškumui ir kokios pagalbos ir (ar) paslaugų vaikui ir (ar) šeimai reikia), jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, organizuoja minėtos pagalbos ir (ar) paslaugų vaikui ir (ar) šeimai teikimą;
16.2. jei šeimoje anksčiau nebuvo atliktas vaiko situacijos vertinimas ir atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas darbui su šeima anksčiau nebuvo vertinę pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio bei teikę paslaugų, atlieka pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikių vertinimą užpildant nustatytą formą, nelaukdamas mobiliosios komandos rekomendacijų;
16.3. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo mobiliosios komandos rekomendacijų dėl tolesnio darbo su vaiku ir (ar) šeima organizavimo gavimo dienos organizuoja pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį;
16.4. mobiliajai komandai atlikus šeimos ir (ar) vaiko krizės bei intensyvios mobiliosios komandos pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikio vertinimą ir pateikus atvejo vadybininkui intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima ir (ar) vaiku planą, apimantį taip pat ir informaciją apie mobiliosios komandos nustatytą ilgalaikės pagalbos ir (ar) paslaugų, nesusijusių su šeimos ir (ar) vaiko krize, vaikui ir (ar) šeimai poreikį (informaciją, kokiam laikotarpiui ar periodiškumui ir kokios pagalbos ir (ar) paslaugų vaikui ir (ar) šeimai reikia), visą mobiliosios komandos intensyvaus darbo laiką kartu su socialiniu darbuotoju darbui su šeima bendradarbiauja su mobiliosios komandos specialistais – aptaria su mobiliąja komanda poreikį ir galimybes kartu vykti į šeimą, pagalbos šeimai būdus, pagalbos ir (ar) paslaugų vaikui ir (ar) šeimai poreikį, su atveju susijusios informacijos rinkimo ir dalijimosi, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tvarką.
17. Jei vaikui užtikrinta laikinoji priežiūra jį laikinai prižiūrinčio asmens gyvenamojoje vietoje arba šeimos gyvenamojoje vietoje ir vaiko laikinosios priežiūros fizinio asmens gyvenamojoje vietoje organizavimo akte nurodytas pagalbos laikinąją priežiūrą teikiančiam asmeniui poreikis, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju darbui su šeima organizuoja kuo skubesnį susitikimą su vaiką laikinai prižiūrinčiu asmeniu. Atvejo vadybininkas per 5 darbo dienas nuo vaiko laikinosios priežiūros užtikrinimo dienos įvertina vaiko poreikius ir vaiką prižiūrinčio asmens galimybes juos patenkinti bei pagalbos ir (ar) paslaugų laikinąją priežiūrą teikiančiam asmeniui poreikį, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, ir organizuoja tokios pagalbos ir (ar) paslaugų laikinąją priežiūrą teikiančiam asmeniui teikimą. Jei vaiko laikinoji priežiūra užtikrinta socialinių paslaugų įstaigoje, atvejo vadybininkas dirba tik su vaiku ir jo šeima.
18. Socialinės paramos centras ir Organizacijos, paskyrę atvejo vadybininką, jei jis iki tol nebuvo paskirtas, apie tai raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT teritorinį skyrių ir Savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių (toliau – Skyrius) bei šeimą, kuriai bus taikoma atvejo vadyba (nurodomi atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo kontaktiniai duomenys). Atvejo vadybininkui atlikus pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio įvertinimą ir nenustačius kompleksinių paslaugų poreikio, atvejo vadyba neskiriama, tačiau vaikui ir (ar) šeimai užtikrinamas reikalingų paslaugų, nustatytų vertinimo metu, teikimas. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių apie priimtą sprendimą neskirti atvejo vadybos, argumentuodamas tokį sprendimą, ir apie tai, kaip ir kokios paslaugos bus užtikrintos vaikui ir (ar) šeimai.
19. Atvejo vadybininkas organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdžius, kartu su šeima bei posėdyje dalyvaujančiais specialistais sudaro pagalbos planą, jį tikslina, koordinuoja jo įgyvendinimą, atlieka plano peržiūras ir užbaigia atvejo vadybos procesą, vadovaudamasis Atvejo vadybos tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
20. Iki pirmo atvejo nagrinėjimo posėdžio atvejo vadybininkas, pasitelkęs socialinį darbuotoją, nepažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo, surenka visą atvejo vadybos procesui reikalingą informaciją apie vaiką ir jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis, pareikalaudamas iš švietimo, socialines paslaugas teikiančių įstaigų, teisėsaugos institucijų, vietos bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų turimos informacijos apie vaiką, jo šeimą ar kitus svarbius vaikui asmenis. Esant tarnybiniam būtinumui ir teisėtam BDAR 9 straipsnio 2 dalyje nustatytam pagrindui atvejo vadybininkas turi teisę gauti iš sveikatos priežiūros įstaigos išvadas dėl vaikui suteiktų ir (ar) reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų ar išvadas dėl šeimos narių sveikatos būklės. Informacija atvejo vadybininkui teikiama neatlygintinai.
21. Vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuojami apie duomenų, susijusių su vaiku ir (ar) jo šeima, rinkimą, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, informuoti nėra įmanoma dėl to, kad nėra žinoma vaiko tėvų (vieno iš tėvų) ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą gyvenamoji vieta ir neturima kitokios kontaktinės informacijos, pagal kurią būtų įmanoma susisiekti arba dėl savo būklės šie asmenys negali suvokti jiems pateikiamos informacijos. Esant prieštaravimui geriausiems vaiko interesams, informacija apie asmens duomenų tvarkymą šiems duomenų subjektams pateikiama, kai išnyksta šiame punkte nurodytos aplinkybės, dėl kurių informavimo pareiga duomenų subjekto atžvilgiu negalėjo būti įvykdyta.
22. Atvejo vadybininkas į atvejo nagrinėjimo posėdį elektroninėmis ryšio priemonėmis, telefonu ar raštu pakviečia:
22.1. VVTAĮT teritorinio skyriaus atstovą – į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį, apie jį raštu informuojant likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių to padaryti neįmanoma, taip pat į kitus posėdžius, kai priimami šeimai svarbūs sprendimai (pvz., dėl naujų paslaugų teikimo, dėl paslaugų teikimo nutraukimo, dėl vaiko (ne)grąžinimo į šeimą ir kt.), apie minėtus sprendimus informuojant kvietime;
22.2. vaiką, jei tai neprieštarauja jo interesams ir jei jis pagal amžių ir brandą geba išreikšti nuomonę dėl savo ir (ar) šeimos situacijos, ir vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų, ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, taip pat vaiko motinos ir (ar) tėvo sugyventinis (-ė). Jei vaikas nedalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdyje arba toks dalyvavimas prieštarauja geriausiems jo interesams ir yra poreikis pateikti vaiko nuomonę, jam atstovauja VVTAĮT arba jos įgalioto teritorinio skyriaus atstovas;
22.3. mobiliosios komandos atstovą – į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį, jeigu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir, vadovaujantis Mobiliųjų komandų sudarymo, specialistų atrankos ir jų darbo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, sudaryta mobilioji komanda;
22.5. pagal poreikį kitus specialistus, galinčius suteikti informaciją apie vaiką ir jo šeimą ir teikti jiems pagalbą. Jeigu atvejo vadybininko kviečiami valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų, įstaigų ir (ar) organizacijų specialistai atsisako dalyvauti atvejo vadybos procese, atvejo vadybininkas raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipiasi į Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių su prašymu inicijuoti pasitarimą minėtiems klausimams spręsti.
23. Apie atvejo vadybos posėdžio datą ir laiką vaiko tėvams, turimam vieninteliam iš tėvų ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis turi būti pranešta likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki posėdžio.
24. Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys asmenys privalo užtikrinti informacijos apie vaiką ir jo šeimą konfidencialumą. Atvejo nagrinėjimo posėdžio metu jame dalyvaujantys asmenys pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus, kuriuos atvejo vadybininkas įsega į šeimos bylą. Konfidencialumo reikalavimai netaikomi tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
25. Atvejo nagrinėjimo posėdyje išklausoma vaiko, jeigu jis dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdyje ir šeimos narių nuomonė dėl vaiko ir šeimos situacijos, pagrindinių problemų, galimų jų priežasčių ir sprendimo būdų. Atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvaujantys specialistai pristato turimą informaciją apie vaiką ir jo tėvus, ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą.
26. Po atvejo nagrinėjimo posėdžio, jei nustatytas šeimos socialinių paslaugų poreikis, atvejo vadybininkas raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis teikia užpildytą prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“ (pildyti 1 ir 2 lapus).
27. Jei šeima atsisako bet kokios pagalbos, nebendrauja ir nebendradarbiauja su atvejo vadybininku arba jau pradėto atvejo vadybos proceso metu pateikia rašytinį atsisakymą dalyvauti atvejo vadybos procese, atvejo vadybininkas ar socialinis darbuotojas darbui su šeima apie tai raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis praneša VVTAĮT arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui, kuris priima sprendimą dėl vaiko ir šeimos situacijos, nurodydamas šeimos narių vardus ir pavardes, kokios priemonės buvo išnaudotos, siekiant įtraukti šeimą į atvejo vadybos procesą.
28. Jei šeima neatvyksta į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį, posėdis nevyksta, išskyrus atvejus, kai į posėdį atvyksta bent vienas iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas darbui su šeima turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių šeima nedalyvavo atvejo nagrinėjimo posėdyje. Per 10 darbo dienų raštu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ar telefono ryšiu su šeima sutariama dėl kito atvejo nagrinėjimo posėdžio datos. Kitas atvejo nagrinėjimo posėdis inicijuojamas ne vėliau nei po 10 darbo dienų nuo posėdžio, į kurį šeima neatvyko, dienos. Jei šeima į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį neatvyksta du kartus iš eilės, apie tai atvejo vadybininkas ar socialinis darbuotojas darbui su šeima raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, pateikdamas informaciją, kokių veiksmų buvo imtasi, bandant įtraukti šeimą į atvejo vadybos procesą, o VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius priima sprendimą dėl vaiko situacijos vertinimo. Jei šeima neatvyksta į kitus atvejo nagrinėjimo posėdžius, posėdžiai gali vykti šeimai ir nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai priimami šeimai svarbūs sprendimai (pvz., dėl naujų paslaugų teikimo, dėl paslaugų teikimo nutraukimo, dėl vaiko (ne)grąžinimo į šeimą ir kt.). Jei šeima nedalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdyje, tai pažymima atvejo nagrinėjimo posėdžio protokole. Socialinis darbuotojas darbui su šeima raštu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ar telefono ryšiu informuoja šeimą apie įvykusį posėdį bei svarstytus klausimus ir organizuoja socialinio darbuotojo darbui su šeima arba atvejo vadybininko konsultaciją šeimai, kurios metu supažindina šeimą su priimtais sprendimais. Konsultacijos metu šeima pasirašo atvejo nagrinėjimo posėdžio protokole, kad buvo supažindinta su informacija.
29. Jei šeima visiškai nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų arba jei juos vykdo, bet šeimos situacija nesikeičia, tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka arba atsiranda realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas ar socialinis darbuotojas darbui su šeima apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo minėtų aplinkybių paaiškėjimo dienos, raštu praneša VVTAĮT arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui ir pateikia motyvuotą siūlymą (Atvejo vadybos tvarkos aprašo 3 priedas).
30. Atvejo vadybininkas visą informaciją apie atvejo vadybos procesą, šeimos poreikių pagalbai vertinimą, pagalbos vaikui ir šeimai planavimą ir teikimą kaupia šeimos byloje, segdamas šiuos dokumentus tokia eilės tvarka:
IV SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS INICIJAVIMAS IR TAIKYMAS NESANT GALIMŲ VAIKO TEISIŲ PAŽEIDIMŲ
31. Atvejo vadybos procesas gali būti inicijuotas ir vaiko tėvų, ir (ar) pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų prašymu, jei jų vertinimu, vaikui ir (ar) šeimai būtina kompleksinė pagalba. Tokiu atveju vaiko tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų arba šeimoms pagalbą organizuojanti ir teikianti įstaiga, organizacija raštu pateikia prašymą socialinių paslaugų įstaigai dėl atvejo vadybininko paskyrimo, kuriame nurodo vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą vardus, pavardes, gimimo metus, vaiko atstovų pagal įstatymą kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), kreipimosi dėl atvejo vadybos paslaugos šeimai datą, priežastis, dėl kurių buvo kreiptasi. Jei prašymą paskirti atvejo vadybininką teikia pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojanti ir teikianti įstaiga ar organizacija, kartu su prašymu ji turi pateikti informaciją pagrindžiančią priežastis, dėl kurių vaikui ir (ar) šeimai yra reikalinga kompleksinė pagalba, – kokių problemų dėl vaiko ir (ar) šeimos yra iškilę, kokia pagalba, paslaugos ir kitos priemonės ir kokiu laikotarpiu buvo taikomos sprendžiant šias problemas, kurios iš jų buvo veiksmingos, o kurios ne, ir kodėl atvejo vadyba yra tinkama šioms problemoms spręsti, prašymo kopiją raštu pateikti vaiko tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą.
32. Socialinių paslaugų įstaiga ne vėliau nei per 5 darbo dienas skiria atvejo vadybininką, kuris turi įvertinti kompleksinės pagalbos šeimai poreikį. Atvejo vadybininkas turi ne vėliau nei per 20 darbo dienų nuo jo paskyrimo, nepažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyto duomenų kiekio mažinimo principo, surinkti informaciją reikalingą atvejo vadybos procesui ir atlikti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimą.
33. Jei atvejo vadybininkas nustato, kad vaikui ir (ar) šeimai yra reikalinga kompleksinė pagalba, atvejo vadybininkas apie tai raštu informuoja savo įstaigos vadovą ir Savivaldybės administraciją ir pradeda atvejo vadybos procesą. Pirmas atvejo nagrinėjimo posėdis organizuojamas per 10 darbo dienų nuo pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo dienos. Apie atvejo vadybos posėdžio datą ir laiką vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis turi būti pranešta ne vėliau nei likus 3 darbo dienoms iki posėdžio.
34. Į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį atvejo vadybininkas kviečia šeimą ir vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei jis pagal amžių ir brandą geba išreikšti nuomonę apie savo ir (ar) šeimos situaciją, taip pat tuos specialistus ir (ar) įstaigų, organizacijų, galinčių suteikti šeimai ir (ar) vaikui visas jiems reikalingas paslaugas ir pagalbą, atstovus. Jeigu dėl atvejo vadybos inicijavimo kreipėsi įstaiga ar organizacija, dirbanti su šeima, jos atstovai taip pat kviečiami į pirmą atvejo nagrinėjimo posėdį.
35. Jei atvejo vadybininkas, įvertinęs šeimos ir vaiko poreikius, nenustato kompleksinės pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio, informaciją apie pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo rezultatus (vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą vardus, pavardes, gimimo metus, vaiko atstovų pagal įstatymą kontaktinius duomenis (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), vaiko tėvų ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančių ir teikiančių įstaigų, organizacijų kreipimosi dėl atvejo vadybos paslaugos šeimai datą, priežastis, dėl kurių vaiko tėvai ar pagalbą vaikams ir (ar) šeimoms organizuojančios ir teikiančios įstaigos, organizacijos kreipėsi dėl atvejo vadybos paslaugos šeimai, pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo kopiją) raštu perduoda savo įstaigos vadovui, Savivaldybės administracijai ir įstaigai, kuri kreipėsi dėl atvejo vadybos inicijavimo, nepradeda atvejo vadybos.
36. Jei pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimo metu atvejo vadybininkas nustato poreikį šeimai gauti bendrąsias socialines paslaugas ar kitą Savivaldybės teikiamą paramą, šią informaciją (vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą vardus, pavardes, gimimo metus, vaiko atstovo pagal įstatymą kontaktinius duomenis, telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), atvejo vadybininkas raštu perduoda Savivaldybės administracijai, kuri pagal savo kompetenciją privalo užtikrinti, kad šeima ir vaikas gautų reikalingas paslaugas ar kitokią pagalbą.
37. Pagalbos šeimai planas sudaromas ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui kompleksinės pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikis išlieka, pagalbos šeimai ir (ar) vaikui plano galiojimas pratęsiamas jį atnaujinant ir papildant naujomis pagalbos priemonėmis ir (ar) jame nurodant naujus paslaugų teikimo terminus.
38. Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuojamas Aprašo 30 punkte nurodytu pagrindu, atvejo vadyba vykdoma vadovaujantis Aprašu, tik į atvejo vadybos procesą neįtraukiamas VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius, išskyrus atvejus, kai paaiškėja galimi vaiko teisių pažeidimai.
39. Jei atvejo vadybos procesas yra inicijuotas pačios šeimos, šeima gali bet kuriuo momentu atsisakyti atvejo vadybos, pateikdama atvejo vadybininkui laisvos formos rašytinį prašymą, kuriame nurodoma atvejo vadybos nutraukimo data ir nutraukimo priežastys. Jei atvejo vadybos atsisako tik vienas iš vaiko tėvų, atvejo vadyba tęsiama kitam iš vaiko tėvų, pagalbos planas sudaromas tik sutikusiam asmeniui, tačiau būtina įvertinti kiekvieną situaciją individualiai.
V SKYRIUS
PAGALBOS VAIKUI IR (AR) ŠEIMAI POREIKIŲ VERTINIMAS, PAGALBOS PLANO SUDARYMAS, ĮGYVENDINIMAS, ŠEIMOS STEBĖSENA IR PERŽIŪRA
40. Pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikiai vertinami kompleksiškai pagal šias sritis:
40.1. vaiko vystymasis: vaiko sveikata (psichinė, fizinė), vaiko ugdymas, šeimos socialiniai santykiai bei vaiko emocinė ir elgesio raida;
40.2. tėvystės įgūdžiai: vaiko priežiūra, vaiko saugumas, emocinis palaikymas ir pozityvus auklėjimas, galimos ir turimos tėvų priklausomybės, proto ar psichikos negalia;
41. Vertinant Pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikius, įvertinamas ir socialinės rizikos lygis šeimoje – pagal nustatytas sritis įvertinami esami socialinės rizikos veiksniai ir jų reiškimosi šeimoje lygiai, taip pat vaiko ir šeimos apsaugos faktoriai, galintys kompensuoti socialinės rizikos veiksnius.
42. Socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje intensyvumo lygiai, pagal kuriuos vertinami šeimos poreikiai pagalbai:
42.1. 0 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, socialinės rizikos veiksnių nenustatoma, vaiko ir jo šeimos poreikiai gali būti tenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas;
42.2. 1 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose vaikui ir jo šeimai reikia ankstyvosios intervencijos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti patenkinami teikiant prevencinę pagalbą ir (ar) bendruomenėje teikiamas paslaugas;
42.3. 2 lygis – įvertinus vaiko ir jo šeimos situaciją, nustatomi socialinės rizikos veiksniai ir sritys, kuriose reikia intensyvios intervencinės pagalbos, tačiau daugelis vaiko ir jo šeimos poreikių gali būti patenkinami vykdant ankstyvąją intervenciją;
43. Vertinant pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikius, atliekama atvejo vadybininko turimų / gautų dokumentų apie vaiką ir šeimą analizė, inicijuojamas pokalbis su šeima (apie esamas problemas, pagalbos poreikį, atvejo vadybos proceso inicijavimo priežastis, etapus, šeimos ir specialistų funkcijas pagalbos procese, atsakoma į šeimai rūpimus klausimus ir pan.), pagal poreikį atliekama šeimos stebėsena jos gyvenamojoje aplinkoje. Pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikiams įvertinti gali būti taikomi specializuoti vaiko ir (ar) šeimos vertinimo metodai (ekožemėlapis, genograma ir kt.). Pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikiai vertinami pagal nustatytą formą (Atvejo vadybos tvarkos aprašo 1 priedas).
44. Atvejo vadybininkas su socialiniu darbuotoju, posėdžio metu sudarant pagalbos planą, pildo nustatytą formą (Atvejo vadybos tvarkos aprašo 2 priedas). Parengto pagalbos plano kopiją atvejo vadybininkas raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia šeimai, VVTAĮT ir kitiems specialistams, dalyvaujantiems nagrinėjant atvejį bei sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą.
45. Teikiamų paslaugų tęstinumo poreikį ir trukmę nustato atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atvejo vadybos procese dalyvaujančių specialistų siūlymus. Pagalbos planas sudaromas ne ilgesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui. Jei šeima, įgyvendinus pagalbos planą, pradėjo keisti savo elgesį ir rūpintis savo vaiko saugumu, auklėjimu ir priežiūra, tačiau pagalbos teikimą jai būtina tęsti, gali būti sudaromas naujas pagalbos planas taikant atvejo vadybą, bet esant poreikiui vaikui ir šeimai gauti kompleksinę pagalbą ir pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui.
46. Sudarant pagalbos planą atsižvelgiama į socialinės rizikos veiksnius, jų reiškimosi lygį šeimoje, dažnumą, trukmę, vaiko poreikių nepatenkinimo priežastis, galimas sąsajas tarp socialinės rizikos veiksnių ir jų atsiradimo priežasčių.
47. Vadovaujantis nuostata, kad pati šeima, naudodamasi tinkama pagalba, gali geriausiai įvardyti savo poreikius ir galimybes, ir siekiant šeimą paskatinti kuo aktyviau įsitraukti į pagalbos plano sudarymą ir įgyvendinimą, turi būti išklausomi šeimos narių siūlymai ir nuomonė dėl vykdant atvejo vadybą planuojamų veiksmų ir priemonių.
48. Išklausęs šeimos siūlymus ir nuomonę dėl pagalbos plano, atvejo vadybininkas pagalbos plane numato šeimos įsipareigojimus ir jų vykdymo terminus. Pagalbos plano veiksmai ir priemonės turi būti suformuluoti aiškiai ir suprantamai, jame numatomi konkretūs pagalbos plano tikslai ir rezultatai, aiškiai apibrėžta visų asmenų, dalyvaujančių sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą atsakomybė, užduotys ir įvardinti konkretūs vykdytojai, bei numatomi veiksmų ir priemonių įgyvendinimo terminai, priimtos išvados ir sprendimai. Taip pat pagalbos plane įvardijama, kokių veiksmų gali būti ar bus imamasi, jeigu asmenys, dalyvaujantys sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą, nevykdys savo įsipareigojimų. Pagalbos planą pasirašo atvejo vadybininkas, tėvai, vienintelis iš turimų tėvų ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikai nuo 14 metų amžiaus, jeigu jie dalyvauja atvejo nagrinėjimo posėdyje ir jiems yra iškelti konkretūs įsipareigojimai, kiti specialistai, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą.
49. Jei nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir vaikui taikoma laikinoji priežiūra, laikinas apgyvendinimas arba laikinoji globa (rūpyba), pagalbos plane turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, padėsiantys užtikrinti, kad šeimoje nebekiltų realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojus, galinčio sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, kad vaikas galėtų kuo greičiau grįžti į šeimą, taip pat pagalbos vaikui veiksmai ir priemonės. Siekiant užtikrinti šeimos ir vaiko santykius, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, turi būti numatyti veiksmai ir priemonės, kurie padėtų palaikyti ryšį tarp vaiko ir jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą. Tokiu atveju, pirmame atvejo nagrinėjimo posėdyje būtina numatyti tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir vaiko bendravimo tvarkos vykdymą.
50. Planuojant pagalbą, įvertinamos ir rizikos bei veiksniai (pvz., jei šeimos narys sveiksta nuo priklausomybės, įvertinama atkryčio galimybė), kurie gali kelti riziką, kad pagalbos priemonės nebus įvykdytos pagalbos plane nustatytais terminais.
51. Pagalbos plane turi būti numatyti pagalbos tikslai ir uždaviniai, konkrečios pagalbos priemonės pagal kiekvieną šio Tvarkos aprašo numatytą sritį, kurioje nustatytas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis ir socialinės rizikos veiksnių reiškimasis.
52. Pagalbos planas peržiūrimas atvejo nagrinėjimo posėdyje, kurį organizuoja atvejo vadybininkas:
52.1. jeigu nustatytas būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis – ne rečiau kaip kartą per pusmetį arba, esant poreikiui, dažniau;
53. Jeigu atvejo nagrinėjimo posėdžio metu peržiūrint pagalbos planą ar dirbant su šeima paaiškėja, kad aplinkybės, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus fiziniam ar psichiniam vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnyksta, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas:
53.1. jeigu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir taikoma vaiko laikinoji priežiūra, atvejo vadybininkas apie aplinkybių, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnykimą nedelsdamas raštu informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių ir organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame, vadovaudamiesi atvejo vadybininko motyvuotu ir argumentuotu siūlymu, VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrius priima sprendimą dėl vaiko apsaugos priemonės taikymo nutraukimo;
53.2. jeigu buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir taikoma vaiko laikinoji priežiūra, o su šeima dirbo mobilioji komanda, mobilioji komanda apie aplinkybių, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnykimą nedelsdama raštu ar el. ryšio priemonėmis informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, kuris per 3 darbo dienas priima sprendimą dėl vaiko apsaugos priemonės taikymo nutraukimo;
53.3. jei buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), atvejo vadybininkas apie aplinkybių, dėl kurių buvo iškilęs realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, išnykimą nedelsdamas raštu informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių ir šis organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūros posėdį, kurio metu atvejo vadybininko ir (ar) mobiliosios komandos motyvuotu ir argumentuotu siūlymu VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinis skyrius priima sprendimą dėl vaiko (ne) grąžinimo į šeimą.
54. Socialinis darbuotojas, vadovaudamasis šeimos Pagalbos planu, sudarytu atvejo vadybos posėdyje, teikia socialinę pagalbą šeimoms kontaktuodamas su šeima ne rečiau kaip kas 10 kalendorinių dienų, išskyrus atvejus, kai susidarius krizinei situacijai šeimoje socialinis darbuotojas bendrauja su šeima (šeimos nariais) ne rečiau kaip 2, 3 kartus per savaitę, bei atvejus, kai vaikas šeimoje nepatiria psichinės ir fizinės grėsmės. Bendravimo tvarka su šeima numatoma ir tvirtinama atvejo vadybos posėdžio metu.
55. Prieš atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame numatoma pagalbos plano peržiūra, atvejo vadybininkas, pasitelkdamas socialinį darbuotoją, gali iš naujo atlikti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikių vertinimą.
56. Pagalbos planas tikslinamas atsižvelgiant į situacijos šeimoje pokyčius, suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, pagalbos plano šeimai efektyvumą.
57. Bendru atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo sutarimu pagalbos planas gali būti tikslinamas neorganizuojant atvejo nagrinėjimo posėdžio tais atvejais, kai tikslinamos socialinio darbuotojo vykdomos priemonės ar socialinės pagalbos teikimo būdai ir (ar) šeimos įsipareigojimai, susiję su socialinio darbuotojo vykdomomis priemonėmis ar socialinės pagalbos teikimo būdais.
58. Pagalbos plano įgyvendinimą koordinuoja atvejo vadybininkas, konsultuodamasis su socialiniu darbuotoju, ir kitais specialistais, kurie dalyvauja sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą, dėl jo įgyvendinimo eigos, galimų trukdžių ir pan.
59. Įgyvendinant pagalbos planą, atvejo vadybininkas vykdo šeimos stebėseną: kartu su socialiniu darbuotoju, ir kitais specialistais, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą, analizuoja šeimos stiprybes, apsaugos faktorius, kartu su šeima įvertina sėkmingai šeimos narių įvykdytus įsipareigojimus, aplinkybes, kurios padeda šeimai laikytis sutartų įsipareigojimų ir pan.
60. Vertinant suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, įvertinamas pagalbos lankstumas ir prieinamumas, t. y. ar pagalba vaikui ir jo šeimai prieinama jiems patogiu būdu (individualus konsultavimas, mokymai ar pan.), patogioje vietoje ir patogiu laiku, įvertinamas papildomų specialistų, įstaigų, organizacijų pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis, išklausoma šeimos nuomonė apie gautą pagalbą.
61. Jeigu atvejo vadybininkas, vertindamas suteiktos ar teikiamos pagalbos šeimai tinkamumą, pakankamumą, nustato, kad pagalbos planas nėra įgyvendinamas, nenustato teigiamos pagalbos plano įtakos šeimos situacijai ar pan., jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo tokių faktų paaiškėjimo dienos organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kurio metu aptariamas pagalbos teikimo procesas, jo įtaka šeimos situacijai, išklausoma šeimos ir specialistų, kurie dalyvauja įgyvendinant pagalbos planą, ir kitų atvejo vadybos procese dalyvaujančių asmenų nuomonė, peržiūrimas ir esant poreikiui tikslinamas pagalbos planas.
62. Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinami pagalbos šeimai tikslai ir uždaviniai, ar pasiekti pagalbos plano tikslai, ar buvo numatyti tinkami veiksmai ir priemonės, peržiūrint pagalbos planą atliekamas ir teiktos pagalbos šeimai efektyvumo vertinimas. Efektyvumas vertinamas pagalbos plano peržiūros metu, dalyvaujant visiems asmenims, kurie dalyvavo sudarant ir įgyvendinat pagalbos planą.
63. Vertinant pagalbos šeimai plano efektyvumą, įvertinamas šeimai ir kiekvienam jos nariui atskirai suteiktos ar teikiamos pagalbos poveikis šeimos situacijai ir socialinės rizikos veiksnių reiškimuisi šeimoje. Pagalbos šeimai plano efektyvumo vertinimą atlieka visi asmenys, kurie dalyvavo sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą. Vertinamas kiekvienas veiksmas ir priemonė, kuri buvo numatyta pagalbos plane. Atliekant teiktos pagalbos šeimai efektyvumo vertinimą, įtraukiama šeima ir vaikas, jei tai atitinka geriausius jo interesus. Atvejo vadybininkas ir (ar) socialinis darbuotojas padeda šeimos nariams pasiruošti pagalbos plano peržiūrai (pvz., aptaria su šeima, kokia jos nuomonė dėl pagalbos plane numatytų priemonių poveikio šeimos situacijai, kas šeimai nesiseka).
64. Pagalbos plano peržiūros metu paaiškėjus, kad krizė šeimoje gilėja, vaiko tėvai nededa pastangų ir nekeičia elgesio bei toliau vengia atlikti savo pareigas, nesirūpina vaiko saugumu ir jo auklėjimu, piktnaudžiauja tėvų valdžia, atvejo vadybininkas ir (ar) VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinio skyriaus atstovas atvejo nagrinėjimo posėdžio metu gali įspėti vaiko tėvus žodžiu ar apie tai raštu ar kitomis el. ryšio priemonėmis dėl galimos atsakomybės jiems taikymo.
65. Nustačius, kad Savivaldybėje teikiamos šeimoms reikalingos pagalbos nepakanka, pagalbos pasiūla neatitinka vaikų ir jų šeimų poreikių, atvejo vadybininkas apie tai raštu ar kitomis el. ryšio priemonėmis informuoja (nurodydami šeimos narių vardai, pavardės, taikytos pagalbos priemonės, neatitikusios vaikų ir šeimos poreikį) Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kuris inicijuoja veiksmus, numatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, švietimo, mokslo ir sporto ministro, vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintose Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijose.
