LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2013 M. GEGUŽĖS 7 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-346 "DĖL 2009–2014 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO KULTŪROS IR GAMTOS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR ATGAIVINIMO PROGRAMOS DVIŠALIO BENDRADARBIAVIMO FONDO ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ" PAKEITIMO

 

2015 m. gegužės 5 d. Nr. ĮV-290

Vilnius

 

Vadovaudamasis 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135, 51 punktu,

p a k e i č i u 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programos dvišalio bendradarbiavimo fondo administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ĮV-346 „Dėl 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programos dvišalio bendradarbiavimo fondo administravimo taisyklių“, ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

 

 

Kultūros ministras          Šarūnas Birutis


 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2013 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. ĮV-346

(Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. ĮV- 290 redakcija)

 

 

2009-2014 M. EUROPOS EKONOMINĖS ERDVĖS FINANSINIO MECHANIZMO KULTŪROS IR GAMTOS PAVELDO IŠSAUGOJIMO IR ATGAIVINIMO PROGRAMOS DVIŠALIO BENDRADARBIAVIMO FONDO ADMINISTRAVIMO TAISYKLĖS

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1.  2009-2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programos dvišalio bendradarbiavimo fondo administravimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo (toliau – EEE finansinis mechanizmas) Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo programos (toliau – Programa) dvišalio bendradarbiavimo fondo (toliau – dvišalis fondas) lėšų skyrimo sąlygas ir tvarką bei atsiskaitymą už panaudotas lėšas.

2.  Taisyklės parengtos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ir Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės (toliau – valstybės donorės) 2011 m. gegužės 18 d. susitarimo memorandumą dėl 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo įgyvendinimo, 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės įgyvendinimo reglamentą, patvirtintą 2011 m. sausio 18 d. EEE finansinio mechanizmo komiteto, 2009–2014 m. EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalių santykių stiprinimo gaires, patvirtintas 2012 m. kovo 29 d. EEE finansinio mechanizmo komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. 57 „Dėl 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų administravimo Lietuvoje“, Institucijų, atsakingų už 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę Lietuvoje, funkcijų aprašą ir 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135 (toliau - PAFT).

3.  Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Bendradarbiavimo komitetas (toliau – komitetas) – Programos įgyvendinimo patariamoji institucija, kurį sudaro Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ir Norvegijos kultūros paveldo direktorato atstovai. Komiteto personalinę sudėtį tvirtina ir pirmininką skiria kultūros ministras. Komitetą techniškai aptarnauja Kultūros ministerija.

Donorų partnerystės projektas – Projektas, įgyvendinamas kartu su partneriu ar partneriais iš valstybių donorių, pasirašius partnerystės sutartį.

Donorų programos partneris – Norvegijos kultūros paveldo direktoratas, turintis patariamąją galią rengiant ir įgyvendinant Programą.

Dvišalio fondo veiklos partneris (toliau – veiklos partneris) – juridinis asmuo ar kita organizacija iš valstybės donorės, kurie dalyvaudami dvišalio fondo veiklos vykdytojo vykdomoje veikloje gali patirti išlaidas, tinkamas finansuoti iš dvišalio fondo lėšų.

Dvišalio fondo veiklos vykdytojas (toliau – veiklos vykdytojas) – Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, konkurso tvarka ar komiteto sprendimu gavęs lėšų iš dvišalio fondo konkrečiai partnerystės užmezgimo ir (ar) vystymo veiklai vykdyti.

Dvišalio fondo veiklos vykdytojo vykdoma veikla (toliau – veikla) – partnerystės užmezgimui ir (ar) vystymui skirta veikla, kuriai vykdyti konkurso tvarka ar komiteto sprendimu skiriamos lėšos iš dvišalio fondo.

Dvišalis fondas – Programos biudžeto dalis, skirta Lietuvos ir valstybių donorių dvišaliams santykiams kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimo ir atgaivinimo srityje stiprinti, šiose srityse veikiančių organizacijų tarpusavio partnerystei diegti ar skatinti ir bendradarbiavimui plėtoti.

Finansinio mechanizmo komitetas – Europos Laisvosios Prekybos asociacijos įsteigtas komitetas EEE finansiniam mechanizmui administruoti.

Programos remiamas projektas (toliau – Projektas) nekilnojamo kultūros paveldo (medinio ir kitos rūšies) objektų sutvarkymo ir (ar) atgaivinimo projektas, įgyvendinamas atliekant medinių objektų tvarkybos darbus, nemedinių objektų tvarkybos darbų užbaigimą arba kultūros paveldo tyrimų ir restauravimo centrų įsteigimą ir (ar) plėtrą, kurio finansavimui gautos Programos lėšos ir dėl kurio įgyvendinimo pasirašyta sutartis su Kultūros ministerija ir Centrine projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA).

Projekto partneris – juridinis asmuo ar kita organizacija iš Lietuvos ar valstybės donorės, kuris aktyviai dalyvauja rengiant partnerystės projekto paraišką ir su Projekto vykdytoju pasirašytos partnerystės sutarties pagrindu prisideda prie partnerystės projekto įgyvendinimo.

Projekto vykdytojas – Lietuvoje registruotas juridinis asmuo, atsakingas už Projekto paraiškos pateikimą ir Projekto įgyvendinimą.

Tikrumo žyma – žodžiai „kopija tikra“, organizacijos vadovo parašas, data ir antspaudas, jei organizacija jį turi.

Veiklos dalyviai – organizacijos, veikiančios kultūros ir (ar) kultūros paveldo išsaugojimo srityje Lietuvoje ir valstybėse donorėse, organizacijos, susijusios su Programos tikslų įgyvendinimu Lietuvoje ir valstybėse donorėse bei nekilnojamo kultūros paveldo objektų valdytojai ir (ar) savininkai.

4.  Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės įgyvendinimo reglamente, Institucijų, atsakingų už 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų valdymą ir kontrolę Lietuvoje, funkcijų apraše, 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose.

 

II. DVIŠALIS FONDAS

 

5.  Dvišalio fondo lėšomis finansuojama:

5.1. Kultūros ministerijos organizuojamos veiklos, kuriomis prisidedama prie Programos tikslų siekimo, visų pirma, stiprinant bendradarbiavimą tarp Kultūros ministerijos ir kitų EEE finansinio mechanizmo administravimo veikloje dalyvaujančių subjektų, taip pat organizacijų, veikiančių kultūros ir (ar) kultūros paveldo išsaugojimo srityje Lietuvos Respublikoje ir valstybėse donorėse;

5.2. veiklos, skirtos Projektų partnerių iš valstybių donorių paieškai prieš rengiant donorų partnerystės projektų paraiškas arba donorų partnerystės projektų paraiškų rengimo metu (toliau – priemonė „a“);

5.3. Kultūros ministerijos organizuojamos veiklos, kuriomis skatinamas kompetencijos kėlimas, ryšių užmezgimas ir plėtojimas, apsikeitimas žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika tarp Projektų vykdytojų ir (ar) Projektų partnerių ir (ar) kitų veiklos dalyvių (toliau – priemonė „b“).

6.  Dvišalio fondo biudžetas sudaro 1,5 procento Programos biudžeto, t.y. 158 823 eurus.

7.  Dvišalio fondo lėšos skirstomos taip:

7.1. ne daugiau kaip 24 000 eurų skiriama veikloms, nurodytoms šių taisyklių 5.1 punkte;

7.2. 40 procentų likusių lėšų skiriama priemonei „a“:

7.2.1.         iki 20 000 eurų priemonės „a“ lėšų skiriama partnerių paieškos renginiams, kuriuos organizuoja Kultūros ministerija;

7.2.2.         likusios priemonės „a“ lėšos atviro konkurso būdu skiriamos veiklų vykdytojams;

7.2.3.         dėl nepakankamo kiekio kokybiškų paraiškų likus nepanaudotų lėšų priemonėje „a“, šios lėšos perkeliamos į priemonę „b“;

7.3. likę 60 procentų lėšų skiriama priemonei „b“ šių taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka.

8Dvišalį fondą administruoja Kultūros ministerija. Dvišalio fondo išlaidų apskaitą tvarko Kultūros ministerijos EEE finansinių mechanizmų programų finansininkas (toliau – Programų finansininkas) ir Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius.

9.  Dvišalio fondo išlaidos yra tinkamos nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.

10.  Visa informacija apie dvišalį fondą ir jo lėšų naudojimo tvarką skelbiama lietuvių ir anglų kalbomis pagrindinėje EEE finansinio mechanizmo interneto svetainėje www.eeagrants.lt.

 

III. TAISYKLIŲ 5.1 PUNKTE MINIMŲ VEIKLŲ ORGANIZAVIMAS 

 

11.  Tinkamos finansuoti veiklos yra Kultūros ministerijos renginių organizavimas ir Kultūros ministerijos bei kitų EEE finansinio mechanizmo administravimo veikloje dalyvaujančių subjektų, taip pat organizacijų, veikiančių kultūros ir (ar) kultūros paveldo išsaugojimo srityje dalyvavimas renginiuose, kurie atitinka 5.1 punkte apibūdinamus tikslus.

12.  Tinkamos finansuoti išlaidos:

12.1. renginių organizavimo išlaidos:

12.1.1. renginio salės nuomos ir aptarnavimo išlaidos;

12.1.2. tarptautinių kelionių visų rūšių transporto priemonėmis (išskyrus lengvuosius automobilius ir taksi) išlaidos (keliaujant lėktuvu tinkami finansuoti tik ekonominės klasės skrydžiai) renginio dalyviams;

12.1.3. su renginio tikslais susijusios vietinių kelionių šalyje, kurioje vyksta renginys, visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos renginio dalyviams;

12.1.4. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos ir maistpinigiai arba dienpinigiai renginio dalyviams;

12.1.5. atlyginimas pranešėjams už pranešimus;

12.1.6. su renginio tikslais susijusios vertimo išlaidos;

12.1.7. su renginio tikslais susijusios viešinimo išlaidos;

12.1.8. kitos tiesiogiai su renginio organizavimu susijusios išlaidos.

12.2. Kultūros ministerijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų komandiruočių bei kitų 5.1 punkte nurodytų organizacijų valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų kelionių į renginius išlaidos:

12.2.1. gyvenamojo ploto nuomos išlaidos ir dienpinigiai arba maistpinigiai;

12.2.2. tarptautinių kelionių visų rūšių transporto priemonėmis (išskyrus lengvuosius automobilius ir taksi) išlaidos (keliaujant lėktuvu tinkami finansuoti tik ekonominės klasės skrydžiai);

12.2.3. su renginio tikslais susijusios vietinių kelionių visų rūšių transporto priemonėmis išlaidos;

12.2.4. nuvykimo visų rūšių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos ir valstybių donorių teritorijose (taksi – tik miesto, kuriame gyvena komandiruotasis darbuotojas arba vyksta renginys, teritorijoje) į oro ar jūrų uostą, geležinkelio ar autobusų stotį ir parvykimo iš jų išvykimo į komandiruotę ir parvykimo iš jos dienomis išlaidos;

12.2.5. renginio dalyvio mokesčio išlaidos;

12.2.6. kitos su komandiruote ar kelione susijusios būtinos išlaidos (kelionės draudimo išlaidos (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99 patvirtintose „Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse“), registruoto bagažo mokestis ir kt.).

13.  Kultūros ministerijos organizuojamų renginių išlaidos apmokamos tokia tvarka:

13.1. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas parengia prašymą Kultūros ministerijos kancleriui (toliau – kancleris) dėl paslaugų ir (ar) prekių pirkimo iš dvišalio fondo lėšų (toliau – prašymas), kurį teikia derinti (vizuoti) Kultūros ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, atsakingam už viešuosius pirkimus, Programų finansininkui ir Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjui;

13.2. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas parengia renginio sąmatą, kurią teikia derinti (vizuoti) Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Finansų skyriaus vedėjui ir tvirtinti kancleriui kartu su prašymu;

13.3. kancleriui pritarus prašyme nurodytų prekių ir (ar) paslaugų pirkimui ir patvirtinus renginio sąmatą, renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas organizuoja prašyme nurodytų prekių ir (ar) paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nustatyta tvarka;

13.4. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, gavęs paslaugų teikėjo (-ų) ir (ar) prekių tiekėjo (-ų) išrašytą sąskaitą ir (ar) kitus išlaidų pagrindimo dokumentus, patikrina, ar jie atitinka paslaugų teikimo ir (ar) prekių tiekimo sutartyje nustatytas sąlygas, ir, jeigu sąskaita tinkama apmokėti, teikia ją apmokėti Programų finansininkui;

13.5. Programų finansininkas vadovaudamasis kanclerio rezoliucija ir Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195, pagal pateiktą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų (sistemos formą MOK-01 „Mokėjimo paraiškos“ (Lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių 1 priedas) (toliau – mokėjimo paraiška) parengia mokėjimo paraišką mokėjimo institucijai dėl dvišalio fondo lėšų pervedimo.

14.  Kultūros ministerijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų patirtas komandiruočių išlaidas Programų finansininkas apmoka iš dvišalio fondo lėšų remdamasis kultūros ministro įsakymu arba kanclerio potvarkiu dėl komandiruotės pagal komandiruotės išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus arba kopijas, patvirtintas tikrumo žymomis per 10 darbo dienų nuo dokumentų pristatymo dienos.

15.  Kitų 5.1 punkte minimų organizacijų atstovų kelionės išlaidas Programų finansininkas apmoka iš dvišalio fondo lėšų ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai organizacijos Kultūros ministerijai pristato šiuos dokumentus:

15.1. prašymą kompensuoti organizacijos atstovo kelionės išlaidas;

15.2. organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimo dėl atstovo siuntimo į komandiruotę kopiją;

15.3. kelionės išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus arba kopijas, patvirtintas tikrumo žymomis. Subjektų, veikiančių valstybėse donorėse, atstovai kelionės išlaidų tinkamumui pagrįsti gali pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą.

15.4. Donorų programos partnerio patiriamos kelionių išlaidos padengiamos pagal valstybių donorių teisės aktuose įprastai taikomą praktiką.

 

IV. PARTNERIŲ PAIEŠKOS RENGINIŲ ORGANIZAVIMAS

 

16.  Kultūros ministerija iš priemonės „a“ lėšų organizuoja bent vieną Projektų partnerių paieškos renginį (toliau – renginys), kuris vyksta Vilniuje iki paskelbiant kvietimą teikti Projektų paraiškas.

17.  Renginyje gali dalyvauti potencialūs Projektų vykdytojai iš Lietuvos ir potencialūs Projektų partneriai iš valstybių donorių.

18.  Tinkamos finansuoti renginio išlaidos atitinka išvardintas šių taisyklių 12.1 punkte.

19.  Renginio išlaidų apmokėjimo tvarka atitinka aprašytą šių taisyklių 13–15 punktuose.

20.  Likus lėšų nuo renginio organizavimo, Kultūros ministerijos nuožiūra šios lėšos gali būti panaudotos kitiems Projektų partnerių paieškos renginiams organizuoti arba skirtos priemonės „a“ konkurso būdu finansuojamoms veikloms finansuoti.

 

V. PRIEMONEI „A“ PRISKIRTOS KONKURSO BŪDU FINANSUOJAMOS VEIKLOS

 

21.  Veiklos, skirtos Projektų partnerių iš valstybių donorių paieškai prieš rengiant donorų partnerystės projektų paraiškas arba donorų partnerystės projektų paraiškų rengimo metu, dvišalio fondo lėšomis finansuojamos konkurso būdu, taisyklių VII-X skyriuose nustatyta tvarka.

22.  Veiklų vykdytojais gali būti:

22.1. Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės ar patikėjimo teise priklauso arba panaudos pagrindais yra perduoti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai;

22.2. Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, kurie veikia nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimo ir (ar) tyrimų srityje.

23.  Tinkamos finansuoti veiklos:

23.1. veiklos vykdytojo ir veiklos partnerio dalyvavimas vienas kito organizuojamuose renginiuose, siekiant parengti donorų partnerystės projektą;

23.2. veiklos vykdytojo ir veiklos partnerio renginių organizavimas, siekiant parengti donorų partnerystės projektą;

23.3. veiklos vykdytojo ir veiklos partnerio dalyvavimas donorų programos partnerio organizuojamuose partnerių paieškos/bendradarbiavimo renginiuose.

24.  Tinkamos finansuoti veiklų išlaidos:

24.1. veiklų vykdytojų ir veiklų partnerių renginių ir susitikimų organizavimo išlaidos, kaip jos apibrėžtos taisyklių 12.1 punkte;

24.2. veiklų vykdytojų ir veiklų partnerių komandiruočių į renginius ir susitikimus išlaidos, kaip jos apibrėžtos taisyklių 12.2 punkte.

25.  Iš dvišalio fondo lėšų gali būti apmokėta 100 procentų tinkamų veiklos išlaidų.

26.  Maksimali veiklai finansuoti skiriama lėšų suma yra 25 000 eurų.

27.  Paraiškų teikimas veikloms vykdyti skelbiamas 2013 m. pirmajame pusmetyje ir tęsiasi ne ilgiau nei likus vienam mėnesiui iki Projektų paraiškų teikimo pabaigos. Veiklos gali trukti iki Projektų paraiškų teikimo pabaigos.

28.  Jeigu lieka dvišalio fondo „a“ priemonės lėšų, ir jeigu organizuojamas papildomas Projektų paraiškų konkursas, gali būti organizuojamas pakartotinis veiklų konkursas.

 

VI. REIKALAVIMAI PARAIŠKOMS (PRIEMONĖS „A“ ATVEJU)

 

29.  Dvišalio fondo veiklos, priskirtos priemonei „a“ (išskyrus Kultūros ministerijos organizuojamus renginius, kurių organizavimo tvarka detalizuota šių taisyklių IV skyriuje), finansuojamos konkurso būdu, teikiant kultūros ministro nustatytos formos paraiškas (taisyklių 2 priedas).

30.  Paraiškos siunčiamos paštu. Paraiškų elektroninės versijos atsiunčiamos skelbime apie paraiškų priėmimą nurodytu elektroninio pašto adresu. Paraiškos originalas ir elektroninė versija turi būti identiški. Jeigu jie nesutampa, vadovaujamasi paraiškos originale pateikta informacija.

31.  Paraiškos Kultūros ministerijai turi būti pateiktos iki paraiškų teikimo termino, nurodyto skelbime apie paraiškų priėmimo pradžią, pabaigos. Pasibaigus paraiškų teikimo terminui pateiktos paraiškos nevertinamos ir grąžinamos jas pateikusioms organizacijoms.

32.  Paraiškos pateikimo data laikoma pašto spaude pažymėta siuntimo data.

33.  Paraiškos pildomos kompiuteriu, anglų kalba. Paraiškos lapai numeruojami, pateikiamas pridedamų dokumentų sąrašas. Kiekviena paraiška teikiama kartu su kultūros ministro nustatytos formos veiklos planuojamų išlaidų sąmata (taisyklių 4 priedas).

34.  Kartu su paraiška privaloma pateikti projekto vykdytojo steigimo dokumentų (nuostatai, įstatai, statutas ir pan.), jei jie nėra viešai paskelbti, kopiją su tikrumo žyma.

35.  Teikiant paraiškas dėl dalyvavimo renginiuose ir (ar) susitikimuose valstybėse donorėse, kartu su paraiška turi būti pateiktas veiklos partnerio kvietimas ir (ar) renginio, kuriame ketinama dalyvauti, programa. Teikiant paraiškas dėl renginių ir (ar) susitikimų organizavimo Lietuvoje, kartu su paraiška turi būti pateiktas susirašinėjimas su veiklos partneriu, patvirtinantis, kad veiklos partneris ketina atvykti į organizuojamą renginį.

36.  Veiklų vykdytojai teikdami veiklų paraiškas praranda teisę teikti paraiškas ir gauti dalinį finansavimą toms pačioms veikloms vykdyti iš kitų Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane nurodytų programų ir (ar) priemonių. Veiklos negali būtų dalinamos į mažesnes veiklas ar projektus (vykdomus to paties ar kito vykdytojo), kuriems paraiškos būtų teikiamos ir skiriamas dalinis finansavimas jų įgyvendinimui, kaip atskiriems projektams, iš kitų Kultūros ministerijos strateginio veiklos plano nurodytų programų priemonių.

 

VII. PARAIŠKŲ SVARSTYMAS (PRIEMONĖS „A“ ATVEJU)

 

37Komitetas svarsto paraiškas ir siūlo kultūros ministrui skirti (neskirti) veiklos įgyvendinimui prašomas lėšas.

38.  Komitetui vadovauja ir jam atstovauja komiteto pirmininkas, o jo nesant –komiteto pirmininko pavaduotojas, renkamas komiteto pirmajame posėdyje paprasta balsų dauguma.

39.  Pagrindinė komiteto veiklos forma yra posėdis. Paraiškų vertinimas komiteto pirmininko sprendimu taip pat gali vykti, komiteto nariams susirašinėjant elektroniniu paštu bei organizuojant tele- ar videokonferencijas tarp komiteto narių.

40.  Komiteto sprendimai dėl veiklos finansavimo yra teisėti, kai veiklos paraišką vertina ne mažiau kaip pusė komiteto narių. Sprendimai priimami paprasta vertinime dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą priima komiteto pirmininkas (jam nesant – pavaduotojas).

41.  Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje ar kitokios formos paraiškų vertinime, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną komitetui gali raštu pateikti savo nuomonę dėl vertinamų paraiškų, kuri įskaičiuojama į kvorumą.

42.  Komiteto sekretorių (toliau – sekretorius) iš Kultūros ministerijos atstovų, priklausančių komitetui, paskiria komiteto pirmininkas.

43.  Sekretoriaus funkcijos:

43.1. skelbia kvietimą teikti paraiškas;

43.2. registruoja pateiktas paraiškas, vertina pareiškėjų ir pateiktų paraiškų administracinę atitiktį, rengia paraiškoms vertinti reikalingą medžiagą ir teikia ją komiteto nariams;

43.3. konsultuoja veiklų vykdytojus, juos informuoja apie paraiškų trūkumus, nustato terminą trūkumams pašalinti;

43.4. organizuoja paraiškų svarstymą, jį protokoluoja, skaičiuoja paraiškų individualaus vertinimo balų vidurkius, rengia sprendimų dėl paraiškų finansavimo ar nefinansavimo projektus;

43.5. informuoja veiklų vykdytojus apie komiteto sprendimus dėl pateiktų paraiškų;

43.6. rengia, derina ir prireikus keičia ar nutraukia sutartis su veiklų vykdytojais;

43.7. renka ataskaitas apie faktinį lėšų panaudojimą ir veiklų įvykdymo rezultatus.

44.  Vertindamas paraiškos administracinę atitiktį, sekretorius per 3 darbo dienas nuo paraiškos gavimo įvertina, ar paraišką pateikęs pareiškėjas ir jo pateikta paraiška atitinka taisyklių 29-35 punktų reikalavimus.

45.  Jeigu paraiška neatitinka bent vieno administracinės atitikties vertinimo reikalavimo, sekretorius paraiškoje nurodytais adresais ir elektroniniu paštu išsiunčia paraišką pateikusiai organizacijai rašytinį pranešimą apie trūkumus, pasiūlo juos ištaisyti ir nurodo terminą.

46.  Paraiškos komiteto nesvarstomos, jeigu nustatyta bent viena iš šių aplinkybių:

46.1. paraiška finansavimui gauti užpildyta netinkamai (nesilaikant nustatytos formos, pateikti ne visi paraiškoje nurodyti dokumentai ir pan.) ir veiklos vykdytojas jos nepataisė sekretoriaus nustatytais terminais;

46.2. paraiška pateikta pasibaigus paraiškų priėmimo terminui;

46.3. veiklos vykdytojas nustatytais terminais neatsiskaitė su Kultūros ministerija už iš valstybės biudžeto ankstesniais metais finansuotus projektus ar neįvykdė sutartyje dėl projekto finansavimo numatytų sąlygų;

46.4. veiklos vykdytojas anksčiau gautas lėšas, skirtas projektams įgyvendinti, panaudojo ne pagal tikslinę paskirtį;

46.5. vyksta teisminiai ginčai tarp Kultūros ministerijos ir veiklos vykdytojo dėl netinkamai panaudotų ar nepanaudotų anksčiau gautų lėšų;

46.6. veiklos vykdytojas pažeidė šių taisyklių 45 punkto reikalavimus.

47.  Komiteto narys turi nusišalinti nuo paraiškos svarstymo, jeigu jis yra:

47.1. veiklos vykdytojo ir (ar) veiklos partnerio darbuotojas, kolegialaus valdymo organo narys, steigėjas, dalininkas ar savininkas;

47.2. veiklos kūrybinės grupės narys;

47.3. susijęs giminystės ryšiais su veiklos vykdytojo ir (ar) veiklos partnerio darbuotojais, kolegialaus valdymo organo nariais, steigėjais, dalininkais ar savininkais.

48.  Komiteto narys turi raštu informuoti sekretorių apie galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą prieš pradedant svarstyti paraiškas. Jeigu komiteto narys nenusišalina, kilus interesų konfliktui, jo balsavimo rezultatai tuo klausimu laikomi negaliojančiais.

49.  Priemonės „a“ veiklų paraiškos vertinamos pagal šiuos kriterijus:

49.1. veiklos, kurios įgyvendinimui teikiama paraiška, tikslai sutampa su EEE finansinio mechanizmo ir Programos tikslais:

49.1.1. prisidėti prie ekonominių ir socialinių skirtumų mažinimo Europos ekonominėje erdvėje;

49.1.2. stiprinti dvišalius santykius tarp Lietuvos ir valstybių donorių;

49.1.3. gerinti visuomenės požiūrį ir didinti supratimą apie kultūros paveldą, jo reikšmę ir svarbą, siekiant jį išsaugoti ir perduoti ateities kartoms;

49.1.4. sudaryti sąlygas, kad nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojų/savininkų ir meistrų, kurie verčiasi tradiciniais amatais, pastangomis nekilnojamojo kultūros paveldo objektai (pastatai) būtų sutvarkyti ir išsaugoti;

49.1.5. sudaryti sąlygas kompleksinių kultūros paveldo tyrimų vykdymui Lietuvos regionuose;

49.2. veikla, kurios įgyvendinimui teikiama paraiška, yra reikalinga siekiant parengti donorų partnerystės projektą;

49.3. veiklos biudžetas yra pagrįstas, subalansuotas ir realus, o visos planuojamos išlaidos reikalingos veiklos tikslams pasiekti.

50.  Apie gautas paraiškas ir reikalingą jų vertinimą komiteto narius informuoja komiteto pirmininkas.

51.  Komiteto nariai paraiškas vertina individualiai, užpildydami vertinimo lentelę (taisyklių 1 priedas). Kiekvienas komiteto narys įvertina veiklų atitikimą taisyklių 58 punkte nustatytiems kriterijams balais nuo 0 iki 3:

0 – neatitinka;

1 – vidutiniškai atitinka;

2 – gerai atitinka;

3 – puikiai atitinka.

52.  Individualias vertinimų lenteles komiteto nariai pateikia sekretoriui, kuris apskaičiuoja kiekvienos paraiškos vertinimo balų vidurkį, suskirsto paraiškas pagal gautų balų skaičių. Kad veiklai būtų skirtos lėšos, veiklai skirtų balų vidurkis turi būti ne mažesnis nei 7 balai.

53.  Komitetas įvertintas paraiškas suskirsto pagal gautų balų skaičių ir daugiausia balų surinkusiose paraiškose pateiktoms veikloms siūlo skirti dvišalio fondo lėšų.

54.  Lėšų skirti nesiūloma, jeigu paraišką pateikęs juridinis asmuo:

54.1. paraiškoje arba jos prieduose pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją;

54.2. bandė daryti įtaką paraiškas vertinantiems asmenims;

54.3. juridiniam asmeniui yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba jis yra likviduojamas.

55.  Jei komitetui kyla abejonių dėl išlaidų pagrįstumo, komitetas gali rekomenduoti skirti mažesnę lėšų sumą nei prašoma paraiškoje.

56.  Jeigu kelios paraiškos surenka vienodai balų, tačiau dvišalio fondo lėšų nepakanka visoms daugiausia balų surinkusioms veikloms finansuoti, komitetas sprendimus dėl lėšų skyrimo priima balsuodamas dėl vienodai balų surinkusių paraiškų. Tokiu atveju komiteto sprendimai priimami atviru balsavimu, paprastąja balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi komiteto pirmininkas (jam nesant – pavaduotojas).

57.  Komiteto sprendimai įforminami protokolu, kuriame turi būti pateikti komiteto sprendimų motyvai ir nurodytas siūlomų veikloms skirti lėšų dydis.

58.  Paraiškų bendri vertinimo rezultatai ir jų suvestinės pagal atskirus vertinimo kriterijus kartą per mėnesį, jei tą mėnesį yra gauta paraiškų, skelbiami pagrindinėje EEE finansinių mechanizmų interneto svetainėje www.eeagrants.lt

59.  Komiteto sprendimas pateikiamas kultūros ministrui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo.

 

VIII. LĖŠŲ SKYRIMAS (PRIEMONĖS „A“ ATVEJU)

 

60.  Sprendimą skirti (neskirti) konkrečioms veikloms dvišalio fondo lėšas priima kultūros ministras, atsižvelgdamas į komiteto motyvuotą siūlymą.

61.  Kultūros ministras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo komiteto siūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl veiklų finansavimo (nefinansavimo).

62.  Kultūros ministro sprendimai įforminami kultūros ministro įsakymais, kurie yra skelbiami pagrindinėje EEE finansinių mechanizmų interneto svetainėje www.eeagrants.lt. Skiriant konkrečioms veikloms dvišalio fondo lėšas, kultūros ministro įsakyme nurodoma veiklų vykdytojų pavadinimai, veiklų pavadinimai, skiriamų lėšų (taip pat avansų, jeigu komitetas siūlo juos skirti) dydžiai litais, finansavimo tvarka ir kita informacija.

63.  Kultūros ministerija ir veiklos vykdytojas, kuriam yra skiriamos lėšos, sudaro kultūros ministro nustatytos formos sutartį (taisyklių 3 priedas). Sutartyje numatomi finansuojamų veiklų įgyvendinimo terminai, finansavimo tvarka, atsiskaitymas, šalių atsakomybė už sutarties nevykdymą ir kitos sąlygos.

64.  Prie sutarties pridedama veikloms vykdyti skirtų lėšų detali išlaidų sąmata (taisyklių 4 priedas), kuri yra neatskiriama sutarties dalis. Jeigu veiklai skiriama suma nesiekia 100 procentų reikalingos sumos, veiklos vykdytojas privalo užtikrinti, kad likusi sąmatos dalis būtų finansuojama iš kitų šaltinių. Veiklos partnerių išlaidas veiklos vykdytojas įtraukia į išlaidų sąmatą ir jas apmoka iš veiklai vykdyti skirtų lėšų.

65.  Pasirašius sutartį veiklos vykdytojui gali būti išmokamas avansas, kuris gali sudaryti ne daugiau negu 80 procentų skiriamų lėšų sumos. Konkretus avanso dydis, kurį paraiškos vertinimo metu nustato komitetas, nurodomas sutartyje. Likusi lėšų suma išmokama veiklos vykdytojui pateikus veiklos įgyvendinimo ataskaitą kartu su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais.

66.  Finansuojamos tik tinkamos veiklos išlaidos, kurios:

66.1. yra tiesiogiai susijusios su veiklos įgyvendinimu ir yra būtinos veiklai vykdyti (būtinumas nustatomas pagal bendrą išlaidų kontekstą (turinį) veikloje, jų pobūdį ir kiekį, medžiagų, priemonių ar paslaugų naudojimą ir kitus veiksnius);

66.2. patirtos veiklos vykdymo laikotarpiu (nurodytu paraiškoje ir sutartyje);

66.3. yra realios ir atitinka rinkos kainas;

66.4. nėra (nebuvo) apmokamos iš kitų finansavimo šaltinių;

66.5. išlaidų paskirtis atitinka sąmatoje prie sutarties nurodytas išlaidas;

66.6. išlaidos aiškiai identifikuojamos, patikrinamos ir pagrįstos teisės aktų reikalavimus atitinkančiais apskaitos dokumentais;

66.7. perkančiųjų organizacijų iš Lietuvos išlaidos patirtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, o partnerių iš valstybių donorių – šių valstybių teisės aktų, reglamentuojančių pirkimus, nustatyta tvarka.

67.  Netinkamos finansuoti išlaidos:

67.1. pastatų statybos, rekonstravimo, remonto ir kitų darbų atlikimas;

67.2. įrangos, įrenginių pirkimas;

67.3. ilgalaikio turto (turto, kuris naudingai eksploatuojamas ilgiau negu vienerius metus, o jo įsigijimo vertė ne mažesnė nei 290 eurų), pirkimas;

67.4. veiklos ir (ar) projekto paraiškos rengimo ar konsultavimo dėl jų rengimo paslaugos pirkimas;

67.5. veiklos administravimo išlaidos (veiklos tikslams pasiekti būtinos veiklos vykdytojo vadovo ir darbuotojų atlyginimai, įskaitant ir tuos atvejus, kai darbuotojas veikia kaip ekspertas ir (ar) konsultantas; biuro nuomos, komunalinių ir ryšių paslaugų; kanceliarinių prekių išlaidos ir pan.);

67.6. išlaidos, dėl kurių padidėja veiklos įgyvendinimo kaina, tačiau tokiomis išlaidomis veiklos pridėtinė vertė nekuriama;

67.7. baudos, delspinigiai, finansinės nuobaudos ir bylinėjimosi išlaidos;

67.8. skolų padengimo išlaidos;

67.9. išlaidos, nepateiktos veiklos vykdymo apskaitoje ir nepagrįstos išlaidų mokėjimą įrodančiais dokumentais;

67.10. PVM susigrąžinimas.

68.  Veiklų dalyvių maitinimui skirtas lėšų dydis negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d. nutarime Nr. 1515 „Dėl neapmokestinamų piniginių kompensacijų dydžių nustatymo“ nustatytų sumų.

69.  Lėšos į veiklos vykdytojo turimą atskirą kredito įstaigos sąskaitą pervedamos valstybės iždo valdymo nustatyta tvarka. Šioje sąskaitoje veiklos vykdytojas neturi teisės laikyti jokių kitų lėšų.

 

IX. FINANSUOJAMOS VEIKLOS VYKDYMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ SUTARTIES PAŽEIDIMĄ (PRIEMONĖS „A“ ATVEJU)

 

70.  Finansinių metų pradžioje veiklos vykdytojas privalo skaičiuoti planuojamą metų savo veiklos finansavimą. Jeigu numatoma, kad organizacijos veikla bus daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų, arba Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų, veiklos vykdytojas tais finansiniais metais visus savo pirkimus, nepriklausomai nuo lėšų šaltinio, vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu veiklos vykdytojas pagal planuojamą metų pradžioje finansavimą yra ne perkančioji organizacija, o per metus gavus finansavimą paaiškėja, kad jis tapo perkančiąja organizacija, visus pirkimus nuo šio momento jis privalo vykdyti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.

71.  Veiklos vykdytojas, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus turi vykdyti taip, kad:

71.1. užtikrintų kuo didesnį tiekėjų varžymąsi;

71.2. visiems tiekėjams taikytų vienodus reikalavimus ir kriterijus, suteiktų vienodas galimybes ir pateiktų vienodą informaciją;

71.3. racionaliai naudotų prekių, paslaugų ar darbų įsigijimui skirtas lėšas;

71.4. įsigytų prekių, paslaugų ar darbų kainos neviršytų analogiškų prekių, paslaugų ar darbų vidutinių rinkos kainų.

72.  Veiklos vykdytojas, negalintis vykdyti veiklos, kuriai gavo dvišalio fondo lėšų, turi nedelsdamas raštu apie tai informuoti Kultūros ministeriją, nurodydamas pagrįstas priežastis ir siūlymus dėl sutarties keitimo ar nutraukimo.

73.  Veiklos vykdytojas yra atsakingas už tai, kad skirtos lėšos būtų panaudotos tik pagal sąmatoje prie veiklos finansavimo sutarties nurodytą paskirtį, t. y. pagal konkrečius išlaidų straipsnius, įvertintus pinigine išraiška. Veiklos vykdytojas, negalintis įgyvendinti veiklos pagal Kultūros ministerijos patvirtintą sąmatą, turi nedelsdamas raštu kreiptis į ministeriją dėl jos patikslinimo, nurodydamas pagrįstas priežastis. Motyvuotą veiklos vykdytojo prašymą tikslinti sąmatą Kultūros ministerija priima ne vėliau nei likus 5 darbo dienoms iki veiklos vykdymo pabaigos. Sprendimą dėl sąmatos tikslinimo priima komiteto pirmininkas. Sąmatos keitimų skaičius neribojamas.

74.  Išskirtiniais atvejais, esant force majeure ar kitoms svarbioms aplinkybėms, kurių veiklos vykdytojas negalėjo numatyti, motyvuotas veiklos vykdytojo prašymas tikslinti sąmatą yra priimamas likus 1 darbo dienai iki veiklos pabaigos. Pasibaigus veiklai prašymai tikslinti sąmatą nepriimami.

75.  Sąmatą privaloma tikslinti, jeigu:

75.1. faktiškai panaudotų lėšų kiekis pagal atskirą išlaidų grupę viršija 10 procentų;

75.2. mažėja mato vienetų kiekis.

76.  Pažeidus sąmatų tikslinimo tvarką (dėl sąmatos tikslinimo nesikreipus ar praleidus prašymo pateikimo terminą) išlaidos, viršijančios leidžiamus nukrypimus yra pripažįstamos netinkamomis ir turi būti grąžintos Kultūros ministerijai Finansinės paramos, išmokėtos ir (ar) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d.  nutarimu Nr. 590  (toliau – Finansinės paramos grąžinimo taisyklės) nustatyta tvarka ir terminais arba yra išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

77.  Skiriamos lėšos negali būti naudojamos kitoms veikloms ar projektams įgyvendinti.

78.  Jeigu veiklos vykdytojas nespėja įgyvendinti veiklos sutartyje nustatytu laiku, skirtos lėšos neišmokamos, o jeigu veiklos vykdytojas nepanaudoja išmokėtų lėšų, jos turi būti grąžinamos Kultūros ministerijai jos nustatytu terminu.

79.  Kultūros ministerija bet kuriuo veiklos vykdymo metu gali patikrinti veiklų vykdytojų lėšų panaudojimą ir priimti sprendimus dėl netinkamai naudojamų lėšų. Kultūros ministerijai pareikalavus, veiklos vykdytojas per 10 darbo dienų turi pateikti su veiklos vykdymu susijusius dokumentus ir medžiagą. Nustačiusi sutarties pažeidimų, Kultūros ministerija gali ją nutraukti, apie tai prieš 10 darbo dienų raštu įspėjusi veiklos vykdytoją, arba imtis kitų veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka.

80.  Kultūros ministerijai nustačius, kad veiklos vykdytojas nepagrįstai ir (ar) neteisėtai gavo ar netinkamai panaudojo veiklai skirtas lėšas (įskaitant procentinio finansavimo rodiklių viršijimą, kai skirtas finansavimas nesiekia 100 procentų veiklos sąmatos), veiklos vykdytojas privalo jas grąžinti Kultūros ministerijai Finansinės paramos grąžinimo taisyklių nustatyta tvarka. Toks veiklos vykdytojas praranda teisę penkerius metus teikti paraiškas ir gauti finansavimą iš visų Kultūros ministerijos strateginiame veiklos plane nurodytų programų ar priemonių. Jeigu veiklos vykdytojas negrąžina nepagrįstai gautų lėšų, jos išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

X. ATSISKAITYMAS UŽ GAUTŲ LĖŠŲ NAUDOJIMĄ (PRIEMONĖS „A“ ATVEJU)

 

81.  Veiklos vykdytojas už gautas dvišalio fondo lėšas ir veiklos įvykdymą atsiskaito Kultūros ministerijai sutartyje ir taisyklėse nustatyta tvarka.

82.  Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamentui per 1 mėnesį po to, kai veikla baigiama įgyvendinti, pateikiama:

82.1. ataskaita apie veiklos rezultatus (taisyklių 5 priedas). Ataskaitoje turi būti išsamiai aprašyta, kaip siekta veiklos tikslų, nurodyti įvykdyti veiklos veiksmai, išlaidos, pasiekti rezultatai ir kilusios problemos;

82.2. ataskaita apie faktinį biudžeto lėšų panaudojimą (taisyklių 6 priedas);

82.3. visi išlaidų pagrindimo ir apmokėjimo įrodymo dokumentai (arba jų kopijos, patvirtintos veiklos vykdytojo vadovo parašu).

83.  Išlaidų pagrindimo dokumentais laikomi: prekių ar paslaugų pirkimo sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, pirkimo–pardavimo kvitai, kasos aparatų kvitai, prekių, paslaugų ar darbų perdavimo – priėmimo aktai, keleivinio transporto bilietai ir įlaipinimo talonai ar kitokie kelionių dokumentai, sutartys ir kiti dokumentai, pateisinantys patirtas išlaidas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.

Išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais laikomi: kredito įstaigų antspaudais ir darbuotojų parašais patvirtinti sąskaitų išrašai, kasos išlaidų orderiai ir kiti dokumentai, įrodantys, kad pagal išlaidų pagrindimo dokumentus buvo atlikti mokėjimai.

84.  Veiklos vykdytojas penkerius metus po veiklos įgyvendinimo privalo saugoti ir, Kultūros ministerijai pareikalavus, pateikti visus patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus.

 

XI. PRIEMONEI „B“ PRISKIRTŲ VEIKLŲ ORGANIZAVIMAS

 

85. Kultūros ministerijos organizuojamos veiklos, kuriomis skatinamas kompetencijos kėlimas, ryšių užmezgimas ir plėtojimas, apsikeitimas žiniomis, patirtimi ir gerąja praktika tarp Projektų vykdytojų ir (ar) Projektų partnerių ir (ar) kitų veiklos dalyvių, dvišalio fondo lėšomis finansuojamos ne konkurso būdu.

86. Kultūros ministerijos organizuojamų renginių išlaidos apmokamos tokia tvarka:

86.1. Kultūros ministerija siunčia kvietimą į renginį, kurio tema patvirtinama Programos bendradarbiavimo komiteto. Kvietime numatoma dalyvių, susijusių su Programos tikslų įgyvendinimu, registracijos į renginį tvarka, terminai ir kitos sąlygos;

86.2. kultūros ministro įsakymu patvirtinamas sąrašas asmenų, kuriems apmokamos ar kompensuojamos kelionės išlaidos, jei įsakyme nenumatyta kitaip;

86.3. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas parengia prašymą kancleriui dėl paslaugų ir (ar) prekių pirkimo iš dvišalio fondo lėšų, kurį teikia derinti (vizuoti) Strateginio planavimo ir kontrolės departamento vadovui, Kultūros ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, atsakingam už viešuosius pirkimus, Programų finansininkui ir Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjui;

86.4. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas parengia renginio sąmatą, kurią teikia derinti (vizuoti) Strateginio planavimo ir kontrolės departamento vadovui, Kultūros ministerijos valstybės tarnautojui ar darbuotojui, atsakingam už viešuosius pirkimus, Programų finansininkui, Finansų skyriaus vedėjui ir tvirtinti kancleriui kartu su prašymu;

86.5. kancleriui pritarus prašyme nurodytų prekių ir (ar) paslaugų pirkimui ir patvirtinus renginio sąmatą, renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas organizuoja prašyme nurodytų prekių ir (ar) paslaugų pirkimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nustatyta tvarka;

86.6. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, gavęs paslaugų teikėjo (-ų) ir (ar) prekių tiekėjo (-ų) išrašytą sąskaitą ir (ar) kitus išlaidų pagrindimo dokumentus, patikrina, ar jie atitinka paslaugų teikimo ir (ar) prekių tiekimo sutartyje nustatytas sąlygas, ir, jeigu sąskaita tinkama apmokėti, teikia ją apmokėti Programų finansininkui;

86.7. Programų finansininkas, vadovaudamasis kanclerio rezoliucija ir Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195, pagal pateiktą Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos formą MOK-01 „Mokėjimo paraiškos“ parengia mokėjimo paraišką mokėjimo institucijai dėl dvišalio fondo lėšų pervedimo.

87. Kultūros ministerijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų patirtas komandiruočių išlaidas Programų finansininkas apmoka iš dvišalio fondo lėšų remdamasis kultūros ministro įsakymu arba kanclerio potvarkiu dėl komandiruotės pagal komandiruotės išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus arba kopijas, patvirtintas tikrumo žymomis per 10 darbo dienų nuo dokumentų pristatymo dienos.

88. Kitų 85 punkte minimų organizacijų ir renginyje dalyvaujančių veiklos dalyvių atstovų kelionės išlaidas Programų finansininkas kompensuoja iš dvišalio fondo lėšų ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai veiklos dalyvio atstovas Kultūros ministerijai pristato šiuos dokumentus:

88.1. prašymą kompensuoti veiklos dalyvio atstovo kelionės išlaidas;

88.2. organizacijos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimo dėl atstovo siuntimo į komandiruotę kopiją. Esant poreikiui įsakyme nurodoma, kad visos deleguojamo asmens išlaidos padengiamos Kultūros ministerijos lėšomis ir komandiruojanti įstaiga deleguojamam asmeniui dienpinigių nemoka;

88.3. kelionės išlaidų pagrindimo ir jų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus arba kopijas, patvirtintas tikrumo žymomis. Subjektų, veikiančių valstybėse donorėse, atstovai kelionės išlaidų tinkamumui pagrįsti gali pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą.

89. renginį organizuojantis Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas pateikia visų renginyje dalyvavusių asmenų sąrašą su parašais, patvirtinantį organizacijų atstovų dalyvavimą renginyje.

 

90.  Tinkamos finansuoti veiklos:

90.1. Kultūros ministerijos, Projektų vykdytojų, Projektų partnerių ir kitų veiklos dalyvių dalyvavimas konferencijose, seminaruose, kursuose, susitikimuose, dirbtuvėse, apsikeitimo patirtimi vizituose ir kituose renginiuose;

90.2. Konferencijų, seminarų, kursų, susitikimų, dirbtuvių, apsikeitimo patirtimi vizitų ir kitų renginių organizavimas Projektų vykdytojams, Projektų partneriams ir kitiems veiklos dalyviams.

91.  Tinkamos finansuoti veiklų išlaidos:

91.1. Kultūros ministerijos, Projektų vykdytojų, Projektų partnerių ir kitų veiklos dalyvių renginių ir susitikimų organizavimo išlaidos, kaip jos apibrėžtos taisyklių 12.1 punkte;

91.2. Kultūros ministerijos, Projektų vykdytojų, Projektų partnerių bei kitų veiklos dalyvių komandiruočių ir kelionių į renginius ir susitikimus išlaidos, kaip jos apibrėžtos taisyklių 12.2 punkte.

92.  Išlaidos laikomos tinkamomis kompensuoti, jeigu jos patiriamos nuo kultūros ministro įsakyme, kuriuo patvirtinamas sąrašą asmenų, kuriems apmokamos ar kompensuojamos kelionės išlaidos, nurodytos datos arba šio įsakymo registravimo Kultūros Ministerijoje datos.

93. Iš dvišalio fondo lėšų gali būti apmokėta 100 procentų tinkamų finansuoti priemonės „b“ veiklos išlaidų.

94. Veikla gali būti įgyvendinama ne ilgiau nei iki 2017 m. balandžio 1 dienos.

 

XII. KULTŪROS MINISTERIJOS ATSISKAITYMAS UŽ PANAUDOTAS LĖŠAS

 

95. Kultūros ministerija, norėdama apmokėti dvišalio fondo išlaidas, įtraukia šias išlaidas į mokėjimo paraišką valstybės iždui dėl Kultūros ministerijos programos administravimo lėšų pervedimo į mokėjimo paraiškoje valstybės iždui nurodytą gavėjo sąskaitą arba Kultūros ministerijos banko sąskaitą.

96. Kultūros ministerija patirtas dvišalio fondo išlaidas įtraukia į išlaidų deklaraciją, kurią teikia CPVA kartu su audito išvada dėl į išlaidų deklaraciją įtrauktų išlaidų tinkamumo finansuoti (toliau – audito išvada).

97. Audito išvadą Kultūros ministerija turi gauti PAFT nustatyta tvarka. Per 5 darbo dienas po audito išvados gavimo dienos Kultūros ministerija turi CPVA pateikti išlaidų deklaraciją kartu su audito išvada.

98. Kultūros ministerijos patirtos dvišalio fondo išlaidos patvirtinamos apskaitos dokumentais, turinčiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus apskaitos dokumentų rekvizitus, arba lygiavertės įrodomosios vertės dokumentais.

 

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

99. Veiklų vykdytojų paraiškos, komiteto posėdžių protokolai, veiklų finansavimo sutartys ir veiklų vykdymo ataskaitos iki Programos pabaigos (iki 2017 m. balandžio 30 d.) saugomi Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamente, o penkerius metus po Programos pabaigos – Kultūros ministerijos archyve.

100. Kultūros ministro veiksmai ar sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

________________________