PATVIRTINTA

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos

2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-998

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO

TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šalčininkų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, Valstybiniu atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 573, Atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais komunalinių atliekų tvarkymą.

2. Taisyklių paskirtis – Šalčininkų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje plėtoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kuri užtikrintų, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslauga būtų visuotinė, geros kokybės, prieinama (įperkama) ir atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus bei savivaldybės ir regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

3. Taisyklės reglamentuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų (toliau – ir paslaugos) teikimo reikalavimus savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei šių Taisyklių reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės mechanizmus bei tvarką.

4. Komunalinių atliekų turėtojai skirstomi į šias grupes:

4.1. gyventojai (fiziniai asmenys);

4.2. juridiniai asmenys, jų filialai, atstovybės.

5. Atliekos privalo būti tvarkomos laikantis teisės aktuose nustatytų prevencijos ir atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo (paruošimas naudoti pakartotinai, perdirbimas, kitoks naudojimas, šalinimas).

6. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos perdirbti mišrios komunalinės atliekos apdorojamos Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose Vilniaus mieste. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos apdorojimui MBA įrenginiuose atliekos šalinamos Vilniaus regiono nepavojingų atliekų sąvartyne (toliau – sąvartynas), esančiame Kazokiškių kaime, Elektrėnų rajone.

7. Taisyklės yra privalomos visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems ir (ar) veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, juridinių asmenų filialams bei atstovybėms.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

8. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

8.1. Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

8.2. Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

8.3. Bešeimininkės atliekos - šiukšlės ir atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja.

8.4. Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

8.5. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos.

8.6. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos – buityje susidarančios atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir/ar atitinka atliekų pavojingumo kriterijus: baterijos, akumuliatoriai, buitinės chemijos produktų, dažų, lakų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, tepalų filtrai, panaudoti tepalai ir kitos naftos produktų atliekos, pavojingų medžiagų turinčios elektros ir elektronikos įrangos, dienos šviesos lempos ir kitos atliekos, kuriose yra gyvsidabrio, ir kitos buityje susidarančios atliekos, kurios pagal teisės aktų reikalavimus priskiriamos pavojingoms.

8.7. Buityje susidarančios statybinės atliekos – atliekos, susidarančios atliekant smulkius gyvenamojo būsto (patalpų) statybos (griovimo) ar remonto darbus, kuriems vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas ar rašytinis pritarimas statinio projektui.

8.8. Buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas;

8.9. Didelių gabaritų (stambios) atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai ir kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos, kurios dėl savo dydžio negali būti metamos į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Didelių gabaritų atliekoms nepriskiriamos atliekos, priklausančios kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., buityje susidarančios statybinės atliekos, buityje susidarančios pavojingosios atliekos, elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir kt.)

8.10. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės – aikštelės, įrengtos Vilniaus g. 3G, Šalčininkuose, Malūno g. 20, Eišiškėse ir Turgaus g. 21, Jašiūnuose, kuriose atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

8.11. Gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavos – smulkios medžių šakos, lapai, pumpurai, žiedai, smulkios komunalinės atliekos, dulkės, žemės, purvas, smėlis, žvyras ir kitos panašios medžiagos, kurios susidaro valant gatves, šaligatvius ir kitas teritorijas.

8.12. Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

8.13. Komunalinių atliekų tvarkytojas – komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas teikianti įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sudariusi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo ir (ar) komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir šių atliekų vežimo paslaugos sutartį su Šalčininkų rajono savivaldybės administracija.

8.14. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų tvarkymą, taip pat Taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

8.15. Konteinerių aikštelė – konteinerių grupė, skirta tos pačios ar įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti;

8.16. Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.

8.17. Mišrios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

8.18. Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas;

8.19. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vietinė rinkliava, mokama į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą.

8.20. Žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).

8.21. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė – aikštelė, įrengta Janapolio g. 52, Čiužiakampio kaime, Gerviškių seniūnijoje, Šalčininkų rajone, kurioje atliekos priimamos ir tvarkomos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

9. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir kituose galiojančiuose teisės aktuose.

III SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šių komunalinių atliekų tvarkymą:

10.1. biologiškai skaidžių atliekų, įskaitant žaliųjų ir maisto atliekų;

10.2. pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų);

10.3. buityje susidarančių tekstilės atliekų;

10.4. buityje susidarančių pavojingųjų atliekų;

10.5. elektros ir elektroninės įrangos atliekų;

10.6. didelių gabaritų atliekų ir naudotų padangų;

10.7. buityje susidarančių statybinių atliekų;

10.8. mišrių (likusių po pirminio rūšiavimo) komunalinių atliekų;

10.9. kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų, numatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įskaitant Savivaldybės priimtus teisės aktus.

11. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:

11.1. atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

11.2. fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą, juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – įmonės), kurių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose arba taršos leidimuose nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų negali įvykdyti Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, atliekų;

11.3. atliekų, už kurias surenkantys ar priimantys asmenys, sumoka atliekų turėtojams;

11.4. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų sudedamųjų dalių, išskyrus naudotas padangas;

11.5. medicininių atliekų;

11.6. pakartotinio naudojimo ir kitų pakuočių, įtrauktų į užstato sistemą;

11.7. fekalijų, srutų, nuotekų, kitų skystų atliekų;

11.8. atliekų, kurios surenkamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančiose atliekų surinkimo sistemose;

11.9. kitų atliekų, kurių tvarkymas nepriskiriamas Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai.

IV SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS IR FINANSAVIMAS

12. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija) organizuoja Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina šios sistemos funkcionavimą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Savivaldybės administracija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema organizuojama ir plėtojama vadovaujantis regioniniu ir savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo planu.

15. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, atliekų apdorojimo sistemos organizavimą vykdo ir (ar) dalyvauja organizuojant šių gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, įskaitant šiai veiklai tenkančių išlaidų finansavimą, gamintojai ir importuotojai ir (ar) jų licencijuotos organizacijos (toliau – Organizacijos).

16. Šių Taisyklių 15 punkte nurodytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sąnaudos, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai ir (ar) jų Organizacijos, neįtraukiamos į komunalinių atliekų turėtojų mokamą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

17. Siekiant pagerinti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimą iš bendro komunalinių atliekų srauto, Savivaldybės teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka gali būti diegiamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos (toliau – Papildanti atliekų surinkimo sistema). Atliekų turėtojai gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoti Papildančios atliekų surinkimo sistemos operatoriui. Apie šių atliekų surinkimo būdus ir vietas Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegėjas informuoja atliekų turėtojus Papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygose nustatyta tvarka.

18. Savivaldybės administracija organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad būtų įgyvendintas „teršėjas moka“ principas, t. y., kad visas atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, apmokėtų pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas.

19. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos lėšomis, išskyrus šių Taisyklių 16 punkte nurodytų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą, kuris finansuojamas gamintojų ir importuotojų ir (ar) jų Organizacijų lėšomis.

20. Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, atliekų turėtojų registro sudarymą ir administravimą, rinkliavos mokėjimą, apskaitą ir išieškojimą reglamentuoja Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – Vietinės rinkliavos nuostatai).

21. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas taip pat gali būti finansuojamas iš Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

22. Savivaldybės teritorijoje susidariusių šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja (bešeimininkių atliekų), tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracijos kiekvienos seniūnijos seniūnas. Tokiomis atliekomis ir šiukšlėmis užterštos teritorijos išvalymo ir sutvarkymo bei šiukšlių išrinkimo, atliekų surinkimo, transportavimo darbai finansuojami Savivaldybės biudžeto lėšomis.

23. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę pagal teisės aktų ir sudarytų atliekų tvarkymo paslaugų sutarčių reikalavimus užtikrina komunalinių atliekų tvarkytojai.

24. Savivaldybės administracija atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Komunalinių atliekų tvarkytojų teikiamų paslaugų kokybės priežiūrą bei kontrolę pagal pasirašytas sutartis ir teisės aktų nuostatas vykdo Savivaldybės administracija.

26. Atliekų turėtojų registrą tvarko Savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Tais atvejais, kai atliekų surinkimui naudojami individualūs konteineriai, konteinerių priėmimo-perdavimo faktas fiksuojamas pasirašytinai. Atliekų turėtojui atsisakius priimti konteinerius ir (ar) pasirašyti priėmimo-perdavimo dokumentus, Savivaldybės administracija gali sudaryti komisiją, kuri patvirtintų konteinerio perdavimo arba atsisakymo priimti faktą.

28. Atliekų surinkimui naudojami kolektyviniai (bendri) konteineriai turi būti pastatyti Savivaldybės administracijos numatytoje vietoje. Atliekų surinkimui naudojant kolektyvinius (bendrus) konteinerius, atliekų turėtojai informuojami apie jiems priskirto konteinerio pastatymo vietą.

29. Rengiant gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, būtina numatyti ir įrengti mišrių komunalinių atliekų ir pakuočių atliekų bei kitų antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles (laikino atliekų laikymo vietas (patalpas)), vadovaujantis šių Taisyklių, statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ ir Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų nuostatomis bei Savivaldybės patvirtintomis mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemomis.

30. Konteinerių aikštelių vietas nustato Savivaldybės administracija. Individualaus naudojimo konteinerių pastatymo vietas, iš kurių surenkamos atliekos, Savivaldybės administracija arba komunalinių atliekų tvarkytojas suderina su komunalinių atliekų turėtoju.

V SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

31. Komunalinių atliekų turėtojai privalo naudotis tik tų komunalinių atliekų, skaitant komunalinių atliekų sraute susidarančias pakuočių atliekų, tvarkytojų paslaugomis, kurie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra parinkti Savivaldybės administracijos. Apie šiuos komunalinių atliekų tvarkytojus atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešose vietose ir Savivaldybės interneto svetainėse ir žiniasklaidos priemonėse.

32. Komunalinių atliekų turėtojai turi teisę:

32.1. gauti šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytos kokybės, nepertraukiamą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

32.2. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu (t. y. informaciją apie Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, teikiamas paslaugas, paslaugų kainas ir kt.);

32.3. pasikeisti individualų mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį į tokio dydžio konteinerį, kuris atitinka susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekį, kaip numatyta šių Taisyklių XIV skyriuje;

32.4. teikti pasiūlymus komunalinių atliekų tvarkytojui ir Savivaldybės administracijai dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės gerinimo;

32.5. informuoti komunalinių atliekų tvarkytojus ir (ar) Savivaldybės administraciją apie pastebėtą šių Taisyklių reikalavimų pažeidimą, nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

33. Komunalinių atliekų turėtojai privalo:

33.1. naudotis Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema;

33.2. laiku mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, laikytis kitų Vietinės rinkliavos nuostatų reikalavimų;

33.3. rūšiuoti susidarančias atliekas jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;

33.4. naudotis konteineriais ir juos naudoti tik pagal paskirtį, laikytis konteinerių naudojimosi ir rūšiavimo instrukcijų ir dėti į konteinerius tik tas atliekas, kurioms šie konteineriai yra skirti, uždaryti konteinerių dangčius po atliekų išmetimo į konteinerius;

33.5. neperpildyti mišrių komunalinių atliekų konteinerių, t. y., konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui daugiau kaip du kartus iš eilės (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką) atliekų turėtojai privalo apmokėti papildomai pastatomo individualaus konteinerio tuštinimo išlaidas;

33.6. užtikrinti, kad specialieji automobiliai netrukdomi privažiuotų prie atliekų konteinerių (privažiavimai prie konteinerių stovėjimo vietų ar aikštelių turi būti neužstatyti transporto priemonėmis) tuo laiku, kada jie turi būti ištuštinami pagal atliekų tvarkytojo ir Savivaldybės administracijos suderintą ir viešai paskelbtą grafiką; Komunalinių atliekų turėtojų patalpose ar teritorijose esantys individualūs konteineriai jų ištuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į su komunalinių atliekų tvarkytoju suderintas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti specialieji automobiliai;

33.7. žiemos metu užtikrinti, kad konteinerių aikštelėse būtų valomas sniegas ir ledas;

33.8. plauti individualius mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius pagal poreikį;

33.9. tarp atliekų išvežimų palaikyti atliekų konteinerių stovėjimo vietos švarą ir tvarką;

33.10. nedelsiant pašalinti nurodytus pažeidimus, atsižvelgdami į raštu, įskaitant ir įspėjamuoju lipduku, gautus atliekų tvarkytojo pranešimus apie netinkamą atliekų išrūšiavimą į skirtingus konteinerius, trukdančias ištuštinti konteinerį kliūtis ir kitus pažeidimus.

34. Teritorijų tvarkytojai, apibrėžti Šalčininkų rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių aplinkos tvarkymo ir švaros taisyklėse, atsako už tvarką ir švarą prie mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, tekstilės atliekų ir maisto atliekų surinkimo konteinerių laikotarpiu tarp atliekų išvežimo – jie privalo surinkti, sušluoti besimėtančias atliekas ir sukrauti jas į atitinkamus konteinerius.

35. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro gamybos atliekos, privalo jas atskirti susidarymo vietoje ir nemaišyti su komunalinėmis atliekomis.

36. Komunalinių atliekų turėtojams draudžiama:

36.1. maišyti komunalines atliekas su gamybinės ir kitos ūkinės veiklos atliekomis;

36.2. savavališkai pakeisti konteinerio stovėjimo vietą (išskyrus individualius konteinerius);

36.3. užstatyti transporto priemonėmis Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių ar stovėjimo vietų aptarnavimo zonas;

36.4. presuoti ar grūsti atliekas į atliekų konteinerius;

36.5. išmesti komunalines atliekas ir šiukšles gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ir kitose vietose bei palikti atliekas šalia konteinerių;

36.6. atliekas užkasti, vežti į laukus, miškus bei kitas tam neskirtas vietas;

36.7. į konteinerius mesti gruntą, degančias ar karštas atliekas, farmacines, medicinines atliekas bei kitas nekomunalines atliekas, buityje susidarančias pavojingąsias bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas; pilti į konteinerius chemines medžiagas, srutas, nuotekas bei skystas atliekas; mesti į tam neskirtus konteinerius naudotas padangas, didelių gabaritų, statybos ir griovimo bei žaliąsias atliekas;

36.8. mesti į bendro naudojimo teritorijas privačiose teritorijose susidariusias žaliąsias atliekas;

36.9. gadinti ir laužyti konteinerius;

36.10. raustis konteineriuose, imti iš jų atliekas ir (ar) antrines žaliavas, įskaitant pakuočių atliekas;

36.11. mišrias komunalines atliekas mesti į kitiems asmenims priklausančius ar kitiems atliekų turėtojams priskirtus mišrių komunalinių atliekų konteinerius (pvz. atvežti mišrias komunalines atliekas iš individualių valdų ar kolektyvinių sodų į daugiabučių namų konteinerius ir pan.);

36.12. deginti atliekas, išskyrus sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas ne miestų ir miestelių teritorijose, kaip tai numato aplinkos ministro patvirtinti Aplinkos apsaugos reikalavimai lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.

37. Jei individuali atliekų surinkimo priemonė (konteineris) tampa netinkama naudoti dėl atliekų turėtojo kaltės, ji keičiama atlygintinai.

VI SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

38. Komunalinių atliekų tvarkytojai vykdo Savivaldybės nustatytus reikalavimus ir užduotis, skirtas komunalinių atliekų tvarkymo sistemai įgyvendinti.

39. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę patikrinti aptarnaujamų komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę.

40. Komunalinių atliekų tvarkytojai privalo:

40.1. teikti paslaugas pagal šių Taisyklių, Minimalius komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų ir kitų teisės aktų nuostatas bei sutarties su Savivaldybės administracija sąlygas;

40.2. neimant papildomo mokesčio pateikti atliekų turėtojams mišrių komunalinių atliekų konteinerius;

40.3. pagal Savivaldybės administracijos motyvuotą kreipimąsi raštu per 15 kalendorinių dienų nurodytam komunalinių atliekų turėtojui pakeisti anksčiau skirtą mišrių komunalinių atliekų konteinerį kito dydžio konteineriu, naudojamu Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Duomenis apie pakeistus konteinerius komunalinių atliekų tvarkytojas pateikia Savivaldybės administracijai, kuri atitinkamai patikslina Atliekų turėtojų registrą;

40.4. tinkamai paženklinti konteinerius – ant konteinerių priekinės dalies turi būti pateikta informacija apie konteinerio paskirtį, informacija apie komunalinių atliekų tvarkytoją (įmonės pavadinimas, adresas, telefono numeris) bei informacija, kokioms atliekoms šie konteineriai yra skirti, taip pat kita pagal teisės aktus reikalaujama informacija;

40.5. komunalinių atliekų surinkimui naudoti saugius žmonių sveikatai ir aplinkai konteinerius, atitinkančius teisės aktų ir Savivaldybės nustatytus reikalavimus;

40.6. mišrias komunalines atliekas surinkimo iš atliekų surinkimo priemonių ir vežimo metu nemaišyti su pakuočių atliekomis, antrinėmis žaliavomis ar kitomis atskirai surenkamomis atliekomis;

40.7. konteinerius tuštinti pagal sudarytą ir su Savivaldybės administracija suderintą grafiką, kuris skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose (toliau – grafikas). Grafikas gali būti keičiamas ne vėliau kaip prieš 14 dienų, apie tai įspėjus atliekų turėtoją Savivaldybės interneto svetainėje, spaudoje bei kituose atliekų turėtojams prieinamuose informavimo šaltiniuose;

40.8. konteinerius tuštinti tik tokiomis valandomis, kuriomis Šalčininkų rajono savivaldybės triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama atliekų surinkimo ir išvežimo veikla;

40.9. ištuštintus kolektyvinius (bendrus) konteinerius grąžinti į jų nuolatinę stovėjimo vietą, o individualius konteinerius pastatyti į tą pačią vietą, iš kurios buvo paimti, po ištuštinimo uždaryti konteinerių dangčius;

40.10. konteinerių ištuštinimo metu užtikrinti konteinerių aikštelės ar konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką 5 m atstumu aplink konteinerių aikštelę ar konteinerio stovėjimo vietą (5 m skaičiuojant nuo kiekvieno konteinerio išorinės kraštinės);

40.11. plauti ir (ar) dezinfekuoti kolektyvinius (bendrus) mišrių komunalinių atliekų konteinerius ne rečiau kaip kartą per ketvirtį šiltuoju metų laiku ar kitu dažnumu, kuris numatytas sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;

40.12. pavogtus, sugadintus ir techniškai netvarkingus konteinerius be papildomo mokesčio suremontuoti ar pakeisti kitais to paties dydžio ir tos pačios paskirties kokybiškais konteineriais, suderinus su Savivaldybės administracija nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie surinkimo priemonės netinkamumą naudoti gavimo ar sužinojimo dienos; sugadintų, techniškai netvarkingų ar netinkamų naudoti požeminių, pusiau požeminių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerių remontą atlikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų; jeigu to padaryti nėra galimybės, turi būti pastatytas antžeminis rūšiavimo konteineris, kol bus suremontuotas požeminis, pusiau požeminis konteineris;

40.13. didelio gabarito, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas, elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir kitas atliekas, numatytas sutartyse su Savivaldybės administracija, rinkti apvažiuojant atliekų turėtojus pagal su Savivaldybės administracija suderintą grafiką tokiu dažnumu, kuris numatytas šiose Taisyklėse ir sutarties su Savivaldybės administracija sąlygose;

40.14. laikytis atliekų surinkimo ir išvežimo grafikų ir, esant mišrių komunalinių atliekų konteinerių perpildymui daugiau kaip du kartus iš eilės, fiksuojant kiekvieną konteinerių pakėlimą, (pagal konteinerių ištuštinimo grafiką), kaip numatyta 33.5 papunktyje, pastatyti papildomą konteinerį;

40.15. periodiškai skelbti spaudoje, interneto svetainėje ir kituose atliekų turėtojams prieinamuose šaltiniuose konteineriais surenkamų mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų išvežimo grafikus, konteinerių dezinfekavimo ir plovimo grafikus, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų, didelių gabaritų, elektros ir elektroninės įrangos ir kitų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikus;

40.16. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų;

40.17. teikti informaciją Savivaldybės administracijai apie kiekvieno sutvarkyto komunalinių atliekų srauto kiekį;

40.18. Savivaldybės administracijai pareikalavus, teikti duomenis apie gyventojus, įmones, įstaigas ir organizacijas, kurie naudojasi komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis bei duomenis, reikalingus susidarančių komunalinių atliekų kiekiui ir teikiamų atliekų surinkimo paslaugų apimčiai nustatyti.

41. Komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius šiais atvejais:

41.1. jei atliekų turėtojai nepastato (neišstumia) individualių konteinerių ar patalpose bei uždarose teritorijose esančių kolektyvinių (bendrų) konteinerių nustatytu jų ištuštinimo laiku į nurodytas vietas;

41.2. yra kliūčių ar grėsmių komunalinių atliekų tvarkytojo personalui, kurios neleidžia ar trukdo suteikti paslaugą (pvz.: jei žiemos metu nuo konteinerių stovėjimo vietos ar konteinerių aikštelės nėra nuvalytas sniegas, jei konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės užstatytos transporto priemonėmis ir pan.);

41.3. jei atliekų surinkimo priemonėse yra daiktai ir (ar) atliekos, kurių buvimas juose neleistinas pagal šias Taisykles ir (ar) kelia pavojų žmogaus saugumui ir (ar) aplinkai.

42. Jei komunalinių atliekų tvarkytojas dėl šių Taisyklių 41 punkte nurodytų priežasčių negali ištuštinti konteinerio (-ių), komunalinių atliekų tvarkytojas šį faktą užregistruoja Savivaldybės administracijos nustatyta tvarka ir apie tai informuoja atliekų turėtoją. Esant reguliariems atvejams, komunalinių atliekų tvarkytojas turi informuoti Savivaldybės administraciją.

VII SKYRIUS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ, ĮSKAITANT ŽALIŲJŲ IR MAISTO ATLIEKŲ, TVARKYMAS

43. Komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias (žaliąsias atliekas) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir:

43.1. komunalinių atliekų turėtojai, kurie turi galimybes ir pageidauja biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas kompostuoti, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, savo privačioje valdoje specialiai tam skirtoje vietoje;

43.2. komunalinių atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių ar nepageidauja kompostuoti atliekų privačioje valdoje, atskirtas biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas turi pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

44. Rekomendacijos Buitiniam biologiškai skaidžių atliekų kompostavimui pateiktos šių Taisyklių 1 priede.

45. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius.

46. Miesto daugiabučių namų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros metu susidarančias biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas miestą tvarkančios įmonės tvarko teisės aktų nustatyta tvarka arba, esant galimybei, pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Atliekų turėtojai žaliąsias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka tvarko patys arba pristato į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

47. Biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas, kurios susidaro tvarkant kapaviečių ir kapinių teritorijas, gyventojai privalo atskirti nuo kitų atliekų jų susidarymo vietoje ir išmesti į tam skirtus surinkimo konteinerius arba nurodytas vietas.

48. Komunalinių atliekų tvarkytojas iš kapinių surinktas biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas turi pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę.

49. Savivaldybei nutarus atskirai surinkti biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas specialiais konteineriais viešose vietose, komunalinių atliekų turėtojai biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius. Komunalinių atliekų turėtojai gali sutvarkyti biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas patys laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

50. Įmonės, kurių ūkinėje veikloje susidaro maisto ir virtuvės atliekos (viešbučiai, moteliai, restoranai, kitos viešojo maitinimo įstaigos (švietimo įstaigos ir kt.), prekybos centrai, parduotuvės) susidariusias ir išrūšiuotas biologines (maisto ir virtuvės) atliekas turi perdirbti (pvz., kompostuojant kompostavimo įrenginiuose), kitaip panaudoti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu patys arba perduoti jas tvarkyti sutartiniais pagrindais šių atliekų tvarkytojams. Šioms įmonėms maisto ir virtuvės atliekas draudžiama dėti į mišrių komunalinių atliekų ar į kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius. Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos gali būti laikinai laikomos tik nerūdijančiose, vandens nesugeriančiose ir nepraleidžiančiose, atliekų ir klimato poveikiui atspariose talpyklose, kurios užtikrintų apsaugą nuo vėjo, graužikų, paukščių, vabzdžių ir pan. Iš tokių talpyklų neturi tekėti skysčiai ir sklisti kvapai.

51. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie Savivaldybės yra aprūpinami individualiomis ar bendro naudojimo maisto atliekų atskiro surinkimo priemonėmis (konteineriais), turi atskirti maisto atliekas nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

52. Maisto atliekas komunalinių atliekų tvarkytojas (t. y. maisto atliekų vežėjas ir surinkėjas, kurį Savivaldybės administracija parenka teisės aktų nustatyta tvarka), surenka iš bendrojo naudojimo konteinerių bei individualaus naudojimo konteinerių sutartyje su Savivaldybės administracija nustatyta tvarka.

53. Maisto atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami Savivaldybės administracijos interneto svetainėje.

VIII SKYRIUS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

54. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalus) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

55. Komunaliniame sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų (popieriaus ir kartono, stiklo, plastiko, metalų), kurias galima mesti į atitinkamus pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, surinkimo konteinerius, sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 2 priede.

56. Savivaldybės teritorijoje palaipsniui plėtojant diegti pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas individualiais konteineriais iš individualių namų ūkių.

57. Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos (išskyrus stiklo atliekas ir stiklo antrines žaliavas) individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,24 m³ talpos pakuočių atliekų surinkimo konteinerius.

58. Taisyklių 57 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal Sutartyje nurodyta dažnumą ir turi atitikti vietos poreikius.

59. Stiklinių pakuočių atliekos ir stiklo antinės žaliavos individualių namų ūkiuose talpinamos į tam skirtus individualius 0,12 m³ talpos stiklinių pakuočių atliekų ir stiklo antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

60. Taisyklių 59 punkte nurodyti konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius.

61. Individualių namų ūkiai gali papildomai naudotis pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių aikštelėmis, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis ir Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.

62. Daugiabučių namų atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir antrines žaliavas (popierių ir kartoną, stiklą, plastiką, metalus) turi išmesti į pakuočių atliekų kolektyvinius (bendrus) surinkimo konteinerius ir papildomai gali naudotis didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis bei Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis.

63. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti naudojami kolektyviniai (bendri) 1,8 m³ir 2,5 m³talpos konteineriai. Esant poreikiui gali būti naudojami ir kitokios talpos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai ar kitos surinkimo priemonės.

64. Jeigu pakuočių atliekų ar antrinių žaliavų gabaritai netinka joms skirtiems surinkimo konteineriams, jas reikia susmulkinti arba tvarkyti kaip didelių gabaritų atliekas.

65. Kolektyviniai (bendri) pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriai tuštinami pagal grafiką ne rečiau kaip:

65.1. skirti stiklinių pakuočių atliekoms ir stiklo antrinėms žaliavoms surinkti „STIKLAS” – ne rečiau kaip 1 kartą kas 4 savaites;

65.2. skirti popierinių ir kartoninių pakuočių atliekoms bei popieriaus ir kartono antrinėms žaliavoms surinkti „POPIERIUS” – ne rečiau kaip 1 kartą kas 2 savaites;

65.3. skirti plastikinių, metalinių, kombinuotų ir kitų pakuočių atliekoms bei plastiko, metalo antrinėms žaliavoms surinkti „PLASTIKAS” – ne rečiau kaip 1 kartą kas 2 savaites.

66. Kolektyvinius (bendrus) pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 80 % tūrio, komunalinių atliekų tvarkytojas turi ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės administracijos kiekvienos seniūnijos seniūno nurodymu ar gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.

67. Surūšiuotos ir į pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo konteinerius metamos pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos turi būti be priemaišų (pvz., maisto, skysčio, kitų medžiagų likučių).

68. Surenkamos ir vežamos skirtingų rūšių, atskirose atliekų surinkimo priemonėse surinktos pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos negali būti maišomos su kitose savivaldybėse surinktomis pakuočių atliekomis ir antrinėmis žaliavomis, ne komunalinių atliekų sraute susidariusiomis pakuočių atliekomis ir antrinėmis žaliavomis (tai yra su pakuočių atliekomis ir antrinėmis žaliavomis, kurios pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 39 dalį nepriskiriamos prie komunalinių atliekų).

69. Draudžiama kolektyviniuose (bendruose) pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas, mesti atliekas, kurios negali būti šalinamos šiuose konteineriuose.

70. Draudžiama šalia kolektyvinių (bendrų) pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių palikti atliekas, kurioms šie konteineriai nėra skirti.

71. Šių Taisyklių 41 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius.

72. Komunalinių atliekų tvarkytojas turi teisę neištuštinti individualaus pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerio, jeigu tuštinimo metu nustatyta, jog konteineryje yra kitokių atliekų, nei numatyta į tokius konteinerius mesti. Komunalinių atliekų tvarkytojas apie tai raštu turi pranešti komunalinių atliekų turėtojui ir Savivaldybės administracijai.

73. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas pakuočių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų šių Taisyklių 41 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir pakuočių atliekos bei antrinės žaliavos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o pakuočių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.

74. Komunalinių atliekų turėtojai pakuočių atliekas ir antrines žaliavas gali pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

75. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti ne tik mišrioms komunalinėms atliekoms, bet ir pakuočių atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

IX SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

76. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.1 papunktyje, buityje susidarančias tekstilės atliekas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

77. Gyvenamosiose vietovėse, kur yra tekstilės atliekų surinkimo specialieji konteineriai, komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias tekstilės atliekas privalo talpinti į šioms atliekoms skirtus konteinerius.

78. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.2 papunktyje, tekstilės atliekas teisės aktų nustatyta tvarka tvarko patys arba sutartiniais pagrindais perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams.

X SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

79. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

80. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.1 papunktyje, buityje susidarančias pavojingąsias atliekas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

81. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.2 papunktyje, pavojingąsias atliekas teisės aktų nustatyta tvarka tvarko patys arba perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams.

82. Komunalinių atliekų turėtojai buityje susidarančias pavojingąsias atliekas gali perduoti komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką.

83. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusius nereikalingus ir (ar) netinkamus vartoti vaistus turi perduoti vaistinėms, kurios šias atliekas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

84. Komunalinių atliekų turėtojai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas gali pristatyti į nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose, degalinėse ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto svetainėse, arba perduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi priimti šias atliekas nemokamai ir nereikalaudami pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

85. Buityje susidarančias pavojingąsias atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų ar kitus pavojingoms atliekoms neskirtus konteinerius ir palikti šalia jų.

XI SKYRIUS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

86. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

87. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.1 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas:

87.1. pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka;

87.2. perduoda komunalinių atliekų tvarkytojui, kai jis jas surenka apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus pagal grafiką;

87.3. teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams ar platintojams, turintiems pareigą priimti minėtas atliekas.

88. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.2 papunktyje, elektros ir elektroninės įrangos atliekas teisės aktų nustatyta tvarka perduoda elektros ir elektroninės įrangos gamintojams, importuotojams, platintojams ar atliekų tvarkytojams.

89. Komunalinių atliekų turėtojai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gali pristatyti pakartotiniam naudojimui tinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekas, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

90. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (prekybos centruose, mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Organizacijų interneto svetainėse.

91. Komunalinių atliekų turėtojai gali papildomai naudotis Papildančiomis atliekų surinkimo sistemomis elektros ir elektroninės įrangos atliekoms.

XII SKYRIUS

DIDELIŲ GABARITŲ IR NAUDOTŲ PADANGŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

92. Didelių gabaritų atliekos iš atliekų turėtojų yra surenkamos apvažiavimo būdu pagal grafiką ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

93. Komunalinių atliekų tvarkytojas ir Savivaldybės administracija reguliariai informuoja atliekų turėtojus apie datą, laiką ir vietą, kai bus surenkamos buityje susidariusios didelių gabaritų atliekos.

94. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.1 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas pristato į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

95. Komunalinių atliekų turėtojai į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles gali pristatyti ir pakartotiniam naudojimui tinkamas gaminių ir kitas atliekas (senus baldus, statybines medžiagas, dėvėtus drabužius ir pan.), kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

96. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti šių Taisyklių 4.2 papunktyje, didelių gabaritų atliekas ir naudotas padangas perduoda tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

97. Variklinių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto metu susidariusios netinkamos naudoti padangos turi būti paliekamos variklinių transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą atliekančioms įmonėms teisės aktų nustatyta tvarka.

98. Komunalinių atliekų turėtojai nemokamai gali atiduoti naudotas padangas padangų platintojams, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka atliekų turėtojo perkamų padangų skaičių.

99. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių didelių gabaritų komunalinių atliekų ir (ar) buityje susidariusio šlako (kurui naudojant akmens anglį) surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.

100. Draudžiama didelių gabaritų atliekas, naudotas padangas mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų ar kitus šioms (t. y. didelių gabaritų ir padangų) atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

XIII SKYRIUS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMAS

101. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 4.1 papunktyje, buityje susidarančias statybines atliekas (įskaitant atliekas, užterštas pavojingomis medžiagomis) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje, išrūšiuoti (metalas, mediena, gruntas, šiferis, putų polistirolas ir kt.), sudėti į patvarius maišus ar dėžes ir pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose jos priimamos aikštelės operatoriaus nustatyta tvarka.

102. Komunalinių atliekų turėtojai, nurodyti Taisyklių 4.2 papunktyje, visas savo statybines atliekas savo lėšomis tvarko patys arba perduoda tvarkyti tokių atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka.

103. Atliekų turėtojui kreipusis (žodžiu ar raštu) dėl buityje susidariusių asbestinio šiferio atliekų surinkimo papildomos paslaugos, komunalinių atliekų tvarkytojas privalo tokią paslaugą suteikti už papildomą mokestį ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo kreipimosi dienos, apie tai iš anksto informavęs besikreipusį atliekų turėtoją.

104. Atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį buityje susidarančių statybinių atliekų kiekį, nei yra leidžiama pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, perduoda šias atliekas tvarkančiai (apdorojančiai) įmonei patys arba per atliekų vežėją sutartiniais pagrindais.

105. Buityje susidarančios statybinės atliekos, kad neužterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui saugomos apvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje.

106. Statybines atliekas draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų ar kitus šioms atliekoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

XIV SKYRIUS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ (LIKUSIŲ PO RŪŠIAVIMO) ATLIEKŲ TVARKYMAS

107. Savivaldybės teritorijoje mišrias komunalines atliekas surenka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės administracijos parinkti komunalinių atliekų tvarkytojai.

108. Mišrios komunalinės atliekos surenkamos visoje Savivaldybės teritorijoje iš visų komunalinių atliekų turėtojų.

109. Komunalinių atliekų turėtojai mišrias komunalines, t. y. po rūšiavimo likusias atliekas, turi išmesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerius.

110. Prieš išmetant mišrias komunalines atliekas į konteinerį, komunalinių atliekų turėtojams rekomenduojama jas tvarkingai sudėti į plastikinius (polietileninius) maišelius ir juos užrišti.

111. Savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos daugiabučių namų kvartaluose, iš įmonių, organizacijų ir individualių namų surenkamos individualiais arba kolektyviniais (bendrais) 3 m³, 5 m³, 1,1 m³, 0,24 m³ ir 0,12 m³ talpos Lietuvos Respublikos standartus atitinkančiais antžeminiais ir pusiau požeminiais konteineriais. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai.

112. Individualių namų atliekų turėtojai yra aptarnaujami 0,24 m³ ir 0,12 m³ talpos konteineriais, kurių dydį gali pasirinkti pagal poreikį, bet ne mažesnį, nei:

112.1. jei namų valdoje gyvena ne daugiau kaip 1 žmogus – minimalus konteinerio dydis – 0,12 m³;

112.2. jei namų valdoje gyvena 2 ir daugiau žmonių – minimalus konteinerio dydis – 0,24 m³;

112.3. jei namų valdoje gyvena 2 pensinio amžiaus (pateikus Savivaldybės administracijai pensininko pažymėjimo kopijas) atliekų turėtojai – minimalus konteinerio dydis – 0,12 m³.

113. Individualių namų atliekų turėtojai vieną kartą per metus gali kreiptis į Savivaldybės administraciją motyvuotu prašymu ir pakeisti konteinerį į didesnės ar mažesnės talpos mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį(-ius). Jeigu komunalinių atliekų turėtojas pageidauja pasikeisti turimą konteinerį į mažesnio dydžio (talpos) konteinerį, kartu su prašymu jis turi pateikti dokumentus ar jų kopijas, įrodančius faktiškai gyvenančių asmenų skaičių.

114. Daugiabučių namų atliekų turėtojai aptarnaujami miestuose bendro naudojimo 3 m³ ir 5 m³ talpos požeminiais ir pusiau požeminiais konteineriais, miesteliuose ir mažesnėse gyvenvietėse 1,1 m³ konteineriais, kurių skaičius mišrių komunalinių atliekų aikštelėje statomas pagal poreikį. Esant poreikiui, gali būti naudojami ir kitokios talpos konteineriai. Gali būti naudojami požeminiai, pusiau požeminiai arba mažiau įgilinti konteineriai.

115. 4, 8, 10 butų daugiabučių savininkai gali kreiptis į Savivaldybės administraciją, pateikę viso daugiabučio savininkų pritarimus, su prašymu pakeisti bendro naudojimo konteinerį į individualius konteinerius kiekvienam daugiabučio savininkui. Turintys vietą individualiam konteineriui pastatyti.

116. Juridiniai asmenys, turintys nuosavas teritorijas, naudojasi individualiais 0,12 m³, 0,24 m³ ar 1,1 m³ talpos konteineriais, kurių dydis ir skaičius yra statomas pagal poreikį. Juridiniai asmenys, kurie neturi nuosavų teritorijų, naudojasi bendro naudojimo konteineriais.

117. Konteineriais aprūpina ir juos keičia komunalinių atliekų tvarkytojas pagal jų su Savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje numatytas sąlygas. Netinkamą naudoti ir (ar) sugadintą surinkimo konteinerį komunalinių atliekų tvarkytojas turi pakeisti ar suremontuoti šių Taisyklių 40.12 papunktyje nustatyta tvarka.

118. Mišrios komunalinės atliekos iš individualių namų yra vežamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.

119. Mišrios komunalinės atliekos iš daugiabučių namų bendro naudojimo konteinerių miestuose visus metus vežamos ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę, miesteliuose – ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, kaimuose – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Konkretų atliekų išvežimo dažnumą individualiais atvejais nustato Savivaldybės administracija nepriklausomai nuo gyvenvietės. Bendro naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kurių užpildyta daugiau kaip 80 % tūrio, komunalinių atliekų tvarkytojas turi ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir Savivaldybės administracijos nurodymu ar gavęs komunalinių atliekų turėtojo pranešimą.

120. Mišrios komunalinės atliekos iš juridinių asmenų, turinčių nuosavas teritorijas, vežamos pagal poreikį, bet ne rečiau, kaip vieną kartą per mėnesį.

121. Šių Taisyklių 41 punkte nurodytais atvejais komunalinių atliekų tvarkytojai turi teisę atsisakyti tuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jeigu komunalinių atliekų turėtojas konteinerių tuštinimo dieną į nurodytas vietas mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių neišstumia arba komunalinių atliekų tvarkytojas negali ištuštinti konteinerių dėl kitų priežasčių, nurodytų Taisyklių 41 punkte, konteineriai ištuštinami ir atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną. Tokiu atveju individualūs konteineriai ištuštinami ir mišrios komunalinės atliekos surenkamos kitą pagal grafiką nustatytą konteinerių tuštinimo dieną, o mišrių komunalinių atliekų kolektyviniai (bendri) konteineriai – kai tik pašalinamos priežastys, trukdžiusios ištuštinti konteinerį.

122. Konteineriai turi stovėti atliekų turėtojo teritorijoje. Jei atliekų turėtojas neturi privačios nuosavybės ar kita teise valdomo žemės sklypo ar jam priskirtos tvarkyti teritorijos, konteineriai gali stovėti Savivaldybės nustatytoje konteinerių stovėjimo vietoje ar aikštelėje.

123. Konteinerių stovėjimo aikštelės įrengiamos Savivaldybės lėšomis pagal nustatyta tvarka suderintus projektus. Konteinerių stovėjimo vietas ar aikšteles, remiantis nustatyta aikštelių vietos parinkimo tvarka (reglamentu), atsižvelgusi į komunalinių atliekų tvarkytojo pasiūlymus, nustato Savivaldybės administracija.

124. Aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais statomi ir konteineriai pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms surinkti; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su Savivaldybės administracijos seniūnijos seniūnu bei komunalinių atliekų tvarkytoju suderintos konteinerių pastatymo vietos.

125. Sodininkų ir garažų bendrijų teritorijose mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyvinių (bendrų) konteinerių stovėjimo vietos ar aikštelės parenkamos pagal susitarimą su bendrijos atstovais prie pagrindinio įvažiavimo ar išvažiavimo iš teritorijos ar teritorijos viduje taip, kad būtų patogu juos aptarnauti.

126. Asmenys, turintys nekilnojamojo turto sodo paskirties žemėje, turi galimybę pasirinkti 0,12 m³ talpos individualų konteinerį esant galimybei atliekų vežėjui prie jo privažiuoti, pateikus prašymą vietinės rinkliavos administratoriui.

127. Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir kelio ženklų ar ženklinimų pažymėtoje konteinerių aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.

128. Atliekų surinkimui, esant reikalui (nėra kelio ar kitoms priežastims), Savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs maišai ir pan.

129. Viešųjų renginių metu renginių organizatoriai privalo užtikrinti, kad būtų pastatyti laikinieji specialieji konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti. Konteineriai ir jų pastatymo vietos turi būti estetiški ir patogūs renginio lankytojams, atitikti visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

130. Mišrių komunalinių atliekų konteineriai negali būti perpildyti, konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

131. Už individualių konteinerių sanitarinę higieninę būklę atsako komunalinių atliekų turėtojas, už kolektyvinių (bendrų) – komunalinių atliekų tvarkytojas, kuris privalo plauti ir dezinfekuoti mišrių komunalinių atliekų konteinerius šių Taisyklių 40.11 papunktyje nustatytu dažniu.

XV SKYRIUS

GATVIŲ, ŠALIGATVIŲ IR KITŲ TERITORIJŲ VALYMO SĄŠLAVŲ TVARKYMAS

132. Už gatvėse, šaligatviuose ir kitose teritorijose (viešosiose erdvėse) susikaupusių sąšlavų išvežimą atsakingos teritorijas valančios ir prižiūrinčios įmonės bei teritorijų savininkai.

133. Gatvių ir kitų teritorijų tvarkymo metu susidarančios sąšlavos gali būti šalinamos sąvartyne. Už šių atliekų šalinimą sąvartyne turi mokėti įmonė, kuri vykdo teritorijos priežiūrą ir pristato šias atliekas į sąvartyną.

134. Draudžiama gatvių, šaligatvių ir kitų teritorijų valymo sąšlavas pilti į komunalinių atliekų ar kitus sąšlavoms neskirtus konteinerius ar palikti šalia jų.

XVI SKYRIUS

VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

135. Informacija apie Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama Savivaldybės ir kitų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių interneto svetainėse teisės aktų nustatyta tvarka.

136. Atliekų turėtojai Minimaliuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka informuojami apie komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, Savivaldybės teritorijoje veikiančius komunalinių atliekų tvarkytojus, jiems priskirtas teritorijas, paslaugų kainas ir pan. Ši informacija teikiama Savivaldybės ir komunalinių atliekų tvarkytojo interneto svetainėse, buveinėse raštu, telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nemokamai.

137. Komunalinių atliekų tvarkytojas, pasinaudodamas įvairiais jam prieinamais būdais, privalo periodiškai informuoti komunalinių atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatumus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų atskyrimo būdus ir ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės pakuočių atliekas ir kitas antrines žaliavas, atliekų pavojingumą, buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo galimybes ir kt.

138. Savivaldybė įgyvendina visuomenės švietimo ir informavimo priemones, įskaitant skirtas šviesti ir informuoti visuomenę apie buityje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymo galimybes, numatytas Savivaldybės atliekų tvarkymo plane.

XVII SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGOS KOKYBĖS STEBĖSENA IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

139. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantys komunalinių atliekų tvarkytojai privalo įdiegti ir palaikyti kokybės užtikrinimo ir ataskaitų teikimo apie teikiamą paslaugą sistemą, vykdyti teikiamų paslaugų kokybės stebėseną pagal sutartyje su Savivaldybės administracija ir teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

140. Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja Savivaldybės administracija. Skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisė aktų nustatyta tvarka.

XVIII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ

141. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija. Teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus už taisyklių nesilaikymą turi Savivaldybės administracijos direktoriaus tam įgalioti pareigūnai ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodyti pareigūnai.

142. Komunalinių atliekų tvarkymo kontrolę vykdo Savivaldybės administracija ir seniūnijos.

143. Asmenims, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

144. Asmens patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

_____________________