LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO nR. d1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2024 m. kovo 15 d. Nr. D1-84
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas nauja redakcija nedėstomas):
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 ir 22 straipsniais, vykdydamas Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo“, ir įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 5 straipsnį, II ir V priedus su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2024 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. D1-84
redakcija)
PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS
1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių tipų etalonines sąlygas.
2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.
3. Apraše nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).
1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr. |
Kokybės elementas |
Rodiklis |
Upės tipas |
Erdvinė vertinimo skalė |
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas |
|||
1. |
Biologiniai |
Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa |
Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertė |
4–5 |
Tyrimų vieta |
0,5 |
||
2. |
Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa |
Upės fitobentoso indekso (UFBI) vertė |
1–5 |
1 |
||||
3. |
Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė |
2–5 |
100 |
|||||
4. |
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa |
Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė |
1–5 |
7 |
||||
5. |
Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė |
1–5 |
7 |
|||||
6. |
Bendras Diptera šeimų, Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt. |
1–5 |
15 |
|||||
7. |
Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), proc. |
1–5 |
0,6 |
|||||
8. |
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra |
Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), proc. |
1 (1 pastaba) |
61 |
||||
1 (2 pastaba), 2 |
22 |
|||||||
3 |
45 |
|||||||
4 |
18 |
|||||||
5 |
27 |
|||||||
9. |
Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt. |
1 (1 pastaba) |
3 |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
- |
|||||||
3 |
5 |
|||||||
4 |
- |
|||||||
5 |
5 |
|||||||
10. |
Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), proc. |
1 (1 pastaba) |
1 |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
33 |
|||||||
3 |
2 |
|||||||
4 |
37 |
|||||||
5 |
23 |
|||||||
11. |
Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), proc. |
1 (1 pastaba) |
- |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
18 |
|||||||
3 |
14 |
|||||||
4 |
18 |
|||||||
5 |
14 |
|||||||
12. |
Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), proc. |
1 (1 pastaba) |
3 |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
37 |
|||||||
3 |
4 |
|||||||
4 |
53 |
|||||||
5 |
38 |
|||||||
13. |
Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt. |
1 (1 pastaba) |
- |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
5 |
|||||||
3 |
8 |
|||||||
4 |
6 |
|||||||
5 |
10 |
|||||||
14. |
Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), proc. |
1 (1 pastaba) |
96 |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
52 |
|||||||
3 |
93 |
|||||||
4 |
33 |
|||||||
5 |
65 |
|||||||
15. |
Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), proc. |
1 (1 pastaba) |
83 |
|||||
1 (2 pastaba), 2 |
41 |
|||||||
3 |
72 |
|||||||
4 |
39 |
|||||||
5 |
52 |
|||||||
16. |
Hidromorfologiniai |
Hidrologinis režimas |
Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika |
Nuotėkio dydis ir pobūdis |
1–5 |
Tyrimų vieta |
Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio ir pobūdžio svyravimas nereikšmingas. |
|
17. |
Upės vientisumas |
Upės vientisumas |
Upės ruožas (3 pastaba) |
Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai. |
||||
18. |
Morfologinės sąlygos |
Krantų ir vagos struktūra |
Upės vagos pobūdis |
Vaga natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis, neišgilinta, neišplatinta, neišskaidyta į atšakas ar kitaip pakeista). |
||||
19. |
Pakrančių augmenijos būklė |
>70 proc. pakrantės dalyje natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta (juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų) driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos). |
||||||
20. |
Grunto sudėtis |
Upės ruožas (4 pastaba) |
Vagos dugne vyrauja heterogeniškas, įvairaus grūdėtumo frakcijų kietas gruntas (smėlis ir (arba) žvyras, ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys). |
|||||
21. |
Fizikiniai-cheminiai |
Bendri duomenys |
Maistingosios medžiagos |
Nitratų azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l N |
1–5 |
Tyrimų vieta |
≤0,90 |
|
22. |
Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l N |
≤0,06 |
||||||
23. |
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l |
≤1,40 |
||||||
24. |
Fosfatų fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l P |
≤0,03 |
||||||
25. |
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l |
≤0,06 |
||||||
26. |
Organinės medžiagos |
Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2 |
≤1,80 |
|||||
27. |
Prisotinimas deguonimi |
Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l |
1,3,4,5 |
≥9,5 |
||||
2 |
≥8,5 |
|||||||
28. |
Specifiniai teršalai |
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, |
1–5 |
Tyrimų vieta |
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio |
|||
Pastabos:
3. upių ruožų, kuriuose vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgiai: upių, kurių baseino plotas <100 km², – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km², – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km², – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos;
2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr. |
Kokybės elementas |
Rodiklis |
Ežero tipas |
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas |
||
1. |
Biologiniai |
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė |
Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė |
1–3 |
0,5 |
|
2. |
Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa |
Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertė |
0,3 |
|||
3. |
Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė |
100 |
||||
4. |
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa |
Pirmojo Hill’o skaičiaus (H1) vertė |
18 |
|||
5. |
Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė |
5,8 |
||||
6. |
Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt. |
12 |
||||
7. |
Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), proc. |
0,20 |
||||
8. |
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra |
Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), proc. |
1 |
1,5 |
||
2 |
1 |
|||||
9. |
Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), proc. |
1 |
10 |
|||
2 |
7 |
|||||
3 |
4 |
|||||
10. |
Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), proc. |
1 |
30 |
|||
11. |
Obligatinės rūšys, vnt. |
1 (1 pastaba), 2 (2 pastaba) |
6 |
|||
3 (3 pastaba) |
8 |
|||||
12. |
Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio ir kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), proc. |
1–3 |
0 |
|||
13. |
Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g |
2, 3 |
60 |
|||
14. |
Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), proc. |
2 |
35 |
|||
3 |
40 |
|||||
15. |
Hidromorfologiniai |
Hidrologinis režimas |
Vandens tūris ir jo dinamika |
Vandens lygis ir apykaita |
1–3 |
Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio ir apykaitos pokyčio (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas ar hidrologinis režimas kitaip nepaveiktas). |
16. |
Morfologinės sąlygos |
Kranto struktūra |
Kranto linijos pokyčiai |
Kranto linija natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis ar kitaip pakeista) arba pokyčiai apima ≤5 proc. ežero kranto linijos. |
||
17. |
Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis |
Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 proc. ežero kranto linijos. |
||||
18. |
Grunto sudėtis |
Vyraujantis gruntas priekrantėje |
Vyrauja švarus, kietas gruntas (smėlis ir (arba), žvyras ir (arba) gargždas, ir (arba) akmenys). |
|||
19. |
Fizikiniai-cheminiai |
Bendri duomenys |
Maistingo-sios medžiagos |
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l |
1–3 |
≤0,6 |
20. |
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l |
1 |
≤0,020 |
|||
2, 3 |
≤0,015 |
|||||
21. |
Organinės medžiagos |
Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2 |
1 |
≤1,8 |
||
2, 3 |
≤1,4 |
|||||
22. |
Vandens skaidrumas |
Seki gylis (S), m |
1 |
≥2,6 (4 pastaba) |
||
2, 3 |
≥5,0 |
|||||
23. |
Specifiniai teršalai |
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, |
1–3 |
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio |
3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr. |
Kokybės elementas |
Rodiklis |
Tarpinių vandenų tipas |
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas |
||
1. |
Biologiniai |
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė |
Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l |
1 |
26,50 |
|
2 |
37,0 |
|||||
3 |
2,80 |
|||||
2. |
Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, proc. |
1 |
>75 |
|||
3. |
Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, proc. |
2 |
>86 |
|||
4. |
Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa |
Santykinio fitolitoralės indekso (SFI) vertė |
1, 2 |
>46 |
||
5. |
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m |
3 |
18 |
|||
6. |
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa |
Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje |
1 |
24 |
||
2 |
22 |
|||||
3 |
12 |
|||||
7. |
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa |
Žuvų bendrijos įvairovės indekso vertė |
3 |
1,634 |
||
8. |
Žuvų bendrijos trofinio indekso vertė |
3,369 |
||||
9. |
Hidromorfologiniai |
Morfologinės sąlygos |
Grunto (smėlio) santykinio kiekio vertė, proc. |
1, 2 |
>86 |
|
10. |
Fizikiniai-cheminiai |
Bendri duomenys |
Maistingosios medžiagos |
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l |
1, 3 (1 pastaba) |
≤0,75 |
2 |
≤0,76 |
|||||
3 (2 pastaba) |
≤0,33 |
|||||
3 (3 pastaba) |
≤0,10 |
|||||
11. |
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l |
1, 3 (1 pastaba) |
≤0,047 |
|||
2 |
≤0,048 |
|||||
3 (2 pastaba) |
≤0,029 |
|||||
3 (3 pastaba) |
≤0,011 |
|||||
12. |
Organinės medžiagos |
Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2 |
1, 2 |
≤1,8 |
||
13. |
Specifiniai teršalai |
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l |
1–3 |
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio |
4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr. |
Kokybės elementas |
Rodiklis |
Priekrantės vandenų tipas |
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas |
||
1. |
Biologiniai |
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė |
Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l |
1, 2 |
2 |
|
2. |
Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), proc. |
<39 |
||||
3. |
Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa |
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m |
2 |
20 |
||
4. |
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa |
Makrobestuburių kokybės indekso vertė |
1 |
3,9 |
||
5. |
Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje |
2 |
18 |
|||
6. |
Fizikiniai-cheminiai |
Bendri duomenys |
Maistingosios medžiagos |
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l |
1, 2 |
≤0,10 |
7. |
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l |
≤0,011 |
||||
8. |
SSkaidrumas |
Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m |
≥7,2 |
|||
9. |
SSpecifiniai teršalai |
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l |
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio |
4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių ekologinės kokybės santykį.