UŽIMTUMO TARNYBOS
prie LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL AUKŠTĄ PRIDĖTINĘ VERTĘ KURIANČIŲ KVALIFIKACIJŲ IR KOMPETENCIJŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2020 m. lapkričio 4 d. Nr. V-438

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi,  Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17 punktu:

1. Tvirtinu Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą (pridedama);

2.    Pavedu:

2.1. Teisės skyriui paskelbti šį įsakymą Teisės aktų registre ir Užimtumo tarnybos svetainėje;

2.2. įsakymo kontrolę vykdyti direktoriaus pavaduotojai, atsakingai už darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimą.

Direktorė                                                                                                                      Inga Balnanosienė

PATVIRTINTA

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos

Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus

2020 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. V-438

aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašAS

Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų sąrašas
Pavadinimas	Kvalifikacijos lygmuo
1.     Maketuotojas	IV
2.     Animatorius	IV
3.     Automatinių sistemų mechatronikas	IV
4.     Automatizuotos surinkimo linijos operatorius	IV
5.     Mechatronikas	IV
6.     Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginio operatorius	IV
7.     Plastikų liejimo mašinų derintojas	IV
8.     Metalo apdirbimo staklių operatorius	IV
9.     Elektroninės įrangos surinkėjas	IV
10.  Orlaivių mechanikas	IV
11.  Jaunesnysis sistemų administratorius	IV
12.  Jaunesnysis programuotojas	IV
13.  Jaunesnysis testuotojas	IV
14.  Kompiuterinio projektavimo operatorius	IV
15.  Multimedijos technikas	IV
16.  Gamybos kokybės technikas	V
17.  Gamybos technikas– koordinatorius	V
18.  Aplinkos komponentų taršos cheminės analizės laborantas	V
19.  Automatinių sistemų mechatronikas	V
20.  Testuotojas	V
21.  Programuotojas	V
22.  Vartotojo sąsajų kūrėjas	V
23.  Mechatronikas	V
24.  Metalo apdirbimo staklių operatorius	V
25.  Dizaineris–maketuotojas	V
26.  Duomenų bazių administratorius	V
27.  Andragogas	V
28.  Animatorius	V
29.  Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo meistras	V
30.  Suvirinimo inspektorius	V
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kompetencijų sąrašas
Pavadinimas
1. Planuoti žemės ūkio technologinį procesą (Augalininkystės technologijos ir agrotechnika. Gyvulių reprodukcija, šėrimas, priežiūra pagal skirtingas technologijas. Gamybos sąlygos, jų vertinimas. Gamybos objektai ir jų vertinimas. Gamybos priemonės ir jų vertinimas. Augalininkystės ir gyvulininkystės technologinio proceso elementų parinkimas ir vykdymas);
2. Aprūpinti žemės ūkio technologinį procesą gamybiniais materialiniais ištekliais (Tinkamų išteklių (žaliavų, priemonių, objektų, darbo jėgos), reikalingų technologiniam procesui organizuoti, parinkimas. Išteklių poreikių nustatymas. Gamybinių materialinių išteklių įsigijimo būdai);
3. Organizuoti augalininkystės technologinį procesą (Augalų sistematika, augimo sąlygos, tobulinimo dėsningumai. Dirvožemio sudėtis ir savybės. Selekcija ir sėklininkystė, jų pasiekimų taikymas. Žemės ūkio įrenginiai. Gamtinė aplinka);
4. Organizuoti gyvulininkystės technologinį procesą (Gyvulių sandara, biologiniai ir gyvybiniai procesai, tobulinimo dėsningumai, ūkiškai naudingos savybės. Gyvulių biologijos ir tobulinimo dėsningumų vertinimas. Biotechnologijų panaudojimo galimybės);
5. Parinkti žemės ūkio techniką (Darbiniai technologinio proceso elementai. Pagrindiniai žemės ūkio technikos ir jos eksploatavimo reikalavimai. Sandėlių ir saugyklų technika bei įranga. Fermų, pašarų ir sėklų ruošimo įranga. Žemės dirbimo, sėjos, augalų priežiūros ir derliaus nuėmimo technikos parinkimas);
6. Vertinti vykdomų žemės ūkio darbų kokybę (Kokybės vertinimo priemonės ir metodai. Kokybės kontrolės būdai ir priemonės, jų parinkimas. Kokybės vadybos metodų taikymas);
7. Organizuoti žemės ūkio produkcijos sandėliavimą (Augalininkystės, gyvulininkystės, pagalbinių žemės ūkio šakų produkcijos rūšys. Gamybos atsargų poreikio nustatymas. Žemės ūkio produkcijos laikymo būdai ir jų parinkimas. Veiksnių, turinčių įtakos žemės ūkio produkcijos kokybei, vertinimas);
8. Organizuoti žemės ūkio produkcijos paruošimą realizuoti (Žemės ūkio produkcijos standartai, kokybiniai reikalavimai, techniniai reglamentai, norminiai aktai. Žemės ūkio produkcijos pirminis perdirbimas, rūšiavimas ir laikymas);
9. Organizuoti žemės ūkio produkcijos realizavimą (Prekių paskirstymo kanalai. Produkcijos gabenimo ir pardavimo taisyklės. Pardavimų dokumentacija. Pardavimų planavimo strategija. Žemės ūkio produkcijos transportavimas);
10. Įvertinti verslo aplinką (Norminiai dokumentai, reglamentuojantys pasirinktą verslą. Rinkos ir turimų gamybos išteklių vertinimas. Išorinė ir vidinė aplinka, paklausa, pasiūla, konkurencija. Įmonės konkurencingumo vertinimas);
11. Planuoti ir organizuoti įmonės veiklą (Pagrindiniai įmonės veiklos planavimo principai. Organizacinė įmonės valdymo struktūra. Verslo plėtros projektų rengimas. Projektinių planų (technologinių kortelių, verslo planų, investicinių planų) parengimas);
12. Organizuoti ir kontroliuoti žemės ūkio įmonės valdymo procesą (Vadovavimas darbuotojams. Ūkinių finansinių procesų ir apskaitos tvarkymo principai. Finansų analizė. Saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas. Racionalus gamtinių išteklių naudojimas, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos užtikrinimas. Gamybos ir  valdymo proceso kokybės užtikrinimas. Sanitarijos ir higienos reikalavimų diegimas. Žaliavų ir produktų kokybės reikalavimų diegimas. Gamybos ir buitinių atliekų tvarkymas);
13. Planuoti ir vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus (Mokslinio eksperimento planavimo ir atlikimo reikalavimai. Tyrimo problemų identifikavimo ir formulavimo metodai. Tyrimo rezultatų vertinimas ir interpretavimas. Bendrieji mokslinio tyrimo metodai. Specifiniai tyrimo metodai. Tyrimo rezultatų statistinis vertinimas. Tyrimo metodų parinkimo principai);
14. Diegti inovacijas augalininkystėje (Augalininkystės inovacijų rūšys. Naujų technologijų, idėjų ir metodų augalininkystėje pritaikymo galimybės. Naujų augalininkystės produktų diegimas. Naujų ir patobulintų augalininkystės technologijų diegimas. Augalininkystės produkcijos gamybos organizavimo būdai);
15. Prognozuoti agrocenozės produktyvumą (Tvarių agroekosistemų, prognozuojant galimus augalų derlingumo scenarijus, modeliavimo technologijos. Agrobiologinis potencialas ir jo vertinimo metodai. Intensyviosios, tausojančiosios ir ekologinės žemdirbystės ūkininkavimo sistemų komponentai ir jų optimizavimo būdai. Intensyviosios, darniosios (tausojančiosios) ir ekologinės žemdirbystės sistemų ypatumai. Lauko augalų vystymosi ciklai, agrobiozenozių formavimo ir reguliavimo principai);
16. Organizuoti augalų potencialaus produktyvumo realizaciją (Augalų potencialaus produktyvumo realizacijos valdymo technologinės priemonės ir jų taikymo principai skirtinguose ontogenezės etapuose. Ūkininkavimo poveikio aplinkai vertinimo metodai agroekologiniu požiūriu. Biotiniai ir abiotiniai veiksniai, lemiantys augalų produktyvumą ir produkcijos kokybės optimizavimo galimybes skirtinguose ontogenezės tarpsniuose. Agroekosistemų produktyvumo modeliavimo ir prognozavimo žinios. Augalininkystės produkcijos kokybės valdymo žinios);
17. Kontroliuoti žemės ūkio augalų fitosanitarinės būklės, sėklų, dauginamosios medžiagos atitiktį (Lietuvos Respublikos sėklininkystės sistema. Sėklininkystės standartai ir normatyvinė dokumentacija. Privalomieji sėklų kokybės reikalavimai. Žemės ūkio, daržo ir sodo augalų dauginamosios medžiagos sertifikavimo reikalavimai. Žemės ūkio augalų fitosanitarinės kontrolės priemonės ir reikalavimai. Augalų, augalinių produktų fitosanitarinę būklę reglamentuojančios dokumentacijos reikalavimai. Nacionalinių, importuojamų, eksportuojamų, gabenamų tranzitu augalų, augalinių produktų ir su jais susijusių objektų fitosanitarinės kontrolės žinios. Tiekiamos rinkai dauginamosios medžiagos kokybės kontrolės žinios. Augalų dauginamosios medžiagos kontrolės priemonės);
18. Analizuoti ūkinių gyvūnų produkciją apibūdinančius kiekybinius ir kokybinius rodiklius (Pieno ir jo produkcijos kokybės rodikliai. Mėsos ir jos produkcijos kokybės rodikliai. Vilnos, kiaušinių ir kitos gyvūninės kilmės produkcijos kokybės rodikliai. Ūkinių gyvūnų produkcijos formavimosi dėsningumai);
19. Vertinti ūkinių gyvūnų produktyvumą ir produkcijos kokybę (Pieno produkcijos vertinimo ir kokybės nustatymo reikalavimai. Mėsos produkcijos vertinimo ir kokybės nustatymo reikalavimai. Vilnos, kiaušinių ir kitos produkcijos vertinimo ir kokybės nustatymo reikalavimai. Atskirų ūkinių gyvūnų veislių biologiniai ypatumai ir jų efektyvaus panaudojimo produkcijai gauti būdai. Veiksniai, lemiantys ūkinių gyvūnų produktyvumą ir produkcijos kokybę. Veisimo metodai, atrankos ir parankos principai. Šėrimo ir ūkinių gyvūnų laikymo technologijos optimizuojant produkcijos gamybą);
20. Didinti ūkinių gyvūnų produktyvumą ir gerinti gaminamos produkcijos kokybę (Biomedicinos, inžinerijos ir technologijų žinios pagal pagrindines ūkinių gyvūnų rūšis ir jų integruoto taikymo principai galvijininkystės, kiaulininkystės, avininkystės, ožkininkystės, paukštininkystės, bitininkystės profesinėje veikloje. Duomenų, reikalingų ūkinių gyvūnų produktyvumui nustatyti ir produkcijos kokybei gerinti bei veislinei vertei didinti, rinkimo ir analizės būdai. Ūkinių gyvūnų mitybos poreikių nustatymo būdai pagal jų fiziologinius poreikius ir produktyvumo parametrus. Ūkinių gyvūnų veisimo, selekcijos, produktyvumo organizavimo būdai ir kontrolės priemonės. Veislinės vertės didinimo būdai ir priemonės. Įprastos ir sumanios gyvulininkystės procesų valdymo technologijos. Ūkinių gyvūnų biologinės savybės, veisimo technologijos, selekcijos, atrankos ir parankos procesai. Ūkinių gyvūnų šėrimo optimizavimo būdai, atsižvelgiant į biologinius ypatumus ir gaunamą produkciją);
21. Prižiūrėti darbų vykdymą;
22. Planuoti ir organizuoti žemės ūkio technikos eksploatavimo, priežiūros ir remonto veiklas (Žemės ūkio veiklą reglamentuojantys dokumentai. Žemės ūkio veiklos ilgalaikių ir trumpalaikių planų sudarymo reikalavimai. Gamybos (paslaugų) procesų sistema. Verslo organizavimo žinios. Veiklos plėtojimo strategijos. Darbų ir laiko planavimo principai. Pavaldžių darbuotojų darbo organizavimo metodai. Pagrindinių inžinerinių problemų sprendimo būdai. Žemės ūkio srities gamybinės komercinės veiklos procesai. Žemės ūkio veiklai reikalingų išteklių efektyvaus naudojimo ir racionalaus paskirstymo normos. Vadybinio poveikio priemonių rūšys. Informacinių technologijų naudojimas)
23. Kontroliuoti ir gerinti žemės ūkio technikos eksploatavimo, priežiūros ir remonto veiklų kokybę (Žemės ūkio darbų kontrolės būdai ir atlikimo tvarka. Atliekamų darbų kokybės vertinimo kriterijai. Atliktų darbų, sunaudotų medžiagų apskaitos reikalavimai. Išankstinių užsakymų atsarginėms dalims parengimo reikalavimai. Priemonės trūkumams šalinti ir darbo kokybei gerinti)
24. Kontroliuoti produkcijos ir paslaugų gamybos procesus (Produkcijos ir paslaugų gamybos procesų sistema, jos elementai ir valdymo principai. Pagrindinės inžinerinės problemos ir jų sprendimo būdai. Tinkamų technikos ir technologijų pasirinkimas, sprendimų priėmimo metodai. Rinkos vertinimo žinios. Vadovavimo ir kontrolės metodai. Darbuotojų motyvavimo ir skatinimo būdai);
25. Organizuoti procesų kokybės priemonių taikymą inžinerinėje veikloje (ISO 9000, 14000, 22000 serijos standartai. Naudojamų medžiagų ir produkcijos standartai. Techniniai ir ekologiniai atliekamų darbų reikalavimai. Produkto (paslaugų) savybių stebėjimo, matavimo, įvertinimo bei jų analizavimo žinios. Produktų (paslaugų) kokybiniai ir kiekybiniai parametrai ir jų nustatymo būdai);
26. Kurti inovacijas žuvų veisimo ir auginimo srityse, organizuoti jų pritaikymą ir įgyvendinimą (Žuvininkystės ir akvakultūros srities inovacijų poreikis, jų rūšys pagal akvakultūros veiklos pobūdį  (akvakultūros tvenkiniams, uždaros apytakos akvakultūros sistemoms bei  veiklai narvuose, aptvaruose ir voljeruose). Naujų technologijų, idėjų ir metodų akvakultūroje pritaikymo galimybės. Žuvininkystės ir akvakultūros srities standartai, normatyviniai dokumentai, reglamentuojantys žuvininkystės ir akvakultūros veiklą. Teisės aktai, reglamentuojantys žuvininkystės ir akvakultūros sritį. Naujų žuvų veisimo technologijų diegimas. Ekologinės žuvininkystės ir akvakultūros sistemos ypatumai. Atviros, uždaros apytakos akvakultūros sistemos. Akvakultūros ekosistemos, jos vystymosi ciklai, formavimo ir reguliavimo principai);
27. Projektuoti kiekybinius ir kokybinius akvakultūros sistemų produktyvumo rodiklius (Akvakultūros gyvūnų produkcijos formavimo dėsningumai, kokybės ir kiekybės rodikliai. Tvarių, modernių, poliprodukcinių akvasistemų produktyvumo prognozavimo ir modeliavimo technologijos. Biologinis sistemų potencialas ir jo vertinimo metodai. Intensyviosios, tausojančiosios, poliprodukcinės akvasistemos komponentai ir jų optimizavimo būdai. Antrinių gamybos produktų panaudojimo etapai ir principai);
28. Organizuoti akvakultūros sistemų kiekybinio ir kokybinio produktyvumo potencialo tyrimus (Akvakultūros produkcijos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, produkcijos kiekybės vertinimo ir kokybės nustatymo reikalavimai. Kiekybės ir kokybės koreliacija ir harmonizavimas. Žuvų auginimo sistemų potencialaus produktyvumo didinimo ir jo įgyvendinimo valdymo technologinės priemonės ir jų taikymo principai. Žuvų auginimo poveikio aplinkai vertinimo metodai bioekologiniu ir ekonominiu požiūriu. Akvasistemų produktyvumo modeliavimo ir prognozavimo tyrimų pritaikymas. Konsultavimas akvakultūros produktyvumo didinimo ir optimizavimo klausimais);
29. Tirti ir tobulinti žuvų ir kitų vandens organizmų veisimo procesą bei technologijas (Žuvininkystės ir akvakultūros norminiai aktai, šią sritį reglamentuojantys kiti teisės aktai. Sanitarinės ir higienos normos. Žuvų reprodukcinė sistema, fiziologija. Žuvų neršto ciklai, ikrų brandos projektavimas, reproduktorių atrankos principai, porų parinkimas, selekcinis vertinimas, patelių ir patinų reprodukcinių funkcijų fiziologiniai parametrai, vertinimo kriterijai. Lytinių produktų brandos įvertinimo metodai. Neršto stimuliavimo metodai, skatinamieji preparatai, jų taikymo metodikos. Kiaušialasčių - ikrų apvaisinimo procedūros ir inkubacijos trukmė, inkubacinio periodo valdymo priemonės. Veisiamų žuvų ikrų inkubavimo įrenginiai ir technologijos vykdomas tvenkiniuose, uždaros apytakos sistemose, narvuose, aptvaruose ir voljeruose. Ikrų laikymo sąlygos. Inkubacinių cechų, jauniklių laikymo ir paauginimo sistemų, žuvų tankio, vandens kokybės, srauto, debito, lygio, apšvietimo reikalavimai. Lervų maitinimo normos ir auginimo  taisyklės  bei rodikliai. Mailiaus ir jauniklių maitinimo, laikymo ir rūšiavimo reikalavimai. Dezinfektantai, įrangos dezinfekcijos reikalavimai. Konsultacijų teikimas);
30. Tirti ir tobulinti žuvų ir kitų vandens organizmų šėrimo procesą (Žuvų ir kitų vandens organizmų virškinimo sistemos anatomija, fiziologija. Fiziologinis maisto medžiagų poreikis. Šėrimo organizavimo žinios. Skirtingo amžiaus ir skirtingų žuvų rūšių ar veislių bei kitų vandens organizmų šėrimo ypatumai. Reproduktorių pašarai ir šėrimo reikalavimai. Pašarų maistinės ir energinės vertės apskaičiavimo metodai. Pašarų gamybos technologijos. Pašarų gamintojai ir jų pašarų analizė. Bendrieji ir specialieji pašarų raciono  sudarymo principai ir reikalavimai žuvims bei kitiems vandens organizmams. Šėrimo racionų apskaičiavimo metodai skirtingų rūšių žuvims bei kitiems vandens organizmams. Pašarų sudėtis ir kiekiai. Žuvų ir kitų vandens organizmų šėrimo būdai, jų įtaka produktyvumui. Pašarų laikymo sąlygos jų įtaka augimui. Žuvų ir kitų vandens organizmų maisto pasisavinimo kriterijai, jų maitinimosi stebėsena. Konsultacijų teikimas);
31. Organizuoti žuvų ir kitų vandens organizmų selekcijos programų įgyvendinimą (Fenotipiniai ir sveikatos rodikliai. Naujų veislių kūrimui tinkamų individų atrinkimo principai. Selekcijos programos parengimas, programos priežiūros ir įgyvendinimo užtikrinimas. Selekcinių rodiklių analizė, vertinimo būdai ir jų pritaikymas. Veisimo plano sudarymas, jo vykdymo kontrolės užtikrinimas. Veislinių žuvų ir kitų vandens organizmų kilmės dokumentacijos reikalavimai. Veislinių žuvų ir kitų vandens organizmų kilmės pažymėjimų tipai. Veislinių žuvų ir kitų vandens organizmų ženklinimo būdai, ženklinimo įranga, reikalavimai ženklinimui. Konsultacijų teikimas);
32. Projektuoti uždarąsias akvakultūros sistemas (Uždarųjų akvakultūros sistemų projektavimas. Konstrukcinės medžiagos, jų savybės, technologiniai skaičiavimai. Technologinės įrangos sąrankos ir specifikacijos sudarymas, technologinių parametrų projektavimas ir apskaičiavimas konkrečiam vandens organizmui, vadovaujantis technologiniais normatyvais. Vandens paėmimo, tiekimo, valymo, apytakos intensyvumo, vandens šalinimo įrenginiai, jų konstrukcija, veikimo principai ir techniniai parametrai. Technologinės įrangos komponentų gamintojų analizavimas ir vertinimas, jų produkcijos integravimas ir projektavimas. Vandens tiekimo, žuvų ir kitų vandens organizmų auginimo, vandens valymo, cirkuliacijos ar apytakos, biologinio ir mechaninio valymo, dujų šalinimo, deguonies gaminimo, prisotinimo ir valdymo, kietųjų dalelių šalinimo, UV švitinimo ar ozonavimo, šėrimo, apšvietimo, vandens ir oro šildymo, dezinfekcijos, stebėjimo ir signalizacijos įrenginiai. Jų parinkimas, projektavimas, atsižvelgiant į energijos taupymą ir žalos aplinkai minimalizavimą. Nuotekų valymo technologijos, jų taikymas ir tobulinimas. Integruotų akvakultūros technologijų projektavimas. Konsultacijų teikimas);
33. Organizuoti žuvų ir kitų vandens organizmų ligų tyrimų įgyvendinimą, tobulinti ligų prevencijos priemones (Žuvų ligų gydymo ir profilaktikos reikalavimai. Žuvų ligas sukeliantys veiksniai. Žuvų ligų kontrolės metodai (karantinas, dezinfekavimas, profilaktinės medžiagos, antibiotikų naudojimas). Profilaktinės ir gydomosios medžiagos, jų ruošimo ir taikymo taisyklės, darbų kontrolės būdai ir atlikimo tvarka. Žuvų ligų kilimo priežastys. Žuvų ligų prevencijos būdai, priemonės, įrenginiai ir medžiagos. Žuvų būklės vertinimo būdai, Dezinfekcija, dezinfekcinių priemonių specifikacijos. Organizacinės ir technologinės priemonės trūkumams šalinti ir darbo kokybei gerinti. Konsultacijų teikimas);
34. Paruošti laboratorijoje naudojamą įrangą, prietaisus ir medžiagas (Laboratorinės įrangos, prietaisų, cheminių indų, terpių ir reagentų, naudojamų žaliavų ir produktų kokybei nustatyti rūšys ir eksploatacijos instrukcijos, jų paruošimas naudoti. Mėsos, žuvies, pieno, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų ir aliejaus, grūdų bei krakmolo, konditerijos, duonos gamyboje naudojamos žaliavos, jų rūšys, reikalavimai, cheminių medžiagų norminiai dokumentai. Žaliavų ir produkcijos kokybės rodiklių nustatymo būdai ir metodai. Produkcijos gamybos technologiniai procesai ir jų reikalavimai. Gamybai keliami mikrobiologijos reikalavimai. Higienos normos. Darbo sanitarijos reikalavimai);
35. Atlikti maisto produktų tyrimus ir teikti išvadas (Mėginių paėmimo reikalavimai ir analizės atlikimo standartai. Procentinių tirpalų ruošimo reikalavimai. Produktų kokybės tikrinimo būdai ir reikalavimai. Galutinio produkto (mėsos, žuvies, pieno, augalininkystės produkcijos, riebalų ir aliejaus, grūdų bei krakmolo, konditerijos, duonos) kokybės pavyzdžių formavimo pagal atliktus tyrimus reikalavimai. Tyrimų proceso dokumentavimo reikalavimai);
36. Nustatyti maisto produktų kokybinius rodiklius (Kokybiniai rodikliai pavyzdžiuose gamybinio proceso metu (pH, DS drėgnomačiu, refraktometru, centrifuginiu testu). Galutinio produkto (mėsos, žuvies, pieno, augalininkystės produkcijos, riebalų ir aliejaus, grūdų bei krakmolo, konditerijos, duonos) kokybinių rodiklių įvertinimo būdai ir reikalavimai);
37. Tikrinti žaliavų ir pagamintų maisto produktų kokybę ir jų laikymo sąlygas (Žaliavų ir pagamintos produkcijos kokybės reikalavimai. Kokybės reikalavimų vertinimo metodai. Žaliavų, pagamintos produkcijos laikymo sąlygų (temperatūros, drėgmės, apšvietimo) reikalavimai);
38. Vykdyti žaliavų, pagamintų maisto produktų sandėliavimo sąlygų kokybės kontrolę (Mėsos, žuvies, pieno, daržovių, vaisių ir uogų, riebalų ir aliejaus, grūdų bei krakmolo, konditerijos, duonos produkcijos kokybės kontrolės būdai ir reikalavimai. Pavyzdžių paėmimo kontrolė. Mikrobiologijos terpės laikymo reikalavimai. Matavimo prietaisų kalibravimo reikalavimai. Laboratorinių matavimo prietaisų ir įrenginių priežiūra ir reikalavimai. Žaliavų ir produkcijos krovimo į sandėlius, aruodus, vagonus, mašinas kontrolės reikalavimai. Laboratorinių indų plovimo, markiravimo reikalavimai. Reikalavimai, keliami sandėliavimo patalpoms. Dokumentacijos tvarkymo reikalavimai. Bendrieji ir specialieji darbų saugos reikalavimai. Higienos normos ir sanitarijos reikalavimai (temperatūriniai režimai, normos, kuriomis reikia vadovautis atliekant mėsos apdorojimą). Darbo vietos ir naudojamos įrangos bei įrankių higienos reikalavimai. Valymo, plovimo, dezinfekavimo taisyklės ir priemonės);
39. Organizuoti technologinės įrangos darbą maisto gamybos proceso metu (Teorinės mechanikos dėsniai, reiškiniai ir procesai, jų matematiniai modeliai. Gamyboje naudojamos cheminės technologijos. Veiklos atlikimo standartai. Kompiuterizuotų technologijų valdymas. Gamybos strategijos ruošimas. Gamybos procesų kūrimas ir valdymas. Gamybos proceso optimizavimas ir standartizavimas. Gamybos apimties ir sąnaudų stebėsenos procesai. Gamybos technologijos ir jų rūšys. Įrangos rūšys. Gamybai reikalingų įrankių, įrenginių, medžiagų ir kitų resursų planavimas. Žaliavų, produkcijos apdirbimo reikalavimai. Specifikacijų ir sąmatų sudarymas. Technologinės įrangos projektavimas. Įrenginių projektavimo ir konstravimo dokumentacijos rengimas);
40. Organizuoti naujos maisto pramonės technologinės įrangos diegimą (Naujos įrangos techninės specifikacijos, brėžiniai, reikalavimai naujos įrangos diegimui ir taikymui technologiniuose procesuose. Naujos technologinės įrangos diegimo organizavimo reikalavimai. Reikiamos technologinės ir techninės įrangos parinkimo reikalavimai. Medžiagų poreikio planavimo pagal gamybos mastą reikalavimai. Darbuotojų aprūpinimo reikiamomis priemonėmis, medžiagomis, įranga ir įrankiais organizavimas. Vadovavimas inžinerinių projektų kaštų analizei ir skaičiavimams. Vadovavimas įrenginių projektavimo ir konstravimo dokumentacijos rengimo darbams);
41. Valdyti maisto pramonės kokybės kontrolės įrankius (Medžiagų kokybės ir saugos standartai. Techninės įrangos kokybės ir saugos reikalavimai. Vadybos sistemų pagal LST EN ISO 9001, 14001, 22000 bei BRC reikalavimai. Kokybės sistemų ir veiklos audito bei produktų kokybės kontrolės žinios);
42. Organizuoti medžiagų, reikalingų maisto pramonės technologinės įrangos darbui, kokybės ir panaudojimo kontrolę (Medžiagų kokybės standartai. Medžiagų kokybės nustatymo metodika. Maisto pramonės produktų gamybai reikalingų žaliavų, medžiagų ir energetinių resursų normatyvai);
43. Organizuoti įrenginių darbo kokybės kontrolės sistemą (Įrenginių darbo ir kokybės reikalavimai. Techniniai, technologiniai, kokybės vadybos, aplinkosaugos, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimai. Gamybos apskaitos reikalavimai. Įrenginių, prietaisų kalibravimas. Įrenginių našumo reikalavimai);
44. Diegti inovacijas (Naujų technologijų analizė. Eksperimentinių darbų, kai į gamybą diegiama nauja įranga ir technologiniai procesai, reikalavimai. Naujų tyrimų metodų diegimo organizavimas. Inovatyvių sprendimų, pagrįstų tyrimų rezultatais, diegimas);
45. Analizuoti maisto gamybos procesų kokybinius rodiklius (Maisto gamybos produkcijos vertinimo ir kokybės nustatymo reikalavimai. Gamybos proceso analizės reikalavimai. Gamybos technologinių normatyvų, instrukcijų, technologinių schemų, techninių ir kokybės reikalavimų rengimo ir keitimo reikalavimai);
46. Projektuoti maisto gamybos procesų technologijas (Technologiniai maisto gamybos procesų ir gamybos režimo reikalavimai. Gamyboje naudojama įranga, įrankiai ir priemonės. Gamybos proceso modeliavimo reikalavimai. Gaminio techninės charakteristikos, technologinės galimybės, gamybos procesų etapiškumo reikalavimai);
47. Kurti naujus maisto produktus ir diegti inovacijas (Naujausių mokslo žinių, pagrįstų fundamentinių tyrimų rezultatais, analizė. Naujų maisto produktų kūrimo reikalavimai. Naujų technologijų, naujų žaliavų ar maisto priedų panaudojimo galimybės. Naujų laboratorinių tyrimų metodų diegimas);
48. Kontroliuoti maisto žaliavų atitiktį kokybės ir saugos reikalavimams (Žaliavų kokybę ir saugą reglamentuojantys norminiai dokumentai. Įmonei tiekiamų maisto žaliavų kontrolės reikalavimai. Maisto žaliavų laikymo reikalavimai ir sąlygos. Rizikos veiksnių ir prevencinių priemonių maisto žaliavų saugai ir kokybei analizės reikalavimai);
49. Valdyti gaminamų maisto produktų kokybę ir saugą (Gaminamų maisto produktų kokybę ir saugą reglamentuojantys norminiai dokumentai. Pagrindiniai RVASVT sistemos principai, sistemos įdiegimas ir taikymas produktų kokybės valdymui. Maisto saugos vadybos sistemos (MSVS) pagal ISO 22000, kokybės vadybos sistemos (KVS) pagal ISO 9001, aplinkosaugos vadybos sistemos (AVS) pagal ISO 14001 reikalavimai. Būtinųjų programų reikalavimų analizė. Kokybės valdymo sistemų diegimas įmonėje, produkcijos kokybės kontrolės efektyvumo gerinimas. Nestandartinės produkcijos gamybos priežasčių analizė);
50. Organizuoti tyrimų rezultatais pagrįstų inovatyvių eksperimentinių darbų diegimą maisto žaliavų tvarkymo ir naujų produktų kūrimo procese (Maisto žaliavų produktų kokybės vertinimas. Naujų technologijų, idėjų, metodų, eksperimentinių darbų ir (ar) tyrimų, inovatyvių sprendimų maisto žaliavų tvarkymo ir maisto produktų kūrimo procese taikymas. Optimalių agrotechnologinių rodiklių parinkimas, gamybos planavimas, optimizavimas. Naujų maisto produktų (taip pat tinkamų sveikai, dietinei, individualizuotai mitybai) kūrimas. Inovatyvių sprendimų, pagrįstų taikomųjų tyrimų rezultatais, diegimo organizavimas. Alternatyvių tvaresnių žaliavų diegimas naujų produktų kūrimui);
51. Kontroliuoti maisto žaliavų ir produktų kokybę (Maisto žaliavų tvarkymo proceso valdymas pagal maisto mikrobiologiniams ir toksikologiniams, maistiniams alergenams, bioetikai, maisto žaliavų bioįvairovei ir tvarumo didinimui biotechnologiniais metodais keliamus reikalavimus. Maistinių medžiagų balansavimas bei funkcionaliųjų komponentų tvarumo produkte užtikrinimas);
52. Diegti maisto žaliavų ir (arba) produktų kokybės ir saugos sistemas (Maisto saugos ir kokybės valdymo sistemų (Gerosios gamybos praktikos (GGP), Gerosios higienos praktikos (GHP), Rizikos veiksnių svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT), Halal (produktai, atitinkantys islamo reikalavimus), BRC (Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo standartas)) išmanymas, jų parinkimas, planavimas ir diegimas);
53. Atlikti ekspertinį vertinimą ir konsultuoti tvarių maisto žaliavų ir (arba) produktų kokybės bei saugos valdymo srityje (Maisto grandinių tvarumo valdymas. Teisės aktų, norminių dokumentų analizė bei tendencijų sklaida. Maisto saugos ir kokybės valdymo sistemų (Gerosios gamybos praktikos (GGP), Gerosios higienos praktikos (GHP), Rizikos veiksnių svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT), Halal (produktai, atitinkantys islamo reikalavimus), BRC (Britanijos mažmeninės prekybos konsorciumo standartas)) ekspertinis vertinimas. Maisto žaliavų taršos veiksnių valdymo svarbos įvertinimas bei konsultavimas maisto žaliavų ir produktų kokybės bei saugos valdymo srityje);
54. Įvertinti asmenų maitinimąsi ir įmitimą;
55. Taikyti rizikos veiksnių analizę ir svarbių valdymo taškų sistemos reikalavimus maisto gamybos grandinėje;
56. Vystyti ir įgyvendinti tinkamo maitinimosi strategijas, skatinti rinktis saugų ir kokybišką maistą.
57. Paimti mėginius aplinkos komponentų taršai nustatyti (Įrangos, naudojamos atskirų aplinkos komponentų taršos mėginių paėmimui, paruošimas, mėginio paėmimas);
58. Paruošti aplinkos komponentų (vandens, aplinkos oro, dirvožemio) mėginius analizei (Mėginių paruošimas tyrimams pagal atskiriems aplinkos komponentams taikomus cheminės analizės metodus. Mėginių paruošimas vandens, dirvožemio, aplinkos oro mikrobiologinei taršai nustatyti);
59. Paruošti reikiamus reagentus matavimo metodui aplinkos komponentų taršai nustatyti (Vadovavimasis matavimui taikoma metodika, pagal metodiką paruoštų įvairių koncentracijų tirpalų, reagentų naudojimas, kalibravimo ir patikros kreivių taikymas, naudojimasis metodo tikslumui nustatyti reikalingomis diagramomis);
60. Paruošti laboratorines matavimo priemones (Matavimui skirti indai, kalibruoti matavimui skirti indai, žymėti matavimui skirti indai);
61. Paruošti laboratorinius prietaisus ir įrenginius aplinkos komponentų taršos analizei atlikti (Rezultatų patikimumo stebėsenos procedūros rengimas visiems tiriamiems komponentams, siekiant užtikrinti tyrimų kokybę. ISO standartai, norminė dokumentacija, taisyklės, palyginamieji tyrimų rezultatai);
62. Atlikti aplinkos komponentų taršos mėginių tyrimus (Cheminių analizės metodų naudojimas: kiekybinės, kokybinės, gravimetrinės fotometrinės, poliarimetrinės, refraktometrinės, chromatografinės, spektrometrinės, spektroskopinės. Mėginio analizės atlikimas vadovaujantis ISO standartais, Lietuvos Respublikos teisės aktais, darbinės veiklos procedūromis);
63. Vykdyti atliekamų tyrimų kokybės kontrolę (Rezultatų patikimumo stebėsenos procedūros rengimas visiems tiriamiems komponentams, siekiant užtikrinti tyrimų kokybę. ISO standartai, norminė dokumentacija, taisyklės, palyginamieji tyrimų rezultatai);
64. Kurti ir diegti tvarias technologines inovacijas (Aplinkos apsaugos politika ir inovacijos. Mokesčių politikos poveikio analizė aplinkos apsaugos sektoriaus veiklai. Darnių inovacijų subsidijavimo reikalavimų taikymas. Technologinių inovacijų klimato kaitos ir šiltnamio efekto pasekmėms mažinti diegimas. Pramoninės simbiozės ir beatliekės gamybos koncepcijos taikymas. Ekologinio projektavimo ir ekologinio gaminio taikymas. Pažangios ekologinio gaminio kūrimo technologijos. Ekologinio produkto eksperimentinis ir virtualus modeliavimas. Ekologinio projektavimo proceso vertinimas ir tobulinimas);
65. Įgyvendinti švaresnės gamybos sprendimus ir vertinti jų veiksmingumą (Švaresnės gamybos, žiedinės ekonomikos koncepcijų taikymas. Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) taikymas, poveikio aplinkai ir kitiems darnumo aspektams vertinimas, ekologinis projektavimas, būvio ciklo vertinimas);
66. Stebėti ir kontroliuoti ūkio subjektų poveikį aplinkai (Teršalų susidarymo mechanizmų stebėsena. Teršalų emisijų į aplinkos orą stebėsena. Teršiančios medžiagos nuotekose. Vandens išteklių skirstymas, jų kiekiai, kokybė, naudojimas. Dirvožemio taršos stebėsena ir kontrolė. Fizinės taršos stebėsena ir kontrolė. Poveikio kraštovaizdžiui ir žmogui vertinimas. Vadovavimasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, poįstatyminiais teisės aktais);
67. Vertinti gamybos išteklius, procesus ir rezultatus aplinkosaugos požiūriu (Energijos išteklių ir žaliavų analizė. Technologinės įrangos tinkamumo vertinimas. Technologinių procesų vertinimas. Švariosios gamybos, žiedinės ekonomikos koncepcijų taikymas. Galimybių diegti geriausius gamybos būdus vertinimas);
68. Projektuoti ir diegti sistemas, procesus ir įrangą, skirtą vandens, oro ar dirvožemio kokybei kontroliuoti ir valdyti (Aplinkosauginės priemonės aplinkos oro, fizinei taršai, nuotekų taršai mažinti, atliekoms mažinti, dirvožemiui valyti, biologinei įvairovei išsaugoti. Aplinkosauginių technologijų ir įrenginių parinkimas. Inžinerinis oro, nuotekų, vandens ir dirvožemio valymo ir gerinimo įrenginių projektavimas ir jų diegimas);
69. Prognozuoti ypatingas ekologines situacijas, rengti jų prevencijos ir galimos situacijos likvidavimo veiksmų planus (Cheminių medžiagų poveikio aplinkai vertinimas. Nuotekų, srutų, dumblo, naftos produktų išsiliejimų į aplinką prognozavimas. Atliekų keliamo pavojaus nustatymas. Ypatingų ekologinių situacijų poveikio aplinkai likvidavimas ir prevencinių priemonių naudojimas);
70. Atlikti aplinkos komponentų tyrimus (Oro, vandens, dirvožemio ir kitų aplinkos komponentų cheminių, fizikinių, biologinių tyrimo metodų parinkimas. Vertinamųjų parametrų nustatymas, tyrimo plano parengimas ir tyrimų vykdymas);
71. Vykdyti poveikio aplinkai iš stacionarių taršos šaltinių laboratorinę technologinę kontrolę bei analizuoti aplinkos būklę (Emisijų į aplinkos orą analizė. Paviršinio, požeminio vandens ir nuotekų, dirvožemio, atliekų mėginių ėmimas, duomenų analizė);
72. Rengti ir vykdyti aplinkos stebėsenos programas (Aplinkos oro stebėsena. Paviršinio vandens ir nuotekų stebėsena. Požeminio vandens stebėsena. Dirvožemio stebėsena. Augalijos, gyvūnijos stebėsena. Programų parengimas, derinimas ir vykdymo plano sudarymas. Ataskaitų rengimas ir derinimas);
73. Analizuoti aplinkos ir klimato veiksnių kompleksinį poveikį gyvajai gamtai bei žmonių sveikatai (Mokslinių išvadų, pagrįstų susistemintais aplinkos tyrimų rezultatais ir statistine parametrinių bei erdvinių duomenų analize, suformulavimas. Poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai prevencijos planų rengimas. Remiamasi darnaus vystymosi ir žaliosios ekonomikos principais bei Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.);
74. Vertinti ūkio subjektų riziką aplinkai (Cheminių medžiagų paplitimo aplinkoje vertinimas, pavojingumo ir ekologinės rizikos vertinimo procedūrų laikymasis, rizikos aplinkai vertinimo metodų taikymas. Teršalų ore, vandenyje, dirvožemyje sklaidos modeliavimas. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimų paraiškų ir projektų rengimas, derinimas ir priežiūra. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PUV PAV) programų ir ataskaitų rengimas. Atliekų tvarkymo planų rengimas);
75. Parengti medžiagų bei darbo sąnaudų skaičiavimus (Gamybos proceso organizavimo principai ir technologiniai procesai. Apskaitos principų laikymasis ir apskaitos dokumentų naudojimas. Gamybos proceso veiklų,  gamybai naudojamų medžiagų, įrankių bei subrangos atsekamumo užtikrinimas. Detalus medžiagų kiekio ir išlaidų bei darbo sąnaudų, kurių reikia techninės priežiūros užduočių įgyvendinimui, apskaitos organizavimas pagal pateiktą techninių sąlygų aprašą, naudojant informacinių technologijų priemones. Specializuotos programinės įrangos (ERP, MES ar analogiškos) naudojimas);
76. Parengti elektros įrenginių techninius sprendimus ir projektus (Specializuotų informacinių technologijų taikymas. Taikomieji elektrinių schemų modeliavimo, braižymo ir parametrų apskaičiavimo programų paketai. Naudojimasis diagnostikos, elektrinių parametrų analizės ir konfigūravimo programomis. Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių taikymas. Elektros įrenginių maketų, bandomųjų pavyzdžių paruošimas);
77. Konstruoti projektuojamų elektros įrenginių prototipus (Projektinės dokumentacijos atsižvelgiant į atitinkamų gamybos ir eksploatavimo standartų reikalavimus vertinimas. Techninės dokumentacijos gaminiui rengimas);
78. Projektuoti ir konstruoti elektros variklius, generatorius transformatorius (Elektros variklių sandara, konstrukcija, elektros mašinų jungimo būdai, elektrinio valdymo principai. Sinchroninių ir asinchroninių elektros mašinų apvijų schemos. Įvairių tipų variklių ir generatorių montavimas ir eksploatavimas. Keitiklių elektrinių parametrų apskaičiavimas ir konstruktyviniai sprendimai. Elektros keitiklių charakteristikų tikrinimo techninė dokumentacija. Transformatorių sandara. Magnetolaidžio konstrukcijos. Magnetinės grandinės. Transformatorių apvijų jungimo schemos, jų techniniai parametrai ir apvijų izoliacija. Įvadai. Įvadų izoliacija);
79. Projektuoti ir konstruoti aukštosios įtampos elektros įrenginius (Aukštos įtampos įrenginių brėžiniai, principinės schemos. Aukštos įtampos komutaciniai įrenginiai: skyrikliai, galios skyrikliai, jungtuvai, vakuuminių, dujinių kontaktorių konstrukcijos, jų veikimas ir naudojimo galimybės);
80. Analizuoti, vertinti ir tobulinti elektros įrenginių gamybos ir bandymo bei testavimo procesus (Elektros įrenginių parametrų apskaičiavimas ir konstruktyviniai sprendimai. Elektros įtaisų ir keitiklių charakteristikų tikrinimo techninė dokumentacija. Elektros įrenginių bandymo normų ir apimčių taikymas);
81. Parengti ir organizuoti elektroninių gaminių gamybos technologinį procesą (Elektroninio gaminio gamybos technologijos. Komponentų surinkimo būdai. Elektroninio gaminio funkcinių mazgų testavimas. Technologinė įranga: surinkimo mašinos, litavimo įrenginiai);
82. Atlikti inžinerinę analizę (analitiniai ir modeliavimo metodai atsinaujinančios energetikos problemoms spręsti. Tinkamų metodų ir eksperimentinę įrangos parinkimas atsinaujinančios energetikos uždaviniams spręsti);
83. Atlikti inžinerinį projektavimą (energetikos įrenginių ir sistemų projektavimo metodikos atsinaujinantiems šaltiniams ir jų valdymo sistemoms analizuoti ir modeliuoti. Atsinaujinančiosios energetikos projektų kūrimas ir įgyvendinimas. Inžinerinės veiklos etinių, aplinkosauginių ir komercinių aplinkybių vertinimas);
84. Vertinti inžinerinę veiklą darbo saugos ir aplinkosaugos aspektais;
85. Plėtoti išmanias elektros sistemas ir atsinaujinančius elektros energijos šaltinius (elektros sistemos ir jų valdymas, vėjo ir hidro technologijos ir kt.);
86. Vystyti tvarias šiluminės energijos sistemas (energijos generavimo sistemos, šiluminės elektrinės, degimo teorijos, šiluminių procesai);
87. Perdirbti energiją iš atliekų;
88. Projektuoti technologijas;
89. Valdyti energijos sistemas (tikslų nustatymas, įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis, energijos bazinės apkrovos ir kintamos apkrovos, energijos auditas, energijos peržiūra, komunikacijos, įgyvendinimo kampanijos);
90. Įvertinti gyvavimo ciklą;
91. Montuoti ir demontuoti mechanines pavaras (Inžinerinės grafikos pagrindai. Konstrukcinių detalių eskizai. Mechanizmų ir įvairių pavarų tipų kinematinės schemos. Montavimo įrankiai ir prietaisai);
92. Šalinti smulkius mechaninių įrenginių bei jų laikančiųjų konstrukcijų gedimus (Medžiagotyros pagrindai. Ketus ir plienas. Spalvotieji metalai ir jų lydiniai. Metalinių detalių apdorojimas rankiniais įrankiais. Darbas elektriniais metalo apdorojimo įrankiais);
93. Vykdyti automatinių gamybos sistemų mechaninės dalies profilaktinę priežiūrą (Dilimo ir korozijos produktai, jų atsiradimo priežastys bei šalinimo būdai. Mechanizmų pavarų tepimo priemonės bei jų naudojimo sąlygos. Įrangos gamintojų instrukcijos, profilaktikos atlikimo grafikai, atlikimo principai);
94. Montuoti automatinių gamybos sistemų komutacinius įrenginius (Elektrotechnikos pagrindai. Principinės komutacinių įrenginių ir jų sistemų schemos. Komutaciniai, automatinio valdymo elementai. Montavimo instrukcijos. Montavimo įrankiai ir jų naudojimas);
95. Montuoti elektros variklius, jų valdymo ir apsaugos įrenginius (Elektrinių principinių schemų braižymas. Taikomosios kompiuterinės schemų modeliavimo, braižymo programos. Brėžinių skaitymas, naudojimasis diagnostikos ir elektrinių parametrų analizės programomis. Nuolatinės srovės varikliai. Vienfaziai kintamosios srovės varikliai. Trifaziai sinchroniniai varikliai. Trifaziai asinchroniniai varikliai. Variklių valdymo schemos. Žingsniniai ir servo varikliai ir jų valdymas. Variklių valdymo elementai: kontaktoriai, relės, dažnio keitikliai. Variklių apsaugos elementai. Skirtingų tipų variklių montavimas);
96. Vykdyti komutacinių, automatinio valdymo ir apsaugos įrenginių profilaktinę priežiūrą (Komutaciniai, automatinio valdymo elementai. Tiesioginio matavimo prietaisai. Elektroniniai matavimo prietaisai. Elektrinių parametrų matavimas nuolatinės ir kintamosios srovės grandinėse. Techninės būklės įvertinimas. Gedimų nustatymas. Sugedusių elementų pakeitimas. Įrangos gamintojų instrukcijos, profilaktikos atlikimo grafikai, atlikimo principai);
97. Montuoti gamybos sistemų elektroninius prietaisus (Puslaidininkių technologija. Puslaidininkiniai elementai. Elektronikos grandinių principinės schemos. Elektroniniai įtaisai: maitinimo šaltiniai, stiprintuvai, dažnio keitikliai, filtrai, generatoriai, monitoriai, valdymo pultai. Integruotos grandinės. Elektroninių įtaisų principinių schemų braižymas naudojant taikomąsias kompiuterines programas. Elektroninių prietaisų montavimas);
98. Montuoti gamybos sistemų atskirus elektronikos elementus ir jutiklius (Elektronikos elementų parametrai. Elektronikos elementų litavimas. Litavimo įranga, būdai. Galinių padėčių jutikliai. Poslinkio jutikliai / keitikliai. Priartėjimo jutikliai, jų tipai, charakteristikos. Jutiklių eksploatavimo sąlygos, jungimo schemos. Technologinių procesų kontrolės jutiklių montavimas);
99. Atlikti elektroninių įrenginių ir jutiklių techninę priežiūrą (Elektroninių įrenginių ir jutiklių naudojimo instrukcijos. Įrenginių profilaktinis tikrinimas, testavimas, techninės būklės įvertinimas. Elektrinių parametrų matavimas analoginiais ir skaitmeniniais matavimo prietaisais, elektrinių signalų bei impulsų matavimas osciloskopu. Elektroninių prietaisų gedimų nustatymas. Sugedusių prietaisų pakeitimas);
100. Montuoti gamybos sistemų pneumatinius ir elektropneumatinius įrenginius (Fizikiniai pneumatikos pagrindai. Suslėgto oro gamybos, paruošimo ir paskirstymo technologijos ir įrenginiai. Linijinės, rotacinės pneumatinės pavaros. Elektropneumatinių sistemų simboliai, komponentai, pagrindiniai jų parametrai. Elektropneumatinių sistemų principinės schemos, sistemų veikimo principai. Pneumatinių ir elektropneumatinių automatikos sistemų modeliavimas ir sudarymas / braižymas taikomosiomis kompiuterinėmis programomis. Pneumatinių ir elektropneumatinių sistemų montavimas);
101. Montuoti gamybos sistemų hidraulinius ir elektrohidraulinius įrenginius (Fizikiniai hidraulikos pagrindai. Energetinis modulis. Hidraulinių sistemų skysčių srauto valdymo, reguliavimo ir paskirstymo įrenginiai. Hidraulinių sistemų linijinės, rotacinės pavaros. Elektrohidraulinių sistemų valdymo elementai. Elektrohidraulinių sistemų simboliai, komponentai, pagrindiniai jų parametrai. Hidraulinių ir elektrohidraulinių automatikos sistemų modeliavimas ir sudarymas / braižymas taikomosiomis kompiuterinėmis programomis. Hidraulinių ir elektrohidraulinių sistemų montavimas);
102. Vykdyti pneumatinių ir hidraulinių gamybos įrenginių bei sistemų techninę priežiūrą (Pneumatinių ir hidraulinių įrenginių naudojimo instrukcijos. Pneumatinių sistemų testavimo metodai ir prietaisai. Techninės pneumatinių įrenginių būklės įvertinimas, gedimų nustatymas, sugedusių elementų pakeitimas. Hidraulinių sistemų testavimo metodai ir prietaisai. Techninės hidraulinių įrenginių būklės įvertinimas, gedimų nustatymas, sugedusių elementų pakeitimas);
103. Montuoti gamybos sistemų valdiklius ir kitus programuojamus įrenginius (Programuojamų valdymo įrenginių taikymas automatinėse gamybos sistemose. Automatinių sistemų struktūrinės schemos. Mikrovaldiklių, dažnio keitiklių, programuojamų loginių valdiklių, duomenų perdavimo įrenginių konstrukcijos. Automatikos įrenginių naudojimo ir montavimo instrukcijos. Programuojamų loginių valdiklių, dažnio keitiklių, laiko relių, mikrovaldiklių, programuojamų valdymo pultų montavimas);
104. Programuoti gamybos sistemų automatinio valdymo įrenginius (Bendrieji automatinio valdymo įrenginių programavimo elementai, konfigūracija, resursai, užduotys. Valdymo schemų sudarymas. Grafinis programos elementų vaizdavimas. Ciklinės programos. Valdiklių programavimas pagal IEC 61131 standartą. Skaitmeninių inžinerinių įrenginių konstrukcijos, jų konstravimo ir veikimo principai, funkcijos. Mikroelektromechaninės sistemos. Debesų kompiuterijos technologijos skaitmeninėje gamyboje. Gamybos monitoringo sistemos);
105. Vykdyti gamybos sistemų automatinio valdymo įrenginių techninę priežiūrą (Gamybos sistemų automatinio valdymo įrenginių naudojimo instrukcijos. Gamybos sistemų automatinio valdymo įrenginių testavimo metodai ir prietaisai. Techninės gamybos sistemų automatinio valdymo įrenginių būklės įvertinimas, gedimų nustatymas, sugedusių elementų pakeitimas).
106. Instruktuoti automatinių sistemų techninės priežiūros darbuotojus saugos ir sveikatos klausimais, prižiūrėti saugos reikalavimų laikymąsi (Pagrindiniai ir bendrieji elektros, pneumatikos, hidraulikos įrangos surinkimo, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka);
107. Koordinuoti darbo vietos paruošimą pagal techninę dokumentaciją (Sutartiniai automatinių sistemų įrenginių schemų ženklai, schemų elementų ryšiai. Kinematinės mechaninių įrenginių schemos. Elektrinės, pneumatinės, hidraulinės principinės schemos. Techninė dokumentacija. Įrenginių montavimo instrukcijos);
108. Parinkti automatinių gamybos sistemų surinkimui ir techninei priežiūrai reikiamus įrankius ir įtaisus (Montavimo įrankių, priemonių parinkimas ir naudojimas. Įtaisų ir įrankių naudojimo techninė dokumentacija);
109. Organizuoti automatinių gamybos sistemų montavimo ir techninės priežiūros darbus, juos koordinuoti ir vadovauti darbuotojų grupei (Vadovavimas darbuotojų grupei, jų veiklos koordinavimas. Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų, elementų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo priemonių būdų ir medžiagų parinkimas);
110. Užtikrinti automatinių gamybos sistemų montavimo ir techninės priežiūros darbų kokybę, našumą, racionalų medžiagų ir priemonių naudojimą, aplinkosaugą (Automatinių gamybos sistemų montavimo defektų, brokuotų ar netintamų elementų aptikimas. Automatinės sistemos surinkimo specifika, veiklų ir technologinių procesų įvairovė. Sumontuotos sistemos neatitikimų techninėms specifikacijoms nustatymas ir šalinimas. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už netiksliai sumontuotą sistemą, dėl to galimai kylantys pavojai. Atskirų darbuotojų ir viso kolektyvo įtaka darbo našumo, ekonomiškumo, kokybės bei ekologiškumo rezultatams);
111. Užtikrinti sumontuotų automatinių gamybos sistemų įrangos elementų sujungimo kokybę (Automatinių sistemų vykdymo, valdymo, signalinių elementų sujungimo schemos. Surinkimo kokybės kontrolė montavimo metu);
112. Matuoti elektrinius ir neelektrinius sumontuotos gamybos sistemos parametrus analoginiais ir skaitmeniniais prietaisais ir priimti sprendimus dėl korekcijų (Kontaktinių sujungimų ir izoliacijos varžų leistinosios normos. Elektrotechninių parametrų matavimo prietaisai. Skysčių tėkmės matavimo ir valdymo prietaisai. Suspausto oro paruošimo, tiekimo ir skirstymo įrenginiai, analoginiai bei skaitmeniniai matavimo prietaisai);
113. Organizuoti sumontuotų automatinių gamybos sistemų bandymus (Automatinės sistemos specifikacija, funkcijos, veikimo preciziškumas, našumas. Neatitikčių nustatymas ir šalinimas);
114. Sudaryti automatinės gamybos sistemos valdymo algoritmus (Programuojamų valdiklių taikymas automatinėse sistemose. Automatinių sistemų struktūrinės schemos. Programuojamų valdiklių, dažnio keitiklių, duomenų perdavimo įrenginių konstrukcijos. Programuojamų loginių valdiklių, dažnio keitiklių, laiko relių, mikrovaldiklių, programuojamų valdymo pultų valdymo ir programavimo algoritmai);
115. Parengti ir programuoti automatinio valdymo įrenginius (Valdymo schemų sudarymas. Grafiniai programos elementai. Ciklinės programos. Valdiklių programavimas pagal IEC 61131 standartą. Skaitmeninių inžinerinių įrenginių konstravimo ir veikimo principai. Mikroelektromechaninės sistemos. Debesų kompiuterijos technologijos skaitmeninėje gamyboje. Gamybos monitoringo sistemos);
116. Parinkti elektronikos komponentus (Puslaidininkių technologija. Puslaidininkiniai elementai, jų modifikacijos, konstrukcijos, funkcinė paskirtis, simboliai. Simbolių standartai. Elektronikos komponentų montavimo ypatumai, montavimo būdai. Montavimui naudojami įrankiai, įranga ir medžiagos. Elektrotechnikos pagrindai. Elektrinių parametrų matavimo prietaisai. Elektrinių parametrų matavimas);
117. Surinkti elektronikos prietaisus (Elektroninių prietaisų paskirtis ir funkcijos. Principinės elektroninių prietaisų schemos, komponentų tarpusavio ryšiai. Elektroninių prietaisų rankinio surinkimo technologijos. Elektroninių prietaisų automatizuoto surinkimo technologijos);
118. Lituoti elektronikos komponentus ir prietaisus (Litavimo įranga. Elektronikos komponentų litavimas. Elektronikos komponentų ir įtaisų montavimui naudojamos žaliavos, medžiagos. Elektronikos komponentų litavimo technologiniai standartai, kokybės kontrolės sistema. Komponentų paruošimo instrukcijos. Korpusinių elektronikos komponentų prijungimo kojelių formavimo instrukcija. Rankinio litavimo įrenginio instrukcija. Darbo vietos parengimas rankiniam litavimui);
119. Surinkti elektrotechnikos prietaisus (Elektrotechnikos pagrindai. Elektrinių parametrų matavimo prietaisai. Elektrinių parametrų matavimas. Elektrotechnikos įrenginiai, komponentai, principinės schemos, brėžiniai. Elektrotechnikos komponentų ir įrenginių montavimo ir derinimo procesų nuoseklumas. Įrankiai, naudojami elektrotechnikos įrenginių surinkimui);
120. Atlikti paruošiamuosius automatizuoto gaminių surinkimo darbus (Technologiniai paruošiamieji darbai: automatinių trafaretinio lydmetalio pastos padengimo įrenginių parengimas, atsižvelgiant į spausdintinės plokštės matmenis, litavimo pastos savybes. Įrenginio techninė dokumentacija. Paviršinio montavimo įrenginio parengimas, programos parinkimas, elektroninių komponentų įkrovimas į įrenginį. Konvekcinio litavimo įrenginio parengimas, lydmetalio pastų parinkimas, lydmetalio pastos terminio apdorojimo režimų nustatymas, litavimo mašinos reguliavimas);
121. Kontroliuoti ir valdyti elektronikos ir elektrotechnikos prietaisų gamybos sistemų įrenginius (Gamybos kokybės kontrolės procesas. Veiksmų ir įvykių registravimas. Paviršinio montavimo gamybos technologinis procesas ir jo valdymas. Spausdintinių plokščių gamybos technologinių procesų valdymas. Daugiasluoksnių elektronikos plokščių gamybos procesų valdymas. Mažų bekorpusinių komponentų litavimas. Moderniosios gaminių kontrolės sistemos. Automatinės optinės kontrolės įrenginio parengimas, programos koregavimas. Spausdintinių plokščių patikra, aptiktų defektų vertinimas ir šalinimas);
122. Stebėti automatinių gamybos sistemų įrenginių būklę (Elektros variklių tipai. Elektrinės rotacinės ir tiesiaeigės pavaros, valdymo įrenginiai. Pneumatinės tiesiaeigės ir rotacinės pavaros, valdymo įtaisai, suspausto oro paruošimo įrenginiai. Pagrindiniai hidraulinės technikos įrenginiai. Mechaniniai ir elektroniniai jutikliai, jų veikimo principai, eksploatacinės sąlygos ir priežiūra);
123. Montuoti elektronikos komponentus į gaminį (Elektrotechnikos ir elektronikos pagrindai. Elektrotechninės medžiagos. Elektronikos elementų žymėjimas ir paskirtis, laidų ir kabelių sandara. Rankinis elektronikos mazgų, įrenginių surinkimas. Surinkimo operacijos: litavimas, klijavimas, jungimas suleidimo būdais. Elektros laidų, kabelių, pynių paruošimas; komutavimo elementų kontaktų paruošimas; laidų ir kabelių tvirtinimas ir litavimas. Montavimo ir matavimo įrankių: atsuktuvų, dildžių, lituoklių, replių, montavimo peilių, pincetų, slankmačių, mikrometrų naudojimas. Apsaugos nuo elektrostatinio krūvio priemonių naudojimas);
124. Testuoti pagamintus elektroninius įrenginius (Surinktų gaminių ir jų dalių ar grandinių tikrinimas bei brokuotų gaminių dalių atmetimas. Tęstinių parametrų įvertinimas. Nuokrypio nuo leistinų ribų įvertinimas. Gaminių kokybės atitikimo nustatytiems reikalavimams įvertinimas);
125. Paruošti automatinį paviršinio elektronikos plokščių surinkimo įrenginį darbui (Spausdintos plokštės dydžio, lydmetalio pastos savybių bei reikiamo trafareto instaliavimui įvertinimas. Lydmetalio pastų, pastų apdorojimo būdų, litavimo temperatūrinio laiko režimo nustatymas pagal technologinį lydraštį. Elektronikos komponentų įkrovimas į įrenginį ir surinkimo programos nustatymas);
126. Valdyti automatinį paviršinio elektronikos plokščių surinkimo įrenginį (Spausdintų montažinių plokščių surinkimo technologinio proceso užtikrinimas. Trafareto priežiūra, plovimas. Detalių surinkėjo pipečių veikimo priežiūra. Detalių kasečių užkrovimas, nukrovimas, nubyrėjimo stebėjimas. Plokščių transportavimo konvejerio valdymas. Trikdžių, gedimų registravimas ir šalinimas);
127. Testuoti surinktas elektronikos plokštes (Darbas su optinio testavimo įrenginiu. Testavimo programos parinkimas, koregavimas, gaminių skenavimas, defektingumo rodiklio nustatymas; skenavimo metu aptiktų defektų vertinimas, jų pozicijos fiksavimas. Ruošinių tikrinimas mikroskopu: pastos užnešimo kokybė, komponentų pastatymas. Gaminių kokybės atitikimo nustatytiems reikalavimams įvertinimas. Defektų taisymas rankinio litavimo įrenginiais ir prietaisais).
128. Projektuoti ir programuoti žiniatinklio puslapių vartotojo sąsajas (Vartotojo sąsajos dizaino kūrimas. Vartotojo sąsajos įgyvendinimas programavimo priemonėmis (HTML, CSS, CSS3, Javascript ir kt.). Populiariausių vartotojo sąsajos kūrimo bibliotekų ir karkasų (jQuery, AngularJS, Twitter Bootstrap ir kt.) pagrindinės savybės, skirtumai ir panaudojimo galimybės. Aukštesnio automatizavimo lygio kalbų, skirtų vartotojo sąsajų kūrimui (TypeScript, Dart, SASS, LESS ir kt.), pagrindinės savybės, skirtumai ir panaudojimo galimybės);
129. Taikyti programinės įrangos kūrimui naudojamus informatikos principus ir metodus (Skaičiavimo sistemos. Logikos principai ir jų taikymas programuojant. Algoritmai ir duomenų struktūros, jų programinis įgyvendinimas. Programinio kodo dizaino modeliai (angl. design patterns), jų taikymas programuojant. Informacinių sistemų kūrimui naudojami principai ir metodai. Programinės įrangos projektavimo pagrindai);
130. Analizuoti skirtingų tipų reikalavimus, apibūdinančius kompiuterinę programą (Vartotojo pasakojimo (angl. user story) reikalavimų formatas ir reikalavimų peržiūros procesas. Vartojimo atvejų (angl. use cases) formatas, jo naudojimas. Funkciniai, nefunkciniai ir techniniai kompiuterinės programos reikalavimai, jų analizavimas);
131. Kurti programinę įrangą (Objektinio programavimo principai ir kalbos (Java, .NET, JavaScript, Python ir kt.). Skirtingi programavimo lygiai: vartotojo sąsajos (ang. front-end), veikimo logikos (angl. back-end), duomenų bazių. Sukurtos programinės įrangos testavimas, naudojant tam pritaikytus įrankius (JUnit ir kt.);
132. Projektuoti reliacines ir nereliacines (NoSQL) duomenų bazes (Duomenų bazės (MySQL, PostgreSQL, MongoDB ir kt.), jų tipai, skirtumai ir taikymo galimybės. Reliacinės ir nerealiacinės duomenų schemos, jų projektavimas);
133. Programiškai įgyvendinti ir administruoti duomenų bazes (Duomenų bazių valdymo sistemos, jų diegimas ir valdymas. SQL ir NoSQL kalbos, jos naudojimas duomenų bazių įrašų valdymui. Duomenų bazių administravimas);
134. Naudoti tarnybinių stočių operacines sistemas (Tarnybinės stotys ir jų operacinės sistemos. Skaitmeninių bylų bei tarnybinės stoties vartotojų administravimas. Tarnybinės stoties valdymas. Programuotojo aplinkos diegimas operacinėje sistemoje. HTTP bylų viešinimas. Tarnybinių stočių valdymas per nuotolinę prieigą);
135. Taikyti aktualias programinės įrangos kūrimo metodikas (Klasikinės ir lanksčios programinės įrangos kūrimo metodikos, jų taikymo gerosios praktikos ir tipiniai darbų srautai. Vartotojo reikalavimai, jų specifikavimas, analizavimas ir vertinimas. Sukurto programinio produkto atitikimo specifikacijai vertinimas (nustatymas);
136. Valdyti savo paties ir komandos atliekamą programinio kodo kūrimą (Integruotos programavimo terpės (aplinkos) diegimas ir konfigūravimas. Komandinio darbo planavimo ir vykdymo sistemos, jų naudojimas. Kodo repozitorijos ir versijų kontrolė);
137. Pagal nustatytas procedūras nustatyti ir spręsti su IS veikimu susijusias problemas (IS sistemos veikimas. IS analizavimas, siekiant nustatyti veikimo sutrikimų priežastis. Sutrikimų šalinimas. IRT sistemų testavimas, pašalinus sutrikimą);
138. Administruoti IS ir užtikrinti tinkamą jos veikimą (Tinklo valdymo programinė įranga ir įrankiai, jų naudojimas būsenai stebėti ir našumo statistikai rinkti. IS problemų tyrimas ir diagnozavimas, našumo statistikos rinkimas ir atitinkamų ataskaitų kūrimas. Kompiuteriai, jų sistemų specifikacijos. Sistemų ir jų komponentų dermė. Duomenų atsarginės kopijos, dubliavimas, archyvavimas);
139. Dalyvauti IS problemų valdymo procese (Informacija apie problemas ir jų sprendimus, jos naudojimas. Tipinės problemos, jų sprendimas. Naudotojų informavimas apie problemų sprendimo eigą, jų instruktavimas);
140. Nustatyti galimus kritinius IS komponentų gedimus (Tipinių gedimų tipai ir paslaugų tiekimo trikdžiai, jų nustatymas. Tipinių gedimų ir paslaugų tiekimo trikdžių šalinimo būdai. Techninės ir programinės įrangos priežiūra. Diagnostinės priemonės ir jų naudojimas. Testavimo įrankiai ir jų naudojimas);
141. Valdyti pokyčius, susijusius su IRT sprendimų diegimu (Pokyčių, įvykdytų remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų, dokumentavimas. Pakeitimų valdymo procedūros ir jų taikymas. Pakeitimų vykdymas, remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų);
142. Valdyti pokyčius, susijusius su IRT sprendimų priežiūra (Pokyčių, įvykdytų remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų, dokumentavimas. Pakeitimų valdymo procedūros ir jų taikymas. Pakeitimų vykdymas, remiantis gautais kreipiniais dėl pakeitimų);
143. Pagal pateiktas specifikacijas programuoti ir dokumentuoti kompiuterines programas (Algoritmų ir programinių konstrukcijų kūrimas naudojant procedūrines, objektiškai orientuotas, funkcines ar panašias (imperatyvines ir (ar) deklaratyvines) ir (ar) užklausų (skriptines, angl. scripting) programavimo kalbas);
144. Kurti ir vykdyti nesudėtingus testavimo atvejus rankiniu būdu (Programinės įrangos kūrimo procesai ir testavimo užduotys. Funkciniai reikalavimai ir jų naudojimas testuojant programinę įrangą. Įvairių testavimo atvejų kūrimo technikos ir jų taikymas. Skirtingų lygių ir tipų funkcinių testavimo atvejų kūrimas ir vykdymas. Nefunkciniai programinės įrangos reikalavimai, jų testavimas. Programinės įrangos saugumo testavimas. Nesudėtingų funkcinių testų kūrimas, vykdymas ir rezultatų dokumentavimas pagal pateiktą testavimo planą);
145. Kurti ir vykdyti nesudėtingus automatinius testus (Automatinio testavimo įrankiai, jų diegimas ir valdymas. Nesudėtingų automatinių testų kūrimas naudojant konkrečiai aplinkai taikomus įrankius (programavimo kalbą, karkasą, bibliotekas, metodus, nuolatinės integracijos tarnybines stotis testų vykdymui ir stebėjimui ir kt.). Išorinius duomenis naudojančių nesudėtingų automatinių testų kūrimas. Automatinių testų kūrimo gerosios praktikos, jų naudojimas);
146. Pagal pateiktas specifikacijas programuoti ir dokumentuoti duomenų struktūras (Algoritmų ir programinių konstrukcijų kūrimas naudojant duomenų bazių užklausų kalbas);
147. Valdyti programinio kodo versijas ir automatizuoti procesus (Programinio kodo versijavimo įrankių, automatinių sprendinio komponuotojų (angl. automated build tools) ir (ar) tęstinio programavimo įrankių (angl. Continuous Software Development) naudojimas);
148. Testuoti programinį kodą (Sukurtos programinės įrangos testų kūrimas (angl. unit testing), vykdymas, rezultatų interpretavimas, dokumentavimas ar kt.);
149. Parinkti testavimo technikos pobūdį, atsižvelgiant į pagalbinius dokumentus (Sistemos analizė ir vertinimas, siekiant pasirinkti tinkamą programinės įrangos (PĮ) testavimo techniką: sistemos tipas, PĮ reglamentuojantys dokumentai ir standartai, sutarties ar naudotojo reikalavimai, pageidaujamas rizikos lygis ir tipas, testavimui keliami reikalavimai, dokumentacijos išsamumas, testuotojų patirtis, testavimui skirtas laikas ir biudžetas, PĮ kūrimo ciklas, sistemos užduočių (angl. use case) modeliai);
150. Kurti testavimo aplinką pagal programinės įrangos specifikaciją ir parengtą diegimo aprašą (Testavimo aplinkos testams vykdyti paruošimas, testavimo duomenų imčių suformavimas);
151. Surinkti duomenis programinės įrangos testavimui (Vartotojų apklausos, interviu ar panašių duomenų surinkimo technikų taikymas programinės įrangos funkciniams, nefunkciniams ir (ar) testavimo reikalavimams formuluoti);
152. Braižyti dvimačius objektus (Brėžinių standartų ir brėžiniams taikomų techninių reikalavimų išmanymas. Brėžinių skaitymas. Brėžinių formatų parinkimas. Brėžinių braižymas taikant brėžinių standartų reikalavimus. Informacinių technologijų ir kompiuterinio projektavimo programinės įrangos parinkimas ir naudojimas dvimačiams objektams braižyti bei redaguoti. Dvimačių objektų braižymas ir jų redagavimas. Matavimo įrankių naudojimas. Įvairaus sudėtingumo dvimačių objektų braižymas. Įvairaus sudėtingumo objektų dvimačių projekcijų ir pjūvių braižymas. Dvimačių objektų vizualizacijos metodų taikymas. Brėžinių ir vizualizacijų paruošimas spausdinti ir publikuoti);
153. Braižyti trimačius objektus (Informacinių technologijų ir kompiuterinio projektavimo programinės įrangos parinkimas ir naudojimas trimačiams objektams braižyti bei redaguoti. Trimačių objektų braižymas ir jų redagavimas. Trimačių objektų kirtinių ir pjūvių atlikimas. Erdvinių objektų projekcijų formavimas ir komponavimas. Trimačių objektų vizualizacijos metodų taikymas. Brėžinių ir vizualizacijų paruošimas spausdinti ir publikuoti);
154. Kurti ir redaguoti kompiuterinės grafikos objektus (Programinės įrangos parinkimas ir naudojimas dvimatės ir trimatės kompiuterinės grafikos produktams kurti bei redaguoti. Vektorinės ir taškinės grafikos objektų kūrimas ir redagavimas. Kompiuterinės grafikos objektų maketavimas. Kompiuterinės grafikos vaizdų formatų parinkimas. Vektorinės ir taškinės grafikos objektų konvertavimas);
155. Komponuoti kompiuterinės grafikos objektus (Kompozicijos principų išmanymas. Piešimo, kompozicijos, spalvotyros ir grafinio dizaino pagrindų išmanymas ir taikymas. Kompiuterinės grafikos ir leidybos programų taikymas grafinio dizaino elementams komponuoti);
156. Paruošti kompiuterinės grafikos objektus spausdinti ir publikuoti (Reikalavimų kompiuterinės grafikos paruošimui spausdinti ir perkelti į skaitmeninę formą taikymas. Spalvų koregavimas. Bylų formatų parinkimas. Spausdinimo ir skaitmeninės bylos paruošimo standartų reikalavimų taikymas. Maketų kokybės vertinimas. Bylų paruošimas ir optimizavimas);
157. Surinkti ir valdyti informaciją apie vartotojų poreikius, lūkesčius ir reikalavimus (Vartotojų poreikiai, sistemos naudojamumo testai, jų planavimas. Sistemos naudojamumo testų dalyvių atranka, naudojamumo testavimas skirtingais metodais: kontekstiniai interviu, diskusijų grupės (angl. focus groups), individualūs interviu, apklausos, vartotojų stebėjimas jų darbo vietoje, vartotojų, besinaudojančių informacine sistema, stebėjimas, vartotojų dėmesio sekimas technologinėmis priemonėmis (angl. heatmap testing), pirmojo paspaudimo (angl. first click testing) testas. Naudojamumo testų rezultatų analizė);
158. Kurti vartotojo patyrimo ir dizaino specifikacijas (Technologiniai, funkciniai, loginiai ir kiti apribojimai, veikiantys skirtingo tipo vartotojo sąsajas, jų taikymas. Skirtingi vartotojų tipai (angl. persona). Naudojimosi scenarijai, jų detalizavimas. Navigacijos modeliai, jų parinkimas ir aprašymas. Turinio bei navigacijos elementų pateikimo ir išdėstymo modeliai, jų parengimas. Gairės vartotojo sąsajos prototipams ir jų vizualizavimui);
159. Kurti sistemos vartotojo sąsajos vaizdą (Technologiniai, funkciniai, loginiai ir kiti apribojimai, veikiantys skirtingo tipo vartotojo sąsajas, jų pritaikymas. Internetinių ir diegiamų aplikacijų vartotojo sąsajų programavimas. Bendro vartotojo sąsajos stiliaus, įskaitant spalvinę gamą, formas bei grafinius elementus, kūrimas ir jo vientisumo išlaikymas. Atskirų vartotojo sąsajos elementų vaizdų kūrimas. Vartotojo sąsajos elementų grupavimas į atskirus vaizdus išlaikant navigacijos modelio ir bendro stiliaus vientisumą. Naudojamumo principų žinojimas ir taikymas: sistemos statuso matomumas (angl. visibility of system status), suderinamumas su realia atpažįstama aplinka (angl. match between system and real world), laisvė kontroliuoti situaciją (angl. user control freedom), vientisumas (angl. consistency), vartotojo daromų klaidų prevencija (angl. user error prevention), elementų intuityvus atpažįstamumas (angl. recognition rather recall), dizaino lankstumas ir panaudojamumas (angl. flexibility and efficiency of use), estetika ir minimalizmas, pagalba vartotojui, leidžianti atpažinti, suprasti ir pataisyti savo klaidas);
160. Kurti sistemos vartotojo sąsajos eskizą (Pirminių vartotojo sąsajos prototipų kūrimas. Dizaino kūrimo įrankiai (Adobe Photoshop, Adobe Illustrator, AxureXPir kt.), jų naudojimas. Vartotojo sąsajos įgyvendinimas programavimo priemonėmis (HTML, CSS, CSS3, Javascript ir kt.). Populiariausių vartotojo sąsajos kūrimo bibliotekų ir karkasų(jQuery, AngularJS, Twitter Bootstrapir kt.) pagrindinės savybės, skirtumai ir panaudojimas eskizams kurti. Aukštesnio automatizavimo lygio kalbų, skirtų vartotojo sąsajų kūrimui(TypeScript, Dart, SASS, LESS ir kt.), pagrindinės savybės ir panaudojimas);
161. Konstruoti programinės įrangos statinį ir (ar) dinaminį modelius (Unifikuotos modeliavimo kalbos (angl. unified modelling language, UML) konstrukcijų taikymas programinės įrangos statiniams (programinių struktūrų, klasių ir (ar) duomenų modelio, angl. static modelling) ir dinaminiams (programinių konstrukcijų kvietimas, programinių objektų būsenos ir jų kitimas laike, angl. dynamic models) modeliams kurti);
162. Programuoti ir dokumentuoti kompiuterines programas ir duomenų struktūras (Algoritmų ir programinių konstrukcijų kūrimas naudojant procedūrines, objektiškai orientuotas, funkcines ar panašias (t.y. imperatyvines) ir (ar) užklausų (skriptines, angl. scripting), t.y. deklaratyviąsias programavimo kalbas. Atliktų darbų dokumentavimas, automatinių programinės įrangos dokumentavimo sprendimų naudojimas, programavimo šablonų (angl.design patterns) sprendimams taikymas);
163. Taikyti skirtingas programinės įrangos kūrimo metodikas programavimo procese (Prisitaikančių (angl agile) ir (ar) nuoseklaus (angl. waterfall) tipo programinės įrangos kūrimo metodikų taikymas darbui komandoje);
164. Užtikrinti programinės įrangos komponentų bendradarbiavimą (Programinės įrangos architektūrinių stilių, pavyzdžiui, klientas-serveris (angl. client-server), P2P (angl. peer-to-peer), pranešimų eilės (angl. event-bus), modelis-vaizdas-kontroleris (angl. model-view-controller, MVC), saityno palsaugų (angl. service oriented architecture) ar pan. taikymas, siekiant užtikrinti įrangos komponentų bendradarbiavimą);
165. Kurti ir (ar) taikyti programinės įrangos platformos kaip paslaugos (angl. platform as a service) sprendimus (Sprendimų kūrimas aktyvios direktorijos, Samba komponentų integravimui, paskirstytų sistemų diegimui, skaičiuojamiesiems resursams pagal poreikį (angl. on-demand computing environment) sukurti, programavimo, testavimo, duomenų bazių kūrimo, palaikymo ir kt. veikloms vykdyti);
166. Vykdyti programinės įrangos re-inžineriją (Atvirkštinės inžinerijos principų taikymas programinės įrangos projektui parengti, programiniam kodui restruktūrizuoti);
167. Valdyti programinės įrangos projektus (Užduočių komandos nariams planavimas, programinės įrangos kūrimo rizikos valdymas, programinės įrangos kūrimo progreso vertinimas);
168. Vykdyti programinės įrangos refaktoringą (angl. refactoring) (Inkapsuliacijos apibendrinančio tipo metodų, tipo keitimo, sąlygos keitimo polimorfizmu metodų, užtikrinančių programavimą aukštesniame abstrakcijos lygyje, taikymas. Loginio komponentų skirstymo metodo, klasės sukūrimo būdų (angl. method and class extraction) ir kt. programinio kodo refaktoringo technikų taikymą);
169. Kurti ir (ar) taikyti programinės įrangos kaip paslaugos (angl. software as a service) sprendimus (Debesijos resursų virtualizacijos pagrindu veikiančių programinės įrangos sprendimų kūrimas ir diegimas, skriptų techninės įrangos virtualizacijai, operacinės sistemos ir ar tinklų resursams užtikrinti programavimas,  programinės įrangos, veikiančios debesijos resursuose, kūrimas);
170. Kurti duomenų bazes atsižvelgiant į pateiktus reikalavimus (Duomenų bazių programavimo kalbų (SQL ar pan.) naudojimas duomenų bazių kūrimui atsižvelgiant į pateiktas specifikacijas);
171. Prižiūrėti duomenų bazių valdymo sistemas bei programinę įrangą (Duomenų bazių valdymo sistemos programinės įrangos priežiūra ir tinkinimas našumui užtikrinti. Duomenų bazių valdymo sistemų ir susijusių produktų konfigūravimas, instaliavimas, duomenų atsarginių kopijų kūrimas, duomenų bazių duomenų atstatymas);
172. Kurti duomenų bazių užklausas (Duomenų įvedimo, keitimo, šalinimo ir išrinkimo užklausų programavimas);
173. Projektuoti duomenų bazes (Esybių-ryšių ar pan. modeliavimo technikos ir (ar) CASE (angl. computer aided software engineering) įrankių taikymas projektuojant duomenų bazių struktūrą ir atsižvelgiant į funkcinius ir nefunkcinius reikalavimus);
174. Diegti ir prižiūrėti duomenų bazių valdymo sistemas bei programinę įrangą (Duomenų bazių valdymo sistemos programinė įrangos priežiūra ir tinkinimas našumui užtikrinti. Duomenų bazių valdymo sistemų ir susijusių produktų konfigūravimas, instaliavimas, duomenų atsarginių kopijų kūrimas, duomenų bazių duomenų atstatymas);
175. Atlikti pakeitimus veikiančiose duomenų bazėse (Duomenų bazių schemos programavimas, siekiant šalinti problemas, dokumentuoti pakeitimus schemose, aprašuose ir pan.);
176. Atlikti duomenų bazių migravimą (Įskiepių ir (ar) programėlių (angl. script), leidžiančių migruoti duomenų bazes, rašymas);
177. Užtikrinti duomenų bazės saugumą (Organizacijos informacijos saugumo valdymo politikos, administruojamos duomenų bazės kontekste, įgyvendinimas. Saugus (šifruotas) informacijos perdavimas ryšio kanalais. Informacijos, esančios administruojamoje duomenų bazėje, apsauga programiniame ir (ar)techniniame lygyje);
178. Audituoti duomenų bazes (Su duomenų apsikeitimu susijusių rizikos veiksnių stebėsena ir analizė, vertinti saugumo rizikų vertinimas ir rizikos valdymo planų įgyvendinimą);
179. Tirti atakas ir valdyti saugumo incidentus (Saugumo incidentų fiksavimas, tyrimas ir užkardinimas programinėmis ar techninėmis priemonėmis);
180. Projektuoti duomenų bazių replikavimo sprendimus (Vertikalaus ir horizontalaus replikavimo sprendimų analizė ir parinkimas atsižvelgiant į funkcinius ir nefunkcinius  reikalavimus, augančius duomenų saugojimo poreikius ir (ar) paskirstytas (angl. distributed) fizines duomenų saugojimo vietas);
181. Diegti ir prižiūrėti daugiamates duomenų bazes (Žvaigždės, snaigės ar kt. struktūros OLAP (angl. online analytical processing) duomenų bazių parinkimas);
182. Kurti užklausas daugiapjūvėms ataskaitoms (Ataskaitų generavimo įrankių pritaikymas ir ataskaitų automatinis generavimas atsižvelgiant į pasikeitusią verslo logiką ar taisykles);
183. Taikyti duomenų tyrybos algoritmus užklausų rezultatams formuoti (Duomenų tyrybos, prognozavimo, grupavimo, agregavimo ir pan. algoritmų parinkimas ir pritaikymas faktiniams daugiamačiams OLAP bazėse saugomiems duomenims apdoroti ir informacijai išgauti);
184. Atlikti duomenų bazių replikavimą (Vertikalaus ir horizontalaus „vadovas-pavaldinys“, „daugybinis-vadovas“ (angl. master-slave, multi-master) duomenų bazių replikavimo atlikimas, kylančių transakcinių konfliktų valdymas ir sprendimas);
185. Automatizuoti kompiuterinių komponentų tarpusavio bendravimo sprendimus (Programavimas operacinių sistemų lygyje rašant skriptus Perl, Python ar kt. skriptinėse programavimo kalbose skirtingoms operacinėms sistemoms, įskaitant skriptus, vykdomus komandinėje operacinių sistemų aplinkoje (angl. shell scripts);
186. Testuoti pakeitimus (Konfigūracijų, konfigūracijų pakeitimų, sistemų, sistemų komponentų testavimas ir automatinių testavimo skriptų rašymas);
187. Formuoti ir diegti organizacijos taisykles ir procedūras (ang. policy) (Pokyčių, remiantis gautais kreipiniais, sisteminimas, vartotojų teisių, kompiuterinės įrangos naudojimo taisyklių, tinklo resursų ir tinklo srauto sekimo taisyklių ir taisyklių pakeitimų valdymo procedūros, jų įgyvendinimas. Taisyklių ir procedūrų pakeitimų užtikrinimas ir vykdymas);
188. Vertinti kompiuterinių sistemų, duomenų apsaugos rizikas ir įgyvendinti rizikos suvaldymo planus (Informacijos saugojimo ir jos perdavimo rizikos, atitiktis galiojantiems teisės aktams, rizikų vertinimas ir suvaldymas. Kompiuterinių sistemų ir duomenų saugos ekspertinis vertinimas ir auditavimas)
189. Testuoti juodąją dėžę (angl. black-box) (Juodosios dėžės testų vykdymas: atitikties įvedamų ir (ar) išvedamų reikšmių duomenų formatams veiksmų sekos korektiškumo ir kt.; ribinių reikšmių patikros nustatymas; verslo taisyklių (angl. business case) korektiškos sekos įvykdymo prie susiklosčiusių sąlygų lentelių sudarymas ir patikra (angl. limited entry decision table); sistemos būsenų analizės (kai nauja sistemos būsena priklauso nuo prieš tai buvusios) analizė; panaudojimo atvejų testavimo (angl. use case testing) scenarijų rašymas);
190. Testuoti baltąją dėžę (angl. white box) (Baltosios dėžės testavimas atsižvelgiant į PĮ palaikomumo (angl. maintainability), perkeliamumo (angl. portability), lansktumo (angl. flexibility), efektyvumo (angl. efficiency), modalumo (angl. modularity) pakartotinio panaudojimo (angl. reusability), skaitomumo (angl. readability), testuojamumo (angl. testability) aspektus. Testavimo sąlygų transformavimas į testų atvejus (angl. test cases) ir procedūras (angl. unit tests) ar skriptus (angl. scripts) atsižvelgiant į paruoštą testavimo planą. Testų rinkinių (angl. test suites) ruošimas susijusių testų (tipiniu atveju duomenų prasme) vykdymui);
191. Sudaryti testavimo planą (Projekto ir PĮ kūrimo rizikų vertinimas, testavimo strategijų parinkimas, testavimo veiklų priežiūra ir vykdymas, komandinio darbo užduočių planavimas; plano adaptavimas atsižvelgiant į testavimo rezultatus, metrikas bei progresą);
192. Stebėti ir analizuoti testavimo proceso rezultatus (Ciklomatinis ir Halstedo programinio kodo sudėtingumai; defektų kilmė: neaiškios specifikacijos prastas projektinis sprendimas, neišsami dokumentacija, kodavimo klaidos; defektų analizė: Pareto principu grindžiama ABC (angl. always better control) kategorijų analizė, defektų šalinimo efektyvumo analizė, defektų atsiradimo dažnis, defektų tankis, defektų tankio ir atsiradimo kompleksinė analizė; tendencijų analizė: defektų šalinimo laiko ir reikalaujamų pastangų priklausomybė, defektų atsiradimo dažnio analizė);
193. Parinkti ir sukurti testavimo aplinką (Testavimo aplinkos testams vykdyti paruošimas, testavimo duomenų imčių suformavimas.PĮ kodo versijavimo įrankių naudojimas. Automatiniai PĮ konfigūracijų valdymo įrankiai: lokalūs ir projekto lygio (pavyzdžiui, Ant, Ivy, Maven, Puppet, Ansiblear pan.). Nuolatinės integracijos sprendimai (pavyzdžiui, CruiseControl, Capistranoar pan.);
194. Kurti matematinius modelius analizuojant realaus pasaulio procesus;
195. Analizuoti modeliavimo rezultatus ieškant optimalių sprendimo būdų, įvertinant modelio adekvatumą ir tikslumą, esant poreikiui tobulinti modelius;
196. Inicijuoti, rengti, vykdyti ir pristatyti tyrimų projektus, interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti ir pagrįsti išvadas, vertinti parengtas ataskaitas ir dokumentus;
197. Abstrahuoti įvairių sričių informaciją, aprašyti ją matematine kalba;
198. Transformuoti euristinius argumentus į matematinius įrodymus; įrodinėti teiginius, analogiškus žinomiems;
199. Išnagrinėti, suprasti ir įvaldyti naujus matematinius metodus;
200. Planuoti ir vykdyti statistinius tyrimus naujoje nežinomoje aplinkoje ir (ar) tarpkryptiniame kontekste;
201. Taikyti specializuotus duomenų rinkimo ir valdymo metodus, atlikdamas tyrimus naujoje nežinomoje aplinkoje ir (ar) tarpkryptiniame kontekste;
202. Rengti statistinių tyrimų ataskaitas, interpretuoti statistinės analizės rezultatus, formuluoti ir argumentuoti išvadas, jas taikyti priimdamas sprendimus;
203. Analizuoti sudėtingas, nevisiškai apibrėžtas sistemas ir procesus, integruodamas skirtingų sričių žinias, taikydamas statistinius modelius ir naudodamas statistikos ar matematikos programinę įrangą;
204. Lyginti ir kritiškai vertinti statistinio modeliavimo rezultatus, ieškoti geriausių sprendimo būdų, įvertinti modelio adekvatumą, tikslumą ir patikimumą, prireikus tobulinti modelius;
205. Rengti ir vykdyti statistikos projektus;
206. Įgyvendinti procesus, automatizuojant ataskaitas ir pasitelkiant informacinių technologijų sistemas (Darbo su duomenimis automatizavimas ir optimizavimas juos apdorojant bei jų pateikimas suinteresuotoms bei susijusioms šalims);
207. Vertinti finansų rinkos elementus ir veiksnius, taikant įvairius finansinius instrumentus (Finansų sistemos mechanizmas, finansų sistemos komponentai, jų veiklos principai. Ekonomikos dėsningumas, globalios ekonomikos procesų ir investicinės aplinkos vertinimas. Finansinės ir statistinės analizės metodai);
208. Tirti vertybinių popierių, valiutų (finansų) rinkas ir konsultuoti vertybinių popierių ir valiutų rinkų klausimais (Informacijos apie vertybinių popierių, valiutų (finansų) rinkas tyrimas. Analizių atlikimas. Vertinimų ir išvadų pateikimas. Rekomendacijų teikimas, priimant verslo, organizacijos veiklos ar politinius sprendimus);
209. Rengti finansines prognozes (Rinkų, ekonominės situacijos prognozė. Prognozavimo metodai);
210. Valdyti verslo procesus ir užsiimti jų analitika (Agile, SCRUM Master, Certified Scrum Product Owner);
211. Vertinti reguliavimo atitiktį (angl. compliance) (įvertinti teisinio reguliavimo atitikties trūkumas (nustatytus organizacijos viduje arba reguliatoriaus);
212. Užsiimti pinigų plovimo prevencija (angl. Anti Money Laudering) (įtartinų operacijų nustatymas ir stebėjimas, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimo operacijoms, paruošti atitinkamus tyrimų dokumentus);
213. Reguliuoti KYC (Know Your Customer regulation) (kliento duomenų rinkimas ir naudojimas kliento rizikos profiliui nustatyti);
214. Parinkti tinkamiausias informacinių technologijų sistemas ir adaptuoti įmonės poreikiams (Informacinių technologijų taikymas siekiant verslo augimo. Procesų tobulinimas, kaštų optimizavimas, pinigų srautų valdymas);
215. Diegti inovacijas valdymo procesuose (Inovacijų įgyvendinimas šiuolaikiniame valdyme, trukdžių, siekiant valdymo kokybės gerinimo, šalinimas);
216. Atpažinti kompleksines finansų valdymo problemas ir savarankiškai bei inovatyviai jas spręsti, kritiškai vertindamas ilgojo bei trumpojo laikotarpio sprendimų alternatyvas, integruodamas naujausias fundamentiniais ir taikomaisiais tyrimais pagrįstas ekonomikos, vadybos, finansų, apskaitos teorines žinias ir tarpdalykinį holistinį požiūrį;
217. Analizuoti ir kritiškai vertinti procesus, vykstančius visoje finansų sistemoje ir atskiruose jos sektoriuose – finansų rinkose, bankuose, kitose finansinėse institucijose;
218. Kritiškai vertinti finansų teorijų ir koncepcijų pritaikomumo galimybes, sprendžiant problemas kintančioje aplinkoje, pritaikyti teorinius modelius, sprendžiant sudėtingas finansų valdymo problemas, kylančias valstybės, finansų sektoriaus ar nefinansinės korporacijos lygmeniu;
219. Gebėti apdoroti natūralią kalbą (angl. natural language processing), naudojant šiuolaikinę programinę įrangą;
220. Kurti blokų grandinių architektūra;
221. Gebėti valdyti didžiuosius duomenis (duomenų paėmimas (Azure Event Hubs, Apache Kafka, Amazon Kinesis ir pan.); duomenų srautas (Azure Stream Analytics; Google Cloud DataFlow; Spark Streaming ir pan.); duomenų saugojimas (Apache Cassandra; Apache HBbase ir pan.); duomenų analizė: lygiagretus partijų apdorojimas (Apache Hadoop, MapReduce ir pan.); sudėtingų įrašų apdorojimas (Apache Spark Streaming ir pan.); duomenų gavyba (Rapid Miner; KNIME; Apache Mahout ir pan.); SQL ir NoSQL; duomenų vizualizavimas (Tableau, Data Wrapper, Plotly ir pan.);
222. Rinkti reikalingus informacijos išteklius (Informacijos gyvavimo ciklo valdymo ir didžiųjų duomenų bei jų analizės specifikos išmanymas. Informacinių masyvų, susijusių su ekonominių, politinių, saugumo, socialinių procesų tendencijomis atpažinimas ir informacijos, reikalingos informacijos analizei duotuoju klausimu atlikti, atranka);
223. Apdoroti surinktus duomenis, transformuojant juos į išvestinę informaciją (Duomenų struktūravimas ir didelių informacijos kiekių valdymas, informacijos apdorojimo techninės ir programinės įrangos naudojimas, analitinių sistemų naudojimas užduočių siekinių įvykdymui, informacinio produkto kokybės gerinimas eliminuojant nereikalingus ir neaktualius duomenis, informacinių duomenų ataskaitų sisteminimas);
224. Analizuoti informacijos ir duomenų rinkinius (Prognozių kūrimo strategijų valdymas, vartotojų valdymo, sprendimų paramos ir dirbtinio intelekto valdymo sistemų naudojimas, analizės rezultatų integravimas į verslo įstaigų ir kitų organizacijų žinių valdymo sistemas);
225. Įvertinti informacijos ir didžiųjų duomenų naudojimo rizikas (Rizikos pateikti netikslius (klaidingus) rezultatus ir klaidingos (žemos vertės) prognozes vertinimas. Galimos kompetencijos stokos įveikti greitai besivystančius informacinių technologijų technologinius barjerus vertinimas. Galimos rizikos pažeisti asmens duomenų apsaugos ir asmens privatumo užtikrinimą vertinimas)
226. Pristatyti informacijos ir duomenų analizės rezultatus (Duomenų vizualizacijos instrumentų naudojimas kuriant ir išgaunant aukštesnės vertės produktą);
227. Kurti programinius sprendimus taikant dirbtinio intelekto technikas (pvz., mašininis mokymasis, giluminis mokymasis, neuroniniai tinklai), dirbant su programinių įrangų bibliotekomis (pvz., TensorFlow, Keras), kodo redaktoriais (pvz., Atom, Nano), kūrimo aplinkomis (pvz., Anaconda, RStudio).
228. Parinkti ir naudoti maketavimui kompiuterines leidybos sistemas (Kompiuterinių leidybos sistemų parinkimas ir naudojimas maketavimui. Techninės ir programinės įrangos parametrų vertinimas. Kompiuterinių leidybos sistemų techninių galimybių vertinimas įvairios paskirties, apimties ir sudėtingumo leidiniams maketuoti);
229. Maketuoti poligrafijos ir elektroninę produkciją (Poligrafijos ir elektroninės produkcijos (logotipų, plakatų, skrajučių, lankstinukų, vizitinių kortelių, laikraščių, knygų, žurnalų, reklamos juostų, elektroninių leidinių, dokumentų ir kitų) maketavimas. Maketavimo reikalavimų taikymas skirtingoms produkcijos rūšims. Maketavimo reikalavimų taikymas spausdintai ir elektroninei (pateikiamai skaitmeniniu formatu) produkcijai. Poligrafijos technologijų pagrindai. Ikispaustuviniai grafinių duomenų formatai. Vaizdų bylų formatai. Spalviniai modeliai. Popieriaus formatai. Leidinių formatai. Vaizdų apdorojimas, techninis teksto redagavimas. Spalvotyros, kompozicijos, grafinio dizaino bei fotografijos pagrindų taikymas);
230. Įvesti ir apdoroti tekstus ir vaizdinę informaciją (Teksto įvertinimas, informacijos įvedimas ir techninis redagavimas. Techninio redagavimo ir valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų taikymas. Teksto redagavimo programų naudojimas. Korektūra. Vaizdinės informacijos analizė ir kokybės įvertinimas. Vaizdinės informacijos skaitmeninimas. Skenavimas. Kokybės reikalavimų taikymas skaitmenintai informacijai. Vaizdinės informacijos įvedimas ir apdorojimas vaizdų apdorojimo programomis. Vaizdinės informacijos parametrai (skaitmeninės bylos apimtis, skiriamoji geba ir kt.). Vaizdinės informacijos parengimas skaitmeniniam publikavimui ir spausdinimui);
231. Paruošti poligrafijos ir elektroninę produkciją spausdinti ir publikuoti internete (Reikalavimų produkcijos paruošimui spausdinti ir publikuoti internete taikymas. Spalvų korekcija. Bylų formatai. Tarptautiniai ISO standartai spausdinimui ir skaitmeninės bylos paruošimui. Maketų kokybės vertinimas);
232. Vertinti poligrafijos ir elektroninės produkcijos dizaino ir techninio paruošimo kokybę (Grafinio dizaino reikalavimų taikymas. Techninių reikalavimų poligrafijos ir elektroninės produkcijos paruošimui taikymas. Reikalavimai spausdinamos produkcijos maketams. Maketų kokybės vertinimas);
233. Kurti poligrafijos ir elektroninės produkcijos dizainą (Poligrafijos ir elektroninės produkcijos dizaino kūrimas. Kompiuterinio dizaino programų valdymas. Grafinio dizaino žinių taikymas. Tipografikos ir kompozicijos reikalavimų taikymas. Spalvų valdymas);
234. Koordinuoti poligrafijos ir elektroninės produkcijos dizaino kūrimo procesą (Poligrafijos ir elektroninės produkcijos dizaino kūrimo proceso planavimas ir koordinavimas. Užduočių paskirstymas dizainerių komandos nariams. Vadybos ir komunikacijos principų taikymas. Problemų sprendimas);
235. Kurti vizualinės komunikacijos produktų dizainą (Meninių ir techninių grafinio dizaino priemonių taikymas vizualiam produktų turiniui kurti. Dizaino naujovių ir tendencijų taikymas kuriant spausdintus ir skaitmeninius leidybos, žiniasklaidos, reklamos ir kitus vizualinės komunikacijos produktus. Kompiuterinių leidybos sistemų techninių galimybių taikymas. Poligrafijos ir elektroninės produkcijos rūšys. Leidinių rūšys. Leidybos formatai. Tipografikos reikalavimų taikymas. Reikalavimai iliustracijų kokybei);
236. Vertinti vizualinės komunikacijos produktų dizainą (Vizualinės komunikacijos produktų dizaino estetinis ir techninis vertinimas. Dizainerių grupės sukurtų darbų vertinimas. Analogų analizė. Techniniai reikalavimai vizualinės komunikacijos produktų dizainui);
237. Inicijuoti ir įgyvendinti vizualinės komunikacijos projektus (Kūrybinių idėjų pateikimas projektams kurti ir įgyvendinti. Projektinės veiklos metodų taikymas, dokumentavimas ir koordinavimas. Projekto eigos stebėjimas ir kontrolė. Projektų įgyvendinimo terminų, biudžeto ir darbų apimties kontrolė. Ataskaitų rengimas);
238. Administruoti vizualinės komunikacijos produktų dizaino kūrimo procesus (Vizualinės komunikacijos produktų dizaino kūrimo proceso planavimas, organizavimas, vadovavimas, koordinavimas ir kontrolė. Komandinio darbo valdymas. Laiko išteklių planavimas. Vadybos ir komunikacijos principų taikymas);
239. Kurti ir redaguoti dvimatės bei trimatės grafikos produktus (Programinės įrangos parinkimas ir naudojimas dvimatės ir trimatės grafikos produktams kurti bei redaguoti. Dvimačių ir trimačių vaizdų kūrimas ir redagavimas. Dvimačių ir trimačių vaizdų formatų taikymas. Vektorinių ir taškinės grafikos vaizdų naudojimas. Vizualizacijos metodų ir programų taikymas);
240. Komponuoti grafinio dizaino elementus (Piešimo, kompozicijos ir grafinio dizaino pagrindų taikymas. Kompiuterinės grafikos ir leidybos programų taikymas grafinio dizaino elementams komponuoti);
241. Kurti ir redaguoti animacijos produktus (Programinės įrangos parinkimas ir naudojimas kompiuterinės animacijos produktams kurti bei redaguoti. Animacijos kūrimo ir redagavimo technologijų taikymas. Animacijos formatų taikymas);
242. Montuoti animacijos produktus (Kadruotės parengimas. Spalvų koregavimas. Animacijos montavimas taikant kadruotę);
243. Parinkti ir taikyti techninę bei programinę įrangą vaizdo produktams kurti (Vaizdo ir garso produktų rūšys. Scenarijų rengimo ir scenografijos kūrimo pagrindų taikymas. Vaizdo technologijos. Techninės vaizdo įrangos parametrai. Techninės įrangos naudojimas filmavimui. Vaizdų kokybės reikalavimų taikymas, kokybės vertinimas. Techninių reikalavimų vaizdo medžiagai taikymas. Vaizdo bylų formatai. Vaizdo medžiagos skaitmeninimas ir parengimas montuoti. Programinės vaizdo montavimo įrangos taikymas);
244. Parinkti ir taikyti techninę bei programinę įrangą garso produktams kurti (Kompiuterinių programų parinkimas ir taikymas garso medžiagai rengti. Techninės garso įrašymo ir apdorojimo įrangos parinkimas ir taikymas. Reikalavimai garso kokybei. kokybės įvertinimas. Techniniai reikalavimai garso medžiagai, garso bylų formatai. Garso medžiagos skaitmenizavimas ir parengimas montažui);
245. Parinkti ir taikyti techninę bei programinę įrangą fotografijos produktams kurti (Fotografavimo technikos (fotoaparatų, objektyvų, priedų ir kitų) parametrų ir charakteristikų vertinimas. Fotografavimo technikos taikymas fotografijos produktams kurti. Fotografijos metodų taikymas. Taikomųjų programų taikymas fotografijoms redaguoti);
246. Kurti skaitmeninės komunikacijos kanalus (Skaitmeninės komunikacijos kanalų rūšys. Programavimo pagrindų, duomenų bazių pagrindų taikymas tinklalapiams ir kitiems komunikacijos kanalams kurti. Turinio valdymo sistemų taikymas. Techninių reikalavimų ir standartų komunikacijos kanalams taikymas);
247. Publikuoti vaizdo ir garso produktus skaitmeninės komunikacijos kanaluose (Techniniai ir kokybės reikalavimai vaizdo ir garso produktams publikuoti skaitmeninės komunikacijos kanaluose. Vaizdo ir garso produktų publikavimo formatai. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimų taikymas);
248. Montuoti vaizdo medžiagą (Kompiuterinių vaizdo medžiagos montavimo programų taikymas. Vaizdo medžiagos įvertinimas, atrinkimas, montavimas. Filmų, reklaminių, mokomųjų, pažintinių, kitų vaizdo klipų, filmų titravimas, muzikos parinkimas ir pritaikymas, užkadrinio balso įrašymas. Dvimatės ir (ar) trimatės grafikos pritaikymas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimų taikymas);
249. Redaguoti ir transliuoti vaizdo ir garso įrašus (Vaizdo ir garso įrašų redagavimo ir transliavimo įrangos darbo kontroliavimas ir valdymas. Vaizdo ir garso įrašymas, redagavimas ir įrašų jungimas. Specialiųjų vaizdo ir garso efektų kūrimas ir naudojimas. Vaizdo ir garso standartų, formatų, suspaudimo lygių taikymas. Linijinio ir nelinijinio vaizdo montažo taikymas. Vaizdo perkėlimas iš filmavimo kameros į kompiuterį. Vaizdo ir garso medžiagos įkėlimas į laiko juostą naudojant monitorių, jos redagavimas. Animavimas. Grafinis parametrų keitimas. Titravimas. Efektų taikymas. Garso įkėlimas, redagavimas, miksavimas, lygio korekcija, triukšmų šalinimas. Nustatymų, garso perėjimų parinkimas. Vaizdo ir garso filtravimas. Vaizdo ir garso failų parametrų vertinimas. Vaizdo ir garso failų eksportavimas. Vaizdo ir garso įrašų kokybės valdymas. Vaizdo ir garso transliavimas);
250. Kontroliuoti ir valdyti vaizdo ir garso perdavimo ir transliavimo sistemas (Vaizdo ir garso perdavimo ir transliavimo sistemų valdymas. Radijo ir televizijos programų vaizdo ir garso perdavimo ir transliavimo sistemų ir terminalų valdymas. Vaizdo ir garso perdavimo ir transliavimo kokybės vertinimas. Reikalavimai saugiam darbui);
251. Kurti kompiuterinės grafikos produktus (Dvimatės ir trimatės kompiuterinės grafikos ir vaizdų apdorojimo programų taikymas. Grafinio dizaino reikalavimų taikymas. Spalvų derinimas ir spalvų profilių taikymas. Kompozicijos reikalavimų išmanymas ir taikymas. Šriftų naudojimas kompiuterinės grafikos produktuose. Multimedijos produktų rūšys. Specialių reikalavimų vaizdo apdorojimui ir pateikimui (publikavimui) taikymas kuriant skirtingų rūšių multimedijos produktus);
252. Kurti žiniatinklio produktus (Žiniatinklio produktų konfigūracijos. Tinklalapių, svetainių, portalų kūrimo ir programavimo įrankių taikymas. Duomenų bazės; programavimo kalbos. (HTML, CSS, XML, Java Script, PHP, MySQL ir kt). Techninių reikalavimų ir standartų taikymas. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimų taikymas);
253. Vizualizuoti ir animuoti multimedijos produktus (Vizualizavimo programų taikymas. Kompiuterinės animacijos programų taikymas. Grafinio dizaino reikalavimų, kompiuterinės grafikos žinių taikymas);
254. Kurti vaizdo ir garso produktus, kompiuterinius žaidimus ir mobilias aplikacijas (Vaizdo ir garso produktų rūšys: filmai, vaizdo ir garso reklamos, muzikos įrašai ir kt. Techniniai reikalavimai ir standartai. Vaizdo ir garso apdorojimo programų taikymas. Filmavimo, fotografavimo ir įgarsinimo bei garso įrašymo įrangos techninių galimybių taikymas. Vaizdo ir garso redagavimas. Apšvietimo galimybių panaudojimas. Žaidimų kūrimo programų taikymas. Mobilių aplikacijų kūrimo programų taikymas);
255. Kurti elektroninės leidybos, prekybos ir valdymo sistemas (Elektroninės leidybos produktų rūšys: knygos, žurnalai, katalogai ir kt. Interaktyvių elementų taikymas. Publikavimo terpės ir formos. Techninių reikalavimų elektroniniams leidiniams taikymas. Techninių reikalavimų taikymas elektroninės prekybos sistemoms kurti ir programuoti. Vartotojo poreikių vertinimas. Elektroninių valdymo sistemų švietimo, kultūros, sporto, medicinos, turizmo, komercijos ir kitų procesų valdymui kūrimas, programavimas. Techninių reikalavimų elektroninėms sistemoms taikymas. Įstatyminių nuostatų, reglamentuojančių autorių teisių apsaugą, taikymas);
256. Publikuoti multimedijos produktus žiniatinklyje (Techninių reikalavimų multimedijos produktams, skirtiems publikuoti žiniatinklyje, taikymas. Tinklo etiketas, citavimas. Autorių teisių apsauga ir teisinis reglamentavimas. Reklamos teisinis reglamentavimas ir etika);
257. Publikuoti multimedijos produktus telekomunikacijų priemonėse (Techninių reikalavimų multimedijos produktams, skirtiems publikuoti telekomunikacijų priemonėse, taikymas. Techniniai reikalavimai produktams įketi ir publikuoti televizijoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse. Teisinis reglamentavimas. Autorių teisių reglamentavimas);
258. Publikuoti multimedijos produktus interaktyviose medijose (Techninių reikalavimų multimedijos produktams, skirtiems publikuoti žiniatinklyje ir socialiniuose tinkluose bei įvairiose interaktyviose medijose, taikymas. Techniniai reikalavimai produktų įkėlimui ir publikavimui socialiniuose tinkluose bei įvairiose interaktyviose medijose. Autorių teisių apsauga ir teisinis reglamentavimas);
259. Organizuoti multimedijos projektų, produktų ir paslaugų kūrėjų grupės darbą (Vadybos principų taikymas. Rinkodaros, analitinių ir komunikacijos žinių taikymas.  Multimedijos projektų įgyvendinimo planavimas. Projektų užduočių analizė, darbų paskirstymas kompiuterinės grafikos dizaineriams, programuotojams, animacijos, vizualizacijos, vaizdo ir garso ir kitiems specialistams, jų darbo laiko planavimas. Vartotojų poreikių ir pasitenkinimo analizės metodų taikymas. Medijų komunikacijos metodų ir priemonių taikymas);
260. Valdyti multimedijos produktų ir projektų kūrimo procesus (Multimedijos projektų ir produktų kūrimas ir procesų valdymas. Įrangos (kompiuterinės, programinės, vaizdo ir garso ir kitos) techninių galimybių taikymas įgyvendinant produktų kūrimo procesus. Techninių reikalavimų žiniatinklio svetainėms, elektroniniams leidiniams, vaizdo ir garso produktams, reklamai, fotografijai, kompiuterinei grafikai, animacijai ir kitiems multimedijos produktams taikymas. Multimedijos projektų įgyvendinimo terminų užtikrinimas);
261. Vertinti multimedijos produktų kokybę (Techninių ir standartų reikalavimų taikymas multimedijos produktų kokybei vertinti. Techninių ir standartų reikalavimų taikymas multimedijos produktams publikuoti. Reikalavimų taikymas žiniatinklio svetainėms, elektroniniams leidiniams, vaizdo ir garso bei fotografijos, skaitmeninės reklamos kompiuterinės grafikos ir animacijos ir kitiems multimedijos produktams. Multimedijos produktų kokybės vertinimas);
262. Organizuoti inovatyvių reklamos produktų gamybos technologinių procesų diegimą (Naujų reklamos kūrimo ir gamybos technologinių sprendimų vystymas. Inovatyvių technologinių sprendimų įgyvendinimas, technologinių procesų modeliavimas, automatizavimas, optimizavimas. Technologinių procesų įgyvendinimas diegiant gamybos organizavimo ir valdymo inovacijas);
263. Kurti reklamos strategijas, taikyti inovatyvius kūrybos ir gamybos sprendimus (Kūrybos ir gamybos procesų organizavimas. Vadybos, rinkodaros ir komunikacijos žinių taikymas. Naujų produktų pristatymo vartotojams organizavimas. Naujų technologijų diegimas);
264. Planuoti ir organizuoti inovatyvius reklamos kūrybos ir gamybos sprendimus (Nuolat kintančios reklamos veiklos valdymas. Naujų reklamos kūrybos ir gamybos procesų organizavimas, veiklos optimizavimas. Darbuotojų mokymas. Konsultavimas);
265. Atlikti reklamos procesų ekspertinį vertinimą (Sudėtingos reklamos veiklos efektyvumo vertinimas taikant modernias reklamos vadybos mokslo teorijas, metodus ir technologijas. Reklamos verslo aplinkos, galimybių ir ypatumų vertinimas. Galimų socialines ir etines veiklos pasekmių vertinimas. Reklamos projektų personalo vertinimas);
266. Įgyvendinti animacijos projektą tradicine technika (Tradicinės animacijos technikos (kadro, grubios animacijos; raktinių kadrų; kadruočių; gamybos aplankų; daugiasluoksnių kamerų; montavimo) išmanymas. Personažo dizaino kūrimas. Judesio suteikimas personažui);
267. Piešti tarpinius kadrus (Spalvų dizaino valdymas; spalvų scenarijaus atlikimas; kadrų valymas);
268. Animuoti techniškai nesudėtingus animacijos klipus (Kompiuterinės įrangos naudojimas; specializuotų vaizdo apdorojimo programų naudojimas. Animacijos gamybos proceso (vystymo, priešgamybinio, gamybos, pogamybinio, platinimo) valdymas; animacijos gamybos dokumentacijos sudarymas; animacijos ciklo supratimas; virtualus animacijos aplinkos modeliavimas);
269. Adaptuoti sukurtas animacijas (Techninių užduočių atlikimas, sukurtos animacijos adaptavimas naujiems techniniams parametrams);
270. Įgyvendinti nesudėtingus animacijos produktus stop-kadro technika (Stop-kadro technikos (animacijos studijos; dažymo ant stiklo animacijos; pikseliacijos; smėlio animacijos) kūrimo technologinio proceso išmanymas. Personažų kūrimas. Fizinis animacijos aplinkos modeliavimas);
271. Įgyvendinti nesudėtingus kompiuterinės animacijos produktus (Kompiuterinės animacijos technikos išmanymas. Kompiuterinės grafikos programų (vektorinės ir rastrinės grafikos) valdymas; statinių iliustracijų ir dinaminių vaizdų komponavimas; kompiuterinių vaizdo žaidimų kūrimas; reklamos produktų kūrimas);
272. Kurti animacijos dizaino projektą (Užsakovo poreikių išsiaiškinimas projektavimui ir gamybai; filmo, kompiuterinio vaizdo žaidimo ar animacijos dizaino kūrimas; idėjos iliustravimo technikos parinkimas);
273. Kurti animacijos personažų dizainą (Tradicinės animacijos technikos naudojimas; personažų dizaino kūrimas; spalvų dizainas; spalvų scenarijaus kūrimas; kadrų valymas; animacijos kadro išplanavimas; gamybos aplankų sudarymas);
274. Rengti animacijos gamybos CGI technika projektą (CGI (Computer Generated Imaginary) animacijos technika. Personažų ir aplinkų dizainai; pagrindiniai stiliaus principai; animuojamų objektų testai ir deformacijos principai; kadruotės; naratyvo informacija, reikalinga priimant dizaino ar animacijos sprendimus; dokumentų (scenarijaus, teisinių sutarčių, biudžeto, finansinio plano, dizaino sprendimų ir kt.) rinkinio sudarymas);
275. Animuoti klipus, taikant CGI animacijos techniką (Įrangos valdymas; specializuotų vaizdo apdorojimo programų taikymas; animacijos ciklo projektavimas; animacijos stiliaus kūrimas);
276. Adaptuoti sukurtas animacijas (Techninių užduočių atlikimas, jau sukurtos animacijos adaptavimas naujiems techniniams parametrams);
277. Rengti animacijos gamybos stop-kadro technika projektą (Užsakovo poreikių išsiaiškinimas projektavimui ir gamybai; personažų ir aplinkų dizainai, pagrindiniai stiliaus principai, animuojamų objektų testai ir deformacijos principai, kadruotės);
278. Įgyvendinti animacijos projektą stop-kadro technika (Personažų kūrimas; fizinis animacijos aplinkos modeliavimas);
279. Rengti animacijos gamybos kompiuterinės animacijos technika projektą (Užsakovo poreikių išsiaiškinimas projektavimui ir gamybai; personažų ir aplinkų dizainai, pagrindiniai stiliaus principai, animuojamų objektų testai ir deformacijos principai, kadruotės);
280. Kurti kompiuterinės animacijos projektus (Statinių iliustracijų ir dinaminių vaizdų kūrimas; kompiuterinių vaizdo žaidimų projektavimas; reklamos produktų kūrimas; vizualiųjų specialiųjų efektų kūrimas);
281. Atlikti socialinių paslaugų gavėjo ar jų grupės psichologinį įvertinimą (Reikiamos apimties tyrimų vykdymas socialinių problemų priežastims išsiaiškinti. Klientų pažintinių funkcijų, gebėjimų, emocijų, jausmų, intelekto bei asmenybės įvertinimas pagal poreikį ar kitų specialistų užsakymą. Psichinių funkcijų priežastinių sąsajų su kliento ar klientų socialinio funkcionavimo problemomis tyrimas. Psichologinio kliento įvertinimo derinimas su socialinių paslaugų poreikio vertinimu);
282. Parengti psichologinio įvertinimo išvadą ir rekomendacijas individualioms poveikio programoms sudaryti (Išvadų ir rekomendacijų klientams, socialinių paslaugų organizatoriams ir teikėjams, kitiems atitinkamos žinybos specialistams teikimas atliktų tyrimų ar psichologinio įvertinimo rezultatų pagrindu. Įvertinimo išvadų ir rekomendacijų derinimas su socialinių paslaugų poreikio vertinimu);
283. Vykdyti psichologinių problemų prevencinių priemonių programas (Psichologinių problemų prevencijos programų kūrimas ir įgyvendinimas, atsižvelgiant į tokios prevencijos poreikį įrodančius faktus. Materialinių ir žmogiškųjų išteklių numatymas prevencijos priemonėms įgyvendinti. Prevencijos programų vykdymo kontrolė. Nacionalinio lygmens psichologinių problemų programų ir strategijų diegimas savivaldybės ar institucijos lygmeniu);
284. Konsultuoti socialinių paslaugų institucijas ir individualius teikėjus vadybos ir administravimo klausimais (Viešųjų ir privačių socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas veiklos organizavimo ir vadybos klausimais, vadovų ir socialinių darbuotojų psichologinių ir vadybos kompetencijų ugdymas);
285. Rengti suaugusiųjų mokymo programas (Mokymo ir mokymosi priemonių, metodų, strategijų ir išteklių, padedančių įgyvendinti mokymo programos uždavinius ir pasiekti numatytus mokymosi rezultatus, parinkimas);
286. Pritaikyti suaugusiųjų mokymo programas pagal individualius jų poreikius (Besimokančiojo individualumo (įvairūs asmeninių savybių atpažinimo testai), mokymosi gebėjimų skirtumų, atsirandančių dėl amžiaus, asmenybės ypatumų, lyties, socialinės aplinkos, kalbos, tautybės, kultūros, specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas. Mokymo programos pritaikymas besimokančiųjų poreikiams ir galimybėms);
287. Kurti mokymo aplinkas (Fizinės erdvės parinkimas, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas; toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančių santykių palaikymas sudarant galimybę besimokančiajam jaustis saugiam bei pasitikėti savimi bei kitais; pokyčiams palankių mokymosi situacijų parinkimas. Bazinių suaugusiųjų mokymosi modelių (patirtinio, vadovaujamojo ir savireguliacinio mokymosi), įrankių ir priemonių parinkimas siekiant sudaryti besimokantiesiems pasirinkimo galimybę. Analizavimas, kiek mokymo aplinka, mokymo programa ir teikiama parama ir (ar) pagalba atitinka besimokančiųjų poreikius. Grįžtamojo ryšio teikimas);
288. Palaikyti besimokančių suaugusiųjų veiklą mokymąsi skatinančioje aplinkoje (Išsamios informacijos apie besimokančiųjų psichosocialinę raidą rinkimas (apklausos), besimokančiųjų supažindinimas su mokymosi ypatumais, individualių mokymosi užduočių parengimas);
289. Ugdyti suaugusiųjų savirefleksijos, kritinio mąstymo ir įsivertinimo įgūdžius (Užduočių, skatinančių besimokančiųjų savirefleksiją, rengimas. Kritinį mąstymą skatinančių metodikų taikymas rengiant individualias ir grupinio darbo užduotis. Įsivertinimo elementų įtraukimas į savarankiško darbo užduotis);
290. Taikyti įvairias mokymosi pasiekimų vertinimo strategijas ir būdus (Vertinimo strategijų ir metodų (ugdomasis, formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis ir kt.) taikymas besimokančiųjų pasiekimams ir pažangai įvertinti);
291. Parinkti besimokančiųjų pažangos vertinimo ir įsivertinimo metodus, užtikrinančius grįžtamojo ryšio kokybę (Besimokančiųjų pažangos vertinimo ir įsivertinimo būdų ir priemonių (apklausos lapų, dienoraščių) parinkimas. Sistemingas ir kryptingas grįžtamojo ryšio teikimas besimokantiesiems ir asmenims, suinteresuotiems jų pasiekimais);
292. Vykdyti mokymosi visą gyvenimą vertybėmis pagrįstą mokymą (Savivada pagrįstų mokymo ir mokymosi procesų planavimas ir organizavimas: mokymosi situacijų realizavimas vadovaujantis mokymosi visą gyvenimą principais, kuriant ir palaikant lygiavertę sąveiką su besimokančiaisiais. Dalyvavimas rengiant projektus, siekiant gauti įvairių fondų finansinę bei intelektinę paramą. Sąlygų besimokantiesiems pasirinkti mokymosi aplinką ir būdą sudarymas);
293. Bendrauti, bendradarbiauti ir siekti su besimokančiuoju bendrų tikslų (Dalyvavimas rengiant besimokančiųjų poreikiams tenkinti skirtus projektus ir siekiant gauti įvairių fondų finansinę bei intelektinę paramą (kvietimų projektų teikimui paieška, partnerių paieška ir kt.). Konsultavimasis su didesnę patirtį turinčiais kolegomis);
294. Tobulinti profesinę veiklą, remiantis profesinės veiklos tyrimo rezultatais (Praktinės veiklos tobulinimo krypčių numatymas. Profesinės veiklos tyrimo klausimų formulavimas ir tyrimo plano parengimas. Įrodymų ir duomenų rinkimas, analizė ir interpretavimas. Pasiūlymų profesinei veiklai tobulinti rengimas);
295. Plėtoti andragogines kompetencijas (Veiklos reflektavimas (veiklos stipriosios ir tobulintinos sritys). Duomenų apie savo veiklą kaupimas, kompetencijų aplanko rengimas ir pildymas. Profesinės veiklos įsivertinimas, profesinės veiklos tobulinimo galimybių numatymas. Dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, profesiniuose tinkluose. Dalijimasis savo patirtimi);
296. Teikti pagalbą mokantis ir stiprinti mokymosi motyvaciją (Planavimo, analizavimo, kritinio mąstymo, sprendimų priėmimo ugdymas, įvertinant mokinio mokymosi veiklą ir jos rezultatus, siejant su asmeniniais tikslais ir uždaviniais, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir galimybes, derinant formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Mokinių konsultavimas sprendžiant mokymosi problemas, mokymosi naudos asmenybės psichosocialinei, profesinei raidai atskleidimas);
297. Kurti ugdymo turinį (Ugdymo turinio kūrimas, remiantis priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programomis, specifiniu mokyklos ugdymo turiniu ir ugdymo planais, taikant naujausias dalyko ar specializacijos žinias. Pedagoginių inovacijų diegimas. Informacinių komunikacinių technologijų taikymas (mokomųjų programų, e. vadovėlių ir pratybų, technologinių prietaisų ir kt.);
298. Kurti įvairias ugdymo aplinkas (Mokymąsi palaikančių ir praturtinančių ugdymo aplinkų kūrimas ir pritaikymas, priemonių ugdymui, tinkamų pagal mokinių amžių, gebėjimus, parinkimas. Įtraukių ugdymo aplinkų kūrimas naudojant skirtingus ugdymo metodus, ugdymo strategijas, skirtingas švietimo įstaigos ir kitas aplinkas (lauko, muziejų ir kt.) bei taikant informacines komunikacines ir kitas ugdymui skirtas technologijas. Nuotolinių ugdymo aplinkų kūrimas ir taikymas);
299. Tobulinti ugdymo turinį (Monodisciplininio, multidisciplininio bei integruoto ugdymo turinio kūrimas ir įgyvendinimas, įtraukiant bendrųjų kompetencijų ugdymą, atsižvelgiant į mokinių įvairovę, siekiant individualios mokinio, klasės ir mokyklos lygmens pažangos);
300. Kurti kompleksines didaktines ugdymo kokybę gerinančias strategijas ir priemones (Naujų ugdymo strategijų, skirtų mokinių mąstymo ir mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymui kūrimas. Ugdymo diferencijavimo, individualizavimo, personalizavimo integravimo bei klasės ar grupės įtraukimo į ugdymo procesą būdų kūrimas ir išbandymas. Palankių, ugdymosi įtrauktį didinančių mokymosi aplinkų įvairių gebėjimų ir ugdymosi poreikių turintiems mokiniams kūrimas ir plėtojimas);
301. Kurti suaugusiųjų mokymąsi visą gyvenimą skatinantį turinį (Aktualių tarpdisciplininių andragoginių kompetencijų tobulinimo ir suaugusiųjų tęstinio mokymo programų rengimas, vadovaujantis mokymosi visą gyvenimą principais ir naujausių tyrimų duomenimis. Suaugusiųjų edukacinės aplinkos naujovių inicijavimas, atsižvelgiant į kintančią sociokultūrinę ir technologijų aplinką);
302. Kurti mokymo ir mokymosi aplinką, skatinančią suaugusiuosius mokytis visą gyvenimą (Fizinių, informacinių, socialinių ir kitų sąlygų sudarymas ir (ar) parinkimas suaugusiesiems. Pagalba jiems įsitraukti į mokymosi visą gyvenimą procesą, savivados principų mobiliųjų klasių, mokymosi aplinkų muziejuose, bibliotekose ir darbo vietose panaudojimui, taikymas. Elektroninių mokymosi platformų projektavimas ir kūrimas, informacinių komunikacinių priemonių naudojimas mokymo ir mokymosi aplinkoms kurti);
303. Kurti moksliniais tyrimais grįstą inovatyvią ugdymo praktiką ir mokymosi priemones (Veiksmingų, įrodymais grįstų specialiojo ugdymo strategijų taikymas ir taikymo inicijavimas, tenkinant įvairaus lygio specialiuosius ugdymosi poreikius. Specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo inovacijų, mokymo priemonių, metodinių rekomendacijų kūrimas, jų taikymas ir veiksmingumo vertinimas);
304. Įžvelgti vartotojo, gamintojo ir visuomenės tarpusavio santykių problemas (kūrybiškai mąstyti ir kurti naujus problemų sprendimo būdus ir metodus, atlikti sudėtingas vienetinių objektų ir jų sistemų kūrimo užduotis, savarankiškai atlikti tyrimus naudodamas pažangius metodus, analizuoti ir vertinti rezultatus, jais vadovaujantis numatyti problemų sprendimo būdus);
305. Integruoti įvairių meno ir mokslo krypčių žinias sudėtinguose, daiktinės ir virtualios aplinkos kūrimo ir projektavimo procesuose;
306. Taikyti naujausias technologines žinias ir inovatyvius projektavimo metodus;
307. Taikyti ekonomikos modelius, atlikdamas taikomuosius ir tarpdalykinius tyrimus;
308. Valdyti sudėtingas makroekonomines situacijas ir priimti sprendimus, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos;
309. Inovatyviai valdyti sudėtingas ekonomines situacijas verslo valdymo funkcinėse srityse ir priimti sprendimus, kai nėra išsamios ir apibrėžtos informacijos;
310. Spręsti netipinius kompleksinius ekonominius uždavinius naujoje ir nepažįstamoje aplinkoje, turėdamas ribotą informaciją, diegdamas naujoves, derindamas kelių dalykų žinias ir laikydamasis socialinės atsakomybės;
311. Taikyti sisteminį ir dinaminį požiūrį vertindamas ir rengdamas naujas informacines, organizacines-vadybines priemones ekonominiams sprendimams priimti;
312. Taikyti modernios ekonominės analizės metodus, orientuotus į ekonomiką ir politiką, naudodamas kiekybinės ir statistinės analizės būdus ir eksperimentinę ekonomiką politikos analizei ir vertinimui atlikti tarptautiniame kontekste.
313. Montuoti mechaninius, elektrotechnikos įrenginius, elektronikos komponentus ir įtaisus (Mechatroninės sistemos paskirties ir galimybių vertinimas. Mechaninių, elektrotechnikos įrenginių, elektronikos komponentų ir įtaisų parinkimas ir surinkimas bei montavimas pasitelkiant schemas, taikant pagrindinius surinkimo principus ir atsižvelgiant į eksploatuojamų įrenginių charakteristikas. Įvairios paskirties jutiklių prijungimas, derinant su mechatroninės sistemos charakteristikomis);
314. Prižiūrėti mechaninius, elektrotechnikos įrenginius, elektronikos komponentus ir įtaisus (Mechatroninės sistemos paskirties ir galimybių vertinimas. Mechaninių, elektrotechnikos įrenginių, elektronikos komponentų ir įtaisų eksploatavimas, naudojant eksploatavimo instrukcijas bei techninę dokumentaciją);
315. Montuoti pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginius (Mechatroninės sistemos paskirties ir galimybių vertinimas. Pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių parinkimas, surinkimas bei montavimas pasitelkiant schemas, taikant pagrindinius surinkimo, montavimo principus ir atsižvelgiant į pneumatikos bei elektropneumatikos įrenginių charakteristikas);
316. Prižiūrėti pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginius (Mechatroninės sistemos paskirties ir galimybių vertinimas. Pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių  eksploatavimas, naudojant eksploatavimo instrukcijas bei techninę dokumentaciją);
317. Montuoti hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginius (Mechatroninės sistemos paskirties ir galimybių vertinimas. Hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių parinkimas, surinkimas bei montavimas pasitelkiant  schemas, taikant pagrindinius surinkimo, montavimo principus ir atsižvelgiant į hidraulikos bei elektrohidraulikos įrenginių charakteristikas);
318. Prižiūrėti hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginius (Mechatroninės sistemos paskirties ir galimybių vertinimas. Hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių eksploatavimas naudojant eksploatavimo instrukcijas bei techninę dokumentaciją);
319. Testuoti mechaninius ir elektrotechnikos įrenginius, elektronikos komponentus bei įtaisus (Mechatroninės sistemos paskirties,   galimybių, sistemos elementų parametrų vertinimas. Mechaninių ir elektrotechnikos įrenginių, elektronikos komponentų testavimas. Darbo režimų skaičiavimas, atsižvelgiant į mechanikos įrenginių charakteristikas);
320. Derinti mechaninius ir elektrotechnikos įrenginius, elektronikos komponentus bei įtaisus (Mechatroninės sistemos paskirties,   galimybių, sistemos elementų parametrų vertinimas. Mechaninių ir elektrotechnikos įrenginių, elektronikos komponentų derinimas sistemoje. Darbo režimų skaičiavimas, atsižvelgiant į mechanikos įrenginių charakteristikas);
321. Valdyti mechaninius ir elektrotechnikos įrenginius, elektronikos komponentus bei įtaisus (Mechatroninės sistemos paskirties,   galimybių, sistemos elementų parametrų vertinimas. Mechaninių ir elektrotechnikos įrenginių, elektronikos komponentų ir visos sistemos valdymas. Darbo režimų skaičiavimas, atsižvelgiant į mechanikos įrenginių charakteristikas);
322. Testuoti pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių elementus (Mechatroninių sistemų parametrų ir procesų techninių sąlygų vertinimas. Pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių elementų testavimas  naudojant testavimo įrangą);
323. Derinti pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių elementus (Mechatroninių sistemų parametrų ir procesų techninių sąlygų vertinimas. Pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių elementų derinimas naudojant derinimo įrangą);
324. Sudaryti  pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių valdymo algoritmus (Mechatroninių sistemų parametrų ir procesų techninių sąlygų vertinimas. Pneumatikos ir elektropneumatikos įrenginių valdymas, valdymo algoritmų sudarymas, įvertinant šių įrenginių funkcines galimybes);
325. Testuoti hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių elementus (Mechatroninių sistemų parametrų ir procesų techninių sąlygų vertinimas. Hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių elementų testavimas  naudojant testavimo įrangą);
326. Derinti hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių elementus (Mechatroninių sistemų parametrų ir procesų techninių sąlygų vertinimas. Hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių elementų derinimas  naudojant derinimo įrangą);
327. Sudaryti hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių valdymo algoritmus (Mechatroninių sistemų parametrų ir procesų techninių sąlygų vertinimas. Hidraulikos ir elektrohidraulikos  įrenginių valdymas, valdymo algoritmų sudarymas, įvertinant šių įrenginių funkcines galimybes);
328. Parinkti loginius valdiklius (Teisingas loginių valdiklių charakteristikų traktavimas. Loginių valdiklių parinkimas pagal jų paskirtį diegiant loginio mąstymo principus bei naudojant duomenų bazės);
329. Programuoti loginius valdiklius (Programavimo pagrindinių veiksmų ir programavimo kalbų taikymas. Loginių valdiklių išmanymas ir jų programavimas);
330. Atlikti apdirbimo operacijas CNC staklėmis (Daugiafunkcinių programinio valdymo įrenginių (mažiausiai 4 apdirbimo ašys) valdymas. Įrenginio darbo parametrų bei režimų kontrolė (monitoringas) interneto technologijų pagalba. Detalės gamyba pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus. Gaminamų ir apdirbamų detalių netikslumų matavimas, matavimo įrangos ir įrankių naudojimas. Komutacinių tinklų ir duomenų apsikeitimo protokolų saugos priemonių naudojimas. CNC įrenginių garsinių, vizualinių ir tekstinių signalų stebėjimas);
331. Prižiūrėti programinio valdymo įrenginius (Kasdienė CNC staklių priežiūra pagal vartotojo instrukciją ir jų parengimas darbui. Darbo vietos organizavimas techninei įrenginių priežiūrai. Mechanizmų ir mechaninių sistemų priežiūra pagal nustatytas instrukcijas. Įrenginių sistemų elektrinių ir elektroninių elementų paskirties ir galimybių išmanymas ir sistemos gedimų nustatymas. Įrenginių sistemų pneumatikos ir hidraulikos elementų gedimų nustatymas. Prevencinių veiksmų organizavimas ir rezultatų tikrinimas. Techninės priežiūros technologijų užtikrinimas ir tobulinimas diegiant skaitmenizavimo metodus);
332. Rengti kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklių valdymo programas (Valdymo programų paieška, pažymėjimas ir persiuntimas į stakles, nedideli apdirbimo programos pakeitimai rankinio valdymo režime, programos bandymas naudojant CNC galimybes. Staklių su programiniu valdymu valdomosios programos korekcija ir sudarymas pritaikant M kodus, G kodus, vidinius CNC staklių ciklus. Duomenų apsikeitimo įrangos naudojimas CNC programų parinkimui);
333. Formuoti įrenginio gamybos operacijų eiliškumą (Darbo organizavimas, vykdymas pavieniais programinio valdymo ir daugiafunkciniais įrenginiais priskirtoje darbo vietoje. Mechaninio detalių apdirbimo papildomos įrangos (įtaisų bei specialių įrankių) parengimas ir apdirbimo procedūrų organizavimas. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų aprūpinimas gamybos instrukcijomis (technologijomis). Idėjų paieška gamybos technologijoms tobulinti, naudojantis viešai prieinamasis interneto šaltiniais, parodų katalogais ir t. t.);
334. Organizuoti gaminamų detalių matavimą (Matavimo įrankių ir priemonių parinkimas. Įrankių kalibravimas ir tikrinimas. Matavimo proceso nustatymas. Sudėtingų detalių matavimai. Matavimas elementariais ir 3D matavimo įrankiais. Matavimo protokolo parengimas. Matavimo duomenų analizė. Gaminių rūšiavimas. Sprendimų kokybei gerinti priėmimas);
335. Naudoti informacinių technologijų priemones įrenginio gamybos proceso stebėjimui (Skaitmenizuotų gamybos metodų ir priemonių: gamybos valdymo programos, duomenų perdavimo įrangos ir prietaisų naudojimas. Kompiuterio naudojimas darbo vietoje kompiuterizuotų brėžinio programų peržiūrai, kompiuterizuotos apdirbimo programos sudarymui ir simuliavimui);
336. Lieti ir plastiškai deformuoti metalo gaminius (Technologinių karštojo ir šaltojo plastinio deformavimo gamybos procesų parinkimas ir atlikimas su plastinio deformavimo įrenginiais. Darbas liejimo mašinomis parenkant priemones ir režimus. Valcavimo bei lenkimo staklių eksploatavimas įvertinant jų technologinius ypatumus. Lenkimo operacijų atlikimas pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus. Liejimo, valcavimo bei lenkimo staklių, jų eksploatavimo ir technologinių charakteristikų stebėjimas. Staklių specialių junginių keitimas. Staklių darbo, siekiant aptikti gaminių defektus ar staklių gedimus, stebėjimas);
337. Gaminti ruošinius, pusgaminius ir detales daugiafunkcinėmis programinio valdymo (CNC) staklėmis (Daugiafunkcinių lenkimo, iškirtimo staklių, papildomos įrangos valdymas ir derinimas. Gamybos proceso operacijų atlikimas pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus. Medžiagų parametrų aprašymas technologinio proceso sudarymui ir režimų parinkimui. Techninės įrenginių ir darbo vietos priežiūros vykdymas);
338. Matuoti gaminamus liejinius ir apdirbamus lankstinius (Matavimo metodologijos nustatymas ir proceso vykdymas, rezultatų vertinimas naudojantis nuokrypų standartais. Matavimo ir kontrolės įrankių, įrangos naudojimas. Techninės matavimo priemonių dokumentacijos naudojimas);
339. Nustatyti įrenginių technologinius parametrus ir pjovimo režimus (Medžiagų savybių žinynų naudojimas. Medžiagų apdirbimo režimų parinkimas naudojantis apdirbimo technologijos rekomendacijomis);
340. Pjauti ruošinius ir detales metalo nemechaninio apdirbimo įrenginiais (Technologinių gamybos procesų parinkimas ir vykdymas su nemechaninio apdirbimo staklėmis. Darbas plazminio, dujinio ir lazerinio pjovimo staklėmis ir jų eksploatavimas. Pjovimas staklėse su abrazyvine vandens srove);
341. Gaminti ruošinius, pusgaminius ir detales daugiafunkciniais nemechaninio apdirbimo programinio valdymo įrenginiais (Detalių gamyba pagal technologinius procesus daugiafunkcinėmis lenkimo, iškirtimo staklėmis. Techninė įrenginių priežiūra, darbo vietos organizavimas);
342. Nustatyti įrenginių technologinius parametrus ir pjovimo režimus (Medžiagų parinkimas pagal savybes bei technologinių parametrų ir pjovimo režimų nustatymas įrenginiuose);
343. Optimizuoti medžiagų sąnaudas ir sekti medžiagų likučius (Ruošinių išdėstymo parinkimas ir jų išdėstymui skirtų programų panaudojimas. Medžiagų sąnaudų apskaitos ir kontrolės atlikimas);
344. Atrinkti ir rūšiuoti išpjautas detales (Ruošinių / detalių kokybės kontrolė, naudojant tam skirtas priemones ir įrangą);
345. Apdirbti gaminius kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) tekinimo staklėmis (Ruošinių tvirtinimas tekinimo staklėse su programiniu valdymu. Staklių koordinačių sistemos duomenų valdymas. Įrankių parametrų apibrėžimas ir jų valdymas. Įrankių judesių valdymas kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklėse. Detalės koordinačių sistemos apibrėžimas. Ruošinių tvirtinimo būdų ir optimalaus varianto parinkimas. Gamybinių užduočių konvertavimas į kompiuterines komandas, komandų perkėlimas į programinio apdirbimo centrus ir įrenginius, programos įvedimas, koregavimas ir paleidimas. Detalės gamyba pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus);
346. Apdirbti gaminius kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) frezavimo staklėmis (Staklių koordinačių sistemos duomenų valdymas. Įrankių parinkimas ir jų nustatymas. Įrankių parametrų ir judesių valdymas kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklėse. Detalės koordinačių sistemos apibrėžimas. Ruošinių tvirtinimo būdų ir optimalaus varianto parinkimas. Gamybinių užduočių konvertavimas į kompiuterines komandas, jų perkėlimas į programinio apdirbimo centrus ir įrenginius, programos įvedimas, koregavimas ir paleidimas. Staklių darbo automatiniame režime vykdymas. Detalės gamyba pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus);
347. Apdirbti gaminius daugiafunkcinėmis kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) staklėmis (Daugiafunkcinių programinio valdymo įrenginių (min 4 apdirbimo ašys) sandaros, paskirties, veikimo principo ir eksploatavimo taisyklių dokumentacijos naudojimas. Staklių koordinačių sistemos apibrėžimas. Ruošinių tvirtinimas (mechaniniai, hidrauliniai spaustuvai, vakuuminis ir kitokio tipo tvirtinimas). Valdymo programų įvedimas, koregavimas ir paleidimas. Įrenginio darbo parametrų bei režimų kontrolė (monitoringas) interneto technologijų pagalba. Komutacinių tinklų ir duomenų apsikeitimo protokolų saugos priemonių naudojimas. Procesų eiliškumo nustatymas ir jų korekcija pagal brėžinio reikalavimus ir reikalaujamą gaminio tikslumą. Detalės gamyba pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus);
348. Prižiūrėti kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) įrenginius (Mechanizmų ir mechaninių sistemų priežiūra pagal nustatytas instrukcijas. Sistemų galimybių analizė. Elektrotechnikos įrenginių veikimo principų aprašymas. Mechatroninių sistemų elektrinių ir elektroninių elementų paskirties ir galimybių aprašymas. Pneumatikos ir elektropneumatikos, hidraulikos ir elektrohidraulikos įrenginių aptarnavimo instrukcijų naudojimas bei elementų paskirties ir panaudojimo pavyzdžių analizė);
349. Vykdyti įrenginių mechatroninių sistemų gedimų diagnostiką (Mechatroninių sistemų paskirties apibrėžimas apdirbimo centro ar įrenginio mechatroninėje sistemoje. Diagnostinės įrangos naudojimas  pagal instrukciją. Signalų sekimo instrukcijos naudojimas gedimų identifikavimui, prevencinių veiksmų organizavimui ir rezultatų tikrinimui);
350. Naudoti apdirbimo proceso imitacines ir supaprastinto formavimo programas apdirbimo programų sudarymui (Nedidelių apdirbimo programos pakeitimų vykdymas. Skaitmeninių programinio valdymo (CNC) įrenginių valdymo programos nustatymai ir pakeitimai rankinio valdymo režime. Valdymo programos bandymas naudojant įrenginio galimybes (įrankių numerių, pjovimo režimų keitimas). Valdymo programų paieška, pažymėjimas ir persiuntimas į stakles. Duomenų apsikeitimo įrangos naudojimas valdymo programų parinkimui. Staklių su programiniu valdymu valdymo programų struktūros, valdymo kodų, vidinių valdymo ciklų, įrankių kompensacijos aprašymas, darbo plokštumos apibrėžimas ir jų parinkimas, paprogramių formavimas. Technologinių įrenginio galimybių išnaudojimas. Papildomų staklių įrenginių (automatizuotų pasukamų įtaisų, įrankių ir detalių matavimo įrenginių) panaudojimas. Ypatumų rengiant kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) programas lakštinio pjovimo įrenginiams aiškinimasis);
351. Dirbti CAD / CAM priemonėmis, sudarant metalo detalių apdirbimo programas (Eskizų ir techninių brėžinių skaitymas CAD formate. Detalių modelių perkėlimas į CAM sistemą. CAM programos dokumento parinkimas. Darbo parengimo proceso CAM programoje parinkimas. Operacijų iš originalaus dokumento įkėlimas. Gaminio modelio geometrijos pergrupavimas ir pakeitimų apdirbimo technologijoje priėmimas);
352. Apdirbti gaminius automatizuotais įrenginiais (Automatizavimo priemonių su skaitmeniniu programiniu valdymu (CNC) sandaros, paskirties, veikimo principų ir eksploatavimo taisyklių dokumentacijos naudojimas. Įrenginių koordinačių sistemos apibrėžimas. Jungiančių įrenginių ir jų nustatymo dokumentacijos naudojimas. Automatizuoto įrenginio valdymo pulto naudojimas. Įrenginio valdymas. Programos įvedimas, koregavimas ir paleidimas. Procesų eiliškumo nustatymas ir korekcija atsižvelgiant į gamybos įrenginių technines galimybes. Savarankiškas detalės gamybos organizavimas ir atlikimas pagal pateiktą brėžinį ir technologinę dokumentaciją);
353. Modeliuoti imitacines programas ir gamybos procesą (Kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) įrenginių komplekso struktūros ir valdymo programų ypatumų aprašymas. Sąsajos tarp skirtingų įrenginių naudojimas. Valdymo programų sudarymas ir korekcija, sinchronizacija tarp atskirų įrenginių (robotas / CNC staklės) ar keletas CNC įrenginių). Įrenginių grupės programos ir gamybos proceso imitacinis modeliavimas);
354. Organizuoti ir vykdyti ruošinių, pusgaminių ir detalių metalo nemechaninio apdirbimo įrenginiais darbus (Technologinių gamybos procesų su nemechaninio apdirbimo kompiuterinio skaitmeninio valdymo (CNC) įrenginiais ypatumų aprašymas. Plazminio ir dujinio pjovimo staklių parinkimas ir jų eksploatavimas. Lazerinio pjovimo staklių parinkimas ir eksploatavimas. Pjovimo abrazyvine vandens srove staklių parinkimas ir jų eksploatavimas. Pjovimo operacijų atlikimas pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus (pjovimas, žymėjimas ir pan.). Detalių išrinkimas ir rūšiavimas. Taisyklių nustatymas rengiant valdymo programas);
355. Organizuoti ir gaminti ruošinius, pusgaminius ir detales daugiafunkciniais nemechaninio apdirbimo programinio valdymo įrenginiais (Detalės gamybos technologinio proceso aprašymas (priemonių, proceso ir darbo režimų parinkimas). Daugiafunkcinių lenkimo, iškirtimo staklių parinkimas ir eksploatavimas. Pjovimo operacijų atlikimas pagal brėžinyje nurodytus matmenis ir techninius reikalavimus. Techninė nemechaninio apdirbimo įrenginių (lazerio, dujų liepsnos, dujų plazmos išlydžio, vandens abrazyvinės srovės) priežiūra ir darbo vietos organizavimas);
356. Kontroliuoti proceso ir išpjautų detalių kokybę (Ruošinių / detalių kokybės kontrolė, naudojant tam skirtas priemones ir įrangą. Pjovimo proceso kontrolė ir valdymas kokybei gerinti);
357. Dirbti specializuotomis CAD / CAM priemonėmis, sudarant detalių pjovimo programas (Pjovimo šablonų sudarymas CAD formate. Šablonų perkėlimas į CAM sistemą. CAM programos dokumento parinkimas. Pjovimo proceso CAM programoje parinkimas ir simuliavimas. Pjovimo operacijų iš originalaus dokumento įkėlimas.);
358. Tikrinti medžiagų ir ruošinių, pusgaminių ir gaminių kokybę laboratorijose ir atrinkti nekokybiškas medžiagas ar produktus (Laboratorinės įrangos bei universalių ir kompiuterizuotų matavimo priemonių naudojimas. Linijinių, geometrinių bei sudėtingų paviršių (3D) matavimo įrenginių naudojimas. Techninės įrangos bei technologinės matavimo procesų dokumentacijos naudojimas. Matavimo standartų ir normatyvų naudojimas matavimo proceso parinkimui. Matavimo priemonių parinkimas, matavimo atlikimas ir rezultatų vertinimas. Nekokybiškų medžiagų ar produktų atrinkimas ir izoliavimas);
359. Prižiūrėti ir valdyti matavimo bei kontrolės įrangą (Matavimo ir kontrolės įrangos priežiūros instrukcijų naudojimas kasdienės ir periodinės priežiūros veiksmų atlikimui, priežiūros priemonių parinkimui ir naudojimui. Techninės dokumentacijos naudojimas neatitinkančių kontrolės priemonių identifikavimui. Duomenų apie priežiūrą fiksavimas ir kontrolė naudojant informacinių technologijų struktūrą);
360. Remontuoti matavimo ir kontrolės įrangą (Matavimo ir kontrolės įrangos remonto planų vykdymas pagal įrangos gamintojo rekomendacijas bei elementarių matavimo priemonių remonto darbų atlikimas);
361. Planuoti ir organizuoti kasdienį darbą matavimo priemonėmis (Mechaninio detalių apdirbimo tikslų, būdų ir metodų įgyvendinimo priežiūra. Mechaninio detalių apdirbimo proceso ir gaminių kontrolės procedūrų planavimas ir organizavimas. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų aprūpinimas darbo instrukcijomis. Skaitmenizuotų kokybės užtikrinimo metodų ir priemonių naudojimas. Technologijų tobulinimas. Idėjų paieška. Įrangos atnaujinimas. Darbo procesų rezultatų apskaita, darbuotojų darbo rezultatų analizė, darbuotojų poreikio nustatymas. Darbo priemonių nustatymas, poreikio planavimas, sąnaudų analizė, išlaidų apskaita bei rezultatų ataskaitų rengimas naudojantis informacinių technologijų priemonėmis);
362. Koordinuoti ir prižiūrėti matavimo procesus vykdančių darbuotojų veiklą (Matavimo procesų aprašų ir instrukcijų naudojimas matavimo operacijų eiliškumo kontrolei. Matavimo įrangos patikros ir priežiūros technologijų aprašų ir instrukcijų naudojimas aprūpinant matavimo priemonėmis ir vykdant darbų kokybės kontrolę. Logistikos vykdymas);
363. Instruktuoti ir mokyti naujus darbuotojus matavimo procesų ir darbo saugos bei užtikrinti esamų darbuotojų saugą (Darbo saugos reikalavimų standartų žinojimas ir laikymasis. Matavimo procesų mokymas pagal brėžiniuose pateiktus reikalavimus, naudojantis įvairiomis priemonėmis ir įrenginiais);
364. Koordinuoti gamybos technologinių procesų vykdymą ir darbininkų veiklą (Mašinų, įrangos, jų dalių gamybos bei surinkimo technologinių aprašų, schemų  ir instrukcijų naudojimas. Mašinų, jų dalių ir mechaninės įrangos, sistemų ir junginių surinkimo ir remonto bei derinimo technologijų aprašų ir instrukcijų naudojimas. Surinkimo ir derinimo operacijų eiliškumo kontrolė. Aprūpinimas naujomis detalėmis. Mašinų valdymo operatorių, surinkėjų ir kitų gamybos srities darbuotojų darbo priemonių logistikos organizavimas. Surinkimo ir derinimo įrangos techninė priežiūra ir atnaujinimas. Atliktų darbų kokybės kontrolė. Individualių rodiklių vertinimas);
365. Vykdyti darbuotojų ir (ar) išteklių poreikio apskaitą (Darbo procesų rezultatų apskaita, darbuotojų darbo rezultatų analizė, darbuotojų poreikio nustatymas, darbo priemonių nustatymas, poreikio planavimas, sąnaudų analizė, darbo kaštų analizė, išlaidų apskaita, rezultatų ataskaitos, naudojant informacinių technologijų priemones. Bendrojo gamybos efektyvumo vertinimo priemonių, rodiklių nustatymas, rezultatų analizė ir pasiūlymų formulavimas);
366. Rengti medžiagų kiekio ir išlaidų bei darbo sąnaudų skaičiavimus (Mašinų, jų dalių ir mechaninės įrangos projektavimo, gamybos, surinkimo, įrenginių naudojimo, techninės priežiūros ir remonto užduočių vykdymas. Apskaitos principų laikymasis ir apskaitos dokumentų naudojimas. Gamybos proceso veiklų,  gamybai naudojamų medžiagų, įrankių bei subrangos atsekamumo užtikrinimas. Detalus medžiagų kiekio ir išlaidų bei darbo sąnaudų, kurių reikia techninės priežiūros užduočių įgyvendinimui, apskaitos organizavimas pagal pateiktą techninių sąlygų aprašą, naudojant informacinių technologijų priemones. Mašinų ir mechaninės įrangos, prietaisų ir jų dalių išdėstymas pagal pateiktą techninių sąlygų aprašą. Specializuotos programinės įrangos (ERP, MES ar analogiškos) naudojimas);
367. Kontroliuoti gamybą ir įrangos bei priemonių naudojimą (Technologinių procesų kontrolės prietaisų, paskirties, veikimo principų, techninės dokumentacijos diegimas ir priežiūra. Techninės priežiūros kokybės kontrolė ir prevencinių priemonių organizavimas. Inžinerijos projektų stebėjimo įrankių, vertinimo principų pagal techninių sąlygų aprašo reikalavimus, reglamentuojamus dokumentus ir sutartis naudojimas. Pavaldžių darbuotojų efektyvių darbo laiko resursų planavimo priemonių naudojimas. Skaitmeninės darbo laiko apskaitos programos naudojimas);
368. Vykdyti techninės priežiūros ir remonto kontrolę (Mašinų, jų dalių ir mechaninės įrangos, sistemų ir junginių techninės priežiūros normatyvų, instrukcijų, technologinių schemų, techninių ir kokybės reikalavimų rengimo tvarkų ir nuostatų palaikymas bei pavaldinių supažindinimas. Techninės priežiūros technologijų analizė ir tobulinimas, diegiant skaitmenizavimo metodus);
369. Diegti mechatronines sistemas gamyboje (Mechatroninių sistemų diegimo principų taikymas naudojant techninės dokumentacijos analizę. Įrenginių paleidimas ir įrenginių veikimo patikros organizavimas. Patikros priemonių planavimas ir naudojimas. Įrenginio ar sistemos derinimas ir rezultatų analizė. Mašinų, jų dalių ir mechaninės įrangos, sistemų ir junginių eksploatacinių medžiagų kokybės standartų ir gamintojų rekomendacijų analizė ir suinteresuotų asmenų informavimas. Gamintojo rekomendacijų sandėliavimui, montavimui bei eksploatacijai fiksavimas atitinkamuose dokumentų registruose. Registrų skaitmenizavimas ir statistinių analizės rezultatų apdorojimas, archyvavimas bei atsekamumo užtikrinimas. Standartizuotų procesų diegimas vadybos ir gamybos procesuose ir jų kontrolės užtikrinimas. Naujų gamybos įrenginių darbo rezultatų vertinimas. Naujų įrankių bei technologijų diegimas ir tobulinimas);
370. Sudaryti judesio perdavimo mechaniniame junginyje kinematines ar stabilumą užtikrinančias (statines) schemas (Projektinio užsakymo analizė. Techninės užduoties sudarymas. Gaminio paskirties, konstrukcijos, veikimo principų, valdymo ir eksploatacijos reikalavimų aprašymas. Patentų duomenų bazių analizė. Techninių skaičiavimų vykdymas. Sprendimų analizė. Optimalaus sprendinio parinkimas. Mechaninio junginio kūrimo metodo parinkimas. Skaitmeninis junginio kinematinio funkcionalumo modeliavimas);
371. Sudaryti apkrovų perdavimo mechaniniame junginyje dinamines schemas (Kinematinio junginio modelio analizė. Apkrovų (jėgų, sukimo momentų) perdavimo schemos sudarymas. Techninių skaičiavimų vykdymas. Sprendimų analizė. Optimalaus sprendimo parinkimas. Mechaninio junginio kūrimo metodo parinkimas. Skaitmeninis junginio dinaminio funkcionalumo modeliavimas. Virpesių ir gedimų rizikos vertinimas ir prevencija);
372. Komponuoti mechaninių junginių elementus surinkimo brėžinyje (Kinematinės ir dinaminės junginio schemų analizės vertinimas. Skaitmeninis modeliavimas. Elementų komponavimas. Surinkimo schemų sudarymas. Suleidimų parinkimas. Surinkimo brėžinio braižymas. Specifikacijos sudarymas. Standartinių detalių, techninio junginio aprašo sudarymas);
373. Atlikti mechaninių junginių detalių stipruminius skaičiavimus (Stipruminių skaičiavimų schemos sudarymas. Analitinis ir skaitmeninis modeliavimas. Geometrinių dydžių skaičiavimas pagal stipruminių skaičiavimų išvadas. Detalės medžiagos ir nominalių matmenų parinkimas);
374. Suformuoti tikruosius mechaninių junginių detalių matmenis įvertinant jos gamybos technologiškumą (Detalės gamybos technologijų palyginimas. Optimalios technologijos pagal kaštų analizę parinkimas. Eskizinis detalės projektavimas. Detalių matmenų ir geometrinės formos nuokrypų parinkimas. Detalės ir jos paviršiaus kietumo, šiurkštumo parinkimas);
375. Braižyti mechaninio junginio detalės darbo brėžinį (Skaitmeninių CAD / CAM, projektavimo programų naudojimas. Techninių reikalavimų detalei fiksavimas brėžinyje. Reikalavimų detalės darbo brėžinio apiforminimui taikymas. Brėžinių normatyvinė kontrolė. Pakeitimų brėžiniuose, specifikacijose, techninėse sąlygose ir kitoje projekto dokumentacijoje valdymas);
376. Valdyti mechaninių sistemų projektavimo procesą, projektinius tyrimus ir bandymus (Projektavimo tiriamųjų darbų ir bandymų planavimas. Kompiuterinis prototipų veikimo imitavimas. Projektinių sprendimų tyrimų ir bandymų atlikimas. Projektinių tyrimų ir bandymų ataskaitų analizė ir vertinimas. Prototipų koregavimas);
377. Kurti naujų ir inovatyvių mechaninių sistemų, įrenginių ir prototipų projektavimo gamybai strateginius planus (Perspektyviniai naujų gaminių gamybos planai. Nauji gaminiai, naujos technologijos, naujos medžiagos. Nauji reikalavimai projektuojamiems gaminiams, įrenginiams ir įrangai. Naujo gaminio kūrimo metodo parinkimas. Projektinis užsakymas. Techninė užduotis. Patentų duomenų bazės);
378. Kurti naujas ir inovatyvias mechanines sistemas, atsižvelgiant į projektavimo užduoties sąlygas (Perspektyviniai naujų gaminių gamybos planai. Nauji gaminiai, technologiniai įrenginiai ir įranga. Naujos technologijos, naujos medžiagos. Nauji reikalavimai projektuojamiems gaminiams, įrenginiams ir įrangai. Projektavimo darbų žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių prognozavimas. Schemų optimizavimas);
379. Planuoti mokslinių ir eksperimentinių-tiriamųjų darbų poreikį gaminių patikimumui ir kokybei gerinti (Mašinų patikimumo ir kokybės įvertinimo metodai. Gaminių techninės ir projektinės dokumentacijos reikalavimai);
380. Sudaryti apkrovų perdavimo junginyje (dinamines) schemas (Kinematinio junginio modelio analizė. Apkrovų (jėgų, sukimo momentų) perdavimo schemos sudarymas. Techninių skaičiavimų vykdymas. Sprendimų analizė. Optimalaus sprendimo parinkimas. Mechaninio junginio kūrimo metodo parinkimas. Skaitmeninis junginio dinaminio funkcionalumo modeliavimas. Virpesių ir gedimų rizikos vertinimas ir prevencija);
381. Vadovauti mechaninių junginių projektuotojų grupėms (Grafikų sudarymas. Užduočių paskirstymas. Veiksmų koordinavimas. Tarpinių ir galutinių projektavimo darbų rezultatų kontrolė. Bandymo ir junginių konstrukcijų ir schemų koregavimo darbų organizavimas);
382. Valdyti mechaninių junginių projektinių tyrimų ir eksperimentų atlikimo procesus (Tiriamųjų darbų ir eksperimento planavimas. Tyrimų ir eksperimentų atlikimas. Ataskaitos paruošimas;
383. Analizuoti mechaninių junginių projektinių sprendimų, tyrimų ir eksperimentinių darbų ataskaitas (Projektinių tyrimų ir eksperimentų ataskaitų vertinimas);
384. Diegti automatizuotos gamybos priemones (Automatizuotos gamybos priemonių (automatinės sistemos, robotai, manipuliatoriai, mechatroninės sistemos, kompetirizuoto valdymo sistemos, valdymo programų komplektai) techninės dokumentacijos analizė. Gamybos apimčių analizė. Gamybos automatizavimo techninio projekto analizė. Priemonių patikimumo įvertinimas. Vietų automatinėms linijoms ir automatizavimo priemonėms jose parengimas. Žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių mobilizavimas. Automatinės linijos perderinimo ar priemonių perdislokavimo numatymas. Darbų grafikų planavimas. Darbų grafikų kontroliavimas ir darbų kokybės užtikrinimas);
385. Projektuoti technologinę įrangą automatizuotai gamybai (Automatizuotos gamybos technologinio proceso analizė. Tecnologinės įrangos automatizuotos gamybos linijoms projektavimas. Įrangos gamybos technologijų sudarymas ir gamybos koordinavimas. Įrangos diegimas į automatizuotą gamybą);
386. Valdyti automatizuotos gamybos procesą (Automatizuotos gamybos proceso valdymas. Sprendimų gamybos efektyvumui tobulinti teikimas ir priėmimas. Nuolatinis gamybos automatizuotų procesų kokybės užtikrinimo valdymas);
387. Diegti automatizuotos gamybos technologijas (Automatizuotos gamybos technologinių procesų techninės dokumentacijos (techninės užduoties, techninio pasiūlymo, eskizinio projekto, techninio projekto, darbo projekto) rengimas, atsižvelgiant į gamybos apimtis, planuojamų gaminių kokybę ir gamybos priemonių (automatinių sistemų, robotų, manipuliatorių, mechatroninių sistemų) gamybinius pajėgumus. Automatizuotos gamybos technologinio proceso projektavimas. Techninio pasiūlymo (automatizacijos ir skaitmenizacijos mastai, personalo skaičius, drožlių šalinimas, kontrolės priemonės ir būdai, ekonominiai rodikliai, atsipirkimo laikas ir pan.) formavimas. Automatizuotos gamybos techninių problemų priežasčių ir rizikų vertinimas);
388. Projektuoti technologinius procesus automatizuotai gamybai (Technologinių procesų tyrimų inžinerinė analizė. Technologinių procesų automatizuotai gamybai projektavimas diegiant inovatyvias automatizacijos metodikas. Vadovavimas daugiadisciplininėms projektinėms grupėms);
389. Spręsti naujų elektroninių gaminių ir jų gamybos technologijų diegimo uždavinius (Reikalavimai gamybos procesų planavimui ir organizavimui. Techninė dokumentacija, technologinis procesas);
390. Planuoti ir diegti naujų gaminių gamybos aprūpinimą technologiniais įrenginiais ir įranga (Gamybos proceso techninio aprūpinimo planai. Automatizuotas ir rankinis surinkimas. Komponentų litavimo metodai. Mazgų testavimo technologijos);
391. Kurti naujus gaminius ir jų gamybos technologijas (Žmogaus saugos, darbų saugos ir aplinkosaugos standartų ir kitos normatyvinės dokumentacijos – IEC, IEEE, IPC standartų reikalavimai. Naujausios gamybinių technologijų, medžiagų ir metodų elektroninių gaminių gamyboje žinios. Specializuoti srities leidiniai);
392. Kurti ir redaguoti dvimatės bei trimatės grafikos produktus (Programinės įrangos parinkimas ir naudojimas dvimatės ir trimatės grafikos produktams kurti bei redaguoti. Dvimačių ir trimačių vaizdų kūrimas ir redagavimas. Dvimačių ir trimačių vaizdų formatų taikymas. Vektorinių ir taškinės grafikos vaizdų naudojimas. Vizualizacijos metodų ir programų taikymas);
393. Modeliuoti fizikinius procesus;
394. Projektuoti optines sistemas;
395. Taikyti fotonikos sprendimus;
396. Parinkti inžinerinius sprendimus ir priemones bei įrangą;
397. Taikyti geometrines žinias (Grafinis vaizdavimas. Grafikų rūšys ir taikymas, lygčių ir funkcijų grafikai);
398. Taikyti pagrindinius skysčių dinamikos dėsnius (Lyginamasis svoris ir lyginamasis tankis. Klampa, skysčio pasipriešinimas, aptakumo poveikis. Skysčių spūdumas. Statinis, dinaminis ir visuminis slėgis. Bernulio teorema, difuzorius);
399. Taikyti pagrindinius termodinamikos dėsnius (Temperatūra: termometrai ir temperatūros skalės: Celsijaus, Farenheito ir Kelvino. Šilumos apibrėžtis);
400. Taikyti žinias apie koroziją (Cheminių procesų pagrindai. Atsiradimas dėl galvaninių procesų, mikrobiologinių priežasčių, įtempių. Korozijos rūšys ir jų atpažinimas. Korozijos priežastys. Medžiagų rūšys, polinkis į koroziją);
401. Matuoti sraigtų sriegius (Sraigtų nomenklatūra. Standartinių orlaiviuose naudojamų sriegių formos, matmenys ir nuokrypos. Sraigtų sriegių matavimas);
402. Naudoti varžtus, smeiges ir sraigtus (Varžtų tipai: aviacinių varžtų specifikacija, identifikacija ir ženklinimas, tarptautiniai standartai. Veržlės: savistabdės, inkarinės, standartinio tipo. Sraigtai: aviacinės specifikacijos. Smeigės: tipai ir paskirtis, įsukimas ir išsukimas. Savisriegiai sraigtai, kaiščiai);
403. Naudoti fiksavimo įtaisus (Fiksuojamosios ir spyruoklinės poveržlės, fiksavimo kaiščiai, fiksavimo plokštelės, vieliniai fiksatoriai, greito atlaisvinimo fiksatoriai, pleištai, fiksavimo žiedai, spyruokliniai kaiščiai);
404. Naudoti vamzdžius ir jungiamąsias detales (Orlaiviuose naudojamų standžiųjų bei lanksčiųjų vamzdžių ir jų jungiamųjų detalių tipai. Orlaivių hidraulinių, degalų, alyvos, pneumatinės ir oro sistemų standartinės jungiamosios detalės);
405. Tikrinti spyruokles, guolius, pavaras ir valdymo lynus (Spyruoklių tikrinimas ir bandymas. Guolių bandymas, valymas ir tikrinimas. Guolių tepimo reikalavimai. Guolių defektai ir jų priežastys. Krumpliaračių tikrinimas, tarpeliai. Diržų ir skriemulių, grandinių ir žvaigždučių tikrinimas. Sraigtinių keltuvų, svertų, trauklių sistemų kontrolė. Antgalių apspaudimas. Valdymo lynų tikrinimas ir bandymas. Lankstieji velenai. Lanksčiosios orlaivio valdymo sistemos);
406. Taikyti išmontavimo, tikrinimo, remonto ir sumontavimo metodiką (Defektų tipai ir apžiūros metodika. Korozijos pašalinimas, įvertinimas ir apsauginio sluoksnio atkūrimas. Išmontavimo ir sumontavimo metodika);
407. Tikrinti neįprastus įvykius (Tikrinimas po žaibo smūgių ir didelio intensyvumo spinduliuotės poveikio. Tikrinimas po neįprastų įvykių, pvz., kietojo nusileidimo ir skrydžio per turbulencijos zonas);
408. Užtikrinti nepertraukiamąjį tinkamumą skraidyti (Reglamento 21 dalies nuostatos susijusios su nepertraukiamuoju tinkamumu skraidyti. Reglamento M dalies nuostatos);
409. Taikyti sklandmens konstrukcijų bendrąsias sąvokas (Tinkamumo skraidyti reikalavimai konstrukcijos stiprumui. Konstrukcijos klasifikacija: pirminė, antrinė ir tretinė. Patikimumas, saugus eksploatavimo laikas, nejautrumo pažeidimams koncepcija. Zonų ir skyrių nustatymo sistemos. Įtempis, apkrova, lenkimas, gniuždymas, šlytis, sukimas, tempimas, įtempiai dėl išcentrinių jėgų, nuovargis. Nuotėkio ir vėdinimo priemonės. Sistemos įrengimo priemonės. Apsauga nuo žaibo iškrovos. Orlaivio metalizacija. Konstravimo būdai: monokokinės konstrukcijos, špantų, stringerių, lonžeronų, pertvarų, rėmų, sutvirtinimų, spyrių, atotampų, sparno lonžeronų, grindų konstrukcijų, sustiprinimų, išorinės dangos, antikorozinės apsaugos, sparno, uodegos ir variklio tvirtinimo įranga. Konstrukcijos surinkimo metodika: kniedijimas, jungimas varžtais, prijungimas. Paviršių apsaugos būdai, tokie kaip chromavimas, anodavimas, dažymas. Paviršiaus valymas. Sklandmens simetrija: balansavimo būdai ir simetriškumo tikrinimas);
410. Tikrinti prietaisus ir įrangą (ATA 25) (Avarinės įrangos reikalavimai. Sėdynės, pritvirtinimo įranga ir saugos diržai);
411. Tikrinti važiuoklę (ATA 32) (Konstrukcija, smūgio slopinimas. Važiuoklės išleidimo ir įtraukimo sistemos: įprasta ir avarinė. Rodmenų ir įspėjimo sistema. Ratai, stabdžiai, ratų antiblokavimo sistema ir automatinė stabdžių sistema. Padangos. Vairavimas. Pakilimo ir nutūpimo jutikliai);
412. Prižiūrėti žibintus (ATA 33) (Išoriniai žibintai: navigaciniai žiburiai, susidūrimo vengimo, tūpimo ir riedėjimo žibintai, ledodaros signalizacija. Vidaus žibintai: keleivių salono, įgulos kabinos, krovinių skyriaus. Avarinis apšvietimas);
413. Tikrinti vandens tiekimo ir atliekų sistemas (ATA 38) (Vandens sistemos išdėstymas, tiekimas, paskirstymas, įrangos priežiūra ir išpylimas. Tualetų sistemos išdėstymas, plovimas ir priežiūra. Korozijos aspektai);
414. Tikrinti oro įsiurbimo difuzorius (Kompresoriaus oro įsiurbimo kanalai. Įvairių įsiurbimo difuzorių konfigūracijų poveikis. Apsauga nuo apledėjimo);
415. Tikrinti turbiną (Skirtingų tipų turbinų mentelių veikimo principas ir charakteristikos. Mentelių tvirtinimas prie rotoriaus. Turbinos nukreipiamosios mentelės. Turbinos mentelių įtempių ir valkšnumo priežastys ir poveikis);
416. Vykdyti fizikinius, cheminius, biologinius ir mikrobiologinius medžiagų tyrimus;
417. Savarankiškai planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus;
418. Įvertinti medžiaginių ir intelektualiųjų resursų poreikį fizikinėms problemoms spręsti;
419. Atlikti nestandartinius laboratorinius tyrimus, naudotis specialiąja fizikine ir technologine aparatūra;
420. Paruošti naudoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas bei mokyti kitus (Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo personalo išsilavinimas ir kvalifikacija. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Pagrindiniai ir bendrieji mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais.);
421. Analizuoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo projektavimą (Suvirinimo intelektualių lygių optimizavimas. Investicijų planavimas suvirinimo sistemoms. Suvirinimo roboto sistemos projektavimas. Įrangos išdėstymas dirbtuvėse. Suvirinimo sistemų veiksmingumo įgyvendinimas. Suvirinimo sistemų ekonomiškumas ir produktyvumas. Suvirinimo darbų gamyboje ir jų automatizavimo geroji patirtis);
422. Analizuoti suvirintųjų konstrukcijų projektavimą mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui (Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas robotizuotam suvirinimui. Suvirinimo roboto suvirinamų detalių tvirtinimo stalai ir tvirtinimo įrangos projektavimas. Pasiruošimo mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui procedūros. Pasiruošimo robotizuotam suvirinimui procedūros);
423. Paruošti darbui mechanizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti (Mechanizuoto suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Mechanizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas. Specifiniai suvirinimo mechanizuotomis sistemomis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Mechanizuoto suvirinimo procesai (MIG, MAG, PAW, SAW, TIG). Suvirinimo jungčių paruošimas. Mechanizuotų suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas);
424. Atlikti suvirinimo darbus mechanizuotomis suvirinimo sistemomis (Mechanizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Mechanizuoto suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Mechanizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Mechanizuoto suvirinimo programavimo darbai. Mechanizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su mechanizuotomis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas);
425. Paruošti darbui orbitinio suvirinimo sistemas, jas programuoti (Orbitinio suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Orbitinio suvirinimo kokybės užtikrinimas. Specifiniai orbitinio suvirinimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Lankinio suvirinimo procesai orbitiniui suvirinimui, TIG suvirinimo šalta ir karšta viela ir kiti suvirinimo procesai (MIG, MAG FCAW). Orbitinio suvirinimo jungčių paruošimas. Orbitinio suvirinimo pagrindinės ir pridėtinės medžiagos. Orbitinio suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas);
426. Atlikti suvirinimo darbus orbitinio suvirinimo sistemomis (Orbitinio suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Orbitinio suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Orbitinio suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Orbitinio suvirinimo programavimo darbai. Orbitinio suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su orbitinėmis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas);
427. Paruošti darbui robotizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti (Robotikos pagrindai ir robotizuoto suvirinimo sistemos. Robotikos pagrindai (daugiaašių suvirinimo robotų pagrindai). Robotizuotų suvirinimo sistemų konstrukcija. Robotizuoto suvirinimo jungčių paruošimas. Robotų priežiūra. Robotizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas. Specifiniai darbuotojų dirbančių su robotizuoto suvirinimo sistemomis saugos ir sveikatos reikalavimai. Robotizuotų suvirinimo sistemų programavimas suvirinimui ir efektyviam naudojimui. Lankinio suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui. Roboto programavimas. Suvirinimo roboto programavimas konkrečiai užduočiai. Siūlė stebėjimo (sekimo) sistemos ir jutikliai robotizuotame suvirinime. Dviejų ir daugiau suvirinimo robotų sistemos. Suvirinimo roboto programavimas ir grafinis modeliavimas neprisijungus (offline);
428. Atlikti suvirinimo darbus robotizuoto suvirinimo sistemomis (Robotizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Robotizuoto suvirinimo technologija. Robotų programavimo praktika. Suvirinimo robotų programavimo uždaviniai. Robotizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Robotizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su robotizuoto suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas);
429. Organizuoti darbuotojų, dirbančių su mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo įrenginiais, darbus (Savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas. Darbų atlikimo mechanizmų, priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas);
430. Kontroliuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi, naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius (Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius. Saugos priemonių parinkimas dirbant su mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginiais);
431. Paruošti naudoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas, instruktuoti bei mokyti kitus (Suvirinimo kokybės užtikrinimas ir kokybės standartai: EN ISO 3834, ISO 9001 ir kiti. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Suvirinimo našumas, kokybė ir ekonomiškumas. Pagrindiniai ir bendrieji mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo operatoriaus profesijos, darbo rizikos vertinimo, darbuotojo saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos, profesinės etikos reikalavimai. Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimai, jų pravedimo tvarka ir atsakomybė, instrukcijų rengimo bei tvirtinimo tvarka. Nelaimingi atsitikimai, jų tyrimas ir prevencija. Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo straipsniai, tiesiogiai susiję su darbuotojų interesais. Mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo personalo išsilavinimas ir kvalifikacija. Suvirinimo mechanizavimo ir automatizavimo lygiai);
432. Projektuoti ir analizuoti mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemas (Suvirinimo intelektualių lygių optimizavimas. Investicijų planavimas suvirinimo sistemoms. Suvirinimo roboto sistemos projektavimas. Įrangos išdėstymas dirbtuvėse. Suvirinimo sistemų veiksmingumo įgyvendinimas. Suvirinimo sistemų ekonomiškumas ir produktyvumas. Suvirinimo darbų gamyboje ir jų  automatizavimo geroji patirtis,  suvirinimo praktinių atvejų pramonėje analizė. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas mechanizuotam ir orbitiniam suvirinimui. Suvirintųjų konstrukcijų projektavimas robotizuotam suvirinimui. Suvirinimo roboto suvirinamų detalių tvirtinimo stalai ir tvirtinimo įrangos projektavimas. Pasiruošimo mechanizuotam, orbitiniam, robotizuotam suvirinimui procedūros);
433. Paruošti mechanizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti bei organizuoti gamybinį procesą (Mechanizuoto suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Mechanizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas, siūlių neardomoji kontrolė (NDT). Specifiniai suvirinimo mechanizuotomis sistemomis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Mechanizuoto suvirinimo procesai (MIG, MAG, PAW, SAW, TIG). Suvirinimo jungčių paruošimas. Mechanizuotų suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas. Gamybos proceso pagal konkrečią užduotį organizavimas);
434. Atlikti MIG, MAG, PAW, SAW, TIG suvirinimo darbus mechanizuotomis suvirinimo sistemomis (Mechanizuoto suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Mechanizuoto suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Mechanizuoto suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Mechanizuoto suvirinimo programavimo darbai. Iššūkiai mechanizuotam suvirinimui. Vizuali mechanizuoto suvirinimo sujungimų kontrolė. Mechanizuoto suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su mechanizuotomis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas);
435. Paruošti orbitinio suvirinimo sistemas, jas programuoti bei organizuoti gamybinį procesą (Orbitinio suvirinimo konstrukcija, įranga ir sistemos. Orbitinio suvirinimo kokybės užtikrinimas, siūlių neardomoji kontrolė (NDT). Specifiniai orbitinio suvirinimo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Lankinio suvirinimo procesai orbitiniui suvirinimui, TIG suvirinimo šalta ir karšta viela ir kiti suvirinimo procesai (MIG, MAG FCAW). Orbitinio suvirinimo jungčių paruošimas. Orbitinio suvirinimo pagrindinės ir pridėtinės medžiagos. Orbitinio suvirinimo sistemų, suvirinimo parametrų nustatymas ir programavimas. Gamybos proceso pagal konkrečią užduotį organizavimas);
436. Suvirinti TIG, MIG, MAG FCAW suvirinimo būdais, naudojant orbitinio suvirinimo sistemas (Orbitinio suvirinimo įrenginių funkcinės žinios. Orbitinio suvirinimo technologija, suvirinimo ir įrenginių valdymo parametrai. Orbitinio suvirinimo operatoriaus kvalifikacijos tikrinimas. Orbitinio suvirinimo programavimo darbai. Iššūkiai orbitiniam suvirinimui. Vizuali sujungimų suvirintų orbitiniu suvirinimu kontrolė. Orbitinio suvirinimo proceso valdymas. Suvirinimas su orbitinėmis suvirinimo sistemomis, vienetinių sudėtingų užduočių atlikimas);
437. Paruošti robotizuoto suvirinimo sistemas, jas programuoti bei organizuoti gamybinį procesą (Robotikos pagrindai ir robotizuoto suvirinimo sistemos. Robotikos pagrindai (daugiaašių suvirinimo robotų pagrindai). Robotizuotų suvirinimo sistemų konstrukcija. Specifiniai darbuotojų, dirbančių su robotizuoto suvirinimo sistemomis, saugos ir sveikatos reikalavimai. Robotizuoto suvirinimo jungčių paruošimas. Robotų priežiūra. Robotizuotų suvirinimo sistemų programavimas suvirinimui ir efektyviam naudojimui. Lankinio suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui. Kiti suvirinimo procesai robotizuotam suvirinimui (kontaktinis, lazerio spinduliu). Robotizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimas, siūlių neardomoji kontrolė (NDT). Roboto programavimas. Suvirinimo roboto programavimas konkrečiai užduočiai. Siūlės stebėjimo (sekimo) sistemos ir jutikliai robotizuotame suvirinime. Dviejų ir daugiau suvirinimo robotų sistemos. Suvirinimo roboto programavimas ir grafinis modeliavimas neprisijungus (offline). Gamybos proceso pagal konkrečią užduotį organizavimas);
438. Organizuoti personalo, dirbančio su mechanizuoto, orbitinio ir robotizuoto suvirinimo sistemomis, darbus ir vadovauti darbuotojų grupei (Vadovavimas darbuotojų grupės darbui: savo ir pavaldžių asmenų darbo planavimas ir organizavimas, paskirstymas, darbo laiko dokumentacijos pildymas, darbų atlikimui reikalingų medžiagų ir atlikto darbo kiekio skaičiavimas, darbo projektinės dokumentacijos nagrinėjimas, savo ir pavaldžių darbuotojų darbo kokybės vertinimas, asmeninių savybių įtaka kolektyvo darbo rezultatams. Darbų atlikimo mechanizmų, priemonių, būdų ir medžiagų parinkimas. Nepriekaištingai kokybiškai atlikti darbai ir sugebėjimas tai perteikti kitiems, atsakomybė už asmenines bei kolektyvines klaidas);
439. Užtikrinti suvirinimo darbų kokybę, mokyti ir instruktuoti kitus bei kontroliuoti jų darbų kokybę (Suvirinimo siūlės matmenų ir defektų, gaminio paviršiaus šiurkštumo, gaminio surinkimo tolerancijų tikrinimas, deformacijų leistinumo vertinimas bei kontrolė. Mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo kokybės užtikrinimo specifika. Asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė už defektuotą produktą, pavojai dėl suvirintų konstrukcijų bei gaminių broko. Atskirų darbuotojų ir viso kolektyvo įtaka darbo kokybės rezultatams. ISO 9001, EN ISO 3834, EN 418 kokybės standartų įtaka. Suvirinimo defektų ir deformacijų taisymas. Nepriekaištingai kokybiškai atlikti darbai ir sugebėjimas tai perteikti kitiems);
440. Užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius (Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų taikymas naudojant mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginius. Saugaus atstumo ir darbo zonos nustatymas. Saugos priemonių parinkimas dirbant su mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo įrenginiais);
441. Taikyti suvirinimo inžinerijos praktiką ir instruktuoti bei konsultuoti kitus (Suvirinimo procesai pagal LST EN ISO 4063, jų praktinis taikymas mechanizuotam, orbitiniam ir robotizuotam suvirinimui. Metalų ir jų lydinių struktūrinės, fizinės, cheminės, mechaninės-konstrukcinės, technologinės ir eksploatacinės savybės, jų suvirinamumas bei suvirinimo įtaka šioms savybėms. Suvirinamų konstrukcijų projektavimas, statinės ir dinaminės apkrovos, tenkančios joms. Suvirimo praktika gamyboje ir suvirinimo operatorių kvalifikacijos tikrinimas);
442. Užtikrinti mechanizuotu, orbitiniu bei robotizuotu būdu suvirintų jungčių kokybę, taikant suvirinimo gamybos inžinerijos pamatinius principus (Gamybos inžinerijos principai ir suvirinimo kokybės kontrolė. Mechanizuotu, orbitiniu bei robotizuotu būdu suvirintų jungčių kokybės užtikrinimas. Suvirinimo kokybės kontrolė gamybos metu. Vidiniai įtempiai (įvaržos) ir deformacijos. Gamybos priemonės, suvirinimo ir tvirtinimo įrenginiai. Mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo suvirinimo siūlių kokybės įvertinimas. Matavimai, stebėjimas, prisitaikanti kontrolė, suvirinimo kokybės kontrolė ir tikrinimo dokumentacija. Suvirinimo defektai, jų priimtinumo kriterijai, neardomieji suvirinimo kokybės bandymai. Mechanizuoto, orbitinio bei robotizuoto suvirinimo ekonomiškumo, darbo našumo ir kokybės santykis, priklausomas nuo suvirinimo režimų parinkimo bei mechanikos ir suvirinimo srovės šaltinio suderinimo);
443. Analizuoti suvirinimo procesus ir įrangą (Dujinis suvirinimas ir panašūs procesai. Elektrotechnika. Suvirinimo lankas. Lankiniam suvirinimui naudojami maitinimo šaltiniai. Suvirinimas apsauginėse dujose. Suvirinimas nelydžiu volframo elektrodu inertinių dujų aplinkoje (TIG). MIG/MAG suvirinimas ir suvirinimas milteline viela. Rankinis lankinis suvirinimas. Suvirinimas po fliusu. Kontaktinis suvirinimas. Kiti suvirinimo būdai – lazeriu, elektroniniu spinduliu, plazmos lanku. Terminis pjovimas ir kiti briaunų paruošimo būdai. Paviršių apvirinimas ir apipurškimas. Visiškai mechanizuoti ir robotizuoti procesai. Kietasis ir minkštasis litavimas. Plastikų sujungimo būdai. Keramikos ir kompozitų jungimo procesai);
444. Analizuoti medžiagas, naudojamas suvirinimui, ir stebėti jų savybių dinamiką suvirinimo proceso metu (Plienų gamyba ir jų žymėjimas. Medžiagų ir suvirintųjų jungčių tyrimo metodai. Grynųjų metalų sandara ir savybes. Lydiniai ir jų fazinės diagramos. Geležies ir anglies lydiniai. Pagrindinio metalo ir suvirintųjų jungčių terminis apdorojimas. Suvirintųjų jungčių sandara. Angliniai ir angliniai manganiniai plienai. Smulkiagrūdžiai konstrukciniai plienai. Termomechaniškai apdoroti plienai. Suvirintųjų jungčių pleišėjimas. Konstrukcinių ir aukšto stiprumo plienų naudojimas. Mažai legiruoti plienai konstrukcijoms, dirbančioms žemose temperatūrose. Mažai legiruoti valkšnumui atsparūs plienai. Korozija. Gausiai legiruoti ir korozijai atsparūs plienai. Dilimas. Apsauginės dangos. Valkšnumui ir kaitrai atsparūs plienai. Ketus ir plieno liejiniai. Varis ir jo lydiniai. Nikelis ir jo lydiniai. Aliuminis ir jo lydiniai. Kiti metalai ir jų lydiniai. Skirtingų medžiagų sujungimas. Metalografiniai tyrimai);
445. Atlikti apžiūrimąją suvirintų sujungimų kokybės kontrolę ir pildyti dokumentus (Suvirintų sujungimų apžiūrimosios kontrolės atlikimas pagal jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų apžiūrimosios kontrolės atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų apžiūrimosios kokybės kontrolės metu, taikymas. Apžiūrimosios kokybės kontrolės protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Apžiūrimosios kokybės kontrolės procedūrų (instrukcijų) rengimas);
446. Atlikti suvirintų sujungimų kokybės kontrolę magnetinėmis dalelėmis ir pildyti dokumentus (Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas pagal jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis metu, taikymas. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Kokybės kontrolės magnetinėmis dalelėmis procedūrų (instrukcijų) rengimas);
447. Atlikti suvirintų sujungimų kokybės kontrolę skverbikliais ir pildyti dokumentus (Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės skverbikliais atlikimas pagal jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės skverbikliais atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės skverbikliais metu, taikymas. Kokybės kontrolės skverbikliais protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Kokybės kontrolės skverbikliais procedūrų (instrukcijų) rengimas);
448. Atlikti suvirintų sujungimų kokybės kontrolę sandarumo bandymais ir pildyti dokumentus (Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės atlikimas sandarumo bandymais slėgio metodu. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės atlikimas sandarumo bandymais žymėtųjų dujų metodu. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sandarumo bandymais metu, taikymas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais protokolų (ataskaitų) pildymas. Vizualinės informacijos saugojimas. Kokybės kontrolės sandarumo bandymais procedūrų (instrukcijų) rengimas);
449. Organizuoti suvirintų sujungimų neardomosios kokybės kontrolės personalo kvalifikacijos tikrinimą ir sertifikavimą (Neardomosios suvirintų sujungimų kokybės kontrolės personalo kvalifikacijos tikrinimo ir sertifikavimo organizavimas ir administravimas pagal metodą: VT, MT, PT, ET, LT, UT, AT, RT. Apžiūrimosios neardomosios kokybės kontrolės personalo saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi užtikrinimas);
450. Mokyti žemesnės kvalifikacijos neardomųjų bandymų specialistus ir su suvirinimo procesais susijusius darbuotojus (Neardomųjų bandymų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymo planų ar mokymo programų rengimas. Teorinio ir praktinio mokymo (-si) metodų parinkimas/pasirinkimas bei individualių mokymosi planų sudarymas. Neardomųjų bandymų specialistų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mokymų VT, MT, PT, LT metodais atlikti neardomąją kontrolę organizavimas ir vedimas);
451. Atlikti suvirintų sujungimų kokybės kontrolę sūkurinėmis srovėmis ir pildyti dokumentus (Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas pagal jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis metu, taikymas. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Kokybės kontrolės sūkurinėmis srovėmis procedūrų (instrukcijų) rengimas);
452. Atlikti suvirintų sujungimų kokybės kontrolę ultragarsu ir pildyti dokumentus (Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas pagal metalą ir jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės ultragarsu atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių kodeksų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės ultragarsu metu, taikymas. Kokybės kontrolės ultragarsu protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Kokybės kontrolės ultragarsu procedūrų (instrukcijų) rengimas);
453. Atlikti suvirintų sujungimų kokybės kontrolę akustinės spinduliuotės metodu ir pildyti dokumentaciją (Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas pagal jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu metu, taikymas. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Kokybės kontrolės akustinės spinduliuotės metodu procedūrų (instrukcijų) rengimas);
454. Atlikti suvirintų sujungimų radiografinę kokybės kontrolę ir pildyti dokumentaciją (Suvirintų sujungimų radiografinės kokybės kontrolės atlikimas pagal jungties tipą: sandūrinė jungtis, tėjinė jungtis, kampinė jungtis, užleistinė jungtis. Suvirintų sujungimų radiografinės kokybės kontrolės atlikimas pagal gaminio tipą: plokštės, vamzdis, plokštė su vamzdžiu. Defektų nustatymas ir analizė. Galiojančių įstatymų, standartų ir reglamentų, naudojamų radiografinės kokybės kontrolės metu, taikymas. Radiografinės kokybės kontrolės protokolų (ataskaitų) pildymas, vizualinės informacijos saugojimas. Radiografinės kokybės kontrolės procedūrų (instrukcijų) rengimas);
455. Parengti medžiagas ir priemones plastikų gamybos procesui (Plastiko medžiagų įvertinimas. Įrankių ir įrangos parinkimas pagal technologinius reikalavimus. Technologinių kortelių, darbo brėžinių taikymas. Liejimo mašinų valdymas vienetinės ir konvejerinės gamybos režimais. Pavojingų darbo aplinkos veiksnių įvertinimas. Apsaugos nuo pavojingų veiksnių, dirbant su plastiko medžiagomis, liejimo mašinomis ir papildoma gamybine įranga, priemonių naudojimas. Darbų skyrimas žemesnės kvalifikacijos darbuotojams, jų instruktavimas apie darbų eigą ir jų veiklos priežiūra);
456. Atlikti plastikų liejimo mašinų techninę priežiūrą (Periodinė įrenginių priežiūra pagal instrukciją. Liejimo mašinų sandaros išmanymas. Mechanizmų ir mechaninių sistemų priežiūra pagal galiojančius reglamentus. Įrenginių elektrinių ir elektroninių elementų paskirties ir funkcijų išmanymas ir gedimų nustatymas. Gamybos sistemų pneumatikos ir hidraulikos įrenginių gedimų nustatymas. Elektrinių parametrų matavimas specialiais analoginiais ir skaitmeniniais matavimo prietaisais. Saugių darbo metodų bei priemonių parinkimas ir taikymas);
457. Derinti plastiko liejimo mašinas (Liejimo formų parinkimas, jų keitimo procedūrų atlikimas. Papildomos įrangos prijungimas ir naudojimas. Užspaudimo ir įpurškimo parametrų nustatymas. Žaliavos paruošimas. Temperatūros kontroliavimas. Darbo organizavimas ir vykdymas priskirtoje darbo vietoje. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų aprūpinimas gamybos instrukcijomis. Technologinių naujovių paieška interneto šaltiniuose, kataloguose);
458. Valdyti plastiko gaminių liejimo mašinas bei liejimo procesus (Liejimo proceso ciklo monitoringas. Dviejų užpylimų proceso valdymas. Liejimo proceso optimizavimas. Užspaudimo mechanizmo parametrų kontroliavimas. Liejimo formos atidarymo ir uždarymo pozicijos, greičio, slėgio ir kitų parametrų nustatymas ir procesų kontroliavimas. Apsaugos parametrų nustatymas ir kontroliavimas. Liejimo proceso stebėsena, aprobuotų liejimo parametrų ir (ar) režimų prisilaikymas bei gaminių kokybės reikalavimų užtikrinimas);
459. Spręsti plastiko gaminių liejimo proceso metu kylančias problemas (Liejimo problemų, kurios atsiranda gamybos proceso arba derinimo metu: nepilnai išlieti komponentai, išlajos, pridegimai, suliejimo linijos, deformacija, sidabriškumas, užterštumas, vidinės tuštumos, susėdimai, srauto linijos ir kt., sprendimas, korekcinių veiksmų atlikimas);
460. Derinti plastikų ekstruzijos mašinas (Ekstruzijos įrenginių ir jų atskirų dalių profilaktikos darbų organizavimas ir vykdymas pagal nustatytą tvarką. Keičiamųjų plastikų ekstruzijos įrenginių elementų išmontavimas ir sumontavimas, parinkimas pagal gaminio specifikaciją.  Papildomos įrangos parengimas ir naudojimas. Technologinių parametrų nustatymas. Žaliavos paruošimas. Darbo organizavimas ir vykdymas priskirtoje darbo vietoje. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų aprūpinimas gamybos instrukcijomis. Technologinių naujovių paieška interneto šaltiniuose, kataloguose);
461. Valdyti plastikų ekstruzijos mašinas bei procesus (Reikiamų medžiagų kiekių nustatymas, medžiagų savybių įvertinimas. Medžiagų savybių žinynų naudojimas. Plastikų ekstruzijos proceso ciklo monitoringas, eigos ir rezultatų vertinimas. Ekstruzijos proceso optimizavimas. Apsaugos parametrų nustatymas ir kontroliavimas. Ekstruzijos proceso stebėsena, aprobuotų parametrų ir režimų prisilaikymas bei gaminių kokybės reikalavimų užtikrinimas);
462. Derinti plastikų pūtimo mašinas (Pūtimo būdu gaminamų plastiko gaminių gamybos įrenginių ir jų atskirų dalių profilaktikos darbų organizavimas ir vykdymas pagal nustatytą tvarką. Keičiamųjų plastikų pūtimo įrenginių elementų išmontavimas ir sumontavimas, parinkimas pagal gaminio specifikaciją. Papildomos įrangos parengimas ir naudojimas. Technologinių parametrų nustatymas. Žaliavos paruošimas. Darbo organizavimas ir vykdymas priskirtoje darbo vietoje. Žemesnės kvalifikacijos darbuotojų aprūpinimas gamybos instrukcijomis. Technologinių naujovių paieška interneto šaltiniuose, kataloguose);
463. Valdyti plastikų pūtimo mašinas bei procesus (Reikiamų medžiagų kiekių nustatymas, medžiagų savybių įvertinimas. Medžiagų savybių žinynų naudojimas. Plastikų pūtimo proceso ciklo monitoringas, eigos ir rezultatų vertinimas. Pūtimo būdu gaminamų gaminių gamybos proceso optimizavimas. Apsaugos parametrų nustatymas ir kontroliavimas. Gamybos proceso stebėsena, aprobuotų parametrų ir režimų prisilaikymas bei gaminių kokybės reikalavimų užtikrinimas).
464. Sudaryti technines užduotis projektuojamam objektui (Bendravimas su užsakovu, techninės užduoties sudarymas. Naujų inovacinių sprendimų transporto sektoriuje paieška, technologijų kūrimas ir panaudojimas, patentų rengimas. Konsultavimas sudarinėjant technines užduotis projektuojamam objektui);
465. Kurti matematinius modelius tyrimo objektams (Koncepcijos sukūrimas ir veiksmingumo patikrinimas pasitelkiant matematinį modeliavimą, atskirų junginių sąveikos vienoje sistemoje suderinimas);
466. Atlikti pagamintos transporto priemonės, junginio arba detalės eksperimentinius tyrimus (Objekto funkcionalumo, darbingumo ir patikimumo eksperimentinių tyrimų metodai, esant poreikiui - konstrukcijos arba gamybos technologinio proceso koregavimo algoritmai);
467. Kurti, diegti ir stebėti transporto priemonės techninės priežiūros ir remonto technologinius procesus (Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto technologinių procesų sudarymas, įvertinant naujos kartos transporto priemonių ir/arba originalių mazgų konstrukcinius bei funkcinius sprendimus, jų diegimas ir stebėsena);
468. Analizuoti ir sisteminti naujausią mokslinę-techninę informaciją susijusią su projektavimo užduotimi (Mokslinės-techninės informacijos šaltinių ir duomenų bazių analizė. Patentų apžvalga. Naujų projektavimo technologijų kūrimo programinių paketų paieška ir analizė);
469. Vadovauti mechaninių junginių projektuotojų grupėms (Grafikų sudarymas. Užduočių paskirstymas. Veiksmų koordinavimas. Tarpinių ir galutinių projektavimo darbų rezultatų kontrolė. Bandymo ir junginių konstrukcijų ir schemų koregavimo darbų organizavimas);
470. Valdyti mechaninių junginių projektinių tyrimų ir eksperimentų atlikimo procesus (Tiriamųjų darbų ir eksperimento planavimas. Tyrimų ir eksperimentų atlikimas. Ataskaitos paruošimas);
471. Analizuoti mechaninių junginių projektinių sprendimų, tyrimų ir eksperimentinių darbų ataskaitas (Projektinių tyrimų ir eksperimentų ataskaitų vertinimas);
472. Techniškai prižiūrėti hibridines ir elektrines transporto priemones (Hibridinių ir elektrinių transporto priemonių techninė priežiūra, naudojantis technologine įranga, gamintojų nustatytomis automobilių eksploatavimo ir techninės priežiūros atlikimo instrukcijomis ir laikantis darbo saugos bei aplinkosaugos reikalavimų. Reikalavimai dirbant su aukštą įtampą turinčiomis sistemomis ir mazgais);
473. Remontuoti hibridines ir elektrines transporto priemones (Hibridinių ir elektrinių transporto priemonių mechanizmų ir sistemų gedimų atpažinimas ir nustatymas pagal išorinius požymius naudojantis techninės būklės diagnozavimo prietaisais, įrenginiais ir technine informacija. Hibridinių ir elektrinių transporto priemonių remontas (ardymo, defektavimo, mechaninio apdirbimo, šaltkalviški, surinkimo, specifiniai litavimo darbai) laikantis gamintojo techninių reikalavimų (instrukcijų) ir naudojantis tam skirtais įrankiais ir technologine įranga. Sistemų ir mazgų montavimas, derinimas, reguliavimas ir adaptavimas);
474. Kurti hibridines ir elektrines transporto priemones;
475. Taikyti techninius standartus (Priemonės, kurių reikia imtis norint sumažinti triukšmą ir mažinti oro taršą, atsirandančią dėl motorinių transporto priemonių išmetamų dujų;
476. Diegti transportavimo ir logistikos inovacijas (Transporto politika ir inovacijos. Transporto veiklos įtaka ekonomikai. Transporto infrastruktūros finansavimo ir mokesčių bei rinkliavų politikos poveikis transporto sektoriaus veiklai. Eismo sauga ir aplinkosauga).
Šiai sričiai taip pat aktualios šios kompetencijos: 257, 258, 259, 260, 261, 263, 264, 265.
477. Gaminti farmacijos pramonės produktus, valdant farmacijos pramonės produktų gamybos įrenginius ir mašinas (Bandomųjų gaminių gamyba, duomenų registravimas ir produkcijos žurnalų pildymas. Elektroninio ar kompiuterizuoto valdymo pulto valdymas. Cheminių, technologinių bandymų atlikimas, pagalbos teikimas inžinieriams, atliekantiems bandymus. Techninės dokumentacijos skaitymas ir supratimas. Darbas aseptinėse patalpose su ampulių pilstymo, lydymo ir akių lašų pilstymo įrenginiais. Darbas su slėginiais indais ir kitais technologiniais įrenginiais. Smulkinimo mašinų, dražavimo katilo, ampulių plovimo ir užpildymo aparatų, granuliavimo aparato, tabletavimo ir kapsuliavimo įrenginių, skysčių dozavimo, filtravimo įrenginių, dozavimo įrenginio, malūno, aspiracinio siurblio bei kitų įrenginių, naudojamų įvairiuose gamybos procesuose, atsižvelgiant į gaminamo vaisto sudėtį, farmacinę formą bei mokslo ir technikos pažangą, valdymas. Darbas išpilstymo linija);
478. Užtikrinti sklandų farmacijos pramonės produktų gamybos įrenginių ir mašinų veikimą (Naujų įrenginių ir įrangos įsigijimas ir jų parengimo eksploatacijai priežiūra. Atsarginių dalių ir įrankių tiekimas. Naujos įrangos techninių galimybių vertinimas. Turimos įrangos priežiūros ir techninės būklės vertinimas. Gedimų nustatymas ir išorinės technologinių procesų įrangos kontroliavimas. Bandomųjų gaminių analizavimas, bandymų atlikimas, duomenų registravimas. Gamybos įrenginių darbo ir kokybės procedūrų kontroliavimas, planuojant priežiūrą, nustatant darbo valandas ir tiekiant atsargines dalis ir įrankius. Užtikrinimas, kad būtų atliekama skyriaus įrenginių techninė priežiūra ir laiku pildoma techninės priežiūros dokumentacija. Užtikrinimas, kad būtų atliekama skyriaus įrenginių revalidacija ir (ar) validacija. Užtikrinimas, kad būtų atliekama skyriaus matavimo prietaisų patikra ir (ar) kalibravimas (atlieka metrologijos stotis). Užtikrinimas, kad įranga būtų suženklinta lipdukais, kuriuose atsispindi atliktų tikrinimų datos);
479. Planuoti gamybos išteklius ir organizuoti gamybos procesą konkrečiose srityse ar įmonėse (Kasdienis gamybos išteklių planavimas. Darbo jėgos poreikio planavimas. Gamybos įrangos techninių galimybių ir gamybinių pajėgumų vertinimas. Gamybos srautų planavimas. Išteklių apskaitos, logistikos principų taikymas ir techninės dokumentacijos pildymas. Gamybos procesų organizavimas ir valdymas. Gerosios cheminių preparatų technologijos žinių taikymas. Farmacijos produktų gamybos proceso etapų technologinių ir techninių žinių taikymas. Vadovavimas gamybos procesui. Techninės dokumentacijos ir specifinės metodikos išmanymas. Nuolatinis gamybos metodų atnaujinimas, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą bei tiriamųjų vaistų kūrimą ir vystymą. Darbo apimties nustatymas ir darbo bandinių vertinimas, siekiant parengti darbo jėgos naudojimo standartus. Cheminių preparatų technologijų ir farmacinių preparatų gamybos proceso etapų (technologiniai ir techniniai procesai) išmanymas ir taikymas. Vadovavimas gamybos procesui);
480. Gaminti skystų, kietų, minkštų farmacinių formų vaistus bei injekcinius, infuzinius tirpalus ir liofilizuotus įkvepiamuosius miltelius (Kapsulių, tirpalų, sirupų, lašų bei injekcinių, infuzinių tirpalų, liofilizuotų įkvepiamųjų miltelių gamyba. Darbas su skysčių dozavimo įrenginiu, svarstyklėmis, skysčių filtravimo įrenginiu, su stiklo taros apžiūros lempa – negatoskopu, išpilstymo linija. Dokumentacijos (protokolų, žurnalų) pildymas, produkto pradinio tikrinimo atlikimas (reikiamų parametrų nustatymas, vizualinė kontrolė), tikrinimų gamyboje atlikimas ir duomenų fiksavimas protokole, produkto apskaitos atlikimas gamybos pabaigoje);
481. Gaminti vaistines medžiagas, pagrįstas mikrobų fermentacijos technologija ir žinduolių ląstelių kultūra (Bakterinių ir žinduolinių baltymų gryninimo atlikimas: ląstelių centrifugavimas, filtravimas, intarpinių kūnelių plovimas, chromatografija, virusų filtravimas, tangentinis filtravimas, galutinio produkto sterilus filtravimas, tirpalų gamyba bei sterilus tirpalų filtravimas ir išpilstymas. Vaistinių medžiagų ir produktų kokybės kontrolė. Procedūrų rašymas);
482. Tikrinti produktų atitiktį kokybės reikalavimams ir vykdyti farmacijos pramonės preparatų gamybos kokybės priežiūrą (Gamybos pradžioje ir eigoje masės drėgmės, tablečių kietumo, dilumo tikrinimas. Darbas su svarstyklėmis, drėgmės analizatoriumi, tablečių dilumo testeriu, tablečių kietumo testeriu, svarstyklių spausdinimo įrenginiu. Gamybinę veiklą ir aplinką veikiančių reguliuojamojo pobūdžio ir įstatymų reikalavimų tyrimas ir įgyvendinimas. Kokybės reikalavimų laikymasis paruošiamųjų darbų, farmacinių preparatų gamybos ir pagamintų formų išfasavimo bei kitų gamybos procesų etapuose. Kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemų reikalavimų laikymasis. Procesų koregavimo kokybės gerinimas, koregavimo veiksmų schemų projektavimas. Neatitiktinių produktų atsiradimo priežasčių vertinimas ir jų šalinimas. Pramonės įmonėje reikalingų vaistų gamybai gautų vaistinių žaliavų tapatybės ir kokybės patikrinimas, vaistinių žaliavų kokybės įvertinimo fiksavimas ir valdymas atitinkamuose dokumentuose. Įmonėje pagamintų vaistų kontroliavimas griežtai vadovaujantis nustatytomis vaistų kokybės kontrolės metodikomis. Vaistus gaminančio farmakotechniko gamybos darbo tikrinimas. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, prireikus, atitinkamas vaistinio preparato gamybos ir tyrimų koregavimas, kad vaistinis preparatas būtų gaminamas ir tikrinamas visuotinai pripažintais moksliniais metodais. Gamybinę veiklą ir aplinką veikiančių reguliuojamojo pobūdžio ir įstatymų reikalavimų taikymas ir įgyvendinimas. Reikalavimų medžiagų kokybei laikymasis. Neatitiktinių produktų atsiradimo priežasčių vertinimas, jų šalinimas);
483. Vykdyti farmacijos pramonės produktų gamybos sanitarinę kontrolę (Profesinės sveikatos ir darbo saugos reikalavimų įgyvendinimo koordinavimas. Reikalavimų laikymosi užtikrinimas gamybinėse ir medžiagų sandėliavimo patalpose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimo koordinavimas. Reikalavimų laikymosi užtikrinimas gamybinėse ir medžiagų sandėliavimo patalpose);
484. Rengti farmacinių paslaugų poreikio vertinimo instrumentus (Vaistų gamybos, poreikio vertinimo instrumentų kūrimas, adaptavimas, tobulinimas, jų validumo ir patikimumo nustatymas, grįstas tyrimų duomenimis);
485. Atlikti cheminių medžiagų ir preparatų, taikomų vaistų gamyboje, cheminio ir biosuderinamumo tyrimus (Laboratorinių tyrimų atlikimas naudojantis tirpimo, suirimo, pratakios kameros, krepšeliniais testų aparatais ir kitais reikalingais prietaisais);
486. Parinkti medžiagas medicinos, reabilitacinei ir kompensacinei technikai bei priemonėms gaminti (Medžiagos pagrindinėms konstrukcijos dalims, jų parinkimas, detalių ir mazgų stiprumo skaičiavimai. Tyrimo duomenų kaupimas, sisteminimas, analizavimas ir vertinimas. Projekto parengimo etapai, analogų palyginamoji analizė, problemų identifikavimas ir sprendimo būdai. Laboratorinių stebėjimų ir matavimų duomenų interpretavimas);
487. Parengti medicinos reabilitacinės, kompensacinės technikos bei priemonių gamybos projektą (Kompensacinės technikos dalys, techninės charakteristikos, projektuojamojo mechanizmo veikimo principai, techninės charakteristikos. Technologinės operacijos, jų eiliškumas, įrankiai, staklės. Technologiniai eskizai, schemos (kinematinės, struktūrinės, bendro vaizdo), parametrai);
488. Parinkti medicinos, reabilitacinės, kompensacinės technikos ruošinių gamybos būdą (Konstrukcinių medžiagų parinkimas (pagrindimas), techninės charakteristikos, inžineriniai skaičiavimai (žmogaus masės centro, atskirų kūno segmentų, ilgių nustatymas) pritaikant įvairiems medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos tvirtinimo, pavarų parametrams. Gamybos technologinio maršruto sudarymas, programos parinkimas, staklių parinkimas (gręžimo, plėtimo operacijoms), gamybos aprūpinimas. Rezultatų rodiklių sudarymas. Ekonominis įvertinimas);
489. Parinkti įrenginius ir įrangą medicinos, reabilitacinei ir kompensacinei technikai bei priemonėms gaminti (Metalo pjovimo staklės, plastmasinės deformacijos, medžiagų savybių keitimas. Techninio naujumo įvertinimas. Gamybos technologijų, įrenginių ir įrangos parinkimas. Šiuolaikinių aukštųjų technologijų taikymas medicinoje. Medicinos ir reabilitacinės įrangos klinikinės inžinerijos principai. Medicinos atliekų susidarymo šaltiniai ir jų utilizavimo būdai. Elektronika ir elektrotechnika. Skaitmeniniai metodai, taikomi medicinoje);
490. Taikyti mokslinių tyrimų metodus medicinos, reabilitacinei ir kompensacinei technikai gaminti (Mokslinių tyrimų įranga, jos valdymas, eksperimentų vykdymas, biomechaninių sistemų modeliavimas ir jų tyrimas taikant informacines technologijas. Bendradarbiavimas su mokslininkais ir tyrėjais, sukauptos kompetencijos panaudojimas moksliniams tyrimams. Aukštųjų technologijų diegimas kompensacinei technikai gaminti. Biomedicininių inžinerinių technologijų panaudojimas kuriant naujausius silpnaregių, klausos ir kt. aparatus, apimančius medicinos, audiologijos, biomedicininės inžinerijos, elektronikos ir ergonomikos žinias);
491. Atlikti medicinos, reabilitacinės ir kompensacinės technikos techninę priežiūrą (Biomechaninių sistemų modeliavimo ir analizės principai. Biotechninių ir medicinos sistemų diagnostikos metodai. Medicinos prietaisų sauga. Techninės priežiūros ir metrologinės patikros būdai ir reikalavimai. Medicinos, reabilitacijos ir kompensacinė technika, įrangos konstrukcijos, veikimo principai, techninė priežiūra);
492. Pasirinkti ir pagrįsti tinkamiausią medicininio vaizdinimo metodiką (Bendrosios ir specialiosios patologijos žinios. Medicininių radiologinių procedūrų atlikimo metodikos ir protokolai. Vaizdo gavimo ir archyvavimo technologijos. Įstaigos kokybės kontrolės ir kokybės užtikrinimo sistemos nuostatai. Medicininių radiologinių procedūrų eigos pristatymas pacientui. Paciento identifikavimas, registravimas pacientų duomenų sistemoje. Paciento teisės. Specialisto atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai);
493. Atlikti kontrastinių ir radioaktyvių medžiagų įleidimą (Įvairaus amžiaus tarpsnių žmogaus anatomijos, fiziologijos, raidos psichologijos žinios. Aseptikos ir antiseptikos taikymo metodai. Radiofarmacinių medžiagų rūšys, cheminė struktūra, taikymo paskirtis, poveikis organizmui);
494. Atlikti procedūras, valdyti medicininės paskirties jonizuojančios spinduliuotės įrenginius (Metodikos konvencinei radiologijai, tomografiniams tyrimams, branduolinei medicinai, spindulinei terapijai atlikti. Medicininės radiologinės įrangos veikimo instrukcijos. Medicininės radiologinės įrangos testavimo įvertinimas. Profesinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir dokumentai. Priemonės, medžiagos medicininėms radiologinėms procedūroms atlikti ir įrangai, darbo vietai dezinfekuoti. Komandinis darbas. Radiacinės saugos reikalavimai, darbuotojų, pacientų ir gyventojų radiacinės saugos užtikrinimas);
495. Atlikti procedūras, valdyti medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrenginius (Metodikos ultragarso, magnetinio branduolinio rezonanso vaizdams gauti. Medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrangos veikimo instrukcijos. Medicininės paskirties nejonizuojančios spinduliuotės įrangos testavimo įvertinimas. Profesinę veiklą reglamentuojantys norminiai aktai ir dokumentai. Priemonės, medžiagos procedūroms atlikti ir įrangai, darbo vietai dezinfekuoti. Komandinis darbas. Procedūrų kokybės įvertinimas. Radiacinės saugos reikalavimai, darbuotojų, pacientų ir gyventojų radiacinės saugos užtikrinimas);
496. Apdoroti vaizdus, gautus atliekant medicininio vaizdinimo tyrimus (Rezultatų analizė ir interpretavimas, sprendimų dėl vaizdo kokybės priimtinumo priėmimas. Radiologinio vaizdo tinkamumo tolesnei analizei įvertinimo rodikliai. Medicininių radiologinių paslaugų rezultatų archyvavimo metodai);
497. Analizuoti treniruočių programas vaikams ir suaugusiesiems (Įvairiose sporto šakose naudojamo inventoriaus poreikio analizė. Sporto šakų technikų vertinimas (krepšinio, lengvosios atletikos, plaukimo ir t. t.). Treniruočių plano sudarymas, numatant treniruočių intensyvumą ir krūvį priklausomai nuo amžiaus ir meistriškumo. Sportuojančiųjų asmenų specifinių funkcinių galių ir limituojančių veiksnių analizavimas ir vertinimas. Naujausių sportininkų treniravimo, judamųjų gebėjimų lavinimo metodų taikymas);
498. Analizuoti ir vertinti asmens organizmo funkcines sąsajas (Naujausių sportininkų treniravimo, judamųjų gebėjimų lavinimo metodų taikymas ir analizė. Sportuojančių asmenų funkcinių galių vertinimas, individualizuotų fizinių krūvių pritaikymas ir operatyvus koregavimas esant poreikiui);
499. Tirti ir vertinti sportuojančių asmenų specifines funkcines galias ir ribojančius veiksnius (Individualizuotų fizinių krūvių sportuojantiems asmenims parengimas ir taikymas. Tinkamų mokymo ir judamųjų gebėjimų ugdymo metodų treniravimo tikslams pasiekti parinkimas. Sportinės technikos ir taktikos klaidų priežasčių identifikavimas bei tinkamas jų taisymo būdų koregavimas);
500. Analizuoti judesių valdymo priežastinius funkcinius ryšius (Šiuolaikinių sportininkų treniravimo principų, sportininkų daugiamečio treniravimo tarpsnių modelių taikymas. Sportininkų individualių parengtumo privalumų ir trūkumų, pagrindžiant sportininkų meistriškumo tobulėjimo kryptis, parinkimas);
501. Įvertinti ėminių tinkamumą tyrimams atlikti;
502. Paruošti tyrimams mėginius;
503. Dirbti su laboratorine įranga ir sveikatos priežiūros informacinėmis technologijomis;
504. Įvertinti tyrimų rezultatų atitiktį rekomenduojamos reikšmėms arba pamatinėms biologinėms vertėms;
505. Taikyti neatitikčių korekcijos ir prevencijos priemones;
506. Atpažinti ūminės psichozinės būsenos pacientą ir įtarti tikėtiną grėsmę paties ligonio ar aplinkinių žmonių sveikatai, gyvybei ar turtui;
507. Atpažinti agresyvų, sujaudintą, potencialiai pavojingą psichikos sutrikimų turintį pacientą ir numatyti elgesio su tokiu pacientu taktiką;
508. Atpažinti pacientą, kuriam būdingas suicidinis elgesys;
509. Atpažinti nepageidaujamas / patologines paciento organizmo reakcijas į paskirtą gydymą;
510. Vertinti teikiamų psichikos sveikatos slaugos paslaugų rezultatus ir efektyvumą bei siūlyti paslaugų kokybės gerinimo priemones;
511. Įvertinti pagal gydytojo pateiktą užsakymą konkrečiam pacientui pagamintų protezų funkcionalumą, burnos ir veido estetikos atitikimą ir smilkininio apatinio žandikaulio sąnario funkcijos atkūrimą;
512. Pagaminti protezus pagal gydytojo užsakymą, patarti dėl medicinos priemonių (prietaisų) techninių galimybių, konstrukcijos bei spalvos tinkamumo konkrečiam pacientui;
513. Įvairiomis metodikomis ir priemonėmis gaminti visų rūšių dantų ir žandikaulių protezus: išimamus įvairios fiksacijos protezus; neišimamus laikinos fiksacijos (laikinuosius) protezus ant nuosavų dantų; neišimamus laikinos fiksacijos (laikinuosius) protezus ant implantų; neišimamus nuolatinės fiksacijos ant nuosavų dantų protezus; neišimamus nuolatinės fiksacijos ant implantų protezus; išimamus įvairios fiksacijos ortodontinius aparatus ir prietaisus; neišimamus nuolatinės fiksacijos ortodontinius aparatus ir prietaisus;
514. Atlikti dentoalveolinių gipsinių ir skaitmeninių diagnostinių bei darbinių modelių analizę dėl jų atitikties gydytojo odontologo sudarytam dantų protezavimo planui.
515. Atlikti genetinius tyrimus ir interpretuoti jų rezultatus;
516. Kurti, diegti, prižiūrėti, gerinti laboratorijos kokybės vadybos sistemą;
517. Organizuoti ir atlikti laboratorinių genetinių tyrimų vidaus kokybės kontrolę, vertinti jos rezultatus, nustatyti neatitiktis, taikyti korekcinius ir prevencinius veiksmus;
518. Patikrinti ir, jei reikia, sukalibruoti laboratoriniams genetiniams tyrimams atlikti naudojamą laboratorinę įrangą ir medicinos priemones (prietaisus);
519. Atlikti vaistinių preparatų naudos ir rizikos vertinimą;
520. Apibendrinti cheminio tyrimo rezultatus ir formuluoti išvadas;
521. Atlikti nestandartines (sudėtingas) laboratorines procedūras, naudoti medžiagų sintezės ir analizės aparatūrą;
522. Atlikti cheminių junginių sintezę ar analizę;
523. Vykdyti fizikinius, cheminius, biologinius ir mikrobiologinius medžiagų tyrimus;
524. Atlikti individo, grupės, organizacijos psichologinį vertinimą;
525. Savarankiškai planuoti ir atlikti analitinius, modeliavimo ir eksperimentinius tyrimus;
526. Modeliuoti fizikinius procesus;
527. Įvertinti medžiaginių ir intelektualiųjų resursų poreikį fizikinėms problemoms spręsti;
528. Kurti produktus naudojant biotechnologinius metodus (pvz. genomika, baltymų sintezė, ląstelių ir audinių kultūros bei inžinerija, genų terapija, bioinformatika, nanobiotechnologija, savitvarkės sistemos ir mikro- bei nanosistemos, mikroskysčiai, baltymų charakterizavimas ir kristalizavimas, molekulių ir baltymų-ligandų modeliavimas, spektroskopija / masės spektroskopija);
529. Naudoti genomo redagavimo metodus ir kurti genetiškai modifikuotus ar sustiprintus organizmus (CRISP-Cas biologija ir taikymai, genetinis mikroorganizmų modifikavimas fermentų ar kitų produktų gamybai, genų terapija);
530. Naudodi rDNR technolgoijas perkeliant genetinę informaciją iš vienos rūšies į kitą, kuriant makromolekulinius vaistus;
531. Kurti personalizuotos medicinos ir tikslesnės diagnostikos bei gydymo sprendimus (naudojant molekulinės analizės metodus, identifikuojant ligų bei organizmo atsako į vaistą biomarkerius);
532. Laboratoriniuose tyrimuose naudoti bioanalizės įrankius kaip sensorius, zondus, masyvus, mikroskysčius ir t.t.;
533. Vykdyti kamieninių ląstelių tyrimus ir kurti kamieninėmis ląstelėmis paremtos terapijos sprendimus.
534. Naudoti ir analizuoti pirminius ir antrinius rašytinius ir (arba) vaizdinius ir (arba) žodinius šaltinius jų originalo kalba;
535. Bendrauti regiono kalba su specialistais ir visuomene sprendžiant profesinės veiklos uždavinius, pristatyti informaciją ir idėjas, pagal poreikį naudojant audiovizualines priemones;
536. Kalbėti, rašyti, skaityti ir suprasti studijuojamo regiono kalbą lygiu, atitinkančiu B2 pagal bendruosius Europos kalbų metmenis;
537. Tinkamai įvertinti dalykines situacijas ir pasirinkti kultūriškai priimtinus elgesio modelius.

________________________