Administracinė byla Nr. eA-668-624/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00788-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 27.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Ramutės Ruškytės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Init“ su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir LRTK, Komisija) 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 14 d. sprendimas) „Poccия PTR“ atžvilgiu ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ (toliau – ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2018 m. kovo 19 d. nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ (toliau – ir NP „Rosmediakom“) ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ (toliau – ir VGTRK) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami: NP „Rosmediakom“ – panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą „Poccия PTR“ atžvilgiu; VGTRK – 2018 m. vasario 14 d. sprendimą; priteisti pareiškėjams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
3. 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi administracinė byla Nr. eI-2305-815/2018 ir administracinė byla eI-2160-1047/2018 (perkėlus į 2019 m. šiai bylai suteiktas numeris eI-168-1047/2019) buvo sujungtos ir suteiktas numeris eI-2160-1047/2018 (perkėlus į 2019 m. šiai bylai suteiktas numeris eI-168-1047/2019). Po bylų sujungimo UAB „Init“, NP „Rosmediakom“ ir VGTRK tapo pareiškėjais, o LRTK – atsakovu.
4. Pareiškėjas UAB „Init“ skundą grindė šiais argumentais:
4.1. LRKT 2018 m. vasario 14 d. sprendimas ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas yra neteisėti ir turi būti panaikinti, nes UAB „Init“ turi įsipareigojimų savo paslaugų vartotojams teikti tam tikrą programų skaičių, todėl vietoj televizijos programos „RTR Planeta“ ėmė transliuoti televizijos programą „Rossija RTR“ (rus. „Poccия PTR“). Iki 2018 m. vasario 23 d. „Rossija RTR“ nebuvo retransliuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatliktas jos monitoringas, todėl negalėjo būti konstatuoti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) pažeidimai. UAB „Init“ teigė, kad LRTK neteisingai nurodė programos „RTR Planeta“ jurisdikciją, apie pažeidimus nebuvo informuotas programos „RTR Planeta“ transliuotojas – VGTRK. Atsakovas klaidingai nurodė, kad „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra viena programa. UAB „Init“ pabrėžė, kad tai dvi atskiros programos, nes skiriasi televizijos programų pavadinimai, skirtingi jų retransliavimo dažniai, savininkai ir jurisdikcijos. Lietuvoje išduodamos dvi skirtingos licencijos šioms dviem televizijos programoms retransliuoti. UAB „Init“ pateikė antstolio 2018 m. liepos 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodoma, kad vienu metu žiūrint per skirtingas programėles televizijos programas, kurios pavadintos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“, tuo pat metu buvo rodomas skirtingas turinys (skirtingos televizijos laidos) ir skirtingi programų atpažinimo ženklai (logotipai). UAB „Init“, įrodinėdamas televizijos programų skirtingumą, rėmėsi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 ir 56 straipsniais.
4.2. Dėl 2018 m. balandžio 25 d. LRTK sprendimo UAB „Init“ nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ įpareigojančioje 3 dalyje nėra priimtų nurodymų dėl televizijos programos „Rossija RTR“ laikino retransliavimo sustabdymo, todėl UAB „Init“, retransliuodamas televizijos programą „Rossija RTR“, 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nepažeidė.
4.3. Konsultacijos telefonu su atsakovu metu UAB „Init“ buvo paaiškinta, kad priimtas 2018 m. vasario 14 d. sprendimas susijęs tik su televizijos programa „RTR Planeta“. Be to, atsakovas skubiai neatsakė į UAB „Init“ prašymą paaiškinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 d.: 2018 m. vasario 22 d. UAB „Init“ kreipėsi į atsakovą išaiškinimo, bet atsakymą gavo tik 2018 m. kovo 1 d. Tuo metu vyko UAB „Init“ patikrinimas, todėl atsakovas turėjo pareigą suteikti skubią konsultaciją. Gavęs 2018 m. kovo 1 d. atsakovo išaiškinimą, UAB „Init“ iš karto išjungė programą „Rossija RTR“. UAB „Init“ pabrėžė, kad 2018 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FP-2 nereikia laikyti įrodymu, nes 2018 m. kovo 5 d. UAB „Init“ neretransliavo televizijos programos „Rossija RTR“, protokolą surašė ne antstolis, o atsakovo darbuotojas, UAB „Init“ nebuvo informuotas ir kviečiamas dalyvauti, UAB „Init“ abonentė V. V. 2018 m. kovo 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nepasirašė. UAB „Init“ atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas netinkamai įvedė sutrumpinimą programoms „RTR Planeta“, „Poccия PTR“ ir „Rossija RTR, todėl atsakovo 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra klaidinantis ir neaiškus, tai patvirtinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartimi.
4.4. Atsakovas nepagrįstai nustatė, jog UAB „Init“ kliudė tyrimui, nes paaiškinimus UAB „Init“ išsiuntė registruotu paštu – t. y. teisėtu būdu, nepažeisdama atsakovo nustatyto termino, todėl nepagrįstai buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. UAB „Init“ taip pat nesutiko su atsakovo išvada, kad UAB „Init“ nevykdė 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nes UAB „Init“ gavo atkodavimo kortelę registruotu paštu tik 2018 m. vasario 26 d. UAB „Init“ nurodo, kad retransliavo televizijos programą „Rossija RTR“ nuo 2018 m. vasario 27 d. vakaro iki 2018 m. kovo 1 d. Per tą laiką per televizijos programą „Rossija RTR“ nebuvo transliuojamos laidos, kuriose būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, taip pat karas, todėl, UAB „Init“ vertinimu, jokios žalos nepadaryta. Be to, televizijos programa „RTR Planeta“ ir televizijos programa „Rossija RTR“ yra laisvai prieinamos Lietuvos Respublikos gyventojams interneto erdvėje, per palydovą bei eteryje.
4.5. Atsakomybė UAB „Init“ taikoma nesant neteisėtų veiksmų ir kaltės, o paskirta 150 000 Eur bauda yra neadekvati. Atsakovas nepagrįstai nenustatė lengvinančių aplinkybių: UAB „Init“ kreipėsi į atsakovą išaiškinimo, du kartus konsultavosi telefonu, gavo žodinę konsultaciją, kuri skyrėsi nuo rašytinės pozicijos, 2018 m. kovo 1 d. išjungė televizijos programos retransliavimą, pateikė paaiškinimus. UAB „Init“ nurodė, kad buvo nubaustas ne už televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą, o už kreipimąsi į teismą. 2018 m. balandžio 25 d. televizijos laidoje „Panorama“ LRTK pirmininkas pripažino šią aplinkybę.
4.6. Komisijos nariai M. M., L. J. ir V. M. negalėjo teisėtai balsuoti 2018 m. balandžio 25 d. LRTK posėdyje ir jų balsai negali būti skaičiuojami priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, nes M. M. ir L. J. dirbo Vilniaus universitete, o V. M. laidą „Krepšinio pasaulyje“ transliuoja Lietuvos ryto TV.
5. Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ skundą grindė šiais argumentais:
5.1. NP „Rosmediakom“ yra programos „Rossija RTR“ transliuotojas, licencija transliuoti televizijos programą „Rossija RTR“ registruota Švedijoje. 2018 m. vasario 14 d. LRKT sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes televizijos programa „Rossija RTR“ transliuojama iš palydovo Švedijoje, yra koduota (jam priimti reikalinga atkoduojanti kortelė) ir ji iki 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nebuvo transliuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje.
5.2. NP „Rosmediakom“ nė vienam Lietuvos Respublikoje veikiančiam operatoriui iki 2018 m. vasario 14 d. nebuvo išdavęs nė vienos atkoduojančios kortelės, todėl atsakovas negalėjo atlikti šios programos monitoringo ir veiksmų, nustatytų VIĮ 34¹ straipsnyje. Taigi, negalėjo būti nustatyti neteisėti veiksmai ir užfiksuoti VIĮ 17 ir 19 straipsnių pažeidimai.
6. Pareiškėjas VGTRK skundą grindė šiais argumentais:
6.1. VGTRK yra televizijos programos „RTR Planeta“ transliuotojas, licencija transliuoti televizijos programą „RTR Planeta“ registruota Rusijos Federacijoje. VGTRK nurodė, kad palaiko NP „Rosmediakom“ argumentus ir papildomai pažymėjo, kad LRKT 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas, nes jame neteisingai nurodyta programos „RTR Planeta“ jurisdikcija.
6.2. Atsakovas neteisingai įvertino šias laidas: 2017 m. kovo 16 d. transliuotą „Dvikova. V. S. programa“, 2017 m. gegužės 31 d. transliuotą „Vakaras su V. S.“, 2017 m. lapkričio 3 d. transliuotą programą „60 minučių“ (toliau – ir Ginčo laidos), nes jose nebuvo kurstomas karas ir tautinė neapykanta.
6.3. VGTRK neturi teisinių ir techninių galimybių keisti programoje dalyvaujančių asmenų pasisakymų turinį, nes laida transliuojama tiesioginiame eteryje. Minėtose laidose savo požiūrį į įvairius reiškinius išdėstė ne laidos vedėjas V. S., o laidos dalyviai, kurie turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę. Transliuotojas nėra atsakingas už laidoje dalyvavusių asmenų nuomonę. VGTRK, pagrįsdamas savo poziciją, pateikė specialisto išvadą.
6.4. Atsakovo sprendimas 12 mėnesių stabdyti „RTR Planeta“ platinimą skatina cenzūrą ir varžo žodžio laisvę. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Pagal šio straipsnio 2 dalį turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.
6.5. 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra paremtas prielaidomis: plojimai, pasisakymų tonas, replikos negali būti traktuojami kaip įrodymas, kad kurstomas karas ar tautinė neapykanta. Atsakovas nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl laikinai (12 mėnesių) sustabdė programos „RTR Planeta“ retransliavimą (platinimą) Lietuvoje. Nors atsakovas 2018 m. vasario 14 d. sprendime rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-244/10 ir C-245/10, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos. Programa „RTR Planeta“ buvo retransliuojama įvairiuose žemynuose ir šalyse. Nei Kanadoje, nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, nei Vakarų Europos valstybėse transliuotojas VGTRK negavo jokių nuobaudų ar pastabų iš tų valstybių reguliuotojų.
7. Atsakovas LRTK atsiliepimuose į skundus prašė juos atmesti. Atsiliepimus atsakovas grindė šiais argumentais:
7.1. 2018 m. vasario 14 d. sprendimas priimtas atsakovui tinkamai įvykdžius išankstinio informavimo apie VIĮ 34¹ straipsnio 3 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. kovo 10 d. direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – ir Direktyva 2010/13/ES) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų poveikio priemonių taikymą ir konsultavimosi su kompetentingomis institucijomis procedūras.
7.2. Dėl programos „RTR Planeta“ jurisdikcijos nurodymo 2018 m. vasario 14 d. sprendime LRTK pažymėjo, kad jurisdikcija buvo nustatyta iš UAB „Init“ pateiktų duomenų apie retransliuojamos televizijos programos transliuotojo jurisdikciją.
7.3. Programa „RTR Planeta“ ir programa „Rossija RTR“ yra ta pati programa, nes pagrindinis programas identifikuojantis bei vieną nuo kitos skiriantis požymis yra jų turinys, už kurį redakcinę atsakomybę prisiima televizijos programos transliuotojas. Tą patvirtina ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. ĮV-281 patvirtintų Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 21.15 punktas. Dėl to programų pavadinimo skirtumai ar televizijos programos signalo žemynkrypčio perdavimo iš konkrečių palydovų techninių duomenų skirtumai neįrodo, kad tai skirtingos programos. Oficialioje televizijos programos interneto svetainėje rtr.planeta.com ta pati televizijos programa „RTR Planeta“ rusų kalba pristatoma kaip „Rossija RTR“, o anglų kalba – „RTR Planeta“. Internete viešai skelbiami televizijos programos „RTR Planeta“ skirtingų versijų (jų yra trys) tinkleliai sutampa ir yra vienodi. LRTK ir anksčiau savo praktikoje analogiškai traktavo programas „Rossija RTR“ ir „RTR Planeta“ (2015 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KS-78 ir 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimas Nr. KS-200).
7.4. 2018 m. vasario 14 d. LRTK sprendimas atitinka Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtino ir Europos Komisija 2018 m. gegužės 4 d. sprendime Nr. C(2018) 2665 „Dėl priemonių, kurias Lietuva priėmė pagal 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų suteikimu, derinimo 3 straipsnio 2 dalį, suderinamumo“ (toliau – ir Europos Komisijos Sprendimas), kuriame nustatyta, kad priemonės, kurių ėmėsi Lietuva dėl televizijos programos „RTR Planeta“, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise.
7.5. 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra vientisas teisės aktas, todėl atskiros jo struktūrinės dalys negali būti vertinamos ir aiškinamos atsietai, sutrumpinimai tekste galimi ir naudotini. Be to, UAB „Init“ yra šios srities profesionalas, todėl objektyviai galėjo ir turėjo suprasti sprendimo turinį. Aplinkybė, kad UAB „Init“ pateikė prašymą išaiškinti ir pakeisti sprendimą, taip pat parodo, jog UAB „Init“ buvo aiškus 2018 m. vasario 14 d. sprendimo turinys.
7.6. 2018 m. vasario 14 d. sprendimu taikytų priemonių paskirtis – agresyviai naudojamo informacinio karo sąlygomis užtikrinti nacionalinį saugumą.
7.7. UAB „Init“ 2018 m. kovo 1 d. retransliavo televizijos programą „Rossija RTR“, todėl pažeidė 2018 m. vasario 14 d. sprendimą. Tai, kad UAB „Init“ kreipėsi dėl minėto sprendimo išaiškinimo, nestabdo šio sprendimo galiojimo. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Init“ į LRTK išaiškinimo kreipėsi paskutinę dieną prieš įsigaliojant sprendimui po darbo valandų.
7.8. Atsižvelgiant į VIĮ 48 straipsnio nuostatas, taip pat įvertinus pažeidimo pobūdį, jo santykį su viešuoju interesu, retransliacijos terminą (nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d.), pareiškėjo metines veiklos pajamas, aktyvų UAB „Init“ vaidmenį ir siekiant atgrasomojo poveikio, paskirta sankcija yra adekvati ir proporcinga siekiamiems tikslams.
7.9. Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo taikymo atsakovas nurodė, kad televizijos programos „RTR Planeta“, kaip kūrinio, teisinė apsauga niekaip nesusijusi su nagrinėjamu ginču ir jo esme.
7.10. Dėl LRTK sudėties teisėtumo atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą priėmė teisėtai veikianti LRTK. Paskyrimo metu jau buvo žinomos visos pareiškėjo UAB „Init“ minimos aplinkybės ir asmenys vis tiek buvo paskirti. Visi nariai savo pareigas ėjo teisėtai ir jų įgaliojimai nebuvo nutrūkę. Įgaliojimai nutrūksta tik teisės aktuose nustatytu būdu, o to nebuvo įvykę. Atsakovas teigė, kad nėra ir nebuvo jokio interesų konflikto balsuojant dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Init“ skundą tenkino iš dalies – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 3 punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (kodas 132658751) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsniu priimto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 4 punktą pakeitė ir išdėstė jį taip: „Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (kodas 132658751) 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų) baudą už šio sprendimo 3 punkte nurodytą pažeidimą“. Kitą pareiškėjo UAB „Init“ skundo dalį ir pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK skundus atmetė.
9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:
10.1. Televizijos programoje „RTR Planeta“ 2017 m. kovo 16 d. buvo transliuota programa „Dvikova. V. S. programa“. 2017 m. balandžio 25 d. Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento rašte Nr. VRS-19 „Dėl paskelbtos informacijos įvertinimo“ nurodyta, kad laidos turinys priklauso pilkosios propagandos tipui, laidoje kurstomas karas ir neapykanta. 2017 m. gegužės 16 d. LRTK raštu Nr. S-392 „Dėl kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos“ Švedijos spaudos ir transliavimo institucijai ir raštu Nr. S-393 „Dėl kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos“ Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanijai (RTR) informavo apie nustatytus VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio pažeidimus, LRTK ketinimus imtis konkrečių sankcijų, jei pažeidimai kartosis, taip pat prašė Rusijos valstybinę televizijos ir radijo transliavimo kompaniją (RTR) pateikti atsiliepimą, o Švedijos spaudos ir transliavimo instituciją – imtis priemonių, reikalingų užtikrinti, kad televizijos programoje RTR Planeta“ būtų skleidžiama informacija, atitinkanti Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus.
10.2. Televizijos programoje „RTR Planeta“ 2017 m. gegužės 31 d. buvo transliuota programa „Vakaras su V. S.“. 2017 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento rašte Nr. VRS-34 „Dėl paskelbtos informacijos įvertinimo“ nurodyta, kad laidos turinys priklauso pilkosios propagandos tipui, laidoje kurstomas karas ir neapykanta. 2017 m. rugpjūčio 22 d. LRTK raštu Nr. S-596 „Dėl kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos“ Švedijos spaudos ir transliavimo institucijai ir raštu Nr. S-597 „Dėl informacijos apie „RTR Planeta“ transliavimą“ Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo kompanijai (RTR) informavo apie antrą kartą per 12 mėnesių nustatytus VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio pažeidimus, LRTK ketinimus imtis konkrečių sankcijų, jei per 15 dienų nuo pranešimo nepavyks draugiškai susitarti ir pažeidimai bus toliau daromi, taip pat prašė Rusijos valstybinę televizijos ir radijo transliavimo kompaniją (RTR) pripažinti pažeidimus ir imtis priemonių, siekiant užtikrinti, kad ateityje tokie pažeidimai nepasikartotų, o Švedijos spaudos ir transliavimo instituciją informavo, kad nori pradėti konsultacijas dėl „RTR Planeta“ kanalo retransliavimo sustabdymo Lietuvoje.
10.3. LRTK 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 595 „Pranešimas apie konsultacijas dėl televizijos kanalo „RTR Planeta“ transliuotos informacijos ir 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. S-617 „Dėl Jūsų 2017 m. rugpjūčio 25 d. rašto“ informavo Europos Komisiją apie nustatytus pažeidimus ir, kad ketina, laikydamasi Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų procedūrų, priimti sprendimą laikinai nuo 12 iki 18 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje, jei pažeidimai šioje televizijos programoje tęsis, suteikė informaciją apie atliktus veiksmus.
10.4. Televizijos programoje „RTR Planeta“ 2017 m. lapkričio 3 d. buvo transliuota programa „60 minučių“. 2018 m. sausio 4 d. Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento rašte Nr. VRS-1 „Dėl paskelbtos informacijos įvertinimo“ nurodyta, kad laidos turinys priklauso pilkosios propagandos tipui, laidoje kurstomas karas ir neapykanta.
10.5. 2018 m. vasario 14 d. vyko LRTK posėdis, kuriame dalyvavo V. Ž. (V. Z.) ir D. S. (D. S.), atstovaujantys televizijos programai „RTR Planeta“. 2018 m. vasario 14 d. LRTK priėmė sprendimą, kuris įsigaliojo 2018 m. vasario 23 d. Minėtu sprendimu LRKT įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus, taip pat kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programą „RTR Planeta“, 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2019 m. vasario (imtinai), sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą (platinimą) Lietuvos Respublikos teritorijoje.
10.6. 2018 m. vasario 22 d. UAB „Init“ raštu „Prašymas iš dalies pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 ir išaiškinti šio sprendimo vykdymą“ kreipėsi į LRTK, nurodydamas, kad programos „RTR Planeta“ transliuotojo jurisdikcija yra Rusijos Federacija, programos „Rossija RTR“ ir „RTR Planeta“ yra dvi skirtingos programos, ir prašydamas šiais aspektais pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą. Taip pat UAB „Init“ prašė išaiškinti, ar 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas tik programai „RTR Planeta“ ar ir programai „Rossija RTR“, be to, informavo LRTK, kad programos „Rossija RTR“ atžvilgiu nebuvo atliktas monitoringas ir nebuvo nustatyti pažeidimai. Prašė atsakymą pateikti iki 2018 m. vasario 23 d. 17 val.
10.7. 2018 m. kovo 1 d. LRTK raštu Nr. S-103 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo Lietuvos Respublikoje“, adresuotu UAB „Init“, UAB „Cgates“, AB „Telia Lietuva“, nurodė, kad patys retransliuotojai, kuriems adresuotas raštas, teikdami informaciją apie transliuotojų jurisdikcijas, yra nurodę, kad televizijos programa „RTR Planeta“ priklauso Švedijos Karalystės jurisdikcijai. LRTK atkreipė dėmesį, kad tai jau yra trečias LRTK sprendimas dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo Lietuvos Respublikoje. LRTK nuomone, tik patiems televizijos programos transliuotojams, o ne retransliuotojams priklauso išimtinė teisė kvestionuoti televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikciją. 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodyta televizijos programa „RTR Planeta“ įvardijamos visos šios programos versijos, kaip tai nurodyta 2018 m. vasario 14 d. sprendimo 1.1 punkte, ir televizijos programa „RTR Planeta“ negali būti retransliuojama ar kitaip platinama Lietuvos Respublikoje.
10.8. 2018 m. kovo 1 d. UAB „Init“ 18 val. 25 min. elektroniniu paštu pateikė LRTK pranešimą, kuriame nurodyta, kad UAB „Init“ 2018 m. kovo 1 d. išjungė televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą.
10.9. 2018 m. kovo 5 d. LRTK faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. F-2 konstatuota, kad 2018 m. kovo 1 d. nuo 11 val. 34 min. iki 12 val. 00 min. UAB „Init“ nevykdė LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimo ir abonentams buvo retransliuojama televizijos programa „Rossija RTR“.
10.10. 2018 m. kovo 29 d. LRTK raštu Nr. S-194 „Dėl planinio UAB „Init“ patikrinimo rezultatų“ nurodė, kad planinio UAB „Init“ vykdomų televizijos programų transliavimo kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais, televizijos programų retransliavimo kabelinės televizijos ir laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo veiklų patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Init“ padarė teisės aktų pažeidimų, nesilaikė 2018 m. vasario 14 d. sprendimo. Taip pat LRTK paprašė, kad UAB „Init“ iki 2018 m. balandžio 16 d. raštu pateiktų argumentuotus paaiškinimus, imtųsi priemonių pažeidimams ištaisyti, apie tai informuotų LRTK ir pateiktų informaciją apie UAB „Init“ bendrąsias metines pajamas 2017 m.
10.11. 2018 m. balandžio 16 d. UAB „Init“ elektroniniu paštu atsiuntė LRTK kontrolinius klausimynus ir pateikė UAB „Init“ paaiškinimų 4 priedą. 2018 m. balandžio 16 d. UAB „Init“ registruotu paštu išsiuntė siuntą LRTK, kurioje buvo UAB „Init“ paaiškinimai ir kiti priedai.
10.12. 2018 m. balandžio 18 d. UAB „Init“ direktorius P. Ž. elektroniniu paštu informavo LRTK, kad paaiškinimus išsiuntė 2018 m. balandžio 16 d. registruotu paštu.
10.13. 2018 m. balandžio 18 d. vyko LRTK posėdis, kuriame dalyvavo UAB „Init“ atstovė advokatė Sigrida Eglė Šalūgaitė ir UAB „Init“ generalinis direktorius P. Ž..
10.14. 2018 m. balandžio 25 d. vyko LRTK posėdis, kuriame priimtas sprendimas Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“. Minėtu sprendimu LRTK pripažino, kad UAB „Init“, nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, ir skyrė UAB „Init“ 150 000 eurų baudą.
11. Teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo rezoliucinės dalies (ne)aiškumo, nurodė, kad:
11.1. 2018 m. vasario 14 d. sprendimas savo pobūdžiu atitinka individualaus teisės akto požymius. LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra vientisas individualus teisės aktas, kurio atskiros struktūrinės dalys negali būti vertinamos ir aiškinamos atsietai.
11.2. Atsakovas 2018 m. vasario 14 d. sprendime įvedė sutrumpinimą, jį aptarė 1.1 punkte ir nuosekliai vartojo visame 2018 m. vasario 14 d. sprendime, rezoliucinėje dalyje vartojamas sutrumpinimas nėra netikėtas, neaptartas ar neaiškus. Antra, LRTK analogiško pobūdžio sprendimus priima nebe pirmą kartą, UAB „Init“ yra šios srities profesionalas, turi ilgametę patirtį, todėl buvo (turėjo būti) susipažinęs su aktualiais jo veiklai LRTK sprendimais. Byloje nėra įrodymų, kad anksčiau UAB „Init“ kilo abejonių dėl LRTK sprendimuose vartojamų sąvokų „RTR Planeta“, „Rossija RTR“ ar jų sutrumpinimų.
11.3. UAB „Init“ elgesys įrodo, kad, susipažinęs su 2018 m. vasario 14 d. sprendimu, jis 2018 m. vasario 22 d. kreipėsi į LRTK raštu „Prašymas iš dalies pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 ir išaiškinti šio sprendimo vykdymą“.
11.4. Rašto pavadinimas, turinys ir reiškiami prašymai (pakeisti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą) įrodo, kad UAB „Init“ suprato, jog LRTK tapatina televizijos programas „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“.
12. Atsižvelgęs į minėtus argumentus, teismas konstatavo, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas ir jame vartojamas sutrumpinimas „RTR Planeta“ yra aiškus, todėl šiuo aspektu naikinti minėto sprendimo nėra teisinio pagrindo.
13. Pasisakydamas dėl televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ tapatumo, teismas, vadovaudamasis VIĮ 2 straipsnio 68 dalies nuostatomis ir įvertinęs bylos medžiaga, nurodė, kad įrodymų visuma patvirtina atsakovo poziciją, jog televizijos programa „RTR Planeta“ ir televizijos programa „Rossija RTR“ yra iš esmės tapačios. Teismas nustatė, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ turi skirtumų, tačiau jie yra arba formalūs (pavadinimo, jurisdikcijos, retransliavimo dažnio ir kt.), arba lyginamuoju aspektu neesminiai (skiriasi tam tikrų laidų rodymo laikas, žinios ir kt.). Įrodymų, patvirtinančių programų tapatumą, gausa ir VIĮ saugomų vertybių svarba lemia, kad teismas televizijos programą „RTR Planeta“ ir televizijos programą „Rossija RTR“ laiko iš esmės tapačiomis. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių esminius televizijos programų turinio skirtumus.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pačių pareiškėjų elgesys – painus ir nevienareikšmiškas pavadinimų / logotipų / televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ vartojimas, televizijos programų tapatinimas arba atskyrimas skirtingose situacijose – taip pat lemia atitinkamas pasekmes, t. y. teisėtą ir pagrįstą LRTK sprendimą laikyti televizijos programą „RTR Planeta“ ir televizijos programą „Rossija RTR“ iš esmės tapačiomis. Nustatęs, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra tapačios, teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad iki 2018 m. vasario 14 d. televizijos programa „Rossija RTR“ nebuvo retransliuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra atliktas jos monitoringas ir negalima konstatuoti VIĮ pažeidimų. Teismas pažymėjo, kad programų tapatumas lemia, jog vienos tapačios televizijos programos atžvilgiu atlikus monitoringą, veiksmus, nustatytus VIĮ 34¹ straipsnyje, nustačius Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio ir VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimus, atlikus procedūras pagal VIĮ ir Direktyvą 2010/13/ES, tai galioja ir kitos tapačios televizijos programos atžvilgiu. Priešingas aiškinimas neleistų pasiekti teisės aktams keliamų tikslų, leistų piktnaudžiauti procedūrų trukme, paskirtimi ir nepagrįstai apsunkintų LRTK darbą. Teismas pažymėjo, kad iki 2018 m. vasario 14 d. sprendimo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Telia“, retransliuodama televizijos programą „RTR Planeta“, rodė laidą „Sekmadienio vakaras“ („Voskresnyj večer“) su skiriamuoju ženkliuku „Rossija RTR“.
15. Atsižvelgęs į nurodytus argumentus, teismas konstatavo, kad LRTK pagrįstai ir teisėtai televizijos programas „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ laikė iš esmės tapačiomis, todėl šiuo aspektu naikinti skundžiamą sprendimą neturėjo teisinio pagrindo.
16. Teismas pažymėjo, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ kaip autorių teisių objektų teisinė apsauga nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas pareiškėjų argumentų dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 ir 56 straipsnių nuostatų pažeidimo neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.
17. Pasisakydamas televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcijos, teismas konstatavo, kad LRTK tinkamai, teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcija yra Švedijos Karalystė. Teismas pabrėžė, kad televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcija buvo nustatyta pagal pareiškėjų pateiktą informaciją ir atsižvelgiant į tai, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra iš esmės tapačios. Be to, teismas, vertindamas televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcijos nustatymo teisingumą, atsižvelgė į pareiškėjo UAB „Init“ pateiktus duomenis, pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK elgesį, kuris buvo dviprasmiškas, klaidinamas ir netikslus, ir į tai, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra iš esmės tapačios.
18. Dėl ginčo laidose paskleistos informacijos vertinimo teismas nurodė, kad VIĮ karo ar tautinės neapykantos kurstymo sąvoka nepateikta, todėl ją tiek, kiek aktualu nagrinėjamai bylai, išaiškina teismas. Teismas nurodė, kad neapykantos kurstymas yra viešas skleidimas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Atsižvelgęs į įvardytus požymius (viešumas, skleidimas, turinio ypatumai, specifinis tikslas, konkretūs būdai, t. y. skatinama neapykanta, kurstoma fiziškai susidoroti dėl tautybės, įsitikinimų, pasekmės ne tik tam tikrai žmonių grupei, bet ir visai visuomenei), teismas pritarė LRTK nustatytoms aplinkybėms, kad Ginčo laidose išsakyti teiginiai vertintini kaip neapykantos kurstymas, kadangi buvo vartojama speciali kalba, kuri gali būti laikoma, viena vertus, veiksmu, kuriuo siekiama nukreipti atitinkamą elgesį, o kita vertus, kalba, kuria kurstomas priešiškumo jausmas asmenų visumai ar jos atstūmimas.
19. Teismas pažymėjo, jog ESTT sprendime byloje Mesopotamia Broadcast ir Roj TV, sujungtos bylos C-244/10 ir C-245/10, pateikta žodžių „kurstymas“ ir „neapykanta“ reikšmė, atsižvelgiant į taikytinus teisės aktus, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje.
20. Atsakydamas į VGTRK argumentą, kad Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento išvadomis remtis negalima, nes jos nepasirašytos, teismas nurodė, kad minėti raštai yra pasirašyti laikinai vykdančio Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus funkcijas plk. ltn. J. Ž. (J. Ž.) ar Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktoriaus plk. Dariaus Petrylos. Teismas, nustatęs, kad prie raštų pridėti televizijos laidų vertinimai, kuriuose atlikta paskelbtos viešosios informacijos analizė, nepasirašyti, nenurodyta, kas juos atlikto, pabrėžė, kad VGTRK nenurodė, kaip šis faktas pažeidžia teisės aktų reikalavimus; televizijos laidų vertinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir motyvuoti, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, jais vadovavosi.
21. Pasisakydamas dėl į bylą pateiktos specialisto išvados, teismas nurodė, kad šia išvada nesivadovaus, nes, pirma, Stephenas J. E. (Stephen J. E.) nepateikė jokių duomenų, kad jis analizavo ir yra susipažinęs su Europos Sąjungos teisės aktais, VIĮ ir kitais teisės aktais, antra, teismas vertino pateiktą išvadą kaip nepatikimą, nes specialistas neatsako į pateiktus klausimus arba atsako selektyviai į kai kuriuos, trečia, specialistas nepateikė jokių jo išsilavinimą patvirtinančių įrodymų, ketvirta, specialistas pats yra dalyvavęs televizijos laidoje „Sekmadienio vakaras su V. S.“ – taigi nėra nešališkas ir objektyvus šios laidos turinio vertintojas.
22. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendime konstatuoti VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnio pažeidimai dėl karo ir tautinės neapykantos kurstymo ginčo laidose buvo nustatyti teisėtai ir pagrįstai.
23. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl programos „RTR Planeta“ retransliavimo (platinimo) Lietuvoje sustabdymo termino pagrindimo, teismas nurodė, kad pareiškėjo VGTRK argumentai, kad LRTK nepagrindė ir nemotyvavo, kodėl laikinai 12 mėnesių sustabdė televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą (platinimą) Lietuvoje, yra nepagrįsti, nes 2018 m. vasario 14 d. sprendime nurodyta, kad LRTK nustatė tris atvejus, kai televizijos programos „RTR Planeta“ transliuotojas pažeidė Direktyvos 2010/13/ES 6 straipsnį ir VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas akcentavo, kad tai suponuoja, jog teisės aktų pažeidimai daromi tendencingai. Be to, analogiški pažeidimai nustatyti daugelį kartų, dėl jų LRTK jau du kartus iki 2018 m. vasario 14 d. sprendimo buvo priėmusi sprendimus dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino apribojimo Lietuvoje. Šiuos sprendimus patvirtino Europos Komisija.
24. Teismas, atsakydamas į pareiškėjų argumentus dėl balsavimo LRTK procedūros pažeidimų, išanalizavo 2018 m. vasario 14 d. LRTK posėdžio protokolą ir nustatė, kad, LRTK pirmininkui pasiūlius balsuoti už tai, kad laikinai būtų sustabdyta televizijos programos „RTR Planeta“ laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje, 9 LRTK nariai balsavo už, susilaikiusių ar prieštaraujančių nebuvo. Tada vyko diskusija dėl retransliavimo ribojimo trukmės – 12 ar 18 mėnesių. Po diskusijos vyko balsavimas: už sprendimą laikinai 12 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 4 nariai, už sprendimą laikinai 18 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 5 nariai. Komisijos pirmininkas nusprendė surengti antrą balsavimą: už sprendimą laikinai 12 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 7 nariai, už sprendimą laikinai 18 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 2 nariai. LRTK laikė nutarta laikinai 12 mėnesių sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje.
25. Vadovaudamasis VIĮ 47 straipsnio 13 dalimi ir 2014 m. sausio 22 d. LRTK sprendimu Nr. KS-25 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtinto LRTK darbo reglamento (toliau – ir LRTK darbo reglamentas) 54 punktu, teismas konstatavo, kad pareiškėjo VGTRK argumentai, jog sprendimas dėl laikino televizijos programos laisvo priėmimo Lietuvos Respublikoje sustabdymo turi būti priimamas 2/3 visų LRTK narių balsų dauguma, atmestini. Teismas akcentavo, kad VIĮ 47 straipsnio 13 dalyje ir LRTK darbo reglamento 54 punkte aiškiai nurodoma pagrindinė taisyklė – sprendimų priėmimas balsų dauguma. Sprendimų priėmimas 2/3 visų LRTK narių balsų dauguma yra išimtis iš taisyklės, kuri negali būti aiškinama plečiamai.
26. Teismas, pasisakydamas dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vertino atsakomybės sąlygas ir baudos dydį.
27. Pasisakydamas dėl atsakomybės sąlygų, teismas nurodė, kad UAB „Init“ nevykdė VIĮ 34¹ straipsnio pagrindu priimto 2018 m. vasario 14 d. sprendimo. UAB „Init“ neteisėta veika pasireiškė 2018 m. vasario 14 d. sprendimu uždraustos televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimu nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d.
28. Teismas palaikė LRTK poziciją, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimo nevykdymo pasekmių objektyviai įvertinti neįmanoma, tačiau taip pat pabrėžė, kad retransliavimo laikotarpis yra labai trumpas ir atitinkamai mažina riziką, jog buvo paskleista draudžiama informacija.
29. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog UAB „Init“, prieš pradedant retransliuoti televizijos programą „Rossija RTR“, konsultavosi su atsakovu ir žodžiu, ir raštu, nešalina UAB „Init“ neteisėtų veiksmų, kaltės ar atsakomybės.
30. Teismas nustatė, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendime LRTK pagrįstai konstatavo, jog UAB „Init“ nevykdė LRTK 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, tačiau klaidingai įvardijo pažeidimo trukmę. Atsižvelgęs į tai, teismas pakeitė 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (kodas 132658751) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsniu priimto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“.
31. Vertindamas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu paskirtos baudos dydį, teismas atsižvelgė į VIĮ 48 straipsnį, taip pat į šias aplinkybes: 1) UAB „Init“ neteisėtų veiksmų trukmę; 2) pasekmių neapibrėžtumą (konkrečių neigiamų pasekmių nenustatyta); 3) byloje nėra duomenų apie ankstesnius UAB „Init“ LRTK sprendimų nevykdymo atvejus, todėl sprendžiant dėl baudos dydžio turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimas padaromas pirmą kartą. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, buvo nustatytos atsakomybę sukinkančios aplinkybės – UAB „Init“ kliudė LRTK vykdyti tyrimą. Teismas, nustatęs, kad UAB „Init“ nenurodė pateisinamų priežasčių išsiųsti dokumentus registruotu, o ne elektroniniu paštu, atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. balandžio 18 d. posėdyje minėti dokumentai nebuvo pateikti ir dėl to LRTK negalėjo išnagrinėti pareiškėjų padaryto pažeidimo, pripažino, kad UAB „Init“ piktnaudžiavo subjektine teise.
32. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pažeidimo pobūdis (sunkus) ir sunkinančių aplinkybių buvimas lemia, kad UAB „Init“ bauda skirtina, tačiau baudos dydį nulemia teismo nurodytos aplinkybės (pažeidimo trukmė, pasekmių neapibrėžtumas, pažeidimo padarymas pirmą kartą), todėl teismas pakeitė 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (kodas 132658751) 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų) baudą už šio sprendimo 3 punkte nurodytą pažeidimą“.
III.
33. Pareiškėjas UAB „Init“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Init“ skundą tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
34. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino oficialių rašytinių įrodymų, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ priklauso skirtingiems transliuotojams ir turi išduotas skirtingas licencijas. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 ir 56 straipsnio nuostatomis. Pareiškėjo teigimu, nenuginčijus išduotų licencijų, teismo išvada, kad televizijos programa „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra viena ir ta pati programa, prieštarauja teisiniam reguliavimui.
35. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas nevertino, kokia apimtimi skiriasi televizijos programų („RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“) turinys 2018 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo metu. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi viešai pateikta informacija ir interneto svetainės rtr-planeta.com, interneto enciklopedija Vikipedija, NCP „Rusmediakom“ 2011 m. gegužės 3 d. prašymu įregistruoti radijo, televizijos ar užsakomųjų vaizdo programų transliacijas arba pakeisti registracijos duomenis, V. M. (V. M.) 2011 m. lapkričio 1 d. elektroniniu laišku „Dėl palydovinio ryšio iš Švedijos“, televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ palyginimu, atliktu 2018 m. gegužės 18 d. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:
35.1. Logotipo buvimas dar nereiškia, kad internete retransliuojamas turinys (televizijos programa) yra autentiškas. Autentiškumo garantiją suteikia transliuotojas, kuris tiksliai nurodo signalo, transliuojamo iš palydovo, techninius duomenis arba suteikia atkodavimo kortelę, kurią aktyvuoja, jei televizijos programos signalas yra koduotas. Byloje nėra duomenų, kad televizijos programos „Rossija RTR“, kurios signalas yra koduotas, transliuotojas būtų suteikęs kuriam nors iš subjektų, vykdančių retransliavimo veiklą įvairiomis techninėmis priemonėmis Lietuvos teritorijoje, teisę retransliuoti šią programą ir suteikęs technines priemones šiai veiklai. UAB “Init” teikė įrodymus dėl televizijos programų, retransliuojamų internete turinio skirtumo, siekdamas nuginčyti atsakovo teikiamus duomenis, tačiau turinio autentiškumo internete faktas liko nepatikrintas, nes teismas atsisakė patenkinti UAB „Init“ prašymą išreikalauti iš Komisijos duomenis apie tai, kokie ūkio subjektai ir kokiu teisiniu pagrindu retransliuoja vadinamąsias ginčo televizijos programas internete;
35.2. V. M. (V. M.) 2011 m. lapkričio 1 d. elektroninis laiškas „Dėl palydovinio ryšio iš Švedijos“ nepatvirtina teismo išvadų, kad televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ turinys yra vienodas, nes minėtame laiške aiškiai nurodyta, kad televizijos programos „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ yra atskiros žiniasklaidos paslaugos ir skiriasi viena nuo kitos;
35.3. 2011 m. gegužės 3 d. prašymas įregistruoti radijo, televizijos ar užsakomųjų vaizdo programų transliacijas arba pakeisti registracijos duomenis taip pat nepagrindžia teismo išvados apie televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ tapatumą, kadangi teisinę reikšmę turi ne prašymas, o išduota licencija, kuri buvo išduota transliuotojui NP „Rosmediakom“ į televizijos programą „Rossija RTR“;
35.4. Dėl iš interneto gauto televizijos programų tinklelių vertinimo pareiškėjas nurodo, kad palyginimas buvo atliktas 2018 m. gegužės 18 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po 2018 m. vasario 14 d. sprendimo, todėl šie duomenys neturi jokio teisinės reikšmės. Pareiškėjo nuomone, jei teismas tyrė programų tapatumą po 2018 m. vasario 14 d. sprendimo priėmimo, jis turėjo atsižvelgti ne tik į atsakovo pateiktus įrodymus, tačiau ir į pareiškėjo pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą;
35.5. Dėl LRTK 2018 m. vasario 14 d. posėdžio protokolo ir V. Ž. parodymų pareiškėjas nurodo, kad V. Ž. teiginiai dėl televizijos programos „Rossija 1“ neturi nieko bendro su 2018 m. vasario 14 d. sprendimu. Pareiškėjas akcentuoja, kad iš LRTK 2018 m. vasario 14 d. protokolo matyti, jog posėdyje buvo svarstoma tik apie televizijos programą „RTR Planeta“, o televizijos programos „Rossija RTR“ ir televizijos programos „Rossija 1“ atžvilgiu nebuvo priimta jokių sprendimų.
36. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė VIĮ 341 straipsnio nuostatas, nes televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu VIĮ 341 straipsnyje numatytos procedūros nebuvo taikytos, todėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimas televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu turėjo būti panaikintas. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, teigdamas, jog procedūros, atliktos vienos televizijos programos atžvilgiu, galioja ir kitos televizijos programos atžvilgiu, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį.
37. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. vasario 14 d. LRTK posėdyje nebuvo svarstomas uždraustos televizijos programos „RTR Planeta“ ir kitų televizijos programų tapatumo klausimas, todėl teismas negalėjo perimti LRTK kompetenciją ir svarstyti kitų televizijos programų tapatumo klausimą.
38. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo argumentais, kurie iš esmės remiasi vien tuo, kad 2018 m. vasario 14 d. aprašomosios dalies 1.1 punkte nurodyta, kad televizijos programa „RTR Planeta“ atskirų transliuotojų sąraše įvardinama kaip „Россия РТР“, „Rossija RTR“ (toliau vadinama „RTR Planeta“). Atsakovas šio savo teiginio niekaip nemotyvavo, nenurodė jokių ankstesnių LRTK tyrimų, kurie leistų atsakovui teigti, kad televizijos programų tapatumo klausimas buvo ištirtas. Atsakovas, aiškindamas 2018 m. vasario 14 d. sprendimą ne vienos, o dviejų televizijos programų atžvilgiu, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas pažeidė ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, nes individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, o 2018 m. vasario 14 d. sprendime televizijos programų tapatumo klausimas nebuvo analizuojamas, dėl to UAB „Init“ nebuvo aišku, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas ir televizijos programai „Rossija RTR“.
39. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Europos Komisijo Sprendimu, kuriame buvo konstatuota, kad priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos Respublika dėl televizijos programos „RTR Planeta“, yra suderinamos su Europos Sąjungos teise. Pareiškėjas paaiškina, kad priemonės kitoms televizijos programoms nebuvo taikytos ir dėl to nebuvo kreiptasi į Europos Komisiją. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas dėl pareiškėjų VGTRK ir NP „Rosmediakom“ elgesio – painių ir nevienodų pavadinimų / logotipų / televizijos programų „RTR Planeta“ ir „Rossija RTR“ vartojimo, televizijos programų tapatinimo arba atskyrimo skirtingose situacijose.
40. Pareiškėjas pažymi, kad Europos Komisijos Sprendimo 23 punkte nurodyta, kad atitinkama valstybė narė turi atlikti pažeidimo vertinimą, per kurį turi nustatyti, ar pažeidimas yra akivaizdus, rimtas ir sunkus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokios laidos ir kokio turinio buvo transliuojamos per televizijos programą „Rossija RTR“ iki 2018 m. vasario 14 d., ar buvo padaryti VIĮ 19 straipsnyje numatyti pažeidimai, nebuvo atliktas joks vertinimas, todėl buvo pažeistas Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies reikalavimas.
41. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad „nors formaliai televizijos programų pavadinimai, savininkai, licencijos ir kt. skiriasi, tačiau realiai televizijos programų transliuotojai yra susiję, todėl žinojo (turėjo žinoti) abu, jei bent vienas iš jų buvo tinkamai informuotas.“ Pareiškėjo vertinimu, ši teismo išvada yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Iš šio teiginio nėra aišku, kokiu būdu transliuotojai yra susiję, jei skiriasi programų pavadinimai, licencijos, jurisdikcijos, savininkai. Pareiškėjas akcentuoja, kad poveikio priemonė transliuotojui NP „Rosmediakom“ buvo pritaikyta už kito transliuotojo – VGTRK – televizijos programoje „RTR Planeta“ padarytus VIĮ pažeidimus.
42. Pareiškėjas UAB „Init“, pasisakydamas dėl LRTK balsavimo procedūrų priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus dėl LRTK sudėties teisėtumo, nes, vadovaujantis VIĮ 47 straipsnio 9 dalimi, iš 7 LRTK narių, balsavusių priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, 3 LRTK nariai pareigas ėjo neteisėtai. Nors teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad LRTK nariai L. J. ir M. M. sprendimo priėmimo metu dirbo Vilniaus universitete, kuriam yra išduota licencija LC-260 (R260), o LRTK nario V. M. vedama laida „Krepšinio pasaulyje“ buvo transliuojama Lietuvos ryto televizijoje, tačiau tinkamai šių aplinkybių neįvertino ir pažeidė VIĮ 47 straipsnio 5 ir 8 dalių nuostatas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas buvo priimtas balsuojant 4 iš 11 LRTK narių, todėl minėtas sprendimas nebuvo priimtas ir paprasta balsų dauguma.
43. Pareiškėjas UAB „Init“, pasisakydamas dėl LRTK balsavimo procedūrų, priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, nurodo, kad šis sprendimas buvo priimtas pažeidžiant VIĮ 47 straipsnio 13 dalies nuostatas. Pareiškėjas paaiškina, kad LRTK posėdyje, priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, balsavo 9 LRTK nariai, 3 iš kurių balsavo neteisėtai (dėl tų pačių priežasčių, kaip ir balsuojant priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą). Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimas nebuvo priimtas 2/3 balsų dauguma, kaip tai numato VIĮ 47 straipsnio 13 dalis, todėl šis sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.
44. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu jam paskirta sankcija yra savo prasme tapati už administracinį nusižengimą skiriamai sankcijai, todėl pareiškėjui turėjo būti išviešinta informaciją apie LRTK narių darbinius ir sutartinius santykius su transliuotojais ir suteikta galimybė pareikšti nušalinimą LRTK nariams.
45. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo, nurodo, kad šis sprendimu pritaikyta finansinė nuobauda iš esmės atitinka sankciją, taikoma už administracinius teisės pažeidimus, todėl nagrinėjamu atveju turėjo būti nustatomi būtinieji administracinio nusižengimo sudėties elementai – objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra įrodyta UAB „Init“ kaltė, pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų, pažeidė nekaltumo prezumpciją, perkėlė įrodinėjimo naštą pareiškėjui UAB „Init“, dėl ko, palikdamas galioti 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
46. Pareiškėjas akcentuoja, kad UAB „Init“ kreipėsi į atsakovą išaiškinimo, du kartus konsultavosi telefonu, gavo žodinę konsultaciją, kuri skyrėsi nuo rašytinės pozicijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino šias aplinkybes, tačiau nepagrįstai nustatė, kad pokalbių telefonų turinį turi įrodinėti pareiškėjas, be to, teismas apribojo pareiškėjui teisę į teisminę gynybą, atsisakydamas pakviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus, kurie galėjo patvirtinti reikšmingas šiai bylai aplinkybes.
47. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas kreipėsi į LRTK dėl 2018 m. vasario 14 d. sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsakovas privalėjo konsultuoti pareiškėją savo kompetencijos klausimais tiek raštu, tiek žodžiu. 2018 m. vasario 27 d. telefoninio pokalbio su atsakovo atstove metu pareiškėjui buvo nurodyta, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas tik televizijos programos „RTR Planeta“ atžvilgiu, kaip ir nurodyta minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje, todėl 2018 m. vasario 27 d. UAB „Init“ pradėjo retransliuoti televizijos programą „Rossija RTR“. Kai LRTK 2018 m. kovo 1 d. išaiškino, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas taikomas ir televizijos programai „Rossija RTR“, pareiškėjas tą pačią dieną sustabdė televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą. Pareiškėjo įsitikinimu, šie argumentai patvirtina, kad nėra pareiškėjo UAB „Init“ kaltės.
48. Pareiškėjas pažymi, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimo neaiškumą patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis šioje byloje, kurioje buvo pasisakyta, jog 2018 m. vasario 14 d. sprendimo 3 punkte nustatyti įpareigojimai tik televizijos programai „RTR Planeta“, o apie televizijos programą „Rossija RTR“ nerašoma. Taigi, pareiškėjo UAB „Init“ vertinimu, tai patvirtina, jog 2018 m. vasario 14 d. sprendimas yra neaiškus net kvalifikuotiems teisininkams.
49. Pareiškėjo nuomone, iš atsakovo veiksmų matyti, kad jis nesiekė išaiškinti pareiškėjui 2018 m. vasario 14 d. sprendimo turinį, teisingai ir laiku konsultuoti, o siekė nubausti pareiškėją. Šį vertinimą, pareiškėjo įsitikinimu, patvirtina aplinkybės, jog atsakovas 2018 m. kovo 1 d., jau turėdamas UAB „Init“ prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, 11–12 valandomis atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, fiksavo pažeidimą, o tik po to (13 val.) organizavo išvažiuojamąjį LRTK posėdį ir išaiškino 2018 m. vasario 14 d. sprendimo turinį pareiškėjui ir kitiems retransliuotojams. Pareiškėjo vertinimu, toks atsakovo elgesys patvirtina Viešojo administravimo įstatymo nuostatų (3 str., 8 str., 15 str.) pažeidimą. Be to, pareiškėjui bauda buvo skirta ne už televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą, o už kreipimąsi į teismą. 2018 m. balandžio 25 d. televizijos laidoje „Panorama“ LRTK pirmininkas pripažino šią aplinkybę
50. Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
51. Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos apeliaciniame skunde, kiek tai susiję su 2018 m. vasario 14 d. sprendimo panaikinimu, nurodo pareiškėjas UAB „Init“.
52. Pareiškėjas VGTRK apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, pareiškėjas prašo prijungti prie bylos papildomus įrodymus, kurie pagrindžia VGTRK teiginius dėl „RTR Planeta“ jurisdikcijos.
53. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo laidų turinį, netinkamai aiškino ir taikė VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ginčo laidų turinį dviem aspektais: 1) ar ginčijamų laidų metu buvo paskleistas informacija, ar išsakyta asmeninė laidos dalyvių nuomonė; 2) jei ginčo laidų metų buvo paskelbta informacija, ar ji kurstė karą ir tautinę neapykantą. Pareiškėjas, akcentuodamas, kad būtina atskirti informaciją ir nuomonę, nurodo, kad ginčo laidų dalyvių nuomonių negalima prilyginti informacijai.
54. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ginčo laidų dalyvių nuomonė kurstė karą ir tautinę neapykantą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog VIĮ nėra pateiktos „karo kurstymo“ ir „tautinės neapykantos“ sąvokos ir jas turi išaiškinti teismas, šių sąvokų neišaiškino, o perrašė VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispoziciją. Pareiškėjas akcentuoja, kad VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardinti skirtingi objektai – karo propaganda, karo ar neapykantos kurstymas, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminacija ir t. t. Įstatymų leidėjas labai aiškiai atskyrė objektus, apie kuriuos visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad „karo kurstymas“ ir „ tautinė neapykanta“ yra lygu informacijai, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti dėl lyties, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, nepagrįstai sutapatino sąvokas. Pareiškėjas teigia, kad teismas negalėjo aiškinti sąvokų, nes tai yra įstatymo leidėjo prerogatyva (VIĮ 2 str.).
55. Pareiškėjas pažymėjo, kad, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, Europos Komisijos Sprendime nustatytos aplinkybės nepripažįstamos kaip neįrodinėtinos, nes Europos Komisija nėra teismas, o yra administracinis subjektas.
56. Pareiškėjas, pasisakydamas dėl ESTT sprendime byloje Mesopotamia Broadcast ir Roj TV, sujungtos bylos C-244/10 ir C-245/10, pateiktų išaiškinimų taikymo nagrinėjamoje byloje, nurodo, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl nacionalinių teisės normų (VIĮ 2 str. ir 19 str. 1 d. 3 p.) aiškinimo, todėl „karo kurstymo“ ir „tautinės neapykantos“ sąvokos turi būti apibrėžtos ir nacionalinėje teisėje.
57. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos išvadas, pažeidė ABTĮ 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes minėtos išvados buvo nepasirašytos, Lietuvos kariuomenės kanceliarija nėra ekspertinė organizacija, kuri įstatymų nustatyta tvarka turėtų teisę teikti eksperto ar specialisto išvadas. Pareiškėjas pažymi, kad VGTRK pateikta specialisto išvada teismas nesivadovavo, o Lietuvos kariuomenės kanceliarijos išvadas pripažino tinkamomis, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą. Pareiškėjas paaiškina, kad S. J. E. yra patyręs rusų kalbos specialistas ir rusų kultūrologas, įgijęs humanitarinių mokslų rusų kalbos ir žinių apie regioną studijų bakalauro laipsnį, vėliau baigė mokslinės ir techninės rusų kalbos magistrantūrą Minesotos universitete. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad specialistas turi reikalingą kvalifikaciją išvadai teikti. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad televizijos laida „Sekmadienio vakaras su V. S.“, kurioje dalyvavo S. J. E., nėra tarp šios bylos ginčo laidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. J. E. išvadą vertino kaip šališką.
58. Pareiškėjas VGTRK pakartoja pareiškėjo UAB „Init“ apeliacinio skundo teiginius dėl LRTK sudėties neteisėtumo priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą.
59. Pareiškėjas nurodo, kad teismo išvada, jog dėl televizijos programos „RTR Planeta“ priklausymo Švedijos jurisdikcijai yra nepagrįsta, nes įregistravimo Švedijos transliavimo komisijoje faktas negali būti įrodinėjamas jokiais išvestiniais įrodymais, o tik Švedijos Karalystės reguliuotojo išduota licencija. Byloje esanti Švedijos Karalystės reguliuotojo 2012 m. gegužės 16 d. išduota licencija Nr. 11/01116 yra išduota ne televizijos programai „RTR Planeta“, o televizijos programai „Rossija RTR“. Be to, ši licencija išduota ne VGTRK, o NP „Rosmediakom“.
60. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 1989 m. gegužės 5 d. Europos konvencija dėl televizijos be sienų (toliau – ir Konvencija) ir 1998 m. rugsėjo 9 d. Europos Konvencijos dėl televizijos be sienų pataisos protokolu (toliau – ir Protokolas). Vadovaudamasis Protokolo 7 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas teigia, kad VGTRK televizijos programą „RTR Planeta“ transliuoja iš palydovo ir signalas yra paduodamas į ryšio palydovą iš Prancūzijos teritorijos. Tokiu būdu, televizijos programa „RTR Planeta“ priklauso Prancūzijos jurisdikcijai (Konvencijos 5 str. 4 d.). Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikcija, nes tai lemia 2018 m. vasario 14 d. sprendimo teisėtumą.
61. Atsakovas LRTK atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
62. Atsakovas atsiliepime į apeliacinius skundus iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teismo motyvus, su jais sutikdamas.
63. Papildomas LRTK nurodo, kad, pagrindžiant televizijos programų „Rossija RTR“ ir „RTR Planeta“ tapatumą ir jų kilmę nagrinėjamoje byloje, būtina remtis Generalinio advokato 2019 m. vasario 28 d. išvada byloje Nr. C-622/17 (toliau – ir GA išvada).
64. LRTK taip pat akcentuoja, kad visais atvejais pagrindinis televizijos programas identifikuojantis bei vieną televizijos programą nuo kitos skiriantis požymis yra jų turinys, už kurį redakcinę atsakomybę prisiima televizijos programos transliuotojas.
65. Pareiškėjas UAB „Init“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad su jais sutinka ir prašo juos tenkinti.
66. Pareiškėjas NP „Rosmediakom“ atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad su jais sutinka ir prašo juos tenkinti.
67. Pareiškėjas VGTRK atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad su jais sutinka ir prašo juos tenkinti.
68. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. rugsėjo 20 d. gautas VGTRK pareiškimas su prašymais priimti papildomus įrodymus, kurie yra svarbūs vertinant televizijos programos „RTR Planeta“ jurisdikciją.
69. Pareiškėjai UAB „Init“ ir NP „Rosmediakom“ 2020 m. spalio 30 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
70. Pareiškėja teigė, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, kurioje nustatyta, jog įrodinėti asmens padarytą pažeidimą turi jį konstatavęs subjektas. Jokio teisinio pagrindo perkelti įrodinėjimo naštą pareiškėjams (UAB „Init“ ir „Rosmediakom“), kad jie nepadarė pažeidimų, nėra. Pareiškėjai akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas atleido atsakovą nuo pareigos įrodyti, kad NP „Rosmediakom“ padarė VIĮ pažeidimus. Atsakovui nepateikus įrodymų, kad televizijos programa „Rossija RTR“ buvo retransliuojama Lietuoje ginčo laikotarpiu, neatlikus šios televizijos programos stebėsenos, nekonstatavus VIĮ 19 straipsnyje nustatytų pažeidimų ir neatlikus VIĮ 341 straipsnio 3 dalyje numatytų procedūrų, televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu negalėjo būti priimti jokie ribojimai.
71. Pareiškėjai pažymi, kad 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu UAB „Init“ buvo nubaustas ne už VGTRK televizijos programos „RTR Planeta“ retransliavimą, o už NP „Rosmediakom“ televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą. UAB „Init“ buvo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo pareiga, kad televizijos programa „Rossija RTR“ nepažeidė VIĮ ir kad minėtų televizijos programų turinys yra skirtingas.
72. Pareiškėjai akcentuoja, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimas televizijos programos „Rossija RTR“ atžvilgiu yra nemotyvuotas, kadangi visi motyvai, nurodyti minėtame sprendime, yra susiję su televizijos programa „RTR Planeta“.
73. Pareiškėju vertinimu, tai, kad atskiri paslaugų tiekėjai savo programų sąraše televizijos programą „RTR Planeta“ vadina „Rossija RTR“, nėra pakankamas pagrindas 12 mėnesių stabdyti televizijos programos „Rossija RTR“ retransliavimą ir skirti pareiškėjui UAB „Init“ piniginę baudą už programos „Rossija RTR“ retransliavimą. Pareiškėjų nuomone, atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą.
74. Pareiškėjai teigia, kad NP „Rosmediakom“ nebuvo atsakovo išklausytas ir informuotas, o tai prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai.
k o n s t a t u o j a:
IV.
76. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ teisėtumo ir pagrįstumo.
77. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu iš dalies tenkino vieno iš pareiškėjų – UAB „Init“ – skundą: pakeitė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Pripažinti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Init“ (kodas 132658751) nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. retransliuodama televizijos programą „Rossija RTR“, nevykdė vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 34¹ straipsniu priimto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimo Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“; pakeitė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“ 4 punktą ir išdėstė jį taip: „Skirti uždarajai akcinei bendrovei „Init“ (kodas 132658751) 50 000 eurų (penkiasdešimt tūkstančių eurų) baudą už šio sprendimo 3 punkte nurodytą pažeidimą“. Kitą pareiškėjo UAB „Init“ skundo dalį ir pareiškėjų NP „Rosmediakom“ ir VGTRK skundus atmetė.
78. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo pateikė visi trys pareiškėjai. Grindžiant apeliaciniuose skunduose nurodytus prašymus, nurodyti dvejopo pobūdžio argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo: procedūriniai pažeidimai, Komisijos, kaip teigiama, padaryti priimant ginčijamus aktus; Komisijos atliktu, kaip teigiama, netinkamu įrodymų vertinimu ir materialiosios teisės aiškinimu bei taikymu. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma vertina argumentus dėl galimų procedūrinių pažeidimų.
79. Pareiškėjai apeliaciniuose skunduose, remdamiesi Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 9 dalimi, nurodo, kad priimdama ginčijamus sprendimus, Komisija buvo neteisėtos sudėties. Pasak apeliantų, priimant ginčijamus sprendimus, 3 Komisijos nariai šias pareigas ėjo neteisėtai – Komisijos nariai L. J. ir M. M. sprendimo priėmimo metu dirbo Vilniaus universitete, kuris yra transliuotojas, o Komisijos narys V. M. vedė laidą „Krepšinio pasaulyje“, transliuotą per Lietuvos ryto televiziją.
80. Taigi, iš šių pareiškėjų argumentų matyti, kad jų vertinimu, priimant skundžiamus aktus, buvo pažeisti institucijai keliami nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai.
Dėl iš gero administravimo (atsakingo valdymo) principo kylančių reikalavimų viešojo administravimo subjektams
81. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – ir Konstitucija), be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų, juos įgyvendindamos privalo inter alia (be kita ko) priimti teisėtus ir pagrįstus teisės aktus (jie turi būti paremti aukštesnės galios teisės aktų nuostatomis, aiškūs, racionaliai motyvuoti ir kt.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2018 m. kovo 2 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimai).
82. Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, <...> taip pat teisės aktuose reglamentavus piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada ir kt.).
83. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog gero administravimo (atsakingo valdymo) principas apima ir asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.) (šiuo aspektu žr. 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pvz., 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai ir atidžiai, veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai (šiais aspektais žr. 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015 m. kovo 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 ir kt.).
84. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat atsižvelgia į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija) įtvirtintą gero administravimo principą. Pagal Chartijos 41 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką. Šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017 m. kovo 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017, išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017, 2020 m. spalio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020).
85. Vertinant iš teisės į gerą administravimą kylančio nešališkumo elemento turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog nešališkumo reikalavimu siekiama užtikrinti vienodą požiūrį, kuris yra Europos Sąjungos pamatas. Šiuo reikalavimu, be kita ko, siekiama užkirsti kelią galimiems pareigūnų ir tarnautojų, veikiančių institucijų, įstaigų ir organų vardu, interesų konfliktams. Atsižvelgiant į esminę nepriklausomumo ir sąžiningumo garantijos svarbą tiek Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų vidaus veiklai, tiek jų išorės įvaizdžiui, nešališkumo reikalavimas aprėpia visas aplinkybes, kurias sprendimą byloje priimantis pareigūnas ar tarnautojas turi pagrįstai laikyti tokiomis, kurias trečiasis asmuo gali palaikyti galinčiomis daryti įtaką jo nepriklausomumui tuo klausimu (šiuo klausimu žr. 2007 m. spalio 25 d. sprendimo Komninou ir kt. / Komisija, C-167/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:633, 57 punktą). Institucijos, įstaigos ir organai turi laikytis nešališkumo reikalavimo, apimančio du elementus: pirma, subjektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad nė vienas atitinkamos institucijos pareigūnas neturi reikšti išankstinio nusistatymo ar asmeninio palankumo, ir, antra, objektyvų nešališkumą, reiškiantį, kad institucija turi suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių teisėtų abejonių dėl galimo neobjektyvumo (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Ispanija / Taryba, C-521/15, EU:C:2017:982, 91 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją) (2019 m. kovo 27 d. sprendimas A. W. ir Remedia prieš Komisiją, C-680/16 P, EU:C:2019:257, 26–27 punktai).
86. Pareiga vykdant administracinę procedūrą laikytis visų teisės aktų nuostatų tiesiogiai susijusi ir su administracinės teisės, kaip viešosios teisės, ypatumais. Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad administracinė teisė yra viešosios teisės dalis, kurioje vadovaujamasi specialaus leidimo (arba bendrojo draudimo) principu, pagal kurį „visa, kas nėra leidžiama, yra draudžiama“, tam tikro eksplicitinio leidimo nebuvimas paprastai yra interpretuotinas kaip atitinkamo (eksplicitiškai neleisto) elgesio draudimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas).
87. Dėl viešosios teisės ypatumų ir viešojo administravimo subjektams keliamų reikalavimų, kylančių inter alia iš gero administravimo principo, pabrėžtina, kad viešojo administravimo subjektų veiklai būdingas formalizmo principas – jų veikla turi atitikti nustatytas procedūras. Tokių procedūrų nustatymas yra susijęs ir su teisėtumo principo įgyvendinimu, nes viešojo administravimo institucijos turi veikti taip, kaip nustatyta jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1179/2012; 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-552/2019 ir kt.). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (šiais aspektais žr. 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).
88. Tokie formalūs reikalavimai viešojo administravimo subjektams siejami ir su asmenų lūkesčiais dėl viešojo administravimo subjektų veiklos. Kaip pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015; 2020 m. spalio 14 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3419-602/2020).
V.
Dėl iš įstatymo kylančių reikalavimų Komisijos sudėčiai
89. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijai, kaip ir kitiems viešojo administravimo subjektams, keliami iš gero administravimo (atsakingo valdymo) kylantys nešališkumo ir nepriklausomumo reikalavimai. Konkrečius nešališkumo ir nepriklausomumo kriterijus įtvirtinus teisės aktuose (įstatymuose), remiantis gero administravimo (atsakingo valdymo) ir formalizmo principais, Komisija (viešojo administravimo subjektas) turi inter alia suteikti pakankamai garantijų, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl galimo Komisijos (viešojo administravimo subjekto) neobjektyvumo.
90. Remiantis VIĮ 47 straipsnio 1 dalimi (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1731 redakcija), Komisija apibrėžiama kaip:
<...> nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. <...>. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma.
91. Viena iš svarbiausių Komisijos nepriklausomumo garantijų – konkretūs VIĮ įtvirtinti nepriklausomumo reikalavimai Komisijos nariams.
VIĮ 47 straipsnio 9 dalyje (2015 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. XII-1731 redakcija) numatyta:
<...>
9. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Komisijos administracijos darbuotojai. <...>
92. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjų byloje nurodytas aplinkybes, t. y. LRTK nariai L. J. ir M. M. 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo priėmimo metu dirbo radijo transliavimo licenciją turinčiame Vilniaus universitete, o LRTK nario V. M. vedama laida „Krepšinio pasaulyje“ buvo transliuojama Lietuvos ryto televizijoje.
93. Vertindamas Komisijos sudėties teisėtumą, jai priimant ginčijamą 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindus įtvirtinančiomis VIĮ 47 straipsnio 5 ir 8 dalimis:
<...>
5. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, kai:
2) Komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;
8) Komisijos narį atšaukia jį paskyrusi organizacija ar institucija po to, kai į ją kreipiasi Komisija, ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma pripažinusi, kad Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nurodytą Komisijos nuostatuose;
94. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą posėdyje dalyvavusių LRTK narių įgaliojimai nebuvo nutrūkę, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad VIĮ 47 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas Komisijos nariams inter alia būti susijusiems su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais. Ši įstatymo nuostata įtvirtina formalią Komisijos nario nešališkumo pažeidimo konstrukciją, nesuteikdama galimybės atlikti individualaus Komisijos nario nešališkumo tokiu atveju vertinimo.
95. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl trijų Komisijos narių ryšių su radijo ar televizijos programų transliuotojais. Pažymėtina, kad kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų (IX t., b. l. 13), Komisijos nario V. M. autorinė laida „Krepšinio pasaulyje“ yra transliuojama UAB „Lietuvos ryto“ televizija televizijos programoje nuo 2016 m. spalio 2 d. Todėl konstatuotina, kad Komisijos narys ginčijamų sprendimų priėmimo metu buvo susijęs su televizijos programos transliuotoju – UAB „Lietuvos ryto“ televizija. Taip pat byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad Komisijos nariai L. J. (IX t., b. l. 40–41) ir M. M. (IX t., b. l. 38–39) byloje ginčijamų sprendimų priėmimo metu dirbo Vilniaus universitete, kuriam LRTK 2014 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. 63 (LRTK 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo KS-172 redakcija) buvo išduota licencija radijo programai transliuoti.
96. LRTK 2018 m. vasario 14 d. posėdyje, kuriame priimtas pirmasis byloje ginčijamas sprendimas, dalyvavo 9 nariai, iš jų – M. M. ir V. M. (V t. , b. l. 565–570), o 2018 m. balandžio 25 d. LRTK posėdyje, kuriame priimtas antrasis byloje ginčijamas sprendimas, dalyvavo 9 nariai, iš jų – ir M. M., L. J. bei V. M. (VIII t., b. l. 105).
97. Atsižvelgdama į aptartas faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijai priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, 2 iš 9 posėdyje dalyvavusių jos narių, o priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą – 3 iš 9 posėdyje dalyvavusių jos narių neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, keliamų Komisijos nariams.
98. Pirmosios instancijos teisme pareiškėjai nurodė, jog Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimas neteisėtas, nes jį priimant nebuvo įstatymu reikalaujamos 2/3 Komisijos narių balsų daugumos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, buvo reikalinga paprasta balsų dauguma, be to, nurodė, kad minėtas sprendimas, nors ir neprivalėjo, tačiau buvo priimtas 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma, kadangi už sprendimą laikinai sustabdyti televizijos programos „RTR Planeta“ laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje balsavo 9 Komisijos nariai iš 11 (visi Komisijos nariai, dalyvavę posėdyje).
99. VIĮ 47 straipsnio 4 dalis nustato (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-109 redakcija), kad Komisiją sudaro 11 narių. Pagal VIĮ 47 straipsnio 13 dalį (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XII-2615 redakcija) Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2/3 narių Komisijoje, kurioje iš viso yra 11 narių, sudaro 8 Komisijos nariai. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta pirmiau, priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, 2 iš 9 posėdyje dalyvavusių narių, o priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą – 3 iš 9 posėdyje dalyvavusių Komisijos narių neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, keliamų Komisijos nariams (žr. šio sprendimo 96 p.), abiem atvejais, priimant byloje ginčijamus sprendimus, nebuvo VIĮ 47 straipsnio 13 dalyje numatyto 2/3 Komisijos narių kvorumo, kurio reikia, norint posėdį laikyti teisėtu.
100. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad 2018 m. vasario 14 d. sprendimui priimti nebuvo būtina 2/3 visų Komisijos narių dauguma. Tokiam aiškinimui išplėstinė teisėjų kolegija nepritaria.
101. VIĮ 47 straipsnio 13 dalyje (2016 m. rugsėjo 20 d. įstatymo Nr. XII-2615 redakcija) nustatyta:
Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių nusižengimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
102. Iš minėtos VIĮ nuostatos matyti, kad 2/3 visų Komisijos narių balsų daugumos reikalavimas taikomas sprendimams inter alia dėl šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo priimti. Nors nagrinėjamu atveju Komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu taikyta priemonė, priimta vadovaujantis VIĮ 34¹ straipsnio 3 dalimi ir Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalimi – televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikinas sustabdymas 12 mėn., VIĮ nėra expressis verbis apibrėžta kaip nuobauda ar sankcija, atsižvelgdama tiek į tokios priemonės pobūdį, tiek į jos taikymo pasekmes, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia priemonė laikytina nuobauda VIĮ 47 straipsnio 13 dalies prasme.
103. Priimant 2018 m. vasario 14 d. sprendimą, 2 iš 9 posėdyje balsavusių Komisijos narių, o priimant 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą – 3 iš 9 posėdyje balsavusių Komisijos narių neatitiko imperatyvių įstatymo reikalavimų, keliamų Komisijos nariams (žr. šio sprendimo 97 p.). Abiem atvejais, priimant byloje ginčijamus sprendimus, nebuvo užtikrintas VIĮ 47 straipsnio 13 dalyje numatytas reikalavimas tokius sprendimus priimti 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
104. Kadangi priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, jie nėra teisėti, todėl naikintini (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p).
VI.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
106. Išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinus pareiškėjų apeliacinius skundus, jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta tvarka.
107. Pareiškėjas UAB „Init“ pateikė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2420 eurų už apeliacinio skundo parengimą ir 605 eurus už papildomus rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjai NP „Rosmediakom“ ir VGTRK pateikė prašymus atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas – po 3000 eurų už apeliacinių skundų parengimą. Pareiškėjų patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Visų trijų pareiškėjų atstovė advokatė S. E. Šalūgaitė dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 papunkčiu, maksimali priteistina suma už apeliacinį skundą yra 1590,13 eurų (2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 935,37 eurai, padaugintas iš koeficiento 1,7). Pareiškėjos UAB „Init“ papildomi paaiškinimai laikytini apeliacinį skundą papildančiais argumentais, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui UAB „Init“ priteisus maksimalią Rekomendacijose nurodytą sumą už apeliacinį skundą, nėra priteisiamos bylinėjimosi išlaidos už papildomų paaiškinimų byloje rengimą.
108. Taigi, pareiškėjams iš atsakovo priteistina po 1590,13 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėjams taip pat priteistini po 11,25 eurų už apeliacinius skundus sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ apeliacinius skundus tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Init“, nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ ir federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ skundus tenkinti.
Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. vasario 14 d. sprendimą Nr. KS-16 „Dėl televizijos programos „RTR Planeta“ laisvo priėmimo laikino sustabdymo“ ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. KS-24 „Dėl baudos skyrimo UAB „Init“.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Init“ iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 1601,38 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai vienas euras trisdešimt aštuoni euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui nekomerčeskoe partnerstvo „Rossijskoje Obščestvo po organizacii i upravleniju projektami v oblasti sriedstv masovoj informacii i masovych komunikacij“ iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 1601,38 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai vienas euras trisdešimt aštuoni euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti pareiškėjui federalnoje gosudarstvennoje unitarnoje predprijatije „Vserossijskaja gosudarstvennaja televizionnaja i radiovieščatelnaja kompanija“ iš atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 1601,38 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai vienas euras trisdešimt aštuoni euro centai) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Ričardas Piličiauskas
Dainius Raižys
Ramutė Ruškytė