PATVIRTINTA

Palangos miesto savivaldybės tarybos

2014 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T2-95

1 punktu

(Palangos miesto savivaldybės tarybos

2022 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. T2-213

redakcija)

PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Palangos miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) paskirtis – vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais-ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimus, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo.

2. Šios Taisyklės yra privalomos visiems Palangos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

3. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

4. Taisyklių nuostatų ir reikalavimų įgyvendinimas turi užtikrinti racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, tinkamą atliekų tvarkymo valstybinių užduočių ir finansinių įsipareigojimų vykdymą.

5. Šiomis Taisyklėmis siekiama atliekų tvarkymo sistemą plėsti taip, kad būtų mažinamas atliekų kiekis jų susidarymo vietoje, jas tvarkyti, tausoti gamtinius resursus, užkirsti kelią ligų plitimui, saugoti kraštovaizdį nuo fizinės ir cheminės taršos.

6. Atliekas naudoti ir šalinti šiose Taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama.

7. Taisyklės nereglamentuoja ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkymo, taip pat atliekų, kurios surenkamos komunalinių atliekų sistemą papildančiomis sistemomis, taip pat tokių atliekų ir šiukšlių tvarkymo, kuriam reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai.

8. Šios Taisyklės netaikomos gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekoms, netinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms, farmacinėms atliekoms, medicininėms atliekoms, gyvūninės kilmės atliekoms, pakartotinio naudojimo pakuotėms, srutoms, nuotekoms ir kitoms atliekoms, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

9. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

9.1. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

9.2. Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

9.3. Atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

9.4. Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

9.5. Atliekų naudojimas medžiagoms gauti – atliekų naudojimo veikla, apimanti atliekų paruošimą pakartotinai naudoti, jų perdirbimą ir užpildymą atliekomis, išskyrus atliekų naudojimą energijai gauti ir jų perdirbimą į medžiagas, kurios naudojamos kaip kuras arba su kuriomis atliekami kiti veiksmai siekiant gaminti energiją.

9.6. Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

9.7. Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.

9.8. Atskirai surenkamos atliekos – pagal rūšį ir pobūdį atskiriamos ir atskirai renkamos atliekos, įskaitant rūšiuojamuoju būdu renkamas atliekas.

9.9. Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

9.10. Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

9.11. Atliekos šalia konteinerio – atliekos, paliktos prie konteinerių ar konteinerių aikštelėje, ar šalia jos iki 5 m atstumu.

9.12. Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

9.13. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

9.14. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

9.15. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

9.16. Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

9.17. Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

9.18. Baterija (galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

9.19. Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal 9.2 papunktį yra atliekos.

9.20. Buityje susidarančios statybinės atliekos – atliekos susidarančios atliekant apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas.

9.21. Buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas.

9.22. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

9.23. Biologiškai skaidus plastikas – plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti ir galiausiai suskilti į anglies dioksidą (CO₂), biomasę ir vandenį ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti jas kompostuojant ar anaerobiškai skaidant.

9.24. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

9.25. Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

9.26. Buityje susidarančios pavojingos atliekos – namų ūkyje, smulkiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis: galvaniniai elementai, akumuliatoriai, pasenę vaistai, buitinės chemijos produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos, gyvsidabrio turinčios atliekos, kitos pavojingos atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą.

9.27. Didelių gabaritų atliekos (toliau – DGA) – komunalinių atliekų sraute susidarančios didelių gabaritų atliekos (pvz.: baldai, langai, durys, buitinė technika ir pan.).

9.28. Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.

9.29. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal 9.2 papunktį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

9.30. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

9.31. Gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis – daugiašalė sutartis tarp savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.

9.32. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

9.32.1. Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir (ar) gaminius pakuoja arba

9.32.2. pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

9.32.3. gamina arba užsako projektuoti ar pagaminti elektros ir elektroninę įrangą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones; arba iš kitų tiekėjų gautą ir savo vardu ar paženklintą savo ženklu įrangą atlygintinai perleidžia kitam asmeniui naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones (perpardavėjas nėra laikomas gamintoju, jeigu atlygintinai perleidžia kitam asmeniui įrangą, paženklintą kito gamintojo ženklu) arba

9.32.4. gamina transporto priemones ar verslo tikslais jas importuoja į valstybę narę arba

9.32.5. yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje, vykdydamas profesinę veiklą gamina, užpildo, parduoda ir (ar) pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip ji apibrėžta 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB, 4 straipsnio 1 dalies 28 punktu.

9.33. Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas (toliau – gamintojo atsakomybės principas) – gamintojams ir importuotojams taikomas principas, pagal kurį gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų vidaus rinkai tiekiamų gaminių ir pakuočių poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.

9.34. Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

9.34.1. importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) ir gaminių pripildytas pakuotes į Lietuvos Respublikos teritoriją arba

9.34.2. importuoja ir (ar) iš kitos valstybės įveža ir pirmą kartą verslo tikslais tiekia baterijas ar akumuliatorius (įskaitant į prietaisus ar transporto priemones įmontuotas baterijas ar akumuliatorius) Lietuvos Respublikos rinkai, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

9.34.3. iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pirmą kartą verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia elektros ir elektroninę įrangą, naudodamas bet kokias, taip pat nuotolinio ryšio, priemones, arba

9.34.4. yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir kuris, naudodamas nuotolinio ryšio priemones, Lietuvos Respublikos buitinės ar ne buitinės elektros ir elektroninės įrangos vartotojams tiesiogiai parduoda elektros ir elektroninę įrangą, arba

9.34.5. iš kitos valstybės narės įveža ir verslo tikslais Lietuvos Respublikos rinkai tiekia transporto priemones arba

9.34.6. yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje ir, nepaisant naudojamo pardavimo būdo, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje, vykdydamas profesinę veiklą iš kitos valstybės narės ar trečiosios šalies įveža ir pateikia Lietuvos Respublikos rinkai vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba

9.34.7. yra įsisteigęs valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje ir nuotolinio ryšio priemonėmis, be kita ko, pagal nuotolines sutartis, kaip apibrėžta Civilinio kodekso 6.228⁸ straipsnio 1 dalyje, vykdydamas profesinę veiklą vartotojams, įskaitant tuos, kurie nėra privatūs namų ūkiai, kitoje valstybėje narėje tiesiogiai parduoda vienkartinius plastikinius gaminius, užpildytus vienkartinius plastikinius gaminius ar žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, išskyrus asmenis, vykdančius žvejybos veiklą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 28 punkte, arba

9.34.8. iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo (finansinės nuomos) būdu įsigyja į Lietuvos Respublikos teritoriją importuotus ir (ar) įvežtus šios dalies 1–7 punktuose išvardytus gaminius ir (ar) gaminių pripildytas pakuotes. Šiuo atveju lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jeigu lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama, šiuo Įstatymu importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo (finansinės nuomos) gavėjo, perima lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikianti finansų įstaiga.

9.35. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

9.36. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą.

9.37. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

9.38. Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.

9.39. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

9.40. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

9.41. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas.

9.42. Koncesijos sutartis – rašytinė sutartis, pagal kurią koncesijos suteikėjas sutartyje nustatytomis sąlygomis koncesininkui tam tikram laikui atlygintinai perduoda teisę naudotis Lietuvos Respublikos koncesijos įstatyme nustatytais koncesijos objektais.

9.43. Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas vadovaujantis 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“.

9.44. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.

9.45. Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.

9.46. Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

9.47. Neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

9.48. Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

9.49. Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

9.50. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

9.51. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

9.52. Pateikimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio kiekvienas pirmasis tiekimas valstybės narės rinkai.

9.53. Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede.

9.54. Plastikas – medžiaga, kurią sudaro polimeras, kaip jis apibrėžtas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, 3 straipsnio 5 punkte, ir į kurią gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų bei kuri gali būti galutinių produktų pagrindinė struktūrinė sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus.

9.55. Pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

9.56. Prekiautojas atliekomis – už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

9.57. Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

9.57.1. atliekų kiekį, įskaitant, kai produktas naudojamas pakartotinai ar pailginamas jo gyvavimo ciklas;

9.57.2. susidariusių atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;

9.57.3. pavojingųjų medžiagų kiekį produktuose ir medžiagose.

9.58. Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

9.59. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienerius metus.

9.60. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

9.61. Sąvartyno operatorius – sąvartyną eksploatuojanti ir prižiūrinti įmonė.

9.62. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.

9.63. Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).

9.64. Vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

9.65. Žvejybos įrankis – žvejyboje arba akvakultūroje naudojamas daiktas ar įrenginys, skirtas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti, sugauti ar auginti, arba jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys, skirtas tokiems jūrų biologiniams ištekliams privilioti, sugauti ar auginti.

9.66. Žvejybos įrankių atliekos – žvejybos įrankiai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant bet kurias atskiras jų dalis ar medžiagas, kurios buvo tokių žvejybos įrankių dalys ar kurios buvo prie jų pritvirtintos, kai jie buvo išmesti, įskaitant, kai jie buvo apleisti ar pamesti.

III SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

10. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima visą Savivaldybės administruojamą teritoriją. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priskiriamos tvarkyti:

11.1. mišrios komunalinės (likusios po rūšiavimo) atliekos;

11.2. pakuočių atliekos, įskaitant antrines žaliavas;

11.3. biologinės atliekos, įskaitant maisto atliekas;

11.4. didelių gabaritų atliekos;

11.5. buityje susidarančios statybinės atliekos;

11.6. buityje susidarančios tekstilės atliekos;

11.7. buityje susidarančios pavojingosios atliekos;

11.8. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

11.9. kitos komunalinių atliekų sraute susidarančios atliekos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

12. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos:

12.1. atliekos, kurioms netaikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

12.2. atliekos, kurių turėtojams yra išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK leidimas) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, arba taršos leidimai;

12.3. atliekos, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą nepriskiriamos komunalinėms atliekoms.

13. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.

14. Komunalinių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų turėtojams organizuojamas taip, kad būtų mažinamas atliekų susidarymas, skatinamas komunalinių atliekų rūšiavimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.

15. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos lėšomis, išskyrus apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą.

16. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų ir šiukšlių tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Faktą, kad atliekos priskiriamos bešeimininkėms, privalo patvirtinti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius arba Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

17. Savivaldybės teritorijoje plėtojami trys pagrindiniai komunalinių atliekų surinkimo būdai:

17.1. atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, naudodami konteinerius; konteineriuose sukauptas atliekas surenka ir išveža atliekų vežėjas;

17.2. atliekų turėtojai išrūšiuotas atliekas savarankiškai pristato į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r.;

17.3. atliekų turėtojai išrūšiuotas atliekas savarankiškai pristato licencijuotiems šių atliekų tvarkytojams.

18. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

19. Savivaldybės teritorijoje surinktos mišrios komunalinės ir didelių gabaritų atliekos šalinamos Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne. Biologinės atliekos pristatomos į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r.

20. Savivaldybės teritorijoje surinktos antrinės žaliavos, gaminių ir pakuočių, pavojingosios ir kitos Taisyklių 19 punkte neapibrėžtos atliekos perduodamos šias atliekas perdirbančioms/utilizuojnačioms įmonėms, atitinkančioms Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

IV SKYRIUS

ATLIEKŲ TURĖTOJŲ PAREIGOS IR TEISĖS

21. Atliekų turėtojai turi teisę:

21.1. gauti tinkamas, Taisyklėse nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas;

21.2. teikti Savivaldybei ir (arba) atliekų vežėjui pasiūlymus dėl Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;

21.3. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

21.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos lengvatomis, jei tai nustatyta Palangos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose (toliau – Nuostatai);

21.5. kreiptis į atliekų vežėją dėl naujo ar papildomo (-ų) konteinerio (-ių) pastatymo ar nuėmimo jam priklausančio nekilnojamojo turto objekto teritorijoje;

21.6. kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl atliekų vežėjo neveikimo ar netinkamo veikimo, dėl konteinerių stovėjimo vietos pakeitimo;

21.7. informuoti atliekų vežėją, Savivaldybės administraciją apie pastebėtą Taisyklių reikalavimų pažeidimą ar nevykdymą;

21.8. kurti savanoriškas iniciatyvines grupes ar bendruomenes, kurios padėtų Savivaldybei įgyvendinti šių Taisyklių reikalavimus;

21.9. surinkus visų daugiabučių namų, kuriems priskirta bendro naudojimo atliekų surinkimo aikštelė su antžeminiais konteineriais, gyventojų daugumos (50 proc. + 1 balsas) pritarimus kreiptis į Savivaldybės administraciją dėl bendro naudojimo aikštelės perkėlimo į kitą gyventojų pasirinktą vietą.

22. Atliekų turėtojai privalo:

22.1. siekti mažinti komunalinių atliekų susidarymą;

22.2. naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

22.3. laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio metinę vietinę rinkliavą, laikytis kitų Nuostatų reikalavimų;

22.4. kreipiantis dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerio pastatymo atliekų vežėjui pateikti su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi suderintą teritorijų planavimo dokumentą ar statybos techninio projekto dalį, kurioje nurodyta atliekų surinkimo konteinerių pastatymo vieta, konteinerių kiekis ir tūris;

22.5. jų poreikiams skirtus konteinerius laikyti nuosavybės teise priklausančiose/valdomose teritorijose;

22.6. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį; nepalikti šalia konteinerių jokių atliekų;

22.7. rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje, t. y. atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalą, didelių gabaritų, biologines, maisto, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos, statybos ir griovimo atliekas, naudotas padangas ir nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Laikytis atliekų rūšiavimo instrukcijų ir rekomendacijų;

22.8. didelių gabaritų, biologines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas perduoti atliekų surinkėjui šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;

22.9. prieš išmetant mišrias komunalines bei maisto atliekas į konteinerį, jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius. Rekomenduojama naudoti savaime suyrančius maišelius;

22.10. uždaryti konteinerių dangčius po komunalinių atliekų išmetimo į konteinerius;

22.11. užtikrinti, kad atliekų surinkėjas netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių:

22.11.1. konteinerių ištuštinimo dieną individualaus naudojimo konteinerius turi išridenti į atliekų surinkėjo nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežis;

22.11.2. atliekų turėtojai, naudojantys kolektyvius konteinerius, stovinčius uždaroje teritorijoje, atliekų surinkimo metu turi užtikrinti šiukšliavežio privažiavimą prie atliekų konteinerių, t. y. konteinerių aikštelėse ir jų ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių;

22.11.3. vykstant kelio remontui, individualius atliekų konteinerius atliekų turėtojai turi išridenti į artimiausią šiukšliavežiui privažiuojamą vietą;

22.12. rūpintis jiems suteiktų komunalinių atliekų konteinerių priežiūra bei remontu, plauti, dezinfekuoti tokius konteinerius, jeigu su atliekų vežėju nesusitarta kitaip.

23. Už aplinkos prie konteinerių aikštelės ar stovėjimo vietos nuolatinę priežiūrą bei švarą ir tvarką atsako atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai.

24. Atliekų turėtojai ir (ar) teritorijų valymo paslaugų teikėjai žiemos metu privalo užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse ir (ar) konteinerių stovėjimo vietose būtų valomas sniegas ir ledas.

25. Atliekų turėtojams draudžiama:

25.1. maišyti komunalines atliekas su kitos rūšies atliekomis;

25.2. savavališkai keisti konteinerio stovėjimo vietą, juos statyti valstybinėje žemėje;

25.3. užstatyti autotransporto priemonėmis komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;

25.4. presuoti ar grūsti atliekas į konteinerius;

25.5. dėti mišrias komunalines, buityje susidarančias pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas, statybos ir griovimo atliekas, antrines žaliavas prie konteinerių, išskyrus šiose Taisyklėse apibrėžtus atvejus;

25.6. dėti į konteinerius žemės gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas; buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; dėti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didžiąsias, statybos ir griovimo bei biologines atliekas;

25.7. rašinėti, piešti ar kitaip terlioti, gadinti konteinerius;

25.8. imti antrines žaliavas iš antrinių žaliavų surinkimo konteinerių;

25.9. deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo nuostatomis.

V SKYRIUS

ATLIEKŲ VEŽĖJO PAREIGOS IR TEISĖS

26. Atliekų vežėjas vykdo Savivaldybės reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti, ir yra atsakingas už atliekų surinkimo bei tvarkymo sistemos funkcionavimą ir plėtrą Savivaldybės teritorijoje.

27. Atliekų vežėjas teikia komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, naudodamasis savo ir Savivaldybės įranga. Naudojantis ne savo įranga, būtina sudaryti įrangos nuomos sutartį.

28. Atliekų vežėjas, vykdydamas atliekų surinkimą ir vežimą iš atliekų surinkimo priemonių, turi:

28.1. surinkti visas atliekas, leistinas šalinti konkrečioje atliekų surinkimo priemonėje;

28.2. surinkus atliekas, atliekų surinkimo priemones palikti pradinėje jų išvežimui skirtoje vietoje (surinkimo priemonės vietą, skirtą atliekų išvežimui, atliekų vežėjas suderina su atliekų turėtoju);

28.3. surinkti surinkimo ir vežimo metu išsibarsčiusias atliekas.

29. Atliekų vežėjas teikdamas paslaugas gali netuštinti atliekų konteinerių, kai:

29.1. atliekų turėtojas nepristato atliekų surinkimo priemonių į suderintą vietą nustatytu laiku;

29.2. atliekų vežėjo personalui yra kliūčių ar grėsmių, kurios neleidžia ar trukdo suteikti Paslaugą;

29.3. atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų tvarkymo taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai;

29.4. dėl objektyvių priežasčių, nustatytų Taisyklėse, neįmanomas privažiavimas prie atliekų turėtojo.

30. Nesurinkus atliekų iš atliekų surinkimo priemonių dėl 29 punkte nustatytų priežasčių, atliekų vežėjas turi registruoti atliekų vežėjo nustatyta tvarka kiekvieną tokį atvejį ir informuoti atliekų turėtoją. Jeigu tokie atvejai kartojasi, atliekų vežėjas turi informuoti Savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyrių.

31. Atliekų vežėjas turi teisę:

31.1. teikti pasiūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

31.2. teikti pasiūlymus dėl bendrojo naudojimo atliekų surinkimo aikštelių vietų;

31.3. vykdyti autonominį vaizdo stebėjimą konteinerių aikštelėse;

31.4. patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;

31.5. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų;

31.6. išvežti atliekų surinkimo konteinerius, jeigu jie ne atliekų surinkimo dieną stovi valstybinėje žemėje, trukdo pėsčiųjų ar autotransporto priemonių eismui. Tokius atvejus atliekų vežėjas turi registruoti atliekų vežėjo nustatyta tvarka ir informuoti atliekų turėtoją, jeigu įmanoma jį identifikuoti, bei Savivaldybės administracijos Ūkio ir turto skyrių;

31.7. paėmus konteinerius Taisyklių 31.6 papunktyje nustatytais atvejais imti atliekų vežėjo patvirtintą bei su Savivaldybės administracija suderintą nustatyto dydžio mokestį už pakartotinį atliekų surinkimo konteinerio atvežimą į atliekų turėtojo nurodytą vietą.

32. Atliekų vežėjas privalo:

32.1. būti registruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, turi turėti Leidimą užsiimti atitinkama veikla bei vykdyti pirminę atliekų apskaitą;

32.2. vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas atliekas surinkti atskirai;

32.3. nemokamai pateikti atliekų turėtojams visą reikiamą komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų/ pakuočių atliekų surinkimo antžeminių konteinerių kiekį ir įvairovę, sudaryti galimybę atliekų turėtojams rūšiuoti komunalines atliekas ir antrines žaliavas;

32.4. pakeisti netinkamas naudoti atliekų surinkimo priemones be papildomo mokesčio nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas Paslaugos teikimas. Jei surinkimo priemonė netinkama naudoti tapo dėl atliekų turėtojo kaltės, priemonė keičiama už atskirą mokestį pagal atliekų vežėjo nustatytą tvarką;

32.5. pateikti Savivaldybei ir vietinėje spaudoje informaciją apie antrinių žaliavų, biologinių, buityje susidarančių pavojingų atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimą ir grafiką (važiavimo datą, sustojimo vietas ir laiką) ne rečiau kaip 3 kartus per metus;

32.6. konteinerius tuštinti tokiu dažnumu, kad komunalinių atliekų surinkimo konteineriai nebūtų perpildyti; atliekų surinkimo konteinerio dangtis turi būti laisvai uždaromas, o atliekų turėtojai turi turėti galimybę atliekas laisvai išmesti į atliekų surinkimo konteinerius;

32.7. esant reguliariai perpildytoms atliekų surinkimo priemonėms ne dėl Atliekų vežėjo kaltės, Atliekų vežėjas turi siūlyti atliekų turėtojui ar jo atstovui papildomas atliekų surinkimo priemones;

32.8. registruoti ir nagrinėti gautus pranešimus, prašymus ir skundus, susijusius su atliekų surinkimu, vežimu ir tvarkymu, ir ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas teikti atsakymus pareiškėjams, nurodant sprendimų apskundimo galimybę Savivaldybės administracijai, bei imtis priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti;

32.9. nerinkti mišrių komunalinių atliekų iš įmonių ir organizacijų, jeigu jose yra gamybos atliekų; apie tokį atvejį turi būti informuojama Savivaldybės administracija, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos;

32.10. fiksuoti atliekų paėmimo faktą iš atliekų turėtojų, deklaruojančių susidarančių atliekų kiekį pagal BĮ Palangos miesto rinkliavų centro pateiktą sąrašą. Šią informaciją teikti BĮ Palangos mieto rinkliavų centrui ne rečiau kaip 1 kartą per 6 mėnesius;

32.11. gavus atliekų turėtojo prašymą, per 5 darbo dienas aprūpinti nurodyto dydžio konteineriais bei juos pastatyti su Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi suderintoje vietoje;

32.12. atliekų vežėjas turi reguliariai plauti ir (ar) dezinfekuoti bendro naudojimo komunalinių atliekų surinkimo konteinerius vadovaudamasis higienos reikalavimais ir Savivaldybės nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku. Dezinfekavimui naudojami biocidai turi atitikti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus. Individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius turi plauti atliekų turėtojai arba atliekų vežėjai pagal atskirą susitarimą už papildomą mokestį;

32.13. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 3 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar stovėjimo vietą;

32.14. vykdyti antrinių žaliavų bei pakuočių atliekų, didžiųjų, biologinių atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš atliekų turėtojų apvažiavimo ar kitu būdu pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką;

32.15. ne rečiau nei kartą per ketvirtį informuoti atliekų turėtojus, Savivaldybės administraciją apie antrinių žaliavų bei kitų komunalinių atliekų, surenkamų apvažiavimo būdu, surinkimo ir išvežimo grafikus. Grafikus atliekų surinkėjai privalo skelbti įvairiomis informavimo priemonėmis, įskaitant ir spaudoje teikiamą informaciją bei informaciją daugiabučių gyvenamųjų namų skelbimų lentose. Buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo ir išvežimo grafike turi būti nurodyta šių atliekų surinkimo vieta, data ir laikas. Komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus nuolat skelbti interneto tinklalapyje;

32.16. informuoti atliekų turėtojus, naudojančius individualius konteinerius, apie mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir išvežimo grafikus;

32.17. pasibaigus pusmečiui, per 15 dienų Savivaldybės administracijai pateikti informaciją apie Savivaldybės teritorijoje surinktų ir perduotų apdoroti visų komunalinių atliekų, naudotų padangų bei antrinių žaliavų ir kitų rūšių atliekų kiekį;

32.18. tuštinant mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius laikytis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Palangos miesto triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių;

32.19. ištuštinus konteinerius, uždaryti konteinerių dangčius ir konteinerius pastatyti į nustatytą konteinerių stovėjimo vietą ar aikštelę;

32.20. prieš įsigydami konteinerius komunalinėms atliekoms rinkti, suderinti su Savivaldybės administracija įsigyjamų konteinerių išvaizdą;

32.21. nustatyta tvarka teikti atliekų apskaitos ataskaitas, teikti informaciją atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, Savivaldybės administracijai;

32.22. įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją;

32.23. rinkti, kaupti informaciją, reikalingą vietinės rinkliavos dydžiui tikslinti, bei teikti ją Savivaldybės administracijai;

32.24. vykdyti Paslaugos kokybės stebėseną pagal Savivaldybės nustatytus reikalavimus;

32.25. vykdydamas Paslaugos kokybės stebėseną, atliekų vežėjas turi registruojamų atliekų turėtojų kreipimųsi pagrindu kas mėnesį rengti Paslaugos kokybės stebėsenos suvestines, kur būtų pateiktas gautų, pagrįstų, nepagrįstų kreipimųsi skaičius; pagal grafiką suteiktų ir nesuteiktų paslaugų santykis. Paslaugos kokybės stebėsenos suvestines atliekų vežėjas turi teikti Savivaldybei;

32.26. laikytis kitų šiose Taisyklėse nenurodytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų.

33. Atliekų vežėjui draudžiama:

33.1. maišyti atskirai surinktas komunalines atliekas su kitomis atliekų rūšimis bei antrinėmis žaliavomis;

33.2. maišyti atskirai išrūšiuotas antrines žaliavas;

33.3. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą.

VI SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS PAREIGOS IR TEISĖS

34. Savivaldybė rengia ir tvirtina Savivaldybės atliekų tvarkymo planą ir Savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, priima Savivaldybės administruojamoje teritorijoje privalomus sprendimus atliekų tvarkymo klausimais ir skelbia juos spaudoje bei kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijoje.

35. Savivaldybė įveda ir tvirtina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, jos dydį bei šios vietinės rinkliavos nuostatus.

36. Savivaldybė yra atsakinga už atliekų, kurių turėtojo neįmanoma nustatyti arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą.

37. Savivaldybė dalyvauja organizuojant ir plėtojant regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, o taip pat užtikrinant regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių Savivaldybės teritorijoje vykdymą.

38. Savivaldybė vykdo atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę pagal nustatytą tvarką.

39. Savivaldybė kontroliuoja, kad gautos lėšos už atliekų tvarkymą bus panaudotos tik atliekų tvarkymo sistemai eksploatuoti ir vystyti.

40. Savivaldybė kartu su atliekų vežėju vykdo atliekų turėtojų švietimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje.

41. Savivaldybė turi teisę nutraukti sutartį su atliekų vežėju, kuris nevykdo nustatytų užduočių, sistemingai nesilaiko sutarties sąlygų ir reikalavimų, teikia nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalina rastų trūkumų ir pažeidimų.

42. Siekdama užtikrinti geros kokybės ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems Savivaldybės teritorijos gyventojams, Savivaldybė privalo su gamintojais ir importuotojais, jų įsteigtomis organizacijomis sudaryti sutartis, numatytas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 16 punkte.

VII SKYRIUS

KONTEINERINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

43. Komunalinės atliekos renkamos į Lietuvos Respublikoje galiojančius standartus atitinkančius, techniškai tvarkingus konteinerius. Atliekų surinkimo priemonių, skirtų individualių namų valdų savininkams, talpa – 0,24 kub. m, 0,12 kub. m, o skirtų kolektyviniam naudojimui talpa – 1,1 kub. m, 3 kub. m, 5 kub. m. Atliekoms rinkti negali būti naudojami sulaužyti, sulankstyti, surūdiję, apdegę, neužsidarantys konteineriai. Ant kiekvieno konteinerio turi būti nurodyta konteinerių naudojimo paskirtis ir atliekų surinkėjo rekvizitai.

44. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą atliekos surenkamos bendrojo naudojimo atliekų surinkimo aikštelėse arba individualiam naudojimui skirtais konteineriais.

45. Valstybinėje žemėje bendrojo naudojimo atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos miesto dalyse, kuriose vyrauja gyvenamieji daugiabučiai namai, kurie neturi suformuotų žemės sklypų. Komunalinių atliekų surinkimo bendro naudojimo aikštelės įrengiamos ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo gyvenamųjų daugiabučių namų. Atstumas iki atliekų surinkimo aikštelės nustatomas matuojant tiesia linija nuo daugiabučio namo, kuris yra arčiausiai konteinerių aikštelės, kampo.

46. Garažų, sodininkų bendrijose bendro naudojimo atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos valstybinėje žemėje ne didesniu kaip 150 metrų atstumu nuo bent vieno įvažiavimo (arba kelių įvažiavimų, jeigu reikia). Atstumas iki konteinerių aikštelės nustatomas matuojant tiesia linija nuo bendrojo naudojimo objekto, kuris yra arčiausiai konteinerių, kampo.

47. 45 ir 46 Taisyklių punktuos neapibrėžtais atvejais atliekų surinkimo konteineriai statomi teritorijų planavimo dokumentuose bei statinių techniniuose projektuose, suderintuose su Savivaldybės administracija, numatytose vietose.

48. Savivaldybėje naudojami šios paskirties konteineriai:

48.1. bendrojo naudojimo konteineriai:

48.1.1. mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteineris;

48.1.2. stiklo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

48.1.3. plastiko ir metalo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

48.1.4. popieriaus ir kartono pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

48.1.5. maisto atliekų konteineris;

48.1.6. tekstilės atliekų konteineris;

48.2. individualaus naudojimo konteineriai:

48.2.1. mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteineris;

48.2.2. bendras visų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

48.2.3. biologinių atliekų konteineris;

48.2.4. maisto atliekų konteineris.

49. Konteinerių aikštelėje esančių konteinerių sudėtį ir konteinerių rūšis konkrečioje vietoje nustato atliekų vežėjas.

50. Rengiant detaliuosius planus, techninius projektus ir vykdant daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties statinių rekonstrukcijos ar statybos darbus, privaloma numatyti ir (ar) įrengti mišrių komunalinių atliekų (pagal poreikį – ir maisto atliekų), pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų bei maisto atliekų surinkimo konteinerių aikšteles.

51. Minimalus atliekų surinkimo konteinerių ištuštinimo dažnis yra:

51.1. mišrių komunalinių atliekų konteinerių – ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

51.2. pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių – ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

51.3. tekstilės atliekų – ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį;

51.4. biologinių atliekų konteinerių – ne rečiau kaip kartą per 1 mėnesį.

52. Bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų užpildytus konteinerius Vežėjas privalo ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės administracijos nurodymu.

VIII SKYRIUS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

53. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos antžeminiais arba požeminiais konteineriais bei perduodamos tvarkyti į Klaipėdos regioninį sąvartyną, esantį Ketvergių g. 2, Dumpių k., Klaipėdos r. Šio sąvartyno administratorius – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – UAB „KRATC“).

54. Atliekų turėtojai į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius gali dėti tik po pirminio rūšiavimo likusias atliekas.

55. Individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi įmonės, įstaigos, organizacijos, individualiame gyvenamajame name gyvenantys asmenys bei kiti atliekų turėtojai, turintys galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai. Atliekų turėtojai individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius šių atliekų išvežimo dieną atliekų surinkėjo nurodytu laiku turi išridenti į nurodytas vietas, prie kurių šiukšliavežis gali laisvai privažiuoti. Tie atliekų turėtojai, kurie neturi galimybės išsiridenti konteinerių dėl didelio atstumo nuo atliekų susidarymo vietos iki konteinerio ištuštinimo vietos, naudojasi kolektyviniais konteineriais kartu su kitais atliekų turėtojais. Sodininkų bendrijose gyvenantys asmenys individualiais mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi tik atliekų vežėjui nustačius, kad atliekų surinkėjas gali privažiuoti prie atliekų turėtojo.

56. Bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais naudojasi daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojai, sodininkų ir garažų bendrijų nariai bei kiti atliekų turėtojai, neturintys galimybės kaupti komunalinių atliekų atskirai.

57. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo, konteineriai gali stovėti Savivaldybės administracijos nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje. Konteineriai gali stovėti visuomeninės paskirties statinių, įrengtų pagal STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ reikalavimus, patalpose ir gyvenamųjų pastatų, įrengtų pagal STR. 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, patalpose.

58. Mišrios komunalinės atliekos iš atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami savivaldybės ir atliekų vežėjo interneto svetainėse.

IX SKYRIUS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

59. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos surenkamos į individualaus naudojimo arba bendrojo naudojimo konteinerius, įrengtus tam skirtose vietose.

60. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 1 priede.

61. Naudojami tam tikros spalvos bendrojo naudojimo konteineriai arba konteineriai pažymimi atitinkamos spalvos informaciniais ženklais:

61.1. popieriaus ir kartono – mėlynos spalvos;

61.2. plastiko, metalo, visoms likusioms pakuočių atliekoms – geltonos spalvos;

61.3. stiklo pakuočių – žalios spalvos;

61.4. individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai – geltonos spalvos.

62. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas pakuočių atliekų vežėjas aptarnauja:

62.1. daugiabučius namus, kurie aprūpinami bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais;

62.2. individualių namų valdas, kurios aprūpinamos individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais arba bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais;

62.3. naudojamus negyvenamosios paskirties pastatus, kurie aprūpinami individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais arba bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais;

62.4. kitus viešus objektus ir teritorijas, įskaitant garažų ir sodininkų bendrijas, kurie aprūpinami bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais.

63. Visi individualių namų gyventojai gali papildomai naudotis bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais.

64. Visi fiziniai asmenys gali pakuočių atliekas ir antrines žaliavas nemokamai pristatyti į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r.

65. Ne gamybinę ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, išskyrus švietimo ir ugdymo įstaigas, privalo tvarkyti pakuočių atliekas ir antrines žaliavas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tik suderinus su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ šiems juridiniams asmenims gali būti leidžiama naudotis Savivaldybės sukurta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistema.

66. Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.

67. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.

68. Informacija apie Palangos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančią pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistemą skelbiama Savivaldybės svetainėje pagal gamintojų ir importuotojų pateiktą informaciją apie papildančią sistemą.

X SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR SUTVARKYMAS

69. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pavojingųjų atliekų informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 5 priede.

70. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos iš atliekų turėtojų nemokamai surenkamos apvažiavimo būdu pagal atliekų surinkėjo parengtą ir su Savivaldybės administracija suderintą bei iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Buityje susidarančias pavojingas atliekas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną.

71. Atliekų turėtojai gali buityje susidarančias pavojingąsias atliekas nemokamai pristatyti į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r.

72. Buityje susidarančias pavojingąsias atliekas draudžiama dėti į konteinerius ar šalia jų.

73. Pavojingųjų atliekų turėtojai privalo atliekas perduoti tvarkyti tik toms įmonėms, kurios turi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas licencijas tvarkyti pavojingas atliekas.

74. Pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus.

75. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti baterijų ir akumuliatorių atliekas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

76. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.

77. Asbesto turinčias atliekas atliekų turėtojai savo lėšomis privalo pristatyti į Klaipėdos regioninį sąvartyną, esantį Ketvergių g. 2, Dumpių k., Klaipėdos r.

78. Juridiniai asmenys pavojingąsias atliekas tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

XI SKYRIUS

BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

79. Komunalinių atliekų sraute susidarančių kompostuojamųjų ir maisto atliekų informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 ir 3 prieduose.

80. Biologinės atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką, kuris turi būti suderintas su Savivaldybės administracija, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Biologines atliekas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padeda prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių apie tai iš anksto informavę atliekų vežėją. Atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ir (ar) genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 m dalimis, o sugrėbtus medžių ir krūmų lapus turi sudėti į maišus, jeigu neturi žaliosioms atliekoms skirtų konteinerių.

81. Susikaupus didesniam nei 240 l žaliųjų atliekų kiekiui (po želdinių genėjimo, kirtimo, lapų grėbimo, šienavimo), atliekų turėtojas turi informuoti atliekų vežėją. Atliekų turėtojas už papildomą atliekų vežėjo nustatytą mokestį gali paprašyti laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti su užrašu „žaliosios atliekos“. Laikino naudojimo konteineris negali stovėti ilgiau nei tris kalendorines dienas. Už šio konteinerio stovėjimo trukmę atsako atliekų surinkėjas. Konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsako konteinerį užsakęs asmuo.

82. Atliekų turėtojai yra skatinami kompostuoti biologines atliekas savo teritorijose. Atliekų turėtojai turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose kompostavimo įrenginiuose ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis. Turint gretimo sklypo naudotojo rašytinį sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo.

83. Biologines atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų, antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

84. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekų (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant įrenginiuose), kitaip panaudoti (pvz., energijai gauti) visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas sutartiniais pagrindais atliekų apdorojimo įmonei ar atliekų vežėjui. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

85. Palangos miesto gyventojų atskirtos maisto atliekos bus pradedamos tvarkyti atsiradus galimybei Klaipėdos regione perdirbti/ apdoroti Taisyklių 3 priede nurodytas atliekas.

86. Maisto atliekų informacinis sąrašas pateiktas šių Taisyklių 3 priede.

87. Maisto atliekas Atliekų vežėjas surinks iš bendrojo naudojimo konteinerių bei individualaus naudojimo konteinerių. Maisto atliekų surinkimui naudojami rudos spalvos individualaus naudojimo konteineriai, bendrojo naudojimo konteineriai pažymimi rudos spalvos informaciniais ženklais.

88. Maisto atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami Savivaldybės bei atliekų vežėjo interneto svetainėje.

XII SKYRIUS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

89. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų surinkėjo viešai paskelbtą grafiką, kuris turi būti suderintas su Savivaldybės administracija, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Didžiąsias atliekas atliekų turėtojai tiesiogiai perduoda atliekų surinkėjui šių atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną prieš šių atliekų surinkimą tvarkingai padeda prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

90. Didelių gabaritų atliekas atliekų turėtojai nemokamai gali pristatyti į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r.

91. Atliekų turėtojui pageidaujant (žodžiu, raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų atliekų surinkimo papildomos paslaugos, Atliekų vežėjas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informuodamas besikreipiantį atliekų turėtoją.

92. Buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas draudžiama dėti šalia konteinerių, išskyrus 89 punkte numatytus atvejus.

XIII SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

93. Buityje susidarančių statybinių atliekų informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 4 priede.

94. Šios Taisyklės reglamentuoja statybos ir griovimo atliekų, susidarančių atliekant smulkius patalpų statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybos leidimas ar rašytinis pritarimas statinio projektui, tvarkymą.

95. Statybos ir griovimo atliekas atliekų turėtojai iki 250 kg per metus/ asmeniui nemokamai gali pristatyti į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r., pagal aikštelės administratoriaus nustatytą tvarką.

96. Statybos ir griovimo atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, didžiosioms bei žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius ar šalia jų.

97. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių statybinių atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą Atliekų vežėjui dėl mokamos individualios buityje susidarančių statybinių atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Atliekų vežėjo patvirtintomis kainomis (įkainiais).

98. Kitų statybos ir griovimo atliekų surinkimas ir tvarkymas nėra įskaičiuotas į Vietinę rinkliavą. Šios atliekos surenkamos ir (ar) apdorojamos sutartiniais pagrindais už papildomą mokestį. Atliekų turėtojai statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei patys arba per atliekų vežėją. Atliekų turėtojai, perdavę atliekas šias atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą, atliekų perdavimo–priėmimo aktą). Atliekų turėtojai šiuos dokumentus turi saugoti ne trumpiau nei 3 metus.

99. Atliekų turėtojai, dėdami statybos ir griovimo atliekas į jiems skirtus konteinerius, privalo užtikrinti, kad pastato aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių.

100. Paprastojo remonto darbų metu susidarančios pavojingosios atliekos (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai ar medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto, gyvsidabrio ir (ar) kt. pavojingųjų medžiagų) surenkamos ir perduodamos šių Taisyklių X skyriuje nustatyta tvarka.

XIV SKYRIUS

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

101. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 6 priede.

102. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos (informacinis atliekų sąrašas pateikiamas priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

102.1. pristatomos į tokių gaminių gamintojų, importuotojų ar platintojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas. Šių vietų adresai yra skelbiami tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės interneto svetainėse;

102.2. fiziniai asmenys (gyventojai) šias atliekas gali pristatyti nemokamai į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r., pagal aikštelės administratoriaus nustatytą tvarką, laikydamiesi tokių atliekų kiekio ir rūšies apribojimų;

102.3. perduoti tokias atliekas kitam atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

103. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiai, viršijantys UAB „KRATC“ nurodytas ribas, ir apmokestinamų gaminių atliekų rūšys, kurių nemokamas priėmimas į atitinkamas aikšteles nėra numatytas, tvarkomi šia tvarka:

103.1. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidarančios apmokestinamųjų gaminių atliekos perduodamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms;

103.2. teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka tokios atliekos perduodamos turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams;

103.3. padangos perduodamos padangų platintojui teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

104. Draudžiama šios rūšies atliekas tvarkyti kitaip nei nurodyta šiame skyriuje.

XV SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

105. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 7 priede.

106. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas (informacinis elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas 7 priede) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

107. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti nemokamai į didžiųjų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę, esančią V. Jurgučio g. 13, Joskaudų k., Kretingos r., pagal aikštelės administratoriaus nustatytą tvarką.

108. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir atliekų vežėjo interneto svetainėse.

109. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atiduotos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

110. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės interneto svetainėse.

XVI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS, ŠALINIMAS IR ŠALINIMO VIETŲ VĖLESNĖ PRIEŽIŪRA

111. Savivaldybėje surinktos komunalinės atliekos naudojamos, šalinamos ir jų šalinimo vietų vėlesnė priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

112. Savivaldybė siekia atliekas sudarančias medžiagas panaudoti konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų ar perdirbti į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas.

113. Nebaigtinį atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

114. Netinkamos naudoti, likusios po apdorojimo Savivaldybės komunalinės atliekos šalinamos sąvartyne.

XVII SKYRIUS

TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ, ATSAKOMYBĖ UŽ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

115. Atsakomybę už Taisyklių nesilaikymą taiko Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatytos institucijos.

116. Administracinė nuobauda neatleidžia fizinio ar juridinio asmens nuo prievolės laikytis šių Taisyklių reikalavimų ir pašalinti esantį pažeidimą.

117. Jei fizinis ar juridinis asmuo išmeta atliekas ne tam skirtoje vietoje, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės padengti šių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo kaštus.

118. Jei fizinis ar juridinis asmuo sugadina ar sunaikina atliekų tvarkymo konteinerius, administracinė nuobauda neatleidžia jo nuo prievolės kompensuoti padarytus nuostolius.

XVIII SKYRIUS

FINANSINĖS IR EKONOMINĖS PRIEMONĖS REGIONO KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAI ĮGYVENDINTI

119. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamas toks vietinės rinkliavos dydis, kad pajamos už paslaugas padengia vietinės rinkliavos administravimo, atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo infrastruktūros plėtimo, atliekų surinkimo ir transportavimo, perdirbimo, atliekų priėmimo ir šalinimo sąvartyne sąnaudas bei sąvartyno eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo išlaidas.

120. Visos pajamos iš vietinės rinkliavos apskaitomos Savivaldybės biudžeto atitinkamuose straipsniuose.

121. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą lėšos naudojamos tik Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai finansuoti.

122. Regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemai palaikyti, plėtoti ir modernizuoti be vietinės rinkliavos gali būti pritraukiamos Savivaldybės ir UAB „KRATC“, įvairių šalies ir užsienio donorų, specialiųjų fondų, investicinių projektų ir kitų šaltinių lėšos.

XIX SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

123. Už visuomenės informavimą atliekų tvarkymo klausimais pagal kompetenciją ir sutartyse nustatytas sąlygas atsako Savivaldybės administracija, atliekų vežėjas, gamintojų ir importuotojų organizacijos.

124. Privaloma viešai skelbti atliekų tvarkymo informaciją:

124.1. atliekų tvarkymo taisyklės;

124.2. atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų sąrašas;

124.3. atliekų tvarkymo vietinės rinkliavos dydis (tarifas);

124.4. atliekų surinkimo vietos ir tvarka;

124.5. atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių ir atliekų vežėjų bendroji informacija;

124.6. atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikai ir sąlygos.

125. Privaloma viešai skelbti informacija nuolat skelbiama Savivaldybės interneto svetain

______________

Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšys	Atliekos, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius
Stiklo	Stikliniai buteliai, stiklainiai; kita stiklinė pakuotė be dangtelių; stiklo indai, kiti stiklo gaminiai ir šių gaminių duženos.
Popieriaus ir kartono	Kartoninės, gofruoto kartono, popierinės dėžės, kita popierinė pakuotė; Žurnalai, laikraščiai, knygos, lankstinukai, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, popieriniai krepšiai, kiti popieriaus ir kartono gaminiai.
Plastikų ir metalo	Plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės, kitokia plastikinė ar kombinuota (pvz., „Tetrapak“) pakuotė, įskaitant kamštelius; traškučių pakeliai ar kitiems maisto produktams pakuoti skirta panaši pakuotė; skardinė ar metalinė pakuotė; metaliniai dangteliai; polietileno maišeliai ir plėvelė; aliuminio lėkštės ir kepimo skardos; kiti plastiko ir metalo gaminiai.

Atliekų kategorija	Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai
1. Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.
2. Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.
3. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.
4. Vartojimo įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.
5. Apšvietimo įrangos atliekos	Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.
6. Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos	Nebenaudojami ar sugedę vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.
7. Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga.