LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
NUTARIMAS
DĖL 2027 METŲ PASKELBIMO OSKARO MILAŠIAUS, PALAIMINTOJO ARKIVYSKUPO JURGIO MATULAIČIO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ŠVENTOJO SOSTO KONKORDATO IR NEPALŪŽUSIŲ MOTERŲ DALIOS GRINKEVIČIŪTĖS, LIDIJOS MEŠKAITYTĖS IR LIŪNĖS SUTEMOS METAIS
2024 m. spalio 15 d. Nr. XIV-3027
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. XIII-975 „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“ 1 straipsniu,
atsižvelgdamas į istorinės, politinės, sociokultūrinės atminties išsaugojimo svarbą ir valstybei svarbių įvykių, asmenybių, sukakčių atmintinus minėjimus 2027 metais;
primindamas, kad 2027 m. sukanka 150 metų, kai gimė poetas, diplomatas ir rašytojas Oskaras Milašius, ir pažymėdamas, kad 1877 m. gegužės 28 d. gimęs Oskaras Milašius ne tik praturtino tiek Lietuvos, tiek Europos literatūros paveldą, bet ir reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir politinio įvaizdžio formavimo: 1920 m. jis buvo paskirtas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos valstybės pasiuntiniu Prancūzijoje, atstovavo Lietuvos interesams Tautų Sąjungoje ir tapo aktyviausiu lietuvių kultūros propaguotoju Vakarų Europoje, iki 1925 m. dirbo Lietuvos atstovu Prancūzijoje, vėliau iki 1938 m. – Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėju; 1936 m. jam buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas; jo kūrybinis palikimas apima įvairių žanrų kūrinius, kuriuose tyrinėjama žmogiškosios būties paslaptis, – visa tai yra svarbus indėlis į Lietuvos kultūros ir diplomatijos istoriją;
įvertindamas tai, kad 2027 m. minimos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio
100-osios mirties metinės ir sukanka 100 metų, kai buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas, parengtas remiantis popiežiaus Pijaus XI paskirto apaštalinio vizitatoriaus Lietuvoje Jurgio Matulaičio projektu, ir tai, kad 1927 m. rugsėjo 27 d. ratifikuotas konkordatas tapo esminiu dvišaliu tarptautinės teisės dokumentu, sureguliavusiu Bažnyčios ir valstybės santykį, atlikusiu svarbų vaidmenį tarpukario Lietuvos užsienio ir vidaus politikoje, taip pat įvertindamas tai, kad arkivyskupas Jurgis Matulaitis ne tik reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir visuomenės raidos pirmaisiais Nepriklausomybės dešimtmečiais, bet ir paliko neišdildomą pėdsaką Bažnyčios gyvenime, tarnaudamas įvairių Lietuvoje gyvenančių tautų bendruomenėms ir skleisdamas socialinio teisingumo idėjas, ir tai, kad arkivyskupo Jurgio Matulaičio paskelbimas palaimintuoju 1987 m. dar kartą patvirtino jo indėlį į Bažnyčios gyvenimą ir sustiprino jo autoritetą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje erdvėje;
įvertindamas tai, kad 2027 m. minimos tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės, tapybos miniatiūros meistrės Lidijos Meškaitytės ir išeivijos poetės Liūnės Sutemos 100-osios gimimo metinės, pažymėdamas, kad šios trys moterys savo kūryba ir gyvenimu paliko gilų pėdsaką lietuvių kultūroje ir atmintyje, o jų biografijos ir kūrybinė veikla atskleidžia ne tik tragiškus likimus, bet ir gilų humanizmą bei kūrybinę rezistenciją sudėtingomis istorijos aplinkybėmis: Dalia Grinkevičiūtė, knygoje „Lietuviai prie Laptevų jūros“ aprašiusi žiaurią sovietų režimo priespaudą, tapo moralinio tvirtumo ir žmogaus teisių gynimo simboliu, jos kūryba liudija egzistencinę kovą už tiesą ir istorinę atmintį; Lidija Meškaitytė sudėtingomis sąlygomis sukūrė apie 700 miniatiūrų, kuriose jaudinamai vaizdavo Lietuvos kraštovaizdį, gamtos trapumą ir asmeninį ryšį su gimtine, jos kūryba ne tik vertinama kaip unikalus indėlis į Lietuvos dailės paveldą, bet pripažinta ir tarptautiniu mastu; Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) išeivijoje per savo poeziją išlaikė stiprų emocinį ir intelektualinį ryšį su Lietuva, jos kūryboje ryški tėvynės netekties tema, apmąstoma egzistencinę laikyseną ir kūrybinį balsą formavusi išeivijos patirtis, ir atsižvelgdamas į tai, kad šios trys išskirtinės moterys – Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema – liudijo sovietų okupacijos metų patirtį ir moters vietą sudėtingoje istorinių lūžių epochoje, o jų kūryba, įprasminusi išlikimo, rezistencijos ir asmeninio ryšio su savo žeme temas, neabejotinai yra aktuali ir šiandien;
siekdamas pažymėti poeto, diplomato Oskaro Milašiaus 150-ąsias gimimo metines, palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio mirties ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato ratifikavimo 100-metį ir trijų nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos 100-ąsias gimimo metines, nutaria:
1 straipsnis.
2 straipsnis.
Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei:
1) iki 2025 m. liepos 1 d. parengti Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato, Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metų programas ir jas patvirtinti;
2) 2025 metų, 2026 metų ir 2027 metų valstybės biudžete numatyti lėšų Vyriausybės patvirtintoms Oskaro Milašiaus, Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio ir Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordato, Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metų programoms įgyvendinti.