LIETUVOS RESPUBLIKOS IR UKRAINOS
SUTARTIS DĖL BENDRADARBIAVIMO SAUGUMO SRITYJE
Preambulė
griežtai smerkdamos Rusijos vykdomą plataus masto agresijos karą prieš nepriklausomą, taikią ir demokratinę Ukrainos valstybę, taip pat Baltarusijos bendrininkavimą jį vykdant;
dar kartą patvirtindamos savo tvirtą paramą Lietuvos ir Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui pagal atitinkamais 1990 ir 1991 metais tarptautiniu mastu pripažintas jų sienas, įskaitant teritorinius vandenis;
primindamos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliuciją
Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ ir Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. kovo 14 d. rezoliuciją Nr. XIV-2491 „Dėl visapusės paramos Ukrainos pergalei pasiekti“, kuriomis vienareikšmiškai ir tvirtai reiškiama parama Ukrainai ir tvirtas Lietuvos įsipareigojimas stiprinti Ukrainos suverenitetą ir gerovę;
įsipareigojusios puoselėti bendras demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms vertybes;
dar kartą patvirtindamos tarptautinės teisės principus, įtvirtintus Jungtinių Tautų Chartijoje (JT Chartija), Helsinkio baigiamajame akte, Paryžiaus chartijoje, tarp jų valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą bei sienų neliečiamumą, kurie yra labai svarbūs Europos ir pasaulio saugumui;
remdamosi giliomis istorinėmis savo tautų draugystės šaknimis, taip pat Lietuvos ir Ukrainos strategine partneryste;
įsipareigojusios šiuo itin sunkiu metu vieningai palaikyti Ukrainą iki jos pergalės prieš Rusijos valstybę agresorę;
visapusiškai remdamos prigimtinę Ukrainos savigynos teisę pagal JT Chartijos 51 straipsnį apsaugoti savo nepriklausomybę ir suverenitetą bei atkurti teritorinį vientisumą;
pripažindamos, kad drąsi Ukrainos kova su Rusijos valstybe agresore atlieka lemiamą vaidmenį ginant euroatlantinį saugumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką,
tvirtai remdamos Ukrainos siekį tapti visateise Europos Sąjungos (ES) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) nare;
primindamos, kad Rusija, pradėjusi neišprovokuotą, nepagrįstą ir neteisėtą agresijos karą prieš Ukrainą, išlieka pagrindinė grėsmė ne tik nepriklausomai ir demokratinei Ukrainai, bet ir Lietuvai, visai euroatlantinei erdvei, demokratinei ir taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai, taikai ir stabilumui pasaulyje;
primindamos ankstesnes Rusijos įvykdytas abiejų šalių okupacijas, Rusijos polinkį į istorinį revizionizmą ir daugybę siaubingų praeities nusikaltimų, tokių kaip masiniai trėmimai, dirbtinai sukeltas badas, politiniai persekiojimai ir daugelis kitų, už kuriuos niekada nebuvo atsakyta, siekdamos užtikrinti visišką Rusijos atsakomybę už agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą ir kitus prieš Ukrainos žmones įvykdytus šiurkščiausius tarptautinės teisės pažeidimus ir būdamos pasirengusios kartu siekti, kad kaltininkai ir politiniai lyderiai, atsakingi už šiuos žiaurius nusikaltimus, būtų patraukti atsakomybėn;
pripažindamos įsiveržusios Rusijos kariuomenės padarytų sugriovimų mastą bei sunkumą ir pasirengusios padėti Ukrainai atkurti šalį;
remdamos visas paramos Ukrainai pastangas, kuriomis siekiama jos pergalės, ir būdamos įsitikinusios, kad ilgalaikę taiką galima pasiekti tik atkaklumu ir stiprinant aljansus,
kartu nusprendė stiprinti savo bendradarbiavimą saugumo srityje vykdydamos šioje Sutartyje dėl bendradarbiavimo saugumo srityje (toliau – Sutartis) nustatytus ilgalaikius dvišalius saugumo įsipareigojimus ir priemones.
I dalis
Įvadas
Taikymo sritis
1. Šia Sutartimi siekiama toliau įgyvendinti 2023 m. liepos 12 d. Vilniuje Didžiojo septyneto šalių grupės (G7) narių priimtą Bendrą paramos Ukrainai deklaraciją (toliau – G7 deklaracija). Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis prie šios deklaracijos prisijungė 2023 m. rugpjūčio 17 d. bendra Lietuvos, Estijos ir Latvijos ministrų pirmininkų deklaracija.
2. Ši Sutartis grindžiama 1994 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos draugystės ir bendradarbiavimo sutartimi. Šalys ir toliau ieškos būdų stiprinti savo strateginę ilgalaikę partnerystę.
3. Šia Sutartimi Šalys siekia glaudesnio bendradarbiavimo ir partnerystės, grindžiamos įsipareigojimu ginti ir saugoti taisyklėmis paremtą tarptautinę tvarką, bendrus demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių principus bei kiekvienos šalies teisę pasirinkti savo saugumo priemones.
4. Pripažindama reikšmingą Ukrainos pažangą įgyvendinant reformas, Lietuva ir toliau tvirtai pasisako už visišką Ukrainos europinę ir euroatlantinę integraciją. Šalys patvirtina, kad stipri, saugi, nepriklausoma ir klestinti Ukraina, visateisė ES ir NATO narė, taps svariu veiksniu užtikrinant Europos ir euroatlantinės erdvės taiką ir saugumą. Šalys yra tvirtai įsitikinusios, kad tik narystė NATO suteiks Ukrainai tvirčiausias saugumo garantijas ir patikimą atgrasymo priemonę, reikalingą siekiant užkirsti kelią galimiems ekspansinės Rusijos agresijos bandymams. Remdamosi Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sprendimais, Šalys ir toliau aktyviai koordinuos savo veiksmus ir bendradarbiaus siekdamos, kad Ukraina kuo greičiau taptų Aljanso nare. Europos Vadovų Tarybai 2023 m. gruodžio 15 d. priėmus sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina, Šalys sieks, kad Ukraina kuo greičiau įstotų į ES.
5. Pagrindinės saugumo įsipareigojimų, kuriems taikoma ši Sutartis, sudedamosios dalys yra šios:
- reguliaraus Šalių strateginio ir politinio dialogo susitikimų visais klausimais, susijusiais su Ukrainos gynyba nuo agresoriaus ir Ukrainos pergale, užtikrinimas;
- Lietuvos karinės, humanitarinės ir finansinės paramos teikimas Ukrainai, siekiant apsaugoti ir atkurti jos teritorinį vientisumą pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas;
- abipusiškai naudingo bendradarbiavimo saugumo srityje stiprinimas;
- Ukrainos ekonominio ir energetinio stabilumo bei atsparumo stiprinimas;
- parama Ukrainai sparčiai siekiant narystės NATO, įskaitant paramą Ukrainai įgyvendinant jos reformų darbotvarkę, toliau didinant sąveikumą su NATO, dalijantis Lietuvos patirtimi ir žiniomis;
- parama Ukrainos visateisei narystei ES;
- kitos sritys, dėl kurių susitarta įgyvendinant strateginį dialogą.
II dalis
Strateginis ir politinis dialogas
6. Strateginis dialogas
Šalys reguliariai rengs strateginio dialogo susitikimus prezidentų, ministrų pirmininkų ir užsienio reikalų bei gynybos ministrų lygiu. Šiuose susitikimuose bus nustatomos Šalių bendradarbiavimo strateginės gairės įgyvendinant šią Sutartį per ateinančius 2–3 metus ir stebimas vykstantis bendradarbiavimas. Šie susitikimai turėtų būti rengiami bet kurios iš Šalių prašymu, pageidautina bent kartą per metus.
7. Politinis dialogas
Šalys reguliariai rengs politinio dialogo susitikimus užsienio reikalų ir gynybos ministerijų politinių direktorių ir šių ministerijų atitinkamų departamentų direktorių lygiu. Šie susitikimai turėtų būti rengiami bet kurios iš Šalių prašymu, pageidautina bent kartą per metus. Šalys taip pat užtikrins glaudų atitinkamų sektorių ministerijų dialogą ir bendradarbiavimą.
8. Bendradarbiavimas tarptautiniuose forumuose
Šalys glaudžiai bendradarbiaus tarptautiniuose forumuose ir imsis koordinuotų ir principingų tarptautinių institucijų ir kitų tarptautinių partnerių veiksmų, kuriais būtų remiama Ukrainos pergalė prieš agresorių, užtikrindamos kuo platesnę pastarojo izoliaciją, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, agresoriaus pašalinimą iš tarptautinių organizacijų ir formatų bei jo narystės teisių sustabdymą atitinkamuose šių organizacijų valdymo organuose. Siekiant koordinuoti veiksmus šioje srityje, bus reguliariai rengiami Šalių misijų prie tarptautinių organizacijų vadovų susitikimai. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos Šalių misijų vadovams trečiosiose šalyse koordinuoti savo veiklą.
III dalis
Saugumas, gynyba ir karinis bendradarbiavimas
9. Prieš prasidedant plataus masto Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, Lietuva suteikė Ukrainai paramą letaliniais ginklais, tarp jų svarbias oro gynybos priemones, ir taip sulėtino agresoriaus veiksmus 2022 metų pradžioje. Per dvejus metus suteikusi daugiau nei pusę milijardo eurų karinės paramos, Lietuva buvo viena didžiausių karinės pagalbos teikėjų Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgoms, siekiant atremti Rusijos agresiją. Lietuva taip pat teikė materialinę paramą, karinio personalo mokymus ir sužeistų Ukrainos karių reabilitaciją. Lietuva ir toliau rems Ukrainą tiek, kiek reikės, kad Ukraina galėtų veiksmingai ginti savo suverenitetą ir atkurti teritorinį vientisumą. Lietuvos Vyriausybė sieks kasmet teikti 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto dydžio paramą Ukrainai saugumo ir gynybos srityje. 2024 metais Lietuvos karinė parama Ukrainai jau pasiekė beveik 80 mln. eurų, įskaitant 35 mln. eurų, skirtų Čekijos iniciatyvai dėl bendro artilerijos amunicijos įsigijimo Ukrainai, ir šiais metais bus skirta dar keletas šios paramos paketų.
10. Šalys primena JT Chartijos 51 straipsnyje įtvirtintą prigimtinę valstybių teisę į individualią ir kolektyvinę savigyną ir tai, kad bet kokie bandymai jėga perbraižyti valstybių sienas yra neteisėti. Šalys patvirtina, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejama euroatlantinio ir pasaulio saugumo dalis. Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos gina ne tik savo valstybės suverenitetą, nepriklausomybę ir teritoriją, bet ir JT Chartiją, bendras vertybes ir pagrindinius demokratijos, žmogaus teisių ir tarptautinės teisės principus. Šalys dar kartą patvirtina kiekvienos valstybės suverenią teisę laisvai pasirinkti savo saugumo priemones.
11. Lietuvos ir Ukrainos partnerystė saugumo srityje turi tvirtą istorinį pagrindą. Mūsų tautas sieja glaudūs istoriniai ryšiai, minime bendras pergales prieš mūsų priešą, kuriose mūsų kariai parodė savo dvasią ir ryžtą. Lietuva pasiryžusi remti Ukrainą jos kovoje už nepriklausomą, demokratinę ir suverenią valstybę pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, pajėgią atgrasyti ir apsiginti.
12. Dar kartą pabrėždamos, kad Ukrainos ateitis yra NATO, Šalys pripažįsta, kad dvišaliai saugumo įsipareigojimai nepakeičia būsimos Ukrainos narystės NATO, bet papildo ir remia būsimą visateisę Ukrainos narystę. Lietuva sieks padėti Ukrainai didinti jos sąveikumą su NATO, taip pat paspartinti Ukrainos perėjimą prie NATO įrangos ir standartų.
13. Šalys kartu ir su kitais Ukrainos partneriais sieks užtikrinti, kad Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos galėtų visiškai atkurti Ukrainos teritorinį vientisumą pagal 1991 metais tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas, įskaitant teritorinius vandenis, taip pat stiprinti Ukrainos atsparumą, kad ji būtų pajėgi atgrasyti ir apsisaugoti nuo užpuolimų ir prievartos ateityje. Tai apims, be kita ko, bendradarbiavimą, kad Ukrainos karinės ir nekarinės saugumo institucijos galėtų efektyviai veikti pagal euroatlantinius standartus ir būtų visiškai atskaitingos Ukrainos žmonėms, parlamentui ir vyriausybei.
14. Šia Sutartimi:
Šalys bendradarbiaus siekdamos užtikrinti tvarias Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgas, galinčias ginti Ukrainą dabar ir atgrasyti Rusijos agresiją ateityje. Tai bus vykdoma nuolat teikiant saugumo pagalbą ir modernią karinę įrangą sausumos, oro, jūrų, kosmoso ir kibernetinėje bei elektromagnetinėje srityse, daugiausia dėmesio skiriant neatidėliotiniems Ukrainos poreikiams, skatinant didesnį sąveikumą su euroatlantiniais partneriais.
Kartu su kitais tarptautiniais partneriais Lietuva padės Ukrainai stiprinti atgrasymą nuo išorės agresorių, remdama modernių saugumo ir gynybos pajėgų kūrimą pagal Ateities pajėgų projektą, didinant jų sąveikumą su NATO ir prisidedant prie NATO pajėgų telkimo. Taip pat numatoma modernaus Ukrainos gynybos sektoriaus plėtra ir būsima narystė NATO, Lietuvai teikiant paramą šiose srityse:
o teikiant patarėjus reformų klausimais Ukrainos gynybos ministerijai ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniam štabui;
o organizuojant karinio ir teisėsaugos personalo mokymus, įskaitant instruktorių rengimo programas;
o bendradarbiaujant Ukrainos karinio švietimo sistemos plėtros srityje, kad ji atitiktų NATO principus ir standartus;
o stiprinant Ukrainos gynybos sektoriaus vientisumą;
o dalyvaujant pajėgumų koalicijose ir kitais formatais, skirtais Ukrainos pajėgumams stiprinti ir savigynos teisei užtikrinti;
o tiekiant letalinės ir neletalinės paramos paketus neatidėliotiniems poreikiams tenkinti;
o tiriant galimybes padėti sukaupti pakankamas atsargas, reikalingas Ukrainai atremti galimą agresiją ateityje;
o reabilituojant ir gydant Ukrainos karius;
o remontuojant karinę įrangą.
15. Lietuva ir toliau teiks ilgalaikes konsultacijas ir paramą gynybos valdymo ir politikos srityje, siekdama stiprinti Ukrainos gynybos ministerijos veiklą. Lietuva toliau laikosi įsipareigojimo teikti pagalbą Ukrainos gynybos ministerijai gynybos reformų srityje. Ukrainos prašymu Lietuvos patarėjai nacionalinio saugumo klausimais toliau dirbo karo metu ir tęs savo darbą tiek, kiek to reikės Ukrainai. Pagrindinės konsultavimo sritys yra šios: 1) profesinis karinis rengimas, 2) žmogiškųjų išteklių valdymas, 3) vadovavimas ir kontrolė, 4) kibernetinė gynyba ir 5) karinių pajėgumų plėtojimas.
16. Lietuva kartu su kitais partneriais vadovaus išminavimo pajėgumų koalicijai ir sieks reikšmingai prisidėti prie Ukrainos išminavimo pastangų. Išminavimo pajėgumų koalicija siekia, pirma, patenkinti skubius ir neatidėliotinus Ukrainos gynybos ministerijos ir saugumo bei gynybos pajėgų išminavimo poreikius ir, antra, padėti plėtoti modernius, šiuolaikiškus išminavimo pajėgumus – tai yra ilgalaikis tikslas („aprūpinti, apmokyti, palaikyti“). Kaip ir kitos pajėgumų koalicijos, išminavimo pajėgumų koalicija daugiausia dėmesio skirs veikiančių ilgalaikių išminavimo padalinių, atitinkančių vakarietiškus standartus ir turinčių tinkamas techninės priežiūros ir remonto struktūras, kūrimui. Lietuvos Respublikos viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai pavesta atlikti viešuosius pirkimus ir valdyti išminavimo koalicijos veiklai skirtas lėšas, jei išminavimo koalicijos partneriai savo sutartyse ar susitarimuose nesusitaria kitaip.
Šalys ir toliau sieks užtikrinti ir plėtoti humanitarinio išminavimo veiklą, įtraukdamos atitinkamus teisėsaugos institucijų padalinius, įskaitant mokymo iniciatyvas ir specializuotų humanitarinio išminavimo grupių dislokavimą.
17. Šalys susitaria, kad visi viešieji pirkimai, kurie yra būtini išminavimo pajėgumų koalicijos veiklai ir susiję su gynybos ar saugumo aspektais, bus atliekami pagal specialias procedūrines sutarčių sudarymo taisykles, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, skaidrumo taisykles, kvietimo derėtis kriterijus, derybų tvarkos taisykles ir reikalavimus, tiekėjų tinkamumo ir atrankos patikrinimą, sutarčių sudarymą ir peržiūros procedūras. Sutarčių sudarymo procedūrines taisykles nustatys:
- Lietuvos ir Ukrainos kompetentingos institucijos kartu su kitais partneriais, dalyvaujančiais tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose, skirtuose išminavimo pajėgumų koalicijos veiklai vykdyti;
- Lietuvos Respublikos viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra šių procedūrinių taisyklių laikysis atlikdama pirkimus, susijusius su gynybos ar saugumo aspektais išminavimo pajėgumų koalicijos kompetencijos srityje.
- Lietuva ir toliau pasiryžusi plėtoti ir stiprinti trišalę Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigadą LITPOLUKRBRIG, kurios tikslas – dalytis vakarietiška praktika ir procedūromis su Ukrainos kariškiais ir perduoti karinę NATO darbo kultūrą Ukrainos kariniams daliniams.
18. Ateityje Lietuva ketina atnaujinti karinio mokymo misijos darbą Ukrainoje, taip prisidėdama prie bendrų nacionalinių ir tarptautinių Ukrainos karių mokymo pastangų.
19. Šalys bendradarbiaus, kai tai praktiškai įmanoma, jūrų saugumo srityje, vadovaudamosi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir kitais tarptautiniais teisiniais dokumentais. Lietuva sieks remti Ukrainą plėtojant Ukrainos jūrų pajėgumus.
20. Žvalgyba ir kontržvalgyba
Šalys toliau stiprins bendradarbiavimą žvalgybos ir kontržvalgybos srityje pagal dvišaliais susitarimais grindžiamą sistemą, siekdamos aptikti Rusijos ar kitų priešiškų valstybinių ar nevalstybinių subjektų ardomąją veiklą, užkirsti jai kelią ir atgrasyti, kad apsaugotų Lietuvą ir Ukrainą nuo tokių piktavališkų veiksmų. Tai bus pasiekta dalijantis žvalgybos informacija ir patirtimi, taip pat bendradarbiaujant Šalių žvalgybos ir saugumo tarnyboms, be kita ko, vykdant bendras iniciatyvas ir mokymus, bet tuo neapsiribojant.
21. Kibernetinė erdvė:
1) Šalys glaudžiai bendradarbiaus kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos srityje, kad užkirstų kelią Rusijos ir bet kokiai kitai kibernetinei agresijai, kibernetiniam šnipinėjimui ir hibridiniam karui, juos aptiktų, atgrasytų ir kovotų su jais, taip pat nustatytų ir atgrasytų bet kokius valstybinius ir nevalstybinius subjektus nuo neatsakingo, piktavališko ir prieš Šalis nukreipto kibernetinių pajėgumų naudojimo. Tai bus pasiekta stiprinant kibernetinį atsparumą, užtikrinant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugą ir teikiant techninę pagalbą Ukrainai.
2) Šalys pripažįsta, kad reikia dėti bendras pastangas ir sutelkti techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, siekiant galutinio tikslo užtikrinti tinkamą atsaką didelio masto nacionalinių ar tarptautinių kibernetinių incidentų atveju, jei įmanoma, pasinaudojant daugiašaliais kibernetinės gynybos pajėgumais.
22. Šalys dalysis patirtimi kuriant ir plėtojant vidaus mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros kibernetinio saugumo produktus ir sieks abipusiškai naudingo bendradarbiavimo kartu dirbant Regioniniame kibernetinės gynybos centre Lietuvoje.
23. Kova su chemine, biologine, radiologine ir branduoline (ChBRB) rizika
Šalys ketina toliau plėsti esamą dvišalį bendradarbiavimą, kad sustiprintų savo atsparumą su branduoliniais, biologiniais ir cheminiais ginklais susijusiai rizikai. Lietuva ketina ieškoti būdų, kaip padėti Ukrainai plėtoti jos civilinės saugos pajėgumus ir atsparumą su ChBRB rizika susijusiems pavojams.
24. Ukrainos įsipareigojimai:
1) Ukraina, siekdama padėti Lietuvai stiprinti atgrasymą ir gynybą nuo galimos Rusijos agresijos ateityje, bendradarbiaus su Lietuva dalydamasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi, pagrįsta Rusijos agresijos karo metu vykdytomis kovinėmis užduotimis ir operacijomis. Tikimasi, kad Ukrainos pamokos, išmoktos per karą su Rusija, bus labai vertingos plėtojant Lietuvos savigynai skirtas gynybos strategijas ir karinius pajėgumus.
2) Šalys sieks užtikrinti, kad Ukrainos kariniai pajėgumai būtų tokio lygio, jog išorinės karinės agresijos prieš Lietuvą atveju Ukraina galėtų suteikti veiksmingą karinę pagalbą. Tokios pagalbos sąlygas, formą ir apimtį Šalys nustatys dvišaliuose susitarimuose.
3) Ukraina užtikrins, kad Lietuvos karinė pagalba būtų naudojama tik Ukrainos gynybai pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus, o Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos ją naudotų pagal tarptautinę teisę, įskaitant tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę. Šalys bendradarbiaus, kad užkirstų kelią neteisėtam Ukrainai suteiktos karinės paskirties įrangos naudojimui ir neteisėtai prekybai ja.
25. Bendradarbiavimas gynybos pramonės srityje
Lietuva ir Ukraina sieks, kad Ukrainos gynybos pramonė taptų galingu pajėgumu, leidžiančiu Ukrainai atkurti teritorinį vientisumą, svarbia ekonomikos atsigavimo varomąja jėga ir esminiu veiksmingo atgrasymo nuo būsimų agresijos bandymų elementu, užtikrinančiu Ukrainos, Lietuvos ir visos Europos taiką ir klestėjimą.
Lietuva ir toliau dės pastangas suartinti nacionalines ir Ukrainos gynybos pramonės įmones, pavyzdžiui, steigiant bendras įmones, bendrai investuojant, plečiant ar lokalizuojant gamybą, arba vykdant bendrus gynybos projektus. Šios pastangos apims patrauklios bendradarbiavimo aplinkos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje kūrimą, siekiant pritaikyti Ukrainos karo metu įgytą patirtį, kuri galėtų būti vertinga kuriant ir (arba) gaminant naujus karinės ar dvejopos paskirties produktus. Tuo tikslu Lietuva bendradarbiaus su Ukraina, siekdama nustatyti didžiausią poveikį turinčias investavimo sritis, ir stiprins pastangas mažinti esamas bendradarbiavimo kliūtis.
Lietuva bendradarbiaus su Ukraina, kad būtų pašalintos esamos gynybos priemonių tiekimo grandinės kliūtys, trukdančios plėtoti Lietuvos ir Ukrainos gebėjimus ir pajėgumus gaminti prioritetinius ginklus ir amuniciją.
Lietuva bendradarbiaus su Ukraina, siekdama nustatyti Ukrainos gynybos pramonės bazės plėtrai reikalingus finansavimo šaltinius, kurie apimtų investicijų ir finansinės pagalbos teikimą, ypač karo ir pokario atkūrimo darbų metu.
Lietuva rems Ukrainos pastangas integruoti savo gynybos pramonę į NATO ir ES gynybos ir saugumo sistemas. Lietuva ypač rems Ukrainos gynybos pramonės integraciją į Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę, taip pat atsižvelgdama į Europos gynybos pramonės strategijos ir Europos gynybos pramonės programos teikiamas galimybes.
26. Bendradarbiavimas gynybos inovacijų srityje
Lietuva ir Ukraina skatins keitimąsi informacija apie savo su gynyba susijusius mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, kad būtų įgyvendinami bendri projektai ir programos, siekiant plėtoti naujus gynybos sprendimus.
Ukraina bendradarbiaus su Lietuva dalydamasi sukauptomis žiniomis ir patirtimi, pagrįsta kovinėmis misijomis ir operacijomis, kurios apima: bepiločius orlaivius, kovos su bepiločiais orlaiviais sistemas; optiką, optoelektroniką ir lazerius; jutiklių technologijas; šaudmenis ir sprogmenis.
Ukraina bendradarbiaus su Lietuva mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje bei suteiks bandymų poligonus technologijoms diegti šiose srityse.
Šalys pareiškia abipusį ketinimą įsteigti Gynybos pramonės tarybą karinių inovacijų klausimais, kuri apims novatoriškus sprendimus, skirtus įvairiems iššūkiams spręsti, įskaitant, bet tuo neapsiribojant, minų ir nesprogusių sprogmenų, bepiločių sistemų, kovos su bepiločiais orlaiviais ar bepiločių orlaivių sistemomis ir kitas susijusias sritis. Ši taryba bus bendradarbiavimo platforma, kurioje keičiamasi patirtimi, tiriamos pažangiosios technologijos ir kuriamos karinių pajėgumų ir veiksmingumo didinimo pasitelkiant inovacijas strategijos.
IV dalis
Nekarinis saugumas
27. Bendradarbiavimas atsparumo stiprinimo srityje, įskaitant kovą su hibridiniais veiksmais ir diversinėmis operacijomis
Lietuva dalysis patirtimi, kaip stiprinti atsparumą ekonominei prievartai ir kitam piktybiniam autoritarinių valstybių poveikiui.
Šalys pripažįsta, kad Rusijos Federacija ir toliau manipuliuoja informacija, siekdama paremti savo karą prieš Ukrainą. Šalys bendradarbiaus, kad pagerintų Ukrainos gebėjimus kovoti su informacinio saugumo grėsmėmis, tokiomis kaip Rusijos inicijuotos ir kitos informacinės manipuliacijos, piktavališka propaganda ir dezinformacijos kampanijos, kuriomis daroma įtaka nacionaliniam saugumui, taip pat toliau keisis patirtimi ir bendradarbiaus kovojant su užsienio manipuliavimu informacija ir kišimusi, be kita ko, kartu dirbant šioje srityje Liublino trikampio formatu ir įgyvendinant ekspertams skirtas švietimo ir mokymo programas.
Sutardamos, kad korupcija yra viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, gerai veikiančiai demokratijai ir teisinei valstybei, Šalys rems viena kitos pastangas, kad jų teisinės ir politinės sistemos taptų atsparesnės korupcinio pobūdžio grėsmėms nacionaliniam saugumui.
28. Parama Ukrainos energetikos sektoriui
Lietuva ir toliau padės Ukrainai atkurti pažeistą ir sugriautą energetikos infrastruktūrą, suteikdama visą turimą įrangą, priemones ar kitas reikalingas medžiagas ir išteklius.
Pripažindama energijos gamybos ir skirstymo sistemų decentralizavimo ir energijos rinkų liberalizavimo svarbą, Lietuva yra pasirengusi teikti pagalbą modernizuojant Ukrainos energetikos sistemą pagal ES standartus.
Lietuva dalysis su Ukraina patirtimi atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriaus plėtros, taip pat energijos vartojimo efektyvumo ir kitų netaršios energijos technologijų srityje.
29. Finansinė ir humanitarinė parama
Lietuva ir toliau aktyviai bendradarbiaus su paramą teikiančiais donorais, pirmiausia ES, NATO, G7 ir tarptautinėmis finansų organizacijomis, prisidėdama prie jų paramos Ukrainai programų ir remdama pagalbos Ukrainai poreikius. Lietuva veiksmingai koordinuos veiksmus su kitais donorais, kad Ukrainai teikiama parama būtų veiksminga ir atitiktų jos poreikius. Nuo 2022 metų vasario mėnesio iki 2024 metų kovo mėnesio Lietuva per ES paramos priemones, tarptautinių finansų institucijų valdomas priemones, taip pat dvišaliu pagrindu skyrė arba įsipareigojo skirti Ukrainai daugiau kaip 90 mln. eurų. Lietuva yra pasiryžusi šios Sutarties galiojimo laikotarpiu teikti tolesnę panašaus dydžio paramą pagal pirmiau nurodytas priemones ir dvišaliu pagrindu.
V dalis
Parama Ukrainos europinei ir euroatlantinei integracijai bei reformų darbotvarkei
31. Šalys sutaria, kad Ukrainos narystė ES ir NATO prisidės prie regiono saugumo ir stabilumo. Lietuva ir toliau rems Ukrainos narystę ES, dalydamasi integracijos į ES patirtimi ir remdama vykdomas reformas, grindžiamas demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo ir Europos vertybių principais. Lietuva ir toliau rems Ukrainos narystę NATO, teikdama paramą vykdomoms prioritetinėms reformoms pagal NATO rekomendacijas.
32. Lietuva taip pat rems Ukrainą stiprinant Ukrainos institucijų gebėjimus įgyvendinti būtinas reformas, teikdama techninę ir ekspertinę paramą, įskaitant stojimo deryboms reikiamą paramą, ir koordinuodama su integracija į ES susijusius klausimus.
33. Teisėsaugos, įskaitant policiją ir sienų apsaugą, reformos
Šalys glaudžiai bendradarbiaus integruoto sienų valdymo srityje, siekdamos padėti Ukrainai perimti Europos Sąjungos sienų apsaugos standartus ir praktiką. Šis bendradarbiavimas apims, be kita ko, misijų, mokymų, praktinių seminarų organizavimą, keitimąsi ekspertais ir materialinės bei kitokios pagalbos teikimą.
Šalys toliau sieks bendrai kovoti su tarptautiniu nusikalstamumu, visų pirma su šaunamųjų ginklų ir amunicijos kontrabanda bei prekyba žmonėmis, ir nustatyti turtą, kuris gali būti konfiskuotas tam tikrose baudžiamosiose bylose, dalydamosi informacija, analize ir geriausia praktika, taip pat rengdamos mokymus apie kovą su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu bei neteisėtu finansavimu, kuriais siekiama pakenkti Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir vidaus stabilumui.
Šalys dalysis patirtimi civilinės saugos ir civilinės gynybos srityje, ypatingą dėmesį skirdamos pasirengimui ir atsparumo stiprinimui.
Šalys ketina stiprinti bendradarbiavimą muitinių srityje.
Šalys bendradarbiaus siekdamos remti Ukrainą ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant transportą ir logistiką, taip pat energijos tiekimo sektorių, atsparumo stiprinimo, atkūrimo ir apsaugos srityse, be kita ko, karinėmis priemonėmis, pirmenybę teikdamos, bet tuo neapsiribodamos, moderniems oro gynybos pajėgumams ir elektroninei karybai, Ukrainos specialistų galimybei dalyvauti įgyvendinant tarptautines programas ir projektus savo teritorijoje ir šalyse partnerėse. Šios pastangos apima reguliavimo sistemų tobulinimą, geriausios praktikos nustatymą, bendrų specialistams skirtų švietimo ir mokymo programų inicijavimą, misijų ir kitų iniciatyvų, nustatant ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos reikalavimus, organizavimą, nenumatytų atvejų planų rengimą, tarpžinybinių reagavimo mechanizmų kūrimą.
34. Teisingumo sistemos reformos
Lietuvos institucijos dalysis su Ukraina patirtimi ir gerąja praktika šiose srityse:
1) tinkamo ir veiksmingo teisminių institucijų ir teismų darbo bei galimybės kreiptis į teismą užtikrinimo, vykdant teismų sistemos žemėlapio reformas, veiksmingą teismų darbo krūvio reguliavimą ir paskirstymą bei kitas reguliavimo priemones, užtikrinančias efektyvų teismams skirtų išteklių panaudojimą;
2) visuomenės pasitikėjimo teisingumo institucijomis didinimo, užtikrinant teismų veiklos atvirumą ir skaidrumą bei kuriant į žmogų orientuotą teisingumo sistemą;
3) teismų nepriklausomumo ir atsparumo užtikrinimo, taikant veiksmingą garantijų sistemą, susijusią su teisėjo įgaliojimų trukmės neliečiamumu, teisėjo asmens neliečiamumu, taip pat socialinėmis (materialinėmis) garantijomis ir veiksminga antikorupcine aplinka;
35. Kova su korupcija
Lietuvos antikorupcinės institucijos teiks paramą Ukrainos kolegoms ir dalysis patirtimi kovos su korupcija srityje. Lietuva yra pasirengusi dalytis patirtimi ir žiniomis formuojant nacionalinę kovos su korupcija politiką ir korupcijos prevencijos srityse, pavyzdžiui, reglamentuojant ir rengiant nacionalines kovos su korupcija priemones, užtikrinant teisės aktų skaidrumą, kuriant pranešėjų apie korupciją ir jų apsaugos teisinę sistemą.
VI dalis
Bendradarbiavimas teisingos taikos, sankcijų ir atsakomybės srityse
36. Teisingos taikos užtikrinimas
Rusijos agresijos Ukrainoje sustabdymas yra itin svarbus būsimam Europos ir euroatlantinės erdvės stabilumui ir saugumui.
Šalys ir toliau yra įsipareigojusios siekti teisingos ir ilgalaikės taikos, grindžiamos Ukrainos suverenitetu ir atkurtu teritoriniu vientisumu pagal tarptautiniu mastu pripažintas jos sienas.
Lietuva palankiai vertina Ukrainos pastangas siekti teisingos ir tvarios taikos, kuri taip pat būtų grindžiama Ukrainos taikos formulės principais, ir jas remia, dalyvaudama įgyvendinant Ukrainos taikos formulę, įskaitant jos inauguracinį aukščiausiojo lygio susitikimą.
37. Sankcijos
Šalys pripažįsta, kad tinkamai įgyvendinamos sankcijos daro didelį poveikį Rusijos ekonomikai ir yra veiksminga priemonė Rusijos ir jos bendrininkų pajamų srautams, taip pat galimybėms gauti finansavimą, prekių, technologijų ir paslaugų, kurių jiems reikia karinei agresijai prieš Ukrainą vykdyti, apriboti.
Šalys aktyviai prisidės prie tolesnio Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių Rusijai ir Rusijoje bei už jos ribų esantiems subjektams, kurie remia Rusijos karinę agresiją arba apeina sankcijas trečiosiose šalyse, griežtinimo tol, kol Rusija tęs karinę agresiją prieš Ukrainą arba nepasitrauks iš Ukrainos teritorijos ir neatlygins Ukrainai padarytos žalos.
Šalys imsis ryžtingų nacionalinių ir regioninių veiksmų, kad užtikrintų griežtą sankcijų įgyvendinimą, eksporto kontrolę ir tikslingą kovą su visų formų sankcijų apėjimu, įskaitant veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių baudžiamųjų sankcijų taikymą subjektams, kurie pažeidžia arba apeina ES sankcijas. Vadovaujantis Lietuvos teisės aktais, baudos, surinktos už sankcijų vengimą, skiriamos Ukrainos atkūrimui ir atstatymui.
Lietuva ir toliau yra pasiryžusi taikyti ir stiprinti regioninį požiūrį į vienodą sankcijų įgyvendinimą, nes tai – veiksmingas būdas užkirsti kelią Rusijai įsigyti prekių ir technologijų, reikalingų jos agresijos karui prieš Ukrainą. Lietuva šioje srityje ir toliau bendradarbiaus ir palaikys ryšius su šalimis, esančiomis prie Europos Sąjungos išorės sienos su Rusija ir Baltarusija.
Šalys, laikydamosi savo įsipareigojimų, reguliariai keisis naujausia informacija apie sankcijų įvedimą ir įgyvendinimą, taip pat apie vyraujančius sankcijų apėjimo modelius ir kita susijusia informacija, laikydamosi tam tikrų įsipareigojimų ir nacionalinių teisės aktų.
38. Atsakomybė
Suprasdamos, kad pasiekti tvarios taikos neįmanoma be teisingumo, Šalys pabrėžia, jog svarbu patraukti Rusiją, jos politinę ir karinę vadovybę bei jų bendrininkus atsakomybėn už nusikaltimus tarptautinei teisei Ukrainoje arba prieš Ukrainą, visų pirma už agresijos nusikaltimą, taip pat už didžiulę žalą, padarytą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat Ukrainos valstybei, dėl tarptautinių neteisėtų veiksmų Ukrainoje arba prieš Ukrainą, įskaitant agresiją pažeidžiant JT Chartiją.
Agresijos nusikaltimas yra sunkiausias tarptautinis nusikaltimas ir visų kitų tarptautinių nusikaltimų, padarytų Ukrainoje arba prieš ją, šaltinis. Šalys pasiryžusios toliau dėti bendras pastangas pagrindinėje darbo grupėje dėl tribunolo dėl agresijos nusikaltimo prieš Ukrainą steigimo galimybių ir kitais Europos bei tarptautiniais formatais, kad būtų įsteigtas visavertis specialusis tarptautinis tribunolas baudžiamajam persekiojimui už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą, nes tai yra veiksmingiausias būdas patraukti Rusijos vadovybę ir jos bendrininkus atsakomybėn.
Lietuva ir toliau prisidės prie karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir kitų tarptautinių nusikaltimų tyrimo ir reikalaus agresorių bei jų bendrininkų atsakomybės.
Lietuva ir toliau yra įsipareigojusi remti nacionalines ir tarptautines baudžiamojo persekiojimo pastangas, įskaitant Tarptautinio baudžiamojo teismo, Ukrainos generalinės prokuratūros, Jungtinės tyrimo grupės ir Tarptautinio baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centro (ICPA) veiklą, teikdama finansinę ir ekspertinę pagalbą.
Šalys toliau dalyvaus tarptautinėse teisminėse procedūrose, kuriomis prisidedama prie tarptautinės teisės plėtojimo, siekiant užtikrinti atsakomybę už sunkiausius tarptautinius nusikaltimus, įskaitant agresijos nusikaltimą, padarytus Ukrainoje arba prieš ją.
39. Rusijos agresijos padarytos žalos, nuostolių atlyginimas ir kompensacija už padarytus sužalojimus
Šalys dar kartą patvirtina, kad Rusija turi sumokėti už ilgalaikį Ukrainos atstatymą. Lietuva, bendradarbiaudama su savo partneriais, toliau ieškos visų teisėtų būdų, atitinkančių taikytinus sutartinius įsipareigojimus ir ES bei tarptautinę teisę, kuriais Rusijos turtas galėtų ir turėtų būti perduotas Ukrainai, kad būtų paremta jos gynyba, atkūrimas ir atstatymas.
Pirmiausia Šalys kartu su G7 ir kitomis šalimis toliau dirbs siekdamos sukurti kompensavimo mechanizmą, skirtą Rusijos agresijos padarytai žalai ir nuostoliams atlyginti ar kompensacijai už padarytus sužalojimus, kaip numatyta Rusijos Federacijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registro statute, priimtame Europos Tarybos Ministrų Komiteto rezoliucija CM/Res(2023)3. Atsižvelgdamos į šį kontekstą, Šalys išnagrinės galimybes, kaip imobilizuotas Rusijos turtas galėtų būti panaudotas kompensavimo mechanizmui finansuoti, kad agresijos aukoms būtų suteikta greita ir tinkama kompensacija.
VII dalis
Ukrainos makroekonominio stabilumo stiprinimas prisidedant
prie ekonomikos atkūrimo ir atstatymo
Lietuva ir toliau aktyviai dalyvaus Ukrainos atkūrimo ir atstatymo procese, kuriam skyrė 24 mln. eurų. Prioritetiniais sektoriais Lietuva pasirinko švietimą, energetiką ir sveikatos apsaugą: itin svarbu nedelsiant atstatyti švietimo, medicinos įstaigas, kritinę energetikos infrastruktūrą ir plėtoti reabilitacijos paslaugas. Atsižvelgiant į Ukrainos poreikius ir turimą Lietuvos kompetenciją, gali būti pasirinkti ir kiti sektoriai, kuriuose Lietuva galėtų prisidėti. Lietuva teiks techninę paramą projektams rengti ir sieks sukurti schemas, leidžiančias Lietuvos privačiam sektoriui įsitraukti į Ukrainos atstatymą.
VIII dalis
Bendradarbiavimas būsimo ginkluoto užpuolimo atveju
Rusijos ginkluoto užpuolimo prieš bet kurią iš Šalių ateityje atveju, taip pat smarkiai paaštrėjus vykdomai agresijai, bet kurios iš Šalių prašymu Šalys per 24 valandas dvišalėmis konsultacijomis arba kitais kanalais, kuriuos abi Šalys laiko tinkamais, susitars dėl tolesnių veiksmų.
Užpuolimo prieš Ukrainą ateityje atveju Lietuva konsultuosis dėl Ukrainos poreikių įgyvendinant JT Chartijos 51 straipsnyje įtvirtintą savigynos teisę ir, laikydamasi teisinių ir konstitucinių reikalavimų, suteiks skubią saugumo, karinę ir ekonominę pagalbą. Lietuva taip pat inicijuos pastangas, kad Rusija patirtų ekonominių ir kitokių nuostolių.
Siekdamos užtikrinti kuo platesnį ir veiksmingesnį kolektyvinį atsaką į bet kokį būsimą ginkluotą užpuolimą, Lietuva ir Ukraina gali iš dalies pakeisti šias nuostatas, kad jos būtų suderintos su bet kokiu mechanizmu, dėl kurio Ukraina vėliau gali susitarti su kitais tarptautiniais partneriais, įskaitant 2023 m. liepos 12 d. G7 deklaracijos šalis.
IX dalis
Baigiamosios nuostatos
40. Vykdomieji ir techniniai susitarimai
Prireikus Šalys gali paskirti įgaliotas institucijas, atsakingas už šios Sutarties plėtojimą ir įgyvendinimą konkrečiose bendradarbiavimo srityse. Šalių įgaliotos institucijos gali sudaryti vykdomuosius ir techninius susitarimus dėl konkrečių bendradarbiavimo sričių įgyvendinant šią Sutartį.
Vadovaudamosi G7 deklaracija, Šalys pritaria nuomonei, kad ši Sutartis nepažeidžia Ukrainos siekio tapti NATO nare.
Šalys numato, kad ši Sutartis galios Ukrainai siekiant būsimos narystės euroatlantinėje bendrijoje.
Jeigu Ukraina taps NATO nare iki šios Sutarties galiojimo pabaigos, Šalys spręs dėl šios Sutarties būsimo statuso.
41. Sutarties galiojimo laikas
Ši Sutartis galioja 10 (dešimt) metų nuo jos pasirašymo dienos.
Šalys gali bendrai nuspręsti pratęsti šios Sutarties galiojimą, apie tai pranešdamos ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki 10 metų galiojimo laikotarpio pabaigos.
Ši Sutartis peržiūrima po 5 įgyvendinimo metų. Ji taip pat gali būti bet kada iš dalies keičiama ir papildoma, įskaitant priedų įtraukimą, abipusiu Šalių susitarimu, kuris pateikiamas raštu.
Šios Sutarties nuostatos įsigalioja iš karto nuo jos pasirašymo.
Bet kokie Šalių ginčai, kylantys dėl Sutarties aiškinimo ir (arba) įgyvendinimo, sprendžiami Šalių derybomis arba konsultacijomis.
Šią Sutartį bet kuri Šalis gali nutraukti bet kuriuo metu. Apie tai jos turi informuoti kitą Šalį raštu ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius.
Sutarties nutraukimas neturi įtakos vykdomai veiklai ar projektams, kurių įgyvendinimas ir (arba) taikymas prasidėjo iki Sutarties nutraukimo dienos, nebent Šalys nusprendžia kitaip.
Pasirašyta Briuselyje 2024 metų birželio 27 dieną dviem egzemplioriais anglų, lietuvių ir ukrainiečių kalbomis; bet kokio neatitikimo atveju pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.