Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4355
2017 m.kovo 15 d. Nr. 195
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. SV-S-1531 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti šioms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4355 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms:
1.1. Įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriame siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnį, 1 ir 3 dalims dėl šių priežasčių:
1.1.1. Sąvoka „apmokestinamoji pakuotė“ apibrėžta Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, todėl analogiškos sąvokos vartojimas Įstatymo 2 straipsnyje – perteklinis.
1.1.2. Sąvokos „pakuočių atliekų surinkėjas (vežėjas)“ apibrėžtis netikslinga, nes šios sąvokos turinys aiškiai atsispindi Įstatymo 2 straipsnio 14 ir 20 dalių, Įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 16 dalies, taip pat Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatose. Be to, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pakuočių atliekų surinkėju laikomas tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą, tiek atliekų tvarkytojas, vykdantis nekomunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkimą.
1.2. Įstatymo projekto 5 straipsniui, kuriame siūloma papildyti Įstatymą 122 straipsniu, dėl šių priežasčių:
1.2.1. Siūloma Įstatymo 122 straipsnio 1 dalies formuluotė savo turiniu prieštarauja Įstatymo 30 straipsnio 10 dalies 5 punktui ir 17 dalies 5 punktui, nustatantiems, kad savivaldybė privalo užtikrinti buityje susidarančių pavojingų atliekų atskirą surinkimą, ir neatitinka galiojančių Įstatymo nuostatų, nes siūlo priešingą negu šiuo metu nustatyta veikiančioje atliekų tvarkymo sistemoje pareigų ir atsakomybių pasidalijimą. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, kaip savarankiška savivaldybių funkcija, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Būtina pažymėti, kad Įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal nustatytus teisės aktų ir sudarytų sutarčių dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų reikalavimus užtikrina atliekų tvarkytojas, teikiantis šią paslaugą. Gyventojai neatsakingi už buityje susidarančių pavojingų atliekų sutvarkymą (jie atsakingi tik už atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietoje). Gyventojai negali daryti įtakos atliekų sutvarkymo procesui ir prisiimti už tai atsakomybės, nes neturi jokių teisinių santykių su galutiniais atliekų tvarkytojais. Juridinių asmenų (atliekų darytojų) pareigos aiškiai nustatytos Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje − atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis Įstatymo 301 straipsniu.
1.2.2. Kadangi Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. balandžio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 ir 3415 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2301, siūlomo Įstatymo 122 straipsnio 2 ir 3 dalys jau neaktualios, nes jose siūlomos nuostatos reglamentuotos.
1.2.3. Siūlomos Įstatymo 122 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl privalomo atliekų rūšiavimo įvirtintos Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje ir 30 straipsnio 13 dalyje. Atliekų rūšiavimo tvarka nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.
1.2.4. Siūlomos Įstatymo 122 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad asmenys, vykdantys mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą, privalo iš mišrių komunalinių atliekų srauto išimti ir perduoti pavojingąsias atliekas pavojingųjų atliekų tvarkytojams, jau įtvirtintos Įstatymo 30 straipsnio 18 dalyje, kurioje nurodyta, kad savivaldybės privalo užtikrinti, kad sąvartynuose būtų šalinamos jų teritorijose surinktos tik po rūšiavimo likusios netinkamos naudoti komunalinės atliekos. Vadinasi, savivaldybės privalo užtikrinti, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys atliekų tvarkytojai vykdytų mišrių komunalinių atliekų rūšiavimą. Taip pat Įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad regioniniame nepavojingųjų atliekų sąvartyne gali būti šalinamos tik nepavojingosios atliekos.
1.3. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 daliai, kurioje siūloma Įstatymo 30 straipsnio 3 dalį papildyti 10 punktu, ir 8 straipsnio 3 daliai, kurioje siūloma pakeisti Įstatymo 30 straipsnio 16 dalį, nes siūlomi pakeitimai nepagrįstai ir neproporcingai ribotų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją ir susiaurintų savivaldybių funkcijas, o tai galėtų neigiamai paveikti komunalinių atliekų, taip pat ir pakuočių atliekų, tvarkymo paslaugos kainą ir kokybę. Šiuo metu kiekviena savivaldybė (ar jos pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius) sudaro su pakuočių atliekų tvarkytoju sutartis dėl paslaugos teikimo savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas pakuočių atliekų tvarkytojas, atsižvelgdamas į rinkos sąlygas, turi galimybę savarankiškai spręsti, kaip organizuoti pakuočių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą perdirbti / naudoti ir perdirbimą / naudojimą, – visas šias paslaugas teikti pačiam ar sudaryti su kitais atliekų tvarkytojais sutartis dėl tam tikrų paslaugų teikimo. Taigi pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo perdirbti / naudoti ir perdirbimo / naudojimo segmentuose iš esmės veikia laisva konkurencija. Įstatymo projekte siūloma esamą modelį, kurį taikant galima konkurencija rinkoje, pakeisti kitu modeliu, kurį įdiegus vyktų konkurencija dėl rinkos, ypač tuo atveju, jeigu organizacijos, pavyzdžiui, skelbtų vieną konkursą parinkti atliekų tvarkytojui, kuris paruoš perdirbti / naudoti visas pakuočių atliekas, surinktas visų savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tai smarkiai kliudytų ūkio subjektams įeiti į rinką, dirbtinai sumažintų rinkoje (rinkose) jau veikiančių ūkio subjektų.
Pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnį licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos turi visas galimybes dalyvauti parenkant atliekų tvarkytojus, teiksiančius komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymo paslaugą (komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus) savivaldybės teritorijoje: savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos, pasirašydamos bendradarbiavimo sutartis, numato komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjų parinkimo tvarką; pagal šioje tvarkoje sulygtas sąlygas savivaldybės teisės aktų nustatyta tvarka parenka komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų surinkėjus (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuodamos konkursus, parenka atliekų surinkėjus, su kuriais sudarys pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis dėl savivaldybių komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo); su tokiais atrinktais pakuočių atliekų surinkėjais savivaldybės ir licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos pasirašo trišales pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo sutartis. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pakuočių atliekų tvarkymo reikalavimų reglamentavimas – Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo, o ne Įstatymo objektas.
1.4. Įstatymo projekto 10 straipsniui, kuriame siūloma papildyti Įstatymo 34 straipsnio 3 dalį 5 punktu, praplečiančiu Atliekų tvarkymo programos (toliau – Programa) lėšų naudojimo galimybes, dėl šių priežasčių:
1.4.1. Sukūrus tokį mechanizmą, kai Programos lėšos skiriamos nuostoliams dėl gamintojų ir importuotojų prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų padengti, Lietuvoje būtų sudėtingiau taikyti gamintojo atsakomybės principą.
1.4.2. Dalį Programos lėšų numačius skirti nuostoliams dėl gamintojų ir importuotojų prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų padengti, tam tikra lėšų suma kasmet būtų įšaldyta, jų negalima būtų panaudoti kitiems atliekų tvarkymo tikslams, nes metų pradžioje skirstant Programos lėšas būtų neįmanoma prognozuoti, kiek per metus gamintojų ir importuotojų neįvykdys savo įsipareigojimų.
1.5. Įstatymo projekto 16 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti Įstatymo 3421 straipsnio 1 ir 3 dalis, nes Įstatymo 3421 straipsnis taikomas visiems pakuočių atliekų tvarkytojams – tiek surenkantiems pakuočių atliekas, tiek paruošiantiems jas naudoti, tiek jas naudojantiems (perdirbantiems), taigi Įstatymo projekto 16 straipsnyje siūlomi pakeitimai ir papildymai netikslingi ir pertekliniai.
1.6. Įstatymo projekto 20 straipsniui, kuriame siūloma pakeisti Įstatymo 3432 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 3432 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes siūlomi pakeitimai sudarytų išskirtines sąlygas nedidelei atliekų tvarkytojų grupei (metalinių pakuočių atliekų tvarkytojams), taigi pažeistų lygiateisiškumo principą.
2. Iš dalies pritarti šioms Įstatymo projekto nuostatoms ir pasiūlyti jas tobulinti pagal šias pastabas:
2.1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 daliai, kurioje siūloma papildyti Įstatymą 2 straipsnio 441 dalimi, ir 8 straipsnio 2 daliai, kurioje siūloma pakeisti Įstatymo 30 straipsnio 15 dalį. Pagal Įstatymo 341 straipsnio 6 dalį, 3415 straipsnio 3 dalį, 3418 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas gali ne tik elektros ir elektroninės įrangos ir pakuočių gamintojai ir importuotojai, bet ir baterijų ir akumuliatorių (tiek tiekiamų rinkai kaip atskiri gaminiai, tiek įmontuotų į kitus gaminius – tokios baterijos ir akumuliatoriai nelaikomi apmokestinamaisiais gaminiais) ir kitų apmokestinamųjų gaminių (tokių kaip vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai, padangos) gamintojai ir importuotojai. Todėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje dėstomą Įstatymo 2 straipsnio 441 dalį ir 8 straipsnio 2 dalyje dėstomą Įstatymo 30 straipsnio 15 dalį reikėtų išdėstyti taip:
„441. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.“
„15. Šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytai pareigai organizuoti atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkymą ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti, sudarydami sutartis su savivaldybėmis, gamintojai ir importuotojai ar licencijuotos organizacijos gali diegti papildančias atliekų surinkimo sistemas, prioritetą teikdami savivaldybių organizuojamoms komunalinių atliekų tvarkymo sistemoms. Šiuo atveju atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2.2. Siekiant Įstatymu reglamentuoti esmines atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano dalis ir išvengti galimo atliekų tvarkymo paslaugų kainų reguliavimo nustatant atliekų tvarkymo įkainius, Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomą Įstatymo 11 straipsnį reikėtų išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos
1. Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir po jos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Įmonė, kuri privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą gali pradėti vykdyti tik turėdama aplinkos ministro nustatyta tvarka parengtą ir suderintą atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą ir sudarytą šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkančią laidavimo draudimo sutartį ar banko garantiją.
3. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane turi būti numatyta:
1) didžiausias leidžiamas įmonėje laikyti atliekų (įskaitant atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas) kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;
4. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas nederinamas, jeigu jis neatitinka šio straipsnio 3 dalies 1–3 punktų nuostatų ir (ar) parengtas nesilaikant aplinkos ministro nustatytos tvarkos ir (ar) nepateikti visi aplinkos ministro nustatytoje tvarkoje nurodyti dokumentai.
5. Laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos suma turi padengti išlaidas įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, būtinas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytoms atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo priemonėms įgyvendinti. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato laidavimo draudimo sutarties ar banko garantijos sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į nurodytas išlaidų rūšis, tvarką.“
2.3. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje elgesio taisyklė turėtų būti dėstoma iš pradžių nurodžius atvejus, kuriais licencijos reikia, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimą Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ licencijos turėtų būti išduodamos per Licencijų informacinę sistemą ar kitą valstybės informacinę sistemą, registrą (atsisakant licencijų dublikatų išdavimo), taip pat atsisakant nuostatų, kurios yra Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo reguliavimo dalykas, reikėtų išbraukti Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, o Įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo Įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„1. Pavojingąsias atliekas ketinančios tvarkyti įmonės, neturinčios šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodytų leidimų, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją.“
„3. Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles, nustatančias reikalavimų, susijusių su pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijų išdavimu, atsisakymu jas išduoti, licencijų duomenų tikslinimu, licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, įgyvendinimo tvarką, tvirtina aplinkos ministras. Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.“
2.4. Siekiant įgyvendinti Įstatymo 122 straipsnio 4 dalyje siūlomą teisinio reguliavimo priemonę, būtina keisti Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje pateiktos sąvokos „atliekų laikymas“ apibrėžtį ir ją išdėstyti taip: „Atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.“
2.5. Siekiant maisto atliekų priežiūros jų susidarymo vietoje funkcijas perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, pagerinti maisto atliekų tvarkymo jų susidarymo vietoje priežiūrą, sumažinti kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus patenkančių maisto atliekų kiekį, didinti šių atliekų perdirbimą gaminant biodujas ir (ar) jas kompostuojant, taip pat mažinti priežiūrą vykdančių institucijų keliamą administracinę naštą maisto tvarkymo subjektams, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnį tikslinga papildyti 241 ir 64 dalimis:
„241. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.“
„64. Sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.“
2.6. Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 302 straipsnio 1 dalį ir Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalimi keičiamo Įstatymo 302 straipsnio 5 dalį reikėtų patikslinti – įrašyti Įstatymo 302 straipsnio 3 dalyje vartojamą formuluotę „už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą“.
2.7. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 111 straipsnį priežiūrą atliekų tvarkymo srityje atlieka aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai, o ne vartotojai, ir siekiant didinti padangų importuotojų atsakomybę ir tobulinti padangų atliekų tvarkymą, Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Įstatymo 3418 straipsnio 4 dalies 4 punktą tikslinga išdėstyti taip: „4) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė prekybos vietoje parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;“, taip pat papildyti šią dalį 5 punktu: „5) aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantiems pareigūnams ir kitiems pareigūnams pareikalavus, pateikti Įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, nurodančius padangų importuotoją, kuris Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais patiekė platintojo parduodamas padangas ir yra atsakingas už šiame straipsnyje padangų gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymą;“.
2.8. Siekiant pateikti tikslias atitinkamų Įstatymo nuostatų nuorodas, Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 3422 straipsnio 4 dalį reikėtų išdėstyti taip:
2.9. Kad Įstatymo nuostatos nesidubliuotų, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 17 straipsniu keičiamo Įstatymo 3422 straipsnio 5 dalies ir Įstatymo 3422 straipsnio 6–14 dalis laikyti 5–13 dalimis.
2.10. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatas, į tai, kad procentinis dydis, nustatytas siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas asmenims (tai yra reikalavimas vienyti ne mažiau kaip 10 procentų rinkos dalyvių – gamintojų ir importuotojų, tiekiančių Lietuvos rinkai elektros ir elektroninę įrangą, gaminių pripildytas pakuotes) ribotų veiklos pradžią ir rinkoje galinčių veikti subjektų skaičių, o šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas objektyviai nepagrįsti, taip pat į tai, kad juridinių asmenų atsakomybė už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamą Įstatymo aštuntąjį8 skirsnį reikėtų patikslinti ir išdėstyti taip:
„AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS
gaminių ir Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimo licencijavimas
3423 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas
1. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, nustatančias reikalavimų, susijusių su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimu, atsisakymu išduoti tokias licencijas, jų keitimu, įspėjimu apie galimą tokių licencijų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarką, tvirtina Vyriausybė.
2. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, keičia, atsisako ją išduoti, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijas išduodanti institucija). Licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdanti institucija).
3424 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys
Nustatomos šios gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:
2) apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymui organizuoti);
5) elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija (ši licencija išduodama visų kategorijų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymui organizuoti);
7) elektros ir elektroninės įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
8) elektros ir elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;
3425 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų išdavimo sąlygos
1. Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai pagal šio Įstatymo 342 straipsnyje, 345 straipsnyje, 3412 straipsnyje, 3416 straipsnyje, 3419 straipsnyje, 3422 straipsnyje ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus kolektyvaus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimus, ir licencijas išduodančiai institucijai pateikus:
2) pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus dokumentus:
a) atliekų tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, ir kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotys, užtikrinta gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros plėtra;
b) atliekų tvarkymo finansavimo schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus finansuojamas;
3) dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma asmenims, siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją);
4) dokumentus, įrodančius, kad licenciją siekiantis gauti asmuo nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, vykdo įsipareigojimus muitinei ir neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (įskaitant atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas).
2. Tam pačiam licencijos turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio Įstatymo 3424 straipsnyje nurodytų licencijų, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas išimtis.
3. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 9 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio Įstatymo 3424 straipsnio 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.
4. Licencijos turėtojui, kurio nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas ir akumuliatorius, kartu su šio Įstatymo 3424 straipsnio 5 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio Įstatymo 3424 straipsnio 3 punkte nurodyta licencija.
5. Licencijas išduodanti institucija išduoda licenciją ar motyvuotai atsisako išduoti licenciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas ir kiti licencijai gauti reikalingi dokumentai gauti, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, praneša asmeniui, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, kad jo pateiktas prašymas atmestas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
6. Jeigu asmuo, kuris kreipėsi dėl licencijos išdavimo, per licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 5 darbo dienos, bet ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją, gavimo, nepateikia trūkstamų dokumentų ar informacijos, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokio termino pabaigos priima sprendimą motyvuotai atsisakyti išduoti licenciją ir per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo apie šį sprendimą informuoja prašymą išduoti licenciją pateikusį asmenį.
7. Jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti, terminas, per kurį turi būti išduota licencija arba motyvuotai atsisakyta išduoti licenciją, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais gali būti pratęstas.
8. Asmeniui išduotoje licencijoje nurodoma licencijos išdavimo data, licencijos numeris, licencijos turėtojo rekvizitai (licencijos turėtojo pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas), licencijuojamos veiklos rūšis, licenciją išdavusi institucija.
9. Licencija neišduodama, jeigu:
3) licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo finansavimas;
5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondui, nevykdo įsipareigojimų muitinei arba turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
3426 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos
1. Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:
1) tvarkyti gaminių ar pakuočių atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;
4) licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;
5) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti pagal aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;
6) kartu su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;
7) licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;
8) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kasmet pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams).
2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą ataskaitą licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti šią ataskaitą paskelbdamas savo interneto svetainėje.
3. Licencijos turėtojas kartu su šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta ataskaita ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais dokumentais privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius, kad licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: pasirašytų sutarčių kopijas, išskyrus sutartyse pateiktą konfidencialią informaciją, gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kopijas, sąskaitas faktūras ir (ar) kitus dokumentus ir medžiagą, įrodančius, kad organizuotos ir vykdytos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, dokumentus, įrodančius, kad apmokėtos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir visuomenės švietimo ir informavimo (gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais) priemonių organizavimo ir vykdymo išlaidos, kaip numatyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.
3427 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos
1. Licencija turi būti keičiama pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo duomenims (licencijos turėtojo rekvizitams).
2. Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo rekvizitams, licencijos turėtojas apie tai privalo raštu pranešti licencijas išduodančiai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.
3. Licencijas išduodanti institucija per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio Įstatymo 3425 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją. Licencija nekeičiama, jeigu licencijos turėtojas pateikia neteisingus duomenis licencijai keisti.
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui. Licencijas išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas pratęsiamas, ir terminą, per kurį asmens prašymas bus išnagrinėtas. Terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas, jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti.
5. Licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją, jeigu:
1) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir duomenys, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;
3428 straipsnis. Įspėjimas apie galimą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimo sustabdymas
1. Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu (netaikoma šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju):
2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai pateikė klaidingus duomenis ir (ar) informaciją. Šiuo atveju duomenys laikomi klaidingais, jeigu licencijos turėtojas per klaidą pateikė licencijuojamos veiklos priežiūrą vykdančiai institucijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją;
3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka bent vieno iš kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 342 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 3 dalyje, 3416 straipsnio 3 dalyje, 3419 straipsnio 2 dalyje, 3422 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14 dalyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9 dalyse.
2. Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ar gavusi apie juos informacijos, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (arba) pažeidimus ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turi būti:
1) ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, bet ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (toliau – įspėjimas) gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir (ar) 5 punkte, ir (ar) 6 punkte, ir (ar) 7 punkte, ir (ar) 8 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą;
2) ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, bet ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (ar) 2 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą;
3) ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, bet ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos.
4. Jeigu licencijos turėtojas per įspėjime nurodytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įspėjime nurodyto termino pabaigos priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją, nurodydama šio sprendimo priežastis ir ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo terminą, per kurį, norint panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jos turi būti pašalintos ir pateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko sprendime nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai.
5. Kai licencijos turėtojas per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (arba) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo panaikina licencijos galiojimo sustabdymą.
6. Reikalavimas įspėti licencijos turėtoją apie ketinamas taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones (įspėjimą ir licencijos galiojimo sustabdymą) nustatant terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų visuomenės interesą, ir dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas nedelsiant.
3429 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas
1. Licencijos galiojimas panaikinamas:
3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą neišnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (arba) nepanaikinti tokiame sprendime nurodyti pažeidimai ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko šios aplinkybės ir (arba) panaikinti šie pažeidimai, ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;
2. Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių pagrindų atsiradimo priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją.“
2.11. Kaip jau pažymėta, procentinis dydis, nustatytas siekiantiems gauti elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas asmenims (tai yra reikalavimas vienyti ne mažiau kaip 10 procentų rinkos dalyvių – gamintojų ir importuotojų, tiekiančių Lietuvos rinkai elektros ir elektroninę įrangą, gaminių pripildytas pakuotes), ribotų veiklos pradžią ir rinkoje galinčių veikti subjektų skaičių, o šių ribojimų būtinumas ir proporcingumas objektyviai nepagrįsti, todėl reikėtų atitinkamai tikslinti Įstatymo projektą – pripažinti netekusiomis galios Įstatymo 342 straipsnio 2 dalies nuostatas ir keisti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą – pripažinti netekusiomis galios šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pirmojo sakinio nuostatas.
3. Pritarti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio, 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 12 straipsnio 2, 5–9 dalių, 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio, 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 24 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo Įstatymo 302 straipsnio 2 dalies, 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 342 straipsnio 3 dalies, 12 straipsniu keičiamo Įstatymo 345 straipsnio 2 dalies, 13 straipsniu keičiamo Įstatymo 3412 straipsnio 2 dalies, 14 straipsniu keičiamo Įstatymo 3416 straipsnio 2 dalies, 19 straipsniu keičiamo Įstatymo 3424 straipsnio ir 3425 straipsnio pakeitimams.
4. Kadangi Įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai, tikslinga nustatyti pereinamojo pobūdžio nuostatas, kad būtų užtikrinta teisėtų lūkesčių apsauga ir atitiktis teisinio reguliavimo stabilumo principams, taigi ir vėlesnius Įstatymo projekto 21 straipsnyje nurodytą įstatymo įsigaliojimo terminą ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminą.