VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SpREndimas
DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VALDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2022 m. kovo 25 d. Nr. B-TS-1020
Vilkaviškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 103 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio valdymo organizavimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. B-TS-940 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio valdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Vilkaviškio rajono savivaldybės
tarybos 2022 m. kovo 25 d.
sprendimu Nr. B-TS-1020
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO VALDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio valdymo organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Vilkaviškio rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimą, svarstymą ir tvirtinimą, įgyvendinimo stebėseną, numatytų pasiekti rezultatų vertinimą, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimą ir svarstymą, viešinimą bei Savivaldybės gyventojų įtraukimą į Savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
2.1. Nacionalinis pažangos planas (toliau – NPP) – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus bei turimus finansinius išteklius, nustatomi strateginiai tikslai, finansavimo ir (arba) investavimo prioritetai bei strateginių tikslų įgyvendinimo finansinės projekcijos, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, nurodomi horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinat pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiti elementai, kurių reikia strateginiams tikslams pasiekti.
2.2. Regiono plėtros planas (toliau – RPPl) – vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinant regionų plėtros programą, įvertinus savivaldybių strateginius plėtros planus ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti tolygiai ir tvariai plėtrai regionuose planuoti.
2.3. Programavimo planavimo dokumentai – Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme programavimo lygmens planavimo tipą atitinkantys dokumentai: nacionalinės plėtros programos (plėtros programos, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, Regionų plėtros programa), Vyriausybės programa, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, nacionalinių darbotvarkių planai, regionų plėtros planai, savivaldybių strateginiai plėtros planai, savivaldybių bendrieji planai.
2.4. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai – Savivaldybės strateginis plėtros planas, Savivaldybės strateginis veiklos planas, Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos.
2.5. Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis plėtros planas (toliau – SSPP) – ilgesnis kaip 4 metų trukmės planavimo dokumentas, skirtas aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai Savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiamas atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus.
2.6. Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis veiklos planas (toliau – SVP) – 3 metų trukmės Savivaldybės strateginio planavimo dokumentas, detalizuojantis SSPP ir Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, kuris sudaromas atsižvelgiant į planuojamus savivaldybės finansinius ir žmogiškuosius išteklius.
2.7. SVP programos priemonės vykdytojas – Savivaldybės administracijos padalinys, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (ar) viešoji įstaiga, kurios vienas iš dalininkų yra Savivaldybė, atsakingas už SVP programos priemonių ar jas įgyvendinančių veiklų (projektų) metiniame plane planavimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą už jų įgyvendinimą.
2.8. Savivaldybės strateginio planavimo grupė (toliau – SPG) – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, kurią sudaro Programų koordinatoriai, Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjas ir, esant poreikiui, kiti asmenys.
2.9. Programos koordinatorius – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu paskirtas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, atsakingas už SVP dalių ir SVP įgyvendinimo ataskaitų dalių parengimą, Savivaldybės administracijos metinio veiklos plano dalių ir jo įgyvendinimo ataskaitų dalių parengimą bei pateikimą Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriui (toliau – Skyrius), apibendrintiems dokumentams ir (ar) ataskaitoms rengti.
2.10. Savivaldybės strateginio plėtros plano rengimo darbo grupė (toliau – SSPP darbo grupė) – Savivaldybės tarybos sprendimu, su atskirų veiklos sričių plėtra susijusi, iš Savivaldybės tarybos narių, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, Savivaldybei pavaldžių viešųjų juridinių asmenų atstovų, interesų grupių (bendruomenės) atstovų, sudaroma darbo grupė.
2.11. Strateginio planavimo komisija (toliau – Komisija) – Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu sudaryta 7 narių komisija, į kurios sudėtį įtraukiami: Savivaldybės meras, Savivaldybės mero pavaduotojas, 2 Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas, kuris prižiūri Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimą bei jų įgyvendinimo eigą.
2.12. Veiklos planavimo dokumentai – Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme veiklos lygmens planavimo tipą atitinkantys dokumentai: strateginiai veiklos planai, veiksmų planai, metiniai veiklos planai.
2.13. Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio veiklos plano programa (toliau – SVP programa) – SVP dalis, kurioje nustatomi tikslai, uždaviniai, priemonės ir jų vykdytojai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, asignavimai skirti SSPP ir (arba) Marijampolės regiono plėtros plane nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, taip pat Savivaldybės tęstinei veiklai vykdyti.
2.14. Poveikio (efekto) rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama nauda, kurią, pasiekus tam tikrą Savivaldybės strateginio planavimo dokumento pažangos ir (arba) veiklos tikslą, gauna ne tiesioginiai naudos gavėjai, bet ir visuomenė.
2.15. Produkto rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama ar įgyvendintas projektas ir (ar) jo veiklos. Jis gali būti nustatomas ir pažangos ar tęstinės veiklos priemonėms, kai siekiama įvertinti veiklos apimtis.
2.16. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.
2.17. Veiklos efektyvumo rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama kaip efektyviai panaudoti ištekliai sukuriant tam tikrus produktus ar siekiant rezultatų, t. y. nurodo išteklių (finansinių, žmogiškųjų, laiko ir kitų) ir sukurtų produktų ar pasiektų rezultatų santykį. Jis taip pat naudojamas Savivaldybės atliekamoms funkcijoms vertinti.
3. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Strateginio valdymo metodikoje (toliau – Strateginio valdymo metodika), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“.
5. Teritorijų planavimas Savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
II SKYRIUS
STRATEGINIS VALDYMAS SAVIVALDYBĖJE
7. Savivaldybės strateginio valdymą sistemą sudaro planavimo dokumentų, Savivaldybės strateginio planavimo sistemos dalyvių ir strateginio planavimo procesų, skirtų ilgalaikei ir darniai Savivaldybės pažangai užtikrinti, visuma.
8. Savivaldybės strateginio planavimo sistemos principai atitinka Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus strateginio valdymo sistemos principus:
8.1. darnumo ir integralumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais, o jų visuma turi sudaryti sąlygas pasiekti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą, užtikrinti veiksmingą valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą;
8.2. veiksmingumo ir orientacijos į rezultatus – priimant viešojo valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas strateginiams tikslams bei pažangos uždaviniams ir tęstinės veiklos uždaviniams (toliau kartu – uždaviniai) nustatyti ir jiems įgyvendinti laiku, pasirenkant tam tinkamiausius būdus ir atsisakant vertės nekuriančios veiklos ar funkcijų;
8.3. įrodymais pagrįsto valdymo – viešojo valdymo sprendimų priėmimas turi būti pagrįstas pasiektų rezultatų stebėsenos duomenimis ir sprendimų finansinio, administracinio, socialinio ir kito poveikio vertinimu;
8.4. efektyvumo ir finansinio ilgalaikio tvarumo – viešojo valdymo sprendimai ir planavimo dokumentai turi būti įgyvendinami siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai paskirstant turimus finansinius išteklius, atsižvelgiant į strateginius tikslus, uždavinius ir finansines galimybes naudoti ir išlaikyti pasiektus rezultatus;
8.5. bendradarbiavimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami bendradarbiaujant visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, racionaliai naudojant jų turimus žmogiškuosius, materialinius ir finansinius išteklius strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti;
8.6. atvirumo ir įtraukimo – planavimo dokumentai turi būti rengiami ir įgyvendinami į sprendimų priėmimo procesus įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir konsultuojantis su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. Informacija apie pasiektą pažangą ir panaudotas lėšas turi būti aiški, suprantama ir viešai prieinama;
8.7. lyčių lygybės ir nediskriminavimo – rengiant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, turi būti atsižvelgiama į lyčių lygybės, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ir kitų diskriminacinių motyvų) aspektų integravimą planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, siekiant užkirsti kelią kliūtims susidaryti arba galimybių apribojimams, kurie gali sukelti nepageidaujamas pasekmes moterims ar vyrams bei visuomenės grupėms, galinčioms patirti diskriminaciją;
8.8. ateities vertinimo – strateginis valdymas remiasi ateities įžvalgomis, t. y. rengiant planavimo dokumentus sistemiškai ir kompleksiškai nagrinėjamos ir vertinamos įvairios ateities alternatyvos ir jų galima įtaka Lietuvai Europos ir pasaulio pokyčių kontekste, o vertinimo rezultatai pateikiami kartu su planavimo dokumentais juos tvirtinantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Strateginiai tikslai formuluojami vertinant valstybės pažangos scenarijų įtaką Lietuvai ir konkrečioms valstybės veiklos sritims.
9. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai:
10. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus įgyvendinantys planavimo dokumentai:
11. Gali būti rengiami ir kiti, Aprašo 9 ir 10 punktuose neįvardinti planavimo dokumentai, jei tai nustatyta specialiuosiuose įstatymuose.
12. Savivaldybės strateginio planavimo sistemos dalyviai:
12.2. įstaigos, kurių vadovai yra Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (toliau – Savivaldybių biudžeto asignavimų valdytojai);
13. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir juos įgyvendinantys planavimo dokumentai rengiami atsižvelgiant į strateginio lygmens ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir juos įgyvendinantys planavimo dokumentai tarpusavyje susiejami aiškiais loginiais ryšiais – ilgesnės trukmės įgyvendinti planuojama per trumpesnės trukmės dokumentus, tai yra juose suplanuojamas atitinkamų tikslų ir uždavinių, priemonių įgyvendinimas. Vienų planavimo dokumentų nuostatos negali prieštarauti kitų planavimo dokumentų nuostatoms.
14. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose ir juos įgyvendinančius planavimo dokumentus, jų įgyvendinimui matuoti, vadovaujantis Strateginio valdymo metodikoje 187–188 punktuose įvardintais stebėsenos ir veiklos efektyvumo rodiklių principais, parenkami poveikio (efekto), rezultato, produkto ar veiklos efektyvumo rodikliai.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, KEITIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
PIRMASIS SKIRSNIS
SSPP
16. SSPP yra vienas iš pagrindinių Savivaldybės programavimo lygmens planavimo dokumentų. SSPP turi derėti su Savivaldybės bendruoju planu, Marijampolės regiono plėtros planu, kitais strateginio ir programavimo lygmens dokumentais.
17. SSPP struktūra:
17.1. bendroji informacija – nurodomas SSPP rengimo tikslas, SSPP laikotarpis, planavimo dokumentai, kuriais vadovautasi rengiant SSPP, taip pat, SSPP rengėjo nuožiūra, pateikiama kita svarbi informacija;
17.2. vidaus ir išorės aplinkos analizė – pateikiama Savivaldybės socialinės ir ekonominės situacijos ir teritorinio potencialo analizė;
17.3. Savivaldybės socialinės ir ekonominės, erdvinės plėtros vizija – nurodoma Savivaldybės situacijos būklė, kurios bus siekiama įgyvendinant SSPP. Vizijos formuluotė turėtų atskleisti Savivaldybės išskirtinumą;
17.4. Savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai, uždaviniai ir svarbiausios jų įgyvendinimo priemonės ir (ar) Marijampolės regiono plėtros plano pažangos priemonėms įgyvendinti suplanuoti projektai, kuriuos įgyvendina arba kuriuos įgyvendinant dalyvauja Savivaldybė, preliminarios šiems projektams įgyvendinti skiriamos pažangos lėšos ir subjektai, kurių bendradarbiavimas būtinas šiems projektams įgyvendinti ir kiti Savivaldybės lėšomis finansuojami projektai;
18. SSPP turėtų būti pradėtas rengti likus metams iki jo galiojimo pabaigos ir patvirtintas iki SVP projekto parengimo, kad būtų galima suplanuoti SSPP įgyvendinimą.
19. SSPP rengimą organizuoja Skyrius, užtikrindamas, kad į rengimą būtų įtraukti visi būtini Savivaldybės padaliniai, Savivaldybei pavaldžių viešųjų juridinių asmenų atstovai, interesų grupių (bendruomenės) atstovai, gyventojai. Kai kuriems SSPP rengimo darbams atlikti gali būti pasitelkti išorės ekspertai.
20. SSPP rengimo ir jo įgyvendinimo priežiūrą vykdo Savivaldybės tarybos patvirtinta Komisija, kuri:
21. SSPP rengimo procesas apima (bet neapsiriboja):
21.1. SSPP darbo grupių patvirtinimu (sudaromos ne daugiau kaip 5 SSPP darbo grupės pagal atskirus arba susijusius sektorius / sritis);
21.2. SSPP formos patvirtinimu, kurio formą tvirtinama Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu;
21.3. vidaus ir išorės aplinkos analize – analizuojami strateginiai ir programavimo lygmens dokumentai, Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, kiti planavimo dokumentai, galiojančio SSPP įgyvendinimo rezultatai, pagrindiniai socialiniai, aplinkos ir ekonominiai, politiniai, prireikus ir kiti rodikliai, jų kaitos tendencijos, vertinamos ateities tendencijos, nustatomi pagrindiniai iššūkiai ir pažangos galimybės. Analizės išvados aptariamos SSPP darbo grupėse ir naudojamos Savivaldybės vizijai, SSPP prioritetams, tikslams ir uždaviniams ar kitoms SSPP sudedamosioms dalims nustatyti ir pagrįsti;
21.4. Savivaldybės plėtros vizijos ir plėtros prioritetų nustatymą – SSPP darbo grupės jungtiniame posėdyje, atsižvelgusios į vidaus ir išorės aplinkos analizės išvadas, formuluoja Savivaldybės vizijos ir plėtros prioritetų projektą. Savivaldybės vizijos ir plėtros prioritetų projektas turi būti aptartas su visuomene ir interesų grupėmis, taip pat pristatytas Komisijai;
21.5. SSPP tikslų, uždavinių, svarbiausių jų įgyvendinimo priemonių ir vertinimo rodiklių bei siekiamų reikšmių, taip pat SSPP jų įgyvendinimui reikalingo lėšų poreikio ir galimų finansavimo šaltinių, nustatymą – preliminariai sutarus dėl Savivaldybės vizijos ir plėtros prioritetų, SSPP darbo grupės pagal atskirus prioritetus parengia siūlymus dėl šių išvardintų SSPP elementų;
21.6. SSPP projekto parengimą – Skyrius atskirų SSPP darbo grupių pasiūlymus apjungia į SSPP projektą pagal nustatytą SSPP formą. Parengtas SSPP projektas pristatomas Komisijai ir skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje viešam svarstymui. Pasibaigus viešam svarstymui, esant poreikiui, SSPP projektas patikslinamas ir pakartotinai pristatomas SSPP darbo grupėms jungtiniame posėdyje ir Komisijai. Gavus Komisijos pritarimą SSPP projektui, SSPP projektas teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai;
22. SSPP gali būti peržiūrimas ir keičiamas. Siūlymai su paaiškinimais ir pagrindžiančiais raštais dėl SSPP keitimo teikiami Savivaldybės administracijos direktoriui. Keičiamo SSPP projektą parengia Skyrius. Su Komisija suderinto keičiamo SSPP projektas turi būti skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje viešosioms konsultacijoms. SSPP pakeitimai ar papildymai tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.
23. SSPP įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą ir ataskaitų rengimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius. SSPP įgyvendinamas per SVP ir metinius veiklos planus.
24. SSPP įgyvendinimo ataskaita rengiama ne rečiau kaip kas du metus ir teikiama Savivaldybės tarybai išklausyti. SSPP įgyvendinimo ataskaitos pagrindu vertinama SSPP įgyvendinimo pažanga.
ANTRASIS SKIRSNIS
SAVIVALDYBĖS ATSKIROS ŪKIO ŠAKOS (SEKTORIAUS) PLĖTROS PROGRAMA
26. Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa – daugiau kaip 4 metų planavimo dokumentas skirtas atskiros ūkio (sektoriaus) raidai suplanuoti ir rengiamas kai tai numatyta kuriame nors specialiajame įstatyme.
27. Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa turėtų būti patvirtinta iki SVP projekto parengimo, kad būtų galima suplanuoti jos įgyvendinimą.
28. Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programą rengia Savivaldybės administracijos padalinys, atsakingas už tą ūkio šaką (sektorių). Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programai rengti gali būti pasitelkti ekspertai.
29. Jei specialiajame įstatyme nenustatyta kitaip, Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programoje pateikiama vidaus ir išorės analizė (kuri turi būti išsamesnė nei SSPP pateikta analizė), tikslai, uždaviniai, pagrindiniai planuojami projektai ar jų grupės apjungtos į priemones, vertinimo kriterijai ir siekiamos reikšmės, kurie privalo atitikti SSPP nustatytus susijusius tikslus ar uždavinius, taip pat priemones, jų vertinimo kriterijus ir siekiamas reikšmes. Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programoje pateikiama informacija turi būti detalesnė nei SSPP, tačiau planuojami uždaviniai ir priemonės turi neprieštarauti SSPP numatytiems.
30. Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programos projektas turi būti suderintas su Skyriumi ir Komisija bei paviešintas Savivaldybės interneto svetainėje.
31. Jei specialiajame įstatyme nenustatyta kitaip, Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa tvirtinama Savivaldybės tarybos sprendimu.
32. Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programa, esant poreikiui, gali būti peržiūrima ir keičiama. Keičiamos Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programos projektas turi būti paskelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje viešosioms konsultacijoms ir suderinamas su Skyriumi bei Komisija. Jei specialiajame įstatyme nenustatyta kitaip, Savivaldybės atskiros ūkio šakos (sektoriaus) plėtros programos pakeitimai (tikslinimai) tvirtinami Savivaldybės tarybos sprendimu.
TREČIASIS SKIRSNIS
SVP
34. SVP rengiamas kasmet gruodžio–vasario mėnesiais, siekiant koordinuotai, laiku, efektyviai, rezultatyviai, ekonomiškai ir teisėtai įgyvendinti SSPP, Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programose (jei tokios yra) suplanuotus tikslus, uždavinius ir priemones bei Savivaldybės tęstinės veiklos tikslus, uždavinius ir priemones.
35. SVP projektas yra Savivaldybės biudžeto projekto planavimo pagrindas. Parengtas SVP projektas turi atitikti Savivaldybės finansines galimybes. Savivaldybės biudžeto projekte numatyti asignavimai turi atitikti SVP programoms įgyvendinti numatytus asignavimus.
36. SVP rengiamas vadovaujantis SSPP ir Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programomis (jei tokios yra), atsižvelgiant į Savivaldybės asignavimų valdytojų ir kitų subjektų, kurie dalyvauja įgyvendinant Savivaldybės SVP poreikius ir išteklių (finansinių, žmogiškųjų, laiko ir kitų) galimybes.
37. Savivaldybės taryba kadencijos laikotarpiui Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtina Savivaldybės misiją ir Savivaldybės veiklos prioritetus. Savivaldybės veiklos prioritetų projektas rengiamas remiantis SSPP ir Savivaldybės tarybos daugumos veiklos programa. Savivaldybės misijos ir Savivaldybės veiklos prioritetų projektą rengia SPG. Parengtas Savivaldybės misijos ir Savivaldybės veiklos prioritetų projektas prieš teikiant tvirtinti yra suderinamas Komisijoje. Kiekvienais metais, rengiant SVP, Savivaldybės misija ir Savivaldybės veiklos prioritetai peržiūrimi ir, esant poreikiui, patikslinami. Iš esmės Savivaldybės veiklos prioritetai keičiami pasikeitus Savivaldybės tarybos daugumai, išrinkus naują Savivaldybės tarybą arba patvirtinus naują SSPP.
38. SVP pateikiama ši informacija:
38.1. Savivaldybės misija, Savivaldybės veiklos prioritetai ir svarbiausi darbai, SSPP nurodyti Savivaldybės plėtros prioritetai;
38.2. SVP Programos, kurios apima pažangos ir tęstinę veiklą ir kuriose nurodyti:
38.2.1. SSPP tikslai, uždaviniai, priemonės, planuojami pasiekti rezultatai, prireikus – detalizuojant siekiamus rezultatus;
38.2.2. Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programose (jei tokios yra) nurodyti tikslai, uždaviniai, priemonės, planuojami pasiekti rezultatai, prireikus – detalizuojant jų siekiamus rezultatus;
38.2.6. Savivaldybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai, viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra Savivaldybė arba, kai Savivaldybė turi 50 procentų ir daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai;
39. SVP rengimą, svarstymą, tvirtinimą Savivaldybės taryboje, viešinimą ir įgyvendinimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktorius.
40. SVP projektą rengia SPG, kuri į SVP rengimą įtraukia SVP programų priemonių vykdytojus ir interesų grupių atstovus.
41. SVP formą ir SVP rengti reikalingas papildomas formas (lėšų pagrindimo ir kt.) (toliau – SVP forma), tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius.
42. SVP rengimo eiga:
42.2. Programų koordinatoriai:
42.2.1. įvertina, kurie pažangos tikslai, uždaviniai, priemonės, vertinimo rodikliai turi būti perkelti į atitinkamą programą ir inicijuoja, kad atitinkamų SVP programų priemonių vykdytojai pateiktų šioms priemonėms reikalingų išteklių poreikį;
42.2.2. esant poreikiui, suformuluoja nuolatinių funkcijų ir teikiamų paslaugų tęstinės veiklos uždavinius ir veiklos efektyvumo rodiklius ir inicijuoja, kad atitinkamų SVP programų priemonių vykdytojai pateiktų šioms priemonėms reikalingų išteklių poreikį;
42.2.3. įvertina iš SVP programų priemonių vykdytojų gautą šio Aprašo 42.2.1–42.2.2 papunkčiuose nurodytą informaciją, bendradarbiaudami su Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriumi ir Skyriumi, programos priemonių vykdytojais bei interesų grupių atstovais, pagal nustatytą SVP formą rengia SVP programų projektus ir juos pateikia Skyriui;
42.3. Finansų ir biudžeto skyrius parengia Savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų finansavimo šaltinių prognozę trejiems metams ir pateikia ją Skyriui;
42.4. Skyrius įvertina Programų koordinatorių pateiktus SVP programų projektus (išanalizuoja jų atitikimą Savivaldybės strateginio planavimo dokumentams, Savivaldybės veiklos prioritetams, siūlomų priemonių parengtumą, joms įgyvendinti planuojamų lėšų pagrįstumą, atitiktį prognozuojamoms Savivaldybės biudžeto pajamos ir lėšoms iš kitų finansavimo šaltinių) ir parengia SVP projektą;
42.5. parengtas SVP projektas svarstomas SPG, kuri, esant poreikiui, suformuoja pasiūlymus SVP projektą koreguoti ar pildyti. SVP projektą koreguoja (pildo) Skyrius. SVP projektas SPG gali būti nagrinėjamas atskiromis dalimis;
42.6. parengtas SVP projektas svarstomas Komisijoje, kuri, esant poreikiui, suformuoja pasiūlymus SVP projektą koreguoti ar pildyti. SVP projektą koreguoja (pildo) Skyrius. SVP projektas Komisijoje gali būti nagrinėjamas atskiromis dalimis;
42.7. parengtas SVP projektas skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje, taip pat sudaromos galimybės Savivaldybės bendruomenei susipažinti su SVP projektu Savivaldybės administracijoje. Gavus pastabų ar pasiūlymų, SPG juos išnagrinėja ir, prireikus, Skyrius patikslina SVP projektą. Patikslintas SVP projektas teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai.
43. Savivaldybės tarybai pirma teikiamas svarstyti ir tvirtinti SVP, o paskui – Savivaldybės biudžetas. Šie dokumentai gali būti svarstomi ir tvirtinami tame pačiame Savivaldybės tarybos posėdyje.
44. Patvirtinus SVP ir Savivaldybės biudžetą, pradedamas SVP įgyvendinimas – SVP priemonės detalizuojamos metiniuose veiklos planuose.
SVP stebėsena
47. SVP ataskaitose pateikiama informacija (neapsiribojant) apie:
47.3. problemas ir priežastis, dėl kurių nebuvo pasiekti tikslai ar uždaviniai, jei stebėsenos metu būtų nustatyta, kad jie nepasiekti;
48. Programų koordinatoriai iki kovo 30 d. Skyriui teikia informaciją apie SVP tikslų, uždavinių ir priemonių (projektų) įgyvendinimo būklę (vadovaudamiesi SVP patvirtintais efekto, rezultato, produkto vertinimo kriterijais ir SVP programų priemonių vykdytojų pateikta informacija).
49. Skyrius, išanalizavęs pateiktas SVP programų vykdymo ataskaitas, iki balandžio 30 d. parengia suvestinę informaciją apie SVP programų vykdymą ir teikia ją Komisijai.
50. Komisija svarsto Skyriaus pateiktą suvestinę informaciją apie SVP programų vykdymą bei teikia išvadas Skyriui dėl tolesnio SVP programų vykdymo.
51. Skyrius suvestinę informaciją apie SVP programų vykdymą bei Komisijos išvadas dėl jų vykdymo teikia Savivaldybės tarybai.
SVP keitimas
54. Pasiūlymus dėl SVP keitimo gali teikti Savivaldybės tarybos nariai, asignavimų valdytojai, Programų koordinatoriai, SVP programų priemonių vykdytojai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys.
55. SVP keitimas vyksta tokia tvarka:
55.4. pakeitimams pritarus SPG, Skyrius parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl SVP keitimo ir teikia svarstyti Savivaldybės tarybos komitetui, kuruojančiam tą Savivaldybės veiklos sritį, su kuria yra susijęs siūlomas keitimas. Savivaldybės tarybos komitetui pritarus siūlomam keitimui, SVP keitimo projektas teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai.
IV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLANAVIMO DOKUMENTUS ĮGYVENDINANČIŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ RENGIMAS, TVIRTINIMAS, KEITIMAS, ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
Metinis veiklos planas
57. Metiniai veiklos planai rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų stebėsena, vertinimai ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 8 straipsnio 3 punkto, 24 straipsnio, atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šiame Aprašo skyriuje nustatyta tvarka.
58. Metiniame veiklos plane detalizuojami SVP programų pirmųjų metų pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniai ir priemonės.
59. Metiniame veiklos plane nustatomais rodikliais turi būti siekiama SVP nustatytų veiklos tikslų ir pažangos ir tęstinės veiklos uždavinių įgyvendinimo.
61. Savivaldybės administracijos metinis veiklos planas rengiamas etapais:
61.1. SVP programų priemonių vykdytojai – Savivaldybės padaliniai ir (ar) valstybės tarnautojai ar darbuotojai dirbantys pagal darbo sutartį ir SVP nurodyti kaip priemonių vykdytojai, pateikia vykdomų priemonių detalizavimą atitinkam Programos koordinatoriui;
62. Skyrius, gavęs iš informaciją iš Programų koordinatorių parengia einamųjų metų Savivaldybės administracijos metinio veiklos plano projektą, kurį teikia tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui.
63. Seniūnijų metinius veiklos planus rengia seniūnai, įtraukdami ir seniūnaičius, bendruomeninių organizacijų atstovus bei gyventojus. Atitinkamos seniūnijos seniūnai seniūnijos veiklos plano projektą, apsvarstytą seniūnaičių sueigoje ir suderintą su Savivaldybės administracijos Apskaitos skyriumi, pateikia Skyriui, kuris rengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl seniūnijų metinių veiklos planų tvirtinimo.
64. Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus rengia įstaigų vadovai ir (ar) darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą.
65. Savivaldybės administracijos, seniūnijų metiniai veiklos planai turi būti patvirtinti iki kiekvienų metų birželio mėnesio pabaigos. Savivaldybės biudžetinių įstaigų parengti ir su atitinkamais Savivaldybės administracijos skyriais suderinti metiniai veiklos planai teikiami tvirtinti šių įstaigų vadovams. Metinių veiklos planų visuma turėtų užtikrinti SVP tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, planuotų rezultatų pasiekimą.
66. Metinio veiklos plano struktūra:
66.1. tikslai ir uždaviniai (iš SVP perkeliami atitinkamos programos uždaviniai arba suformuluojami siauresni, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant strateginio veiklos plano programą, indėlį);
66.3. veiklos (priemonių įgyvendinimas detalizuojamas, nurodant konkrečius jų įgyvendinimo būdus – veiklas; veiklos formuluojamos numatomų vykdyti projektų ar veiksmų pagrindu);
66.4. asignavimai (priemonių ar veiklų įgyvendinimui užtikrinti reikalingos Savivaldybės biudžeto ir / ar kitų finansavimo šaltinių lėšos; Savivaldybės biudžeto asignavimų suma turi atitikti Savivaldybės biudžete atitinkamam asignavimų valdytojui patvirtintus asignavimus);
66.5. vertinimo kriterijai (perkeliami iš SVP, taip pat papildomai nustatomi produkto ir (ar) veiklos efektyvumo kriterijai);
Metinių veiklos planų stebėsena
69. Pasibaigus kalendoriniams metams, rengiamos Savivaldybės administracijos, seniūnijų ir Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinės veiklos ataskaitos. Laikomasi nuostatos, kad planuotas finansavimas atitinka Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą pirminį finansavimą priemonei įgyvendinti.
70. Savivaldybės administracijos metinę veiklos ataskaitą rengia Skyrius, Programų koordinatorių pateiktų Savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių pateiktų ataskaitų pagrindu.
71. Savivaldybės biudžetinių įstaigų metines veiklos ataskaitas rengia įstaigų vadovai ir (ar) tų įstaigų darbuotojai, atsakingi už strateginį planavimą.
72. Seniūnijų metines veiklos ataskaitas rengia seniūnai. Seniūnijų metinės veiklos ataskaitos aptariamos su seniūnaičiais, vietos gyventojais ar bendruomeninių organizacijų atstovais.
73. Savivaldybės administracijos metinė veiklos ataskaita teikiama tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui, Savivaldybės biudžetinių įstaigų metinės veiklos ataskaitos – įstaigų vadovams.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS