Administracinė byla Nr. AS-88-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02018-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. balandžio 23 d. raštą Nr. (33.194 E) R-1288 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemėje“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 23 d. raštas), 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (33.194 E) R-1558 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemėje“ (toliau – ir 2024 m. gegužės 10 d. raštas) (toliau kartu – ir ginčijami raštai) ir įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje nustatymo ir grąžinimo natūra.

II.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos V. R. skundą; nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir loterijos Perlas terminale sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžino pareiškėjai.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad ginčijami raštai nebuvo adresuoti pareiškėjai. Iš ginčijamų raštų turinio matyti, kad šie raštai yra susiję su Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus įstatymu priskirtų funkcijų atlikimu, vykdant nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Iš skundo priedų matyti, jog, nagrinėdamas pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl dokumentų kopijų ir informacijos apie preliminariai laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusią (duomenys neskelbtini) kaimo žemėje pateikimo, Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsniu, Kauno miesto savivaldybės (toliau -ir Savivaldybė) meras 2024 m. gegužės 3 d. priėmė potvarkį Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), kuriuo nustatė, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje yra baigtas.

Teismas nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo Savivaldybėje procesas yra užbaigtas Savivaldybės mero Potvarkiu, todėl nelaikytina, kad, panaikinus 2024 m. balandžio 23 d. raštą ir 2024 m. gegužės 10 d. raštą, būtų galima iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje nustatymo ir grąžinimo natūra klausimą. Teismo vertinimu, ginčijami raštai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku. Teismas vertino, kad pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti 2024 m. balandžio 23 d. raštą ir 2024 m. gegužės 10 d. raštą, todėl, atsisakius priimti skundą dėl šių raštų panaikinimo, atsisakytinas priimti ir reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėja V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisinga, kadangi ginčijami raštai pareiškėjai sukelia teisines pasekmes. Pareiškėja, kaip pretendentė, turi teisę atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėja 2024 m. balandžio 29 d. prašymu (reg. Nr. 1GP-10055) kreipėsi į Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, nurodydama, kad iki šiol nėra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimas, atkreipė dėmesį, jog buvo nustatyti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai, taip pat buvo atliekami šių žemės sklypų kadastriniai matavimai, pradėtos grąžinimo procedūros, tačiau daugiau jokios informacijos pretendentai neturi. 2024 m. rugsėjo 3 d. pareiškėja gavo Administracijos 2024 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 70-2-1854 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjai buvo pateiktos 2024 m. balandžio 23 d. rašto ir 2024 m. gegužės 10 d. rašto kopijos. Pagal teisinį reguliavimą, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administraciniams teismams gali būti ginčijami tiek savivaldybės administracijos atsisakymai ginčo žemę traktuoti kaip laisvę ir grąžintiną natūra, tiek tokį atsisakymą galbūt lėmę administraciniai sprendimai.

Pareiškėja pažymi, kad Administracijai 2024 m. gegužės 10 d. raštu ir 2024 m. balandžio 23 d. raštu pateikus atsakymus, kad laisvos (neužstatytos) žemės sklypų, skirtų nuosavybei gražinti iki 1940 m. buvusiems savininkams teritorijose (duomenys neskelbtini), nėra, nes teritorijose (duomenys neskelbtini), žemės plotai reikalingi daugiabučiams gyvenamiesiems pastatams eksploatuoti, o teritorijos (duomenys neskelbtini), reikalingos Savivaldybės infrastruktūros plėtrai, pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas gražinant žemę natūra negalimas. Todėl minėti raštai yra administraciniai aktai, sukeliantys pareiškėjai teisines pasekmes, ir gali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Potvarkis buvo priimtas 2024 m. gegužės 3 d. ir galioja nuo jo priėmimo, ir jokiu būdu negalioja ir negali būti taikomas atgaline data, t. y. iki jo priėmimo nagrinėtiems klausimams bei priimtiems sprendimams. Pareiškėjos prašymas dėl žemės gražinimo natūra iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose buvo pateiktas iki minėto Potvarkio priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo Savivaldybėje procesas yra užbaigtas Savivaldybės mero Potvarkiu, todėl nelaikytina, kad, panaikinus 2024 m. balandžio 23 d. raštą ir 2024 m. gegužės 10 d. raštą, būtų galima iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje nustatymo ir grąžinimo natūra klausimą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad ginčijami raštai pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde teigia, kad ginčijami raštai sukelia jai teisines pasekmes, todėl skundas turėjo būti priimtas nagrinėti.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).

Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. balandžio 23 d. raštą Nr. (33.194 E) R-1288 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemėje“ ir 2024 m. gegužės 10 d. raštą Nr. (33.194 E) R-1558 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemėje“, taip pat prašo įpareigoti Administraciją iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje nustatymo ir grąžinimo natūra.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodė, kad ji yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. valdytą žemę buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, todėl minėti raštai jai sukelia teisines pasekmės. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos ginčijami raštai buvo pateikti Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, atsakant į pastarojo 2023 m. gruodžio 13 d. prašymą Nr. 8SD-6323-(14.8.125E.) „Dėl informacijos, susijusios su laisvos (neužstatytos) žemės iki 1940 m. buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemėje, pateikimo“. Ginčijamame 2024 m. balandžio 23 d. rašte, be kita ko, nurodyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės sklypų, skirtų nuosavybei grąžinti iki 1940 m. buvusiems savininkams teritorijose (duomenys neskelbtini) nėra. 2024 m. gegužės 10 d. rašte minėta informacija buvo patikslinta (papildyta).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neturi pagrindo spręsti, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiami 2024 m. balandžio 23 d., 2024 m. gegužės 10 d. raštai nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, t. y. pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tik, nagrinėjant bylą iš esmės, bus galima išsiaiškinti minėtų raštų priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar jie pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniuose teismuose yra nagrinėjami ginčai dėl savivaldybės administracijos raštų, adresuotų NŽT, apie laisvą (neužstatytą) žemę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2193-442/2023; 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-662/2024).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl to pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius