PRITARTA

Varėnos rajono savivaldybės tarybos

2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-IX-986

VARĖNOS „PASAKOS“ VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA „VAIKYSTĖS TAKELIU“

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo teikėjas – Varėnos „Pasakos“ vaikų lopšelis-darželis yra Varėnos rajono savivaldybės biudžetinė švietimo įstaiga.

Grupė – ikimokyklinio ugdymo mokykla.

Adresas: Dzūkų g. 11, LT-65173 Varėna, telefonas 8 691 37 731

Elektroninis paštas darzelis.pasaka@varena.lt,

Interneto svetainė https://varenospasaka.lt

Lopšelis-darželis vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo bei neformaliojo vaikų švietimo programas. Tikslas – per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.

Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, etninius, socialinius, pažintinius poreikius.

Pedagogų kvalifikacija

Įstaigoje dirba 13 ikimokyklinio ugdymo mokytojų (auklėtojų), jiems talkina specialistai: logopedas, neformaliojo švietimo (kūno kultūros) mokytojas, meninio ugdymo (dailės) mokytojas, meninio ugdymo (muzikos) mokytojas. Lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo mokytojo (auklėtojo) kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos keliamus reikalavimus. Pedagogai atestuoti, jie nuolat tobulina savo profesinę kompetenciją kvalifikacijos tobulinimo seminaruose.

Įstaigos aplinka ir tradicijos

Lopšelis-darželis įsikūręs miesto centre. Atviras visuomenei, bendradarbiaujantis su miesto, rajono, respublikos, švietimo įstaigomis, verslininkais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kt. Lopšelį-darželį lanko mišrių šeimų vaikai. Dauguma vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje. Nuo 2001 metų darželis tapo Respublikinės ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacijos (RIIDA) „Sveikatos želmenėliai“ nariu.

Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (6) metų. Programos pagrindiniai principai, tikslai ir uždaviniai, ugdymo kryptys bei ugdymo turinys orientuoti į sveikatos vertybes, kur svarbiausias dėmesys skiriamas vaikų sveikatos stiprinimui, vaikų poreikių tenkinimui: t. y., žaisti, eksperimentuoti, patirti, atrasti, aktyviai reikštis įvairiomis meninės raiškos priemonėmis, būti pastebėtiems, pripažintiems, vaikų turinčių ypatingų ar specialiųjų poreikių ugdymui.

Vaikų ugdymas organizuojamas šiais amžiaus tarpsniais: 1–3, 3–4, 4–5 (6) m.

Vaikystė grindžiama meile vaikui, jo pripažinimu ir pagarba. Mūsų darželyje vaikai turi savo interesus, tampa asmenybėmis bręsdami ir sąveikaudami su aplinka. Vaikai turintys meninių, fizinio aktyvumo gebėjimų dalyvauja respublikiniuose konkursuose: „Lietuvos mažųjų žaidynės“, „Tramtatulis“, „Dainų dainelė“, „Visa Lietuva šoka“, „Mano kraštas pats gražiausias“, Varėnos švietimo centro organizuojamose parodose. Su gabiais vaikais individualiai dirba neformaliojo švietimo (kūno kultūros) mokytojas, meninio ugdymo (dailės) mokytojas, meninio ugdymo (muzikos) mokytojas. Logopedė koreguoja vaikų kalbą – lavina tarties ir foneminės klausos, užsieniečių (dvikalbių) vaikų kalbą.

Tėvai aktyviai remia ir palaiko įstaigos sveikos gyvensenos kryptį. Jie pageidauja, kad vaikai jau ankstyvajame amžiuje ugdytų(si) sveikos gyvensenos poreikius, mokytų(si) prižiūrėti savo kūną. Tėvai pritaria, jog būtų ugdomos komunikavimo, aplinkos pažinimo, meninės ir socialinės kompetencijos.

Tradiciniai regiono ir darželio renginiai:

„Saugaus eismo savaitė“, „Čiurlionio kelias“, „Aš, mama ir tėtis“, „Judumo savaitė“, „Dainų dainelė“, „Grybavimo ypatumai“, „Tramtatulis“, „Vaikystės spindulėlis“.

Regiono ypatumai

„Daugel mūsų Tėvynėje yra puikių ir gražių vietų, daugel yra šalių, kurios pagarsėjo senų tėvelių darbais, bet tarp jų visų gražiausia Dainavos šalis-ir savo aukštais kalneliais, ir žemais kloneliais, savo tamsiomis giriomis, didžiais tankumynais, kuriais nei žmogus nepraeina, nei žvėris nepralenda, tik maži paukšteliai čiulbuonėliai pralekia, tik raibusios ten gegutės ir lakštingalėlės ankstų rytą ir vėlų vakarėlį lakštuoja ir niaurią girelę linksmina“.(Vincas Krėvė)

Geografinė aplinka

Varėnos rajonas yra Pietryčių Lietuvoje. Mūsų rajonas – didžiausias Lietuvos Respublikos rajonas. Varėnos krašte teka daug upių. Varėnos rajono žemėmis nuo rytinių iki vakarinių pakraščių teka ilgiausia Lietuvos upė Nemunas, upės: Merkys, Šalčia, Ūla, Varėnė, Grūda, Verseka.

Gelsvo smėlio tarpukalnėse ir žalių šilojų properšose, raibuliuoja 166 ežerai ir ežerėliai. Didžiausi iš jų: Ilgis (349 ha), Nedingės (220 ha), Lavysas (162 ha), Glėbas (130 ha), Lielukas (114 ha).

Rajono dirvožemiai - patys nederlingiausi respublikoje - jauriniai šilainiai - iš kurios pusės bekeliautum į Varėną, visuos keliuos Tave pasitinka miškai. Tai pats didžiausias šio krašto gamtos turtas. Dzūkijoje žaliuoja didžiausi respublikoje Varėnos - Druskininkų miškai arba Dainavos giria.

Rajono žymūs žmonės

Daug įžymių žmonių Lietuvai davė Varėnos kraštas. Čia gimė kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Subartonių kaime gimė lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius. Šešiolika gyvenimo metų Varėnos krašto kultūrai ir švietimui paaukojo Andrius Ryliškis. Dzūkijos grožį savo poezijoje apdainavo Bronius Mackevičius ir Stasys Stacevičius. Sapiegiškės kaime gimė ir mirė modernios poezijos kūrėjas Antanas Kalanavičius. Dzūkų dainas rinko ir jas propagavo talentingi dainininkai: Rožė Sabaliauskienė, Anelė Čepukienė, Petras Zalanskas. Ir dar daug kitų nusipelniusių žmonių yra gimę šiame gražiame pietryčių Lietuvos krašte.

Turistų ir svečių lankomos vietos

Varėnos m., Dargužių km., Karpiškių km., Liškiavos km., Marcinkonių km., Margionių km., Merkinės mst., Musteikos km., Perlojos km., Pauosupės km., Senosios Varėnos km., Subartonių km., Zervynų km., Žiūrų km. ir kitos.

II SKYRIUS

UGDYMO PRINCIPAI

Vieningumo – užtikrina vaiko fizinių ir psichinių gebėjimų darną.

Visuminis – atsižvelgiant į vaiko raidos, vaiko kultūros dėsningumus siekiama visų vaiko galių plėtotės, tikslingai ugdomos vaiko vertybinės nuostatos, jausmai, mąstymas ir elgsena.

Sveikatinimo – ugdymo turinys orientuotas į žinių perteikimą vaikams sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai klausimais.

Socialinis-emocinis – suteikia ugdytiniams žinių reikalingų kasdieniniam gyvenimui, socialinio gyvenimo plėtojimui, garantuojant teigiamas emocijas.

Dermės – derina šeimos ir įstaigos interesus, lūkesčius dėl vaikų pasiekimų, ugdymo(si) būdų, rūpinasi šeimos švietimu.

Demokratiškumo – sudaro sąlygas tautinių mažumų ir migrantų vaikams ugdyti pagarbą savo kultūrai.

III SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, etninius, socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

1. Formuoti sveikatos prioritetą - kaip fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę.

2. Tenkinti vaiko ugdymo(si) poreikius pagal kompetencijas (socialinę, sveikatos saugojimo, pažinimo, komunikavimo, meninę) ir išmokyti jas taikyti kasdieninėje veikloje.

3. Siekti vieningos socialinės, emocinės, kultūrinės aplinkos.

4. Palaikyti vaiko žaidimą, tenkinti vidinį vaiko norą realizuoti svarbiausius poreikius pažinimo, praktinio veikimo, bendravimo, judėjimo.

5. Sudaryti vaikui sąlygas stebėti, tyrinėti, bandyti spręsti kilusius keblumus, bendrauti, dalytis patirtimi, įgyjant žinių apie artimiausioje aplinkoje esančius gyvūnus ir augalus, kai kuriuos negyvosios gamtos objektus ir reiškinius.

IV SKYRIUS

TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

1–3 metų amžiaus tarpsnis

SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Pagal poreikį keisti dienos ritmą, atsižvelgiant į vaiko amžių, vystymąsi, sveikatos ypatumus, tartis dėl kai kurių taisyklių arba draudimų, kad jis galėtų elgtis savarankiškai, jaustis saugiai.	Kūno kultūra	Geba stovėti suglaudęs kojas ir užsimerkęs.
	Kūno kultūra	Gerai vaikšto ir apeina kliūtis, eidamas neša žaislą.
Tenkinti didėjantį judėjimo ribotoje ir didelėje erdvėje poreikį. Sudaryti galimybę sudėtingam judesiui (laipiojimas, landžiojimas, bėgiojimas, supimasis, važiavimas dviračiu).	Kūno kultūra	Eidamas bando įveikti kliūtis (perlipti, įlipti, išlįsti, pralįsti).
	Kūno kultūra	Geba žaisti pritūpęs.
	Kūno kultūra	Sugeba pristatomu ar pakaitiniu žingsniu užlipti ir nulipti laipteliais.
Sudaryti sąlygas vaikui lavintis rankos tikslumo, vaizduotės ir mąstymo gebėjimus.	Kūno kultūra	Moka spirti kamuolį viena koja, sugeba jį pagauti abiem rankom, paridenti ant grindų
	Kūno kultūra	Sugeba ėjimo metu keisti kryptį, davus signalą-sustoti.

3–4 metų amžiaus tarpsnis

„Kūno apsauga“.	Pažinimo	Supažindinti su saugaus elgesio taisyklėmis braidžiojamajame vandens baseinėlyje, sporto salėje, darželio kieme: naudoti vaizdines priemones, plakatus, piešti piešinius, leisti pabūti „sužeistam“, skatinti vaikų vaizduotę.
	Kalba	Žodyno turtinimas, sąvokų įtvirtinimas: šilta-šalta, šilčiau, šalčiau, saugu-nesaugu, galiu nukristi, užkliūti, susižeisti, lėtai-greitai, vikriai ir t. t.
	Išraiška, saviraiška judesiu	Išreikšti savąjį „AŠ“ mimika, gestu.
	Kūno kultūra	Supažindinti su saugaus elgesio reikalavimais, žaidžiant aktyvius žaidimus bei sportuojant, atsargiai laipioti žaidimų aikštelės labirintais, gimnastikos sienele, šokinėti, lįsti, mėtyti, laikytis savosios ir bendrosios erdvės, saugiai naudotis sportinėmis priemonėmis, sportiniu inventoriumi.
„Asmens higiena“.	Pažinimo-socialinė	Tyrinėti, ką reiškia matyti, būti švariam, ugdyti taisyklingą laikyseną: prie stalo, eiti įvairiomis pėdučių padėtimis, žaisti gerai apšviestoje aplinkoje.
	Kūno kultūra	Judesiai pagrindinėms kūno dalims: sukti galvą, liemenį, kojas, vaikščioti, bėgioti, šokinėti, šliaužti ir t. t.
„Pažink save“.	Pažinimo	Žinoti savo vardą, pavardę, kur gyvena, kiek metų, tyrinėti savo kūną, jo dalis atlikti imitacinius pratimus: galvai, liemeniui, rankoms, kojoms.
	Kūno kultūra	Nusakyti pagrindines kūno dalis: galva, kaklas, liemuo, pilvas ir t.t. Aiškinti pagrindinių kūno dalių paskirtį, suvokti, jog visi esame ir panašūs, ir labai skirtingi, tyrinėti kokį judesį galime atlikti su atskira kūno dalimi: moti rankomis, sukti liemenį, rotuoti, verstis kūlio.
	Tiriamoji	Tyrinėti kūno dalis ir jų veiklą, pastebėti, kad auga plaukai, nagai; išaugami rūbeliai, avalynė; suvokti, kad kiekvienas skiriasi išvaizda; suprasti, kad būti sveikam-būti laimingam.
„Aš ir kiti“.	Pažinimo	Supažindinti su negalia turinčių vaikų gebėjimais, poreikiais; ugdyti atsakomybės jausmą už šalia esantį; žaisti judriuosius žaidimus su draugais.
	Socialinė	Ugdyti pasitikėjimą savimi, tikėti savo jėgomis, jaustis vertingu, ugdyti atsakomybę už savo poelgius, žaisti judriąsias estafetes.
	Kūno kultūra	Eiti, bėgti, šliaužti, rotuoti, ropoti bėgimo taku, lavinti fizines ypatybes: greitumą, vikrumą, pusiausvyrą, koordinaciją.
„Šeima ir sveikata“.	Pažinimo		Pajusti kada kitam gera, liūdna, skauda, žaisti su kėgliais, įvairaus dydžio kamuoliais.
	Socialinė		Pajusti, kad palankumas kitiems žmonėms padeda susidraugauti ir gerai jaustis, žaisti įvairius netradicinius žaidimus.
	Kūno kultūra		Žaisti žaidimus su įvairaus dydžio kamuoliais, lankais, lazdelėmis, kėgliais, juos mėtyti ridenti ir t.t.
„Aplinka ir sveikata“.	Pažinimo		Susitvarkyti žaislus, sportines priemones, inventorių.
	Kūno kultūra		Žaisti gryname ore, grūdintis vandeniu, oru, saule, kasdien po 10-15 min. Vaikščioti basomis: ant kulniukų, pasistiebus kojų pirštais, išorine pėdos dalimis, panaudojant gamtines priemones, esamas priemones, bei inventorių darželio kieme, kūno kultūros salėje, mokyti rengtis pagal metų laikus.
„Ligos ir jų prevencija“.	Pažinimo		Žinoti, kodėl negalima imti ir ragauti vaistų, Ugdyti vaikų čiaudėjimo etiketą.
	Kūno kultūra		Žaisti žaidimus su nosinaitėmis, klausimų –atsakymų žaidimai: kodėl reikia?, ką daryti kad būtum sveikas ir t. t. Žaisti judriąsias estafetes.
„Veikla, poilsis, fizinis aktyvumas“.	Pažinimo		Susipažinti su bendrais dienos režimo principais, nuvargus-pailsėti, pamiegoti, pratinti laiku pailsėti; supažindinti su atliekamais pagrindiniais kasdieniniame gyvenime reikalingais judesiais ir veiksmais: ėjimu, bėgimu, ropojimu, lindimu, šliaužimu, metimu, gaudymu, šuoliavimu ir t. t.
	Kūno kultūra		Mokyti mažųjų sporto abėcėlės: klasikinių pratimų, tyrinėjant judesį ir jaučiant savo kūno galimybes (skirtingu tempu: lėtai-greitai, stipriai-silpnai ir t. t.) Estafečių; (stovėsena voroje, estafetės perdavimas, kliūties įveikimas apibėgant, peršokant ir t. t.); Mokyti krepšinio žaidimo elementų: (supažindinti su taisyklėmis, mesti kamuolį aukštyn, mėtytis su draugu, mesti į krepšį abiem rankomis nuo krūtinės); Mokyti futbolo žaidimo elementų: (ridenti kamuolį koja pirmyn-atgal, pro vartus, spirti į sienelę, vartus ir t. t.) stengtis suprasti žaidimų taisykles. Ugdyti gebėjimus: žaisti vienam, su draugu, šalia kitų, su draugais; pajusti asmeninės ir bendros erdvės ribas. Lavinti fizines ypatybes: greitumą, vikrumą (vaikščioti, judėti, bėgioti, šokinėti, mesti ir t. t.) panaudoti jėgą (metant, ridenant, stumiant, atsispaudžiant ir t. t.) koordinaciją, pusiausvyrą (derinti judesius: rankų-ištiesti pirmyn, aukštyn, į šalis, žemyn, už nugaros, suplojant, sukant ir t. t.), atlikti koordinuotus judesius kojomis – išlaikyti pusiausvyrą judant erdvėje (eiti-bėgti, tiesiai-keičiant kryptį, šliaužti, lįsti, laipioti, šokinėti).
	Išraiška, saviraiška judesiu		Nuo sienelės abiem kojomis, pūsti vandenį lūpomis, sukti vėjo malūnus ir t. t. Diferencijuoti krūvį: greitai–lėtai–vidutiniškai, patirti skirtingą jėgą (daug jėgos - mažai jėgos), tyrinėti kur juda kūnas. Šokti ritminius šokius: „Mergytė“, „Mano lėlė“, „Traukinukas“ ir t. t.
	Plokščiapėdystės, ydingos laikysenos profilaktika		Rekomenduotinas pratimų kompleksas: 1. Pasilenkimai į šalis. 2. Pasistiebus rankas kelti į šalis. 3. Pasilenkus, rankas sunerti už nugaros. 4. Aukštyn ištiestomis rankomis pasilenkimai į šalis. 5. Sėdint ant grindų sulenktą koją pritraukti prie kaktos ir kelį apkabinti abiem rankomis, tas pats atliekama kita koja. 6. Pakartoti 5 pratimą atsigulus ant grindų. 7. Atsigulti ant grindų, kojos sulenktos, stengtis atsitiesti ir abiem rankom pasiekti sulenktas kojas. 8. Vaikščioti įvairiomis kojų padėtimis: pasistiebus, ant kulnų, išorine, vidine pėdos dalimis. Pastaba: pratimus atlikti 6–8 kartus.
	Ugdomoji veikla braidžiojamajame vandens baseine		Imitaciniai judesiai: atskrido gandras, plaukia antelės ir t.t. Mokyti atsispyrimo.

1–3 metų amžiaus tarpsnis

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Palankiai ir supratingai priima šio amžiaus draugą tokį, koks jis yra.	Pažinimas	Pats savarankiškai pavalgo, bando praustis, prašosi ant puoduko.
	Kalba ir bendravimas	Tvirtina „aš pats“. Pradeda skirti mano ir tavo sąvokas.
Padėti vaikui įsitvirtinti kolektyve ir išreikšti savo asmens suvokimą.	Pažinimas	Dalinai nusirengia ir apsirengia.
	Kalba ir bendravimas	Rodo nusivylimą, kai būna nesuprastas.
Sudaryti vaikui vis daugiau galimybių veikti savarankiškai.	Pažinimas	Domisi žaislais, noriai juos tyrinėja.
Sudaryti vaikui vis daugiau galimybių veikti savarankiškai.	Kalba ir bendravimas	Pradeda derinti asmeninius jutimus su aplinkoje regimais vaizdais.
Didinti vaiko pasitikėjimą savo galimybėmis ir savimi.	Pažinimas	Bando atpažinti ką jaučia kiti (paguodžia).
Didinti vaiko pasitikėjimą savo galimybėmis ir savimi.	Kalba ir bendravimas	Bando atpažinti priežasties ir pasekmės ryšius.
Ugdyti drąsą eksperimentuoti, išmėginti.	Pažinimas	Bando atrasti savitus žaidimų kelius.
	Kalba ir bendravimas	Pajusti gimtosios vietovės, jos gamtos, artimų žmonių kultūros ypatumus.
	Menai	Gyvai eksperimentuoja su dailės priemonėmis ir medžiagomis, jaučia pasitenkinimą atradę naują saviraiškos būdą.

3–4 metų amžiaus tarpsnis

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEISENOS
Ugdyti pasitikėjimą savimi, savo jausmais. Pasitikėti artimaisiais, pedagogais, draugais.	Pažinimas	Tyrinėja savo ir kitų jausmais, vaikas pratinasi pastebėti ir priimti kitų vaikų dėmesį.
	Kalba ir bendravimas	Ištikus nesėkmei paguodžia, padeda kitiems.
	Menai	Jausmų pasaulyje.
Skatinti suprasti ir vertinti, kas yra gera ir kas bloga, numatyti poelgių pasekmes sau ir kitiems.	Pažinimas	Atsargiai apžiūrinėti, tyrinėti, susirasti žaidimų draugų. Domėtis naujais daiktais, žaislais.
	Kalba ir bendravimas	Žodyno turtinimas, linksnių kas? Ko? Vartojimas.
	Kalba ir bendravimas	Pratintis bendrauti grupėje su naujais draugais, gebėti pakviesti draugą žaisti.
Plėtoti vaiko supratimą apie socialinę ir kultūrinę aplinką.	Pažinimas	Susieja kultūra su socialiniu gyvenimu.
	Kalba ir bendravimas	Analizuoja mandagių žodžių reikšmę, jų magiją ir svarbą kasdieniniame gyvenime.
	Menas	Stebėti save draugų aplinkoje, elgesį išreikšti popieriaus lape.
Ugdyti gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.	Pažinimas	Inicijuoti bendradarbiavimą su jaunesniu ar vyresniu draugu.
	Kalba ir bendravimas	Darželyje patirtus įspūdžius papasakoti tėveliams, dalintis informacija.
	Menas	Emocijas, patirtus įspūdžius perteikti pantomima, plastilinu, įvairiomis technikomis.

