LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2006 M. LAPKRIČIO 24 D. ĮSAKYMO NR. 3-453/D1-549 „DĖL SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2014 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 3-334-(E)/D1-672
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 3-453/D1-549 „Dėl Susisiekimo komunikacijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ ir išdėstome jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 30 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ 3 punktu,
2. N u s t a t o m e, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo pradėti rengti susisiekimo komunikacijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo buvo kreiptasi dėl planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 3-453/D1-549
(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. rugpjūčio 18 d.
įsakymo Nr. 3-334-(E)/D1-672 redakcija)
SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMO PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato valstybės, savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų – susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planų (toliau – planas) organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, keitimo, koregavimo ir registravimo tvarką, plano turinio ir sudėties reikalavimus, planavimo proceso dalyvių santykius.
2. Taisyklės privalomos specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams, planų rengėjams, planavimo sąlygas rengiančioms ir išduodančioms institucijoms, planus derinančioms, tvirtinančioms ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms institucijoms, kitiems asmenims, dalyvaujantiems susisiekimo komunikacijų specialiojo teritorijų planavimo procese.
3. Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie planų lygmenys:
3.1. valstybės – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys, rengiami visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu; planai rengiami masteliu M 1:100 000–M 1:400 000;
3.2. savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu; planai rengiami masteliu M 1:20 000–M 1:50 000;
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse apibrėžtas sąvokas.
II SKYRIUS
PLANAVIMO TIKSLAI IR OBJEKTAS
5. Susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo tikslai pagal teritorijų planavimo lygmenį:
5.1. valstybės lygmens planų: nustatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtros prioritetines kryptis, vystyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros tinklą, kuris atitiktų Europos Sąjungos techninius ir vežimų poreikius, skatinti daugiarūšių vežimų galimybes, didinti atskirų transporto šakų sąveiką siekiant sudaryti palankias sąlygas gamybos ir paslaugų sektorių plėtrai, užtikrinti eismo saugą didinančių priemonių įgyvendinimą ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai, formuoti ekologiško susisiekimo sistemą – vientisus darnaus judumo teritorinius sprendinius;
5.2. savivaldybės ir vietovės lygmens planų: užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtrą savivaldybių teritorijose, nustatyti plėtros kryptis.
Nustatant konkrečius susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planavimo tikslus, turi būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
III SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, PLANŲ RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
7. Planavimo organizatoriai yra:
7.1. valstybės lygmens planų – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija);
8. Rengti planus turi teisę fiziniai asmenys, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turintys teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla. Planavimo darbams vadovauja atestuotas teritorijų planavimo vadovas.
9. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir, vadovaudamiesi Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, gali teikti pasiūlymus planavimo organizatoriams dėl vietovės lygmens planų rengimo, keitimo, koregavimo ir (ar) finansavimo.
Planų rengimą finansuoja planavimo organizatorius iš valstybės, savivaldybės biudžeto lėšų. Planų rengimas gali būti finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Dėl vietovės lygmens planų rengimo finansavimo gali būti susitariama pagal planavimo iniciatoriaus ir savivaldybės tarpusavio sutartį.
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
10. Planai pradedami rengti planą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimą rengti arba keisti planą priima:
11. Sprendimo dėl plano rengimo ir planavimo tikslų projektas ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje, sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje ir seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kur galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.
12. Planavimo procesą sudaro parengiamasis, rengimo ir baigiamasis etapai. Kiekvienas Plano rengimo etapas pradedamas tik užbaigus ankstesnįjį. Rengimo proceso metu planavimo organizatorius turi pritarti kiekvieno etapo sprendiniams.
13. Planavimo organizatoriai parengiamojo etapo metu pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.
14. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje:
14.2. atsižvelgdamas į planavimo tikslus ir teritorijų planavimo lygmenį, numato konkrečius plano uždavinius:
14.2.1. plėtoti susisiekimo komunikacijų infrastruktūrą ir numatyti jos plėtrai reikalingas teritorijas;
14.2.2. numatyti susisiekimo komunikacijų infrastruktūros ir jos vystymui reikalingų teritorijų apsaugos zonas, nurodyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas;
14.3. nurodo, kokie turi būti atliekami tyrimai ir (ar) galimybių studijos. Planavimo organizatorius gali nurodyti atlikti:
14.4. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka nustato ir nurodo, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV); valstybės ir savivaldybės lygmens planams SPAV privalomas;
15. Parengiamajame etape planavimo organizatorius Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), nustatyta tvarka viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą.
16. Prieš pradėdamas rengti planą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Taisyklių 17 punkte nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas.
17. Planavimo sąlygas teikia:
17.1. valstybės lygmens planui rengti:
17.2. savivaldybės lygmens planui rengti:
17.2.3. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo vietovės ir (ar) jų apsaugos zonos;
17.2.4. saugomos teritorijos direkcija – pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas);
17.2.8. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kai:
17.2.8.1. planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti geležinkelių infrastruktūros statiniai patenka į planuojamą teritoriją;
17.2.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas;
17.2.10. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
17.2.10.3. 30 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus pasienio ruože, išskyrus Taisyklių 17.2.10.1–17.2.10.2 papunkčiuose nurodytas teritorijas;
17.2.11. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
17.2.11.4. 30 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus pasienio ruože, išskyrus Taisyklių 17.2.11.1–17.2.11.3 papunkčiuose nurodytas teritorijas;
17.2.11.5. 100 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus, išskyrus Taisyklių 17.2.11.1–17.2.11.4 papunkčiuose nurodytas teritorijas;
17.2.11.6 planuojamoje teritorijoje esantys Susisiekimo ministerijos įgalioti jos reguliavimo sričiai priskirti susisiekimo komunikacijų valdytojai – valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinti valstybės įmonė, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
17.3. vietovės lygmens planui rengti:
17.3.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinis padalinys, kai į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo vietovės ir (ar) jų apsaugos zonos;
17.3.5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybinė žemė;
17.3.7. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kai:
17.3.7.1. planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti geležinkelių infrastruktūros statiniai patenka į planuojamą teritoriją;
17.3.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) numatoma statyti susisiekimo komunikacijų inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius:
17.3.8.1. 30 m virš žemės paviršiaus ir aukštesnius pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos – 500 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;
17.3.8.2. 30 m virš žemės paviršiaus ir aukštesnius pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos valstybių sienos – 300 m pločio juostoje į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos, kai valstybės siena eina sausuma, arba nuo vandens telkinio kranto, kai valstybės siena eina pasienio vandenimis;
17.3.8.3. pasienio ruože ir joje planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi 30 m ir aukštesni;
17.3.8.4. miestų ir miestelių teritorijose – 100 m pločio juostoje, kitose teritorijose – 300 m pločio juostoje nuo valstybės sienos apsaugos objektų ir įrenginių, išskyrus teritorijas, nurodytas Taisyklių 17.3.8.1–17.3.8.3 papunkčiuose;
17.3.9. Civilinės aviacijos administracija, kai planuojamoje teritorijoje numatoma statyti ir (ar) rekonstruoti susisiekimo komunikacijų inžinerijos statinius ir (ar) įrenginius:
17.3.10. Lietuvos kariuomenės vadas, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
17.3.10.5. 100 m ir aukštesni virš žemės paviršiaus, išskyrus teritorijas, nurodytas Taisyklių 17.3.10.1–17.3.10.4 papunkčiuose;
17.3.11.6. planuojamoje teritorijoje esantys Susisiekimo ministerijos įgalioti jos reguliavimo sričiai priskirti susisiekimo komunikacijų valdytojai – valstybinės reikšmės automobilių kelius prižiūrinti valstybės įmonė, AB „Lietuvos geležinkeliai“, VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
18. Planavimo organizatorius paskelbia konkursą parinkti plano rengėją Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1265 „Dėl Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Pasiūlymų teikimo dėl teritorijų planavimo proceso inicijavimo tvarkos aprašą sudarydamas teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, planavimo iniciatorius pasirenka vietovės lygmens plano rengėją. Planavimo organizatorius sudaro sutartį su plano rengėju ir jam pateikia sprendimą dėl plano rengimo, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, planuojamos teritorijos schemą, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – registras) apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, mokslinių tyrimų ataskaitas ir reikalingus kitus duomenis. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų ir plano uždavinių, jų gavimas gali būti numatytas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose ar plano rengimo sutartyje.
19. Rengimo etapą sudaro esamos būklės įvertinimo, bendrųjų sprendinių formavimo, sprendinių konkretizavimo stadijos:
19.1. esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į planavimo tikslus ir planavimo darbų programą, atliekama:
19.1.1. vadovaujantis atitinkamo lygmens bendrojo plano sprendiniais, susisiekimo komunikacijų vystymo galimybių vertinimas;
19.1.3. parengiamas susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros esamos būklės brėžinys, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje, gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldo objektus, valstybinius miškus, saugomas teritorijas ir jų apsaugos zonas, į planuojamą teritoriją patenkančios žemės nuosavybės formą, pažymimos esamos susisiekimo komunikacijos ir jų apsaugos zonos, atliekama planuojamoje teritorijoje esančių susisiekimo komunikacijų sistemų būklės analizė; atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį, gali būti pažymimos esamų žemės sklypų ribos;
19.2. bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje, atsižvelgiant į planuojamą teritoriją, teritorijų planavimo lygmenį, atitinkamo lygmens bendrojo plano nuostatas, nustatomi susisiekimo komunikacijų vystymo prioritetai; jeigu planavimo darbų programoje numatyta, parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius; Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas SPAV, jeigu parengiamajame etape priimtas sprendimas šį vertinimą atlikti; šioje stadijoje plano rengėjas gali kreiptis į planavimo sąlygas pateikusias institucijas dėl planavimo sąlygų įvykdymo, kurios teikia konsultacijas;
20. Baigiamąjį etapą sudaro:
20.1. plano sprendinių viešinimas – plano viešinimas atliekamas supaprastinta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo tvarka, nustatyta Nuostatuose; planavimo organizatorius savo nuožiūra gali atlikti papildomus viešinimą užtikrinančių procedūrų veiksmus: apklausą dėl plano sprendinių, jų pristatymą visuomenės informavimo priemonėse, susitikimus su suinteresuota visuomene, tam tikromis visuomenės grupėmis ir panašiai; fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems dėl visuomenės (viešojo) intereso numatoma nustatyti papildomus žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimus, informuojami apie rengiamą planą Nuostatų nustatyta tvarka. Žemės ir kito nekilnojamojo turto apribojimai dėl kitų asmenų privataus intereso plane gali būti nustatyti remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu;
20.2. plano derinimas teritorijų planavimo dokumentus derinančiose institucijose (valstybės lygmeniu) ar Teritorijų planavimo komisijoje (savivaldybės lygmeniu ar vietovės lygmeniu);
20.3. plano tikrinimas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos;
21. Planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo užtikrina planavimo viešumą, viešai informuodamas apie plano rengimo pradžią ir planavimo tikslus, organizuodamas konsultavimąsi ar viešinimą ir visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą vykdydamas informacijos suteikimo ir konsultavimo procedūras Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.
22. Valstybės lygmens planai kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita derinami su planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis Taisyklių 17 punkte. Derinimo metu
planavimo sąlygas išdavusios institucijos teikia išvadas dėl plano sprendinių derinimo ar nederinimo. Sprendinių derinimo ar atsisakymo juos derinti išvada turi būti pateikta per 20 darbo dienų. Jeigu planas nederinamas, nurodomi neįvykdyti planavimo sąlygų ir teisės aktų reikalavimai.
23. Savivaldybės ir vietovės lygmens planų derinimo procedūra kompleksiškai atliekama savivaldybės Teritorijų planavimo komisijoje ir turi būti baigta ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti planą pateikimo dienos. Teritorijų planavimo komisijos sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4–12 dalyse. Derinimo procedūroje turi dalyvauti planavimo organizatorius ar jo įgaliotas atstovas. Planai teikiami derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita.
24. Suderintus planus planavimo organizatorius teikia tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 13 ir 14 dalių nustatyta tvarka jį patikrina ir teikia patikrinimo aktą planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų (savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens planų – per 15 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti planą pateikimo dienos.
25. Planų sprendiniai (aiškinamasis raštas, brėžiniai) ir planavimo procedūrų dokumentai, nurodyti Taisyklių 37 punkte, teikiami tikrinti pasibaigus visuomenės pateiktų pasiūlymų dėl plano apskundimo terminui, nurodytam Teritorijų planavimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.
26. Planavimo organizatoriai, gavę teigiamą patikrinimo išvadą, teikia planus tvirtinti. Planus pagal atitinkamus planavimo lygmenis tvirtina:
26.1. valstybės lygmens – Susisiekimo ministerija per 3 mėnesius nuo planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti planą pateikimo dienos; valstybei svarbių projektų planus – Lietuvos Respublikos Vyriausybė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka;
27. Planas tvirtinti neteikiamas, jeigu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos motyvuota išvada dėl plano tvirtinimo yra neigiama arba planavimo iniciatorius atsisako pasirašyti plano sprendinių įgyvendinimo sutartį, arba teismo sprendimu.
28. Patvirtintas planas registruojamas registre. Planavimo organizatoriai visus patvirtintus plano dokumentus privalo pateikti registruoti registro tvarkytojui ne vėliau kaip per Teritorijų planavimo įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą.
29. Planą tvirtinančios institucijos sprendimas dėl plano tvirtinimo ir juo patvirtintas planas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo registre, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
Patvirtinti planai galioja neterminuotai arba tol, kol savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės ir vietovės lygmens planai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano dalimi, ar kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
30. Rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybių lygmens bendruosius planus savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens planų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais ir integruojami į bendrųjų planų sprendinius.
V SKYRIUS
PLANO SUDĖTIS IR TURINYS
32. Planą sudaro aiškinamasis raštas, brėžiniai (esamos būklės įvertinimo, koncepcijos, jei ji parengta, konkrečių sprendinių brėžiniai) ir planavimo procedūrų dokumentai, išvardyti Taisyklių 37 punkte. Planai rengiami 3 egzemplioriais (jeigu kitaip nenustato planavimo organizatorius). Plano sprendiniai įrašomi į kompiuterinę laikmeną.
33. Aiškinamajame rašte apibūdinami planavimo tikslai, plano uždaviniai, aprašomi ir pagrindžiami grafinėje dalyje (brėžiniuose) plano sprendiniai, pateikiama informacija (duomenys) apie planuojamos teritorijos susisiekimo komunikacijų infrastruktūros esamą būklę ir potencialių plėtros galimybių, probleminių situacijų analizę, kiti duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti rengiant planuojamos susisiekimo komunikacijų infrastruktūros plėtros koncepciją ir konkretizuojant sprendinius. Aiškinamajame rašte aprašoma naudota plano rengimo metodika ir pateikiami kiti su plano rengimu susiję paaiškinimai.
34. Plano brėžiniai pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį rengiami Lietuvos 1994 metų koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“:
34.1. valstybės lygmens – planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys, rengiami ant naujausio georeferencinių duomenų rinkinio GDR50LT;
34.2. savivaldybės lygmens – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu, rengiami ant naujausio georeferencinių duomenų rinkinio GDR10LT ir skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio;
34.3. vietovės lygmens – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys ant naujausio georeferencinių duomenų rinkinio GDR10LT ir skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio; planai M 1:500–M 1:2 000 rengiami ant ne senesnio kaip 3 metų skaitmeninio topografinio plano (atitinkamu masteliu); topografinis planas gali būti tikslinamas (jei reikia) plano rengimo metu.
35. Pagrindiniame plano brėžinyje, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenį, pažymima grafiškai arba nurodoma tekstu:
35.2. pagal numatytas prioritetines kryptis infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos, valstybinės ir privačios žemės plotai;
35.3. jei planavimo darbų programoje numatyta – žemės sklypai (ar jų dalys), kuriuos numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, privačios ir (ar) valstybinės žemės padalijimas suformuojant atskirą sklypą, paimamą visuomenės poreikiams;
35.4. esama ir planuojama susisiekimo komunikacijų inžinerinė infrastruktūra, jos vystymo ar išdėstymo reikalavimai: inžinerinių komunikacijų koridoriai, susisiekimo komunikacijų (kelių, gatvių, geležinkelio kelių) trasos, aikštelės, oro uostų, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai;
35.5. susisiekimo komunikacijų statinių apsaugos zonos, apsaugos juostos, gatvių raudonosios linijos, servitutų zonos;
35.6. atsižvelgiant į rengiamo plano mastelį – esamų žemės sklypų ribos, jų kadastriniai numeriai ar žemės reformos žemėtvarkos projekto projektiniai numeriai;
36. Kiti plano brėžiniai gali būti rengiami atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ypatumus, konkrečią situaciją, siekiant raiškiausio atskirų susisiekimo komunikacijų infrastruktūros statinių (kelių, gatvių, dviračių takų, pėsčiųjų takų, geležinkelio kelių, oro uostų statinių, vandens uostų statinių, tiltų, viadukų, estakadų, tunelių, pėsčiųjų tiltų, pralaidų, pervažų) vaizdavimo būdo (pažymimos pėsčiųjų perėjimų per geležinkelio kelius vietos, charakteringi susisiekimo komunikacijų pjūviai, gatvių elementai, kitos teritorijos ir inžineriniai statiniai, nurodomos triukšmo mažinimo priemonės ir kita). Brėžinių mastelis, atsižvelgiant į planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį, nurodytas Taisyklių 3 punkte. Brėžinių grafiniai ir spalviniai žymėjimai turi atitikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, Lietuvos standarte LST 1569 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ nurodytus žymėjimus. Sprendiniai ir kita informacija žymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
37. Planavimo procedūrų dokumentai yra:
37.1. teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimas dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų;
37.7. derinimo ir išvadų dokumentai (valstybės lygmens planų), Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas (savivaldybės ir vietovės lygmens planų);
VI SKYRIUS
PLANŲ KEITIMAS IR KOREGAVIMAS
38. Planai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis.
39. Planai keičiami, kai sprendimą rengti planą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti plano sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.
40. Plano keitimai rengiami, viešinami, derinami, tikrinami, tvirtinami taikant Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią plano tvirtinimo procedūrą. Sprendimą dėl plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima planą tvirtinusi institucija.
41. Planai gali būti koreguojami planavimo organizatoriaus sprendimu:
41.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti plano sprendiniai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir plano uždaviniams;
41.2. kai atliekami plano esmės (planavimo tikslų ir plano uždavinių) nekeičiantys pakeitimai:
42. Taisyklių 41.2.1 ir 41.2.2 papunkčiuose nurodytais atvejais planas tvirtinamas planavimo organizatoriaus sprendimu, neteikiamas derinti ir tikrinti. Kitais koregavimo atvejais planavimo organizatorius nusprendžia, ar reikia planavimo sąlygų, ar bus atliekamas SPAV, ar bus rengiama koncepcija. Koreguotas planas viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas Teritorijų planavimo įstatymo ir Taisyklių nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
44. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais.
45. Ginčus, kilusius dėl Taisyklių 2 punkte nurodytų subjektų priimtų sprendimų, veiksmų ar neveikimo, sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos arba teismas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu ir kitais teisės aktais.