VI SKYRIUS
DARBO SU ŠEIMOMIS, GAUNANČIOMIS APGYVENDINIMO PASLAUGAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGOSE, ORGANIZAVIMAS
66. Šeimai, kuriai pradedamos teikti apgyvendinimo ir kitos socialinės paslaugos vienoje iš Vilniaus miesto biudžetinių socialines paslaugas teikiančių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų, kurios yra pasirašiusios su Savivaldybės administracija bendradarbiavimo sutartis ar paslaugų teikimo sutartis, socialines paslaugas teikia tos įstaigos (teikiančios apgyvendinimo paslaugas) socialinis darbuotojas, o atvejo vadybos procesą koordinuoja tas atvejo vadybininkas, kur buvo pradėtas atvejo vadybos procesas.
67. Atvejo vadybininkas skenuotą pagalbos šeimai planą el. ryšio priemonėmis persiunčia apgyvendinimo paslaugas teikiančiai institucijai.
68. Atvejo vadybininkas koordinuoja šeimos pagalbos plano įgyvendinimą, bendradarbiauja su paslaugas teikiančios įstaigos ar organizacijos darbuotojais. Įvykus svarbiems pokyčiams šeimoje socialines paslaugas teikiančios įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima, nedelsiant privalo informuoti atvejo vadybininką ir VVTAĮT arba jos įgaliotas teritorinio skyrių.
69. Nutraukus apgyvendinimo paslaugų teikimą šeimai, įstaiga ar organizacija, kurioje buvo skirtos apgyvendinimo paslaugos, perduoda atvejo vadybininkui visus skenuotus dokumentus ir kitą apie šeimą kauptą informaciją bei suteiktas paslaugas. Socialinės paramos centro ar Organizacijos atvejo vadybininkas toliau koordinuoja šeimos Pagalbos plano įgyvendinimą, o socialinis darbuotojas tęsia socialinės priežiūros paslaugų šeimai teikimą pagal jos gyvenamąją vietą.
VII SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS PROCESO UŽBAIGIMAS
70. Atvejo vadybos procesas užbaigiamas, kai atvejo nagrinėjimo posėdžio metu atvejo vadybininkas ir kiti atvejo vadybos procese dalyvaujantys specialistai, atlikę vaiko ir jo šeimos situacijos vertinimą, nustato, kad:
70.1. šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai savarankiškai tenkinti vaiko poreikius;
70.2. pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, šeima nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nekeičia savo elgesio, neužtikrina vaiko teisių arba jas pažeidžia dėl to išlieka arba kyla realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei;
70.3. vaiko tėvams ar turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribojama tėvų valdžia arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą atleidžiami arba nušalinami nuo globėjo (rūpintojo) pareigų;
71. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 70.1 papunkčiu, šeimai pasiūloma prevencinė pagalba ar bendruomenėje teikiamos paslaugos.
72. Priėmus sprendimą užbaigti atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 70.2 papunkčiu, atvejo vadybininkas nedelsdamas bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po atvejo nagrinėjimo posėdžio, kurio metu nustatytos Tvarkos aprašo 70.2 papunktyje nurodytos aplinkybės, raštu ir (ar) elektroninėmis ryšio priemonėmis apie tai informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių nurodant aplinkybes bei pateikia motyvuotą siūlymą, kuriame informuojama apie teikiamą pagalbą vaikui ir (ar) šeimai, jeigu apie tai VVTAĮT nebuvo informuotas anksčiau. Jeigu šeimoje kyla realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, atvejo vadybininkas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, telefono ryšiu ir elektroninėmis ryšio priemonėmis ar raštu apie tai informuoja VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių (nurodomi šeimos narių vardai ir pavardės bei aplinkybės, sukėlusios realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) ir teikia siūlymą sprendimui dėl vaiko apsaugos priemonių taikymo priimti.
73. Šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. išvykus iš Savivaldybės teritorijos, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą (šeimos bylą) raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoda kitos savivaldybės, į kurią išsikėlė šeima, administracijai ir (ar) socialinių paslaugų įstaigai. Apie tai, kad šeima išsikėlė gyventi į kitą savivaldybę, atvejo vadybininkas raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis informuoja ir savivaldybės, kurioje pradėtas atvejo vadybos procesas, administraciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigą bei VVTAĮT arba jos įgaliotą teritorinį skyrių, nurodydamas vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą vardus, pavardes. Jeigu šeima išsikėlė gyventi į kitą valstybę, atvejo vadybininkas informaciją apie šeimą ir pradėtą atvejo vadybos procesą, teiktą ir reikalingą tęsti pagalbą (šeimos bylos kopiją visa jos apimtimi) raštu ar elektroninėmis ryšio priemonėmis perduoda VVTAĮT arba jos įgaliotam teritoriniam skyriui.
74. Užbaigus atvejo vadybos procesą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 70.3 ir 70.5 papunkčiais, asmenims pasiūloma prevencinė pagalba ar kitos Savivaldybėje teikiamos paslaugos, pagalba asmenims, šeimoms.
75. Šeimai pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. apsigyvenus kitoje Savivaldybės teritorijoje (seniūnijoje), socialinis darbuotojas apie tai el. paštu kreipiasi Socialinės paramos centro ar Organizacijų nurodytu el. pašto adresu informacijai apie gyvenamosios vietos adresą, kure galbūt apsigyveno šeima, gavimo. Gavęs patvirtinimą apie apsigyvenimo faktą, socialinis darbuotojas informuoja atvejo vadybininką ir įstaigos vadovą.
76. Atvejo vadybininkas (atvejo vadybos atveju) perduoda šeimos bylą (originalą) minėtos seniūnijos gyventojus aptarnaujančiam atvejo vadybininkui, pasirašo priėmimo–perdavimo aktą ir atnaujina informaciją Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (toliau 2 SPIS). Jeigu į kitą Savivaldybės teritoriją persikrausto vienas iš šeimos narių, socialinis darbuotojas (socialinių paslaugų teikimo atveju) perduoda šeimos bylą (originalą) minėtos seniūnijos gyventojus aptarnaujančiam socialiniams darbuotojui, pasirašo priėmimo–perdavimo aktą ir atnaujina informaciją SPIS. Taip pat elektroniniu paštu informuoja Skyrių apie pasikeitusį šeimos adresą ir praneša, kokia Organizacija toliau teiks socialinės priežiūros paslaugas šeimai.
VIII SKYRIUS
ATVEJO VADYBOS KOORDINAVIMAS
77. Atvejo vadybos funkcijoms vykdyti atvejo vadybininkai įdarbinami socialinių paslaugų įstaigose, o jų darbo vietos pagal galimybes įrengiamos socialinių paslaugų įstaigose ir (ar) seniūnijose.
78. Pagrindinės atvejo vadybininko funkcijos:
78.1. formuoti ir stiprinti šeimos narių įgūdžius ir motyvaciją naudotis esama pagalbos sistema, savarankiškai spręsti kylančias problemas;
78.2. tarpusavio susitarimo principu, įtraukiant šeimą, vertinti šeimos poreikius pagalbai bei numatyti galimus pagalbos šeimai būdus;
78.4. organizuoti atvejo nagrinėjimo posėdžius, planuoti pagalbą šeimai, kartu su šeima bei atvejo vadybos procese dalyvaujančiais asmenimis sudarant ir įgyvendinant pagalbos planą;
78.5. koordinuoti pagalbos plano įgyvendinimą, vertinti pagalbos plano poveikį vaikui ir (ar) šeimai, jo rezultatyvumą, efektyvumą;
78.6. koordinuoti socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, veiklą, telkiant komandą, reguliariai organizuojant bendrus pasitarimus, esant poreikiui, teikiant jiems metodinę pagalbą ir kt.;
78.7. inicijuoti socialinį darbą su šeimos socialine aplinka tam, kad šeima galėtų sėkmingiau integruoti visuomenėje, pagal poreikį koordinuoti prevencinę pagalbą, pasitelkiant šeimos socialinę aplinką, bendruomenę, socialinius darbuotojus ir kitus pagalbos teikėjus renkant ir analizuojant informaciją apie pagalbos teikėjus vietos bendruomenėje;
78.8. dalyvauti kuriant ir plėtojant pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų sistemą seniūnijoje ir (ar) Savivaldybėje;
78.9. bendradarbiauti su valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis, įstaigomis, kitomis organizacijomis;
78.10. teikti siūlymus Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui dėl pagalbos vaikams ir šeimoms paslaugų poreikio užtikrinimo savivaldybėje;
79. Siekiant užtikrinti laiku teikiamą pagalbą šeimoms, pvz., tokiais atvejais, kai šeimos nariai dieną dirba, vaikai lanko ugdymo ar kitas įstaigas, atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, gali būti nustatomas kitoks nei Savivaldybės administracijos darbo laikas, nustatant kitą darbo pradžios ir pabaigos laiką ar taikant suminę darbo laiko apskaitą.
81. Atvejo vadybininkų veiklą organizuoja Socialinės paramos centras ir Organizacijos bendradarbiaudami su Savivaldybės administracijos specialistais, atsakingais už socialinių paslaugų administravimą ir koordinavimą, VVTAĮT arba įgaliotu teritoriniu skyriumi, (dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo) ir kt.
82. Atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai turi turėti galimybę keistis patirtimi ir gauti metodinę pagalbą. Atvejo vadybininkai turi turėti galimybę periodiškai su Socialinės paramos centro ir Organizacijos vadovu ar jo įgaliotu asmeniu aptarti savaitės darbo grafikus, problemas ir kitus aktualius klausimus.
83. Atvejo vadybininkams, socialiniams darbuotojams, dirbantiems su šeima, turi būti sudaromos sąlygos tobulinti savo profesinę kompetenciją socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, sudaromos sąlygos ne mažiau kaip po tris valandas kas mėnesį dalyvauti supervizijose.
84. Skyriaus specialistas, atsakingas už socialinių paslaugų koordinavimą ir priežiūrą, reguliariai (kartą per mėnesį) organizuoja pasitarimus dėl pagalbos vaikams ir šeimoms organizavimo Savivaldybėje.
86. Duomenis apie šeimoms teikiamą pagalbą, arba įvykusius pokyčius vykdant atvejo vadybą, atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai per 2 darbo dienas suveda į SPIS.
87. Atvejo vadybininkai ir socialiniai darbuotojai, gavę informaciją apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami pranešti policijai ir (ar) VVTAĮT:
87.1. darbo dienomis ir darbo valandomis asmenys, turintys informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gali pranešti VVTAĮT Vilniaus miesto / apskrities teritorinio skyriaus dirbančiam specialistui. Telefonai yra nurodyti interneto svetainėje www.vaikoteises.lt (http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/);
87.2. asmenys, norintys pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, ne darbo bei švenčių dienomis, gali kreiptis bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 (policija, esant poreikiui, susisieks su tuo metu VVTAĮT Vilniaus miesto / apskrities teritorinio skyriaus dirbančiu specialistu);
87.3. visą parą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kai nėra reikalinga skubi pagalba dėl pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, galima pranešti elektroniniu paštu kreipiantis į VVTAĮT Vilniaus miesto / apskrities teritorinio skyrių, kontaktai taip pat nurodyti interneto svetainėje http://vaikoteises.lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/teritoriniai-skyriai/.
88. Atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas neturi teisės atskleisti neigiamą poveikį darančios informacijos ir dokumentų apie šeimą tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kuriuos numato teisės aktai. Atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo pateikta ar paviešinta informacija apie šeimą tretiesiems asmenims laikoma atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo darbo tvarkos pažeidimu, dėl kurio informaciją paviešinusiam darbuotojui gali būti taikoma drausminė atsakomybė.
IX SKYRIUS
ŠEIMŲ TEISĖS IR PAREIGOS
89. Suaugę šeimos nariai teikia atvejo vadybininkams ir socialiniams darbuotojams informaciją, susijusią su šeimos socialinių paslaugų poreikio vertinimu, ir atsako už pateikiamų vertinti duomenų tikrumą ir informacijos teisingumą.
90. Šeima turi teisę ir galimybę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, apie tai šeimos narys ar jo atstovas privalo išsamiai raštu motyvuoti, kodėl nesutinka su jo asmens duomenų tvarkymu. Atvejo vadybininkas, gavęs nesutikimo priežastis, išsamiai įvertina, ar pateiktos priežastys neprieštarauja teisės aktuose nurodytai prievolei teikti asmens duomenis, kurios būtų viršesnės už duomenų subjekto interesus.
91. Šeima turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skųsti sprendimus dėl socialinių paslaugų skyrimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, LT-01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka
92. Visa informacija, sukaupta šeimos byloje, gali būti teikiama tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą jų rašytiniu prašymu nurodant teisinį pagrindą ir tikslą, kuriam reikalinga informacija, išskyrus atvejus, kai tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gyvena skyrium, vyksta santuokos nutraukimo procesas, vienam iš tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą yra skirtos kardomosios priemonės arba tėvams ar vienam iš tėvų, ar kitam vaikui atstovui pagal įstatymą yra pateiktas įtarimas dėl smurto artimoje aplinkoje ir šeimos byloje kaupiamų duomenų atskleidimas prieštarautų šeimos narių saugumui ar vaikų interesams. Tokiu atveju tėvai ar vienas iš tėvų, ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali pateikti šiame punkte nurodytą prašymą ir susipažinti tik su savo duomenimis, kaupiamais šeimos byloje.
X SKYRIUS
INFORMACIJOS TEIKIMAS
93. Socialinės paramos centras ir Organizacijos pagal VVTAĮT arba įgalioto teritorinio skyriaus ar Skyriaus rašytinį prašymą raštu ar el. paštu pateikia informaciją apie šeimas, auginančias vaikus ir joms teikiamą pagalbą.
94. Atvejo vadybininkai, turintys informaciją apie priimtą sprendimą nustatyti laikinąją globą ar gavę informaciją, kad vaikas (-ai) dėl pažeidžiamų teisių šeimoje laikinai paimtas (-i) iš šeimos ir apgyvendinamas (-ami) artimųjų giminaičių šeimose, budinčių globėjų šeimose, kitose įstaigose, kurios įgaliotos priimti vaikus bet kuriuo paros metu, nedelsdami informuoja Skyrių.
95. Esant poreikiui Skyrius, VVTAĮT arba įgaliotas teritorinis skyrius iš Socialinės paramos centro ir Organizacijų gali pareikalauti dokumentų, susijusių su socialinių paslaugų šeimai teikimu.
96. Socialinės paramos centras ir Organizacijos užtikrina atvejo vadybos proceso ir socialinės priežiūros paslaugų teikimo tęstinumą darbuotojų ligos ir kitais atvejais.
97. Atvejo vadybininkų duomenys apie šeimoms teikiamą pagalbą, vykdant atvejo vadybą, apibendrinami duomenų apie šeimoms teikiamą pagalbą, vykdant atvejo vadybą, mėnesio ataskaitoje (priedas), kuri Skyriui pateikiama iki kito mėnesio 10 dienos, ir Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms teikimo Savivaldybėje ketvirčio ataskaitoje, kuri pateikiama kas ketvirtį iki kito mėnesio 10 dienos.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
98. Darbe su šeimomis atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai vadovaujasi teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų organizavimą ir teikimą šeimoms, auginančioms vaikus, nuostatomis, BDAR ir kitų teisės aktų reikalavimais dėl asmens duomenų apsaugos ir šio Tvarkos aprašo nuostatomis.
99. Skundų dėl teikiamų paslaugų kokybės nagrinėjimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo.
100. Savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo, Skyriaus atstovas siekdamas užtikrinti Organizacijose teikiamų paslaugų kokybę turi teisę atlikti planinius ir neplaninius patikrinimus, susipažinti su Organizacijos dokumentacija.
101. Šis Tvarkos aprašas gali būti keičiamas ar papildomas Skyriaus, Socialinės paramos centro ar Organizacijų iniciatyva.
Socialinio darbo su šeimomis,
taikant atvejo vadybą, Vilniaus
miesto savivaldybėje
tvarkos aprašo
priedas
(Ataskaitos forma)
DUOMENŲ APIE ŠEIMOMS TEIKIAMĄ PAGALBĄ, VYKDANT ATVEJO VADYBĄ, MĖNESIO ATASKAITA
Organizacijos pavadinimas ________________________________________________________
2020 m. ____________________ mėnesio ataskaita
| Eil. nr. |
Veiklos pavadinimas |
Iš viso:
|
|
| Šeimų skaičius |
Vaikų skaičius |
||
| 1. |
Šeimų skaičius (esamos, su naujai gautais ir užbaigtais atvejais) / vaikų skaičius (vaikai, augantys šeimoje, kuriems nustatyta laikinoji / nuolatinė globa, o tėvams laikinai apribota tėvų valdžia) iš jų: |
|
|
| 1.1. |
šeimos, kurioms atvejo vadybos procesas pradėtas iki 2019-12-31 (nepridedame tų šeimų, kurioms atvejo vadyba buvo taikoma iki 2019-12-31 ir nuo 2020-01-01 VVTAĮT nustatė būtinybę vertinti pagalbos poreikį arba vaiko apsaugos poreikį) |
|
|
| 1.2. |
šeimos, kurioms atvejo vadyba taikoma nuo 2020-01-01(pridedame ir senas šeimas, kurioms nuo 2020-01-01 VVTAĮT nustatė būtinybę vertinti pagalbos poreikį arba vaiko apsaugos poreikį) |
|
|
| 2. |
Naujai gautų prašymų dėl atvejo vadybininko paskyrimo šeimų / vaikų skaičius |
|
|
| 3. |
Priimti sprendimai netaikyti atvejo vadybos |
|
|
| 4. |
Šeimos, apsigyvenusios socialinių paslaugų įstaigoje (gaunančios laikino apgyvendinimo paslaugas) |
|
|
| 5. |
Vaikui nustatytas apsaugos poreikis, užtikrinta vaiko laikinoji priežiūra, vaikas paimtas iš jo atstovų |
|
|
| 6. |
Užbaigta atvejo vadyba, kai: |
|
|
| 6.1. |
šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus |
|
|
| 6.2. |
pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvams pakeisti elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių ar jas pažeidžia (situacija pablogėjo ir inicijuotas vaiko apsaugos poreikis) |
|
|
| 6.3. |
vaiko tėvams neterminuotai apribota valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu |
|
|
| 6.4. |
šeima išsikėlė (nebegyvena) iš Savivaldybės, kurioje pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas |
|
|
| 6.5. |
kita (kai šeimoje neliko nepilnamečių vaikų, mirė ir pan.) |
|
|
| 7. |
Šeimos, kurioms buvo pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas, tačiau jos išsikėlė į kitą Vilniaus miesto seniūniją |
|
|
| 8. |
Šeimos, kurios atvyko iš kitos teritorijos, tačiau joms jau buvo pradėtas šeimos atvejo vadybos procesas |
|
|
| 9. |
Iš viso šeimų/vaikų skaičius (taikant atvejo vadybą ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas) |
|
|
| 10. |
Atvejo vadybininkų skaičius
|
|
|
| 11. |
Socialinių darbuotojų skaičius |
|
|
(Ataskaitą pildžiusio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė)