LIETUVOS RESPUBLIKOS
VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL ĮVYKIŲ DARBE IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į DARBĄ IR IŠ DARBO PILDYMO METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO
2014 m. rugsėjo 22 d. Nr. V- 416
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 6 punktu bei įgyvendindamas Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija), 31 ir 89 punktų, 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos (OL 2011 L 97, p. 3), direktyvos 89/391/EEB (OL 2004, 5 skyrius, 1 tomas, p. 349) nuostatas:
1. T v i r t i n u Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinius nurodymus (toliau – Nurodymai) (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. V-241 „Dėl Nelaimingų atsitikimų tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų tvirtinimo“.
3. P a v e d u :
3.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Dokumentų valdymo skyriaus vedėjui organizuoti šio įsakymo paskelbimą Teisės aktų registre;
3.2. VDI Komunikacijos skyriaus vedėjui organizuoti šio įsakymo paskelbimą VDI interneto svetainėje;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus
2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V- 416
ĮVYKIŲ DARBE IR NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į DARBĄ IR IŠ DARBO PILDYMO METODINIAI NURODYMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniai nurodymai (toliau – Metodiniai nurodymai) nustato įvykių darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai (toliau – įvykis darbe), ir pranešimų apie šiuos įvykius registravimo, įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo, tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų atsitikimų darbe N-1 ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktų pildymo, kodavimo ir registravimo tvarką.
2. Metodiniai nurodymai parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas), Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – Nuostatai), 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, direktyvos 89/391/EEB nuostatas.
II. PRANEŠIMAI APIE ĮVYKIUS DARBE IR JŲ REGISTRAVIMAS
4. Darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo nedelsdamas telefonu, faksu ar elektroniniu paštu privalo pranešti atitinkamai teritorinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritoriniam skyriui ir nukentėjusio darbuotojo šeimai apie kiekvieną įvykį darbe, dėl kurio darbuotojas mirė, taip pat, jei darbuotojas galimai mirė dėl su darbu nesusijusios ligos ar yra sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai arba, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-455, yra pagrindo manyti, kad yra sunkiai pakenkta darbuotojo sveikatai.
5. VDI gautas darbdaviui atstovaujančio ar jo įgalioto asmens pranešimas apie įvykį darbe, nurodytą Metodinių nurodymų 4 punkte, registruojamas Valstybinės darbo inspekcijos dokumentų rengimo ir tvarkymo apraše nustatyta tvarka, pateikiamas VDI teritorinio skyriaus vedėjui, o pranešimo kopija išsiunčiama VDI atsakingam už metodinį vadovavimą tiriant įvykius darbe, nelaimingus atsitikimus pakeliui į darbą ar iš darbo administracijos skyriui (toliau – VDI atsakingas administracijos skyrius).
6. Gavus pranešimą apie įvykį darbe, nurodytą Metodinių nurodymų 4 punkte, VDI teritorinio ar / ir atsakingo administracijos skyriaus vedėjas paskiria skyriaus inspektorių (-ius), kuris (-ie) išvyksta į įvykio vietą. Tiriant įvykius darbe, įvykusius ne įmonės teritorijoje dėl geležinkelio, vandens, oro transporto, automobilių, traktorių, kitų savaeigių mašinų eismo saugumo taisyklių pažeidimo, taip pat įvykusius už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, VDI inspektoriui vykti į įvykio vietą neprivaloma.
7. VDI inspektorius, sugrįžęs iš įvykio vietos, duomenis apie įvykį darbe registruoja VDI Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinėje sistemoje (toliau – DSS IS) ir praneša atitinkamam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui.
8. VDI teritoriniame skyriuje gavus pranešimą apie įvykį darbe, nurodytą Metodinių nurodymų 4 punkte ir įvykusį dėl statinio avarijos, pavojingo objekto avarijos, gaisro, sprogimo, avarijos, įvykusios vežant pavojingus krovinius, branduolinės energetikos objekto veiklos ar energijos tiekimo (elektros, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų gamybos, perdavimo, paskirstymo) sutrikimo, šio VDI teritorinio skyriaus atsakingas darbuotojas praneša atitinkamai institucijai ar įstaigai, tiriančiai ar skiriančiai tyrimo komisiją, VDI inspektoriaus (-ių), dalyvausiančio (-ių) komisijos darbe, pareigas, vardą ir pavardę.
III. ĮVYKIŲ DARBE TYRIMAS
9. Įvykį darbe, išskyrus tiriamą VDI, tiria darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš darbdavio atstovo (-ų), kurį (-iuos) skiria įmonės vadovas, ir darbuotojų atstovo (-ų) saugai ir sveikatai, išrinkto (-ų) Įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka.
10. Įvykį darbe, dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai ar darbuotojas miršta, taip pat ir šių Metodinių nurodymų 11.1–11.3 punktuose nurodytais atvejais, tiria VDI inspektorius (-iai), dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai.
11. VDI inspektorius (-iai) gali tirti kiekvieną įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo, neatsižvelgiant į įmonės nuosavybės formą, rūšį ar veiklos pobūdį, kai:
11.1. įmonėje nėra galimybės sudaryti dvišalės komisijos įvykiui darbe, nelaimingam atsitikimui pakeliui į darbą ar iš darbo ištirti;
11.2. nukentėjęs darbuotojas ar jo įgaliotas asmuo arba jo šeimos atstovas, nesutikdamas su darbdavio sudarytos dvišalės komisijos ištirto įvykio darbe (taip pat ir darbdavio nustatyta tvarka ištirto incidento) arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatais, pateikia skundą Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius);
11.3. nukentėjęs darbuotojas ar jo įgaliotas asmuo arba jo šeimos atstovas, darbuotojų atstovas praneša VDI, kad darbdavys atsisakė organizuoti įvykio darbe (taip pat ir incidento), nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą;
11.4. VDI inspektorius pakartotinai nustato, kad dvišalė komisija įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo papildomą tyrimą atliko pažeidžiant Įstatymo, Nuostatų, šių Metodinių nurodymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą, reikalavimus.
12. Metodinių nurodymų 11.1 ir 11.4 punktuose nurodytais atvejais VDI teritorinio ar atsakingo administracijos skyriaus vedėjas paskiria skyriaus inspektorių (-ius) įvykiui tirti. Metodinių nurodymų 11.3 punkte nustatytais atvejais VDI teritorinio ar atsakingo administracijos skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į faktines įvykio darbe (incidento), nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybes, sprendžia, ar:
13. Jei VDI inspektoriui (-iams) pradėjus tirti įvykį darbe iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos gaunama informacija (pažyma), kad darbuotojo sveikatai įvykio darbe metu nebuvo sunkiai pakenkta, įvykį tiriantis VDI inspektorius, išskyrus Metodinių nurodymų 11.1 ir 11.4 punktuose nurodytus atvejus, sprendžia, ar:
14. Šių Metodinių nurodymų 9–11 punktuose nurodytą įvykį darbe tiriantis subjektas (toliau– tyrėjas) kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į galimybes bei tyrimo apimties, palyginti su tikėtinais rezultatais, pagrįstumą, turi:
14.1. nustatyti, ar įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje;
14.2. nustatyti, ar nėra pakeitimų įvykio darbe vietoje. Jeigu pakeitimų yra, būtina sužinoti, kas joje pakeista ir gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens dokumentus ir / ar paaiškinimus, susijusius su įvykio vietos pakeitimu;
14.3. jei įmanoma, apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio darbe vietą, darbuotoją sužalojusią darbo priemonę, įvykio metu naudotas kolektyvines ir / ar asmenines apsaugos priemones, esant būtinumui, įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti tyrimui atlikti reikalingą grafinę medžiagą;
14.4. gauti iš įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens tyrimui atlikti reikalingus duomenis, taip pat įmonės vadovo, jo įgalioto asmens, įvykio liudininkų rašytinius paaiškinimus apie įvykio darbe aplinkybes ir priežastis;
14.6. nustatyti darbo priemonių būklę įvykio metu, duomenis apie šių priemonių priežiūrą iki įvykio darbe;
14.7. išnagrinėti, ar įvykio vietoje buvo įrengtos tinkamos kolektyvinės apsaugos priemonės, ar darbuotojas buvo aprūpintas tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis (jei tai susiję su įvykio priežastimis);
14.8. įvertinti nukentėjusiojo darbo aplinkoje ir darbo vietoje esančius saugai ir sveikatai pavojingus veiksnius;
14.9. įvertinti nukentėjusiojo ir kitų asmenų, susijusių su tiriamu įvykiu darbe, profesinį pasirengimą;
14.10. įvertinti, ar nukentėjusysis ir kiti asmenys, susiję su tiriamu įvykiu darbe, nustatyta tvarka apmokyti ir instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (dirbti darbą, kurį atliekant buvo sužalotas darbuotojas);
14.12. išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis ir įgyvendintas priemones darbuotojų saugai užtikrinti įvykio darbe vietoje;
14.13. atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, išnagrinėti specialistų, ekspertizės aktų duomenis;
14.14. jei įmanoma, gauti iš teisėsaugos, ikiteisminio tyrimo institucijų ar teismo medicinos įstaigų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų:
14.14.1. duomenis apie nukentėjusio darbuotojo pakenkimo sveikatai sunkumą ar mirties priežastį bei sužalojimų pobūdį;
14.14.2. duomenis apie alkoholio kiekį (promilėmis), narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų kiekį nukentėjusio dėl įvykio darbe darbuotojo kraujyje ir / arba biologinėse terpėse;
15. Nustatant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2013 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-99 patvirtintu Ekspertizių skyrimo, tiriant nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, tvarkos aprašu, gali būti skiriamos ekspertizės.
16. Tyrėjui įvykio darbe tyrimo metu nustačius, kad darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti, darydamas nusikalstamą veiką arba dėl smurto, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, savavališkai (be darbdavio žinios) dirbdamas sau (savo interesais), taip pat nustačius, kad darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos arba kad įvykis priežastiniu ryšiu nesusijęs su darbu (įvykis darbe įvyko ne darbo laiku, ne darbo vietoje, nevykdant darbo funkcijų, pareigų, darbdavio pavedimo arba kitos veiklos, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis), įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.
17. Prieš priimdamas sprendimą nepripažinti įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, tyrėjas:
17.1. kai darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė norėdamas nusižudyti ar susižaloti, susižalojo ar mirė darydamas nusikalstamą veiką – išnagrinėja ir įvertina teisėsaugos institucijos, teismo medicinos eksperto ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos pateiktus duomenis (jei tokie duomenys pateikiami) apie įvykio darbe nustatytas faktines aplinkybes;
17.2. kai darbuotojas patyrė žalą sveikatai ar mirė dirbdamas savavališkai (be įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens žinios) sau (savo interesais) – išnagrinėja ir įvertina įmonėje nustatytos tvarkos atitikimą darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo teisę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, įmonės vadovo ir / ar jo įgaliotų asmenų paaiškinimus;
17.3. kai prieš darbuotoją buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu – išnagrinėja ir įvertina teisėsaugos institucijos pateiktus duomenis (jei tokie duomenys pateikiami) apie įvykio darbe nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiojo, įmonės vadovo ir kitų asmenų paaiškinimus ir darbdavio lokalinius teisės aktus dėl smurto prevencijos darbo vietoje;
17.4. kai darbuotojas mirė dėl su darbu nesusijusios ligos – išnagrinėja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba teismo medicinos eksperto išvadą ir darbo sąlygas (ar darbuotojas nebuvo skirtas darbams, kuriems negalėjo būti skiriamas dėl sveikatos būklės, ar asmuo dirbo naktį, ar laikėsi darbo ir poilsio laiko režimo, ar darbuotojui profilaktiškai tikrinantis sveikatą įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo įvertino visus galimus rizikos veiksnius darbo vietoje).
IV. ĮVYKIO DARBE TYRIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS
18. Tyrėjui nustačius, kad įvykis darbe įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir / ar vykdant darbo funkcijas, pareigas ar darbdavio pavedimą arba kitą veiklą, už kurią įstatymų nustatyta tvarka mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat dirbant tarnybinių komandiruočių metu, vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ir, vadovaujantis šių Metodinių nurodymų 14 punkte minėtų klausimų, paaiškinimų ir dokumentų nagrinėjimo rezultatais, surašomas N-1 formos aktas, kuriame:
18.1. aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės – sąlygos, buvusios ar susidariusios įvykio metu ir turėjusios įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti arba jį lėmusios;
18.2. įvardijama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys) – reiškinys ar visuma reiškinių, dėl kurių darbuotojas patyrė žalingą poveikį sveikatai;
18.3. aprašomas, trumpai apibūdinant esmę, kiekvieną priežastį lėmęs konkretus darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (jei toks pažeidimas nustatytas), dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe;
19. Nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu darbe, surašomas laisvos formos aktas, kuriame aprašomos įvykio aplinkybės, ir nurodoma, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Laisvos formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyrę dvišalės komisijos nariai ar VDI inspektorius. Taip pat laisvos formos aktas surašomas, kai Metodinių nurodymų 11 punkte nustatytais atvejais VDI inspektorius tiria incidentą.
20. Surašius atitinkamos formos aktą, nuolat saugomų tyrimo dokumentų tvarkymas baigiamas jų įforminimu: sudedami tyrimo metu surinkti dokumentai (Metodinių nurodymų 3 priedas), rašomas Tyrimo dokumentų apyrašas (Metodinių nurodymų 4 priedas), lapai sunumeruojami, surišami ir patvirtinami antspaudu ir / ar parašu. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentai saugomi įmonėje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir VDI Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka.
21. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo dokumentai (N-1 formos aktas, tyrimo medžiaga) išsiunčiami Nuostatuose nustatyta tvarka. Kai įvykį darbe (taip pat ir nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo) tiria VDI inspektorius Metodinių nurodymų 11 punkte nurodytais atvejais, N-1 formos aktas ir tyrimo medžiagos originalai paliekami VDI, po vieną N-1 formos akto egzempliorių išsiunčiami nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui ar jo šeimos atstovui, VSDF teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis), mokymo įstaigai (jei mokinys ar studentas sužalotas per praktiką įmonėje), kitiems įvykio tyrime dalyvavusiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
22. Laisvos formos aktas su tyrimo medžiagos originalais paliekamas tyrėjo įmonėje ar VDI; vienas laisvos formos akto egzempliorius įteikiamas arba išsiunčiamas nukentėjusiajam, jo įgaliotam asmeniui ar jo šeimos atstovui; po vieną, esant suinteresuotų asmenų prašymams ar poreikiui, įteikiami arba išsiunčiami VSDF teritoriniam skyriui, įvykio tyrime dalyvavusiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
23. Jei įvykio darbe tyrimo metu VDI inspektorius nustato, kad nukentėjusysis nebuvo apdraustas privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, jis, vadovaudamasis duomenimis, surinktais Metodinių nurodymų 14 punkte nustatyta tvarka, surašo laisvos formos aktą, kuriame aprašo įvykio aplinkybes ir priežastis, įvardija nustatytus (susijusius su įvykiu) darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir, suformavęs Metodinių nurodymų 20 punkte nustatyta tvarka dokumentų bylą, perduoda (išsiunčia) ją VDI atsakingam administracijos skyriui.
V. NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į DARBĄ AR IŠ DARBO TYRIMAS IR ĮFORMINIMAS
24. Nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria Metodinių nurodymų 9 ir 11 punktuose nurodyti tyrėjai.
25. Nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiriantis tyrėjas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į galimybes bei tyrimo apimties, palyginti su tikėtinais rezultatais, pagrįstumą, turi:
25.1. nustatyti, ar įvykis, įskaitant eismo įvykį, įvyko darbuotojo darbo dienomis vykstant į darbą ar iš darbo;
25.2. nustatyti, ar įvykis, įskaitant eismo įvykį, įvyko kelyje tarp darbo vietos ir:
25.2.2. vietos ne įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu;
26. Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo, įvykęs eismo įvykio metu, tiriamas atsižvelgiant į valstybės institucijos ar įstaigos, tiriančios eismo įvykį, nustatytas jo aplinkybes, žinomus eismo saugumo taisyklių ar transporto priemonių techninės būklės reikalavimų pažeidimus.
27. Ištyrus įvykį ir nustačius, kad jis įvyko Metodinių nurodymų 25 punkte nurodytomis aplinkybėmis, įvykis pripažįstamas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo ir surašomas N-2 formos aktas, kuriame:
28. Jei tyrimo metu nustatoma, kad įvykis įvyko Metodinių nurodymų 18 punkte nurodytomis aplinkybės, įvykio tyrimas tęsiamas ir įforminamas Metodinių nurodymų III ir IV skyriuose nustatyta tvarka.
29. Nepripažinus įvykio nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo, surašomas laisvos formos aktas, kuriame aprašomos įvykio aplinkybės, ir nurodoma, kodėl įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo. Laisvos formos aktą surašo ir pasirašo įvykį darbe tyrę dvišalės komisijos nariai arba, Metodinių nurodymų 11 punkte nustatytais atvejais, VDI inspektorius.
31. Nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai (N-2 formos aktas, tyrimo medžiaga) išsiunčiami Nuostatuose nustatyta tvarka. Kai Metodinių nurodymų 11 punkte nurodytais atvejais nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria VDI inspektorius, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai išsiunčiami Metodinių nurodymų 21 punkte nustatyta tvarka. Laisvos formos aktas ir tyrimo medžiaga išsiunčiami Metodinių nurodymų 22 punkte nustatyta tvarka.
VI. ĮVYKIŲ DARBE, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į DARBĄ AR IŠ DARBO TYRIMO DOKUMENTŲ REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR TYRIMO PAŽEIDIMŲ NAGRINĖJIMO TVARKA
32. VDI gauti nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai registruojami gautų dokumentų registre VDI darbo reglamente nustatyta tvarka.
33. VDI teritoriniame skyriuje užregistruoti iš įmonių gauti lengvų nelaimingų atsitikimų darbe N-1 formos aktai, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo N-2 formos aktai perduodami VDI inspektoriams patikrinti ir koduoti Metodinių nurodymų 57–60 punktuose nustatyta tvarka.
34. VDI teritorinio skyriaus inspektorius, nagrinėdamas N-1 arba N-2 formos aktą, vadovaudamasis Nuostatais ir Metodiniais nurodymais, patikrina:
34.1. ar pagrįstai įvykis pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, nelaimingu atsitikimu pakeliui į darbą ar iš darbo;
34.2. ar nustatytos nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo priežastys;
34.3. ar N-1 formos akte nurodyti pažeidimai ir neįvykdyti teisės aktų reikalavimai susiję su nelaimingu atsitikimu darbe;
35. Jei N-1 arba N-2 formos akte nepakanka informacijos sprendimams priimti, VDI inspektorius pareikalauja pateikti visą tyrimo medžiagą.
36. VDI teritorinio skyriaus inspektorius, patikrinęs N-1 arba N-2 formos akto turinį ir nenustatęs tyrimo pažeidimų, vadovaudamasis Metodinių nurodymų 1 ar 2 priedų nuostatomis, surašo N-1 arba N-2 formos akte kodus, akto viršutiniame kairiajame kampe užrašo „Patikrinta“, antspauduoja savo vardiniu spaudu, įrašo tikrinimo datą ir pasirašo.
37. Registruoti, patikrinti N-1 arba N-2 formos aktai, surašius reikalingus duomenis į VDI DSS IS, išsiunčiami VDI atsakingam administracijos skyriui.
38. VDI teritorinio skyriaus inspektorius, nustatęs, kad įvykis darbe ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas ir / ar tyrimo rezultatai surašyti pažeidžiant šių Nuostatų ar / ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įpareigoja darbdavį per 15 darbo dienų atlikti papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą, surašydamas privalomai vykdytiną reikalavimą. Reikalavime taip pat nurodoma, kad apie atliekamą papildomą tyrimą darbdavys privalo informuoti nukentėjusį darbuotoją arba jo atstovą, draudimo įstaigą (įstaigas).
39. Papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas atliekamas ir įforminamas šių Metodinių nurodymų III-V skyriuose bei 41–47 punktuose nustatyta tvarka.
40. Jei ištyrus įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo vėliau paaiškėja naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat jei keičiasi asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytas nukentėjusiojo traumos sunkumas ar nukentėjusysis dėl patirtų įvykio metu sužalojimų miršta, skiriamas papildomas įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimas įvykio aplinkybėms, priežastims ar įrašams atitinkamame akte patikslinti.
41. Atlikus papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą gali būti paliktas galioti nepakeistas ankstesnio tyrimo metu surašytas atitinkamos formos aktas, jis gali būti papildytas arba panaikintas ir surašytas naujas atitinkamos formos aktas.
42. Atlikus papildomą įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą ir surašius naujus dokumentus ant ankstesnio tyrimo metu atitinkamos formos akto pirmojo puslapio viršutinėje dalyje padaromas įrašas, nurodantis papildomo tyrimo datą, surašyto naujo dokumento pavadinimą ir asmenų, atlikusių papildomą tyrimą, pareigas, vardus bei pavardes. Ankstesnio tyrimo metu surašytas N-1 arba N-2 formos aktas ar laisvos formos aktas pridedamas prie papildomo tyrimo metu surašyto dokumento (N-1 arba N-2 formos akto ar laisvos formos akto).
43. Dvišalės komisijos atlikto papildomo tyrimo atitinkamos formos aktas pasirašomas ir su tyrimo medžiaga bei dvišalės komisijos narių pasirašytu sprendimu dėl ankstesnio tyrimo išvadų galiojimo įteikiami ar išsiunčiami šių Metodinių nurodymų 21 ar 22 punkte nustatyta tvarka.
44. Dvišalės komisijos atlikto papildomo tyrimo medžiaga nagrinėjama ir tyrimo dokumentai registruojami šių Metodinių nurodymų 33–37 punktuose nustatyta tvarka. VDI teritoriniame skyriuje pakartotinai nustačius lengvo nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo pažeidimų, VDI teritorinio skyriaus vedėjas paskiria šio skyriaus inspektorių papildomai ištirti įvykį.
45. VDI inspektorius įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo papildomai ištiria Nuostatuose nurodytais bendraisiais įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo terminais.
46. VDI inspektoriaus atlikto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo medžiaga nagrinėjama VDI atsakingame administracijos skyriuje ir sprendimai dėl tyrimo atitikimo / neatitikimo Nuostatų ar / ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams priimami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka.
VII. SKUNDŲ IR PAREIŠKIMŲ DĖL ĮVYKIŲ DARBE, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ PAKELIUI Į DARBĄ AR IŠ DARBO TYRIMO AKTŲ NAGRINĖJIMAS
48. Jei įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo komisijos narys, tyrime dalyvavęs asmuo, darbdavį atstovaujantis ar darbdavio įgaliotas asmuo nepasirašo N-1 arba N-2 formos akto ir pateikia raštą, kuriame nurodo nepasirašymo motyvus, tyrėjas per 3 darbo dienas šį raštą išnagrinėja. Nagrinėdamas rašte nurodomus motyvus, tyrėjas patikrina:
48.1. ar nėra pateikiama naujų, tyrimo metu buvusių nežinomų (nenustatytų) įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybių;
48.2. ar pateikiami nepasirašymo motyvai suteikia pagrindą įvardinti kitas / kitokias, nei surašytame N-1 arba N-2 formos akte, nelaimingo atsitikimo darbe priežastis;
49. Tyrėjas, nenustatęs Metodinių nurodymų 48.1–48.3 punktuose nurodytų sąlygų ar nustatęs, kad keisti įvykio darbe priežastis dėl pareiškėjo rašte pateikiamų motyvų nėra pagrindo, priima sprendimą N-1 arba N-2 formos akto nepasirašiusio komisijos nario, tyrime dalyvavusio asmens, darbdavį atstovaujančio ar darbdavio įgalioto asmens prašymo netenkinti ir apie tai informuoja raštą pateikusį asmenį, o pareiškėjo raštą bei priimtą sprendimą prideda prie tyrimo medžiagos. Įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentai išsiunčiami Nuostatuose nustatyta tvarka.
50. Tyrėjas, išnagrinėjęs šių Metodinių nurodymų 48 punkte nurodytą raštą ir nustatęs, kad pareiškėjo rašte pateikiamų naujų, tyrimo metu buvusių nežinomų (nenustatytų) įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo aplinkybių ar / ir motyvų pagrindu gali būti įvardintos kitos / kitokios įvykio darbe priežastys, priima sprendimą papildyti N-1 arba N-2 formos aktą, išdėstant jį nauja redakcija, ar surašyti naują atitinkamos formos aktą. Pareiškėjo raštas, priimtas sprendimas su išvada dėl pirminio N-1 arba N-2 formos akto nuostatų galiojimo pridedami prie tyrimo medžiagos. Naujai surašyti atitinkamos formos aktai teikiami pasirašyti ir tyrimo dokumentai išsiunčiami Nuostatuose nustatyta tvarka.
51. Jei nukentėjęs darbuotojas, jo įgaliotas asmuo arba jo šeimos atstovas ar darbdavys nesutinka su dvišalės komisijos ar VDI inspektoriaus ištirto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatais, sprendimais (išvadomis) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir / ar priežasties (-čių), jis / jie pateikia prašymą ar skundą vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.
52. Prašymus (skundus) dėl dvišalės komisijos ištirto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatų ir išvadų dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir / ar priežasties (-čių) nagrinėja atitinkamo VDI teritorinio skyriaus vedėjo paskirtas inspektorius (specialistas). Prašymus (skundus) dėl VDI inspektoriaus ištirto įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo rezultatų ir išvadų nagrinėja VDI atsakingo administracijos skyriaus ar / ir kito vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus rezoliucijoje nurodyto skyriaus inspektorius (specialistas).
53. Prašymai (skundai) tiriami nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo N-1 arba N-2 ar laisvos formos aktus bei tyrimo medžiagą šių Metodinių nurodymų 34 punkte nustatyta tvarka.
54. Nustačius, kad įvykis darbe, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas nepažeidžiant Nuostatų ar / ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir nėra pagrindo skirti papildomą tyrimą, apie tai informuojamas pareiškėjas.
55. Nustačius, kad įvykis darbe, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištirtas pažeidžiant Nuostatų ar / ir kitų įvykio darbe ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus:
55.1. kai įvykį darbe, nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tyrė dvišalė komisija – VDI teritorinio skyriaus vedėjas paskiria inspektorių įvykį ištirti papildomai;
56. Apie papildomą tyrimą informuojamas darbdavys, VSDF teritorinis skyrius, nukentėjęs darbuotojas arba jo įgaliotas asmuo ar jo šeimos atstovas. Papildomo tyrimo dokumentai, įskaitant ir tuos atvejus, kai papildomas tyrimas buvo atliktas dėl to, kad jau ištyrus įvykį darbe arba nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo pasikeitė nukentėjusiojo (-ųjų) asmens (-ų) traumos sunkumas ar nukentėjęs asmuo mirė, išsiunčiami šių Metodinių nurodymų 21, 22, 31 punktuose nustatyta tvarka
VIII. NELAIMINGO ATSITIKIMO DARBE N-1 ARBA N-2 FORMOS AKTO PILDYMAS
57. N-1 arba N-2 formos aktų numeriai ir jų registravimo datos įrašomi iš įmonės, kurioje dirba nukentėjusysis, Įvykių darbe, nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo aktų registravimo žurnalo.
58. Kiekvienais metais N-1 arba N-2 formos aktai pradedami numeruoti pirmuoju numeriu. N-1 arba N-2 formos aktų ir tyrimo metu surinktų dokumentų kopijos, prieš išsiunčiant jas Nuostatų nustatyta tvarka, tvirtinamos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir įmonės antspaudu. Netvirtinamos tik tų dokumentų kopijos, ant kurių yra originalūs parašai, antspaudai.
59. N-1 arba N-2 formos aktų 1, 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 1.5, 2, 3 ir 3.1 punktų, kuriuose pateikiami duomenys apie įmonę ir nukentėjusįjį, tekstinę dalį ir kodų langelius užpildo įmonių dvišalės komisijos, tyrusios nelaimingus atsitikimus darbe, Metodinių nurodymų 1 ar 2 priede nustatyta tvarka. Likusių punktų ar jų papunkčių (jei reikia) tekstinę dalį pildo įmonių dvišalės komisijos, o kodus surašo VDI teritorinio skyriaus inspektorius.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų
1 priedas
N-1 FORMOS AKTO PILDYMAS IR KODAVIMAS
1. Akto pirmo puslapio viršutinėje dalyje esantys nelaimingo atsitikimo darbe atpažinimo kodo (AK) langeliai pildomi (lengvų nelaimingų atsitikimų darbe aktuose – VDI teritoriniuose skyriuose, o sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų – VDI administracijos atsakingame skyriuje) taip:
- pirmuosiuose keturiuose įrašo numerio langeliuose įrašomi metai, kada apie nelaimingą atsitikimą darbe pranešta VDI;
- penktajame langelyje įrašoma: „1“ – lengvo; „2“ – sunkaus, „3“ – mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju..
- kituose dviejuose langeliuose įrašomas apskrities kodas:
| Apskričių pavadinimai |
Kodai |
|
Apskričių pavadinimai |
Kodai |
| Alytaus Kauno Klaipėdos Marijampolės Panevėžio |
01 02 03 04 05 |
Šiaulių Tauragės Telšių Utenos Vilniaus |
06 07 08 09 10 |
-paskutiniuose keturiuose langeliuose įrašomas einamaisiais metais šalyje įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe eilės numeris. Šis numeris pagal specialią kompiuterinę programą automatiškai suteikiamas koduotų duomenų įvedimo metu.
2. Kitos akto eilutės pildomos ir duomenys koduojami vadovaujantis žemiau pateikiamais paaiškinimais ir kodais:
1.1 punkte įrašomas įmonės, kurios darbuotojas nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo darbe, buveinės adresas, kodų langeliuose įrašomas 5 ženklų pašto kodas;
1.2 punkte įrašomi įmonės telefono, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas bei kodų langeliuose įmonės kodas. Nesant telefono, fakso ar elektroninio pašto, įrašomas žodis – „nėra“. Jei įmonės kodas yra sudarytas iš 7 ženklų, tai pirmuose dviejuose langeliuose įrašomi nuliai; jeigu darbdavys yra fizinis asmuo, tai rašoma asmens gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.
1.3 punkte įrašomas įmonės pagrindinės ekonominės veiklos pavadinimas arba, jei įmonės veikla yra įvairi, įrašomas tos veiklos pavadinimas, kurią atitinka įvykio metu atliekamas darbas ir koduojama:
pirmuosiuose kodavimo langeliuose įrašomas keturženklis (4 skaitmenų (klasės) lygmeniu) ekonominės veiklos kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2 redakciją (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226. Kodavimo langeliuose pirmiausiai įrašomas keturženklis ekonominės veiklos kodas, o kituose dviejuose langeliuose įrašomi nuliai;
antrajame kodavimo langelyje įrašoma:
1 – Privati įmonė (išskyrus toliau nurodytus 3 ir 4 punktus);
2 – Valstybės įmonė;
3 – Ūkis, gaminantis produkciją rinkai;
4 – Ūkininkai;
5 – Užsienio įmonė (filialas);
6 – Fiziniai asmenys.
1.4 punkte įrašomas įmonės darbuotojų skaičius žodžiais, o kodo langeliuose – skaitmenimis. Jei darbuotojų skaičius ne keturženklis, tai prieš jį įrašomi nuliai. Taip pat šiame punkte įrašomas darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, įvykio dieną įmonėje skaičius (darbuotojų skaičius gali būti nustatomas pagal apmokytų dirbti pavojingus darbus darbuotojų skaičių) žodžiais, o langeliuose - skaitmenimis.
1.5 punkte įrašomas įmonės, kurioje nukentėjusysis dirba, atskiro padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, pavadinimas. Jei įmonės padalinys įregistruotas Juridinių asmenų registre kaip atskira įmonė ir turi kodą, įrašomas šis kodas. Tais atvejais, kai nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta įmonėje, o ne jos atskirame padalinyje, šis punktas nepildomas ir nekoduojamas.
2. punkte įrašomas darbdaviui atstovaujančio asmens pareigos, vardas, pavardė, asmens kodas. Tais atvejais, kai darbdaviui atstovaujantis asmuo yra ne LR pilietis, tai kodo langelyje įrašoma jo gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.
3. punkte įrašomas nukentėjusiojo darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas. Tais atvejais, kai nukentėjęs darbuotojas yra ne LR pilietis, tai kodo langelyje įrašoma jo gimimo data, o pirmame langelyje įrašomas nulis.
3.2 punkte įrašoma nukentėjusiojo darbuotojo asmens pilietybė, nurodant šalies pavadinimą, ir koduojama:
1 – Lietuvos Respublikos (LR) pilietis;
2 – Ne LR pilietis, bet Europos Sąjungos (ES) šalies pilietis;
3 – Už ES ribų esančios šalies pilietis;
0 – Pilietybė nežinoma.
3.3 punkte įrašomas nukentėjusiojo darbuotojo užimtumas ir koduojama:
| 100 – 300 –
301 –
302 –
310 –
311 –
312 –
320 –
321 –
322 –
500 – 900 – 000 – |
Savarankiškai dirbantis; Darbuotojas, dirbantis nuolatinį/laikiną (neterminuotos/terminuotos trukmės) darbą ir visą darbo dieną/ne visą darbo dieną, nenurodyta; Darbuotojas, dirbantis nuolatinį/laikiną (neterminuotos/ terminuotos trukmės) darbą, visą darbo dieną; Darbuotojas, dirbantis nuolatinį/laikiną (neterminuotos/terminuotos trukmės) darbą, ne visą darbo dieną; Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) – visą darbo dieną/ne visą darbo dieną, nenurodyta; Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną; Darbuotojas, dirbantis nuolatinį darbą (pagal neterminuotos trukmės darbo sutartį) ne visą darbo dieną; Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną/ne visą darbo dieną, nenurodyta; Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) visą darbo dieną; Darbuotojas, dirbantis laikiną darbą (pagal terminuotos trukmės darbo sutartį) ne visą darbo dieną, nenurodyta; Mokiniai / praktikantai; Kitas užimtumo statusas; Užimtumo statusas nežinomas. |
|
|
|
3.4 punkte įrašomas nukentėjusiojo darbuotojo amžius žodžiais, o kodo langeliuose – skaitmenimis (amžius skaičiuojama pilnais metais). Jei darbuotojo amžiaus skaičius ne triženklis, tai prieš jį įrašomi nuliai.
3.6 punkte įrašomas nukentėjusiojo profesijos ar darbo pavadinimas pagal darbo sutartį ir langeliuose koduojama vadovaujantis Lietuvos profesijų klasifikatoriumi LPK, patvirtintu Ūkio ministro 2013-03-06 įsakymu Nr. 4-171 (aktuali redakcija nuo 2014-02-27), kuris parengtas pagal tarptautinį standartinį profesijų klasifikatorių ISCO-08.
4. punkte įrašoma nelaimingo atsitikimo data, valanda, minutės ir einamųjų metų savaitės numeris ir koduojama (koduojant minutės atmetamos – neapvalinamos).
4.1 punkte įrašomas valandų ir minučių skaičius nuo darbo, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas, pradžios (ir akto tekste, ir kodų langeliuose) ir koduojama:
pirmuosiuose kodavimo langeliuose įrašomas valandų, praėjusių nuo darbo pradžios, skaičius;
antruosiuose – minutės.
Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyko prieš darbą, eilutėse įrašomas laikas, kodų langeliuose įrašomi nuliai, aplinkybių tekste pažymima, kad nelaimingas atsitikimas įvyko prieš darbo pradžią.
4.2 punkte įrašomas savaitės dienos pavadinimas bei pamainos pradžios ir pamainos pabaigos laikas ir koduojama:
pirmajame kodavimo langelyje įrašomas savaitės dienos kodas: pirmadienis – 1, antradienis – 2 ir t.t.;
antruosiuose kodavimo langeliuose įrašoma darbo grafike nustatyta pamainos trukmė pilnomis valandomis (minutės neįskaitomos – atmetamos).
Tais atvejais, kai nukentėjusiojo darbuotojo pamainos trukmė darbo grafike nėra normuota (pvz. tolimųjų reisų vairuotojai) pamainos trukmė nepildoma ir nekoduojama.
4.3 punkte lengvo ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma nukentėjusiojo asmens sužalojimo diagnozė pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju įrašoma mirties priežastis pagal teismo ekspertų išvadas, įrašus asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą. Tais atvejais, kai mirties priežastis teismo ekspertų išvadose, asmens mirties liudijime ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumente nenurodyta ar atlikus visus galimus veiksmus nėra galimybės gauti dokumentą apie mirties priežastį, įrašoma „mirties priežastis nenustatyta“.
4.4 punkte nurodomas paveiktos nukentėjusiojo kūno dalies pavadinimas ir koduojama:
00 - Paveikta, sužalota kūno dalis - nespecifikuota
| 10 - 11 – 12 – 13 – 14 – 15 – 18 – 19 – 20 - 21 – 29 – 30 – 31 – 39 – 40 - 41 – 42 – 43 – 48 – 49 – 50 - 51 – 52 – 53 – 54 – 55 – 58 – 59 – 60 - 61 – 62 – 63 – 64 – 65 – 68 – 69 – 70 - 71 – 78 – 99 – |
Galva - nespecifikuota Galva, smegenys ir kaukolės nervai bei kraujagyslės Veido sritis Akis (-ys) Ausis (-ys) Dantys Galva, keletas dalių Galva, kitos aukščiau nenurodytos dalys (nosis ir pan.) Kaklas, įskaitant stuburo slankstelius Kaklas, įskaitant kaklo slankstelius Kaklas, kitos aukščiau nenurodytos dalys (gerklė ir pan.) Nugara, įskaitant stuburo slankstelius Nugara, įskaitant stuburo slankstelius Nugara, kitos aukščiau nenurodytos dalys (jungiamieji raumenys, smegenys ir pan.) Liemuo ir vidaus organai - nespecifikuota Krūtinės ląsta, šonkauliai, įskaitant sąnarius ir mentes Krūtinės vidaus organai Dubens ir pilvo sritis, įskaitant vidaus organus Liemuo, keletas dalių Liemuo, kitos aukščiau nenurodytos dalys Viršutinės galūnės - nespecifikuota Pečiai ir pečių sąnariai (įskaitant raktikaulį) Ranka, įskaitant alkūnę Plaštaka Pirštas (-ai) Riešas Viršutinės galūnės keletas dalių Viršutinės galūnės, kitos aukščiau nenurodytos dalys Apatinės galūnė - nespecifikuota Klubas ir klubo sąnarys Koja, įskaitant kelį Kelis Pėda Kojų pirštas (-ai) Apatinė galūnė, keletas dalių Apatinė galūnė, kitos aukščiau nenurodytos dalys (blauzda, kulkšnis ir pan.) Visas kūnas ir keletas kūno dalių - nespecifikuota Visas kūnas (sisteminis poveikis) Keletas kūno dalių (galva, liemuo, liemuo ir viena iš galūnių ir t.t.) Paveiktos kitos, kitur nepriskirtos kūno dalys |
4.5 punkte nurodomas sveikatos pakenkimo pobūdis ir koduojama:
| 010 - |
Žaizdos ir paviršiniai sužalojimai |
||||
| 011 – |
Paviršiniai sužalojimai: sumušimai, mėlynės, hematoma, odos nutrynimai, įbrėžimai, pūslės, nenuodingų vabzdžių įkandimai, negilios žaizdos, taip pat galvos odos žaizdos ir lengvos traumos svetimkūniams patenkant į akis, ausis, t.t. Nepriklauso: nuodingų gyvūnų įkandimai (kodas 071) |
||||
| 012 – |
Atviros žaizdos: plėštinės žaizdos, atviros žaizdos, pjautinės žaizdos, sumušimai su žaizdomis bei nagų netekimas; žaizdos, susijusios su raumenų, sausgyslių ir nervų traumomis. Nepriklauso: trauminė amputacija, enukleacija, akies išplėšimas (kodas 040); atviri lūžiai (kodas 022); nudegimai su atviromis žaizdomis (kodas 061); lengvos traumos (kodas 011) |
|
|||
| 019 – |
Kitos žaizdos ir paviršiniai sužalojimai |
||||
| 020 - |
Kaulų lūžiai |
||||
| 021 – |
Uždari lūžiai: Paprasti lūžiai; sąnarių lūžiai (išnirimai, t.t.); lūžiai su vidaus organų ar nervų traumomis |
||||
| 022 – |
Atviri lūžiai: Lūžiai su minkštų kūno audinių traumomis (atviri lūžiai) |
||||
| 029 – |
Kitų tipų kaulų lūžiai |
||||
| 030 - |
Išnirimai, sausgyslių ir raumenų patempimai: Visi ūmūs raumenų-kaulų pakenkimai dėl raumenų, sausgyslių, raiščių ir sąnarių patempimo |
||||
| 031 – |
Išnirimai: Kaulų ties sąnariais displazija ir išnirimai. Nepriklauso: lūžio displazija (kodas 021) |
||||
| 032 – |
Sausgyslių ir raumenų patempimai: patempimas, sukeliantis išvaržas, ašarojimą ar raumenų, sausgyslių, raiščių (ir sąnarių) plėštines žaizdas bei išvaržas dėl patempimo. Nepriklauso: visi kaulų išnirimai ties sąnariais turi būti klasifikuojami pagal kodą 031; jei tai yra susiję su atvira žaizda, tai turi būti koduojama grupėje 012 |
||||
| 039 – |
Kitų tipų išnirimai, sausgyslių ir raumens patempimai |
||||
| 040 – |
Amputacija (kūno dalių pašalinimas) dėl traumos: Amputacija ir sutraiškymo traumos, enukleacija, įskaitant trauminį akies išplėšimą ar ausies (ausų) netekimą |
||||
| 050 - |
Smegenų sukrėtimai ir vidaus organų traumos |
||||
| 051 – |
Smegenų sukrėtimai: Vidinės kaukolės traumos |
||||
| 052 – |
Vidaus organų traumos: Krūtinės ląstos traumos, pilvo ir dubens organų traumos |
||||
| 059 – |
Kitų tipų smegenų sukrėtimai ir vidaus organų traumos |
||||
| 060 - |
Nudegimai, nuplikymai ir nušalimai |
||||
| 061 – |
Nudegimai, nuplikymai (terminiai): nudegimai nuo karštų objektų ar atviros ugnies; nuplikymai; pūslės nuo trinties; radiacinis nudegimas (infraraudonieji spinduliai); nudegimai nuo saulės; žaibo pasekmės; nudegimai nuo elektros srovės, nudegimai su atviromis žaizdomis. Nepriklauso: kitas spinduliuotės poveikis nei nudegimai (kodas 102) |
||||
| 062 – |
Cheminiai nudegimai (korozijos): cheminiai nudegimai (tik išoriniai nudegimai). Nepriklauso: nudegimai prarijus korozinių ar kaustinių medžiagų (kodas 071) |
||||
| 063 – |
Nušalimai: nukritusios temperatūros efektai (nušalimai); dalinis odos sluoksnio praradimas, nušalimai mirštant audiniams (nekrozė). Nepriklauso: neįprastai žema kūno temperatūra (hipotermija) ir kiti per didelio šalčio efektai (kodas 103) |
||||
| 069 – |
Kitų tipų nudegimai, nuplikymai ir nušalimai |
||||
| 070 - |
Apsinuodijimai ir infekcijos |
||||
| 071 – |
Ūmūs apsinuodijimai: ūmūs toksinių, korozinių ar kaustinių medžiagų įšvirkštimo, nurijimo, absorbavimo ar įkvėpimo poveikis; nuodingų gyvūnų įkandimai; uždusimas nuo anglies monoksido ar kitų toksinių dujų. Nepriklauso: išoriniai cheminiai nudegimai (kodas 062); anafilaksinis šokas (kodas 119) |
||||
| 072 – |
Ūmios infekcijos: virusinės, bakteriologinės ir kitų infekcinių veiksnių infekcijos |
||||
| 079 – |
Kitų tipų apsinuodijimai ir infekcijos |
||||
| 080 - |
Paskendimai ir uždusimai |
|
|||
| 081 – |
Uždusimai: dusimai ar uždusimai nuo kompresijos, suspaudimo ar užspaudimo; taip pat įeina uždusimai nuo deguonies supresijos ar jo sumažėjimo supančioje atmosferoje ir uždusimai nuo svetimkūnių patekimo į kvėpavimo takus. Nepriklauso: uždusimas nuo anglies monoksido ar kitų toksinių dujų (kodas 071) |
|
|||
| 082 – |
Paskendimai ir nemirtini panardinimai. Nepriklauso: uždusimai, kaip apibrėžta 081; užgriuvus medžiagoms ar kitoms ne skystoms masėms, pvz.: sniegas, žemės, t.t. |
|
|||
| 089 – |
Kitų tipų paskendimai ir uždusimai |
|
|||
| 090 - |
Garso, vibracijos ir slėgio poveikis |
|
|||
| 091 – |
Ūmus klausos netekimas: dalinis ar visiškas klausos praradimas |
|
|||
| 092 – |
Slėgio padariniai: Slėgio ar vandens slėgio (barotrauma) sukelti padariniai |
|
|||
| 099 – |
Kiti ūmūs garso, vibracijos ir slėgio padariniai: Garso trauma, pneumatinio grąžto sindromas, t.t. |
|
|||
| 100 - |
Ekstremalių temperatūros svyravimų, šviesos ir spinduliuotės padariniai |
|
|||
| 101 – |
Šiluminis ir saulės smūgis: Per didelio natūralaus karščio ir izoliacijos padariniai (šiluminiai mūgiai, saulės smūgiai) arba žmogaus sukurtas karštis. Nepriklauso: žaibo sukeltas šokas (kodas 112); saulės nudegimai (kodas 061) |
|
|||
| 102 – |
Spinduliuotės padariniai (ne terminiai): Rentgeno spindulių, radioaktyviųjų medžiagų, ultravioletinių spindulių, jonizuojančios spinduliuotės sukelti padariniai |
|
|||
| 103 – |
Nukritusios temperatūros padariniai: atsitiktinė hipotermija ir kiti nukritusios temperatūros padariniai. Nepriklauso: nušalimų (kodas 063) |
|
|||
| 109 – |
Kiti ekstremalių temperatūros svyravimų, šviesos ir spinduliuotės padariniai |
|
|||
| 110 |
Šokas |
|
|||
| 111 – |
Šokas po agresijos ir grasinimų: šokas po žmogaus padarytos agresijos ar grasinimų; pvz.: šokas po banko apiplėšimo, klientų ir užsakovų agresijos, „socialinių konfliktų“. Nepriklauso: anafilaksinis šokas (kodas 119); šokas po trauminių sužeidimų (kodas 112) |
|
|||
| 112 – |
Trauminis šokas: elektros šokas, žaibo sukeltas šokas, tiesiogiai po traumos ar vėliau pasireiškiantis šokas. Nepriklauso: anafilaksinis šokas (kodas 119); asmenų sukelta agresija ir grėsmė (kodas 111); atvejai be tiesioginių fizinių traumų |
|
|||
| 119 – |
Kitų tipų šokas: gyvūnų sukelta agresija be tiesioginių fizinių traumų nukentėjusiam; gamtinės nelaimės ir kiti įvykiai, tiesiogiai nesukelti žmogaus veiklos ir nesukeliantys tiesioginės fizinės traumos nukentėjusiajam; anafilaksinis šokas |
|
|||
| 120 – |
Daugybiniai pakenkimai |
|
|||
| 130 |
Psichikos sutrikimas (keliantis pavojų savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai; sutrikdantis darbingumą ir socialinę adaptaciją) |
|
|||
| 999 –
000 – |
Ši grupė turėtų būti naudojama tiktai klasifikuojant sveikatos pakenkimus, neįtrauktus į klasifikaciją pagal pavadinimus: nervų ir stuburo smegenų traumos; kraujagyslių traumos; pašalinių objektų patekimas į kūną per natūralias ertmes ir t. t. Sveikatos pakenkimo pobūdis nežinomas |
|
|||
4.6 punktas pildomas taip, kaip nurodyta šioje akto eilutėje, ir koduojama:
pirmajame kodo langelyje įrašomi blaivumą apibūdinantys kodai:
1 – Blaivus;
2 – Neblaivus, apsvaigęs;
3 – Neapsvaigęs, vartojęs;
4 – Nevartojęs,
5 – Nenustatyta.
antrajame įrašomi atitinkami kodai:
1 – jei buvo pavartotas alkoholinis (etilo alkoholis) gėrimas;
2 – jei pavartotas metilo alkoholis;
3 – jei buvo pavartotos narkotinės medžiagos;
4 – jei buvo pavartota cheminė medžiaga (nustatyta);
5 – jei buvo pavartota nenustatyta cheminė medžiaga ar nenustatytas cheminis junginys.
5. punkte išsamiai ir nuosekliai aprašomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės. Papunkčių 1, 2, 3, 4 ir *a - *s kodų langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.
6. punkte įrašomas darbo aplinkos pavadinimas ir koduojama:
| 000 |
Nėra informacijos |
| 010 |
Pramonės vieta, nenurodyta |
| 011 |
Gamybos zona, gamykla, dirbtuvė |
| 012 |
Priežiūros zona, remonto dirbtuvė |
| 013 |
Zona, daugiausia naudojama sandėliavimui, pakrovimui, iškrovimui |
| 019 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 010 grupės tipo darbo aplinka |
| 020 |
Statybvietė, statybos, atviras karjeras, atvira kasykla, nenurodyta |
| 021 |
Statybvietė: pastatų statyba |
| 022 |
Statybvietė: pastatų griovimas, remontas, priežiūra |
| 023 |
Atviras karjeras, atvira kasykla, iškasos, tranšėjos (įskaitant atviras kasyklas ir veikiančius karjerus) |
| 024 |
Statybvietė: požeminė |
| 025 |
Statybvietė: ant vandens ir (arba) virš vandens |
| 026 |
Statybvietė: aukšto slėgio aplinkoje |
| 029 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 020 grupės tipo darbo aplinka |
| 030 |
Ūkininkavimo, gyvulininkystės, žuvininkystės, miškininkystės zona, nenurodyta |
| 031 |
Gyvulininkystės zona |
| 032 |
Ūkininkavimo zona: pasėliai |
| 033 |
Ūkininkavimo zona: medžiai ar krūmai |
| 034 |
Miškininkystės zona |
| 035 |
Žuvininkystės zona, žvejyba, akvakultūra (ne laive) |
| 036 |
Sodas, parkas, botanikos sodas, zoologijos sodas |
| 039 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 030 grupės tipo darbo aplinka |
| 040 |
Paslaugų veiklos zona, įstaiga, pramogų zona, įvairūs, nenurodyta |
| 041 |
Įstaiga, posėdžių salė, biblioteka ir pan. |
| 042 |
Mokymo įstaiga, mokykla, vidurinė mokykla, kolegija, universitetas, vaikų lopšelis, vaikų darželis |
| 043 |
Maža arba didelė prekybos zona (įskaitant gatvės prekybą) |
| 044 |
Restoranai, poilsio zonos, laikinos apsistojimo vietos (įskaitant muziejus, auditorijas, stadionus, muges ir pan.) |
| 049 050 051 059 060 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 040 grupės tipo darbo aplinka Sveikatos priežiūros įstaiga, nenurodyta Sveikatos priežiūros įstaiga, privati ligoninė, slaugos namai Kita, prieš tai nenurodyta, 050 grupės tipo darbo aplinka Viešojo teritorija, nenurodyta |
| 061 |
Visuomenei nuolat atvira teritorija (magistralės, keliai, stovėjimo aikštelės, stočių ar oro uostų laukiamieji ir pan.) |
| 062 |
Transporto priemonės, antžeminės arba bėginės, privačios arba viešosios (visų rūšių: traukiniai, autobusai, automobiliai ir pan.) |
| 063 |
Teritorija, kuri yra prijungta prie viešų vietų, bet į kurią gali patekti tik įgalioti darbuotojai: geležinkelio linija, oro uosto peronas, greitkelio kelkraštis |
| 069 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 060 grupės tipo darbo aplinka |
| 070 |
Namuose, nenurodyta |
| 071 |
Privatūs namai |
| 072 |
Bendrojo naudojimo pastato dalys, priestatai, privatus šeimos sodas |
| 079 080 081 082 089 090 091 092 093 099 100 101 102 103 109 110 111 112 119 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 070 grupės tipo darbo aplinka Sporto zona, nenurodyta Uždara sporto zona: sporto salė, gimnastikos salė, uždaras baseinas Atvira sporto zona: sporto aikštynas, lauko baseinas, slidinėjimo trasa Kita, prieš tai nenurodyta, 080 grupės tipo darbo aplinka Esanti ore, pakelta, išskyrus statybvietes, nenurodyta Pakelta: ant stacionaraus paviršiaus (stogo, terasos ir pan.) Pakelta: stiebas, atrama, kabamoji platforma Ore: orlaivyje Kita, prieš tai nenurodyta, 090 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes Po žeme, išskyrus statybvietes, nenurodyta Po žeme: tunelis (kelias, traukinys, vamzdis) Po žeme: kasykla Po žeme: kanalizacijos vamzdžiai ir nuotekų kolektoriai Kita, prieš tai nenurodyta, 100 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes Ant arba virš vandens, išskyrus statybvietes, nenurodyta Jūra arba vandenynas: visų rūšių laivuose, platformose, valtyse, baržose Ežeras, upė, uostas: visų rūšių laivuose, platformose, valtyse, baržose Kita, prieš tai nenurodyta, 110 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes |
| 120 |
Aukšto slėgio aplinka, išskyrus statybvietes, nenurodyta |
| 121 |
Aukšto slėgio aplinkoje: po vandeniu (pvz., nardymas) |
| 122 |
Aukšto slėgio aplinkoje: kameroje |
| 129 |
Kita, prieš tai nenurodyta, 120 grupės tipo darbo aplinka, išskyrus statybvietes |
| 999 |
Kita klasifikatoriuje nenurodyta darbo aplinka |
7. punkte įvardijamas nukrypimas - paskutinis įvykis, nukrypimas nuo normalaus darbo proceso, nuo įprastos būklės, sukėlęs nelaimingą atsitikimą darbe ir koduojama:
| 10 - 11 – 12 – 13 – 14 – 19 – 20 –
21 – 22 – 23 – 24 –
29 – 30 -
31 – 32 –
33 –
34 –
35 – 39 – 40 –
41 –
42 –
43 –
44 – 45 – 49 – 50 - 51 – 52 – 59 – 60- 61 – 62 – 63 – 64 – 69 – 70 –
71 – 72 – 73 – 74 – 75 – 79 – 80 - 81 – 82 – 83 –
84 – 85 –
89 – 99 – 00 - |
Nukrypimas dėl elektrinių problemų, sprogimo, gaisro - nespecifikuota Elektrinė problema dėl įrenginio gedimo – vedanti prie netiesioginio kontakto Elektrinė problema – vedanti prie tiesioginio kontakto Sprogimas Gaisras, užsiliepsnojimas Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Nukrypimai dėl išsiliejimo, nuvirtimo, nutekėjimo, ištekėjimo, garavimo, išsiskyrimo - nespecifikuota Kietas būvis – perpildymas, nuvirtimas Skystas būvis – nutekėjimas, prasisunkimas, ištekėjimas, taškymas, purškimas Dujinis būvis – garavimas, aerozolio susidarymas, dujų susidarymas Dulkių/miltelių pavidalo medžiagos – dūmų susidarymas, dulkės/dalelės suspensijoje/išmetimuose Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Materialiojo veiksnio lūžimas, trūkimas, skilimas, paslydimas, kritimas, sugriuvimas - nespecifikuota Medžiagos lūžimas – per sujungimą, siūles Lūžimas, trūkimas – medžio, stiklo, metalo, akmens, plastmasės, kitų skeveldrų atsiradimas Materialaus veiksnio slydimas, kritimas, sugriuvimas – iš viršaus (užkritimas ant nukentėjusiojo) Materialaus veiksnio slydimas, kritimas, sugriuvimas – iš apačios (nutempia nukentėjusįjį žemyn) Materialaus veiksnio slydimas, kritimas, sugriuvimas – tame pačiame lygmenyje Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Mašinos, transporto priemonės/naudojamos įrangos kontrolės praradimas (visiškas, dalinis) - nespecifikuota Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – mašinos (įskaitant nepageidautiną įsijungimą) arba medžiagos, su kuria mašina dirba Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – transporto priemonės arba naudojamos įrangos (variklinės arba ne) Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – rankinių prietaisų (variklinių arba ne) arba medžiagos, su kuria dirba prietaisas Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – objekto (nešamo, judinamo ir pan.) Kontrolės praradimas (visiškas arba dalinis) – gyvūno Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Paslydimas, užkliuvimas, nukritimas – žmogaus kritimas - nespecifikuota Žmogaus kritimas – į žemesnį lygį Paslydimas, užkliuvimas, nukritimas – žmogaus kritimas – tame pačiame lygyje Kiti aukščiau nenurodyti šios grupės nukrypimai Kūno judesiai be fizinės įtampos (paprastai sukeliantys išorinį sužeidimą) Patekimas ant aštraus objekto Atsiklaupimas, atsisėdimas, pasilenkimas Pagavimas arba nunešimas (kažkieno arba jėgos) Nekoordinuoti judesiai, neatsargūs judesiai arba ne laiku atlikti judesiai Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Kūno judesiai, sukeliantys fizinį stresą (paprastai sukeliantys išorinius sužeidimus) - nespecifikuota Kėlimas, nešimas, stojimasis Stūmimas, traukimas Padėjimas, lenkimasis žemyn Pakrypimas, pasisukimas Užmynimas, kojos ar kulkšnies išnirimas, paslydimas be nugriuvimo Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Šokas, išgąstis, smurtas, agresija, grasinimai - nespecifikuota Šokas, išgąstis Smurtas, agresija, grasinimai – tarp įmonės darbuotojų, pavaldžių darbdaviui Smurtas, agresija, grasinimai – iš pašalinių žmonių, skirti įmonei, darbuotojams, atliekantiems savo pareigas (banko, autobusų vairuotojų apiplėšimas ir pan.) Agresija, susidūrimas su gyvūnu Nukentėjusiojo arba trečiojo asmens buvimas, sukeliantis pavojų nukentėjusiam ir galimai kitiems asmenims Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės nukrypimai Kiti nesuklasifikuoti nukrypimai Nėra informacijos. |
8. punkte įrašomas kontakto – sužeidimo pobūdžio, dėl kurio buvo nukentėjusysis patyrė žalą sveikatai, pavadinimas ir koduojama:
| 10 -
11 – 12 – 13 – 14 – 15 – 16 – 17 – 19 – 20 - 21 – 22 – 23 – 29 –
30 -
31 – 32 – 39 – 40 - 41 – 42 – 43 – 44 –
45 –
49 – 50 -
51 – 52 – 53 – 59 – 60 - 61 – 62 – 63 – 64 – 69 – 70 - 71 – 72 – 73 – 79 – 80 - 81 – 82 – 83 – 89 – 99 – 00 |
Kontaktas su elektros srove, temperatūra, pavojingomis medžiagomis - nespecifikuota Netiesioginis kontaktas su lankiniu virinimu, kibirkštimi, žaibu (pasyviai) Tiesioginis kontaktas su elektra, elektros srovės patekimas į kūną Kontaktas su atvira ugnimi arba karštu arba degančiu objektu ar aplinka Kontaktas su šaltu arba labai šaltu objektu, arba aplinka Kontaktas su pavojingomis medžiagomis – per nosį, burną įkvepiant Kontaktas su pavojingomis medžiagomis – ant/per odą arba akis Kontaktas su pavojingomis medžiagomis – per virškinimo traktą, prarijus arba valgant Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Skendimas, užvertimas, apgaubimas - nespecifikuota Skendimas skystyje Užversti žemėmis Apgaubti, apsupti dujų ar ore esančių dalelių Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai-sužalojimo pobūdžiai (užpylimas pjuvenomis, grūdais, cementu ir pan.) Horizontalus ar vertikalus poveikis su arba į nejudantį objektą (nukentėjusiajam judant) - nespecifikuota Vertikalus judėjimas, susitrenkimas su/arba į objektą (atsirandantis dėl kritimo) Horizontalus judėjimas, susitrenkimas su/arba į objektą Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Atsitrenkimas į judantį objektą, susidūrimas - nespecifikuota Atsitrenkimas į lekiantį objektą Atsitrenkimas į krentantį objektą Atsitrenkimas į svyruojantį objektą Atsitrenkimas į besisukantį, judantį, transportuojamą objektą, įskaitant transporto priemones Susidūrimas su objektu, transporto priemone, susidūrimas su asmeniu (nukentėjusiajam judant) Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Kontaktas su aštriu, smailiu, šiurkščiu, grubiu Materialiuoju veiksniu - nespecifikuota Kontaktas su aštriu materialiu veiksniu (peiliu, ašmenimis ir pan.) Kontaktas su smailiu materialiu veiksniu (vinimi, aštriu įrankiu ir t. t.) Kontaktas su kietu ar šiurkščiu materialiu veiksniu Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Įkliuvimas, suspaudimas ir pan. - nespecifikuota Suspaudimas, įkliuvimas – į objektą Suspaudimas, įkliuvimas – po objektu Suspaudimas, įkliuvimas – tarp objektų Galūnė, ranka ar pirštas nuplėštas arba nupjautas Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Fizinis arba psichinis stresas - nespecifikuota Fizinis stresas raumenų – kaulų sistemai Fizinis stresas dėl spinduliuotės, triukšmo, šviesos arba spaudimo Psichinis stresas arba šokas Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Įkandimas, įspyrimas (gyvūno arba žmogaus) Įkandimas Vabzdžio arba žuvies įkandimas Kirtis, spyris, smūgis į galvą, smaugimas Kiti, aukščiau nenurodyti, šios grupės kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Kiti nesuklasifikuoti kontaktai – sužeidimo pobūdžiai Nėra informacijos. |
9. punkte įrašomas sveikatos pakenkimo pobūdžio materialusis veiksnys. Apibūdinamas kaip objektas, prietaisas arba instrumentas, su kuriuo turėjo sąlytį nukentėjusysis, arba psichologinis sužeidimo pobūdis. Jei su sužeidimu yra susiję keli Materialieji veiksniai, reikia koduoti ta veiksnį, kuris yra susijęs su didžiausiu sužeidimu. Pildoma ir koduojama:
Materialių veiksnių grupės
00 01 – Nėra materialaus veiksnio
00 02 – Nėra informacijos
00 99 – Kiti, nepaminėti 00 grupės veiksniai
01 00 – Statiniai, struktūros, paviršiai – antžeminiai (viduje arba išorėje, stacionarūs arba
kilnojami, laikini arba ne)
01 01 – Statinių komponentai, struktūriniai komponentai – durys, sienos, pertvaros ir pan., bei
įrengtos kliūtys (langai ir pan.)
01 02 – Paviršiai ant žemės – žemė ir grindys (viduje ir išorėje, dirbamoji žemė, sporto aikštynai, slidžios grindys, užgriozdintos grindys, lenta su vinimis)
01 99 – Kiti, nepaminėti 01 grupės statiniai, struktūros ir paviršiai ant žemės
Statiniai, struktūros, paviršiai – antžeminiai (viduje arba išorėje)
02 01 – Statinio dalys virš žemės – stacionarios (stogai, terasos, durys ir langai, laiptai, krantinės)
02 02 – Struktūros, paviršiai virš žemės – stacionarūs (įskaitant praėjimus, stacionarias kopėčias, atramas)
02 03 – Struktūros, paviršiai virš žemės – kilnojami (įskaitant pastolius, kilnojamąsias kopėčias,
lopšius, kėlimo platformas)
02 04 – Struktūros, paviršiai virš žemės – laikini (įskaitant laikinus pastolius, įtvirtinimus)
02 05 – Struktūros, paviršiai virš žemės – plūduriuojantys (įskaitant gręžimo platformas, pastolius ant baržų)
02 99 – Kiti, nepaminėti 02 grupės statiniai, struktūros, paviršiai po žeme
Statiniai, struktūros, paviršiai – požeminiai (viduje arba išorėje, stacionarūs arba
kilnojami, laikini arba ne)
03 01 – Iškasos, tranšėjos, gręžiniai, duobės, atidengti šlaitai, garažų duobės
03 02 – Požeminės zonos, tuneliai
03 03 – Povandeninė aplinka
03 99 – Kiti nepaminėti 03 grupės statiniai, struktūros, paviršiai po žeme
|
04 01 –
04 02 – 04 03 – 04 99 – |
Medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai – nespecifikuota Medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai – stacionarūs – dujų, oro, skystų, kietų medžiagų – įskaitant hoperius Medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai – kilnojami Nuotekos, kanalizacija Kitos, nepaminėtos 04 grupės medžiagų tiekimo ir paskirstymo sistemos, vamzdynai |
|
|
05 01 – 05 02 –
05 99 – |
Varikliai, energijos perdavimo ir saugojimo sistemos Varikliai, energijos generatoriai Energijos perdavimo ir saugojimo sistemos (mechaninės, pneumatinės, hidraulinės, elektrinės, įskaitant baterijas ir akumuliatorius) Kiti, nepaminėti 05 grupės varikliai, energijos perdavimo ir saugojimo sistemos |
|
|
06 01 – 06 02 –
06 03 – 06 04 – 06 05 – 06 06 – 06 07 – 06 08 – 06 09 –
06 10 – 06 11 – 06 12 – 06 13 – 06 14 – 06 15 – 06 99 – |
Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – pjovimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – pjaustymui, atskyrimui (įskaitant žirkles, dideles žirkles, sekatorius) Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – drožimui, kalimui, dailinimui, lyginimui, kirtimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – skutimui, šlifavimui, poliravimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – gręžimui, tekinimui, sukimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – kalimui, kniedijimui, sukabinimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – siuvimui, mezgimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – suvirinimui, klijavimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – medžiagų kasybai ir darbui su žeme (įskaitant žemės ūkio įrankius) Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – vaškavimui, tepimui, plovimui, valymui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – dažymui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – laikymui vietoje, sugriebimui Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – darbui virtuvėje (išskyrus peilius) Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – aštrūs ir pjaunantys Rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – nepjaunantys, kiti Kiti, nepaminėti 06 grupės rankiniai įrankiai be jėgos šaltinio |
|
|
|
Rankiniai arba ranka valdomi įrankiai, mechaniniai |
|
| 07 01 – 07 02 –
07 03 –
07 04 –
07 05 – 07 06 – 07 07 – 07 08 – 07 09 –
07 10 –
07 11 – 07 12 – 07 13 – 07 14 –
07 15 – 07 16 – 07 17 – 07 99 – |
Mechaniniai rankiniai įrankiai – pjovimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – pjaustymui, atskyrimui (įskaitant žirkles, dideles žirkles, sekatorius) Mechaniniai rankiniai įrankiai – drožimui, kalimui, dailinimui (tvoros kirpimui žr. 0902), lyginimui, kirtimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – skutimui, šlifavimui, poliravimui (įskaitant diskinius rėžiklius) Mechaniniai rankiniai įrankiai – gręžimui, tekinimui, sukimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – kalimui, kniedijimui, sukabinimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – siuvimui, mezgimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – suvirinimui, klijavimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – medžiagų kasybai ir darbui su žeme (įskaitant žemės ūkio įrankius, betono laužymą) Mechaniniai rankiniai įrankiai – vaškavimui, tepimui, plovimui, valymui (įskaitant aukšto slėgio dulkių siurblius) Mechaniniai rankiniai įrankiai – dažymui Mechaniniai rankiniai įrankiai – laikymui vietoje, sugriebimui Mechaniniai rankiniai įrankiai – darbui virtuvėje (išskyrus peilius) Mechaniniai rankiniai įrankiai – šildymui (įskaitant džiovintuvus, liepsnosvaidžius, lygintuvus) Mechaniniai rankiniai įrankiai – medicininiai ir chirurginiai – aštrūs ir pjaunantys Mechaniniai rankiniai įrankiai – medicininiai ir chirurginiai – nepjaunantys, kiti Pneumatiniai ginklai (nenurodant specifikacijos) Kiti, nepaminėti 07 grupės rankiniai ar ranka valdomi mechaniniai įrankiai |
|
|
|
Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio |
|
| 08 01 – 08 02 –
08 03 –
08 04 – 08 05 – 08 06 – 08 07 – 08 08 – 08 09 –
08 10 – 08 11 – 08 12 – 08 13 – 08 14 –
08 15 –
08 99
09 01
09 02 09 03 09 04 09 99
|
Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – pjovimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – pjaustymui, atskyrimui (įskaitant žirkles, dideles žirkles, sekatorius) Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – drožimui, kalimui, dailinimui, lyginimui, kirtimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – skutimui, šlifavimui, poliravimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – gręžimui, tekinimui, sukimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – kalimui, kniedijimui, sukabinimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – siuvimui, mezgimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – suvirinimui, klijavimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – medžiagų, žemės kasybai ir žemės ūkio darbams (įskaitant žemės ūkio įrankius) Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – vaškavimui, tepimui, plovimui, valymui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – dažymui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – laikymui vietoje, sugriebimui Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – darbui virtuvėje (išskyrus peilius) Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – aštrūs ir pjaunantys Rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio – medicininiai ir chirurginiai – nepjaunantys, kiti. Kiti, nepaminėti 08 grupės rankiniai įrankiai nenurodant jėgos šaltinio Portatyvinės ir kilnojamos mašinos ir įrengimai Portatyvinės ir kilnojamos mašinos – medžiagų kasybai ar žemės darbams kasyklose, karjeruose ir augalininkystės bei civilinės statybos darbams Portatyvinės ir kilnojamos mašinos – žemės darbams, žemės ūkiui Portatyvinės ir kilnojamos mašinos – (ne žemės darbams) – statybvietėms Kilnojamosios grindų valymo mašinos Kitos, nepaminėtos 09 grupės portatyvinės ir kilnojamos mašinos ir įrengimai Stacionarios mašinos ir įrengimai |
|
| 10 03 –
10 04 –
10 05 – 10 06 – 10 07 – 10 08 – 10 09 –
10 10 –
10 11 – 10 12 –
10 13 – 10 14 – 10 15 –
10 16 – 10 17 – 10 18 – 10 99 – |
Mašinos medžiagų perdirbimui – cheminiams procesams (reakcijoms, fermentavimo procesams) Mašinos medžiagų perdirbimui – karštiesiems procesams (krosnys, džiovintuvai, degimo krosnys) Mašinos medžiagų perdirbimui – šaltiesiems procesams (šalčio gamyba) Mašinos medžiagų perdirbimui – kitiems procesams Formavimo mašinos – spaudimo, smulkinimo Formavimo mašinos – lyginimo, valcavimo, ritininiai presai (įskaitant popieriaus presus) Formavimo mašinos – įpurškimo, štampavimo, pūtimo, sukimo, liejimo, formavimo, lydimo Mašininiai įrankiai – obliavimui, frezavimui, paviršių apdorojimui, šlifavimui, poliravimui, tekinimui, gręžimui Mašininiai įrankiai – pjaustymui Mašininiai įrankiai – pjovimui, skaldymui, karpymui (įskaitant štampų pjovimą, sukirpimo mašinas, žirkles, deguonies pjovimo įrangą) Mašinos paviršių apdorojimui – valymui, plovimui, džiovinimui, dažymui, spausdinimui Mašinos paviršių apdorojimui – galvanizavimui, elektrolitiniam paviršių apdorojimui Surinkimo mašinos (suvirinimo, klijavimo, kalimo, sriegimo, kniedijimo, verpimo, montavimo, siuvimo, sukabinimo) Pakavimo, vyniojimo mašinos (pildymo, žymėjimo, uždarymo) Kitos mašinos specifinei pramonei (įvairios kontrolės ir tikrinimo mašinos) Specifinės mašinos, naudojamos žemės ūkyje, nepriskirtos pirmiau išvardytoms Kitos, nepaminėtos 10 grupės stacionarios mašinos ir įrengimai |
|
|
11 01 –
11 02 – 11 03 –
11 04 –
11 05 –
11 06 –
11 07 – 11 08 – 11 09 –
11 99 – |
Konvejerinės, transporto ir saugojimo sistemos Stacionarūs konvejeriai, nuolatinio kėlimo įranga ir sistemos – juostos, eskalatoriai, lynų keliai, konvejeriai ir pan.) Elevatoriai, liftai-keltuvai, kaušiniai keltuvai, domkratai ir pan. Įtvirtinti kranai, kilnojamieji kranai, ant transporto priemonių sumontuoti kranai, tiltiniai kranai, keltuvai su pakabintais kroviniais Kilnojamieji kėlimo įtaisai, kėlimo platformos (su jėgos šaltiniu arba ne) – neštuvai ir pan. Kėlimo įrenginiai, griebtuvai ir tvirtinimo, įvairūs kėlimo įtaisai (įskaitant kobinius, kablius, virves ir pan.) Saugojimo sistemos, pakavimo įrengimai, konteineriai (siloso, talpyklos) – stacionarios talpyklos, bakai, konteineriai ir pan. Kilnojamosios saugojimo sistemos, pakavimo įrengimai Saugojimo reikmenys, lentynos, padėklų stelažai, padėklai Įvairūs pakavimo reikmenys, mažo ir vidutinio dydžio, kilnojami (dėžės, įvairūs konteineriai, buteliai, įdėklai, gesintuvai) Kitos, nepaminėtos 11 grupės konvejerinės, transporto ir saugojimo sistemos |
|
|
12 01 –
12 02 – 12 03 – 12 04 – 12 99 – |
Sausumos transporto priemonės Sunkiosios transporto priemonės: sunkvežimiai, autobusai, reisiniai autobusai (keleivinis transportas) Lengvosios transporto priemonės: prekėms ir keleiviams Transporto priemonės – dviratės arba triratės, su jėgos šaltiniu arba ne Kitos transporto priemonės: slidės, ratukinės pačiūžos Kitos, nepaminėtos 12 grupės kelių transporto priemonės |
|
|
13 01 –
13 02 –
13 03 – 13 04 – 13 05 – 13 06 – 13 07 – 13 99 – |
Kitos transporto priemonės Transporto priemonės – bėginės, įskaitant kabamuosius vienbėgius geležinkelius: prekėms Transporto priemonės – bėginės, įskaitant kabamuosius vienbėgius geležinkelius: keleiviams Jūrų transporto priemonės: prekinės Jūrų transporto priemonės: keleivinės Jūrų transporto priemonės: žvejybinės Oro transporto priemonės: prekinės Oro transporto priemonės: keleivinės Kitos, nepaminėtos 13 grupės transporto priemonės |
|
|
14 01 –
14 02 – 14 03 –
14 04 – 14 05 – 14 06 – 14 07 – 14 08 – 14 09 – 14 10 – 14 11 – 14 12 – 14 99 – |
Medžiagos, objektai, produktai, mašinų arba transporto priemonių detalės, laužas, dulkės Didelės ir smulkios statybinės medžiagos: surenkamieji karkasai, klojiniai, tašai, sijos, plytos ir kt. Mašinų detalės, transporto priemonių detalės: važiuoklė, karteris, svirtis, ratai ir pan. Mašininės dalys arba komponentai, mašininiai įrankiai (įskaitant šių materialių veiksnių skeveldras ir nuolaužas) Sujungimo įtaisai: veržlės, varžtai, sraigtai, vinys ir pan. Dalelės, dulkės, skeveldros, nuolaužos, tiškalai, šukės, kitos lūženos Žemės ūkio produktai (įskaitant sėklas, šiaudus, kitus žemės ūkio produktus) Produktai, naudojami žemės ūkyje ir gyvulininkystėje (įskaitant trąšas, gyvulių pašarus) Saugomi produktai – įskaitant objektus ir pakavimą saugojimo zonose Saugojami produktai – rulonuose, ritėse Mechaniniu kėlimo būdu ar konvejeriniu įrenginiu transportuojami kroviniai Ant kėlimo prietaiso, krano kabantys kroviniai Rankomis keliami kroviniai Kitos, nepaminėtos 14 grupės medžiagos, objektai, produktai, mašinų detalės |
|
|
15 01 – 15 02 – 15 03 – 15 04 – 15 05 – 15 06 – 15 07 – 15 08 – 15 99 – |
Cheminės, sprogios, radioaktyviosios, biologinės medžiagos Kaustinės, koroduojančios medžiagos (kietos, skystos arba dujinės) Kenksmingos, nuodingos medžiagos (kietos, skystos arba dujinės) Degios medžiagos (kietos, skystos arba dujinės) Sprogios medžiagos (kietos, skystos arba dujinės) Dujos, garai be specifinio poveikio (inertinės gyvybės formoms, troškinančios) Radioaktyviosios medžiagos Biologinės medžiagos Medžiagos, nekeliančios specialių pavojų (vanduo, inertinės medžiagos) Kitos, nepaminėtos 15 grupės cheminės, sprogios, radioaktyviosios, biologinės medžiagos |
|
|
16 01 – 16 02 – 16 03 – 16 99 – |
Saugos prietaisai ir įrengimai Saugos prietaisai – mašinose Asmeninės apsauginės priemonės Avarinės priemonės ir įrengimai Kiti, nepaminėti 16 grupės saugos prietaisai ir įrengimai |
|
|
17 01 – 17 02 – 17 03 –
17 04 – 17 05 – 17 06 – 17 07 – 17 08 – 17 99 |
Biuro įranga, asmeninė įranga, sporto įranga, ginklai, namų ūkio reikmenys Baldai Kompiuterinė, biuro automatinė, reprografinė, nuotolinių ryšių įranga Mokymo, rašymo, piešimo įranga, įskaitant rašomąsias mašinėles, antspaudavimo mašinas, didintuvus, laikmačius Sporto ir žaidimų gaminiai ir įranga Ginklai Asmeniniai daiktai, drabužiai Muzikos instrumentai Namų apyvokos tipo įranga, prietaisai, objektai, baltiniai (profesionaliam naudojimui) Kita, nepaminėta 17 grupės biuro įranga, asmeninė įranga, sporto įranga, ginklai |
|
|
18 01 – 18 02 – 18 03 – 18 04 – 18 05 – 18 06 – 18 99 – |
Gyvieji organizmai ir žmonės Medžiai, augalai, pasėliai Gyvuliai ir naminiai gyvūnai Laukiniai gyvūnai, vabzdžiai, gyvatės Mikroorganizmai Užkrečiami virusiniai veiksniai Žmonės Kiti, nepaminėti 18 grupės gyvieji organizmai |
|
|
19 01 – 19 02 – 19 03 – 19 99 – |
Stambiagabaritinės atliekos Žaliavų, produktų, medžiagų, objektų stambiagabaritinės atliekos Chemikalų stambiagabaritinės atliekos Biologinių medžiagų, augalų, gyvūnų stambiagabaritinės atliekos Kitos, nepaminėtos 19 grupės stambiagabaritinės atliekos |
|
|
20 01 –
20 02 – 20 03 – 20 99 – |
Fizikiniai reiškiniai ir gamtos stichijos Fizikiniai reiškiniai – triukšmas, natūrali spinduliuotė, šviesa, šviesos lankas, slėgis, hermetinimas, išhermetinimas, slėgis Gamtos ir atmosferos stichijos (įskaitant vandenį, lietų, krušą, sniegą, ledą, vėją ir pan.) Stichinės nelaimės (įskaitant potvynius, žemės drebėjimus, potvynio bangas, gaisrus) Kiti, nepaminėti 20 grupės fizikiniai reiškiniai ir gamtos stichijos |
|
| 9900 |
Kiti nesuklasifikuoti materialūs veiksniai |
|
10. punkte įrašomas (pagal poveikio reikšmingumą sveikatos pakenkimui) veiksnio pavadinimas, turėjęs lemiamos įtakos nukentėjusiojo darbuotojo sveikatos pakenkimui ir koduojama:
01 – Veikiantis įrenginys, mechanizmas
02 – Lekiantys, judantys daiktai, ruošiniai, skeveldros, atliekos
03 – Daiktų, ruošinių, krovinių kritimas iš aukščio
04 – Daiktų, ruošinių, krovinių virtimas, poslinkis
05 – Įrenginio, mechanizmo virtimas
06 – Statinio, jo dalies griūtis
07 – Žemių ir kitų medžiagų griūtis
08 – Žmogaus griuvimas dėl slidumos
09 – Žmogaus griuvimas dėl kliuvinio
10 – Žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių (išskyrus 8, 9)
11 – Žmogaus nukritimas (iš aukščio, į gylį (nuo pastato, į šulinį, triumą)
12 – Stacionarios transporto priemonės (transporteriai, konvejeriai ir pan.)
13 – Įmonės vidaus kelių transporto priemonė
14 – Kelių transporto priemonė
15 – Transportuojamas krovinys
16 – Aštrūs daiktai
17 – Įrankiai, kitos rankinės darbo priemonės
18 – Kliuvinys
19 – Birios medžiagos
20 – Dulkės, aerozoliai
21 – Pavojingos, kenksmingos medžiagos
22 – Fizinė perkrova
23 – Emocinė įtampa
24 – Nuskendimas
25 – Užtroškimas
26 – Elektros srovė
27 – Žaibas
28 – Karštis, ugnis
29 – Sprogimas
30 – Šaltis
31 – Fizikinių reiškinių ( spinduliuotės, vibracijos, triukšmo, elektromagnetinio lauko ir pan.) poveikis
32 – Stichinė galia
33 – Gyvūno poveikis
34 – Augmenijos poveikis
35 – Mikroorganizmų poveikis
36 – Fizinis smurtas
37 – Psichologinis smurtas
39 – Kiti veiksniai (įvardijant)
11. punkte :
- vadovaujantis žemiau pateikiamu apibendrintų priežasčių sąrašu, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes įrašoma (-os) suredaguota nelaimingo atsitikimo darbe priežastis (-ys), aprašomas, trumpai apibūdinat esmę, kiekvieną priežastį atitinkantis konkretus pažeidimas, lėmęs nelaimingą atsitikimą darbe, įvardijamas pažeisto norminio teisės akto pavadinimas, nurodomas straipsnis/punktas (arba įrašoma jo nuostatos prasmė ir pateikiama nuoroda į atitinkamą akto priedą, kuriame pateikiamas teisės akto tekstas);
- koduojami pirmasis, antrasis bei trečiasis poriniai kodavimo langeliai (priklausomai nuo priežasčių skaičiaus). Jei priežasčių daugiau, laisvi du langeliai po papunkčio „g“ numeruojami skaičiumi 4 ir koduojami tokia pat tvarka, kaip ir pirmieji trys.
01 – Darbo atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir/ar neatestuoto, neinstruktuoto saugos ir sveikatos darbe klausimais asmens (profesija, pareigos, vardas, pavardė)
02 – Leidimas atlikti (paskyrimas) darbą asmeniui (įvardijant), kuriam šis darbas buvo neleistinas dėl jo sveikatos būklės
03 – Technologinio proceso (reglamento, nurodant kas projektavo), gamybos būdo neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams
04 – Technologinio proceso (reglamento), nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimai
05 – Saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas
06 – Netinkamas darbo vietos įrengimas
07 – Netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas (aptarnavimas, priežiūra)
08 – Netinkamas pavojingų darbų organizavimas
09 – Pavojingų medžiagų netinkamas laikymas, saugojimas
10 – Darbo priemonės neatitikimas saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams
11 – Darbo priemonės konstrukcijos trūkumai
12 – Darbo priemonės gedimas dėl netinkamos jos priežiūros
13 – Kolektyvinės saugos priemonės neįrengimas
14 – Netinkamų kolektyvinių saugos priemonių naudojimas
15 – Netinkamas pavojingų medžiagų transportavimas
16 – Netinkamas darbų organizavimas
17 – Darbo aplinkos oro užterštumas pavojingomis medžiagomis
18 – Darbuotojo neaprūpinimas asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis
19 – Netinkamų asmeninių apsauginių priemonių darbuotojams davimas
20 – Duotų tinkamų asmeninių apsauginių priemonių nenaudojimas
21 – Teritorijos, grindų, praėjimų būklės ar jų priežiūros neatitikimas saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimams
22 – Eismo taisyklių pažeidimas įmonės teritorijoje
23 – Netinkamas daiktų, medžiagų sandėliavimas, krovimas
24 – Vidaus darbo tvarkos pažeidimas
25 – Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas
26 – Statinio projektavimo pažeidimai
27 – Kolektyvinių saugos priemonių statybvietėse nebuvimas
29 – Tinkamų paaukštinimo priemonių statybvietėse nebuvimas
30 – Netinkama statinių eksploatacija, priežiūra
31 – Netinkamas potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimas (aptarnavimas, priežiūra) statybvietėse
32 – Netinkamas darbų organizavimas statybvietėse
33 – Eismo taisyklių pažeidimas sauskeliuose
34 – Eismo taisyklių pažeidimas geležinkelyje
35 – Eismo taisyklių pažeidimas ore, jūroje, ežere ir upėje
36 – Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
37 – Priešgaisrinės saugos norminių teisės norminių aktų reikalavimų pažeidimas
38 – Aplinkosaugos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas
39 – Smurtiniai nusikalstamų asmenų veiksmai
40 – Darbo ir poilsio laiko tvarkos pažeidimas
41 – Neprognozuojamas stichinis reiškinys
42 – Kiti konkretūs, bet nesuklasifikuoti pažeidimai (įvardijant)
43 - Saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų nenustatyta.
Žvaigždutėmis pažymėti šešių langelių kodai ir papunkčių a, b, c, d, e, f, g langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.
12. punkte nurodoma data ir laikas, kada pradėtas ir kada baigtas nelaimingo atsitikimo tyrimas. Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus pareigos, vardas, pavardė įrašomi tais atvejais, kai nelaimingą atsitikimą tyrė darbo inspektorius.
Nelaimingo atsitikimo dokumentų bendras lapų kiekis nurodomas raštu ir skaičiais įrašomas į langelius.
Suvedant informaciją į kompiuterinę apskaitą, eilutėje „Nelaimingą atsitikimą tyrė ....“ įrašomas VDI inspektoriaus, kodavusio lengvo nelaimingo atsitikimo aktą, tabelio numeris.
Papunkčių a, b, c, d, e, f, g, h langeliai koduojami vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus atskirai nustatyta tvarka.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų
2 priedas
N-2 FORMOS AKTO PILDYMAS IR KODAVIMAS
N-2 formos akto punktai pildomi ir koduojami taip pat, kaip atitinkami N-1 formos akto punktai, išskyrus 3.4, 3.5, 4, 6, 7 ir 8 punktus.
3.4 punkte nurodoma į kur/iš kur nukentėjusysis vyko ir kodo langelyje įrašomas kodas:
Jei nelaimingas atsitikimas įvyko:
1 - vykstant į darbą iš gyvenamosios (nakvynės) vietos
2 – vykstant iš darbo į gyvenamąją (nakvynės) vietą
3 – vykstant į maitinimosi vietą, esančią už įmonės (darbų atlikimo) teritorijos
4 – vykstant iš maitinimosi vietos, esančios už įmonės (darbų atlikimo) teritorijos
5 – vykstant iš darbo vietos į vietą, kur darbuotojas gauna užmokestį už darbą
6 – vykstant iš vietos, kur darbuotojas gauna užmokestį už darbą, į darbą ar gyvenamąją (nakvynės) vietą
7 – vykstant iš vienos darbovietės į kitą.
3.5 punkte nurodoma, kuo ar kaip nukentėjusysis vyko ir kodo langelyje įrašoma:
Jei nukentėjusysis vyko:
1 - pėsčiomis
2 – miesto (tarpmiestiniu) maršrutiniu transportu, įskaitant taksi
3 – nuosavu automobiliu, motociklu ar dviračiu
4 – įmonės automobiliu, motociklu ar dviračiu
5 – pakeleivingu transportu (įvardijant transporto savininką, transporto priemonę ir duomenis apie juos)
6 – kiti atvejai.
4. punkte įrašomas įvykio vietos pavadinimas, adresas ir koduojama:
Jei nelaimingas atsitikimas įvyko:
01 - pėstiesiems eiti skirtoje kelio dalyje, šaligatvyje, pėsčiųjų take
02 – pėsčiųjų perėjoje
03 – transporto priemonėms skirtoje kelio dalyje, mašinų stovėjimo aikštelėje, dviračių take
04 – transporto priemonėje
05 – Kitoje vietoje.
6. punkte aprašomos įvykio aplinkybės ir pateikiami duomenys, kurie reikalingi išvadoms ir nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo priežastims nustatyti. Papunkčių *a, *b ir *c kodų langeliai nekoduojami.
7. punkte įrašomas nukentėjusįjį darbuotoją sužalojusio veiksnio pavadinimas ir koduojama:
01 - žmogaus griuvimas dėl slidumos
02 – žmogaus griuvimas dėl kelio, šaligatvio, laiptų nelygumų ar kitokių defektų
03 – žmogaus griuvimas dėl kitų priežasčių (išskyrus 01, 02)
04 – žmogaus nukritimas į gylį (į šulinį, iškasą)
05 - daiktų kritimas iš aukščio (ledo varvekliai, kiti krentantys daiktai)
06 - kelių transporto priemonė
07 - stichinė galia
08 - gyvūno poveikis
09 – fizinis smurtas
10 – Kiti veiksniai (įvardijant)
8 punkte nurodoma nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo priežastis (-ys) ir koduojama:
Jei nelaimingas atsitikimas pakeliui į/iš darbo įvyko:
01 – dėl kelio, šaligatvio, laiptų slidumo
02 – dėl kelio, šaligatvio, laiptų nelygumų ar kitokių defektų
03 – dėl eismo taisyklių pažeidimo sauskeliuose
04 – dėl eismo taisyklių pažeidimo geležinkelyje
05 – dėl eismo taisyklių pažeidimo ore, jūroje, ežere ir upėje
06 – dėl smurtinių nusikalstamų asmenų veiksmų
07 – dėl neprognozuojamo stichinio reiškinio
08 – dėl gyvūnų užpuolimo
09 – dėl kitų konkrečių, bet nesuklasifikuotų priežasčių (įvardijant)
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių
3 priedas (rekomenduojamas)
PRIE NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE TYRIMO AKTŲ PRIDĖTINŲ DOKUMENTŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*
1. Darbdavio pažyma apie tai, kad įvykio vieta iki darbo inspektoriaus atvykimo į įvykio vietą nebuvo pakeista, arba aktas apie padarytus pakeitimus.
2. Įvykio vietos fotonuotraukos (negatyvai kartu su visa tyrimo medžiaga saugomi įmonėje), schemos ir apžiūros aktas ir kt. duomenys apie įvykio vietos būklę.
5. Darbo vietos organizavimo dokumentai (darbų vykdymo projektai, reglamentai, technologiniai sprendimai, užduotys, įrašai žurnaluose, paskyros-leidimai, pavedimai ir kiti su darbo organizavimu susiję dokumentai).
7. Dokumentai apie saugos ir sveikatos darbe organizavimą dirbant dviem ir daugiau įmonių vienoje teritorijoje, darbo vietoje.
8. Įmonės vadovo, jo įgaliotų asmenų, darbų vadovų, įgaliotų vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, įvykio liudininkų, darbuotojų, asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes, jo priežastis, ar laiku buvo suteikta medicinos pagalba ir pan.
9. Dokumentai apie įrenginių būklę, jų priežiūrą (statinių techninio inventorizavimo bylos, pripažinimo tinkamais naudoti aktai, techniniai pasai, CE ženklo suteikimo sertifikatas, priežiūros žurnalai, apžiūrų aktai; darbo priemonių, įrenginių išbandymo bei apžiūrų aktai, jų techniniai dokumentai, izoliacijos ir įžeminimo laidininkų varžų matavimo aktai, kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai ir pan.).
10. Asmeninės apsaugos priemonių išdavimą, jų išbandymą, priežiūrą ir jų tinkamumą patvirtinantys nustatytos formos dokumentai (įskaitant duomenis apie CE ženklo buvimą).
11. Nukentėjusiojo bei asmenų, turėjusių įtaką įvykiui, profesinio parengimo, mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, stažavimosi dokumentai (įmonės lokaliniai teisės aktai dėl mokymo tvarkos, mokymo programos, mokymo apskaitos; profesijos ar kvalifikacijos suteikimo ir atestavimo dokumentai, įskaitant išduotus pažymėjimus ir pan.), leidimai mokyti ir atestuoti darbuotojus, išrašai iš darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, kiti įrodymai, kad nukentėjusysis arba asmuo, turėjęs lemiamą įtaką nelaimei įvykti, buvo apmokytas, atestuotas ir tinkamai instruktuotas darbui, kurį atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas darbe.
14. Sveikatos patikrinimo (priimant į darbą ir periodinio) dokumentai, išrašai iš ligos istorijos ar jų kopijos.
15. Ekspertų, specialistų išvados, laboratorinių, techninių ir kitų tyrimų, eksperimentų, analizių rezultatai.
16. Kitų institucijų, kurių veikla susijusi su nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėmis, pateikti dokumentai.
17. Pažyma apie meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, stiprumą, apledėjimą, matomumą, oro temperatūrą, vandens telkinio ledo storį ir t. t.).
18. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos arba ekspertų išvados apie nukentėjusiojo asmens sveikatos būklę prieš įvykį, traumos sunkumą, jos charakterį, galimą sužalojimo būdą; tiesioginę ir tarpinę mirties priežastį, ligą, kraujo intoksikaciją ir kt.
19. Išrašai iš darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų, norminių dokumentų (įstatymų, taisyklių, standartų, normų, instrukcijų ir pan.) ar jų patvirtintos kopijos.
21. Išrašai (kopijos) iš techninių darbo priemonės (įrenginio), sukėlusio nelaimingą atsitikimą darbe, dokumentų.
22. Sertifikatai, duomenys apie nelaimingo atsitikimo darbe metu įvykio vietoje naudotas medžiagas, darbo priemones.
24. Valstybinės darbo inspekcijos bei kitų institucijų pareigūnų, kontroliuojančių saugą darbe bei su ja susijusias sritis, iki nelaimingo atsitikimo darbe dienos darbdaviui įteiktų reikalavimų pažeidimams pašalinti kopijos.
25. VDI inspektoriaus iškart po nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo pradžios pareikalautų dokumentų sąrašas su žyma „pateikta“, „nepateikta“ (jei nepateikta - tai dėl kokių priežasčių).
26. Kiti dokumentai, reikalingi nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms, traumuojančiam veiksniui nustatyti ir tyrimo išvadoms pagrįsti, bei dokumentai, nelaimingą atsitikimą darbe tyrusio (-ių) asmens(-ų) nuožiūra.
Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų
4 priedas
Nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio ________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, data, nukentėjusiojo vardas, pavardė)
TYRIMO DOKUMENTŲ APYRAŠAS
| Eil. Nr. |
Dokumento pavadinimas
|
Dokumento pasirašymo data |
Dokumento apimtis |
Puslapių numeriai byloje* |
|
| puslapiais su tekstu |
lapais |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso |
(lapų): |
|
X |
|
Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius ________________________________
(parašas, vardas, pavardė, spaudas)