Administracinė byla Nr. eAS-532-822/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03298-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecodumas“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecodumas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecodumas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 12T10 „Dėl UAB „Ecodumas“ gaminių – vienkartinių elektroninių cigarečių „IVG Calipro Green Fusion“ ir „IVG Calipro Kiwi Watermelon Apple“ – patekimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti ir skundą priimti. Prašyme nurodė, jog jis nebuvo informuotas apie atsakovo bylos nagrinėjimą ir jam nebuvo įteikti dokumentai. Tai patvirtina AB Lietuvos pašto 2024 m. birželio 17 d. pažyma Nr. SD-2024/2311, kurioje nurodoma, jog registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota pareiškėjui, dėl pašto darbuotojo neapdairumo 2024 m. kovo 28 d. buvo pristatyta į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę, kaip paprastoji korespondencijos siunta. Be to, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo įteiktas pats Nutarimas. Tai patvirtina AB Lietuvos pašto 2024 m. birželio 21 d. pažyma Nr. SD-2024/2364, kurioje nurodoma, jog registruotoji korespondencijos siunta Nr. (duomenys neskelbtini), adresuota pareiškėjui, dėl žmogiškosios klaidos 2024 m. balandžio 18 d. buvo pristatyta į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę, nesilaikant registruotųjų korespondencijos siuntų įteikimo gavėjams tvarkos. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal susistovėjusią praktiką tarp jo ir atsakovo Tarnyba visus Bendrovei adresuotus dokumentus siųsdavo el. paštu, tačiau Tarnyba tik informaciją apie Nutarimo vykdymą pareiškėjui atsiuntė el. paštu. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą pripažinti, jog skundo padavimo terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 28 d. nutartimi neatnaujino termino pareiškėjo UAB „Ecodumas“ skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą.
Teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti informaciją apie Nutarimo įteikimo datą. Tarnyba 2024 m. birželio 27 d. rašte nurodė, kad pagal Tarnybos direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1-193 „Dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 50 punktą nutarimai per dvi darbo dienas nuo jų priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti. Šiuo atveju Nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 4E-839 „Dėl nutarimo siuntimo“ pareiškėjo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) bei paštu. Iš atsakovo pateiktos informacijos ir elektroninio laiško kopijos matyti, kad Nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas jo nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 12 d. 9.50 val. Pareiškėjas patvirtino, kad be, kita ko, ir šiuo elektroninio pašto adresu pagal susiklosčiusią praktiką Tarnyba siųsdavo jam dokumentus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui apie Nutarimą buvo pranešta tinkamai – 2024 m. balandžio 12 d. Taip pat teismas nurodė, kad iš viešai internete prieinamos informacijos apie siuntų sekimą matyti, kad pareiškėjo nurodyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) įteikta gavėjui 2024 m. kovo 28 d., siunta Nr. (duomenys neskelbtini) – 2024 m. balandžio 18 d. Įvertinęs nurodytus duomenis, teismas sprendė, jog pareiškėjas apie Nutarimą sužinojo būtent 2024 m. balandžio 18 d., todėl skundą teismui turėjo pateikti iki 2024 m. gegužės 18 d., tačiau pateikė 2024 m. birželio 26 d., t. y. praleidęs terminą skundui paduoti.
Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti, jokių termino praleidimo priežasčių nenurodo – priešingai – teigia, jog termino jis nėra praleistas, nes apie Nutarimą sužinojo tik 2024 m. birželio 14 d. Konstatavęs, jog Nutarimas pareiškėjui vėliausiai buvo įteiktas 2024 m. balandžio 18 d., o jam nenurodžius priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, teismas darė išvadą, kad neegzistavo objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios jam laiku įgyvendinti jo procesinę teisę laiku paduoti skundą teismui. Bendrovė yra daugiau nei vienuolika metų veikianti įmonė, turinti 170 darbuotojų. Be to, iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad ji tuo pačiu yra ir aktyvi teisminių procesų iniciatorė, kuri naudojasi to paties atstovo teisine pagalba, be kita ko, skundžiant ir Tarnybos nutarimus, todėl jai turi būti žinomi tiek terminai skundui paduoti, tiek terminų praleidimo teisinės pasekmės. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkinto pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
III.
Pareiškėjas UAB „Ecodumas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui dėl Nutarimo paduoti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, jog yra visos sąlygos atnaujinti terminą skundui pateikti, nes egzistavo objektyvios, nuo pareiškėjo valios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą. Jis aktyviai, nuo sužinojimo apie Nutarimą momento (2024 m. birželio 14 d.), kai atsakovas el. paštu informavo apie Nutarimo vykdymą, aiškinosi jo įteikimo aplinkybes ir kreipėsi į teismą. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad termino atnaujinimas ir skundo priėmimas šiuo atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Teismui neatnaujinus skundo padavimo termino, bus pažeista pareiškėjo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Atsakovo siųsti dokumentai (įskaitant ir ginčijamą Nutarimą) nebuvo įteikti ir tai patvirtina AB Lietuvos pašto 2024 m. birželio 21 d. pažyma, todėl terminas turėtų būti atnaujintas. Nutarimas pareiškėjui turėjo būti siunčiamas registruotu paštu, tačiau tai nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis pareiškėjui buvo įteiktas. Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas nei apie atsakovo bylos nagrinėjimą, jo laiką bei vietą, nei apie Nutarimą. Taigi teismas nepagrįstai sprendė, kad Nutarimas pareiškėjui buvo tinkamai įteiktas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 28 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Ecodumas“ skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, konstatavus, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, pagrįstumas ir teisėtumas.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.
Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo, jie pateikiami tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas.
Pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2021 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 1-193 „Dėl Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo 50 punktą nutarimas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiami asmenims, dėl kurių šie nutarimai priimti.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo ginčijamas Tarnybos nutarimas buvo priimtas 2024 m. balandžio 11 d. Atsakovas pateikė duomenis, kad Nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 4E-839 „Dėl nutarimo siuntimo“ pareiškėjo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2024 m. balandžio 12 d. 9.50 val. (el. laiško ekrano nuotrauka ir 2024 m. balandžio 12 d. raštas Nr. 4E-839 „Dėl nutarimo siuntimo“). Taip pat atsakovas nurodė, kad Nutarimas pareiškėjui buvo išsiųstas paštu. Pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodė, jog pagal susistovėjusią praktiką tarp jo ir atsakovo Tarnyba visus Bendrovei adresuotus dokumentus siųsdavo el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jam siųstos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatytos (atitinkamai 2024 m. kovo 28 d. ir 2024 m. balandžio 18 d.) į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę (adresas (duomenys neskelbtini)), bet nesilaikant registruotųjų korespondencijos siuntų įteikimo gavėjams tvarkos.
Pažymėtina, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Pareiga atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių, t. y. juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką negauti jam siunčiamų dokumentų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
Įvertinus nurodytus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjui Nutarimas buvo siunčiamas ne tik elektroniniu paštu (pagal susistovėjusią praktiką tarp pareiškėjo ir Tarnybos), bet ir paštu jo Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, todėl atsakovas, vadovaudamasis VAĮ 13 straipsnio 1 dalimi ir Aprašo 50 punktu, nepažeidė pareiškėjo informavimo apie Nutarimą reikalavimų.
Apibendrinant konstatuotina, kad pripažinus tai, kad Tarnyba, informuodama pareiškėją apie Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių apie Nutarimą jis sužinojo tik 2024 m. birželio 14 d (kai atsakovas el. paštu informavo apie Nutarimo vykdymą), pripažintinos subjektyviomis. Įvertinusi pareiškėjo byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad Nutarimas pareiškėjui nebuvo įteiktas dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, pareiškėjas taip pat neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija