LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
IR
VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS
SUSITARIMAS
DĖL BENDRADARBIAVIMO GYNYBOS SRITYJE
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Lietuva) ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė (toliau – Vokietija), toliau abi kartu vadinamos Šalimis, o kiekviena atskirai – Šalimi;
suvokdamos savo teises ir įsipareigojimus pagal 1949 m. balandžio 4 d. pasirašytą Šiaurės Atlanto sutartį;
pripažindamos būtinybę stiprinti abiejų Šalių saugumą, prisidėti prie tarptautinės taikos bei stabilumo užtikrinimo ir didinti bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse; ir
atsižvelgdamos į tai, kad Vokietijos karinės pajėgos, jų išlaikytiniai ir Vokietijos rangovai bus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kad tokio Vokietijos karinių pajėgų buvimo tikslas yra remti Šalių pastangas palaikyti taiką ir saugumą abiem Šalims svarbiose ir naudingose srityse, įskaitant dalyvavimą vykdant bendras gynybos užduotis;
pripažindamos, kad Vokietijos karinių pajėgų buvimas padeda stiprinti Lietuvos Respublikos ir regiono saugumą ir stabilumą;
norėdamos dalytis atsakomybe už paramos minėtoms Vokietijos karinėms pajėgoms, kurios yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikimą;
pripažindamos, kad taikomas 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytas Šiaurės Atlanto sutarties Šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (toliau – NATO SOFA), taip pat jo nuostatos dėl susitarimą papildančių atskirų susitarimų;
pripažindamos, kad taikomas 2020 m. birželio 30 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje (toliau – Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo);
pripažindamos, kad taikomas 2020 m. birželio 25 d. Vilniuje pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija ir įslaptintos informacijos abipusės apsaugos (toliau – Informacijos saugumo sutartis);
norėdamos sudaryti susitarimą dėl glaudesnio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės bendradarbiavimo:
susitarė:
1 straipsnis
Taikymo sritis ir tikslas
1. Šiuo Susitarimu nustatomi Lietuvos ir Vokietijos glaudesnės partnerystės ir bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityse pagrindai bei papildomos NATO SOFA nustatytos sąlygos, kuriomis reglamentuojamas Vokietijos karinių pajėgų, civilių komponento, Vokietijos valstybinių įmonių ir dislokuoto vokiečių personalo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2 straipsnis
Apibrėžtys
1. „Vokietijos karinės pajėgos“ – subjektas, kurį sudaro karinių pajėgų ir civilių komponento nariai, taip pat visas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis Vokietijos karinių pajėgų turtas, įranga ir materialiniai ištekliai (įskaitant Vokietijos Šalies ar jos vardu valdomas transporto priemones, laivus ir orlaivius).
3. „Vokietijos valstybinės įmonės“ yra komerciniai juridiniai asmenys, kurių pagrindinė akcininkė yra Vokietijos Federacinė Respublika ir kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti paslaugas Vokietijos karinėms pajėgoms ir būti Lietuvos Respublikoje vykdant veiklą pagal šį Susitarimą; jos išvardytos B priede ir prilyginamos civilių komponentui.
4. Sąvokos „civilių komponentas“ reikšmė nustatyta NATO SOFA I straipsnio 1 dalies b punkte ir taip pat apima:
a) ne Lietuvos nekomercinių organizacijų darbuotojus, kurie yra Vokietijos piliečiai arba nuolatiniai gyventojai ir kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai ir kurie vien tik siekdami prisidėti prie Vokietijos karinių pajėgų gerovės, moralės ar švietimo vyksta kartu su minėtomis karinėmis pajėgomis į Lietuvos Respublikos teritoriją; ir
b) Vokietijos karinių pajėgų įdarbintus išlaikytinius, kurie nėra Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai, įskaitant šio Susitarimo 22 ir 23 straipsniuose nurodytas karinės tarnybos aptarnavimo paslaugas teikti įdarbintus asmenis, ir šioje dalyje a papunktyje minimų nekomercinių organizacijų įdarbintus išlaikytinius;
5. Sąvokos „išlaikytinis“ reikšmė nustatyta NATO SOFA I straipsnio 1 dalies c punkte, pagal šį susitarimą ji taip pat apima bet kurį asmenį, turintį teisinį ryšį su karinių pajėgų arba civilių komponento, kaip apibrėžta pirmiau, nariu pagal siunčiančiosios valstybės šeimos teisę, sąvoka „išlaikytinis“ taip pat apima karinių pajėgų ar civilių komponento nario šeimos narį, kuris:
6. „Dislokuotas vokiečių personalas“ apima visus karinių pajėgų narius, jų išlaikytinius, civilių komponento narius ir jų išlaikytinius bei Vokietijos valstybinių įmonių darbuotojus ir jų išlaikytinius, bet neapima asmenų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolatiniai gyventojai. Šalys susitaria, kad Vokietijos valstybinių įmonių išlaikytinių ir darbuotojų sąrašą sudaro Vokietijos karinės pajėgos ir jis yra jų teisinio statuso pagrindas.
7. „Infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama“ – Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys ir Lietuvos Respublikai priklausantys šio Susitarimo A priede išvardyti infrastruktūros objektai ir zonos, įskaitant pastatus ir konstrukcijas, kuriais naudojamasi karinio bendradarbiavimo ir gynybos tikslais pagal šį Susitarimą turint Lietuvos Respublikos sutikimą.
8. „Vykdomasis atstovas“ – abiejų Šalių gynybos ar krašto apsaugos ministerijos arba atitinkami jų atstovai.
9. „Oficiali Vokietijos informacija“ – Vokietijos Vyriausybei priklausanti, jos kuriama arba kontroliuojama informacija.
10. „Oficialios pareigos“ – pareigos, prievolė ar veiksmas, kuriuos būtina ar leidžiama atlikti pagal statutą, reglamentą ar aukštesniosios karinės vadovybės ar civilių komponento nario, vykdant priežiūros funkciją, duotą įsakymą. Oficialios pareigos neapima visų veiksmų, kuriuos asmuo atlieka eidamas pareigas, o tik tuos veiksmus, kuriuos būtina ar pavedama atlikti kaip vieną iš to asmens atliekamų pareigų ar prievolių funkcijų. Kilus abejonių, sprendimą priima Vokietijos Šalis.
3 straipsnis
Galimybė patekti į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ir jais naudotis
1. Dislokuotas vokiečių personalas ir kiti asmenys, dėl kurių vykdomieji atstovai abipusiškai sutaria, naudojasi infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, vadovaudamiesi šio Susitarimo nuostatomis ir visiškai gerbdami Lietuvos Respublikos suverenitetą ir teisės aktų reikalavimus.
2. Vokietijos karinėms pajėgoms, kaip abipusiškai susitaria vykdomieji atstovai, suteikiama teisė naudotis infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, rengiant vizitus, mokymus, pratybas, manevrus, vykstant tranzitu, teikiant paramą ir vykdant susijusią veiklą, papildant orlaivius degalais, papildant laivų atsargas, orlaiviams leidžiantis ir teikiant jiems techninę pagalbą, remontuojant transporto priemones, laivus ir orlaivius, apgyvendinant personalą, teikiant medicininę priežiūrą ir aprūpinimą, užtikrinant ryšių palaikymą, sutelkiant ir dislokuojant karines pajėgas ir materialinius išteklius, iš anksto išdėstant įrangą, atsargas ir materialinius išteklius, teikiant paramą, kuri būtina saugumui užtikrinti, ir bendradarbiaujant, vykdant jungtinius ir daugiataučius mokymus, vykdant humanitarinę veiklą ir atliekant nelaimės padarinių likvidavimo veiksmus, vykdant operacijas ypatingomis aplinkybėmis, vykdant statybas kaip paramą veiklai, dėl kurios abi Šalys susitarė, ir kitais tikslais, dėl kurių Šalys arba jų vykdomieji atstovai gali susitarti, įskaitant Šiaurės Atlanto sutartyje nustatytus tikslus.
3. Lietuvos Respublika tokius infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, gali leisti naudoti išimtinai tik Vokietijos karinėms pajėgoms arba Vokietijos karinėms pajėgoms ir Lietuvos kariuomenei ir kitoms NATO, ES arba partnerių pajėgoms bendrai.
4. Remdama minėtą veiklą ir tikslus, numatytus šio straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublika leidžia Vokietijos karinėms pajėgoms kontroliuoti patekimą į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama ir kuriais leista naudotis išimtinai tik Vokietijos karinėms pajėgoms. Atvykimas į bendrai naudojamus infrastruktūros objektus ir zonas turi būti derinamas su Lietuvos institucijomis. Vykdomieji atstovai gali susitarti dėl atsakomybės už atvykimo į bendrai naudojamas teritorijas ir išvykimo iš jų kontrolės paskirstymo.
5. Gavęs prašymą Lietuvos vykdomasis atstovas, kiek įmanoma, remia Vokietijos karines pajėgas, palengvindamas Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių laikiną patekimą į valstybei priklausančią žemę ir infrastruktūros objektus (įskaitant kelius, geležinkelius, uostus ir aerodromus), kurie nepriklauso infrastruktūros objektams ir zonoms, dėl kurių susitariama, įskaitant ir Lietuvos valstybės ar savivaldybių turimus ar kontroliuojamus infrastruktūros objektus ir zonas bei privačią žemę ir infrastruktūros objektus (įskaitant kelius, uostus ir aerodromus). Vokietijos karinių pajėgų veikla šiame punkte minimose zonose gali būti atliekama tik turint Lietuvos kompetentingų institucijų sutikimą.
6. Šalys, sudarydamos galimybę patekti į infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ir naudodamosi minėtais objektais ir zonomis, tinkamai atsižvelgia į su veikla ir saugumu susijusius poreikius.
7. Lietuvos Respublika, nereikalaudama nuomos ar kitokių mokesčių iš Vokietijos karinių pajėgų, leidžia joms naudotis visais infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, įskaitant tuos, kuriais bendrai naudojasi Vokietijos karinės pajėgos ir Lietuvos kariuomenė.
8. Kaip dėl to tarpusavyje susitaria vykdomieji atstovai, Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos valstybinės įmonės, siekdamos vykdyti šio Susitarimo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiklą ir tikslus, infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, gali atlikti statybos darbus, pakeitimus ir patobulinimus. Vokietijos karinės pajėgos, vadovaudamosi abipusiškai sutarta tvarka, derina su Lietuvos kompetentingomis institucijomis veiksmus dėl tokių statybos darbų, pakeitimų ir patobulinimų, remdamosi abiem Šalims svarbiu tikslu, kad Vokietijos karinių pajėgų ar jų vardu įgyvendinamam bet kuriam tokiam projektui taikomi techniniai reikalavimai ir statybos standartai atitiktų abiejų Šalių reikalavimus ir standartus. Vokietijos karinės pajėgos tokiems statybos darbams, pakeitimams ir patobulinimams atlikti gali naudoti savo karinių pajėgų narių arba rangovų darbo jėgą.
9. Jei vykdomieji atstovai nesusitaria kitaip, Lietuvos Respublika padengia infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, atliekamų statybos, plėtros ir atstatymo darbų išlaidas.
10. Šalys, jei jų vykdomieji atstovai nesusitaria kitaip, padengia infrastruktūros objektų ir zonų, dėl kurių susitariama, eksploatavimo ir priežiūros išlaidas proporcingai jų naudojimui.
11. Lietuvos vykdomasis atstovas padeda Vokietijos karinėms pajėgoms įgyvendinti šį Susitarimą, prireikus parūpindamas pakankamai statybos sklypų, gaudamas Lietuvoje būtinas licencijas ir leidimus bei įvykdydamas visus kitus tokiems darbams, pakeitimams ir patobulinimams Lietuvoje taikomus reikalavimus. Gavusios prašymą Vokietijos karinės pajėgos operatyviai pateikia informaciją, kuri būtina minėtoms licencijoms ir leidimams gauti.
4 straipsnis
Išankstinis gynybos įrangos, atsargų ir materialinių išteklių išdėstymas
1. Vokietijos karinės pajėgos atveža, iš anksto išdėsto ir sandėliuoja gynybos įrangą, atsargas ir materialinius išteklius, įskaitant maistą ir geriamąjį vandenį (toliau – iš anksto išdėstyti materialiniai ištekliai) Lietuvos Respublikos infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, ir kitose vietose, dėl kurių abipusiškai susitaria vykdomieji atstovai. Vokietijos karinės pajėgos iš anksto derina su Lietuvos kariuomene tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių, kuriuos Vokietijos karinės pajėgos ketina atvežti ar iš anksto išdėstyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, rūšį, kiekį ir pristatymo tvarkaraščius, taip pat Vokietijos karinių pajėgų samdomas įmones, kurios vykdys minėtų išteklių pristatymą.
2. Vokietijos karinių pajėgų iš anksto išdėstytais materialiniais ištekliais ir jiems laikyti skirtomis patalpomis naudojasi išimtinai tik Vokietijos karinės pajėgos arba jomis naudojamasi bendrai Vokietijos karinės pareigos ir Lietuvos kariuomenė, kaip susitaria vykdomieji atstovai. Vokietijos karinės pajėgos turi priėjimą prie tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių, teisę juos naudoti ir perduoti, taip pat turi nevaržomą teisę bet kada išvežti tokius iš anksto išdėstytus materialinius išteklius iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
3. Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos valstybinės įmonės turi teisę nevaržomai patekti į saugojimo patalpas ir jomis naudotis visais su išankstiniu išdėstymu ir su iš anksto išdėstytų materialinių išteklių laikymu susijusiais tikslais, įskaitant tokių iš anksto išdėstytų materialinių išteklių pristatymą, tvarkymą, patikrinimą, naudojimą, remontą ir išvežimą, neatsižvelgiant į tai, ar minėtos saugojimo patalpos yra infrastruktūros objektai ir zonos, dėl kurių susitariama. Vokietijos karinių pajėgų ar jų vardu valdomiems orlaiviams, transporto priemonėms ir laivams sudaroma galimybė patekti į Lietuvos Respublikos aerodromus, uostus ir geležinkelio stotis bei kitas vietas, dėl kurių susitariama, kad galėtų pristatyti, saugoti Vokietijos karinių pajėgų iš anksto išdėstytus materialinius išteklius, atlikti jų techninę priežiūrą ir išvežti juos iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
5 straipsnis
Nuosavybė
1. Visi pastatai, nekilnojamosios konstrukcijos bei infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, surinktos ir pastatytos konstrukcijos, įskaitant Vokietijos karinių pajėgų pakeistus ar patobulintus pastatus, nekilnojamąsias konstrukcijas bei infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, surinktas ir pastatytas konstrukcijas, lieka Lietuvos Respublikos nuosavybė. Visi tokie Vokietijos karinių pajėgų pastatyti pastatai, konstrukcijos ir surenkamosios konstrukcijos tampa Lietuvos Respublikos nuosavybe juos pastačius, tačiau Vokietijos karinės pajėgos jais naudojasi tol, kol jie Vokietijos karinėms pajėgoms tampa nebereikalingi. Vokietijos karinės pajėgos praneša Lietuvos vykdomajam atstovui, kai infrastruktūros objektas ar zona, dėl kurių susitariama, arba kuri nors jų dalis tampa nebereikalingi.
2. Vokietijos karinės pajėgos visus infrastruktūros objektus ir zonas, dėl kurių susitariama, ar kurią nors jų dalį, įskaitant Vokietijos karinių pajėgų pastatytus pastatus, nekilnojamąsias ir surenkamąsias konstrukcijas, grąžina kaip išimtinai Lietuvai priklausantį ir neįkeistą turtą, kai Vokietijos karinės pajėgos jų daugiau nebenaudoja. Šalys ar jų vykdomieji atstovai tariasi dėl bet kurio infrastruktūros objekto ar zonos, dėl kurių susitariama, grąžinimo sąlygų, taip pat dėl Vokietijos atliktų patobulinimų ar statybų likutinės vertės kompensavimo.
3. Vokietijos karinėms pajėgoms ir Vokietijos valstybinėms įmonėms priklauso nuosavybės teisė į visą įrangą, materialinius išteklius, atsargas, kilnojamąsias konstrukcijas ir kitą kilnojamąjį turtą, kuriuos jos įrengė, įsivežė arba įsigijo Lietuvos Respublikos teritorijoje šio Susitarimo įgyvendinimo tikslais, tol, kol jos neatsisako tokių teisių.
6 straipsnis
Saugumas
1. Šalys abipusiškai susitaria, kad Lietuvos Respublikai tenka pagrindinė atsakomybė už saugumo užtikrinimą teritorijose, kurios yra už infrastruktūros objektų ir zonų, dėl kurių susitariama, ribų, tačiau tai nepaneigia Vokietijos karo policijos (Feldjäger) teisės palaikyti drausmę ir tvarką Vokietijos karinėse pajėgose pagal NATO SOFA VII straipsnio 10 dalies b punktą.
2. Lietuvos Respublika imasi tokių priemonių, kurios yra būtinos Vokietijos karinių pajėgų, Vokietijos valstybinių įmonių, dislokuoto vokiečių personalo ir iš anksto išdėstytų materialinių išteklių apsaugai, saugai ir saugumui užtikrinti bei oficialios Vokietijos informacijos apsaugai ir saugumui užtikrinti. Vykdydamos šį įsipareigojimą Lietuvos ir Vokietijos karinės institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti saugumą ir apsaugą. Kitos detalės gali būti numatytos atitinkamų institucijų techniniuose susitarimuose (TS).
3. Lietuvos Respublika leidžia Vokietijos karinėms pajėgoms naudotis teisėmis ir įgaliojimais pagal šį Susitarimą, kurie būtini Vokietijos karinėms pajėgoms naudojantis infrastruktūros objektais ir zonomis, dėl kurių susitariama, juos eksploatuojant, ginant ar kontroliuojant, taip pat taikyti atitinkamas priemones siekiant palaikyti ar atkurti tvarką ir apsaugoti Vokietijos karines pajėgas, Vokietijos valstybines įmones ir išlaikytinius. Šiuo tikslu Vokietijos karo policijai (Feldjäger) ir atitinkamai paženklintam kariniam personalui bus suteikti tokie patys įgaliojimai kaip ir Lietuvos karo policijai, tačiau apsiribojant tik Vokietijos karinių pajėgų, Vokietijos valstybinių įmonių, išlaikytinių ir jų naudojamų patalpų mobilumo ir apsaugos užduotimis, vykdomomis atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus. Vokietijos karinės institucijos koordinuoja tokias priemones ir derina karinių pajėgų apsaugos planus su atitinkamomis Lietuvos institucijomis.
4. Teisė turėti ir nešioti ginklą pagal NATO SOFA VI straipsnį suteikiama civilių komponento nariams ir kitiems asmenims, įdarbintiems ar pasamdytiems Vokietijos karinių pajėgų, jei šie asmenys yra atsakingi už turto ar asmenų apsaugą arba jei jiems kyla ypatingas pavojus dėl jų tarnybinių pareigų ar veiklos pobūdžio, ir tik jei jie turi Vokietijos institucijų leidimą šaunamajam ginklui.
5. Vokietijos institucijos išduoda leidimus įsigyti šaunamąjį ginklą tik asmenims, kurie yra ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus, yra baigę specializuotus mokymus, ypač susijusius su ginklų valdymu ir naudojimu, ir kurie atitinka Vokietijos institucijų nustatytus psichinės ir fizinės sveikatos bei patikimumo reikalavimus. Vokietijos institucijos savo sprendimu arba Lietuvos institucijų prašymu panaikina leidimą turėti šaunamąjį ginklą, jei nustatoma, kad jo turėtojas netinkamai naudojo šaunamąjį ginklą, arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl jo sveikatos ar patikimumo. Civilių komponento nariai ir kiti asmenys, įdarbinti ar pasamdyti Vokietijos karinių pajėgų, gali naudoti jėgą, įskaitant ginklus, tik pagal Vokietijos institucijų išduotas ir su Lietuvos kompetentingomis institucijomis suderintas taisykles. Vokietijos karinėse pajėgose įdarbintų ar pasamdytų asmenų jėgos panaudojimas turto ar asmenų apsaugai negali viršyti Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme nustatytų ribų.
6. Pateikus prašymą, kariniam ir civilių personalui, kuris praėjo saugumo patikrinimą pagal Informacijos saugumo sutarties standartus, suteikiama galimybė patekti į visas kareivines, mokymų zonas, atsargų saugyklas ir kitus objektus, kuriuos prižiūri arba naudoja bet kurios Šalies vykdomasis atstovas. Bet kurios Šalies vykdomasis atstovas gali apriboti patekimą į tam tikrus objektus, kurie laikomi ypač saugotinais. Vokietijos vykdomasis atstovas geranoriškai atsižvelgia į Lietuvos vykdomojo atstovo ar jo atstovų prašymus leisti patekti į Lietuvos Respublikoje esančias ir Vokietijos karinėms pajėgoms išimtinai ar bendrai naudoti skirtas ypač saugotinas zonas, jas tikrinti arba jose lankytis, jei tokios prieigos reikia Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytiems privalomiems įsipareigojimams vykdyti.
7 straipsnis
Atvykimas ir išvykimas
1. Jei vykdomieji atstovai tarpusavyje nesusitaria kitaip, Lietuva atsisako savo teisės pagal NATO SOFA III straipsnio 2 dalies b punktą reikalauti patvirtinti papildomu parašu judėjimo įsakymus.
2. Civilių komponento nariams ir išlaikytiniams, norintiems atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvykti, pakanka turėti galiojančią Europos Sąjungos valstybės narės asmens tapatybės kortelę arba galiojantį pasą ir Vokietijos vykdomojo atstovo kompetentingos institucijos išduotą pažymėjimą, nurodantį jų statusą pagal šį Susitarimą.
8 straipsnis
Logistinė ir kitokia parama
1. Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių prašymu Lietuvos Respublika, atsižvelgdama į savo nacionalinius reikalavimus ir turimas galimybes, deda visas pastangas, kad užtikrintų Vokietijos karinėms pajėgoms ir Vokietijos valstybinėms įmonėms logistinę paramą, kuri būtina vykdant veiklą pagal šį Susitarimą. Vykdomieji atstovai sudaro susitarimus dėl logistinės paramos ir išlaidų pasidalijimo.
2. Bet kokios logistinės paramos atveju Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos valstybinės įmonės padengia pagrįstas išlaidas, atsiradusias paprašius logistinės paramos ir ją gavus. Šiuo atveju Lietuva Vokietijos karinėms pajėgoms taiko ne mažiau palankias sąlygas nei tos, kurias ji taiko Lietuvos kariuomenei, be to, Vokietijos karinėms pajėgoms ir Vokietijos valstybinėms įmonėms taiko ne mažiau palankius tarifus nei tie, kurie taikomi Lietuvos kariuomenei už panašią logistinę paramą, atskaičius mokesčius, rinkliavas ar panašius mokėjimus.
3. Geometeorologinė ir okeanografinė parama kariniam planavimui ir sprendimų priėmimo procesui organizuojama kaip abipusis keitimasis duomenimis, produktais ir pagalba pagal tolimesnį išsamų susitarimą.
4. Abiejų Šalių vykdomieji atstovai turi ryšių palaikymo biurus, per kuriuos galima susisiekti sprendžiant su šiuo Susitarimu susijusius įgyvendinimo klausimus. Ryšių palaikymo biurai turi teisę siųsti arba priimti oficialius pranešimus pagal kompetenciją. Vykdomieji atstovai informuoja vienas kitą apie tokių ryšių palaikymo biurų įsteigimą ir atsakomybės sritį.
9 straipsnis
Statusą patvirtinantis pažymėjimas
1. Dislokuoto vokiečių personalo nariams išduodamas jų statusą patvirtinantis pažymėjimas, jei jų planuojamo buvimo Lietuvos Respublikoje trukmė viršija tris mėnesius. Lietuvos ir Vokietijos susitarimas dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo bus taikomas laikiniems Vokietijos karinių pajėgų vizitams, kai jų nariai neketina prisijungti prie dislokuotų Vokietijos karinių pajėgų ir kai jų buvimo trukmė neviršija 3 mėnesių. Vokietijos karinės institucijos praneša Lietuvos kompetentingoms institucijoms, kokiam personalui priskiriamas koks statusas.
2. Statusą patvirtinantis pažymėjimas laikomas asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu, kuris patvirtina ir asmens teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dokumente nurodytą laikotarpį ir tokio asmens statusą pagal šį Susitarimą. Išduodant statusą patvirtinantį pažymėjimą asmeniui suteikiamas asmens kodas.
3. Statusą patvirtinantis pažymėjimas išduodamas Lietuvos Respublikoje galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Jei Vokietijos karinių pajėgų ar civilių pajėgų narys miršta Lietuvos Respublikos teritorijoje arba palieka ją dėl perkėlimo, tokio nario išlaikytiniai, kol jie yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepraranda pagal šį Susitarimą suteikto išlaikytinių statuso tris mėnesius nuo tokios mirties ar perkėlimo. Jei išlaikytiniai vaikai lanko švietimo įstaigas Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nario mirties ar perkėlimo, išlaikytiniai nepraranda išlaikytinių statuso bent 30 kalendorinių dienų nuo mokslo metų pabaigos arba mokslo nutraukimo dienos.
10 straipsnis
Tarnybinės transporto priemonės
1. Lietuvos institucijos pripažįsta Vokietijos karinių ir civilinių institucijų išduotus Vokietijos karinių pajėgų transporto priemonių ir priekabų registracijos ir teisę vairuoti suteikiančius pažymėjimus. Vokietijos karinių institucijų prašymu Lietuvos institucijos neatlygintinai išduoda karinių transporto priemonių registracijos numerius Vokietijos karinių pajėgų tarnybinėms nekovinėms transporto priemonėms, vadovaudamosi Lietuvos kariuomenei taikoma tvarka.
2. Vokietijos karinės institucijos imasi atitinkamų saugos priemonių dėl transporto priemonių ir priekabų, kurias jos registravo ir kurioms suteikė leidimus arba kuriomis Vokietijos karinės pajėgos naudojasi Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Greitosios medicinos pagalbos, vokiečių karo policijos, priešgaisrinės apsaugos ir kitoms tarnybinėms transporto priemonėms garso ir šviesos signalus leidžiama naudoti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Abiejų Šalių vykdomieji atstovai administracines detales suderins įgyvendinamuoju susitarimu.
11 straipsnis
Privačios transporto priemonės
1. Lietuvos institucijos pripažįsta Vokietijos civilinės valdžios institucijų atliktą dislokuoto vokiečių personalo motorinių transporto priemonių ir asmeninių motorinių transporto priemonių priekabų registravimą ir licencijavimą ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui po atvykimo.
2. Lietuvos institucijos išduoda dislokuoto vokiečių personalo narių asmeninėms motorinėms transporto priemonėms valstybinio numerio ženklus, kurie nesiskiria nuo išduodamų visiems Lietuvos gyventojams, atsižvelgiant į įprastus mokesčius ir rinkliavas.
3. Dislokuoto vokiečių personalo asmeninių transporto priemonių registracijai taikomi Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus reikalavimą turėti leidimą gyventi ir registruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jei jie turi statusą patvirtinantį pažymėjimą.
4. Asmeninių transporto priemonių draudimui taikomi Europos Sąjungos teisės aktai. Civilinės atsakomybės draudimas turi būti teikiamas privačios draudimo bendrovės, turinčios teisę teikti privalomojo civilinio draudimo paslaugas Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
5. 1–4 dalių nuostatos taip pat mutatis mutandis taikomos Vokietijos valstybinių įmonių tarnybinėms transporto priemonėms ir Vokietijos karinių pajėgų transporto priemonėms, kai Vokietijos karinės pajėgos prašo išduoti civilinius valstybinio numerio ženklus. Reikalavimas, kad juridinis asmuo būtų įregistruotas Lietuvos Respublikoje, nebus taikomas registruojant Vokietijos valstybinių įmonių ar Vokietijos karinių pajėgų transporto priemones.
12 straipsnis
Pažymėjimai ir profesinės kvalifikacijos pripažinimas
1. Pažymėjimas ar leidimas, kurį Vokietijos institucijos išdavė Vokietijos karinių pajėgų nariui ar Vokietijos valstybinės įmonės darbuotojui ir kuriuo leidžiama jo turėtojui valdyti karinių pajėgų transporto priemones, laivus ar orlaivius, galioja vykdant veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Lietuvos institucijos, nereikalaudamos išlaikyti vairavimo egzamino ar sumokėti mokesčio, pripažįsta dislokuoto vokiečių personalo karinius ar civilinius vairuotojo pažymėjimus, kuriuos Vokietijos institucijos išdavė kaip suteikiančius teisę vairuoti asmenines transporto priemones, galiojančiais visą jų buvimo šalyje laiką vykdant Susitarime numatytą veiklą, jei vairuotojo pažymėjimo turėtojas yra ne jaunesnis kaip 18 metų arba yra sulaukęs reikalaujamo minimalaus amžiaus vairuotojo pažymėjimui gauti, kaip numatyta Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. Reikalavimas turėti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą netaikomas.
3. Vokietijos karinės pajėgos turi teisę steigti karines vairavimo mokyklas ir mokymo centrus, vykdyti mokymus kelyje ir egzaminavimą, skirtą antžeminių transporto priemonių karinio vairuotojo pažymėjimui ar kitam leidimui ar licencijai gauti, jei laikomasi Vokietijos kariuomenės atitinkamų reikalavimų. Tai netrukdo taikyti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kelių eismo taisyklėmis ir saugumu.
4. Lietuva nereikalauja, kad dislokuoto vokiečių personalo nariai įgytų Lietuvoje išduodamas licencijas arba įgytų Lietuvoje suteikiamą profesinę kvalifikaciją tam, kad jie, vykdydami savo oficialius ar sutartinius įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, galėtų teikti paslaugas Vokietijos karinėms pajėgoms, dislokuotam vokiečių personalui ir jų išlaikytiniams ar kitiems asmenims, dėl kurių susitaria kompetentingos institucijos.
13 straipsnis
Orlaivių, laivų ir transporto priemonių judėjimas
1. Vokietijos karinių pajėgų ar išimtinai jų nurodymu valdomos transporto priemonės ir laivai gali atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvykti iš jos ir joje judėti, laikantis atitinkamų sausumos ir jūrų saugumą bei judėjimą reglamentuojančių nuostatų, atsižvelgiant į asmeninės nuosavybės privatumą ir nurodytas saugomas zonas bei nustatyta tvarka gavus Lietuvos Respublikos institucijų leidimą. Vokietijos Vyriausybės orlaiviams ir civiliniams orlaiviams, kurie tuo metu vykdo skrydžius išimtinai pagal sutartį su Vokietijos gynybos ministerija, Lietuvos Respublikos teritorijoje leidžiama skristi virš jos teritorijos, skrydžio metu pasipildyti degalų atsargas, nutūpti ir pakilti, laikantis atitinkamų skrydžių saugą ir navigaciją reglamentuojančių nuostatų bei nustatyta tvarka gavus Lietuvos Respublikos institucijų leidimą. Į Vokietijos Vyriausybės orlaivius, laivus ir transporto priemones negali būti patenkama ir jie negali būti tikrinami neturint Vokietijos institucijų leidimo.
2. Sausumos transporto priemonių judėjimui Lietuvos Respublikoje NATO kelionės orderių reikalavimai netaikomi. Tais atvejais, kai reikalingi specialūs ar išimtiniai leidimai dėl karinio judėjimo ir transportavimo, juos tvarko Lietuvos kompetentingos institucijos. Lietuvos karinės įstaigos koordinuoja Vokietijos karinių interesų atstovavimą kelių eismo srityje civilinėse įstaigose ir įmonėse.
3. Šalių kompetentingos institucijos koordinuos Vokietijos karinių pajėgų ginklų, sunkiosios įrangos ir pavojingų medžiagų gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vokietijos karinės pajėgos, įskaitant civilių komponentą ir Vokietijos rangovus, pavojingus krovinius (pavojingas medžiagas) Lietuvos Respublikos teritorijoje gabens pagal Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais, pasirašytą 1957 m. rugsėjo 30 d. (ADR); išimtys bus taikomos tik dėl specifinės Vokietijos karinių pajėgų organizacijos ir misijos.
4. Vokietijos Vyriausybės orlaivių ir civilinių orlaivių, kurie tuo metu vykdo skrydžius išimtinai pagal sutartį su Vokietijos gynybos ministerija, naudotojai nemoka rinkliavų už naudojimąsi Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiais ir jos valdomais oro uostais ir už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Vokietijos karinių pajėgų ar jų valdomiems ar išimtinai jų nurodymu valdomiems laivams Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose ir valstybei priklausančiuose ir jos valdomuose uostuose laivavedybos paslaugų ar uosto mokesčiai, laivo iškrovimo ir pakrovimo lichteriu mokesčiai, uosto rinkliavos ar kiti panašūs mokesčiai netaikomi. Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos karinėms pajėgoms dirbančios Vokietijos valstybinės įmonės moka pagrįstus mokesčius už paslaugas, kurių buvo paprašyta ir kurios buvo suteiktos, o tie mokesčiai neturi būti didesni už tuos, kuriuos moka Lietuvos kariuomenė, atskaičius mokesčius ir panašias rinkliavas.
14 straipsnis
Baudžiamoji jurisdikcija ir procesinės prievartos priemonės
1. NATO SOFA VII straipsnis taikomas Lietuvos Respublikoje pagal šį Susitarimą dislokuoto vokiečių personalo baudžiamajai jurisdikcijai, neatsižvelgiant į buvimo trukmę. NATO SOFA VII straipsnis taip pat taikomas administracinių nusižengimų teisenai.
2. Kai tik nustatoma, kad asmuo turi teisę į šiame Susitarime numatytą statusą, abiejų Šalių kompetentingos institucijos praneša viena kitai apie kiekvieną bylą, kurią jos ketina nagrinėti pagal savo jurisdikciją.
3. Lietuvos kompetentingoms institucijoms atsisakius teisės įgyvendinti baudžiamąją jurisdikciją, Vokietijos įgaliotos institucijos perduoda bylą savo šalies kompetentingoms institucijoms, kad šios priimtų sprendimą dėl baudžiamojo proceso inicijavimo, ir, kiek leidžia Vokietijos teisinė sistema, nedelsdamos išsiunčia įtariamąjį iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
4. Abiejų valstybių kompetentingi teismai ir institucijos, laikydamiesi šių valstybių nacionalinės teisės aktuose nustatytų apribojimų ir tarptautiniuose susitarimuose nustatytų įpareigojimų, teikia vieni kitiems teisinę pagalbą vykdant baudžiamąjį procesą. Jei Lietuvos Respublikos institucijos neatsisako teisės įgyvendinti baudžiamąją jurisdikciją, Vokietijos kompetentingos institucijos tiek, kiek leidžia joms taikoma teisinė sistema, pasinaudoja savo įtaka siekdamos paskatinti dislokuoto vokiečių personalo narius, kurie įtariami padarę nusikalstamą veiką būdami Lietuvos Respublikoje, atvykti į Lietuvos Respublikos teismus ir institucijas, jei tai padaryti juos įpareigoja Lietuvos Respublikos teisė.
5. Lietuvos Respublikos kompetentingi teismai ir institucijos turi teisę, neviršydami savo jurisdikcijos ir kompetencijos, paskirti ir įvykdyti procesines prievartos priemones dislokuoto vokiečių personalo narių atžvilgiu, kol jie būna Lietuvos Respublikoje.
6. Jei dislokuoto vokiečių personalo narį suima Lietuvos Respublikos institucijos arba taikomos kitos procesinės prievartos priemonės ir asmuo sulaikomas, Lietuvos kompetentinga institucija nedelsdama apie tai praneša Lietuvos Respublikoje įsteigtam Vokietijos ryšių palaikymo biurui. Tokiame pranešime nurodoma, kurio teismo ar institucijos kompetencijai priklauso tolesni procesiniai veiksmai.
7. Vokietijos Federacinės Respublikos teismai ir institucijos neįgyvendina baudžiamosios jurisdikcijos Lietuvos Respublikoje.
15 straipsnis
Sulaikymas ir kalinimas
1. Jei Lietuvos institucijos suima ar sulaiko dislokuoto vokiečių personalo narį, jos nedelsdamos praneša apie tai Vokietijos ryšių palaikymo biurui. Vokietijos kompetentingoms institucijoms nedelsiant sudaroma galimybė susisiekti su tokiu asmeniu, jei jos to prašo, ir ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro sutikimu leidžiama dalyvauti visuose procesuose, taip pat ir Lietuvos institucijų atliekamose apklausose.
2. Lietuvos institucijos leidžia Vokietijos kompetentingoms institucijoms pagal šį Susitarimą lankyti asmenis, kuriems Lietuvos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę įprastu ir kitu nei įprastinės lankymo valandos laiku ir teikti jiems pagalbą, susijusią su jų sveikata, gerove ir dvasine būkle, tai yra parūpinti drabužių, maisto, patalynės, pasirūpinti, kad jie gautų medicinos ir odontologo pagalbą bei religinę paramą, suderinus tai su atitinkamais Lietuvos pareigūnais. Lietuvos institucijos leidžia šeimos nariams aplankyti tokius asmenis įprastinėmis lankymo valandomis ir tuo metu, dėl kurio gali būti specialiai susitariama, ir teikti jiems pagalbą, susijusią su jų sveikata, gerove ir dvasine būkle, tai yra parūpinti drabužių, maisto, patalynės, pasirūpinti, kad jie gautų medicinos ir odontologo pagalbą bei religinę paramą, suderinus tai su atitinkamais Lietuvos pareigūnais. Sulaikytiems asmenims suteikiama teisė susisiekti telefonu su Vokietijos karinėmis institucijomis, tokių skambučių pasiklausymas ar trikdžiai nebus taikomi sulaikyto asmens atžvilgiu. Sulaikyto asmens susirašinėjimas su Vokietijos karinėmis institucijomis nebus tikrinamas.
