Pasvalio rajono savivaldybės administracijos
direktorius
Įsakymas
Dėl PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS
2025–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2024 m. gruodžio 10 d. Nr. DV-506
Pasvalys
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi:
1. Patvirtinu Pasvalio rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2025–2027 metų veiksmų planą (pridedama).
2. Nustatau, kad šis įsakymas skelbiamas Teisės aktų registre ir Pasvalio rajono savivaldybės interneto svetainėje www.pasvalys.lt.
Įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus
2024 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. DV-506
PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS KORUPCIJOS PREVENCIJOS 2025–2027 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasvalio rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2025–2027 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu, 2022–2033 metų Nacionaline darbotvarke korupcijos prevencijos klausimais, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XIV-1178 „Dėl 2022–2033 metų Nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais patvirtinimo“, Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) direktoriaus 2021 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 2-283 „Dėl Korupcijos prevencijos veiksmų planų, jų projektų ir planų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais korupcijos prevencijos veiklą. Veiksmų planas skirtas korupcijos prevencijai Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) institucijose, Savivaldybės biudžetinėse įstaigose, taip pat viešosiose įstaigose, kurių viena iš steigėjų (savininkių ar dalininkių) yra Savivaldybė (toliau – Savivaldybės įstaigos), Savivaldybės įmonėje (toliau – Savivaldybės įmonė) ir Savivaldybės valdomose uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose Savivaldybei nuosavybės teise priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų (toliau visos kartu – valdomos įmonės), užtikrinti.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
3. Veiksmų plano tikslas – nustatyti pagrindinius kovos su korupcija Savivaldybės institucijose, Savivaldybės įstaigose ir Savivaldybės valdomose įmonėse tikslus ir uždavinius, korupcijos prevencijos subjektus, jų teises ir pareigas korupcijos prevencijos srityje, vienyti Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir Savivaldybės valdomų įmonių ir Savivaldybės įstaigų pastangas įgyvendinant korupcijos prevenciją.
4. Veiksmų plano strateginės kryptys yra:
5. Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:
5.1. teisėtumo – korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų ir užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą;
5.3. sąveikos – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;
5.5. nuolatinumo – korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių veiksmingumas užtikrinamas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimo rezultatus, teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo atitinkamam subjektui, kuris pagal savo kompetenciją įgaliotas įgyvendinti tokius pasiūlymus;
II SKYRIUS
APLINKOS ANALIZĖ
6. Nacionalinėje kovos su korupcija programoje korupcija nurodoma kaip viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir kaip vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ir savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcija sietina su biurokratija ir per dideliu reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu.
7. Tarptautinė organizacija „Transparency International“ atlieka sociologinį tyrimą „Korupcijos suvokimo indeksas“ (KSI), kuris parodo, kaip šalyje suvokiama valstybės ir savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija (matuojama 100 balų skalėje: 100 balų žymi labai skaidrią valstybę, 0 – labai korumpuotą). 2022 metais atlikto tyrimo duomenys parodė, kad 62 balus (kol kas aukščiausias rezultatas) surinkusi Lietuva tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir pasaulio valstybių žemėlapyje užima 33-ą vietą. Lyginant Baltijos šalių KSI, Lietuva užima vidurinę poziciją, pirmą vietą užleisdama Estijai (74 balai), bet aplenkdama Latviją (59 balai). Lietuvos KSI nuo 2012 metų, nors ir nesparčiai, tačiau keičiasi didėjančia tvarka (2012 m. – 54 balai, žemiausias turėtas įvertinimas). Vyriausybės programoje nurodytas tikslas 2024 m. Lietuvos KSI vertinime turėti 70 balų. Nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais 2022–2033 metais yra nurodomas siekis 2033 m. Lietuvai KSI vertinime turėti 74 balus.
8. Europos Komisija 2023 m. liepos 5 d. pristatė naujojo „Specialiojo Eurobarometro 534“ dėl gyventojų požiūrio į korupciją rezultatus. Šių metų tyrime iš viso dalyvavo 26 404 ES valstybių narių gyventojai, tarp jų – 1 005 Lietuvos respondentai. Apklausa atlikta tiesioginio interviu būdu 2023 m. balandžio 13 – gegužės 1 d. Dauguma gyventojų (83 %) mano, kad korupcijos problema yra paplitusi Lietuvoje. Palyginti su praėjusiais metais, rezultatas pablogėjo nežymiai (2022 m. – 81 %), tačiau nuo 2013 m. fiksuojama reikšminga pažanga, kai 95 % respondentų teigė, jog korupcija yra paplitusi. Kita vertus, pastaraisiais metais gyventojai dėl korupcijos situacijos pokyčio yra nusiteikę labiau pesimistiškai negu optimistiškai. Daugiau respondentų mano, kad korupcijos lygis per pastaruosius trejus metus padidėjo (26 %) negu sumažėjo (22 %). Praėjusiais metais, atvirkščiai, gyventojai buvo nusiteikę optimistiškiau. Pagrindinės institucijos ir sritys, kurios suvokiamos kaip labiausiai korumpuotos, nesikeitė – tai sveikatos priežiūros sistema, nacionalinio, regioninio ar vietinio lygmens politikai, politinės partijos, viešiesiems konkursams vadovaujantys valstybės tarnautojai ir statybų leidimus išduodantys valstybės tarnautojai. Lyginant šį pokytį dešimties metų laikotarpyje, visų minėtų sričių vertinimai pablogėjo, išskyrus sveikatos priežiūros, kurios korumpuotumo vertinimas pagerėjo. Kovos su korupcija vertinimas tarp gyventojų išlieka iššūkiu tiek ES, tiek Lietuvoje. Nors 35 % gyventojų mano, kad Lietuvoje yra sėkmingų baudžiamojo persekiojimo atvejų, atgrasančių nuo korupcijos (ir šis rodiklio rezultatas yra aukštesnis už ES vidurkį – 34 %), dauguma gyventojų (76 %) mano, kad sisteminės korupcijos bylos yra tiriamos nepakankamai (ES – 67 %), o teiginiui, jog priemonės prieš korupciją yra taikomos nešališkai ir be paslėptų motyvų, pritaria tik 25 % (ES – 35 %). Be to, reikšmingai suprastėjo gyventojų vertinamos Vyriausybės pastangos kovoti su korupcija – tik 24 % respondentų laiko jas efektyviomis (2022 m. – 30 %; ES 2023 m. – 30 %).
9. Europos Komisija 2023 m. liepos 5 d. pristatė naujojo „Greitojo Eurobarometro 524“ dėl verslo atstovų požiūrio į korupciją rezultatus. Šių metų tyrime iš viso dalyvavo 12 875 ES valstybių narių verslo atstovų, kurie užima vadovaujamąsias pareigas ar yra atsakingi už komercinę veiklą arba yra teisininkai ir įdarbino vieną ar daugiau darbuotojų šešiuose pagrindiniuose sektoriuose. Iš 3 Lietuvos dalyvavo 507 verslo atstovai. Apklausa atlikta tiesioginio interviu (telefonu) būdu 2023 m. kovo 20 – balandžio 6 d. Naujausiame tyrime 62 % verslo atstovų nurodė, kad korupcijos problema yra plačiai paplitusi Lietuvoje – tai kiek daugiau negu praėjusiais metais (58 %), tačiau pokytis išliko paklaidos ribose ir yra žemesnis už ES vidurkį (65 %). 2013 m. 89 % respondentų teigė, kad korupcija yra paplitusi. Kaip labiausiai paplitusias korupcines praktikas Lietuvoje, respondentai įvardijo palankumą draugams ir (arba) šeimos nariams viešosiose institucijose (2023 m. – 59 %, 2022 m. – 47 %), versle (2023 m. – 45 %, 2022 m. – 43 %), politinių partijų finansavimą mainais už viešojo pirkimo sutartis arba įtaką formuojant politiką (2023 m. – 45 %, 2022 m. – 32 %). 6 % verslo atstovų Lietuvoje nurodė, kad iš jų įmonės buvo prašoma arba laukė, jog kas nors duotų dovaną, papildomų pinigų ar padarytų paslaugą už suteiktus leidimus (pavyzdžiui, statybos, verslo, žemės naudojimo paskirties ir kt.) arba viešąsias paslaugas (ES 4 – %). 2022 m. korupcinę patirtį nurodė 5 %, 2015 m. – 21 %, o 2013 m. – 8 % Lietuvos verslo atstovų.
10. Lietuvos gyventojų, verslininkų ir valstybės tarnautojų požiūris į korupciją įvertinamas pasitelkiant sociologinį tyrimą „Lietuvos korupcijos žemėlapis“. 2022–2023 metais atlikto sociologinio tyrimo metu išnagrinėta apklaustųjų asmeninė patirtis susiduriant su korupciniais atvejais ir įvertintas Lietuvos visuomenės antikorupcinis potencialas. Tyrimo tikslas – įvertinti korupcinę situaciją Lietuvoje, uždaviniai – įvertinti tikslinių grupių požiūrį į korupciją, nustatyti respondentų korupcinę patirtį, įvertinti antikorupcinį potencialą. Tarp Lietuvos gyventojams aktualių problemų korupcija užima 5-ą vietą (iš 18) po infliacijos, mažų atlyginimų, sveikatos apsaugos problemų ir narkotikų vartojimo. Kaip labai rimtą problemą korupciją nurodė 34 % gyventojų. Palyginti su 2021 m., nurodžiusių, kad korupcija yra rimta problema, yra vienu procentiniu punktu mažiau, tai žemiausia rodiklio reikšmė nuo 2007 m. Įmonių vadovai korupciją kaip labai rimtą problemą paminėjo 7-oje vietoje – 24 % (2021 m. – 26 %), o valstybės tarnautojai 5-oje vietoje – 32 % (2021 m. – 31 %). Tarp įmonių vadovų ir gyventojų pastebimas korupcijos kaip problemos reikšmės mažėjimas, o tarp valstybės tarnautojų pastebimas padidėjimas. Verslininkams buvo pateiktas ir klausimas apie verslą stabdančias problemas. Korupcija buvo minima 9-oje vietoje po ekonominio nestabilumo, kompetentingų darbuotojų stokos, mokesčių ir kitų problemų. Korupciją paminėjo 9 % (2021 m. – 7 %) įmonių vadovų. Apklausos duomenys taip pat padėjo nustatyti, kad:
10.1. 2022–2023 m. gyventojų nuomone, labiausiai korumpuotos sveikatos apsaugos institucijos – 52 % (buvo 49 %), teismai – 33 % (buvo 38 %), Seimas – 35 % (buvo 31 %), savivaldybės – 24 % (buvo 23 %). Palyginti su 2021 m., pastebimi pokyčiai į neigiamą pusę. Įmonių atstovų nuomone, labiausiai korumpuotos yra gydymo įstaigos – 36 % (buvo 36 %), antroje vietoje teismai – 27 % (buvo 29 %), trečioje – savivaldybės – 25 % (buvo 29 %) ir ketvirtoje– Seimas – 22 % (buvo 24 %). Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, valstybės tarnautojai atvirame klausime kaip labiausiai korumpuotas įstaigas nurodė sveikatos apsaugos institucijas – 53 % (2021 m. buvo 47 %). Toliau seka savivaldybės – 40 %, (buvo 38 %), Seimas – 32 % (buvo 33 %) ir teismai – 28 % (buvo 30 %). Dauguma gyventojų mano, kad kyšis padeda spręsti problemas (63 % apklaustųjų, buvo 71 %), su šia nuomone sutinka 44 % apklaustų įmonių vadovų ir 15 % valstybės tarnautojų. 14 % apklaustų gyventojų ir 7 % įmonių vadovų pažymėjo, jog duotų kyšį, kad išspręstų savo problemas. Kiti 34 % apklaustų gyventojų ir 20 % įmonių vadovų pažymėjo, kad tai priklauso nuo aplinkybių.