16 straipsnis
Ieškiniai
1. Visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios vietos, kurie yra Vokietijos Vyriausybės ar Vokietijos valstybės politinių padalinių darbuotojai, atliekantys oficialias pareigas pagal Vokietijos karinių pajėgų paskyrimą, išskyrus Vokietijos valstybinių įmonių darbuotojus, kitus rangovus ir rangovų darbuotojus ar nekomercinių organizacijų darbuotojus, nepriklausomai nuo jų pilietybės ar gyvenamosios vietos (valstybės tarnautojai), negali būti iškeltos jokios bylos dėl civilinių ieškinių, kylančių dėl veiksmų ar neveikimo, priskirtinų šiems asmenims, padarytų atliekant oficialias pareigas. Tokie ieškiniai gali būti pateikiami atitinkamoms Lietuvos institucijoms ir nagrinėjami pagal NATO SOFA VIII straipsnio nuostatas.
2. Valstybės tarnautojų atžvilgiu negali būti priimami sprendimai už akių ar atliekami jų interesus pažeidžiantys veiksmai, jei dėl oficialių pareigų arba tinkamai patvirtintų neatvykimo priežasčių jiems laikinai neleidžiama dalyvauti su baudžiamuoju procesu nesusijusiose bylose. Vokietijos kompetentingos institucijos, kiek leidžia Vokietijos teisinė sistema, naudojasi savo įtaka, kad paskatintų Valstybės tarnautojus dalyvauti tokiuose teismo procesuose.
3. Nustatant, ar galima civilinė atsakomybė kilo dėl Valstybės tarnautojo veikimo ar neveikimo, padaryto atliekant oficialias pareigas, aukščiausios atitinkamos Vokietijos karinės institucijos Lietuvos Respublikoje patvirtinimas, kad toks veikimas ar neveikimas buvo padarytas atliekant oficialias pareigas, yra neginčijamas šio fakto nustatymas.
17 straipsnis
Tarnybinėms reikmėms taikomos mokestinės išimtys
1. Vokietijos karinių pajėgų ir Vokietijos valstybinių įmonių įsigyjamiems materialiniams ištekliams, atsargoms, paslaugoms, įrangai ir kitam turtui, skirtiems Vokietijos karinių pajėgų poreikiams, taikomas atleidimas nuo pridėtinės vertės mokesčių (toliau – PVM), naudojimo mokesčių, akcizų, panašių ar vėlesnių mokesčių. Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos valstybinės įmonės, kai perka Vokietijos karinėms pajėgoms, nėra apmokestinamos už tai, kas priklauso išimtinai jų tarnybinės veiklos sričiai, ir už tokiai veiklai skirtą turtą. Tačiau tai netaikoma mokesčiams, kurie gali atsirasti dėl karinių pajėgų vykdomos komercinės prekybos veiklos Lietuvos Respublikos rinkoje arba dėl šiam tikslui skirto turto. Pristatymai ir paslaugos, kurias karinės pajėgos teikia dislokuotam vokiečių personalui, nelaikomi komercine prekyba Lietuvos Respublikos ekonomikoje.
2. Šiame straipsnyje numatyta mokesčių lengvata taip pat taikoma Lietuvos Respublikoje, kai prekes ar paslaugas įsigyja oficiali karinių pajėgų ar civilių komponento viešųjų pirkimų agentūra, kad jas naudotų ar sunaudotų karinės pajėgos, civilių komponentas ir dislokuotas vokiečių personalas. Vokietija informuos Lietuvą apie atitinkamas oficialias viešųjų pirkimų agentūras. Lietuva pasilieka teisę nustatyti prekių ir paslaugų rūšis, kiekius, apribojimus ir šiame straipsnyje numatytų mokesčių lengvatų įgyvendinimo tvarką.
3. Įsigijimas neapmokestinamas pirkimo vietoje Lietuvos Respublikos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei sudarant sandorį pateikiamas patvirtinimas, kad materialiniai ištekliai, atsargos, paslaugos, įranga ir kitas turtas skirti Vokietijos karinėms pajėgoms. Jei perkamos akcizais apmokestinamos prekės, tos prekės nuo mokesčio atleidžiamos pirkimo vietoje tik tuo atveju, jei prekės yra įsigyjamos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje ir sudarant sandorį pateikiamas minėtas patvirtinimas. Visais kitais atvejais išimtis taikoma grąžinant sumokėtą mokestį arba kitu būdu, dėl kurio abipusiškai susitariama.
4. Vokietijos karinės pajėgos pagal Vokietijos teisę tiesiogiai arba per Vokietijos karinių pajėgų vardu pasamdytą subjektą gali steigti ir valdyti šiuos objektus, kuriems taikomos šiame straipsnyje nurodytos lengvatos:
a) kavines, kurios suprantamos kaip stacionarios maitinimo įstaigos, aptarnaujančios dislokuotą vokiečių personalą;
c) parduotuves, kurios suprantamos kaip parduotuvės ar keityklos, palengvinančios neapmokestinamų ir neapmuitinamų prekių, įskaitant tabako produktus ir alkoholį, tiekimą ir perpardavimą bei paslaugas dislokuoto vokiečių personalo nariams pagrįstais kiekiais;
d) valgyklas, kurios suprantamos kaip maitinimo įstaigos, kuriose tiekiamas lengvas maistas, gėrimai ir kuriose dislokuoto vokiečių personalo nariai skatinami bendrauti.
5. NATO valstybių narių, išskyrus Lietuvos Respubliką, karinių pajėgų nariai, dalyvaujantys bendrose karinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, gali naudotis šio straipsnio 4 dalyje nurodytais objektais.
6. Vokietijos karinės pajėgos atleidžiamos nuo mokesčių už pajamas, gautas iš pardavimo ir paslaugų, teikiamų jų kavinėse, parduotuvėse ar valgyklose, arba iš kitos laisvalaikio užimtumo veiklos, nepriklausomai nuo to, ar ji vykdoma tiesiogiai, ar per jų vardu pasamdytą subjektą. Atleidimas nuo mokesčių, kuriuo naudojasi Vokietijos karinės pajėgos, netaikomas pasamdyto subjekto gautoms pajamoms ar pelnui, kuriuos pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus jis gali būti įpareigotas deklaruoti mokesčių tikslais.
7. Bet koks pagal šį straipsnį nuo mokesčių ir muitų atleistų įsigytų prekių perpardavimas, išskyrus perpardavimą dislokuotam vokiečių personalui ir NATO valstybių narių, išskyrus Lietuvos Respubliką, karinių pajėgų nariams pagal šio straipsnio 5 dalį, apmokestinamas pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus.
18 straipsnis
Asmeninėms reikmėms taikomos mokestinės išimtys
1. Dislokuoto vokiečių personalo nariai neprivalo mokėti mokesčių, rinkliavų, licencijų mokesčio ar panašių mokesčių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurie gali būti taikomi nuosavybės teisei į materialų kilnojamąjį turtą, kuris buvo įsivežtas į Lietuvos Respubliką arba Lietuvos Respublikoje įsigytas asmeniniams poreikiams, tokio turto turėjimui, naudojimui, apsikeitimui tarp narių ar perdavimui mirties atveju.
2. Dislokuoto vokiečių personalo transporto priemonėms ir priekaboms netaikomi Lietuvos kelių mokesčiai ar panašios rinkliavos, tačiau išimtis netaikoma rinkliavoms ir ekologiniams mokesčiams, kuriuos moka visi gyventojai, arba suteiktų paslaugų sąnaudų padengimui.
3. Pajamų mokestinių prievolių atžvilgiu taikomas NATO SOFA X straipsnis. Visais kitais atvejais galioja Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo, taikytina nacionalinė abiejų valstybių teisė, nebent šis Susitarimas numato kitaip.
4. NATO SOFA X straipsnio tikslais išlaikytiniai, nurodyti 2 straipsnio 5 d., traktuojami taip pat, kaip ir pajėgų ar civilių komponento nariai.
5. Išskyrus šio Susitarimo 25 straipsnyje nurodytus atvejus, pajamoms, kurios yra neapmokestinamos Lietuvos Respublikoje, netaikomos Lietuvos įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatos, kuriomis darbdavys ar savarankiškai dirbantis asmuo įpareigojamas išskaičiuoti ar iš anksto sumokėti pajamų mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.
19 straipsnis
Įvežimas ir išvežimas tarnybiniais tikslais
1. Remiantis NATO SOFA XI straipsniu ir 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (ES PVM direktyvos) su pakeitimais 143 straipsnio 1 dalies h punktu, materialinius išteklius, atsargas, įrangą ir kitą turtą, kuriuos įveža Vokietijos karinės pajėgos ir B priede išvardytos Vokietijos valstybinės įmonės, leidžiama įvežti į Lietuvos Respubliką. Tokiam įvežimui netaikomos rinkliavos, importo ar registracijos mokesčiai bei kiti panašūs mokesčiai, įskaitant naudojimo mokesčius, akcizus ir PVM, bet jais neapsiribojant.
2. Prireikus Šalys bendradarbiauja, norėdamos užtikrinti, kad įvežamų materialinių išteklių, atsargų, įrangos ir kito turto kiekis būtų nuosaikus.
3. Vokietijos karinės pajėgos pateikia Lietuvos Respublikos institucijoms atitinkamą pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad tokie materialiniai ištekliai, atsargos, įranga ir kitas turtas atitinka išimties taikymo pagal šią dalį sąlygas. Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai priima tokį pažymėjimą, kuris pateikiamas, kaip nurodyta NATO SOFA XI straipsnio 4 dalyje, vietoj vežamų daiktų muitinės deklaracijos. Jei materialinius išteklius, atsargas, įrangą ir kitą turtą įveža B priede išvardytos Vokietijos valstybinės įmonės pagal šioje dalyje nustatytas sąlygas, Vokietijos karinės pajėgos reikalauja, kad tos valstybinės įmonės tuos daiktus naudotų vien tik su Vokietijos karinėmis pajėgomis sudarytoms sutartims įgyvendinti.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems materialiniams ištekliams, atsargoms, įrangai ir kitam turtui netaikomi jokie mokesčiai ar kitos rinkliavos, kurie priešingu atveju būtų apskaičiuojami tokiam turtui jį įvežus ar įsigijus.
20 straipsnis
Įvežimas ir išvežimas asmeniniais tikslais
1. Dislokuoto vokiečių personalo nariai gali įsivežti savo asmeninį turtą į Lietuvos Respublikos teritoriją nemokėdami importo muitų ir PVM pagal 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1186/2009, nustatantį Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 2009 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvą 2009/132/EB dėl Direktyvos 2006/112/EB 143 straipsnio b ir c punktų taikymo, neapmokestinant galutinio tam tikrų prekių importo pridėtinės vertės mokesčiu, ir kitų teisės aktų, įgyvendinančių minėtus reglamentą ir direktyvą, nustatytas sąlygas.
21 straipsnis
Muitinės procedūros
1. Lietuvos Respublika imasi visų atitinkamų priemonių, siekdama užtikrinti, kad muitinės formalumai šiame Susitarime nurodytais Vokietijos karinių pajėgų ir B priede išvardytų Vokietijos valstybinių įmonių vykdomo įsivežimo ir išvežimo atvejais būtų atlikti sklandžiai ir greitai. Bet koks muitinės patikrinimas atliekamas operatyviai.
2. Lietuvos kompetentingos institucijos ir Vokietijos kompetentingos institucijos gali sudaryti susitarimus dėl išsamesnių muitinio tikrinimo procedūrų.
3. Vokietijos karinių pajėgų įslaptinta informacija gali būti įvežama į Lietuvos Respubliką ir išvežama iš jos neatliekant jokių muitinės patikrinimų. Sąvoka „įslaptinta informacija“ apibrėžta Informacijos saugumo sutarties 3 straipsnyje; įslaptinta informacija turi būti tvarkoma laikantis nurodytoje sutartyje ar vėlesnėse sutartyse nustatytų sąlygų.
4. Vokietijos karinės institucijos parengia infrastruktūros objektuose, kuriuose dislokuotos Vokietijos karinės pajėgos, taikytinas priemones, kurios būtinos siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teisėmis, suteiktomis pagal NATO SOFA muitinės nuostatas ir šį Susitarimą. Vokietijos institucijos ir Lietuvos institucijos bendradarbiauja tirdamos bet kokį galimo muitinės nuostatų pažeidimo atvejį.
22 straipsnis
Karinės tarnybos aptarnavimo veikla
1. Vokietijos karinės pajėgos Lietuvos Respublikoje gali steigti kavines, valgyklas, užkandines, bufetus, socialinius ir švietimo centrus, pastoracines ir poilsio paslaugų teikimo vietas infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, arba kitose abipusiškai sutartose vietose, kuriomis gali naudotis dislokuoto vokiečių personalo nariai ir kitas abipusiu susitarimu įgaliotas personalas. Pirmiau minėtuose objektuose ir infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, skirtuose naudotis tik vokiečiams, kuriuose parduodami, įsigyjami ir vartojami alkoholiniai gėrimai, galioja Vokietijos teisės aktai ir kariniai nuostatai, tačiau tik Vokietijos piliečiams. Vokietijos karinės institucijos gali tiesiogiai arba pagal sutartis su kitais subjektais valdyti ir prižiūrėti pirmiau nurodytą karinės tarnybos aptarnavimo veiklą. Lietuva nereikalauja jokių licencijų, leidimų, patikrų ar kitokios veiklos kontrolės, vykdant minėtą karinės veiklos aptarnavimo veiklą.
2. Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos valstybinės įmonės gali sudaryti sutartis su finansų įstaigomis dėl banko sąskaitų atidarymo ir tvarkymo Lietuvos Respublikoje išimtinai savo reikmėms.
3. Šiame straipsnyje nurodytai veiklai ir organizacijoms taikomos tokios pat mokesčių ir muitų lengvatos, kokios taikomos Vokietijos karinėms pajėgoms. Tokia veikla yra vykdoma vadovaujantis, o organizacijos veikia vadovaudamosi galiojančiais Vokietijos teisės aktais. Nereikalaujama, kad tokios veiklos subjektai ir organizacijos rinktų arba mokėtų mokesčius ar kitokias rinkliavas už veiklas, susijusias su jų darbu.
4. Vokietijos karinės pajėgos nustato atitinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad vykdant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą į Lietuvos Respublikos teritoriją įsivežti ar joje įsigyti arba šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų organizacijų į Lietuvos Respublikos teritoriją įsivežti ar joje įsigyti daiktai ir turtas nebūtų parduoti leidimo dalyvauti tokioje veikloje ar organizacijose neturintiems asmenims.
23 straipsnis
Karinio pašto skyriai
1. Vokietijos karinės pajėgos gali įsteigti, išlaikyti ir eksploatuoti karinio pašto skyrius, kuriais naudotųsi Vokietijos karinės pajėgos, Vokietijos valstybinės įmonės ir dislokuotas vokiečių personalas. Tokio skyriaus išsiunčiama korespondencija gali būti ženklinama Vokietijos pašto ženklais.
2. Atsižvelgiant į bet kokias priešingas NATO SOFA ar šio Susitarimo nuostatas, archyvai, dokumentai, oficialus paštas, kuriuos galima atpažinti kaip tokius, ir karinių pajėgų nuosavybė turi imunitetą nuo Lietuvos institucijų patikrinimo, kratos, arešto ar cenzūros, išskyrus atvejus, kai imunitetas panaikinamas.
24 straipsnis
Valiuta ir jos keitimas
1. Vokietijos karinės pajėgos ir Vokietijos valstybinės įmonės išimtinai oficialiam naudojimui turi teisę įsivežti, išsivežti ir naudotis Europos valiuta arba euro valiuta išreikštomis priemonėmis neribotai.
2. Vokietijos karinės institucijos gali dislokuotam vokiečių personalui platinti arba keisti valiutą ir priemones, kurios išreikštos valiuta, į valiutą, kuri galioja:
3. Dislokuotas vokiečių personalas gali:
25 straipsnis
Įdarbinimas
1. Vokietijos karinės pajėgos ir organizacijos, vykdančios šio Susitarimo 22 ir 23 straipsniuose aprašytą karo tarnybos aptarnavimo veiklą, gali samdyti ir įdarbinti išlaikytinius, taip pat kitus asmenis, turinčius teisę dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Išlaikytiniai gali būti įdarbinami arba vykdyti savarankišką veiklą Lietuvos Respublikoje. Statusą patvirtinantis pažymėjimas pagal šią sutartį patvirtina jų teisę dirbti Lietuvos Respublikoje.
26 straipsnis
Medicininės paslaugos
1. Vokietijos karinės pajėgos gali teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas dislokuotam vokiečių personalui ir veterinarinę sveikatos priežiūrą kariniams darbiniams gyvūnams Lietuvos Respublikoje pagal Vokietijos įstatymus ir karinius nuostatus. Už Europos ir Vokietijos įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vaistų, vaistinių preparatų ir kontroliuojamų medžiagų (pvz., narkotinių medžiagų), medicininių prietaisų, transfuzijos produktų tiekimu ir karinių vaistinių veikla, laikymąsi yra išimtinai atsakingos Vokietijos karinių pajėgų kompetentingos institucijos. Lietuva nereikalauja jokių licencijų, leidimų, patikrų ar kitokios veiklos kontrolės, vykdant minėtą karinės veiklos aptarnavimo veiklą.
2. Vadovaudamasi NATO SOFA IX straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublika sudaro sąlygas dislokuotam vokiečių personalui ir jo išlaikytiniams gauti sveikatos priežiūros ir odontologijos paslaugas, įskaitant medicininę evakuaciją Lietuvos teritorijoje, hospitalizavimą ir veterinarinę priežiūrą kompetentingų nacionalinių institucijų nustatytomis arba sutartomis sąlygomis.
3. Lietuvos Respublika suteiks leidimą taikyti specialias taisykles ir išimtį Vokietijos greitosios medicinos pagalbos automobiliams ekstremalių situacijų atveju.
4. Įgyvendindamos tikslą teikti sveikatos priežiūros paslaugas dislokuotam vokiečių personalui, Lietuvos Respublikoje Vokietijos karinės pajėgos gali steigti sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos įstaigas, taip pat karines vaistines ir vaistų, įskaitant kraują, kraujo preparatus ir kontroliuojamas medžiagas, taip pat medicinos prietaisus, jų priedus, in vitro diagnostikos priemones ir kitas medicinos priemones, saugyklas, sudaryti su jomis sutartis, jas išlaikyti ir eksploatuoti. Šios įstaigos nedalyvaus prekyboje Lietuvos rinkoje. Kompetentingos institucijos gali sudaryti detalius procedūrinius susitarimus.
5. Be atskiro Lietuvos institucijų leidimo, Vokietijos karinės pajėgos gali įvežti į Lietuvos Respubliką ir išvežti iš Lietuvos Respublikos žmonių ir gyvūnų medžiagų mėginius, vaistinius preparatus, medicininius produktus, maistą, vandenį. Tiesioginis eksportas į ne Europos Sąjungos šalis ir importas iš ne Europos Sąjungos šalių nepatenka į šią išimtį. Tokiomis pat sąlygomis jos gali gabenti medicinines atsargas ir aprūpinti pirmiau minėtas įstaigas minėtais produktais. Minėtų medžiagų ir mėginių tvarkymui ir dokumentavimui taikomos Vokietijos teisės aktai ir karinės taisyklės. Jei reikia, vaistai ir kitos medicinos priemonės grąžinamos į Vokietiją.
27 straipsnis
Visuomenės sveikata ir higiena
1. Geriamojo vandens ir maisto kontrolę vykdys Lietuvos kompetentingos karinės arba civilinės institucijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, vadovaudamiesi nacionalinės teisės aktais. Prie šios kontrolės, konsultuodamiesi su Lietuvos kariuomene, gali prisidėti Vokietijos karinių pajėgų ekspertai. Visais rezultatais ir priemonėmis bus dalijamasi ir apie juos pranešama.
2. Neatsižvelgiant į 1 dalį, objektų kontrolę pagal 22 straipsnio 1 dalį atlieka Vokietijos karinių pajėgų ekspertai. Visais rezultatais ir priemonėmis bus dalijamasi ir apie juos pranešama.
3. Pagrindinė atsakomybė už gyvūnų ligų kontrolę, kovą su jomis ir jų stebėseną tenka Lietuvos institucijoms. Jos informuoja apie būtinas nacionalines priemones, kad būtų išvengta šių ligų plitimo. Šiais atvejais atitinkamai taikoma Lietuvos ir Vokietijos susitarimo dėl ginkluotųjų pajėgų narių atvykimo 6 straipsnio 2 dalis.
4. Pagrindinė atsakomybė už higienos priemones ir vakcinaciją tenka Vokietijos karinėms pajėgoms. Lietuvos ir Vokietijos karinės pajėgos nedelsdamos informuoja vienos kitas apie įtariamą užkrečiamųjų ligų ir ligų, apie kurias privaloma pranešti, ar zoonozių protrūkį, jų vystymąsi ir likvidavimą bei priemones, kurių buvo imtasi, taip pat apie ypatingas grėsmes aplinkai ir sveikatai. Būtinos teisinės priemonės, kurių imasi Lietuvos kompetentingos institucijos Vokietijos karinių pajėgų atžvilgiu, bus taikomos su Vokietijos karinių pajėgų sutikimu.
5. Lietuvos žmonių, gyvūnų ir augalų užkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės, taip pat augalų kenkėjų prevencijos ir kontrolės taisyklės taikomos Vokietijos karinėms pajėgoms ir jų civilių komponentui tiek, kiek karinių pajėgų taisyklės nenustato vienodų ar aukštesnių šių sričių standartų. Infrastruktūros objektuose ir zonose, dėl kurių susitariama, Vokietijos karinės pajėgos gali taikyti savo taisykles, jei tai nekelia pavojaus nei visuomenės sveikatai, nei augalų auginimui.
28 straipsnis
Sutarčių sudarymo procedūros
1. Vokietijos karinės pajėgos gali sudaryti sutartis dėl bet kokių materialinių išteklių, atsargų ir įrangos tiekimo ar paslaugų (įskaitant statybos paslaugas) teikimo Lietuvos Respublikoje ir nevaržomos pasirinkti rangovą, tiekėją ar asmenį, kuris tiektų tokius materialinius išteklius, atsargas ir įrangą ar teiktų paslaugas. Tokias sutartis kviečiama sudaryti, jos sudaromos ir valdomos remiantis taikomais Europos Sąjungos arba Vokietijos įstatymais ir kitais teisės aktais.
2. Lietuvos Respublika Vokietijos karinėms pajėgoms taiko ne mažiau palankias prekių, paslaugų ir komunalinių paslaugų pirkimų sąlygas nei tos, kurios taikomos Lietuvos kariuomenei.
3. Kai Lietuvos institucijos pirks Vokietijos karinėms pajėgoms skirtas prekes, paslaugas ir statybos darbus pagal Vokietijos karinių pajėgų pateiktus reikalavimus, galios tokių sutarčių sudarymo procedūrinės taisyklės, bendrai nustatytos vykdomųjų atstovų pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB 12 straipsnio b punktą ir pagal 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 17 straipsnio b punktą. Šios taisyklės, be kita ko, apima skaidrumo reikalavimus, derybų procedūrų reikalavimus, kvietimo derėtis kriterijus, tiekėjų tinkamumo patikrinimą ir atranką, sutarties sudarymą ir peržiūros procedūrą.
29 straipsnis
Vokietijos valstybinių įmonių statusas
Vokietijos valstybinėms įmonėms netaikomi Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su jų įdarbinimo pagal sutartis su Vokietijos karinėmis pajėgomis sąlygomis, taip pat su įmonių ir korporacijų licencijavimu ir registravimu tik dėl prekių ir paslaugų teikimo Vokietijos karinėms pajėgoms Lietuvos Respublikoje. Tokioms Vokietijos valstybinėms įmonėms taip pat netaikomas joks Lietuvos ar jos politinių padalinių nustatytas pajamų ar pelno mokestis tai pajamų ar pelno daliai, kuri gaunama pagal sutartį ar subrangos sutartį su Vokietijos karinėmis pajėgomis. Šalys susitaria, kad, atsižvelgiant į kitus nacionalinius įstatymus ir Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį, Vokietijos valstybinės įmonės, jei jos teikia paslaugas pagal šį Susitarimą, neįsteigia nuolatinės buveinės Lietuvoje, kaip apibrėžta Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties 5 straipsnyje. B priede yra išvardytos Vokietijos valstybinės įmonės, kurioms taikomos pirmiau minėtos nuostatos.
30 straipsnis
Aplinkos apsauga, sauga ir sveikata
1. Šalys ketina įgyvendinti šį Susitarimą taip, kad būtų užtikrinama aplinkos apsauga, žmonių sveikata ir sauga. Vokietija patvirtina, kad, vykdydama savo veiklą, ji ketina laikytis atitinkamų Lietuvos teisės aktų, kuriais reglamentuojama aplinkos apsauga, sveikata ir sauga, nuostatų. Lietuvos Respublika patvirtina, kad, įgyvendindama su aplinkos apsauga, sveikata ir sauga susijusius įstatymus, reglamentus ir standartus, tinkamai atsižvelgs į Vokietijos karinių pajėgų, Vokietijos valstybinių įmonių ir dislokuoto vokiečių personalo sveikatą ir saugą. Šalių kompetentingos institucijos ketina tartis dėl susijusių su aplinka, žmonių sveikata ir sauga klausimų.
2. Lietuva, siekdama aplinkai saugiu būdu tvarkyti pavojingas atliekas, paveda atlikti kompetentingos institucijos funkcijas subjektui, kuris teiktų pranešimus pagal 1989 m. kovo 22 d. Bazelyje priimtą Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės ir 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2174, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC, III, IIIA, IV, V, VII ir VIII priedai. Vokietijos karinės pajėgos teikia informaciją, kuri būtina Lietuvai vykdant prisiimtus įsipareigojimus.
31 straipsnis
Komunalinės paslaugos ir ryšiai
1. Vokietijos karinėms pajėgoms ir Vokietijos valstybinėms įmonėms leidžiama naudotis vandeniu, elektra ir kitomis komunalinėmis paslaugomis ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant tarifus ar rinkliavas, nei tos, kurios panašiomis aplinkybėmis taikomos Lietuvos kariuomenei ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nereikalaujant mokėti mokesčių arba kitokių valstybės renkamų įmokų ar rinkliavų. Vokietijos karinėms pajėgoms tenkanti išlaidų dalis turi būti proporcinga naudojimosi tokiomis komunalinėmis paslaugomis daliai.
2. Šalys pripažįsta, kad Vokietijos karinėms pajėgoms gali prireikti pasinaudoti radijo spektru. Vokietijos karinėms pajėgoms leidžiama naudotis savo telekomunikacijų sistemomis (taip, kaip sąvoka „telekomunikacijos“ yra apibrėžta 1992 m. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos įstatuose ir konvencijoje su pakeitimais). Tai apima teisę pasinaudoti tokiomis priemonėmis ir paslaugomis taip, kad būtų užtikrinta visapusiška galimybė naudotis telekomunikacijų sistemomis, ir teisę šiuo tikslu naudoti visą reikiamą radijo spektrą. Tai taip pat apima nuosavos radijo stoties vokiečių kalba su ribota antžemine aprėptimi, kuri naudojama tik moralės, gerovės ir poilsio tikslais, veikimą. Siekdamos išvengti abipusiškai žalingų trikdžių, Vokietijos karinės pajėgos teikia prašymą naudoti radijo dažnius Lietuvos vykdomajam atstovui. Teisė naudoti prašomus radijo dažnius ir radijo spektrą, reikalingus operaciniams reikalavimams įgyvendinti, suteikiama, nebent kiltų tikėtinų žalingų trikdžių teisėtai naudojamoms radijo stotims, radijo paslaugoms ir ryšių tinklams. Jei tam tikri dažniai negali būti suteikiami, Šalys, siekdamos rasti sprendimą, konsultuosis techninių ekspertų lygmeniu. Nepavykus susitarti, bus remiamasi 33 straipsnyje numatytomis procedūromis. Vokietijos karinės pajėgos radijo spektru naudojasi nemokamai.
3. Suderinus su Lietuvos institucijomis, Vokietijos karinės pajėgos gali naudotis ryšio prieigos taškais, kad paremtų karinių ryšių ir informacinių sistemų veiklą. Be to, Vokietijos karinėms pajėgoms leidžiama kartu naudoti skaitmeninę radijo sistemą – antžeminį magistralinį radijo ryšį 25 (TETRA 25) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
32 straipsnis
Švietimo paslaugos
1. Dislokuotam vokiečių personalui suteikiama galimybė lankyti visas švietimo įstaigas, teikiančias visų lygių formalųjį ir neformalųjį švietimą, tokiomis pačiomis sąlygomis ir mokant tokį patį mokestį už mokslą, koks taikomas atitinkamiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
2. Vokietijos vykdomajam atstovui suteikiama teisė steigti bendrojo ugdymo mokyklas kaip Vokietijos vykdomojo atstovo padalinį, kuriame ugdymas vykdomas vokiečių kalba pagal vokiškas ugdymo programas ir išduodami vokiški mokyklos baigimo pažymėjimai ir brandos atestatai Lietuvos Respublikoje, ir administruoti šių mokyklų veiklą. Tokioms mokykloms netaikomos Lietuvos taisyklės ir nuostatai, o Vokietijos vykdomasis atstovas jas administruoja pagal galiojančius Vokietijos teisės aktus (pvz., dėl mokymo programų, mokytojų). Pagrindinis tikslas – suteikti dislokuoto vokiečių personalo vaikams atitinkamą išsilavinimą. Kitų grupių vaikams leidžiama lankyti tokias mokyklas, atsižvelgiant į Vokietijos vykdomojo atstovo nuostatas, jei tai atitinka numatytą mokyklų paskirtį.
3. Lietuvos Respublika pripažįsta šio straipsnio 2 dalyje nurodytų mokyklų suteiktą išsilavinimą, akademinius pasiekimus patvirtinančius dokumentus, mokyklos baigimo pažymėjimus (be kita ko, leidžiančius stoti į kolegijas ir universitetus), išduotus minėtų mokyklų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei taikytinos tarptautinės teisės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytų mokyklų mokiniai turi teisę pradėti mokytis ar pereiti į kitą mokyklą visoje Lietuvos Respublikos švietimo sistemoje.
4. Vokietijos vykdomajam atstovui suteikiama teisė Lietuvos Respublikoje steigti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą įgyvendinančias įstaigas, kuriose būtų prižiūrimi ir ugdomi dislokuoto vokiečių personalo vaikai nuo 0 iki 7 metų. Šias įstaigas administruoja jų pačių personalas arba švietimo teikėjai, turintys kvalifikaciją pagal Europos Sąjungos teisę. Ikimokyklinis / priešmokyklinis ugdymas vykdomas vokiečių kalba. Šiose vokiškose (įgyvendinančiose ikimokyklinį ir (arba) priešmokyklinį ugdymą) įstaigose teikiamas į ugdymą orientuotas pasirengimas mokyklai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, vaikai, lankę šias Vokietijos įstaigas, turi teisę pradėti mokytis arba pereiti į kitą Lietuvos Respublikos švietimo sistemos ugdymo įstaigą, įgyvendinančią ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
5. Be to, Vokietijos vykdomajam atstovui suteikiama teisė Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytose mokyklose steigti pailgintos dienos mokinių priežiūrą (popamokinę priežiūrą / visos dienos mokyklą), kurią vykdo jų pačių darbuotojai arba švietimo teikėjai (rangovai), turintys kvalifikaciją pagal Europos Sąjungos teisę.
6. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas Vokietijos švietimo įstaigose ir įstaigose, kuriose vykdoma popamokinė priežiūra veikia pagal Vokietijos teisės aktuose nustatytus ugdymo reikalavimus.
7. Vokietijos vykdomasis atstovas išduoda įstaigoms, įgyvendinančioms ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas ir popietinę priežiūrą (popamokinę priežiūrą) veiklos licenciją pagal Vokietijos teisės aktų reikalavimus ir prisiima šių įstaigų ir atsakingų švietimo teikėjų teisių ir funkcijų priežiūrą.
8. Mokymo lėšos šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytoms švietimo įstaigoms gali būti skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar kitų šaltinių kaip dotacija Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios taikomos nevalstybinėms Lietuvos Respublikos mokykloms. Ši tvarka taikoma kiekvienais atitinkamais metais ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti. Kad gautų Lietuvos Respublikos skiriamą finansavimą, minėtos švietimo įstaigos turi būti įtrauktos į nacionalinius registrus, jei pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus tai būtina finansavimui apskaičiuoti.
9. Dėl mokinių skaičiaus padidėjimo per mokslo metus šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytose švietimo įstaigose gali būti skiriamos papildomos mokymo lėšos ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
10. Švietimo teikėjams, atsakingiems už Vokietijos popamokinę priežiūrą, gali būti skiriama tokia pati finansinė parama iš savivaldybių biudžetų, kokia Lietuvoje skiriama savivaldybių mokykloms popamokinei priežiūrai (popamokinei priežiūrai ar visos dienos mokyklos veikloms) pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir atitinkamos savivaldybės teisės aktų reikalavimus.
11. Kauno miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė arba kitos Lietuvos Respublikos savivaldybės, jei taip susitaria abiejų Šalių kompetentingos institucijos, užtikrina šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytų švietimo įstaigų infrastruktūrą, įskaitant statybą ar plėtrą, jei būtina. Lietuva finansuoja minėtos infrastruktūros statybą ar plėtrą.
12. Šio straipsnio 11 dalyje nurodyta infrastruktūra savivaldybių sprendimu perduodama laikinai naudoti ir valdyti Vokietijos vykdomajam atstovui arba jo įgaliotam atstovui laikotarpiui, ne ilgesniam nei 34 straipsnio 3 dalyje nustatytas šio Susitarimo galiojimo laikas. Infrastruktūros naudojimo ir valdymo sąlygos (įskaitant išlaidų pasidalijimą, jei būtina) nustatomos atitinkamos savivaldybės ir Vokietijos vykdomojo atstovo arba jo įgalioto atstovo susitarime.
33 straipsnis
Įgyvendinimas ir ginčų sprendimas
1. Visi šiame Susitarime nurodyti įsipareigojimai vykdomi atsižvelgiant į turimas šiam tikslui patvirtintas asignuotas lėšas.
2. Prireikus Šalys arba jų vykdomieji atstovai, siekdami įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas, gali sudaryti įgyvendinimo susitarimus.
3. Šalys arba jų vykdomieji atstovai bent kartą per metus susitinka abipusiu susitarimu pasirinktoje vietoje pasitarti dėl santykių gynybos srityje, pagal šį Susitarimą vykdomos veiklos ir kitų abiem Šalims svarbių dalykų.
4. Siekiant tinkamai įgyvendinti šį Susitarimą, vykdomieji atstovai konsultuojasi prireikus, tačiau ne rečiau nei kartą per metus. Vykdomieji atstovai parengia procedūras, kuriomis vadovaudamiesi jų atitinkami darbuotojai tarpusavyje konsultuojasi dėl visų su veiksmingu Susitarimo įgyvendinimu susijusių dalykų.
5. Ginčai sprendžiami kuo žemesniu lygiu, o prireikus perduodami spręsti vykdomiesiems atstovams, kad šie išnagrinėtų ginčą ir priimtų sprendimą. Ginčai, kurių vykdomieji atstovai išspręsti negali, atitinkamai perduodami Šalims, kad šios pakonsultuotų arba priimtų sprendimą.
34 straipsnis
Susitarimo įsigaliojimas, pakeitimai ir galiojimo trukmė
1. Šis Susitarimas įsigalioja dieną, kurią gaunama paskutinė iš diplomatinių notų, kuriomis kiekviena Šalis praneša viena kitai, kad atliko šiam Susitarimui įsigalioti reikalingas vidaus procedūras.
2. Išskyrus 6, 14, 15, 16 ir 29 straipsnius, šis Susitarimas po pasirašymo taikomas laikinai, nuo dienos, kai Lietuva diplomatine nota praneša Vokietijai, kad atliko šiam Susitarimui laikinai taikyti reikalingas vidaus procedūras. Vokietija taikys šį Susitarimą laikinai nuo pasirašymo dienos, atsižvelgiant į galiojančiuose teisės aktuose nustatytus apribojimus.
3. Šis Susitarimas galioja 10 metų, jis bus automatiškai pratęsiamas vėlesniems penkerių metų laikotarpiams, nebent viena iš šalių diplomatiniais kanalais tinkamai raštu praneš apie savo ketinimą nutraukti Susitarimą. Susitarimas nustoja galioti pasibaigus tretiesiems metams po to, kai buvo gauta nota dėl jo nutraukimo.
4. Šis Susitarimas gali būti keičiamas Šalių rašytiniu susitarimu. Bet kokie pakeitimai įsigalioja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
5. Šio Susitarimo A ir B priedai gali būti keičiami vykdomųjų atstovų rašytiniu susitarimu. Pakeitimai įsigalios šio straipsnio 1 d. nustatyta tvarka.
PASIRAŠYTA Berlyne 2024 m. rugsėjo 13 d. dviem egzemplioriais lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo nuostatų aiškinimo, turi būti vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
INFRASTRUKTŪROS OBJEKTAI IR ZONOS, DĖL KURIŲ SUSITARIAMA