10.2. Per 12 mėnesių kyšį yra davę 10 % gyventojų, o per 5 metus – 20 % (tai žemiausias rezultatas nuo 2007 metų). Per 12 mėnesių kyšį yra davę 5 % įmonių atstovų, o per 5 metus – 11%. Tai maždaug tiek pat kaip ir 2021 m. 1 % valstybės tarnautojų nurodė, kad per 12 mėn. jiems yra tekę duoti kyšį, tai maždaug tiek pat kaip prieš metus (2021 m. – 1 %, 2020 m. – 1 %, 2019 m. – 2 %, 2018 m. – 4 %, 2016 m. – 6 %).
10.3. 10 % valstybės tarnautojų nurodė, kad jų įstaiga dažniau ar rečiau patiria politikų spaudimą dėl jų privačių interesų (2021 m. buvo 17 %, 2020 m. buvo 17 %, 2019 m. buvo 15 %, 2018 m. buvo 19 %).
10.4. Dėl korupcijos paplitimo gyventojai pirmiausiai kaltina valstybės tarnautojus – 73 %, teisėjus – 72 %, prokurorus – 72 %, politikus – 72 %, tai mažesnis rezultatas negu ir 2021 m. Padaugėjo kaltinančių savo aplinką – 49 % (buvo 39 %) ir save patį – 48 % (buvo 39 %). Įmonių vadovai dėl korupcijos pirmiausiai kaltina valstybės tarnautojus – 74 %. Padaugėjo kaltinančių savo aplinką – 62 % (buvo 45 %) ir save – 63 % (buvo 44 %). Valstybės tarnautojai dėl korupcijos labiausiai kaltina politikus – 78 %, teisėjus – 77 %, valstybės tarnautojus – 75 %, prokurorus – 75 %, patį save – 73 %. Palyginti su 2021 m., padaugėjo kaltinančių teisėjus, save, savo aplinką.
10.5. Į klausimą, kokios institucijos ir socialinės grupės labiausiai gali prisidėti prie korupcijos mažinimo, gyventojai dažniausiai atsakė, kad tai STT – 56 % (buvo 58 %), Seimas – 50 % (buvo 45 %), teisėsaugos institucijos – 49 % (buvo 52 %). Valstybės tarnautojai pirmiausiai nurodė Seimą – 71 % (buvo 62 %), teisėsaugos institucijas – 66 % (buvo 66 %) ir STT – 63 % (buvo 66 %).
11. Vykdant Pasvalio rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2020–2024 metų programą, patvirtintą Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. T1-39 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės 2020–2024 metų korupcijos prevencijos programos patvirtinimo“, buvo iškelti keturi tikslai, jiems pasiekti nustatyti 5 uždaviniai, o jų įgyvendinimui numatyta 19 priemonių įgyvendinti. Buvo įgyvendintos visos priemonės:
11.1. Pirmoji priemonė. „Į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti tik tuos norminių teisės aktų projektus, kuriems atliktas antikorupcinis vertinimas. Administracijos direktoriui pasirašyti teikiami tik tie norminių teisės aktų projektai, kuriems atliktas antikorupcinis vertinimas“. 2021 m. atlikti 84 teisės aktų projektų antikorupciniai vertinimai, 2022 m. – 86, 2023 m. – 132. Pažymos paviešintos Lietuvos Respublikos teisės aktų projektų informacinėje sistemoje.
11.2. Antroji priemonė. „Apmokyti Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos darbuotojus padėti rajono gyventojams naudotis Savivaldybės teikiamomis administracinėmis paslaugomis internetu ir skelbti informaciją apie Savivaldybės teikiamas administracines paslaugas internetu bibliotekos informaciniame stende“. Rajono gyventojams ir bibliotekos paslaugų vartotojams buvo teikiamos individualios konsultacijos ir mokymai, kaip naudotis Savivaldybės teikiamomis administracinėmis paslaugomis internetu. Informacija apie paslaugas teikiama žodžiu Informacijos ir metodikos kabinete (vieno langelio paslauga). Šios paslaugos yra viešinamos visose rajono bibliotekose (lankstinukai, informacija reklaminiuose stenduose). Taip pat informacija pateikiama Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.psvb.lt. Įvertinus tai, kad 2020 m. 57 proc. (2021 m. – 68 proc.) gyventojų prašymų Savivaldybės administracijai buvo pateikta el. būdu, galima teigti, kad Savivaldybės administracijos teikiamos administracinės paslaugos gyventojams prieinamos ne tik fiziškai atvykus, bet ir elektroninėmis priemonėmis.
11.3. Trečioji priemonė „Atliekant Savivaldybės įstaigų auditus, nuolat vertinti, ar nėra pastebėtuose trūkumuose korupcijos pasireiškimo tikimybės apraiškų. Teikti Savivaldybės administracijos direktoriui audito išvadas ir nurodyti pastebėtas galimos korupcijos pasireiškimo tikimybės apraiškas savivaldybės įstaigų veiklos srityse“. Atliktų auditų metu 2020 metais buvo pateikta 12; 2021 m. – 14; 2022 m. – 16; 2023 m. – 32 rekomendacijos, susijusios su korupcijos pasireiškimo tikimybe.
11.4. Ketvirtoji priemonė „Sprendimus dėl asmenų skyrimo (priėmimo) į pareigas priimti tik atlikus jų tikrinimą kai jis yra privalomas“. Savivaldybės interneto svetainėje (www.pasvalys.lt/savivaldybe/korupcijos-prevencija/informacijos-apieasmeni-surinkimas/953) skelbiami sąrašai pareigybių, į kurias prieš skiriant asmenį, teikiamas prašymas Lietuvos Respublikos Specialiųjų Tyrimų Tarnybai (toliau – STT) prašant pateikti informaciją apie asmenį, siekiantį eiti pareigas. Į STT dėl šios informacijos pateikimo 2020 m. buvo kreiptasi – 10; 2021 m. – 15; 2022 m. – 6; 2023 m. – 10 kartų.
11.5. Penktoji priemonė „Savivaldybės institucijų, įstaigų, valdomų įmonių vadovams kontroliuoti ir prižiūrėti valstybinėje tarnyboje dirbančių ir deklaruojančių asmenų elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo nuostatoms“. Savivaldybės tarybos Etikos komisija Savivaldybės tarybos nariams teikė rekomendacijas dėl nusišalinimo. Informavimas apie privačių interesų deklaravimą – Administracijoje siųsti individualūs pranešimai valstybės tarnautojams, kurie buvo į pareigas paskirti arba perkelti 2020 m. – 2 individualūs pranešimai; 2021 m. – 3 bendro pobūdžio informaciniai pranešimai dėl Privačių interesų registro ir privačių interesų deklaravimo nuostatų, principų ir rekomendacijų įgyvendinimo (2021 m. sausio, gegužės ir spalio mėn.); 3 raštai dėl informacijos ir rekomendacijų pateikimo privačių interesų konfliktų klausimais (Nr. JP-46, Nr. JP 48 ir Nr. JP-49); 7 informaciniai laiškai naujai priimtiems valstybės tarnautojams dėl pareigos deklaruoti privačius interesus. 2022 m. – siųsti individualūs pranešimai valstybės tarnautojams, kurie buvo į pareigas paskirti arba perkelti (pateikti 5 vnt. individualių pranešimų). 2023 m. – siųsti 6 individualūs pranešimai valstybės tarnautojams, kurie buvo paskirti į pareigas.
11.6. Šeštoji priemonė „Savivaldybės interneto svetainėje pateikti nuorodą į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos privačių interesų deklaracijų paieškos puslapį, kuriame suinteresuoti asmenys galėtų susirasti konkretaus Savivaldybės tarybos nario / Savivaldybės administracijos direktoriaus, kitų asmenų, kurių deklaracijos yra viešos, aktualią privačių interesų deklaraciją“. Savivaldybės interneto svetainėje https://www.pasvalys.lt/korupcijos prevencija/aktuali informacija/privatus-interesai/3262 įkelta nuoroda į https://pinreg.vtek.lt/app/deklaracijupaieška
puslapį, kuriame galima vykdyti viešai skelbiamų deklaracijų paiešką. Interneto puslapyje paspaudus nuorodą https://www.pasvalys.lt/taryba/tarybos-nariai/23, suinteresuoti asmenys gali susirasti konkretaus Savivaldybės tarybos nario privačių interesų deklaraciją.
11.7. Septintoji priemonė „Savivaldybės įmonių interneto svetainėse skelbti informaciją apie paramos prašymus, suteiktą / nesuteiktą paramą (paramos gavėją (gavėjus), paramos tikslą, paramos sumą, paramos teikimo laikotarpį ir kt.)“. Savivaldybės valdomos įmonės 2020–2023 m. paramos neteikė.
11.8. Aštuntoji priemonė „Užtikrinti, kad Savivaldybės administracijos klientai turėtų galimybę anoniminėse anketose pareikšti savo nuomonę apie juos aptarnavusių Savivaldybės administracijos tarnautojų ir darbuotojų pagirtiną ar netinkamą elgesį“. Savivaldybės administracijoje kasmet atliekama anoniminė Asmenų aptarnavimo kokybės vertinimo apklausa. Rezultatai viešinami Savivaldybė interneto svetainėje.
11.9. Devintoji priemonė „Viešai skelbti informaciją apie tarnybinių automobilių naudojimo nustatytą tvarką Savivaldybės įstaigose bei Savivaldybės įmonėse. Visos parengtos tvarkos turi būti paviešintos“. Informacija apie administracijos ir seniūnijų tarnybinių automobilių naudojimą ir atsakingus asmenis paviešinta interneto svetainėje www.pasvalys.lt/savivaldybe/administracine-informacija/tarnybiniai lengvieji-automobiliai/156. Savivaldybės įstaigose, Savivaldybės įmonėse parengtos tvarkos apie tarnybinių automobilių naudojimą skelbiamos įmonių, įstaigų interneto svetainėse. Mokyklinių autobusų naudojimo tvarkos viešinamos mokyklų interneto svetainėse.
11.10. Dešimtoji priemonė „Viešinti informaciją apie Savivaldybės valdomą nekilnojamąjį turtą, apie nekilnojamojo turto sandorius (www.pasvalys.lr skyriuje Veiklos sritys, srityje Turto valdymas), apie vykdomus ir planuojamus vykdyti projektus“. Savivaldybės interneto svetainėje https://www.pasvalys.lt/veiklossritys/turto-valdymas/2129 skelbiama informacija apie Savivaldybės išnuomotą ir pagal panaudos sutartis perduotą nekilnojamąjį turtą, ketinamą viešo aukciono būdu parduoti nekilnojamąjį turtą. Informacija apie vykdomus ir planuojamus vykdyti projektus skelbiama https://www.pasvalys.lt/projektai/igyvendinami-vykdomi-projektai/3223
11.11. Vienuoliktoji priemonė „Siekti didinti viešųjų pirkimų apimtis per Centrinę perkančiąją organizaciją, atsižvelgiant į Centrinės perkančiosios organizacijos prekių ir paslaugų kataloge pateiktų prekių, paslaugų ir darbų asortimentą“. Administracija 2020 metais atliko 45 prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, naudojantis Centrinės perkančiosios organizacijos katalogu. 2021 m. – vykdyti 33 viešieji pirkimai per CPO.LT, sudarytos 28 sutartys, 5 viešieji pirkimai neįvyko, nes nebuvo pateikta nustatytus reikalavimus atitinkančių pasiūlymų. 2022 m. atliko 35 prekių ir paslaugų viešuosius pirkimus, naudojantis CPO LT katalogu, sudarytos 26 sutartys. 2023 m. vykdyta 15 viešųjų pirkimų per CPO.LT, sudaryta 13 sutarčių, 2 viešųjų pirkimų procedūros nutrauktos dėl tiekėjų gautų pretenzijų.
11.12. Dvyliktoji priemonė „Užtikrinti, kad pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų darbuotojai, kurie prieš tai pasirašė konfidencialumo pasižadėjimą, Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir deklaravo privačius interesus“. Viešųjų pirkimų procedūrose dalyvauja darbuotojai, pasirašę konfidencialumo pasižadėjimą, nešališkumo deklaraciją ir yra deklaravę privačius interesus (100 proc.).
11.13. Tryliktoji priemonė „Informuoti darbuotojus, kad į Savivaldybės institucijų teisės aktais sudaromas komisijas ir darbo grupes įtrauktų asmenų dalyvavimas šių komisijų ir darbo grupių veikloje nesukeltų interesų konflikto. Informuoti darbuotojus apie pareigą nusišalinti iškilus interesų konfliktui“. Visi darbuotojai informuoti apie pareigą nusišalinti iškilus interesų konfliktui. Administracijos ar seniūnijų darbuotojai, dalyvaujantys komisijose ar darbo grupėse, yra pateikę viešųjų ir privačių interesų deklaracijas, kaip taip numato LR teisės aktai. Darbuotojai yra susipažinę su būtinybe deklaruoti viešuosius ir privačius interesus prieš komisijų ir darbo grupių sudarymą, nuolatos informuojami apie tai, jog pasikeitus aplinkybėms, reikia atnaujinti deklaracijas, taip pat informuojami apie galimybę nusišalinti, jei dėl spendžiamo klausimo komisijos narys gali būti suinteresuotas viešu ar privačiu interesu. Administracijoje per 2020–2023 m. nebuvo paaiškėję ar kilę atvejų, kurių metu esant viešajam ar privačiam interesui, būtų vykęs komisijos posėdis ar sudaryta darbo grupė.
11.14. Keturioliktoji priemonė „Sąsajų tarp valstybės ir savivaldybės antikorupcinių iniciatyvų ir nevalstybinių institucijų pastangų įveikti korupciją užtikrinimas. Numatyti bendradarbiavimo krypčių suderinimą, bendradarbiavimo formas, numatyti laukiamus bendros veiklos rezultatus“. 2020–2023 m. dalyvauta renginiuose, kur diskutuota su STT, Savivaldybių asociacijos, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, Finansų ministerijos, VšĮ Valdymo koordinavimo centro darbuotojais. Savivaldybės administracija bendradarbiauja ir keičiasi informacija korupcijos prevencijos srityje su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), nevyriausybinėmis organizacijomis.
11.15. Penkioliktoji priemonė „Informuoti visuomenę apie Savivaldybės vykdomą korupcijos prevencijos veiklą ir įgyvendinamas antikorupcines priemones“. Priemonė įvykdyta. Interneto svetainėje www.pasvalys.lt skyriuje „Naujienos“ ir „Korupcijos prevencija“ informuojama apie Savivaldybės vykdomą korupcijos prevencijos veiklą ir įgyvendinamas antikorupcines priemones. Informacija apie antikorupcinio švietimo programas, renginius skelbiama ugdymo įstaigų interneto svetainėse.
11.16. Šešioliktoji priemonė „Atlikti korupcijos toleravimo indekso tyrimą Administracijoje, apklausiant valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis“. Priemonė įvykdyta. Korupcijos toleravimo indekso tyrimas buvo atliekamas 2020–2023 m. IV ketvirtyje. Įvertinus apklausos rezultatus darytina išvada, kad didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių Savivaldybės administracijos darbuotojų netoleruoja korupcijos, o korupcinio pobūdžio veikų pasireiškimo galimybė Administracijoje (apklaustųjų nuomone) yra minimali.
11.17. Septynioliktoji priemonė „Organizuoti Savivaldybės administracijoje mokymus antikorupcijos temomis“. Priemonė įgyvendinta, nes kasmet organizuojami mokymai antikorupcijos temomis. 2020 m. – suorganizuoti 3 renginiai, dalyvavo 18 Savivaldybės administracijos darbuotojų; 2021 m. – Savivaldybės administracijoje organizuotas 1 seminaras „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Interesų konfliktas“, kuriame dalyvavo 18 darbuotojų. 2022 m. – 7 Administracijos darbuotojai kvalifikaciją korupcijos tema kėlė 7 kartus. 2023 m. – 72 Administracijos darbuotojai dalyvavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuotoliniuose mokymuose „Korupcijos samprata ir pasireiškimas Lietuvoje. Korupciniai nusikaltimai ir atsakomybė“. Administracijos darbuotojai savarankiškai kelia kvalifikaciją STT e. mokymų platformoje https://emokymai.stt.lt/. Administracijos darbuotojai nuolat supažindinti su korupcijos pasekmėmis ir prevencinėmis priemonėmis. Informacija 2023 m. siųsta el. paštais įvairiomis antikorupcinėmis temomis 10 kartų.
11.18. Aštuonioliktoji priemonė „Organizuoti pedagogams mokymus, į kurių ugdymo procesą įtraukiama korupcijos prevencijos tema“. Pedagogai nuolat dalyvauja įvairiuose mokymuose korupcijos prevencijos temomis: 2020 m. – mokymuose dalyvavo 114; 2021 m. – 18; 2022 – 49; 2023 m. – 73 pedagogai.
11.19. Devynioliktoji priemonė „Vaikų ir jaunimo įtraukimas į antikorupcinę veiklą. Organizuoti konkursus antikorupcijos tematika“. Švietimo įstaigos 2020–-2023 m. įgyvendino antikorupcinio švietimo programas, organizavo renginius, skatino pedagogus ir mokinius domėtis korupcijos prevencija ir pilietiškumo ugdymu. Antikorupcinio švietimo programų vykdymas švietimo įstaigose vyko sklandžiai, programos buvo skirtos skatinti pedagogų ir mokinių domėjimąsi korupcijos prevencija ir pilietiškumo ugdymu. Informacija apie renginius skelbiama ugdymo įstaigų interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose.
12. Apibendrinus 2022–2024 m. korupcijos prevencijos programos vykdymą ir nustatytų priemonių įgyvendinimą, įvertinus Pasvalio rajono savivaldybės korupcijos prevencijos programos 2020–2023 m. vykdymo ataskaitas ir aptartus statistinius duomenis, išskirtinos šios Savivaldybės administracijos stiprybės, silpnybės, galimybės bei grėsmės korupcijos prevencijos srityje:
12.1. Stiprybės: 1) vadovų antikorupcinių iniciatyvų palaikymas; 2) viešųjų ir privačių interesų deklaravimo kontrolė; 3) nuosekliai kuriama korupcijai atspari aplinka; 4) Antikorupcijos komisijos veikla (veiklos procesų tobulinimo siūlymų iniciatyva, kontrolė).
12.2. Silpnybės: 1) sudėtingas teisinis reglamentavimas; 2) dideli darbuotojų darbo krūviai, dėl kurių yra galimos klaidos, kurios gali būti įvardintos kaip turinčios korupcijos apraiškų; 3) formalus požiūris į vykdomas korupcijos prevencijos veiklas.
12.3. Galimybės: 1) darbuotojų kompetencijų stiprinimas kuriant antikorupcinę aplinką; 2) interesų konfliktų sprendimas (lobistinės veiklos teisinis reglamentavimas, interesų konfliktų deklaravimas); 3) galimybė dalyvauti valstybės mastu organizuojamose korupcijai atsparios aplinkos kūrimo iniciatyvose (pvz., Skaidrumo akademijos veikloje); 4) Savivaldybės, Savivaldybės įstaigų ir Savivaldybės valdomų įmonių bendradarbiavimas korupcijos prevencijos srityje.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
13. Pirmasis Veiksmų plano tikslas – užtikrinti kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo tęstinumą šalinant korupcijos pasireiškimo rizikos tikimybę.
14. Uždaviniai pirmajam Veiksmų plano tikslui pasiekti:
14.1. nustatyti korupcijos rizikos atsiradimo tikimybes bei užtikrinti jų valdymą taikant korupcijos prevencijos priemones;
15. Antras Veiksmų plano tikslas ¢ stiprinti Savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą.
16. Uždavinys antrajam Veiksmų plano tikslui pasiekti:
16.1. didinti savivaldybės administracijos darbuotojų ir pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojų žinias apie pranešėjų apsauga;
17. Trečias Veiksmų plano tikslas – didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti visuomenės įsitraukimą į antikorupcinę veiklą.
18. Uždavinys trečiajam Veiksmų plano tikslui pasiekti:
19. Veiksmų plane nustatytų tikslų pasiekimas vertinamas pagal Veiksmų plano korupcijos rizikos mažinimo priemonių plane (Veiksmų plano priedas) (toliau – Veiksmų plano priemonių planas) nustatytus tikslo rezultato kriterijus.
20. Veiksmų plano uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal Veiksmų plano priede nustatytus laukiamo rezultato kriterijus. Už duomenų, reikalingų nustatyti, ar šie kriterijai pasiekti, surinkimą pagal kompetenciją atsako Veiksmų plano priemonių plane nurodyti vykdytojai.
IV SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS, STEBĖSENA, VERTINIMAS, ATSAKOMYBĖ, KONTROLĖ, KEITIMAS, PILDYMAS IR ATNAUJINIMAS
24. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo.
25. Veiksmų plano uždavinių, priemonių įgyvendinimo vertinimą, stebėseną, koordinavimą ir Veiksmų plano įgyvendinimo kontrolę vykdo Savivaldybės tarybos sudaryta Antikorupcijos komisija šios komisijos nuostatuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
26. Už konkrečių Veiksmų plano priemonių įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako Veiksmų plano priemonių plane nurodyti vykdytojai.
27. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių vykdytojai pasibaigus metams, ne vėliau kaip iki sausio 20 d., pateikia Savivaldybės administracijos už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingam asmeniui apibendrintą informaciją apie jiems priskirtų Veiksmų plano priemonių įgyvendinimo eigą, pasiektus rezultatus.
28. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo apibendrina iš vykdytojų gautą informaciją apie priemonių įgyvendinimą, pasiektus rezultatus ir susistemintus duomenis pateikia Savivaldybės administracijos direktoriui. Informacija skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.
29. Veiksmų plano veiksmingumo stebėseną, korupcijos rizikos valdymo vertinimą Savivaldybėje atlieka Savivaldybės administracijos Centralizuotas vidaus audito skyrius. Išvadas dėl Veiksmų plano ir jo priemonių įgyvendinimo Savivaldybės tarybai teikia Antikorupcijos komisija.
30. Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių vykdytojai, atsižvelgdami į kintančias aplinkybes ir veiksnius, turinčius ar galinčius turėti įtaką Veiksmų plano priemonėms įgyvendinti, teikia Savivaldybės administracijos direktoriui motyvuotus pasiūlymus dėl įgyvendinamų Veiksmų plano priemonių koregavimo ar pakeitimo efektyvesnėmis, detalizuodami jų tikslus, vykdymo procesą ir vertinimo kriterijus.
31. Už Veiksmų plano priemonių plane nurodytų korupcijos rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimą atsakingi jame nurodyti Veiksmų plano priemonių vykdytojai. Jeigu nurodyti keli už Veiksmų plano priemonės įgyvendinimą atsakingi vykdytojai, pagrindiniu atsakingu vykdytoju laikomas pirmasis nurodytas vykdytojas. Kiti vykdytojai prisideda prie priemonės įgyvendinimo pagal kompetenciją teikdami informaciją ar kitaip padėdami pagrindiniam vykdytojui.
32. Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, remdamasis atsakingų Veiksmų plano priemonių vykdytojų pateikta informacija ir kita turima su korupcijos prevencija Savivaldybėje susijusia informacija, iki kovo 15 d. parengia Veiksmų plano įgyvendinimo metinę ataskaitą ir pateikia susipažinti ir tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui.
33. Atsižvelgus į Veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą ar sociologinių tyrimų rezultatus, kitą reikšmingą informaciją, Veiksmų plano ir jo priemonių planas prireikus gali būti atnaujinami, tačiau ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Veiksmų plano įgyvendinimo pabaigos.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
35. Veiksmų planas skelbiamas Teisės aktų registre ir Savivaldybės interneto svetainėje www.pasvalys.lt.
Pasvalio rajono savivaldybės
2025–2027 metų korupcijos prevencijos
veiksmų plano
priedas
PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2025−2027 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS
VEIKSMŲ PLANO KORUPCIJOS RIZIKOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Nr. |
Priemonė |
Vertinimo kriterijai, laukiami rezultatai |
Atsakingi vykdytojai |
Įvykdymo terminas |
| Pirmasis veiksmų plano tikslas – užtikrinti kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimo tęstinumą šalinant korupcijos pasireiškimo rizikos tikimybę. |
||||
| 1 uždavinys. Nustatyti korupcijos rizikos atsiradimo tikimybes bei užtikrinti jų valdymą taikant korupcijos prevencijos priemones. |
||||
| 1.1. |
Atlikti Savivaldybės administracijos, Savivaldybės politikų rengiamų norminių teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. |
Atliktas teisės aktų projektų (100 proc.) antikorupcinis vertinimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka surašytos ir paskelbtos teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo pažymos. |
Meras; Savivaldybės tarybos posėdžių sekretorius; Savivaldybės administracijos direktorius; Savivaldybės administracijos Bendrasis skyrius. |
Nuolat |
| 1.2. |
Nustatyta tvarka kreiptis į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie asmenį, siekiantį eiti pareigas Savivaldybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje. |
Privalomų kreipimųsi skaičiaus dalis nuo priimtų į pareigas asmenų, dėl kurių privalomas kreipimasis, skaičiaus – 100 proc. |
Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos Juridinis ir personalo skyrius. |
Nuolat |
| 1.3. |
Atsparumo korupcijai lygio (toliau – AKL) nustatymas. |
AKL didėjimas priklausomai nuo pradinės reikšmės, siekiant kuo didesnio korupcijai lygio atsparumo. Vykdoma pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 12 str. ir Vyriausybės patvirtintą AKL metodiką. Rezultatas – įstaigos atsparumo lygis. |
Savivaldybės administracijos direktorius, Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, Savivaldybės įmonių ir įstaigų vadovai. |
Kartą per metus (iš karto, kai Vyriausybė patvirtins AKL metodiką). |
| 2 uždavinys. Užtikrinti interesų konflikto prevencijos ir kontrolės vykdymą. |
||||
| 2.1. |
Tikrinti, kad visi valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys būtų užpildę privačių interesų deklaracijas teisės aktų nustatyta tvarka, periodiškai juos informuoti apie pareigą deklaruoti pasikeitusius duomenis |
Valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų ir viešųjų pirkimų komisijų narių, laiku pateikusių privačių interesų deklaracijas, dalis – 100 proc. |
Savivaldybės administracijos direktorius, Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo. |
Nuolat |
| 2.2. |
Savivaldybės administracijos darbuotojams, asmenims, dirbantiems Savivaldybės institucijose, Savivaldybės įstaigų bei valdomų įmonių vadovams teikti konsultacijas / atmintines dėl pareigos nusišalinti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus |
Suteiktų konsultacijų / atmintinių dėl pareigos nusišalinti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus skaičius. |
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo
|
Nuolat |
| 2.3. |
Patikrinti, ar Savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytose nuolatinėse komisijose valstybės tarnautojų dalyvavimas nesukelia interesų konflikto |
Atliktas nuolatinių komisijų patikrinimas ir įvertinimas. 100 proc. valstybės tarnautojų dalyvavimas nesukelia interesų konflikto |
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai |
Nuolat |
| Antras veiksmų plano tikslas – stiprinti Savivaldybės valstybės tarnautojų ir darbuotojų antikorupcinį sąmoningumą |
||||
| 1 uždavinys. Didinti savivaldybės administracijos darbuotojų ir pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojų žinias apie pranešėjų apsauga |
||||
| 1.1. |
Didinti Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, žinias pranešėjų apsaugos srityje |
Darbuotojams el. paštais pateikti informaciniai pranešimai apie „Pranešėjų apsauga“ procedūrą ir asmens, pateikusio informaciją, teises, gynybos priemones, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio. Pateiktų pranešimų skaičius (vnt.) – 6 |
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo |
Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip du kartus per metus.
|
| 1.2. |
Savivaldybės biudžetinių įstaigų, įmonių interneto svetainėse sukurti skiltį „Pranešėjų apsauga“, pateikiant aktualią informaciją pagal Pranešėjų apsaugos įstatymo nuostatas |
Įdiegta skiltis „Pranešėjų apsauga“. Skiltį įsidiegusių biudžetinių įstaigų, įmonių skaičius – 100 % |
Savivaldybės biudžetinių įstaigų, įmonių vadovai
|
Iki 2025 m. IV ketv. |
| 2 uždavinys. Ugdyti antikorupcinį sąmoningumą. |
||||
| 2.1. |
Organizuoti (ir sudaryti sąlygas dalyvauti) Savivaldybės administracijos darbuotojams mokymus korupcijos prevencijos klausimais. |
Suorganizuoti mokymai darbuotojams, Surengtų mokymų skaičius (vnt.) – 3.
|
Savivaldybės administracija, Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo |
Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
|
| 2.2. |
Suteikti Savivaldybės administracijos darbuotojams informaciją apie korupcijos reiškinių daromą žalą ir žinių, kaip išvengti ir elgtis situacijose, kuriose galimos korupcijos apraiškos. |
Trumpų informacinių pranešimų rengimas Savivaldybės administracijos darbuotojams korupcijos prevencijos tematika. Paruoštų ir išsiųstų pranešimų sk. – 10. |
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, Antikorupcijos komisija
|
2025-01-01–2027-12-31 |
| 2.3. |
Atlikti korupcijos toleravimo indekso tyrimą Savivaldybės administracijoje apklausiant valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. |
Atlikta apklausas. Sudaryta anketa (vnt.) – 3 vnt. Atlikta apklausa (dalyvavusių darbuotojų proc.) – 40 proc. |
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, Savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, seniūnijų seniūnai |
2025 m. IV ketv. 2026 m. IV ketv. 2027 m. IV ketv. |
| 3 uždavinys. Skatinti, koordinuoti ir kontroliuoti korupcijai atsparios aplinkos kūrimo priemonių įgyvendinimą Savivaldybės įstaigose ir įmonėse |
||||
|
3.1. |
Teikti Savivaldybės įstaigoms ir įmonėms pasiūlymus, rekomendacijas korupcijos prevencijos klausimais. |
Pateikta pasiūlymų ir (ar) suteikta informacija Korupcijos prevencijos klausimais Savivaldybės biudžetinėms įstaigoms ir įmonėms. Pateiktų pasiūlymų, rekomendacijų skaičius – 10. |
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo, Antikorupcijos komisija |
2025-01-01–2027-12-31 |
|
3.2. |
Kontroliuoti, kad Savivaldybės biudžetinių įstaigų interneto svetainės skyrius „Korupcijos prevencija“ būtų tvarkomas pagal valstybės ir savivaldybių įstaigų interneto svetainių bendruosius reikalavimus ir jame skelbiama informacija nuolat atnaujinama. |
Biudžetinių įstaigų interneto svetainės skyrius „Korupcijos prevencija“ tvarkomas pagal valstybės ir savivaldybių įstaigų interneto svetainių bendruosius reikalavimus ir jame skelbiama informacija nuolat atnaujinama. Atliktų tikrinimų skaičius (vnt.) – 3 |
Savivaldybės biudžetinių įstaigų ir įmonių vadovai, Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo |
Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
|
| Trečias programos tikslas – didinti visuomenės nepakantumą korupcijai ir skatinti visuomenės įsitraukimą į antikorupcinę veiklą. |
||||
| 1 uždavinys. Plėtoti visuomenės antikorupcinį švietimą. |
|
|||
| 1.1. |
Viešinti informaciją visuomenei apie Savivaldybės administracijos vykdomą prevencinę veiklą: parengtas analizes, atliktus tyrimus, suorganizuotus renginius ir pan. |
Savivaldybės interneto svetainėje paviešinta informaciją apie Savivaldybės administracijos vykdomą prevencinę veiklą, jos eigą ir pasiektus rezultatus. Paviešintų pranešimų, informacijos skaičius (vnt.) – 3 |
Savivaldybės administracija,
Už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakingas asmuo |
2025-01-01–2027-12-31 |
|
1.2. |
Mokytojų švietimas, vaikų ir jaunimo įtraukimas į antikorupcinę veiklą. |
Suorganizuoti mokymai mokytojams antikorupcijos tema. Suorganizuotų mokymų skaičius (vnt.) – 3
|
Švietimo įstaigų vadovai, Savivaldybės administracija
|
Pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
|
| Švietimo renginiuose mokiniai supažindinti su antikorupcinėmis iniciatyvomis ir korupcijos grėsmėmis. Surengti bendrojo ugdymo mokyklų mokinių konkursai, moksleivių debatai, darbų parodos. Suorganizuotų iniciatyvų, konkursų skaičius (vnt.) – 3
|
|
|||