4–5 (6) metų amžiaus tarpsnis

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEISENOS
Gebėjimas suvokti save ir kitus.	Pažinimas	Įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo, diskusijų ir problemų sprendimo patirtį.
		Suprasti vardų reikšmę, savo namų adresą, vaikų darželio adresą, tėvelio ir mamytės darbovietę.
		Suprasti, kas stiprina draugystę dalijasi žaislais, padeda vieni kitiems bėdoje, paguodžia nuskriaustą, ieško būdų ginčui išspręsti taikiai.
	Kalba ir bendravimas	Užmegzti ryšį, susidraugauti, spęsti nesutarimus.
	Menai	Vardų kopijavimas.
Šeima ir jos reikšmė vaikui, šeimos švenčių tradicijos, šeimos šventės.	Pažinimas	Rūpinimasis savo šeimos nariais: vieni-kitais, padedant išreiškiant savo jausmus.
	Kalba ir bendravimas	Ieškoti knygelėse ir žurnaliukuose paveikslėlių, kuriuose vaizduojama šeima. Žodyno turtinimas, mažybiniai žodžiai vaiko kalboje.
	Menai	Susipažinti su įvairiomis meno rūšimis, jas išbandyti.
Gebėjimas derinti bendravimą ir bendradarbiavimą, norus, interesus, veiksmus su bendraamžiais.	Pažinimas	Žaisti drauge, reikšti savo nuomonę, jausmus, nuotaiką, spręsti iškilusius konfliktus, tartis, kurti taisykles.
	Kalba ir bendravimas	Aiškiai ir suprantamai pasakyti savo norus, papasakoti patirtus įspūdžius.
	Menai	Parodyti pagarbą, rūpinimąsi draugu išreikšti darbeliu.
Gebėjimas įveikti kasdienines problemas.	Pažinimas	Eksperimentuoti, bandyti atlikti užduotį, prireikus prašyti pagalbos.
	Kalba ir bendravimas	Reikšti dėmesį pašnekovui, rodyti susidomėjimą tuo, kas sakoma.
	Menai	Mimika, pantomima išreikšti savo veiksmus, problemas, susidomėjimą.
Gebėjimas laisvai jaustis naujoje aplinkoje.	Pažinimas	Tyrinėti, apžiūrinėti žaislus, susirasti žaidimų (pastebėti pasikeitimus) draugų. Pritaikyti žinias, naujoves savo veikloje.
	Kalba ir bendravimas	Suvokti, kad keičiasi aplinka, žmonės esantys šalia, tačiau savo asmeninius daiktus žmogus turi teisę pasilaikyti sau.
	Menai	Nusiteikti matyti grožį aplinkos daiktuose, pastebėti tradicinės daiktų puošybos elementus.
Ugdyti domėjimąsi savo gimtine ir jos žmonėmis.	Pažinimas	Žinoti, kur gimė, kur gyvena. Susipažinti su valstybės simboliais, žymiais gimtinės žmonėmis.

1–3 metų amžiaus tarpsnis

PAŽINIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEISENOS
Skatinti vaikų susidomėjimą savimi ir jį supančiu pasauliu.	Kalba ir bendravimas	Kalba gana išlavėjusi, daug šneka, klausinėja kas čia?, reiškia norus, ketinimus.
	Socialinė	Ugdyti pagarbą šalia esantiems.
	Menai	Skatinti vaikus jį supantį pasaulį išreikšti popieriaus lape.
Sukurti sąlygas ugdytis vaiko mąstymui, sudaryti palankias aplinkybes svarbiausiems pažinimo pasiekimams.	Kalba ir bendravimas	Išreikšdamas savo nuotaiką papildo ją gestais, veido mimika. Pasisako, kai ką nors padarė ar nuveikė.
	Socialinė	Pradėti derinti asmeninius jutimus su aplinkoje regimais vaizdais.
	Menai	Vaikai domisi knygelėmis, suvokia iliustracijos turinį, pasako veikėjus, spalvas.
Sudaryti sąlygas vaikui lavinti rankų judesius, vaizduotės ir mąstymo gebėjimus-statyti, konstruoti, dėlioti, atrinkti vienarūšių ir skirtingų daiktų grupes, sudaryti jų sekas, parinkti porą, tapatinti, matuoti, pritaikyti.	Kalba ir bendravimas	Bandyti mėgdžioti suaugusiuosius vaidmeninių, simbolinių žaidimų metu.
		Pradėti kalbėti 3 ir daugiau žodžių sakiniais. Atkartoti naujai išgirstus žodžius.
		Vartoja kai kuriuos įvardžius „jis“, „aš“, „tu“, „mano“.
	Pažinimo	Bandyti grupuoti (grupuoja), daiktus pagal tam tikrus požymius: formą, spalvą, dydį, sunkumą.
	Pažinimo	Suvokti daiktų seką: nuo didžiausio iki mažiausio.
	Menai	Atpažinti, grožėtis, gėrėtis regimojo pasaulio tobulais daiktais, reiškiniais, artimųjų santykiais.
	Menai	Piešti šiek tiek naudojant riešą, deda taškus, brėžia linijas, apskritimus.
Padėti atrasti ir priimti įvairius pasaulio pažinimo būdus.	Pažinimas	Pradeda naudoti įrankius žaidimuose: kastuvėlį, kibirėlį, puodelį ir kt.
	Kalba ir bendravimas	Atsakinėja į klausimus: „Kodėl?“, „Kada?“, „Ką?“, „Kaip?“
	Kalba ir bendravimas	Žaisdamas kalba pats su savimi (automatinė kalba).
	Menai	Suvolioja iš plastilino rutuliuką-obuolį.
	Menai	Volioja, suploja molio gabalėlį.
Sudaryti galimybę vaikui lavinti kalbinius įgūdžius, save išreikšti kalba, linijų, spalvų, formų vaizdais, muzikiniais garsais, laisvais judesiais, jį nuolat palaikant ir padrąsinant, skatinant natūraliai spontanišką vaiko meninę raišką.	Pažinimas	Pasireiškia simbolinis žaidimas (daiktai-simboliai).
	Kalba ir bendravimas	Vartoja kai kuriuos funkcinius žodelius „iš“, „į“, „prie“, „pas“, „su“.
		Atsiranda naujų vartojamų žodžių
		Mėgdžioja aplinkoje išgirstus garsus.
	Menai	Nebijo eksperimentuoti su dailės priemonėmis, kurti naujas formas. Sugeba laikyti pieštuką nykščiu ir kitais pirštais.
	Menai	Moka piešti apvalius, vertikalius, horizontalius brūkšnius.

3–4 metų amžiaus tarpsnis

PAŽINIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Įgyti supratimą apie daiktų bei reikšmių įvairovę.	Socialinė	Sudaryti sąlygas skaičiuoti, pažinti bei pavadinti pagrindines spalvas, formas, daiktų dydį.
	Kalba ir bendravimas	Susipažįstant su gamta, aplinka plėsti žodyną, ugdyti kalbą.
	Menai	Perimti tradicinio požiūrio į gyvūniją elementus: klausyti dainų, patarlių apie gyvūnus, jų būdą, charakterį.
Atkreipti dėmesį į gyvūnus supančius žmogų.	Socialinė	Nusiteikti bendrauti su naminiais gyvūnais, juos pažinti ir globoti.
	Kalba ir bendravimas	Padėti suprasti augalų gyvybės ratą, ryšį su žmogumi.
	Menai	Skatinti supratimą kuo gyvūnai panašūs, kuo skiriasi, pamėgdžioti jų kalbą.
Padėti vaikui suvokti apie augalus, pajusti pagarbą augalo gyvybei.	Socialinė	Perimti tradicinio požiūrio į gyvūniją elementus: klausyti dainų, patarlių apie gyvūnus jų būdą, charakterį.
	Kalba ir bendravimas	Suprasti kuo naudingi žmogui augalai.
	Menai	Suprasti, kad augalai skiriasi: spalva, lapų forma, aukščiu. Pajusti tradicinio požiūrio augalijos elementus.
Stebėti ir tyrinėti kai kuriuos negyvosios gamtos objektus bei reiškinius.	Socialinė	Nusiteikti tyrinėti, stebėti, bandyti, būti veikliam.
	Kalba ir bendravimas	Stebėti klimato reiškinius įvairiais metų laikais.
	Menai	Atkreipti dėmesį, kad kiekvienas metų laikas turi savo spalvą.
Padėti vaikui suprasti, kad vaistai vartojami tik sergant ir tik su tėvelių priežiūra.	Socialinė	Vaistai yra skirtingų spalvų, žinoti, kad raudonos ir oranžinės spalvos tabletės yra įspėjamosios spalvos.

4–5 (6) metų amžiaus tarpsnis

PAŽINIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Domėtis senoviniais daiktais, senolių tradicijomis, šventėmis.	Socialinė	Supažindinti su senoviniais daiktais, švęsti šventes, perimti senolių tradicijas.
	Kalba ir bendravimas	Puoselėti savo krašto tarmę.
	Menai	Dainuoti senovines lietuvių liaudies daineles, žaisti žaidimus, lankyti parodas, domėtis lietuvių liaudies menu.
Savo kūno suvokimas: lyčių skirtumai ir panašumai.	Pažinimas	Pažinti ir valdyti savo kūną, suprasti kokius drabužius dėvi berniukai ir mergaitės, suvokti, kad kūnas vystosi ir keičiasi.
	Kalba ir bendravimas	Teisingai pavadinti kūno dalis ir žinoti jų paskirtį.
	Menai	Lipdymas, aplikavimas, lankstymas, piešimas.
Gyvenimas mažoje bendruomenėje, bendravimas su bendraamžiais ir suaugusiais.	Pažinimas	Plėsti ir gilinti supratimą apie šeimą, draugus bei kitus juos supančius žmones.
	Kalba ir bendravimas	Įgyti bendravimo ir bendradarbiavimo, diskusijų ir problemų sprendimo patirtį, sąveikaujant su bendraamžiais ir suaugusiais darželyje ir už jo ribų.
Žalingi įpročiai ir jų poveikis sveikatai (tabakas, alkoholis, vaistai, cheminės medžiagos).	Pažinimas	Suteikti vaikams žinių apie tai kuo gali būti pavojingos chemines medžiagas.
		Vengti žalingų įpročių, norint augti sveikam ir stipriam.
Gyvosios ir negyvosios gamtos stebėjimas.	Pažinimas	Stebėti gyvosios ir negyvosios gamtos požymius įvairiais metų laikais, tyrinėti aplinką visais pojūčiais: žiūrint, liečiant, ragaujant, uostant. Įgyti gyvūnų ir augalų globai bei priežiūrai įgūdžių.
	Kalba ir bendravimas	Knygelėse ir žurnaluose surasti paveikslėlius, kuriuose vaizduojami metų laikai, juos lyginti pagal jiems būdingus požymius.
	Menai	Ugdyti gebėjimą pamatyti gamtos grožį. Patirtus įspūdžius bei savo jausmus gamtai išreikšti meninėmis priemonėmis. Kiekvienam metų laikui parinkti jam būdingas spalvas.
Daiktų grupavimas pagal išorės požymius, pagal paskirtį, pagal priklausymą tam tikrai kategorijai.	Pažinimas	Daiktų dėliojimas pagal požymius (mažas, didelis, didžiausiais), vartoti kelintinius bei kiekinius skaitvardžius. Suvokti kiekinę skaičių sandarą iš vienetų, skaičiuoti daiktus nuo 5 iki10, įsimenant skaičių seką.
	Kalba ir bendravimas	Daiktų grupavimas ir jų pavadinimas apibendrinamąja sąvoka.
Daiktų vieta erdvėje savo kūno ir vienas kito atžvilgiu.	Pažinimas	Skirti kairę, dešinę ir kitus erdvinius vaizdinius.
	Kalba ir bendravimas	Žinoti kai kurių masinės informacijos priemonių bei elgesio su jomis taisykles.
	Menai	Orientavimasis lape meninės veiklos metu.
Inžinierinis ugdymas, parengiamieji darbai.	Inžinierinių gebėjimų ugdymas	Tiltai: skerspjūvio formos, sijos iš biuro popieriaus stiprumui tyrimas. Daugkartinio naudojimo vamzdelių kūrimas. Tiltų, viadukų konstravimas iš kaladėlių.
Inžinierinis ugdymas, parengiamieji darbai.	Paprastieji mechanizmai	Paprastasis mechanizmas – ratas ir ašis. Paprastasis mechanizmas –nekilnojamas skridinys. Vežimėlio su kroviniu judėjimo nuožulniąja plokštuma tyrimas.
	Energijos šaltiniai	Atsinaujinantys energijos šaltiniai. Mechaniniai energijos virsmai. Elektros energija.
Informatinio mąstymo ir skaitmeninio raštingumo ugdymas	Informatinio mąstymo ir skaitmeninio raštingumo ugdymo pagrindai.	Mokymasis naudotis skaitmeniniais įrenginiais, aiškinimasis, kaip jie veikia. Fotografavimas, skaitmeninis piešimas, informacijos iškodavimas naudojant QR kodus. Įvadas į papildytąją realybę.
	Programavimas.	Skaitmeninio personažo kūrimas, animavimas ir programavimas skaitmeninėje erdvėje. Programavimo pradmenys be skaitmeninių technologijų
	Atsakomybė skaitmeninėje erdvėje.	Informacijos skaitmeninėje erdvėje vertinimas. Atsakingas naudojimasis skaitmeniniais įrenginiais.

1–3 metų amžiaus tarpsnis

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Siekti užmegzti artimą ryšį su vaiku, prisitaikyti prie jo bendravimo ritmo ir poreikių, sudarant sąlygas ugdytis saugiam prieraišumui.	Pažinimas	Atpažįsta savo pedagogus, grupės draugus. Darželio patalpose jaučiasi saugus.
	Menai	Kviečiasi žaisti kartu kitą ar kelis draugus.
Ugdytis gebėjimą būti kartu, šalia kitų, ugdyti meilę, užuojautą, gailestį šalia esančiam.	Pažinimas	Žaidžia pats vienas, bando žaisti greta kitų vaikų ar su kitais vaikais.
	Menai	Džiaugiasi nupieštu piešiniu, rodo jį savo draugams.
	Socialinė	Jaučia šalia esančių įvairius jausmus, nuotaikas, būsenų ypatumus, įsižiūri į artimuosius žmones, daiktus, gamtos reiškinius, meno kūrinius.
	Menai	Mokosi bendrauti vaizdų kalba (be žodžių) – žiūri paveikslus, „skaitinėja“ knygelių iliustracijas, stebi bendraamžių, suaugusiųjų raišką ir jų rezultatus – dailės darbus.
Sudaryti progų pabūti greta žaidžiančių bendraamžių ir mėginti pažaisti kartu, padedant vaikui matyti ir perimti žaidimo veiksmus, suprasti kitų ketinimus išvengti nesutarimo, nesaugumo,	Socialinė	Jaučia artimų žmonių, aplinkos daiktų, gamtos objektų, reiškiamų dailės kūrinių spalvų, formų, išdėstymo įvairovę, daiktų esmę.
	Kalba	Pradeda žaisti vaidmeninius žaidimus, skirstosi vaidmenimis. Žaisdami sunkina žaidimo sąlygas. Drąsiai keičia žaidimo pobūdį.
	Menai	Veido išraiška, kūnu emocionaliai reaguoja į regimuosius vaizdus.

3–4 metų amžiaus tarpsnis

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Nusiteikti bendrauti, ieškoti ryšio su kitais žmonėmis	Pažinimas	Jaustis mylimam ir vertam meilės, stengtis būti geram.
Nusiteikti bendrauti, ieškoti ryšio su kitais žmonėmis	Kalba	Domėtis kitų žmonių išore, gebėti ją apibūdinti, nupasakoti pagrindinius skirtumus.
Bendraujant keistis, dalytis emociniu turiniu, išreiškiančiu savo „aš“.	Kalba	Gebėti savo emocijas, nuotaikas, jausmus reikšti kalba.
	Socialinė	Disponuoti savo asmeniniais daiktais, pačiam spręsti, kada dalytis su kitais.
Pratinti klausytis, girdėti, išklausyti, ugdyti susikaupimą, kantrumą, toleranciją kitam.	Socialinė	Jausti suaugusiojo meilę, prieraišumą ir atsakyti jam tuo pačiu. Suprasti ir gerbti kito nuomonę.
	Pažinimo	Suvokti, kad kitas žmogus negali pamatyti, žinoti, ką jauti, galvoji, jei jam neduodi suprasti mimika, gestais.
Ugdyti vidinę kalbą, gilinančią ryšį tarp mąstymo ir šnekos.	Socialinė	Kalbėtis su pačiu savimi, veikiant, žaidžiant, dirbant, komentuoti, ką padaręs, ką nupiešęs, ką žaidęs.
	Pažinimo	Suvokti, jog mintis, jausmus būtina reikšti kultūringai, tam tikromis įprastomis formomis.
Skatinti domėtis rašytine kalba	Socialinė	Pažinti elementarius rašto simbolius, knygelių, paveikslėlių „skaitymas“.
Skatinti domėtis rašytine kalba	Pažinimo	Manipuliuoti įvairių medžiagų raidėmis.

4–5(6) amžiaus tarpsnis

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Bendravimas su bendraamžiais, vyresniais už save ir suaugusiais.	Pažinimo	Pažinti save ir kitus žmones, domėtis jų darbu, elgesiu. Bendraujant su bendraamžiais, mokėti užmegzti kontaktą, pakviesti žaisti, piešti. Bendraujant siekti tarpusavio supratimo, intereso nuomonių bendrumo, gerbti kitus ir tikėtis jų pagalbos.
	Kalba	Bendrauti su aplinkiniais turtinga, spalvinga, gyva kalba, puoselėti gyvąjį, tarmišką vaikų kalbėjimą.
	Menai	Vystyti regimąją išraišką. Justi malonumą bendrauti per meną ir patiems kurti.
Nusiteikimas keistis su kitais emocijomis, jausmais, mintimis.	Pažinimas	Pastebėti bendraamžių reiškiamas simpatijas, draugiškumo jausmus ir atsakyti tuo pačiu. Įsiklausyti į bendraamžių nuomonę, ją vertinti. Kalbėti apie tai ką jis norėtų patirti, išgirsti, paliesti, paragauti.
	Kalba	Kalbėti su vaiku, pastebėti neatsiskleidusias vaiko asmenybės savybes, apie jo išgyvenimus namuose, grupėje, kelionėje, santykiuose su aplinkiniais, pasakoti apie žaidimus.
	Menai	Suprasti draugų emocines nuostatas ir reikšti savąsias žaidžiant, piešiant, konstruojant, bandyti jas derinti bendraujant, bendradarbiaujant.
Bendraujant keistis pažintine informacija, socialiniais svarstymais, aiškinimais.	Pažinimas	Kalbėti apie įvairių žmonių darbą, jų elgesį. Bendraamžiams išdėstyti kilusią problemą, siekiant ją spręsti kartu, suteikti įdomios informacijos kitiems bendraamžiams.
	Kalba	Pajusti ryškiausius tarmės ir bendrinės kalbos skirtumus. Pajusti įvairių tekstų stiliaus skirtingumą. Pratinti kalbėti su keliais vaikais iš karto.
	Menai	Stebėti spektaklius, laidas vaikams, juos aptarti, išsakyti savo nuomonę. Žaisti įvairius kalbos žaidimus. Aiškintis tradicines kultūros vertybes. Kalbėtis apie meno kūrinius.
Ugdyti vidinę kalbą, įgyti kalbinio bendravimo patirtį.	Pažinimas	Pratintis kalbėti su keliais vaikais iš karto, ką nors pranešti, papasakoti visai grupei, išklausyti kalbančiojo.
	Kalba	Įvardijamas daiktų, žmonių, gamtos reiškinių, augalų, senųjų lietuvių švenčių apeigų. Įsiminti vietovardžius, pavardes.
	Menai	Inscenizuoti grožinės literatūros kūrinėlius. Nupiešti, aplikuoti pasakų veikėjus. Komentuoti įvairius tautodailės ir kitus meno kūrinius. Garsinė žodžių analizė.
Skatinti domėtis parašytu žodžiu, pavaizduoti simboliu.	Pažinimas	Raidžių ir žodžių kopijavimas didžiosiomis spausdintomis raidėmis. Kortelių su daiktais ir jų pavadinimais dėliojimas. Apskritimo, kvadrato, trikampio ir kitų figūrų apibrėžimas. Išgirstų įdomių vaikams žodžių užrašymas didžiosiomis spausdintomis raidėmis. Ištartų ir parašytų žodžių atpažinimas, paprastų žodelių (mama, tėtė ir pan.) skaitinėjimas.
Skatinti domėtis parašytu žodžiu, pavaizduoti simboliu.	Menai	Knygelių leidyba grupėje. Darbelių štampavimas pirmąją vardo raidę ir viso vardo raidėmis. Spausdintas didžiąsias raides puošti įvairiais ornamentais.

1–3 metų amžiaus tarpsnis

MENINĖ KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEISENOS
Supažindinti su nauja aplinka, naujais žmonėmis.	Socialinė	Susipažįstame su muzikinių užsiėmimų vieta, meninio ugdymo mokytoja, instrumentu.
Supažindinti su nauja aplinka, naujais žmonėmis.	Kalba	Žodyno turtinimas - salė, pianinas, meninio ugdymo mokytoja, dainelė, žaidimas.
Kurti teigiamą emocinį klimatą.	Socialinė	Teigiamų ir neigiamų emocijų išgyvenimas.
Stiprinti vaiko pasitikėjimo savimi jausmą.	Socialinė	Ugdyti orientavimąsi darželio aplinkoje.
Pratinti pamėgdžioti suaugusiojo judesius šokant.	Pažinimas	Atkartoti suaugusiojo parodytus judesius.
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais.	Supažindinimas	Susipažįstame su vaikiškais muzikos instrumentais.
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais.	Pažinimas	Klausydami muzikos, jai pritariame-grojame lazdelėmis, barškučiais.
Džiuginti vaikus ir kaupti jų muzikinius įspūdžius.	Socialinė	Siekti, kad muzikinių užsiėmimų metu vyrautų tik teigiamos emocijos.
Formuoti bendravimo, socialinės atsakomybės įgūdžius.	Socialinė	Ugdyti savybę išklausyti kitą, atsakomybę už šalia esantį, mus supančios aplinkos saugojimą.

3–4 metų amžiaus tarpsnis

MENINĖ KOMPETECIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEIKSENOS
Žadinti emocinę būseną, kuri atitiktų muzikos kūrinį.	Pažinimas	Susipažinti su skirtingų nuotaikų kūriniais ir mokėti juos atskirti (rami, lėta, greita).
	Menai	Vaikai pratinami įsiklausyti į garsus, skirti jų savybes: ilgumą, stiprumą, aukštumą, tembrą.
Pratinti pamėgdžioti suaugusiojo balso intonacijas.	Raiška	Vaikai pratinami išgirsti ir atkartoti suaugusiojo padainuotą melodiją, dainelę, tempo ir dinamikos niuansus, mimiką ir pantomimą.
Pratinti pamėgdžioti suaugusiojo balso intonacijas.	Kalba	Siekiama tikslios garsų artikuliacijos, intonavimo, ritmo pajautimo, pajusti pauzės, įkvėpimo vietas.
Ugdyti sugebėjimą atidžiai klausytis muzikos.	Pažinimas	Siekti, kad klausydami muzikos kūrinių vaikai netriukšmautų, mokėtų susikaupti, nekalbėtų.
Formuoti natūralų balso skambesį.	Pažinimas	Paaiškinti, kad dainuoti reikia natūraliu balsu - jo nespaudžiant ir neforsuojant, nešaukti, nerėkti, neatsilošti.
Ugdyti tikslaus intonavimo, ansambliškumo įgūdžius.	Supažindinimas	Supažindinti su balso lavinimo (vokaliniais) pratimais, balsių, garsažodžių junginiais, trumpomis frazėmis. Tuo pačiu aukštumu dainuoti vis kitus balsius. Siekti, kad vaikai kartu pradėtų ir užbaigtų muzikos kūrinėlį.
Ugdyti tikslaus intonavimo, ansambliškumo įgūdžius.	Kalba	Balso lavinimo pratimai natūraliai reguliuoja kalbinį kvėpavimą, ugdo taisyklingą dikciją, skambią, sklandžią kalbą.
Atlikti judesius pagal ratelio ar žaidimo tekstą.	Sveikatos saugojimo	Vaikų kalba ir judesiai turi glaudų funkcinį ryšį. Ritmas ir muzika tikslina laiko ir erdvės suvokimus, ugdo veiksmų nuoseklumą, aktyvina smegenų veiklą. Atliekami įvairūs muzikinį ritmą ugdantys judesiai, žaidžiami muzikiniai žaidimai.
	Kalba	Vaikai dažniausiai judesius atlieka dainuodami. Pirmiausia jie įsiklauso į melodiją, jos ritmą, po to rodomi judesiai. Jie derinami prie muzikos ritmo, žaidimų-ratelių teksto melodijos.
	Menai	Vaikai supažindinami su lietuvių liaudies, kitų tautų kūriniais, tautosaka.
Skirti aukštą ir žemą registrus.	Raiška	Klausyti ir išgirsti, kada muzika skamba aukštai, kada žemai. Atliepti tai judesiu (žemai-meškutė, aukštai-paukštelis).
Darbas su piršteliais	Pažinimas	Vaikai susipažįsta su kūno dalimis, išmoksta pirštelių vardus.
	Kalba	Vaikų kalba ir judesiai turi glaudų ryšį. Ypač lavinama smegenų veikla. Pirštelių žaidimai labai padeda kalbos centro vystymuisi.
	Socialinė	Vaikai mokomi gražaus bendravimo. Pirštai yra penki skirtingų charakterių veikėjai, bet jie sudaro vieną bendriją, kurios nariai vienas su kitu neatsiejamai susiję.
	Sveikatos saugojimo	Žaidžiant piršteliais gerėja atmintis, mąstymas, nuotaika, stiprėja pirštelių raumenys, jų miklumas. Muzika ir judesys, susieti draugėn, lavina vaikų estetinį jausmą, kūrybiškumą, fizinę savijautą.
Grojimas vaikiškais muzikos	Supažindinimas	Susipažįstame su vaikiškais muzikos
Grojimas vaikiškais muzikos	Raiška	Klausydami muzikos, jai pritariame įvairiais vaikiškais muzikos instrumentais.
Supažindinti su piešimo priemonėmis ir medžiagomis.	Pažinimas	Pratinasi saugiai ir tvarkingai dirbti su dailės priemonėmis, medžiagomis.
Supažindinti su piešimo priemonėmis ir medžiagomis.	Kalba ir bendravimas	Stengiasi įvardinti spalvas, piešimo priemones.
Skatinti kurti eksperimentuoti savarankiškai.	Pažinimas	Save išreiškia linijomis, taškais geometrinėmis figūromis.
Skatinti kurti eksperimentuoti savarankiškai.	Kalba ir bendravimas	Bando papasakoti apie savo piešinį.

4–5 (6) metų amžiaus tarpsnis

MENINĖ KOMPETENCIJA	TURINIO SRITIS	VAIKO VEISENOS
Mokyti suvokti kontrastinio pobūdžio muzikos kūrinius, emocingai reaguoti į jų nuotaikas ir apibūdinti, vartojant terminus.	Pažinimas	Supažindinti su skirtingų nuotaikų kūriniais ir juos apibūdinti (rami, lėta, greita, linksma, džiugi, švelni, liūdna, maršinė).
	Menai	Skatinti norą jos klausytis, pratinti pastebėti skambėjimo stiprumą, registrų pasitikėjimą.
Grojimas vaikiškais muzikos instrumentais.	Supažindinimas	Vaikai pratinami pavadinti vaikiškus muzikos instrumentus (barškutis„ metalofonas, būgnelis, trikampis, lazdelės). Supažindinami su grojimo technika.
	Raiška	Pratinti groti, ritmiškai pritariant suaugusiojo grojimui. Ugdyti ansamblinio muzikavimo įgūdžius. Ugdyti ritmo pojūtį, turtinti muzikinės kalbos patirtį. instrumentais-švilpynėmis, metalofonais, būgneliais, trikampiu, barškučiais, lazdelėmis.
	Sveikatos saugojimo	Lavinti vaikų koordinaciją, smulkiąją plaštakų bei pirštų motoriką.
Dainavimas	Kalba	Pratinti vaikus aiškiai, tiksliai tarti žodžius. Pratinti dainuoti vokalinius muzikinio intonavimo, raiškios kalbos, kvėpavimo pratimus.
	Supažindinimas	Puoselėti taisyklingo dainavimo įgūdžius, siekti, kad vaikai išmoktų taisyklingai dainuoti grupėje ir pavieniui.
	Socialinė	Siekti, kad sklandus, taisyklingas dainavimas vaikams ir jų artimiesiems teiktų džiugesį bei pasitenkinimą.
	Raiška	Dainuoti dainas be žodžių (vienu skiemeniu arba mormorando), kad vaikai atkreiptų dėmesį melodiją. Dainuoti įvairias daineles-lėtesnes, greitesnes ir kt.
Muzikinės kalbos žodyno turtinimas ir plėtimas.	Supažindinimas	Klausyti įvairių dermių bei skirtingų metrų muzikos.
Muzikinės kalbos žodyno turtinimas ir plėtimas.	Raiška	Dainuoti skirtingų dermių (mažorines, minorines ir kt.) dainas, skanduoti skirtingų metrų 2-jų, 3-jų skanduotes.
Ritmika.	Sveikatos saugojimo	Siekti, kad vaikai ritmiškai, vidutiniu ir lėtu tempu atliktų judesius su muzika-ritmiškai eiti, bėgti lengvai, suktis po vieną ir poromis, susikibus už abiejų rankų ir už parankių, iš vieno ratuko sudaryti du, savarankiškai sueiti į ratuko vidurį ir grįžti atgal.
	Raiška	Imituoti judesiais charakteringus ratelių veikėjų bruožus (gudri lapė, bailus kiškis ir kt.).
	Menai	Supažindinti su lietuvių liaudies, kitų tautų muzikiniais kūriniais, tautosaka.
Muzikinis folkloras.	Supažindinimas	Supažindinti su lietuvių liaudies muzikiniu folkloru-kalendorinėmis dainomis, piemenų folkloru, muzikiniais rateliais, žaidimais.
Muzikinis folkloras.	Raiška	Dainuoti mįsles, patarles, greitakalbes, pamėgdžioti paukščių garsus, sekti pasakas su dainuojamaisiais intarpais.
Ugdyti vaikų muzikinį intelektą bei jausmų kultūrą.	Socialinė	Siekti, kad vaikas justų, jaustų, suvoktų bei išreikštų, gyventų santarvėje su gamta, žmogumi, kultūra.
Darbas su piršteliais.	Pažinimas	Supažindinti su kūno dalimis, pirštelių vardais, įtvirtinti sąvokas: „aukštyn ir žemyn, kairėn ir dešinėn“, suskaičiuoti pirštukus. Žaisdami piršteliais susipažįsta su gamtos reiškiniais, gyvūnija, aplinka.
	Kalba	Vaikų kalba ir pirštelių judesiai turi glaudų ryšį. Ypač lavinama smegenų veikla. Žaisdami piršteliais vystome kalbos centrą-vaikai greičiau pradeda šnekėti, komunikuoti.
	Socialinė	Vaikai mokomi gražaus bendravimo-piršteliai tarsi žmonės, vieno stiprumas ar silpnumas tuoj pajuntamas kitų. Pirštų žaidimai padeda vaikams suvokti bendrijos svarbą, pirštų priklausomumą vienas nuo kito.
	Sveikatos saugojimo	Akies žvilgsnį sieti su rankos judesiu-lavinti rašymo, piešimo įgūdžius. Žaidžiant piršteliais gerėja atmintis, mąstymas, nuotaika, stiprėja pirštelių raumenys, miklumas, gerėja viso organizmo funkcionalumas.
Supažindinti su dailininku, kompozitoriumi M. K. Čiurlioniu.	Pažinimas	Supažindinti su žymiausiais kompozitoriaus muzikiniais kūriniais.
	Menai	Muzikos sukeltus įspūdžius perteikti spalvomis. Patirtas emocijas išreikšti pantomima, vaidyba.
	Socialinė	Pagal galimybes aplankyti M. K. Čiurlionio gimtinę, muziejų, draugiją Senojoje Varėnoje ir Druskininkuose.
Improvizavimas.	Raiška	Padainuoti savo vardą. Garsais išreikšti tam tikrą nuotaiką (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ir kt.) Skambančią muziką (jos nuotaiką, pobūdį, melodinę liniją) pavaizduoti judesiais.
Improvizavimas.	Kūryba	Sukurti melodiją patarlei arba mįslei, savo ar draugo vardui. Sukurti „atsakymą“ muzikiniam „klausimui“ (pedagogas dainuoja pusę melodijos, vaikas ją pratęsia). Pratinti savarankiškai kurti ritminius motyvus.
Šokiai, muzikiniai žaidimai, rateliai.	Pažinimas	Supažindinti su lietuvių liaudies populiariaisiais šokiais, žaidimais, rateliais.
	Sveikatos saugojimo	Tenkinti vaikų prigimtinį poreikį judėti, spontaniškai išreikšti save judesiais erdvėje.
	Socialinė	Visiems kartu darniai, sutartinai atlikti paprasčiausias figūras: pritūpti, pašokti, suktis už parankių, padidinti ar sumažinti ratelį, šokti atbulomis, sudaryti du ratelius.
	Komunikavimo	Patirti džiaugsmą, būnant kartu, bendraujant-išmokti gerbti, saugoti, mylėti šalia esantį, esant būtinybei, padėti draugui.
Vaidyba.	Komunikavimo	Skatinti vaiko saviraišką vaidybos priemonėmis, sudaryti sąlygas išgyventi persikūnijimo, tapimo kažkuo kitu džiaugsmą, malonumą improvizuoti ir kurti.
Vaidyba.	Raiška	Laisvas, nesuvaržytas vaiko elgesys, be įtampos, sklandus bendravimas mimika, judesiu, kalba.
Meno terapija.	Pažinimo	Klausyti su vaikais įvairios nuotaikos muzikos kūrinių, išreikšti įvairią muzikos nuotaiką judesiais, spalvomis, instrumentais.
Meno terapija.	Socialinė	Pasitelkiant muziką, judesį, žaidimą skatinti vaikus minti ir spėti „emocines mįsles“.
Muzikinių gabumų sklaida.	Raiška	Koncertuoti įvairiuose renginiuose, šventėse darželyje ir rajone.
Pažinti dailės priemonių ir medžiagų ypatumus, jų galimybės.	Pažinimas	Mokosi įvairių dailės veiklos būdų ir technikos.
	Kalba	Įvardija spalvas, piešimo priemones, techniką.
Emocijas, jausmus išreikšti spalvomis, linijomis.	Pažinimas	Bando pažinti savo ir kitų žmonių jausmų pasaulį.
Emocijas, jausmus išreikšti spalvomis, linijomis.	Kalba	Apibūdina nuotaiką, jausmus, išgyvenimus.
Pamatyti skirtingas spalvas įvairiais metų laikais.	Pažinimas	Metų laikus išreiškia spalvomis.
Pamatyti skirtingas spalvas įvairiais metų laikais.	Kalba	Paaiškina spalvas ir atspalvius.

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Pirmas vertinimas atliekamas vaikui pradėjus lankyti lopšelį-darželį. Šio vertinimo tikslas – pažinti vaiką, nustatyti pasiekimų lygį bei numatyti jo ugdymo kryptis ir uždavinius, vėliau vaiko pasiekimai vertinami periodiškai – rudenį ir pavasarį, nuolat jį stebint natūralioje, kasdieninėje veikloje.

Vertinimas atliekamas vadovaujantis „Vaikų pasiekimų žingsnius atskleidžiančiais pavyzdžiais ir ugdymo gairėmis“. Vaiko pasiekimų žingsniai fiksuojami elektroniniame dienyne. Pasiekimų aplankuose kaupiami dailės, kūrybiniai darbeliai.

Ikimokyklinuko pasiekimų aplankalas – individuali nuo 1 iki 5 (6) metų vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo priemonė, naudojama ugdymo procese. Ji atitinka darželio ugdymo programą, holistinį požiūrį į vaiką ir į visą ugdymo procesą.

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.

2. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.

3. Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003 –2012 metų nuostatų“

4. Lietuvos Respublikos Seimo 2003m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005m. sausio 24 d. nutarimas Nr.82„Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012m. nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“

6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. ISAK -627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“.

7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymas „Dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011 –2013 metų programos patvirtinimo“.

8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos5d. įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

LITERATŪRA:

1. Bandzienė O., Bobrova L., Staponkienė Z. Vaikų kūno kultūra. Šiauliai, 2004.

2. Bakutytė R. Pradinių klasių mokinių humaniškumo ugdymas: monografija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001.

3. Bulotaitė L., Gudžinskienė V., Mockevičienė O., Jakučiūnienė D. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius, ŠCA, 2004.

4. Caughlin P. A., Hansen K.A., Heller D. ir kt. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas: knyga auklėtojai. Lietus, 1997.

5. Dodge D. T., Rudick S., Berke K. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Presvika, 2008.

6. Dodge D. T., Colker Laura J., Heroman C. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Presvika, 2007.

7. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Parengė Monkevičienė O., ir kt. UAB Baltic Printing House. Vilnius, 2015.

8. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Parengė Monkevičienė O., ir kt. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2014.

9. Jums, maži ir didesni, skaitiniai vaikams, Vilnius, Alma litera, 2010.

10. Rodžersas C. Harmoningai gyvenančio žmogaus samprata. Psichologija. Vilnius, Aidai, 1989. 12. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2003.

11. Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2003.

12. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2008.

13. Kaip keisti mokymo praktiką: ugdymo diferencijavimas atsižvelgiant į mokinių įvairovę. –Vilnius, 2006.

14. Koroliovė S. Ugdytojo knyga 2–4 metų vaikams. Auk sveikas, vaike, Kaunas, Šviesa, 2019.

15. Koroliovė S. Vaiko knyga 2–4 metų vaikams. Auk sveikas, vaike, Šviesa, 2018.

16. Koroliovė S. Vaiko knyga 5–6 metų vaikams. Auk sveikas, vaike, Šviesa, 2018.

17. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Parengė Jankauskienė L., Monkevičienė O., ir kt.. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2006

18. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2014.

19. Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija. Sveikatos želmenėliai, Sveikatos idėjų skrynelė, 2015.

20. Staerfeldas E., Christianas Raskas Mothiesenas. Artyn vaiko ( I ir II dalys). Vilnius, 1997.

21. Žukauskienė R. Raidos psichologija. Leidybos centras. Vilnius, 1999.

22. Žaismė ir atradimai. Rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogams. Vilnius, 2021.

ŠALTINIAI:

1. Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija. Sveikatos želmenėliai. Sveikatos idėjų skrynelė. Internetinė nuoroda: https://szelmeneliai.lt/wpcontent/uploads/2015/11/2015_sveikatos_ideju_skrynele.pdf

2. Socialinio – emocinio ugdymo programa „Dramblys“.

_____________________

PRITARTA

Varėnos rajono savivaldybės tarybos

2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-IX-986

VARĖNOS „ŽILVIČIO“ VAIKŲ LOPŠELIO-DARŽELIO

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA „ŽILVIČIO TAKELIU“

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Duomenys apie įstaigą.

Švietimo tiekėjo pavadinimas: Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis.

Teisinė forma: savivaldybės biudžetinė įstaiga.

Grupė: ikimokyklinio ugdymo mokykla.

Adresas: Parko g. 6, LT-65192, Varėna

Elektroninis paštas: darzelis.zilvitis@varena.lt

Telefonai: (8310) 52 096

Interneto svetainės adresas: http://www.varenoszilvitis.lt/

Vaikai ir jų poreikiai.

Ikimokyklinis amžiaus tarpsnis yra vertingas pats savaime. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kongnityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. Vaiko smegenų brendimą ir prigimtinių galių plėtrą skatina kokybiškas ugdymas ir ugdymasis, grindžiamas sąveika ir dialogu. Kokybiškas ikimokyklinis ugdymas mažina atskirtį tarp vaikų, augančių palankiose ir nepalankiose sąlygose (skurdas, socialinės rizikos šeima, migracija), didina ugdymo prieinamumą, yra vertinga prevencinė ankstyvo iškritimo iš švietimo sistemos, saviraiškos sunkumų mažinimo priemonė.

Ikimokyklinio ugdymo centre yra vaikas ir jo ugdymas. Remiantis Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, kiekvienas vaikas pripažįstamas kaip unikali, besikeičianti, akyvi individualybė. Jis žaidžia, kaupia patirtį, greitai mokosi, turi savitą pasaulio matymą, kuria savo vertybes. Ikimokyklinio ugdymo grupėse puoselėjamas vaiko orumas, pripažįstama vaiko nuomonė, jo teisė rinktis, spręsti, tartis. Ugdymo ir ugdymosi procesas grindžiamas socialinio teisingumo, lygiavertiškumo, tolerancijos vertybėmis. Laikomasi nuostatos, kad vaikas ugdomas ir ugdosi per visą buvimo ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ar grupėje dieną.

Ikimokykliniai metai yra be galo svarbūs tolimesnei vaiko asmenybės raidai. Šiame amžiuje susiformuoja vaiko asmenybės pamatai, t. y. formuojasi vertybių sistema, charakterio bruožai, atsiskleidžia vaiko gebėjimai ir polinkiai. Vaiko ugdymasis ir vystamasis didele dalimi priklauso nuo šeimos, joje puoselėjamų vertybių, kurias vaikas natūraliai perima. Tačiau ne mažesnę įtaką vaiko raidai turi ir ugdymo įstaiga, bei socialinė aplinka, kurioje auga vaikas. Siekiant darnaus vaiko ugdymosi labai svarbu, jog visos šios vaiko ugdyme dalyvaujančios grandys suprastų jo poreikius ir sudarytų sąlygas kiekvienam vaikui pagal jo galias įgyti žinių, išsiugdyti gebėjimus ir nuostatas, reikalingas tolimesniam gyvenimui. Užtikrinama vaiko teisė į ugdymąsi per žaidimą, aktyvų bendravimą, pripažįstant jo nuomonę ir teisę rinktis. Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelyje-darželyje ikimokyklinio ugdymo grupes lanko vaikai nuo 1 iki 6 metų amžiaus. Grupės komplektuojamos pagal vaikų amžių.

Programa siekiama tenkinti pagrindinius vaiko prigimtinius poreikius – kultūros, saugumo, sveikatos, socialinius pažinimo ir saviraiškos. Įstaigos ugdymo programa parengta atsižvelgiant į vaikų ugdymosi poreikius, tėvų lūkesčius bei naujausiuose ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytas esmines nuostatas į vaiko ugdymą ir metodinę pagalbą teikiančius dokumentus. Sparčiai besivystančios technologijos, didėjantis mobilumas keičia požiūrį į vaiką ir jo ugdymą. Todėl ugdymo programoje atsižvelgiama į individualiuosius ir specialiuosius (spec. ugdymosi poreikių, gabių ir talentingų, dvikalbių, migrantų ir grįžtančių iš užsienio šeimų) vaikų poreikius. Laikantis vaikų intereso prioritetiškumo principo tenkinami prigimtiniai vaiko poreikiai, sudarant sąlygas sveikam vaiko augimui ir individualių kiekvieno vaiko galių plėtotei ir sėkmingam ugdymusi (Vaiko teisių konvencija, 1996).

Ankstyvojo amžiaus tarpsnyje svarbiausias vaidmuo ugdant vaikus tenka šeimai, o lopšeliui tenka šeimos pagalbininko vaidmuo. Ankstyvojo ugdymo programoje numatomas ugdymo šeimoje tęstinumas, ugdomi pirmieji vaikų gebėjimai. Tenkinami šie poreikiai: emociniai (palaikyti, skatinti, drąsinti, pastebėti naujus gebėjimus, reikšti nuostabą dėl didėjančių galimybių, pažymėti pasiekimus, džiaugtis kiekviena sėkme, nekritikuoti, riboti draudimus, neakcentuoti nesėkmių), pažinimo (vaikams reikia matyti, liesti, girdėti, uosti, skanauti), judėjimo (vaikai nori judėti, judėdami patiria daug džiugių išgyvenimų, auga sveikesni, žvalesni, linksmesni, spartesnė ne tik jų fizinė, bet ir protinė veikla).

Ikimokyklinio amžiaus vaikas – bręstanti asmenybė, turinti savo individualius poreikius. Vaikai nori būti mylimi, gerbiami, suprasti, savarankiški, nori bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, trokšta aktyvios veiklos, kad pažintų aplinką ir kurtų save. Vaikai skirtingai jaučia, patiria, pažįsta, išreiškia, kuria savo pasaulio pažinimo stilių. Jie nori žaisti, judėti, kurti, pažinti, tyrinėti, eksperimentuoti, žaisti kompiuterinius žaidimus. Šiuolaikinio mokslo požiūriu vaiko pasaulio supratimo, nuostatų apie jį susidarymo ir gebėjimų ugdymosi kelias yra patirtinis, t. y. tinkamai sukurtoje aplinkoje vaikas pats stebi, tyrinėja, atranda, išbando, stebi pasekmes pats kurdamas savo žinojimą.

Kiekvienas savitų raidos ypatumų turintis vaikas yra unikalus. Jo raida ir mokymosi būdas gali stipriai skirtis nuo kitų vaikų mokymosi būdų.

Užtikrinant gabių vaikų savirealizaciją, sudaromos atitinkamos ugdymo sąlygos atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir pageidavimus, priklausomai nuo jo žinių, sugebėjimų lygio. Ugdydamasis kartu su visais, vaikas turi galimybę savitai mokytis ir siekti rezultatų. Gabūs ir (itin) gabūs vaikai turi galimybę papildomai plėtoti saviraišką.

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas.

Įstaigoje dirba 15 auklėtojų, meninio ugdymo (dailės) pedagogė, meninio ugdymo (muzika) mokytojas, kūno kultūros mokytoja, dvi logopedės, psichologė. Visos pedagogės yra įgijusios kvalifikacines kategorijas: trys – ikimokyklinio ugdymo auklėtojos metodininkės, devynios auklėtojos vyresniosios auklėtojos, dvi – auklėtojos, meninio ugdymo pedagogas – muzikos mokytojas metodininkas, meninio ugdymo pedagogas – dailės mokytoja metodininkė, kūno kultūros mokytoja - vyresniosios kūno kultūros mokytojos, logopedės - logopedės metodininkės, psichologė II kategorija Įstaigos pedagogės kompetentingos, gebančios priimti naujoves, jų veikla yra nuolat vertinama, tobulinama. Pedagogės geba skleisti savo pozityviąją darbo patirtį. Geba dirbti komandoje.

Įstaigos savitumas.

Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelis-darželis bendro tipo ikimokyklinė ugdymo įstaiga, kurioje ugdomi vaikai nuo 1,5 m. iki mokyklos. „Žilvičio“ vaikų lopšelis-daželis tapo sveikatą stiprinanti mokykla nuo 2020 06 10. Lopšelio-darželio struktūrą sudaro 11 grupių: 2 priešmokyklinio ugdymo grupės, 2 ankstyvojo amžiaus grupės, 6 ikimokyklinio ugdymo grupės, viena mišri - Panočių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius. Įstaigoje sudarytos sąlygos ugdytis tautinių mažumų ir socialinės atskirties vaikams. Ugdymo modelis – 10,5 val. Vaikų grupės komplektuojamos atsižvelgiant į vaikų amžiaus tarpsnius. Lopšelyje-darželyje teikiamos mokytojo padėjėjos, logopedų, psichologo pagalbos. „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio ugdomosios veiklos prioritetai: sveikatos stiprinimas ir saugojimas, SE ugdymas (Socialinio-emocinio ugdymo programa Kimochis), STEAM ugdymas (gamtos mokslai, informacinės technologijos, inžinerija, menas ir matematika), etnokultūros vertybių perdavimas ir perėmimas. Ikimokyklinio ugdymo programa atnaujinama kas penkeri metai, tobulinama pagal poreikį. Programa parengta, atsižvelgiant į įstaigos ilgalaikės veiklos patirtį, Varėnos miesto bendruomenės poreikius, lūkesčius, kiekvieno vaiko reikmes, gerbiant kultūrinių tradicijų įvairovę. Lopšelyje-darželyje ugdymas grindžiamas orientuojantis į vaiko socialinę patirtį, pasiekimus, taikomi pažangūs ugdymo metodai. Grupės aplinka (veiklos centrai), priemonės ir veiklos planavimas skatina kiekvieno vaiko vystymąsi, sudaro galimybę individualizuoti ugdymą. Įstaigoje vykdomi įvairūs projektai, sveikos gyvensenos ugdymas integruojamas. Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus žmogaus tarpsnis, nes šiuo laikotarpiu susiklosto asmenybės pagrindai. Vaikams turi būti keliami pamatuoti reikalavimai, suteikta galimybė ugdytis taip, kad būtų maksimalizuota ugdymo(si) sėkmės galimybė. Suaugusiojo vaidmuo – padėti vaikams nugalėti kliūtis tobulėjimo kelyje. Šiuolaikinis ugdymas grindžiamas supratimu, kad ugdymas(is) yra konstruktyvi paties individo veikla, sudarant jam ugdymo(si) sąlygas bei suteikiant paramą. Vaikai ugdosi, remdamiesi sukaupta patirtimi, įgūdžiais bei jiems būdingais pasaulio pažinimo ir mokymosi būdais. Pedagogas privalo parinkti ugdymo metodus, kurie tenkintų individualius vaiko poreikius. Programa remiasi Lietuvos strateginiuose švietimo dokumentuose išskiriamosiomis prioritetinėmis laukiamų ugdymo rezultatų kryptimis: vaiko individualių galių plėtojimu, t. y. pozityviai nusiteikęs, vaiko santykių su kitais plėtojimu, t. y. bendraujantis ir bendradarbiaujantis bei aktyvus visuomenės narys, ir vaiko įgalinimas mokytis, t. y. pasirengęs mokytis visą gyvenimą.

Lopšelyje-darželyje grupės komplektuojamos atsižvelgiant į vaikų amžių, todėl programoje pirmiausia orientuojamasi į svarbiausius atitinkamo amžiaus tarpsnio vaikų poreikius bei gebėjimus. Programoje vaikų amžius siejamas su pasiekimų žingsniais: 1 žingsnis – 1 metai, 2 žingsnis – 2 metai, 3 žingsnis – 3 metai, 4 žingsnis – 4 metai, 5 žingsnis – 5 metai, 6 žingsnis – 6 metai. Vaiko pasiekimų žingsniai veda link ikimokyklinio ugdymo(si) rezultato – šešerių metų vaiko esminių nuostatų ir gebėjimų, kurios pateiktos programoje. Programa parengta vadovaujantis pagrindiniais teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais ikimokyklinio ugdymo(si) veiklą: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Vaiko gerovės politikos koncepcija, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Mokyklos nuostatais. Lopšelyje-darželyje vaiko ugdymas nukreiptas į vaiko poreikius: žaisti, kurti, tyrinėti, judėti bei tenkinti individualius vaiko poreikius. Vaikas, veikdamas tai, kas jam įdomu, bendraudamas su bendraamžiais ir suaugusiais, įgyja socialinių, pažintinių, meninių gebėjimų, tampa fiziškai ir emociškai brandesnis, labiau savimi pasitikintis, laisvesnis, kūrybiškesnis, įdomesnis draugams. 5-ios vaiko ugdymosi kryptys sudarytos iš 18-os vaiko pasiekimų sričių, kurios aprašytos „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašo“ rekomendacijose. Ugdymo turinyje, trumpuose aprašymuose, atskleidžiamos svarbiausios vaiko ugdymosi krypčių ir pasiekimų sričių charakteristikos. Atsižvelgiant įvaiko amžių, kiekvienoje pasiekimų srityje numatyti ugdymosi sėkmei aktualiausi gebėjimai ir pateikti vaikų veiksenų pavyzdžiai.

Ikimokyklinės programos vaikų ugdymo turinyje išskiriami vaiko gebėjimai, kuriuos turėtų įgyti 1,5–3 m. vaikas (ankstyvasis amžius) ir 4–6 m. vaikas (ikimokyklinis amžius). Taip pat programoje išskirti brandesnių vaikų ugdymosi gebėjimai ir kiti vaikų pasiekimai, kurie integruojami į visas ugdymosi sritis. Išskirti gebėjimai padės pedagogams įvertinti individualią vaikų pažangą. Vaikų pasiekimų sričių tęstinumą garantuoja „Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“, kurioje numatomas vaiko ugdymas remiantis šiomis kompetencijomis: socialinė, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo, meninė, mokėjimas mokytis.

Programos atnaujinimo veiksniai ir kryptys.

Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio ugdymo programa (toliau programa) atnaujinta, atsižvelgiant į šiandienos vaikų poreikius, tėvų lūkesčius ir darželio bendruomenės pasiūlymus. Atnaujinant programą buvo vadovaujamasi „Geros mokyklos koncepcija“(2013), ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais ir metodinę pagalbą teikiančiais dokumentais: „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijai“ (2005), LR švietimo įstatymo (2011) nuostatomis, „Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis“ (2014), „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“ (2016) ir kitais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais. Varėnos „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programa, atliepdama šiuolaikinės visuomenės gyvenimo pokyčius, orientuojasi į technologijų taikymą, ir šiuolaikinių vaikų gebėjimą naudotis informacinėmis technologijomis (planšetė, išmanusis telefonas, kompiuteris, interaktyvi lenta...). Siekiama aktyvaus vaiko dalyvavimo ugdymosi procese, kuriant kartu su vaiku jam aktualų ir prasmingą ugdymo turinį.

Tėvų poreikiai ir lūkesčiai.

Tėvai (globėjai) pripažįstami tiesioginiais ugdymo proceso dalyviais, drauge su pedagogais sprendžiantys vaiko ugdymo turinio, rezultatų vertinimo klausimus. Ugdytinių tėvams (globėjams) organizuojama švietimo pagalba, kuri vykdoma taikant įvairias bendradarbiavimo su šeima formas vaikų lopšelyje - darželyje. Internetinis tinklapis (www.zilvitis.lt), facebook, padeda informuoti ir šviesti ugdytinių tėvus, bendruomenę, visuomenę.

Vaikų ugdymas vaikų lopšelyje–darželyje tobulinamas siekiant vaiko, šeimos ir vaikų lopšelio–darželio bendruomenės bendradarbiavimo. Tai yra partnerystės pagrindas. Bendradarbiaudami su vaiko šeima:

• Dalijamės pastebėjimais, rūpesčiais ir džiaugsmais;

• Informuojame apie ugdymo(si) pasiekimus ir sunkumus;

• Kviečiame dalyvauti bendruose projektuose, renginiuose, išvykose;

• Bendrai svarstome ugdymo kokybės tobulinimo klausimus;

• Drauge švenčiame kalendorines tautines, tradicines šventes.

Bendradarbiavimas su vietos bendruomene.

Tikslas:

Kurti saugią ir estetišką aplinką, skatinančią aktyviai veikti, tyrinėti, poilsiauti, bendradarbiauti.

Uždaviniai:

Suaktyvinti vaikų kultūrinį gyvenimą, paakinti atidžiau žvelgti į savo aplinką, ją saugoti ir puoselėti,

Padėti susiformuoti pilietinę elgseną, visuomeninio darbo įpročius ir įgūdžius.

Sudaryti palankias sąlygas įgyti naujų žinių ir jas praktiškai pritaikyti.

Ugdyti racionalų ir atsakingą požiūrį į aplinkos tvarkymą.

Lopšelio-darželio darbuotojų, tėvų ir rėmėjų dėka išpuoselėtas, pasodintos sakuros, svyrantys dekoratyviniai gluosniai, daugiamečiai ir vienmečiai žydintys augalai. Čia mažieji „Žilvičiukai“ turi galimybę stebėti ir lyginti augančius augalus, augti ir ugdytis gražioje, estetiškoje aplinkoje.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Darželyje planuojant ugdymo turinį, metodus, parenkant priemones, kuriant ugdymo aplinką, organizuojant ugdymo procesą, numatant pedagoginės sąveikos būdus, bendradarbiavimo su tėvais (globėjais), vietos bendruomene ir socialiniais partneriais formas, laikomasi šių pedagoginių principų:

Humaniškumo:

Užtikrinti vaiko teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį.

Sudaryti sąlygas įvairių vaiko galių plėtojimui.

Tenkinti jo poreikius, interesus, tėvų lūkesčius.

Tautiškumo:

Padėti vaikui perimti tautos kultūros tradicijas.

Supažindinti su regiono tradicijomis, papročiais, šventėmis.

Demokratiškumo:

Siekti lygiavertės vaiko ir suaugusiojo partnerystės, kai aktyvus vaikas ir ugdytojas.

Plėtoti tėvų ir pedagogų partnerystę.

Į vaiką orientuoto, lankstaus ir individualizuoto ugdymo:

Pažinti vaiką visapusiškai, gerbti jo išskirtinumą.

Skatinti pačiam vaikui rasti sprendimą ir dalyti sumanymais.

Individualizuoti vaiko ugdymą, atsižvelgiant į jo augimo ir vystymosi tempą.

Sudaryti galimybę vaikui rinktis pasaulio pažinimo ir patirties kaupimo būdus.

Skatinti šeimas dalyvauti ugdymo procese.

Integralumo:

Sudaryti sąlygas vaiko socializacijai.

Garantuoti: psichinio, fizinio ir socialinio ugdymo; vaiko pažinimo, jausminės ir veiklos patirties; besiformuojančio vaizdo apie supantį pasaulį vientisumo darną.

Garantuoti vaiko ugdymo šeimoje ir darželyje darną.

Sveikatinimo:

Užtikrinti sveikatos ugdymo sričių: savęs pažinimo, higieninio ugdymo, psichinės sveikatos, fizinio aktyvumo ir poilsio derinimo, ekologinio, sveikos mitybos, žalingų įpročių ir ligų prevencijos, saugumo tobulinimą.

Siekti, kad teigiamas požiūris į vaiko psichinę sveikatą ir fizinį aktyvumą.

Vaikų ugdymo(si) lūkesčių tenkinimo:

Turėti erdvės, laiko ir laisvės žaisti, padūkti.

Turėti įvairių žaislų, ypač šiuolaikinių-techninių, kompiuterių.

Užtikrinti kuo įvairesnę, ypač judrią, veiklą lauke.

Organizuoti edukacines išvykas (istorines, kultūrines ir kt. vietas) ir kitokias ugdomąsias veiklas įvairiose erdvėse už įstaigos ribų.

Komunikabili ir vaiko norus suprantanti auklėtoja.

Suburti draugišką atmosferą, skatinančią kartu žaisti.

vaikui rasti sprendimą ir dalyti sumanymais.

Individualizuoti vaiko ugdymą, atsižvelgiant į jo augimo ir vystymosi tempą.

Sudaryti galimybę vaikui rinktis pasaulio pažinimo ir patirties kaupimo būdus.

Skatinti šeimas dalyvauti ugdymo procese.

III SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas:

Atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Uždaviniai:

Atsižvelgiant į kiekvieno vaiko unikalumą bei poreikius, užtikrinant saugią, ugdymąsi skatinančią aplinką, dialogišką sąveika grindžiamą tikslingą ugdymą ir spontanišką vaiko ugdymąsi, pasiekti, kad vaikas:

· Plėtotų individualias fizines, socialines, pažinimo, kalbos ir bendravimo, kūrybinės galias, pažintų ir išreikštų save.

· Pozityviai bendrautų ir bendradarbiautų su suaugusiais ir vaikais, mokytųsi spręsti kasdienes problemas, atsižvelgti į savo ir kitų ketinimus, veiksmų pasekmes.

· Aktyviai dalyvautų ir kūrybiškai išreikštų save šeimos, ugdymo įstaigos ir vietos bendruomenės gyvenime.

· Mokytųsi pažinti ir veikti: žaistų, keltų klausimus, tyrinėtų, rinktųsi veiklos būdus ir priemones, samprotautų apie tai, ko išmoko, numatytų tolesnės veiklos žingsnius.

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Įgyvendinant programą naudojami ugdymo metodai, kurie atitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos ypatumus, padeda panaudoti jau turimą patyrimą, suteikia galimybę pačiam veikti, savarankiškai ar padedant mokytojui įgyti patirties, atitinka individualias psichofizines, intelektines galias, yra efektyvūs pedagoginiu požiūriu (padeda siekti tikslų), yra patrauklūs ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Siekiant kokybiško ugdymo, diegiant naujoves, pedagogai ieško inovatyvių ugdymo(-si) metodų, kurių dėka, vaikas pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp pedagogo ir vaiko, bet ir tarp vaikų. Metodų įvairovė ir gausa leidžia pasirinkti pačius įdomiausius ir rezultatyviausius. Tikslingai taikomi metodai pažadina vaikų smalsumą ir pažinimo džiaugsmą, vaikai įgyja bendravimo įgūdžių, labiau pažįsta save ir draugus, plėtoja savo kūrybiškumą, įvertina save bei draugus kaip unikalias ir originalias asmenybes.

Ugdymo metodai taikomi lanksčiai, atsižvelgiant į vieno vaiko ir vaikų grupės poreikius, ugdymo situacijas.

Žaidybinis metodas – skatina vaikų teigiamas emocijas, padeda formuotis socialiniams įgūdžiams, natūraliu būdu sukoncentruoti dėmesį į ugdomąją veiklą.

Vaizdinis metodas – nukreiptas į vaizdinių formavimą apie vaikus supančio pasaulio objektus ir reiškinius.

Žodinis metodas (pasakojimas, pokalbis) – suteikia galimybę perduoti informaciją.

Praktinis metodas – vaikams padeda per veiklą pažinti ir suprasti juos supančią aplinką.

Kūrybinis metodas – sudaro sąlygas vaikams reikšti ir įgyvendinti savo idėjas, ieškoti problemų sprendimo būdų. Juos papildome projektiniu metodu, kurio taikymas padeda formuoti įvairesnį ugdymo procesą.

Projektų metodas – vienas iš aktyviųjų metodų, skatinantis ugdymo turinio ir metodų kaitą, lanksčiai integruojant ugdymo sritis, individualizuojant ugdymą, jo turinį orientuojant į vaiko gyvenimui ir ugdymui (si) reikalingų ugdymo (si) sričių plėtojimą.

Žaidimas – sudaroma palanki ugdymo(si) aplinka vaiko žaidimų, aktyvumo, iniciatyvumo, savarankiškumo skatinimui. Palaikomi vaiko sumanyti žaidimai ar kita veikla, skatinami kiti vaiko sumanymai. Žaisdamas vaikas patiria išgyvenimus, sužino, kuria, atranda ir perima svarbiausias dvasines vertybes.

Stebėjimas – kuriamos sąlygos vaikui stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį, pajusti žmonių, daiktų, reiškinių sąryšį, vieningumą.

Interpretacija – skatinama vaiko saviraiška, padedama jam atsiskleisti, susitapatinti su personažais, vaidinti, išgalvoti įvairias situacijas, istorijas, pritaikyti joms tinkamus vaidmenis, veiksmus.

Eksperimentavimas – kuriama aplinka, kuri skatina vaiką veiklai: pačiam eksperimentuoti, daryti atradimus, išmokti naujų sąvokų, atrasti įvairių pasaulio pažinimo būdų.

Pokalbis – palaikomas kontaktas su vienu arba su keletu vaikų, jie skatinami kalbėti, atsakyti į klausimus, apibūdinti savo veiklą, išsakyti savo nuomonę, analizuoti, kritiškai mąstyti.

Kūrybiniai projektai – suteikiama galimybė vaikui atsiverti, suvokti supantį pasaulį, spontaniškai perprasti formas, spalvas, susipažinti su supančia aplinka, lavinant gebėjimą stebėti gamtoje ir gyvenime vykstančius reiškinius.

Ugdymo(si) aplinka, priemonės, medžiagos skatina vaiką drąsiai, laisvai išreikšti save, patirti sėkmę.

Sportinė veikla – estafetės, varžybos, komandiniai žaidimai, fiziniai pratimai, aktyvus judėjimas.

IKT taikymas – praktiniai užsiėmimai prie kompiuterio, vaizdo medžiagos stebėjimas ir analizavimas multimedijos pagalba.

Edukacinės aplinkos – kuriama aplinka, atsižvelgiant į ugdymo turinį, tėvų iniciatyvas ir pasiūlymus, palaikoma vaikų iniciatyva, sumanymai patiems kurti žaidimų erdves. Siekiama, kad aplinka skatintų vaiko poreikį judėti, veikti, pažinti, kurtų jaukumą, būtų funkcionali.

Išvykos, ekskursijos – siekiama turtinti vaikų pažintinę patirtį, plėsti akiratį, susipažinti su aplinka, įgyti socialinių įgūdžių, patirti naujų įspūdžių.

Probleminis mąstymas – vaikai mokosi rūšiuoti daiktus pagal vieną ar kelis požymius, susitarti su kitais, priimti teisingus sprendimus, diskutuoti, klausinėti, ieškoti, bandyti ir tuo tenkinti savo smalsumą, pritaikyti problemų sprendimo įgūdžius.

Pedagogas, siekdamas programoje numatytų tikslų, pasirinkdamas metodus, atsižvelgia į vaikų: amžiaus tarpsnio, individualias dėmesio, suvokimo, mąstymo, valios, emocijų raidos ypatumus, polinkius ir interesus ir kt.

Pedagogui paliekama teisė laisvai ieškoti, parinkti bei taikyti vaikams tinkamus ugdymo metodus, būdus.

Siekiamai, kad ugdymo priemonės tenkintų vaiko poreikį žaisti, bendrauti, judėti; skatintų norą puoselėti ir saugoti savo ir kitų sveikatą; skatintų vaiko savarankiškumą, saviraišką, kūrybingumą, meninių gebėjimų ugdymą(si).

Priemonės programoje nevardijamos, nes pedagogui paliekama teisė pačiai arba vaikams pasiūlius parinkti ugdymo priemones.

Ugdymo turinys.

Ugdymo turiniu siekiama, kad ugdymas būtų visapusiškas ir integralus. Turinyje atsižvelgiama į vaiko amžiaus tarpsnių ypatumus, vaiko patirtį ir gebėjimus, vaiko ugdančiosios aplinkos ir biologinio brendimo sąveiką bei ugdymosi pasiekimų sritis ir lūkesčius.

Ugdomoji veikla pagrįsta žaidimu, nes žaidimas pagrindinis ugdymo(si) metodas. Pedagogo pagrindinis vaidmuo vaiko ugdymosi procese yra ugdomųjų situacijų sukūrimas, o ne tiesioginis mokymas.

Turinyje pateikiama vaiko ugdymosi pasiekimų sritys. Tai 18 vaiko ugdymo(si) pasiekimo sričių, kur kiekvienoje išskirta esminė nuostata ir esminis gebėjimas. Vaiko ugdymosi pasiekimų sritys padeda geriau suvokti ir sisteminti vaiko esmines nuostatas bei gebėjimus. Pateikiamos vaiko ugdymo(si) ir pasiekimų vertinimo sritys bei jo pasiekimai tose srityse - esminės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki šešerių metų.

Esminė nuostata - tai ugdymosi procese įgytas santykį su savimi, su kitais ir su aplinka išreiškiantis vaiko nusiteikimas, polinkis, požiūris. Esminę nuostatą vaikas įgyja per visą ugdymosi laikotarpį nuo gimimo iki šešerių metų. Kadangi vaikų nuostatos susiformuoja per ilgesnį laiką, kiekvienoje iš ugdymosi ir pasiekimų vertinimo sričių išskirta viena svarbiausia nuostata.

Esminis gebėjimas - tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymosi pasiekimų sričių įgytas svarbiausias vaiko gebėjimas ką nors daryti, veikti, elgtis. Kiekvienoje ugdymosi pasiekimų srityje išskirtas pagrindinis gebėjimas, su kuriuo gali būti susiję kiti konkretesni gebėjimai bei vaiko patirtis ir žinojimas.

Skiltyje „vaiko gebėjimai” pateikiami vaiko ugdymosi rezultatai iš kiekvienos ugdymosi pasiekimo srities, rodantys vaiko pažangą jam įgyjant esmines nuostatas ir gebėjimus nuo gimimo iki šešerių metų.

Ugdymo(si) turinys sudarytas remiantis įstaigos pedagogių patirtimi, vaikų gebėjimais ir poreikiais bei tėvų lūkesčiais.

Ugdymo(si) būdus bei metodus pedagogės gali laisvai rinktis, lanksčiai, kūrybiškai taikyti siūlomą ugdymo(si) turinį, planuoti veiklą, parinkti ugdymo(si) priemones. Naudojantis „Žilvičio“ vaikų lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programa, pedagogėms rekomenduojama susipažinti ir naudotis „Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijomis“ (2013, ŠMM, projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ VP1-2.3-ŠMM-03-V-02-001).

Ikimokyklinio ugdymo modelis.

Ugdymosi pasiekimo sritys išdėstytos pagal vaiko lūkesčius (sveikas, orus, bendraujantis, smalsus, kuriantis, sėkmingai besiugdantis). Šios sritys apima ir aštuoniolika pagrindinių ugdymo sričių, rekomenduojamų „Ikimokyklinio ugdymo vaiko pasiekimų apraše“. Sritys išskirtos siekiant visuminio vaiko asmenybės ugdymosi ir atsižvelgiant į vaiko raidos bei ugdymosi ypatumus. Kiekvienoje ugdymo(si) sričių numatoma žingsniais vaiko pasiekimas ir ugdymo gairės. Ugdymosi gairėse pateikiamos tik tam tikros galimos vaikų ugdymosi situacijos (veiklos, veiksenos, pedagogo veikla). Pedagogas pasinaudodamas ugdymo gairėmis pats kuria ir įgyvendina ugdymo turinį, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius.

Metinis grupės veiklos planas rengiamas mokslo metų pradžioje, tai - orientyras, nevaržantis pedagogo, leidžiantis jam kūrybingai organizuoti savo veiklą, ją įvertinti ir koreguoti, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, jo patirtį, vaiko bei grupės individualumą.

Planuojant ugdymą, vadovaujamasi pasirinktu planavimo principu – teminiu, orientuojantis į ugdytinas sritis. Temas pedagogai renkasi atsižvelgiant į metų laikų kaitą, valstybines ir tradicines šventes, integruojamas programas ir kt. Planuojant ugdomąją veiklą, pedagogai ir specialistai kūrybingai naudojasi lopšelyje-darželyje sukaupta metodine medžiaga ir įvairiomis priemonėmis.

Programos įgyvendinimo sąlygos:

Kryptingas, personalizuotas ugdymo proceso planavimas;

Ugdymosi tikslai orientuoti į vaiko poreikius ir interesus (domėjimosi sritis);

Pamatuotų, paremtų vaiko daroma pažanga ugdymo tikslų kėlimas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir galias;

Saugi, atliepianti individualius vaikų poreikius ir motyvuojanti ugdytis bei skatinanti kūrybiškumą aplinka;

Vaiko pasiekimų/pažangos vertinimas keliant realistinius ugdymosi tikslus atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius;

Ugdymosi metodai, skatinantys vaikų individualią ir bendrą veiklą grupėse, atliepiant jų pomėgius, interesus, amžiaus ypatumus;

Ugdymasis per žaidimus, įtraukiantis realaus gyvenimo patirtį bei keliantis naujus iššūkius vaikams;

Veiklos, atliepiančios vaiko pomėgius, gyvenimo bendruomenėje ir pasaulyje ypatumus bei įgalinančios į jas įsitraukti ir šeimą.

Pasiekimų žingsnis – tai vaiko pažangą rodantys žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų pokyčiai per vienerius metus, atitinkantys vaiko raidos dėsningumus kokybiško ugdymo sąlygas. Vaikų nuo gimimo iki trijų metų ir vaikų nuo trijų iki šešerių įgyjamų gebėjimų pobūdis iš esmės skiriasi: nuo gimimo iki trijų metų vaikų gebėjimai integralūs, t. y. kai kuriuose srityse susiformavusios tik gebėjimų prielaidos; trijų šešerių metų vaikų gebėjimai – labiau Visuminė ikimokyklinio amžiaus vaiko pasiekimų samprata: Kasdienio gyvenimo įgūdžiai; Emocijų suvokimas ir raiška; Savivoka ir savigarba; Santykiai su bendraamžiais; rašytinė kalba; skaičiavimas ir matavimas; estetinis suvokimas; tyrinėjimas; kūrybiškumas; fizinis aktyvumas; savireguliacija ir savikontrolė; santykiai su suaugusiaisiais; sakytinė kalba; aplinkos pažinimas; meninė raiška; iniciatyvumas ir atkaklumas; problemų sprendimas.

Kompetencijos: mokėjimas mokytis; sveikatos, socialinė, komunikavimo, pažinimo, meninė. Išskiriami du vaiko gebėjimų formavimosi laikotarpiai. 1-3 žingsniuose aprašomi vaikų nuo gimimo iki trijų metų pasiekimai, 4-6 žingsniuose aprašomi vaikų nuo trijų iki šešerių metų vaikų pasiekimai. Vaiko pasiekimų žingsnių siejimas su amžiumi yra sąlyginis. 7 pasiekimų žingsnis sutampa su priešmokykline grupe lankančių vaikų pasiekimais. Vaiko pažanga priklauso ne tik nuo jo individualių galių, bet ir nuo ugdytojų profesionalumo. Pažanga yra sparti, kai ikimokyklinio ugdymo auklėtojas gerai pažįsta vaiko pasiekimus, teisingai nustato esamą ir planuojamą pasiekti žingsnį. Kiekvienoje iš vaiko ugdymosi pasiekimų sričių išskirti šeši vaiko pasiekimų žingsniai, rodantys vaiko pažangą jam įgyjant vertybines nuostatas ir gebėjimus nuo gimimo iki šešerių metų. Taip pat pateiktas septintas žingsnis, skirtas vaikų ugdymuisi individualizuoti, kaip jie šeštajame žingsnyje numatytus pasiekimus įgyja dar neturėdami šešerių metų. Esminių nuostatų bei gebėjimų visuma vaiko ugdymosi pažangą nusakantys žingsniai, padeda atpažinti vaikų ugdymosi pasiekimus ir poreikius, tikslingai organizuoti ugdymo procesą, pritaikant jį kiekvienam vaikui ir vaikų grupei. Žingsniai tikslingai ugdo kiekvieną vaiką, užtikrinant ugdymosi kokybę. Pasiekimų žingsniai rodo vaiko ugdymosi nuoseklumą, tęstinumą, žinių supratimo, gebėjimų ir nuostatų raidą. Vadovaudamasis pasiekimų žingsniais, ikimokyklinio ugdymo auklėtojas įvertina kurį žingsnį jau pasiekia vaikas ir planuoją veiklą, skirtą kitam žingsniui. Visi vaikai yra skirtingi, turi skirtingą ugdymosi patirtį, skirtingą mokymosi stilių, tempą, todėl jų pasiekimai įvairiuose ugdymosi srityse nevienodi.

Nuostatos:

· kiekvienas vaikas pažangos link juda savo tempu, pagal individualias galimybes;

· natūraliai taikomas ugdymas skirtingų poreikių, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams, atsižvelgiant į tai, kurį žingsnį jie yra pasiekę;

· skatinamas vaiko spontaniškas aktyvumas;

· inicijuojama ugdymąsi skatinanti veikla;

· teikiama vaikui parama; bendradarbiaujama su šeima. Ugdymo įstaigoje įgyvendinamos Inovatyvių teorinių sampratų H. Gardnerio intelektų teorija, Reggio Emilia kūrybiškumo ugdymo projekto ir kitos idėjos. Vaikų pasiekimai į grupes jungiami vadovaujantis šiomis nuostatomis. Remiantis H. Gardnerio intelekto įvairovės teorija išskirtos šios ugdymo sritys: kalbinis, loginis, erdvinis, muzikinis, ekologinis, tarpasmeninis, kūniškasis intelektas. Vadinasi ir pasiekimai gali būti grupuojami remiantis šiuo teoriniu modeliu. Vaiko pasiekimų žingsnių ir raidos etapų ryšį nusako šie dėsningumai:

· pasiekimų žingsniai suformuluoti remiantis raidos etapais, tačiau su jais ne visada sutampa;

· vaiko raidos etapai rodo perėjimą nuo vienos vaiko veiklos kokybės prie kitos, o pasiekimų žingsniai rodo ne tik perėjimą nuo vienos veiklos kokybės prie kitos, bet ir nuoseklų įgyjamų gebėjimų tobulėjimą;

· vaiko pasiekimų plėtotei didelę įtaką turi ugdymasis, jeigu jis kokybiškas, vaikas sėkmingai įgijęs tam tikram amžiaus tarpsniui būdingus gebėjimus, nuostatas, supratimą, jeigu ugdymasis netinkamas, jis gali lėtinti arba trikdyti optimalią vaiko raidą;

· pasiekimų plėtotei didelę teigiamą arba neigiamą įtaką turi sociokultūrinė aplinka. Jeigu šeimos aplinka vaiko ugdymuisi nepalanki, ugdymasis ikimokyklinėje įstaigoje turėtų padėti vaikui įgyti trūkstamų gebėjimų, nuostatų, patirties bei keisti netinkamus gebėjimus.

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

Vertybinė nuostata – noriai ugdosi sveikam, kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Esminis gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

Kasdieninio gyvenimo įgūdžių srityje vaikui ugdantis tobulėja:

· vaiko asmeniniai valgymo ir mitybos įgūdžiai,

· kūno švaros ir aplinkos tvarkos palaikymo įgūdžiai,

· saugaus elgesio įgūdžiai,

· taisyklinga kūno laikysena.

Amžius	Žingsniai	Kasdienio gyvenimo įgūdžių srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio.
	2-asis žingsnis	Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ir šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą.
	3-asis žingsnis	Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų
	5-asis žingsnis	Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir visavertis. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
	6-asis žingsnis	Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.
Vertybinė nuostata		Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
Esminis gebėjimas		Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.
	7-asis žingsnis	Tvarkingai valgo, jaučia, kada alkanas, kada pasisotino, geria pakankamai vandens. Stengiasi valgyti įvairų maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Dažniausiai savarankiškai ar priminus plaunasi rankas, prausiasi, šukuojasi. Savarankiškai tvarkingai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna. Suaugusiųjų padedamas arba savarankiškai pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kelyje, prie vandens telkinių, ant ledo, gaisro metu, su elektros prietaisais, vaistais. Žino, kaip saugiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ir gyvūnais. Kad būtų sveikas, stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.

Fizinis aktyvumas

Vertybinė nuostata – noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus

Esminis gebėjimas. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

Fizinio aktyvumo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• stambiosios motorikos įgūdžiai ir fizinės vaiko savybės,

• smulkiosios motorikos įgūdžiai, rankų-akių koordinacija.

Amžius	Žingsniai	Fizinio aktyvumo srities pasiekimai
1-3 metai	1-asis žingsnis	• Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įkalnėn ir nuokalnėn, laiptais aukštyn, ko nors įsitvėręs atsistoja, stovi laikydamasis ar savarankiškai, žingsniuoja laikydamasis, vedamas arba savarankiškai, išlaiko pusiausvyrą. • Tikslingai siekia daikto, rankos judėjimą seka akimis, pačiumpa ir laiko daiktą saujoje, paglosto žaislą jo nečiupdamas, kiša jį į burną, purto, mojuoja, stuksena, gniaužo, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suima smulkų daiktą, perima daiktus iš vienos rankos į kitą. Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio.
	2-asis žingsnis	Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stumdamas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. • Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį.
	3-asis žingsnis	Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. • Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, mėto, gaudo kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką. • Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.
	5-asis žingsnis	Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Greitas, vikrus, bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrengimais. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. • Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, sega sagas). Meta kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį, tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi sūpynėmis.
	6-asis žingsnis	Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomu ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn, nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja dviračiu. • Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sporto žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindami veiksmus.
Vertybinė nuostata		Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminis gebėjimas		Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akiųrankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika
	7-asis žingsnis	Eina keisdamas greitį, staigiai sustoja, greitai pajuda iš vietos. Išlaiko saugų atstumą eidamas, bėgdamas šalia draugo, būryje. Bėga derindamas du ar daugiau judesių (bėga ir varosi, spiria kamuolį, bėga ir mojuoja rankomis, kaspinais). Šokinėja derindami du skirtingus rankų ir (ar) kojų judesius (šoka per virvutę, žaidžia „Klases“). • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai, kerpa gana tiksliai, sulenkia popieriaus lapą per pusę, į keturias dalis. Tiksliai kopijuoja formas, raides. Meta ir kartais pataiko kamuolį į krepšį, vartus, taikinį.

Emocijų suvokimas ir raiška

Vertybinė nuostata – domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta bei įvardija savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).

Emocijų suvokimo ir raiškos srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• savo jausmų raiška, suvokimas ir pavadinimas,

• kitų žmonių jausmų atpažinimas ir tinkamas reagavimas į juos,

• savo bei kitų nuotaikų ir jausmų apmąstymas.

Amžius	Žingsniai	Emocijų suvokimo ir raiškos srities pasiekimai
1-3 metai	1-asis žingsnis	Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus. Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų. • Atspindi kitų vaikų emocijų raišką (kartu juokiasi, jei juokiasi kitas, nusimena, jei kitas verkia).
	2-asis žingsnis	Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpno nepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau dar būdinga greita nuotaikų kaita. • Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas.
	3-asis žingsnis	• Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus. • Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas; glosto, jei kitas nuliūdęs).
4–6 metai	4-asis žingsniai	Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas. • Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocijas ir jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti). • Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna).
	5-asis žingsnis	Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo. • Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti). • Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia.
	6-asis žingsnis	Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. • Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti. • Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, pikta
Vertybinė nuostata		Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.
Esminis gebėjimas		Atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).
	7-asis žingsnis	Domisi savo ir kitų emocijomis, jausmais bei jų raiška. • Atpažįsta ir įvardija ne tik savo jausmus, bet ir nuotaikas bei jų priežastis. • Atpažįsta kitų emocijas ar jausmus, bando į juos atsiliepti (paguosti, užjausti), keisti savo elgesį (susilaikyti, neskaudinti, atsižvelgti į kito norus).

Savireguliacija ir savikontrolė

Vertybinė nuostata – nusiteikęs valdyti emocijų rašką ir elgesį.

Esminis gebėjimas. Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.

Savireguliacijos ir savikontrolės srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• gebėjimas nusiraminti, atsipalaiduoti,

• jausmų raiška tinkamais būdais, jausmų raiškos kontrolė,

• gebėjimas laikytis susitarimų, taisyklių

Amžius	Žingsniai	Savireguliacijos ir savikontrolės srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje. Nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas. • Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis.
	2-asis žingsnis	Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpia čiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių. • Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.
	3-asis žingsnis	Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. • Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.). • Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Nusiramina kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus. • Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar kito asmens netinkamo elgesio pasekmes. • Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių.
	5-asis žingsnis	Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbėdamasis su kitais. • Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes. • Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros.
	6-asis žingsnis	Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie akvariumo su žuvytėmis, klauso pasakos naudodamasis ausinėmis ir kt.). • Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį. • Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi. Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.
Esminis gebėjimas		Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.
	7-asis žingsnis	Susijaudinęs, išsigandęs, sutrikęs bando nusiraminti ir ieškoti pagalbos. • Taiko kelis skirtingus kitiems priimtinus emocijų ir jausmų reiškimo būdus. Numato, kaip jaustųsi pats ar kitas asmuo įvairiose situacijose. • Supranta, kad skirtingose vietose (darželyje, mokykloje ir kt.) yra kitokia tvarka, kitos taisyklės, linkęs jas suprasti ir jų laikytis.

Savivoka ir savigarba

Vertybinė nuostata – save vertina teigiamai.

Esminis gebėjimas. Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu”), pasako, kad yra berniukas / mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais

Ugdantis savivoką ir savigarbą stiprėja:

• vaiko asmeninio tapatumo jausmas,

• bendrumo su šeima, grupe jausmas, tautinio tapatumo jausmas,

• pozityvus savęs vertinimas

Amžius	Žingsniai	Savivokos ir savigarbos srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Reaguoja į pasakytą savo vardą. Pradeda jausti savo kūno buvimą – apžiūrinėja, tyrinėja savo rankas, kojas, stebi jų judėjimą. Apžiūrinėja, liečia 21 kitą vaiką, tyrinėja jo kūną. • Jaučiasi svarbus kitiems – šypsosi, krykštauja, kai aplinkiniai maloniai bendrauja su juo.
	2-asis žingsnis	Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti. • Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo.
	3-asis žingsnis	Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. • Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja, ką veikė darželyje ir kt.). • Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina.
	5-asis žingsnis	Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė). • Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus. • Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų.
	6-asis žingsnis	Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių. • Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali pasakyti savo tautybę. • Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.).
Vertybinė nuostata		Save vertina teigiamai.
Esminis gebėjimas		Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yra berniukas / mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.
	7-asis žingsnis	Pasitiki savimi ir savo gebėjimais. • Supranta savo augimą, pasako, kaip atrodo, kuo domisi, ką veikia. • Jaučiasi esąs savo šeimos, grupės narys, priskiria save giminei (močiutės, seneliai, tetos, pusbroliai, pusseserės), gimtinei. • Ima suprasti, ką jis pats gali padaryti, pakeisti, o kas nuo jo norų ir pastangų nepriklauso. • Mokosi saugoti savo privatumą, siekia kitų palankumo, yra tolerantiškas kitokiam (kalbančiam kita kalba, kitokios išvaizdos vaikui ir kt.).

Santykiai su suaugusiaisiais

Vertybinė nuostata – nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.

Esminis gebėjimas. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

Santykių su suaugusiaisiais srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• gebėjimas atsiskirti nuo tėvų ir pasitikėti pedagogais, abipusė pagarba,

• gebėjimas mokytis palaikyti partneriškus santykius su pedagogais,

• žinojimas, kaip saugiai elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

	Žingsniai	Santykių su suaugusiaisiais srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	• Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimsta ir įsitraukia į veiklą. • Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį, džiaugiasi jį pamatęs, atsako jam kalbinamas, žaidinamas, siekia būti greta.
	2-asis žingsnis	• Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo. • Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors darydamas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos. • Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.
	3-asis žingsnis	• Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų. • Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria. • Ramiai stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju. • Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.
	5-asis žingsnis	Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam. • Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.
	6-asis žingsnis	Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę. • Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kai šalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.
Esminis gebėjimas		Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.
	7-asis žingsnis	Geranoriškai ir pagarbiai bendrauja ir bendradarbiauja su suaugusiaisiais. • Pasitiki pedagogais, artimaisiais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi. • Patys pasiūlo suaugusiesiems įdomią bendrą veiklą, išsako savo nuomonę, siekia susitarimų, prašo pagalbos. • Domisi suaugusiojo jausmais ir savijauta, užjaučia, pagaili, siūlo savo pagalbą. • Žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

Santykiai su bendraamžiais.

Vertybinė nuostata – nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.

Esminis gebėjimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalinasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Santykių su bendraamžiais srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• gebėjimas užmegzti geranoriškus santykius su kitais vaikais,

• gebėjimas mokytis bendrauti ir bendradarbiauti, spręsti tarpusavio nesutarimus,

• gebėjimas užmegzti ir palaikyti artimesnius asmeninius santykius su vienu ar keliais vaikais.

Amžius	Žingsniai	Santykių su bendraamžiais srities pasiekimai
1-3 metai	1-asis žingsnis	Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jų veido išraišką, veiksmus.
	2-asis žingsnis	• Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti.
	3-asis žingsnis	Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. • Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkančio žaislo. • Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą). • Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą. • Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko.
	5-asis žingsnis	Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. • Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas savo sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. • Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius.
	6-asis žingsnis	Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. • Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir 24 veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. • Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Esminis gebėjimas		Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.
	7-asis žingsnis	•Nusiteikęs susipažinti, susidraugauti, geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. • Supranta, kas yra gerai, kas blogai, stengiasi elgtis pagal savą gero elgesio supratimą. • Draugauja bent su vienu vaiku, palankiai, mandagiai, tolerantiškai bendrauja ir bendradarbiauja su visais (dalijasi žaislais, tariasi, supranta kitų norus, derina veiksmus). • Supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems. • Pastebi ir priima kitų draugiškumo, palankumo ženklus, gerbia kitus vaikus, išklauso jų nuomonę, iš jų mokosi.

Sakytinė kalba

Vertybinė nuostata – nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Esminis gebėjimas. Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

Sakytinės kalbos srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• aplinkinių kalbėjimo, skaitymo klausymasis,

• kalbėjimo atpažinimas ir supratimas,

• natūralus vaiko kalbėjimas su suaugusiaisiais ir vaikais apie savo patirtį ir išgyvenimus,

• vaiko kalbėjimas su suaugusiaisiais ir vaikais apie supančią aplinką, jos objektus, įvykius,

• kalbėjimas laikantis perprastų kalbos taisyklių,

• tautosakos ir grožinės literatūros kūrinėlių deklamavimas, sekimas, pasakojimas.

	Žingsniai	Sakytinės kalbos srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Klausymas • Įdėmiai klausosi suaugusiojo. Skiria griežtą ir malonų kalbinančio suaugusiojo toną. • Supranta elementarius kalbinančiojo klausimus ir prašymus. Atpažįsta artimiausios aplinkos garsus. Džiaugiasi įvairiais garsais ir ritmais. Supranta savo ir artimųjų vardus, artimiausios aplinkos daiktų ir reiškinių pavadinimus. Supranta veiksmų pavadinimus, geba veiksmais atsakyti į klausimus. Kalbėjimas • Komunikavimui vartoja įvairius garsus ir judesius: daug čiauška, kartoja, mėgdžioja jam tariamus garsus ir skiemenis. • Vartoja kelis trumpus žodelius objektams, veiksmams įvardyti, norams išsakyti, palydi juos judesiu.
	2-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą. • Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus: žaidinimus, 25 eilėraštukus, pasakas, pasakojimus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus, prašymus, paprastus klausimus. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Išklauso ir supranta du vienas po kito išsakomus prašymus, kvietimus. Kalbėjimas • Noriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais, mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. • Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori. • Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius.
	3-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. • Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus. Kalbėjimas • 3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. • Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. • Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Klausymas • Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai. • Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Kalbėjimas • Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. • Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato, vartodamas elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius. • Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. • Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika.
	5-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių) apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, klausosi gyvai, įrašų. • Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba. Kalbėjimas • Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis. 26 • Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. • Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. • Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus.
	6-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. • Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius. Kalbėjimas • Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. • Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. • Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos žodžių. • Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis. Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijas ir kt.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.
Esminis gebėjimas		Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.
	7-asis žingsnis	Klausymas • Nepertraukdamas klausosi draugų ir suaugusiųjų kalbos, pasakojimų, samprotavimų, komentarų, instrukcijų bendraujant, planuojant veiklą, veikiant. Klausosi TV ir radijo laidų vaikams. • Klausosi ir supranta perkeltines kalbėjimo prasmes: dviprasmybes, absurdus, humorą, fantazijas, palyginimus, žodžių daugiareikšmiškumą. • Išklauso ir supranta 3–4 dalių verbalinę instrukciją. 27 • Supranta, kad kūrinys turi pradžią, pabaigą, vidurį, kad jame veikia skirtingi veikėjai, kad yra tam tikra veiksmo vieta. • Suvokia pokalbio, pasakojimo, skaitomo kūrinio eigą. Kalbėjimas • Kalba, pasakoja apie tai, kas patirta (nutikimus, susitikimus, įspūdžius, veiklą) įvykių eilės seka. Kalbasi apie tai, ką norėtų patirti, išgirsti, pamatyti, veikti. Paaiškina konflikto, nesutarimo esmę, svarsto, tariasi. Nusako žaidimo, veiklos taisykles. • Pasakoja kelių įvykių istorijas, pasakojimą palydi pantomima. • Kalbasi apie spaudinių iliustracijas, fotoalbumų nuotraukas, skelbimus, simbolius gatvėse, parduotuvėse ir kt., apibūdina, aiškina. • Pagal taisykles kalbasi telefonu. • Taisyklingai vartoja įvairias konstatuojamųjų ir klausiamųjų sakinių formas (kada, kur, kaip ir kt.). Kuria naujus žodžius pagal perprastas žodžių darybos taisykles. Išgirsta visus garsus žodyje ir pasako juos eilės tvarka. • Girdėtų kūrinių kalbinės raiškos elementus vartoja pokalbiuose, svarstymuose, erzinimuose ir kt. Atpasakodamas kūrinį, vartoja įprastus kūrinio pradžiai ar pabaigai posakius. Deklamuoja modernius eilėraščius. • Žaidžia kalba – rimais, ritmais, kuria naujus žodžius.

Rašytinė kalba

Vertybinė nuostata – domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomais tekstais.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

Rašytinės kalbos srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• domėjimasis skaitymu, raidėmis, žodžiais bei įvairiais simboliais ir jų reikšmėmis,

• domėjimasis rašymu, raidžių bei žodžių rašinėjimas, įvairių simbolių braižymas ar piešimas,

• trumpų žodelių skaitymas.

	Žingsniai	Rašytinės kalbos srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Skaitymas • Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, žiūrinėja paveikslėlius. Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiaisiais. Rašymas • Stebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis, brauko jomis įvairias linijas.
	2-asis žingsnis	Skaitymas • Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius. Rašymas • Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.
	3-asis žingsnis	Skaitymas • Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius. Rašymas • Įvairiomis rašymo priemonėmis kraiglioja vertikalias ir horizontalias linijas.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Skaitymas • Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. Skaito knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje. Rašymas • Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu kompiuteriu ir kt.) Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.
	5-asis žingsnis	Skaitymas • Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę. • Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų bruožus. Rašymas • Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.). • Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis. (Planšetiniame kompiuteryje rašo savo vardą, trumpus žodelius.)
	6-asis žingsnis	Skaitymas • Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį, kaip atskirų raidžių junginį. • Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimus. Rašymas • Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.
Vertybinė nuostata		Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.
Esminis gebėjimas		Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.
	7-asis žingsnis	Skaitymas • Gerbia ir tausoja knygas, kitus spaudinius (kalendorius, žurnalus ir kt.). Supranta knygos ar kito informacijos šaltinio dalių pavadinimus, jų funkcijas (viršelis, titulinis lapas, autorius, pavadinimas ir kt.). Atpažįsta ir pavadina keletą įvairiu šriftu parašytų raidžių (didžiųjų ir mažųjų, spausdintų ir rašytinių). Atpažįsta ir pavadina kelis skiriamuosius ženklus (klaustuką, šauktuką, tašką). • Imituodamas skaitymą, pagal knygos iliustracijas kuria pasakojimą, panašų į girdėtą skaitant. Imituodamas skaitymą, kuria savo pasakojimą, susijusį su patirtimi, fantazuoja. Teisingai įvardija puslapį, sakinį, žodį, raidę. Bando perskaityti trumpus, jam reikšmingus žodžius (savo vardą, artimųjų vardus, adresą ir kt.). Rašymas • Piešiniu, rašinėjimais, raidėmis atvaizduoja savo patirtį, išgyvenimus, norus. Piešiniuose, po darbeliais, įvairiuose laiškeliuose, pranešimuose ar kvietimuose rašo atskiras raides, savo vardą, elementarius žodelius. Rašo nepaisydamas žodžių darybos ir jų dėstymo eilutėje ar puslapyje taisyklių.

Aplinkos pažinimas

Vertybinė nuostata – nori pažinti ir suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

Aplinkos pažinimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• socialinės aplinkos pažinimas,

• gamtinės aplinkos pažinimas,

• pagarba gyvybei ir aplinkai.

	Žingsniai	Aplinkos pažinimo srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus. • Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius. • Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.
	2-asis žingsnis	Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. • Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. • Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė).
	3-asis žingsnis	Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. • Skiria atskirus gamtos reiškinius. • Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. • Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. • Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.
4–6 metai	4-asis žingsniai	Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). • Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. • Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. • Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. • Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. • Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba).
	5-asis žingsnis	Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. • Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. • Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją. • Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis. • Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. • Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui. • Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra).
	6-asis žingsnis	• Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. • Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. • Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. • Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė. • Papasakoja apie tradicines šventes. • Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir tarp augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. • Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą. • Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir augalų naudojimą maistui. • Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius. • Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus. • Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą. • Mokosi rūšiuoti atliekas.
Vertybinė nuostata		Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.
Esminis gebėjimas		Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.
	7-asis žingsnis	Nusako miško, pievos, vandens telkinio augmenijos ir gyvūnijos būdingiausius bruožus (miške vyrauja medžiai ir krūmai, pievose – žolės; vandens telkinių augalai gali augti tik panirę ar pusiau panirę į vandenį ir pan.). • Suaugusiųjų padedamas pastebi požymius, kurie rodo augalų bei gyvūnų prisitaikymą gyventi sausumoje ar vandenyje. • Nurodo kelis gyvūnus, kurie minta tik augalais, ir kelis, kurie minta kitais gyvūnais ir vadinami plėšrūnais. • Atpažįsta po kelis miško ir vandens augalus bei gyvūnus, valgomuosius grybus. • Paaiškina, kad nežinomų augalų uogų ir grybų negalima ragauti, nes jie gali būti nuodingi. • Paaiškina, kaip reikia prižiūrėti kambarinius ar daržo augalus, naminius gyvūnus. • Nusako, iš ko ir kaip gaminama duona, pieno produktai. • Noriai tyrinėja medžiagų savybes, daiktų sandarą ir apie tai samprotauja, aiškinasi kodėl; pateikia (ne)tirpstančių medžiagų, vandenyje (ne)skęstančių daiktų pavyzdžių. • Domisi gamtos reiškiniais ir jų aiškinimu (rasa, vaivorykštė, vėjas). Nusako, kaip skiriasi orai kitose pasaulio šalyse. • Paaiškina, kad Saulė apšviečia ir šildo Žemę; samprotauja, kuo planetos skiriasi nuo žvaigždžių. • Tvarkingai ir saugiai elgiasi gamtoje, išvykose, noriai dalyvauja tvarkant ir puošiant aplinką. • Paaiškina, kaip reikia taupyti elektrą, šilumą ir vandenį, kaip rūšiuoti šiukšles, esant galimybėms jas rūšiuoja. • Samprotauja apie profesijos pasirinkimą, kokių savybių reikia žmonėms, dirbantiems įvairius darbus. 31 • Domisi žmonių gyvenimo būdu, jo kaita mūsų ir kitose šalyse. • Domisi savo giminės istorija, savo gimtosios vietovės ir Lietuvos žinomais žmonėmis, kultūros ir gamtos paminklais, gali apie kelis trumpai papasakoti. • Domisi aktualiais visuomeninio gyvenimo įvykiais. • Bando prisiimti atsakomybę už bendrą darbą, stengiasi prisidėti, dalyvauti ikimokyklinės įstaigos ir vietos bendruomenės talkose, šventėse ir kituose renginiuose.

Skaičiavimas ir matavimas

Vertybinė nuostata – nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas

Esminis gebėjimas. Geba skaičiuoti daiktus, palygti daiktų grupes pagal kiekį, vartoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

Skaičiavimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• gebėjimas vartoti skaičius ir matematinius simbolius daiktų kiekiui žymėti, daiktų grupėms palyginti pagal kiekį,

• gebėjimas suprasti daikto vietą eilėje, pastebėti dėsningumus, sudaryti įvairias sekas.

Matavimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• gebėjimas tapatinti, grupuoti, klasifikuoti daiktus pagal formą, dydį, spalvą,

• gebėjimas matuoti;

• daikto vietos ir padėties erdvėje suvokimas;

• laiko tėkmės suvokimas.

	Žingsniai	Skaičiavimo ir matavimo srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Skaičiavimas • Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne). Matavimas • Susidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja. Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.
	2-asis žingsnis	Skaičiavimas • Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų). Matavimas • Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.).
	3-asis žingsnis	Skaičiavimas • Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. • Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę. Matavimas • Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. • Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat – ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Skaičiavimas • Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. • Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...). 32 Matavimas • Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. • Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. • Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. • Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.
	5-asis žingsnis	Skaičiavimas • Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus: Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau? • Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Pratęsdamas pasikartojančių daiktų ar elementų seką, nebūtinai laikosi tos pačios jos sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus ar elementus pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius. Matavimas • Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. • Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio, ir atvirkščiai. • Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan. • Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj.
	6-asis žingsnis	Skaičiavimas • Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. • Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Matavimas • Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. • Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu). Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.). 33 • Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę, į dešinę, aukščiau, žemiau, virš, po, šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, tarp, viduje, išorėje ir kt. • Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.
Esminis gebėjimas		Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.
	7-asis žingsnis	Skaičiavimas • Pradeda suprasti ryšius tarp skaičių (pvz., kad šeši susideda iš dviejų trejetų arba iš trijų dvejetų porų). Pradeda suprasti ir vartoti žodžius: sudėti, pridėti, atimti, kiek bus, kiek liks ir pan. • Išdėlioja daiktus į eilę pagal tą patį požymį (pvz., pagal spalvos intensyvumą). Matavimas • Skiria ir pavadina plokštumos figūras (apskritimą, skritulį, kvadratą, stačiakampį, trikampį) ir erdvės figūras (kubą, rutulį); aplinkoje randa daiktus, savo forma primenančius šias figūras. Dėlioja paveikslėlius iš didesnio kiekio elementų, stato iš smulkesnių detalių. Sugrupuoja daiktus pagal nurodytą požymį (dydį, formą). Pradeda suprasti, kad tas pats daiktas gali priklausyti kitai grupei pagal kitą požymį. • Pradeda suprasti, kada vartojami priešingos reikšmės žodžiai: mažas ir didelis, lengvas ir sunkus, šilta ir šalta ir kt. (pvz., sako: „Aš esu didelis, o kačiukas mažas, bet aš esu mažas, o namas didelis“). • Moka parodyti, kur yra greta (tačiau tik iš šonų, ne viršuje) esantys, bet nematomi objektai (pvz., laukujos durys, sodas). Žaisdamas naudojasi vis didesne erdve.

Meninė raiška

Vertybinė nuostata – jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Esminis gebėjimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje

Meninės raiškos srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• emocijų, patirties, minčių, įspūdžių raiška meninėmis priemonėmis ir būdais,

• meninės raiškos priemonių tyrinėjimas ir eksperimentavimas,

• meninė kūryba ir improvizacija.

	Žingsniai	Meninės raiškos srities pasiekima
1–3 metai	1-asis žingsnis	Muzika, šokis • Reaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingą mimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamas arba pradėdamas judėti, krykštaudamas, žaisdamas balso intonacijomis, garsais. Žaidinimai, vaidyba • Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu. Vizualinė raiška • Storu pieštuku, teptuku, kreidele baksnoja, brauko, tepinėja palikdamas pėdsakus (taškus, įvairių krypčių linijų brėžius, dėmes). Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas liečia, apžiūrinėja, varto.
	2-asis žingsnis	Muzika, šokis. Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais, mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų–trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu. Žaidinimai, vaidyba • Žaidžiant sūpavimo, kykavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žaidinimus mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina). Vizualinė raiška • Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūkčioja, krykštauja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštų dažų, minkštos tešlos) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį. • Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones intuityviai atranda skirtingus veikimo jomis būdus (brauko pirštais, varvina dažus, maigo tešlą
	3-asis žingsnis	Muzika • Emocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius kūrinius) – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan. • Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. • Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka). • Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu. • Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instrumentais ir daiktais. Šokis • Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. • Šoka spontaniškai kurdamas dviejų–trijų natūralių judesių (eina, pritupia, pasisuka ir kt.) seką. Žaidimai, vaidyba • Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias emocijas. Vizualinė raiška • Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius. • Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo jomis būdus. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Muzika • Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. • Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. • Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams. Šokis • Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų–keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius. • Šoka spontaniškai kurdamas trijų–keturių natūralių judesių seką. Žaidimai, vaidyba • Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas. Vizualinė raiška • Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta“. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. • Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.
	5-asis žingsnis	Muzika • Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. • Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti, kvėpuoti. • Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus. • Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms. • Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprastasis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius. • Šoka improvizuotai kurdamas penkių šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus). Vaidyba • Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą, darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką. Vizualinė raiška • Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti. • Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteryje).
	6-asis žingsnis	Muzika • Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. • Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydamas į savo ir draugų dainavimą. • Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir baigti kūrinėlį. • Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui. Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžio muzikai. Šokis • Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. • Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai – žemai) ir laiko (greitai – lėtai) elementus. Vaidyba • Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus ir ratelius perteikia veikėjo mintis, emocijas. Vizualinė raiška • Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. • Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.
Vertybinė nuostata		Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.
Esminis gebėjimas		Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.
	7-asis žingsnis	Muzika • Klausosi kompozitorių ir liaudiškos muzikos kūrinių. Įvardija kai kuriuos klausytų kūrinių autorius ir atpažįsta liaudiškos muzikos kūrinius. Tyrinėja melodijos judėjimo kryptį, dermę, atlikimo rūšis. • Išraiškingai, skambiu, natūraliu balsu dainuoja dainas a cappella ar su instrumentiniu pritarimu. Dainuoja oktavos ribose solo, ansamblyje ir su visa grupe. Tyrinėja balso skambėjimo ypatumus dainuodami su žodžiais ir be jų, žaisdami įvairius žaidimus. • Noriai, džiugiai groja ir improvizuoja daiktais iš gamtos (akmenukais, lazdelėmis, kriauklytėmis, kankorėžiais, riešutais ir kt.), savos gamybos vaikiškais muzikos instrumentais. Groja ritmiškai, aiškiai, taisyklingai sėdi, laiko instrumentą (būgnelį, trikampį, molio švilpynę ir kt.) ir pritaria dainoms, šokiams, rateliams, muzikiniams žaidimams. • Kuria ritmus ir melodijas dainoms, improvizuoja muzikos instrumentais pagal savo sugalvotą ar suaugusiojo pasiūlytą temą. Šokis • Žaisdamas šokamuosius žaidimus, šokdamas ratelius, natūralių judesių autorinius šokius savitai reiškia nuotaikas. • Kuria natūralių judesių trumpą šokį, reaguodamas į muziką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką ir energiją). Vaidyba • Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką, pasiūlytą meninę ar ugdomąją situaciją, bendradarbiauja su kitu vaidinimo veikėju. Improvizuoja dialogą, nuoseklią veiksmų seką, laisvai, su pasitikėjimu atskleidžia veikėjų norus, emocines būsenas. Naudoja charakteringas balso intonacijas, judesius, aprangos detales, prireikus – menamus ar tikrus reikmenis, dekoracijas. Žaidžia muzikinius žaidimus ir ratelius, vaizduodamas veikėjų bendravimo sceneles. Vizualinė raiška • Drąsiai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus. Numato galimą sumanymo realizavimo seką bei rezultatą. Įvairiai varijuodamas spalvų, linijų bei formų junginiais ir deriniais, išryškindamas detales pasakoja apie patirtus išgyvenimus, matytus objektus, įsivaizduojamus įvykius, istorijas. Kurdamas bendrus darbus bando derinti savo sumanymus ir veiksmus su kitais. • Kūrybiškai panaudoja tradicines ir netradicines medžiagas, priemones, technikas sumanymui įgyvendinti. Bando kurti naudodamasis skaitmeninio piešimo ar kitomis kompiuterinėmis programomis, skaitmeninėmis priemonėmis.

Estetinis suvokimas

Vertybinė nuostata – domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meniniais kūriniais, menine veikla.

Esminis gebėjimas. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

Estetinio suvokimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• nusiteikimas grožio, meninės kūrybos potyriams bei džiaugsmui; aplinkos, žmonių santykių, meno, savo ir kitų kūrybos grožio pajauta;

• jautrumas grožiui, meno raiškos priemonėms (spalvai, linijai, formai, judesiui, muzikos garsams ir kt.);

• jutiminių ir emocinių grožio išgyvenimų prisiminimas, apmąstymas ir dalijimasis su kitais.

	Žingsniai	Estetinio suvokimo srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekia paliesti rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius.
	2-asis žingsnis	Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.
	3-asis žingsnis	Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. • Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga. • Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis
4–6 metai	4-asis žingsnis	Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. • Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką. • Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę.
	5-asis žingsnis	Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais. • Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuodamas, šokdamas, vaidindamas, piešdamas. • Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus.
	6-asis žingsnis	Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba. • Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu. • Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė.
Vertybinė nuostata		Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.
Esminis gebėjimas		Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.
	7-asis žingsnis	Nori matyti ir kurti grožį aplinkoje, kūrybinėje ir kasdienėje veikloje. • Atpažįsta ir pasakoja apie muzikoje, šokyje, vaidinime, vizualiajame mene vaizduojamus gamtos, aplinkos, žmonių gyvenimo įvykius, objektus. Išsako samprotavimus apie muzikos, vaidinimo, šokio, dailės, tautodailės kūrinių siužetą, vaizduojamų įvykių kaitą, veikėjams būdingus bruožus, kilusius vaizdinius, potyrius. • Pastebi, kas gražu, ir stengiasi tai panaudoti savo meninėje raiškoje. Pasakoja, aiškina, ką pats sukūrė, kaip kūrė. Pasako, kurių kūrinių malonu klausyti ir žiūrėti, o kurių nesinori klausyti, nemalonu žiūrėti. Reiškia savo nuomonę, kodėl gražu. Domisi kitų kūrybinėmis idėjomis, sumanymais, geranoriškai juos komentuoja.

Iniciatyvumas ir atkaklumas

Vertybinė nuostata – didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.

Esminis gebėjimas. Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Iniciatyvumo ir atkaklumo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• gebėjimas pačiam susirasti veiklą ir ją turiningai plėtoti,

• gebėjimas įsitraukti į suaugusiojo pasiūlytą ugdymąsi skatinančią veiklą, susikoncentruoti ir išradingai ją plėtoti,

• gebėjimas susidoroti su kliūtimis siekiant sumanymų realizavimo.

	Žingsniai	Iniciatyvumo ir atkaklumo srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais. • Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam paskatina su juo žaisti; išreikšdamas norus parodo „taip“ arba „ne“.
	2-asis žingsnis	Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Trumpam atitraukus dėmesį vėl sugrįžta prie ankstesnės veiklos. • Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus. • Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų. Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties.
	3-asis žingsnis	Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą. • Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. • Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „ne“.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. • Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei. • Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo.
	5-asis žingsnis	Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. • Lengviau pereina nuo paties pasirinktos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. • Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.
	6-asis žingsnis	Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas. • Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. • Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį.
Vertybinė nuostata		Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.
Esminis gebėjimas		Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.
	7-asis žingsnis	• Nusiteikęs pradėti, siūlyti naują veiklą, ją užbaigti, užmegzti naują draugystę, naują kontaktą su suaugusiaisiais. • Savo iniciatyva pagal savo pomėgius, interesus pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja. • Nuo pradžios iki pabaigos gali atlikti ir nepatrauklią veiklą. • Palankiai priima iššūkius, bando pats įveikti kliūtis. • Kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Tyrinėjimas

Vertybinė nuostata – smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.

Esminis gebėjimas. Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.

Tyrinėjimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• domėjimasis supančia aplinka,

• tyrinėjimas pasinaudojant įvairiais pojūčiais,

• atrastų, sužinotų dalykų aptarimas.

	Žingsniai	Tyrinėjimo srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	• Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus. • Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiai, garsai).
	2-asis žingsnis	Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. • Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.
	3-asis žingsnis	Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. • Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito, ar ne ir pan.).
	5-asis žingsnis	Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apvalūs, nes mašinos paskirtis yra judėti). • Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos). • Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. • Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus.
	6-asis žingsnis	Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. • Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. • Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. • Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą, mikroskopą). • Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus. • Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašūs su savo artimaisiais, kuo skiriasi nuo jų. • Lygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuoja ir klasifikuoja.
Vertybinė nuostata		Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.
Esminis gebėjimas		Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.
	7-asis žingsnis	Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais (stebėjimais, bandymais). Siūlo idėjas, ką norėtų tyrinėti, išbandyti, pasirenka tai, kas labiausiai domina. • Suaugusiojo padedamas numato, ką reikės atlikti, pasiūlo, kokias priemones ir kaip galima panaudoti tyrinėjant, stebi ar bando, aptaria ir daro išvadas. Tai, ką sužinojo tyrinėdamas, susieja su tuo, ką jau žinojo, išsako savo abejones ir ką dar norėtų sužinoti. • Suaugusiojo padedamas atlieka paprastus artimiausios socialinės aplinkos, žmonių gyvenimo, darbo, kūrybos tyrinėjimus (stebi, klausia, nupiešia, nufotografuoja, ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose). • Tyrinėjimams naudoja skaitmenines technologijas (kompiuterį, mobilųjį telefoną, fotoaparatą ir kt.). • Tyrinėja susidomėjęs, atidžiai, stengiasi viską pastebėti. Samprotauja apie pastebėtas aplinkos objektų savybes, požymius, žmonių gyvenimo būdo bruožus, palygina, kritiškai vertina. • Atskiria dalis nuo visumos, sujungia dalis į visumą, sudaro sekas, grupuoja, klasifikuoja. Projektuoja, modeliuoja. • Tyrinėjimo rezultatus pavaizduoja piešiniu, nuotraukomis, nesudėtinga schema, pristato kitiems. Baigęs tyrinėjimą, aptaria, kaip pavyko viską atlikti, ką galima buvo daryti kitaip. • Stebėdamas ar vykdydamas bandymą stengiasi viską atlikti tvarkingai, laikytis sutartų taisyklių. Paaiškina, kad gamtą ar socialinę aplinką tyrinėti reikia atsargiai, nežalojant, neniokojant, nurodo, ko reikia saugotis gamtoje (neragauti nepažįstamų vaisių, uogų, neimti į rankas vabzdžių ir t. t.), buityje, gatvėje.

Problemų sprendimas

Vertybinė nuostata – nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes

Problemų sprendimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• problemų atpažinimas, įžvelgimas,

• sprendimų, išeičių paieška ir tinkamiausio sprendimo pasirinkimas bei įgyvendinimas, pasekmių, panaudojus sprendimą, stebėjimas ir apmąstymas,

• mokymasis įveikti nesėkmes.

	Žingsniai	Meninės raiškos srities pasiekimai
1–3 metai	1-asis žingsnis	Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar vyresnio vaiko pagalbos.
	2-asis žingsnis	Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus. • Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos.
	3-asis žingsnis	• Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. • Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema. • Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus. • Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.
	5-asis žingsnis	Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus. • Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. • Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.
	6-asis žingsnis	Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. • Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. • Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.
Esminis gebėjimas		Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.
	7-asis žingsnis	Sudėtingą veiklą, kliūtis, sunkumus ar problemas priima natūraliai, nusiteikęs juos įveikti. • Ieškodamas, kaip susidoroti su sudėtinga veikla, kliūtimi ar problema, samprotauja apie sprendimus, jų pasekmes, pasirenka tinkamiausią sprendimą iš kelių galimų. Tariasi su kitais, drauge ieško išeities, siūlo ir priima pagalbą. • Supranta ir pasako, ar problemą gali įveikti pats kartu su kitais vaikais, ar būtina suaugusiojo pagalba.

Kūrybiškumas

Vertybinė nuostata – jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos ir kūrybos džiaugsmą

Esminis gebėjimas. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

Kūrybiškumo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

domėjimasis naujais, nežinomais, sudėtingais dalykais;

gebėjimas įžvelgti problemas, klausinėti, diskutuoti, įsivaizduoti, fantazuoti;

gebėjimas ieškoti atsakymų, netikėtų idėjų, kurti variantus, savaip pertvarkyti, pritaikyti;

drąsa veikti, daryti savaip.

	Žingsniai	Kūrybiškumo srities pasiekimai
1-3 metai	1-asis žingsnis	Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos pasikeitimus.
	2-asis žingsnis	• Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais. Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktų tyrinėjimui.
	3-asis žingsnis	Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje. • Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes. • Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas. • Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų
	5-asis žingsnis	• Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus. • Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį. • Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus. • Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu.
	6-asis žingsnis	Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų. • Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja. • Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. • Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.
Vertybinė nuostata		Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.
Esminis gebėjimas		Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.
	7-asis žingsnis	• Greitai pastebi ir renkasi tai, kas nauja, sudėtinga. • Įžvelgia dar neišbandytas veiklos, saviraiškos galimybes, kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto. • Pasineria į kūrybos procesą, įsivaizduoja, fantazuoja, remiasi vidine nuojauta, turimas patirtis jungdamas į naujas idėjas, simbolius, naujus atlikimo būdus. • Pats ir kartu su kitais ieško atsakymų, netikėtų idėjų, savitų sprendimų, neįprastų medžiagų, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. • Nebijo daryti kitaip, būti kitoks, drąsiai, savitai eksperimentuoja.

Mokėjimas mokytis

Vertybinė nuostata – noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko.

Esminis gebėjimas. Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

Mokėjimo mokytis srityje vaikui ugdantis tobulėja:

• numatymas, ko nori išmokti,

• aktyvus mokymasis,

• gebėjimas apmąstyti, ko išmoko.

	Žingsniai	Mokėjimo mokytis srities pasiekimai
1-3 metai	1-asis žingsnis	Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ir susitapatina, mėgdžioja, siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais.
	2-asis žingsnis	• Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais, juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Stebi ir mėgdžioja, klausia. • Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bandopakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.
	3-asis žingsnis	Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. • Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. • Džiaugiasi tuo, ko išmoko.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Pasako, parodo, ką nori išmokti. • Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. • Pasako, ką veikė ir ką išmoko.
	5-asis žingsnis	• Norėdamas ką nors išmokti, pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. • Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina. • Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu...
	6-asis žingsnis	• Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. • Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeldamas ir spręsdamas problemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti. • Pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau.
Vertybinė nuostata		Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko.
Esminis gebėjimas		Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.
	7-asis žingsnis	Samprotauja apie mokymąsi mokykloje, išsako savo požiūrį į mokymąsi, jo prasmę. • Kelia nesudėtingus mokymosi tikslus ir numato, kaip jų sieks, samprotauja apie tai, kaip pavyko. • Kalba apie tai, kad daug sužinoti ir daug ko išmokti apie žmones, daiktus, gamtą galima klausinėjant, stebint aplinką, iš spaudos ir knygų, enciklopedijų, interneto, TV ir kt. • Savarankiškai susiranda nesudėtingą informaciją, klausinėja draugus, suaugusiuosius, kai reikia, prašo suaugusiųjų pagalbos. • Siūlo idėjas, ko ir kaip galima būtų mokytis kartu, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Mokosi iš kitų. • Apmąsto ir samprotauja, ko mokėsi, ką išmoko, ko dar norėtų išmokti.

Šešerių metų vaiko ugdymosi pasiekimai.

Šešerių metų vaiko ugdymosi pasiekimai numatyti tokie, kurie rodo galutinį kokybiško ikimokyklinio ugdymosi rezultatą, tai yra vaiko ugdymosi nuo gimimo iki šešerių metų pasiekimus. Jeigu vaikas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra įgijęs šiuos pasiekimus, tai rodo sėkmingą jo raidą ir gerą pasirengimą ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymosi programą. Kai kurie šešiamečiai gali būti pasiekę tik penktame ar ketvirtame žingsnyje numatytų ugdymosi rezultatų. Tokių atvejų ikimokyklinio ugdymo auklėtojai susirūpina: ką toliau daryti? Šiame etape, kaip ir ankstesniuose ugdymosi etapuose, tokių vaikų ugdymąsi priešmokyklinėje grupėje reikėtų individualizuoti, kad jie nuosekliai įgytų ir tobulintų ankstesniame žingsnyje 45 aprašytus gebėjimus. Planuojant tokio vaiko ugdymą atspirties taškas yra jo pasiekimai. Būtent jie diktuoja tolesnę vaiko ugdymo kryptį, o ugdymo tempą ir būdus parenka ikimokyklinio ugdymo auklėtojas, atsižvelgdamas į vaiko mąstymo, motorikos, suvokimo, kalbėjimo, emocijų ir kt. ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ženklai, keliantys susirūpinimą, reikalauja labiau individualizuoti ugdymo būdus. Pedagogo parengti ugdymo metodai atliepia vaiko ugdymosi poreikius, yra tikimybė, kad vaiko gebėjimai pasivys bendraamžių gebėjimus, o mokykloje vaikas išvengs mokymosi sunkumų. Lentelėje pateiktas šešerių metų vaiko ugdymosi pasiekimų sąvadas. Kiekvienoje iš 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių pateikiamos vertybinės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki šešerių metų. Tačiau, jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių dėl biologiškai sąlygotų raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kt. sveikatos sutrikimų ugdymo programos pritaikymo būtinybė išliks ir mokykloje. Esant specialiesiems ugdymosi poreikiams ikimokyklinio ugdymo auklėtoja kreipiasi į specialiuosius pedagogus, logopedus, kitus specialistus ir remiasi jų rekomendacijomis. Vaiko ugdymosi pasiekimų sritis Pasiekimų apraše – tai vaiko ugdymuisi svarbi sritis, kurioje išskirta vertybinė nuostata ir esminis gebėjimas. Vertybinė nuostata – tai ugdymo ir ugdymosi procese įgytas nusiteikimas, polinkis, požiūris, išreiškiantis vaiko santykį su savimi, su kitais ir su aplinka. Esminis gebėjimas – tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymosi pasiekimų sričių įgytas svarbiausias vaiko gebėjimas ką nors daryti, veikti, elgtis, kurti.

Ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu taisyklės:

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai susitaria tarpusavyje dėl savaitės temos, pasirenka ugdomąją medžiagą ir užduotis.

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai parengia ugdymo veiklų planą savaitei.

Vaikai savarankiškai arba su suaugusiųjų pagalba atlieka užduotis ir gautą rezultatą atsiunčia grupės su pedagogu sutartu būdu.

Spec. pedagogas – logopedas rengia individualias užduotis ugdytiniams, jas siunčia tėvams pagal susitartą grafiką. Grįžtamąjį ryšį iš tėvų gauna susitartu būdu.

Muzikiniai užsiėmimai vyksta zoom platformoje.

Fizinio ugdymo mokytoja veda fizinio ugdymo užsiėmimus zoom platformoje.

Dailės užsiėmimai vyksta zoom platformoje

Su tėvais bendraujama el. paštu, telefonu, messenger, facebook.

Socialinio-emocinio ugdymo programa „Kimochi“

„Kimoči“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) – tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimoči“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimoči“ personažais – minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga ir kaprizinga Katė, nerimaujanti Balandė Meilė ir išdykusi Lipšniakojė. Kiekvienas personažas slepia kokį nors jausmą (mažas pagalvėles, kurių vienoje pusėje užrašytas jausmo pavadinimas („laimingas“, „liūdnas“, „paikas“, „drąsus“, „išdidus“, „malonus“ ir t. t.), kitoje – nupiešta atitinkama veido išraiška). Žaislai „Kimoči“ padeda kalbėtis apie jausmus, kuriuos vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti, konstruktyviai bendrauti. „Kimoči“ padeda aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, per kurias jaučiami skirtingi jausmai (pyktis, džiaugsmas, baimė, nusivylimas, pasididžiavimas, kaltė ir kt.). „Kimoči“ žaidimai – tai trumpučiai vaidinimai, leidžiantys vaikams pajausti, ką galvoja, jaučia ir kaip elgiasi kiti.

Ši programa ugdytiniams padės išmokti / įgyti:

Socialinių gebėjimų: vartodami kito vardą, užmegzdami akių kontaktą, naudodami reikiamą balso toną ir teigiamą kūno kalbą, keisdamiesi vaidmenimis, kartodami pamokančias situacijas, klausydami;

Draugystės gebėjimų: vaikai mokysis bendradarbiauti,dalintis, įtraukti(bei įsitraukti)į veiklą, dalyvauti, laikytis taisyklių, atsiprašyti ir atleisti, kantrybės, nuoširdumo, sąžiningo žaidimo.

Empatijos, pagarbos ir tolerancijos: vertinti skirtumus, gerbti save ir kitus, jausti empatiją, padėti.

Konfliktų sprendimo: atsiprašyti, atleisti, tinkamai reaguotiį neigiamą atsakymą, suprasti, kad netinkamas elgesys turi pasekmes, priimti nepritarimą.

Savarankiškumo ir atsilaikymo: būti atsakingam, pasitikėti savimi, spręsti problemas, vadovautis požiūriu „aš galiu!”, būti atkakliam, įveikti neigiamus jausmus, būti savimi.

Tinkamo elgesio: savireguliacijos, atsakingo elgesio, darbo komandoje, kantrybės, supratingumo, tolerancijos kitiems.

STEAM ugdymas

STEAM ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis vaikų gebėjimų ugdymas kontekste.

S(SCIENCE) – tai gamtos mokslai. Gamtos mokslai padeda daugiau sužinoti apie aplinką ir joje vykstančius procesus. Šios veiklos apima vandens, smėlio ir kitokių gamtoje esančių objektų, pvz., akmenys, nafta ir kt., tyrinėjimą. Vaikai yra gamtos tyrinėtojai. Taikydami mokslinius metodus jie stengiasi išsiaiškinti, kaip veikia pasaulis. Šie metodai apima stebėjimą, klausimų formulavimą, prognozavimą, projektavimą, eksperimentavimą ir rezultatų aptarimą. Vaikai kuria teorijas, kad paaiškintų, ką jie mato, ir renka duomenis, jog išbandytų šias teorijas. Jie gali kelti hipotezes, paremtas savo pastebėjimais, o tada bandymo būdu tikrinti šias hipotezes. Kaip ir tikri mokslininkai, vaikai stebi, ką daro kiti, mokosi iš jų, bando kartoti tai, ką matė, užduoda klausimus, stebi ir aptaria rezultatus.

T(TECHNOLOGY) – tai technologijos. Veikla su technologijomis apima ne tik kompiuterius, planšetes ir mobiliuosius telefonus, bet ir paprastus mechanizmus, kurie palengvina mūsų gyvenimą. Tai bet koks žmogaus sukurtas objektas, pvz.: žirklės, ratai, svirtys, rampos ir kt. Jie skatina vaikų pažintinį vystymąsi, nes žaisdami su šiais įrankiais vaikai stebi ir suvokia pagrindinius priežasties ir pasekmės aspektus. Šios paprastesnės technologijos leidžia vaikams suprasti, kaip įrankiai padeda mums atlikti užduotis. Vaikai gali stebėti, kaip po dideliu objektu padėti ratai priverčia jį judėti arba kaip pakelti rampą, kad ritinys greičiau judėtų. Tikslinga veikla taikant technologijas, pvz., kodavimo pagrindų žaidimai, padeda vaikams mąstyti kitaip, o kai kurie autoriai pabrėžia, kad šitaip ugdomas vaikų kompiuterinis mąstymas.

E(ENGINEERING) – tai inžinerija. Inžinerija – tai medžiagų panaudojimas projektuojant, kuriant, sprendžiant problemą. Tai padeda vaikams suprasti, kaip ir kodėl viskas veikia. Kai vaikai planuoja, projektuoja, iš kaladėlių stato įvairius bokštus ar sujungia geležinkelio bėgius, jie veikia kaip inžinieriai. Statydami sniego, pagalvių ar kartono tvirtoves, jie sprendžia struktūrines problemas. O kai išsiaiškina, kaip kraunant lazdeles ir akmenis užblokuoti vandens srautą, jie tampa inžinieriais.

A-tai menas skatina kūrybiškumą ir leidžia vaikams iliustruoti įvairias sąvokas. Vaikai atvaizduoja gamtos ženklus, piešia augalų struktūros modelius, projektuoja kūrybinius raštus.

M(MATHEMATICS) – tai matematika. Matematika – tai skaičių pažinimas, įvairios operacijos su jais, matavimas, geometrija, erdvės pažinimas. Nuo gimimo iki penkerių metų vaikai kasdien tyrinėja naudodami matematines formų, dydžių, sekos, apimties, atstumo sąvokas. Matematika yra vaikų įrankis susipažinti su pasauliu. Pedagogai skatina mokytis matematikos kasdien sąmoningai taikydami reikiamas sąvokas. Tai padeda vaikams jas susieti su objektais ir veiksmais.

Tyrinėjimai, eksperimentai, bandymai, džiugios emocijos – tai puiki galimybė paįvairinti veiklas su vaikais. STEAM ugdymo veiklose vyrauja mokytis veikiant ir žaidžiant požiūriai. Ugdymas, patirtis, kurią ankstyvojo amžiaus vaikai patiria veikdami, turi didžiulę įtaką jiems pažįstant save, formuojant santykius su bendraamžiais ir gebėjimus pažinti pasaulį. Vaikai iš prigimties yra smalsautojai ir tyrinėtojai. Jie viską nori sužinoti. Kaip tikri mokslininkai, mažieji smalsauja ir tyrinėja aplinkinį fizinį bei gamtos pasaulį.

Taikant STEAM metodą vaikai skatinami eksperimentuoti, pasitelkti vaizduotę, papildant estetikos, jutiminio ir emocinio patyrimo aspektus. Vaikai nori sužinoti, išmokti, suprasti, kas vyksta aplinkui. Tyrinėdami atidžiai stebi, klausosi, liečia, domisi.

Tobulėja vaikų aplinkos pažinimo sritis – mažieji skatinami mąstyti, samprotauti, spręsti iškilusias problemas. Veikdami jie mokosi suprasti supančią aplinką kalba, vaizdais, simboliais ir kitomis kūrybinėmis priemonėmis. Vaikai demonstruoja smalsumą, aktyviai tyrinėdami daiktus, priemones, aplinkoje pastebi naujus objektus, stengiasi suvokti, kaip kas veikia.

STEAM ugdymo procesas neatsiejamas nuo skaičiavimo ir matavimo srities.

Skaičiavimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

gebėjimas vartoti matematinius simbolius daiktų kiekiui žymėti, daiktų grupėms palyginti pagal kiekį (vienas, daug, mažai);

gebėjimas suprasti daikto vietą eilėje, sudaryti įvairias sekas.

Matavimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

gebėjimas tapatinti, grupuoti, klasifikuoti daiktus pagal formą, dydį, spalvą;

gebėjimas matuoti.

Viską, ką galima daryti per STEAM veiklas, yra neatsiejama ir nuo kūrybiškumo srities. Kūrybiškumas susijęs su gebėjimu atrasti tai, kas nauja, originalu ir netikėta. Svarbiausia, kad vaikai veikdami jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos džiaugsmą. Norint paskatinti vaikus tyrinėti, susipažinti su juos supančiu pasauliu, svarbiausia pateikti įdomių priemonių, daiktų, kuriuos jie tyrinėtų ir su jais veiktų.

Specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčių vaikų ugdymas

Specialiuosus ugdymosi poreikius turintys vaikai, (kurių raida vienoje ar keliose srityse, lyginant su kitais vaikais, pasižymi savitumu, lėtesne veiklos sparta, didesniu judrumu, kalbos, vaizdo suvokimo ypatumais ir pan.), reikalaujančiu šalia įprastų ugdymo būdų ieškoti kitokių ugdymo metodų, individualaus ir/ar kitokio ugdymo organizavimo. Kitokių ugdymosi poreikių turinčio ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymo tikslas iš esmės yra toks pat kaip ir vaiko, neturinčio raidos sunkumų: išmokti būti kiek galima savarankiškesniam, įgyti mokėjimo mokytis gebėjimų, lavinti turimus gebėjimus. Tai reiškia, kad ši programa taikoma atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius gebėjimus ir jais remiantis, numatyti ugdymo galimybes. Taigi vaikui keliami ugdymo tikslai gali ir nesiskirti nuo kitų grupės vaikų tikslų.

SUP vaikų vertinimas

Specialistams, nustačius galimo raidos atsilikimo, negalios, chroniškos ligos ar netipinio elgesio atvejų, vaikas turi būti laiku nusiųstas pas kvalifikuotus specialistus.

Rekomenduojamos temos 1-3 m.

RUGSĖJIS	Uždaviniai
Pirmosios dienos darželyje	Pažins, domėsis grupės aplinka; sutelks dėmesį į grupėje esančius daiktus, veidus; pradės suprasti grupės tvarką ir ritualus
Mano grupės draugai	Susipažins su grupės draugais ir suaugusiais; mokysis kartu žaisti, įsitrauks į kito vaiko žaidimą; bendraus mimika, judesiais, veiksmais.
Mano grupės žaisliukas	Pažins grupėje esančius žaislus ir kitas ugdymo priemones; įsidėmės žaisliukų vietas ir stengsis tvarkingai juos padėti
Būsiu atsargus	Tyrinėdamas įvairius daiktus suvoks apie galimus pavojus; pajus ir supras, kad suaugusieji drausdami stengiasi apsaugoti vaikus nuo nelaimės.
SPALIS	Uždaviniai
Raudenėlio spalvos	Sužinos kelis rudens požymius; bandys atskirti gamtos reiškinius. Supažindinti su geltona ir žalia spalvomis, ieškoti jų darželio aplinkoje. Susipažins su įvairių dydžių ir formų lapais. Apžiūrės įvairių spalvų. Formų medžių lapus, įvardins jų spalvas.
Krepšelis pilnas gėrybių	Gebės atpažinti keletą vaisių ir daržovių; reaguos į skirtingus skonius, paviršius, vaizdus. Prisimins spalvas, aiškinsis kaip jos auga. Skaičiuoti vienas-daug, lyginti, nusakyti spalvą, ugdyti smalsumą, sumanumą.
Kiškučio gimimo diena	Gebės garsais išreikšti džiaugsmą, šventinę nuotaiką; žinos gimtadienio šventės simbolius, tradicijas.
Apskritas kamuoliukas, raudonas šoneliukas	Supažindinti vaikus su skritulio forma, dydžiu. Atpažins skritulio, apvalios formos daiktus, žaisliukus, turtins žodyną, tęs spalvų pažinimą, tyrinės, apčiuops, pažins. Žais su kamuoliukais.
LAPKRITIS	Uždaviniai
Vienas ir daug	Skirs, susipažins su sąvokomis daug, vienas, lygins, gebės suprasti, palyginti. Skirs sąvokas „vienas“, „daug“, „du“, „mažai“; išmoks padalinti daiktus po vieną, po lygiai; gebės išrikiuoti daiktus į eilę. Sieks, mokinsis tvarkyti, kiekvieno daiktas turi savo vietą.
Šviesu-tamsu	Suvokti, kad dieną šviesu, šviečia saulė, o naktį tamsu, pasirodo mėnulis. Supažindinti su spalvomis- geltoną, mėlyną. Pajus paros pokyčius, stebės rytą, dieną, vakarą.
Aš švarus ir gražus	Mokės suaugusiojo padedamas plautis, šluostytis rankytes, išpūsti nosytę; stengsis tvarkingai valgyti; po valgio naudotis servetėle; žinos kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudosis( šukos, nosinaitė, šaukštas ).
Drabužėlių daug turiu	Bandys suaugusiojo padedamas nusirengti, apsirengti; taisyklingai apsiauti šlepetes; pratinsis tvarkingai dėtis rūbelius.
GRUODIS	Uždaviniai
Kur pažvelgsi visur balta	Sužinos artėjančios žiemos požymius; įsidėmės baltą, mėlyną spalvas. džiaugtis sniegu, snaigėmis. Sąvokų mokymas-šalta, ledas, sniegas.
Papuoškim eglutę žalia skarę	Susipažinti su eglute, kur ji auga. Sužinoti, kodėl puošiame eglutę, kokių švenčių laukiame. Puošti eglutę žaisliukais, įvardinant žaisliukų spalvą. Papasakoti, ką vaikučiai randa po eglute.
Laukiame švenčių	Pajaus artėjančių švenčių nuotaiką, patys dalyvaus grupės aplinkos puošime; skirs sąvokas „mažai“ ir „daug“; pradės įsidėmėti pagrindines spalvas ( raudona, mėlyna, geltona, žalia). Susipažins su Kalėdų papročiais, ragaus kūčiukus, Susipažins su advento tradicijomis ir papročiais (žaidimai, elgesys advento laikotarpiu). Pasigaminti advento vainiką.
Sveikas, Kalėdų seneli	Nusiteiks Kalėdų Senelio laukimui, išmoks dainelių, šokių, žaidimų, eilėraštukų; emocingai reaguos į susitikimą su Kalėdų Seneliu, dovanėlėmis, puošnia eglute. Susipažins su Kalėdų seneliu: kepure, barzda, batais, Kalėdų senelio rogėmis.
SAUSIS	Uždaviniai
Žiemos pramogos	Nusiteiks džiugiems išgyvenimams, smagiems žaidimams lauke; susipažins su sąvokomis „čiuožti“, „slidinėti“, „lipdyti“. Lipdys sniego gniūžtes, dažys sniegą, pajus džiaugsmą. Suvoks atsargumą, einant slidžiu keliu.
Mes nulipdėm sniego senį	Skatinti pastebėti, pavadinti artimiausioje aplinkoje esančius senius besmegenius. Lipdyti iš plastilino rutuliukus. Pavadinti didelis-mažas.
Paukšteliai žiemą	Pažins keletą žiemojančių paukštelių (zylė, žvirblis ), sužinos apie jų globą žiemą.Suteikti žinių apie jų mums teikiamą naudą. Įvardinti kai kurias kūno dalis(snapas, uodega, sparnai)
Eisiu į miškelį, sutiksiu žvėrelių	Pažins miške gyvenančius žvėrelius, sužinos apie jų išvaizdą, elgseną. Turtinti žodyną garsažodžiais „tapu-tapu“, „tip-tip“, „kiškis piškis“, „lapė snapė“, „meška lepeška“
VASARIS	Uždaviniai
Aš mergaitė, aš berniukas	Sužinos pagrindines žmogaus kūno dalis, mokės jas teisingai pavadinti, išsiaiškins kuo skiriasi ir kuo panašūs berniukai ir mergaitės.
Vėliavėlę aš nešu	Susipažins su Lietuvos vėliava, jos spalvomis, išmoks ketureilį, dainuos daineles.
Didelis mažas	Suvoks sąvokas „didelis“, „mažas“; išmoks tapatinti daiktus pagal formą, dydį; supras ir pradės vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius ( didelis-mažas, ilgas-trumpas, sunkus-lengvas ).Lygins, suras, mėgins išdėlioti pagal dydį.
Žiema, žiema bėk iš kiemo	Jaus Užgavėnių nuotaiką, dalyvaus darželio šventėje; įsijungs į žaidimus, pokštavimus; sužinos kokios yra Užgavėnių kaukės ( velnio, ožio, čigonės ).Pasimokys kaukių darymo.
KOVAS	Uždaviniai
Pavasaris beldžiasi į duris	Sužinos bundančios gamtos požymius, bandys juos perteikti meninėje veikloje, prisimins spalvas
Paukšteliai sugrįžo	Susipažins su pavasarį grįžtančiais paukščiais ( vyturėlis, gandras, pempė ); sužinos apie jų išvaizdą, priežiūrą, bandys pamėgdžioti paukštelių balsus.
Šalelė gimta saulelė šilta	Sužinos kokią šventę švenčiam kovo 11d. įsimins Lietuvos vardą, atpažins vėliavos spalvas, jas sudėlios.
Mes sodinam ir auginam	Domėsis grupėje augančiais augalais, prižiūrės, globos, laistys, bers sėklas į žemę.
BALANDIS	Uždaviniai
Velykų zuikutis	Pajus šventinę nuotaiką, išmoks velykinių ketureilių, žaidimų; džiaugsis margučiais; dalyvaus šventiniame rytmetyje.
Spalvos ir spalviukai	Susipažins su daiktais tinkančiais tai spalvai (saulytė-geltona, debesėlis-mėlynas, žolytė žalia)
Pasakaite ateik į svečius	Pajus pasakų kalbos grožį, intonacijų įvairovę, bandys atkartoti šypsena, mimika, gestais. Mokinsis išklausyti, supras, pavadins pasakų veikėjus, juos spalvins, aplikuos.
Vandenėlis tešku, tešku “	Patirs atradimo džiaugsmą, tyrinėdamas vandens savybes ir ten gyvenančius gyvūnus.
GEGUŽĖ	Uždaviniai
Myliu mamytę	Bandys suprasti mamytę, jos darbus, rūpesčius; išmoks eilėraštukų, dainelių apie mamytę, močiutę; pradžiugins mamytes savo darbeliais.
Žydi sodai, kaip gražu	Stebėti ir aiškintis, kas sode žysi, kvepia, šlama, dūzgia, čiulba. Apžiūrėti įvairius žiedus, skaičiuoti žiedlapius, įsižiūrėti į jų viduriukus. Pažins artimoje aplinkoje žydinčias gėles, pajaus jų grožį , kvapą, formą, sužinos apie priežiūrą. Mokytis vaizdingų žodžių. Turtinti žodyną kalbant.
Graži mūsų šeimynėlė	Mokės išvardinti savo šeimos narius, pasakys jų vardus, ką jie veikia; mėgdžios suaugusiųjų veiksmus, žodžius intonacijas.
Spalvų pasaulis	Teisingai pavadins spalvas, atkreips dėmesį į vyraujančias spalvas gamtoje.

Rekomenduojamos temos 3-4 m.

RUGSĖJIS	Uždaviniai
Aš naujoje grupėje	Vaikai supažins su naujos grupės patalpomis.Ugdysis pastabumą, gebėjimą orientuotis artimiausioje aplinkoje, kurs draugiškus tarpusavio santykius.
Po rudens skara	Susipažins su spalvų pavadinimais,tobulins gebėjimą būti vienas šalia kito;Tyrinės meninės raiškos priemones;gebės surasti atitinkamos spalvos daiktą
Rudenėlio dovanos	Susipažins su vaisiais, daržovėmis ir grybais. Gebės atpažinti kelis vaisius, daržoves ir grybus ir galės pasakyti kur jie auga; ugdysis pastabumą.
Rudens spalvos	Atpažins ir įvardins kelias pagrindines spalvas. Stebės rudens, kaip metų laiko požymių pasidomės kokie orai ir darbai būdingi rudeniui; tęs pažintį su vaisiais ir daržovėmis, gebės lyginti vaisius ir daržoves pagal spalvas ir geometrines formas.
SPALIS	Uždaviniai
Rudens gėrybių tankumyne	Domėsis rudens požymiais ir jo gėrybėmis, domėsis kas būdinga rudeniui; tobulins gebėjimą išklausyti kitą; naudojant įvairias meninės raiškos priemones kurs įvairius meninės raiškos darbelius.
Rudeninės gėlės	Stebės artimoje aplinkoje rudenines gėles, išmoks kelias įvardinti. Tyrinės gėlių sandarą: įvardins ir įsimins jų dalis; gebės atpažinti ir įvardinti gėlių spalvas; skaičiuoti gėlytes: viena, dvi, trys, daug...
Mūsų kiemo medžiai ir krūmai	Stebės darželio kieme augančius medžius ir krūmus; bandys išskirti panašumus bei skirtumus;įsimins kelis pavadinimus.
Mūsų kiemo paukšteliai	Pastebės, domėtis artimiausioje aplinkoje matomais paukščiais, įvardins jau pažįstamus paukštelius; įvardins kūno dalis; aiškinsis kuo paukščiai minta ir kur jų kur būstas.
LAPKRITIS	Uždaviniai
Augu sveikas ir stiprus	Nusiteiks supratingai laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, elgesio apribojimų, draudimų saugant savo ir kitų sveikatą; Prisimins, kodėl privalu praustis, valytis dantis; susivaldys neimti pavojingų daiktų, nejunginėti elektros prietaisų, neimti vaistų, nelipti ant palangių, turėklų.
Orų išdaigos	Stebės ir tyrinės orus: įvardins dažniausiai matomus ir jaučiamus orus. Domėsimės liaudies orų prognozėmis. Pastebės orų kaitą ir bandys fiksuoti (vieną savaitę, 5 dienas) pačių pasigamintame kalendoriuje. Sužinos, kad oro temperatūra matuojama termometru.
Mūsų drabužėliai	Įtvirtins turimas žinias apie rūbelius. Gausins ir turtins žodyną, lavins smulkiąją motoriką; stengsis teisingai įvardinti rengimosi būdus.
Vienas ir daug	Išsiaiškins, kad greta esančius daiktus galima skaičiuoti; žais su daiktais juos tapatinant, lyginant, gretinant, atimant, pridedant, sustumiant, išskiriant, skaičiuojant; pratinsis vartoti sąvokas vienas ir daug, nė vieno, vienintelis, mažai, daugiau, mažiau, tiek pat, po lygiai; rikiuos žaislus pagal formą, dydį, spalvą.
GRUODIS	Uždaviniai
Aš toks, tu kitoks	Atras tarpusavio skirtumus ir panašumus. Ugdysis draugiškus santykis, tyrinės jausmų pasaulį, atkreips dėmesį į savo ir draugų savijautą nutikus kokiam nors įvykiui, lavins gebėjimą reikšti jausmus žodžiais, mimika, pratinsis įvardinti keletą konkretaus asmens ypatybių, pvz. lytį, savo padėtį šeimoje, apibūdinti savo ir kito išvaizdą.
Sveika, žiemužėle	Pajaus laukimo džiaugsmą. Ruošis šventėms. įtvirtins žinias apie daiktų savybes, atliks paprastas skaičiavimui skirtas užduotėles; aptars žiemos pradžios požymius, juos stebėdami; atlikdami meninės veiklos sumanymus puoš grupę, kurs šventinę nuotaiką, gaminsimės advento vainiką bei kalendorių.
Aš ir laikas	Stengsis suprasti laiko tėkmę. Išgyvens ir pajusti dienos/ ir savaitės ritmą; dieną matuos nuveiktais darbais ar reikšmingais įvykiais.
Jauku, ramu ir kvepia laukimu	Atliekant įvairias užduotis įtvirtins žinias apie daiktų ypatybes, sužinos kokios lietuvių liaudies tradicijos, sužinos kas būdinga Advento laikotarpiui, žais Advento žaidimus , lavins koordinaciją, išradingumą.
SAUSIS	Uždaviniai
Atsisveikinimas su eglute	Sudominti vaikus Trijų karalių istorija; siekti, kad vaikas emocingai išgyventų šventės nuotaiką; suteikti džiugių emocijų atsisveikinant su eglute.
Šarmota Tėviškėlė	Sužinoti istorijų, legendų, padavimų apie savo gimtąsias vietas; pramokti eilėraštukų ir dainelių apie savo kraštą.
Paukšteliai Žiemą	Stebėti darželio kieme paukštelius; Įvardinti pažįstamus paukštelius;Išvardinti kūno dalis; aiškintis kuo paukščiai minta, kur gyvena; atlikti kūrybines užduotėles.
Tyrinėjame žiemą	Tyrinėti snaiges, sniegą, ledą;
VASARIS	Uždaviniai
Krenta baltos snaigės	Lavinti smulkiąją motoriką, pastabumą; Išbandyti įvairius žaidimus, bandymus su sniegu;
Užgavėnės. Žiema, bėk iš kiemo	Daugiau sužinoti apie žiemos baigties ir pavasario pradžios metą, žiemos palydą ir pavasario sutikimo papročius.
Mano kraštas	Sužinoti legendų, padavimų apie vietovardžius; pramokti eilėraštukų ir dainelių apie savo kraštą
Aš skaičiuoju: 1,2,3...	Skaičiuoti iki 3 ( ir daugiau), priskiriant juos skaičiuojamiems daiktams; susipažinti su skaitmenimis; lyginti daiktų grupes; vartoti žodžius: tiek, kiek, daugiau, mažiau.
KOVAS	Uždaviniai
Paukščiai sparnuotieji, pavasario pranašai	Stebėti paukščius gamtoje; Stebėti gamtos reiškinius; daugiau sužinoti apie parskrendančius gandrus; klausytis paukščių garsų ,prisiminti pamėgdžiojimus.
Pavasarėlis jau čia	Stebėti gamtos atbudimo ženklus; džiaugtis pirmomis pavasario gėlėmis ir teisingai jas pavadinti; pastebėti prabudusius ropotojus: skruzdes, boružes, vorus ir kt.; prisiminti parskridusius paukščius ir jų giesmes.
Mus kalbina knygos lapeliai	Nusiteikti džiaugsmingam susitikimui su knyga; susipažinti su įvairių pasakų veikėjais; Susipažinti su knygos turiniu, iliustracijomis, jų įvairiomis formomis. Mokytis gerbti ir saugoti knygas; pastebėti knygų įvairovę.
Vandens lašelio pasakojimas	Sužinoti apie švarų ir užterštą vandenį; susipažinti su vandenyje gyvenančiais gyvūnais; sužinoti apie vandens grožį, naudą aplinkai ir žmogui.
BALANDIS	Uždaviniai
Rid rid rid margi margučiai	Nusiteikti laukti Šv.Velykų šventės; sužinoti kokia tai šventė, susipažinti su jos papročiais ir tradicijomis; džiaugtis Šv.Velykų žaidimais, burtais, pramogomis;
Spalvos ir spalviukai	nusiteiktų būti aktyvus, savitas, jautrus,pajustų vidinę laisvę, kūrybinį polėkį būtų pakantus kitų kūrybinei raiškai ir ją gerbtų; domėtųsi ir stengtųsi suprasti, ką „sako“ kitas savo dailės darbeliu; grožėdamasis įsijaustų į vaizduojamojo meno kūrinių reprodukcijas; džiugiai “žaistų“ spalvomis, pastebėtų ir išmėgintų naujų spalvų atsiradimą
Ried ratai, ried ratukai	Susipažinti su įvairiomis transporto priemonėmis, bei jų judėjimo būdais; sužinoti apie keliavimo galimybes; turtinti žodyną naujais žodžiais; prisiminti saugaus elgesio taisykles.
GEGUŽĖ	Uždaviniai
Puokštė mamytei	Dalintis įspūdžiais apie šeimoje išgyventus smagius įspūdžius; komentuoti atsineštas šeimos nuotraukas; rodyti meilę, pagarbą tėvams ir seneliams; pasveikinti mamas ir močiutes Motinos dienos proga.
Sodų žydėjimas	Stebėti ir aiškintis, kas sode žydi, kvepia, šlama, dūzgia, čiulba; apžiūrėti įvairius žiedus, skaičiuoti žiedlapius, įsižiūrėti į jų viduriukus; mokytis vaizdingų žodžių; turtinti žodyną kalbant ir džiaugiantis „šiltu pavasario sniegeliu“; gilinti supratimą apie kiekį ir skaičių, skaičiuojant gėles, medžius, žiedlapius.
Vabaliukai vabalai	Stebėti ir tyrinėti ropotojus; išsiaiškinti kaip jie juda, kur gyvena; įsijausti į jų būseną, jais gėrėtis; stengtis juos vaizduoti judesiu.
Mano šeima	Išsiaiškinti ką vadiname šeima. Domėtis šeimos narių darbais, veikla ir pomėgiais. Pagrindinių spalvų įtvirtinimas; geometrinių figūrų: stačiakampis, trikampis, skritulys, kartojimas ir įtvirtinimas.

Rekomenduojamos temos 4-5m.

RUGSĖJIS	Uždaviniai
Darželis man ypatinga vieta	Dalintis vasaros ir susitikimo įspūdžiais, žaislais; Sužinoti, kas ir kaip rūpinasi juo ir draugais darželyje; Pagalvoti kuo privalo pasirūpinti pats vaikas; . Prisiminti saugaus elgesio taisykles darželyje.
Mano mylimas žaisliukas	Mokytis apibūdinti, papasakoti apie savo žaisliuką; Išsiaiškinti iš ko ir kur gaminami žaislai, kur parduodami; Mokytis paprašyti, padėkoti draugui; Prielinksnių:už, prieš, po, šalia vartojimo įtvirtinimas.
Dygo šimtas baravykų	Sužinoti apie grybų sandarą, naudą ir pavojus; Įtvirtinti spalvų pavadinimus; Ugdyti gebėjimą skaičiuoti iki 10, paimti nurodytą skaičių daiktų( nuo1 iki 5); Ugdyti meninius gebėjimus piešiant, lipdant, klijuojant; Mokytis eilėraščių apie grybus.
Į pintinę dėsiu obuolį ir kriaušę.	Atpažinti vaisius ir daržoves; Vartoti apibendrinamuosius žodžius; Sužinoti apie jų naudą žmogui; Apžiūrėti, apibūdinti, ragauti auklėtojos ir pačių atsineštus vaisius ir daržoves.
SPALIS	Uždaviniai
Mano augintiniai. Aš auginu namuose	Džiaugtis gyvūnų įvairove, pratintis bendrauti, globoti juos; Aiškintis gyvūnų įpročius, pomėgius; Sužinoti apie jų globą, atsakomybę ir naudą žmogui; Sužinoti saugaus elgesio su gyvūnais taisykles.
Ir juoksis dantukai, sveikučiai blizgės	Domėtis kas sveika ir kas kenkia sveikatai; Mokytis taisyklingai valytis dantis; Susipažinti su dantims naudingais ir žalingais maisto produktais; Suprasti, kad reikia saugoti savo ir draugų sveikatą; Susitikti su burnos higieniste ir praktiškai išbandyti dantukų valymą.
Gelsta lapas klevo	Domėtis artimiausia gamtine aplinka; Išskirti joje augančius medžius, krūmus gėles; Pastebėti skirtingas gamtos spalvas ir jas įvardinti; Tyrinėti, stebėti, rinkti gamtinę medžiagą.
Rytas veja dieną, diena- vakarą	Suprasti iš ko susideda para, skirti keturis metų laikus ir juos pavadinti; Aptarti savo grupės dienotvarkę; Sąvokų: vakar, šiandien, rytoj kartojimas ir įtvirtinimas;
LAPKRITIS	Uždaviniai
Drabžėlių pilna spinta	Žinoti drabužių paskirtį, taisyklingai juos pavadinti; Prisiminti kokie drabužiai dėvima kai šalta, karšta, vėjuota, lyja, kasdien ir einant į svečius; Nusiteikti drabužius tausoti, tinkamai juos prižiūrėti.
Žaidimų dienelės	Mokytis žaisti stalo, kūrybinius, judriuosius žaidimus; Žaisti grupelėmis, visi kartu, po vieną; Laikytis žaidimo taisyklių, netrukdyti kitiems; Dalintis grupėje esančiais ir pačių atsineštais žaislais, žaidimais; Papasakoti, paaiškinti kaip reikia žaisti draugams.
Už lango tamsu, pasiilgau spalvų	Pažinti pagrindines spalvas; Džiaugtis, žaisti spalvomis; Išsiaiškinti ir išmėginti naujų spalvų atsiradimą; Ugdyti meninius gebėjimus, atliekant įvairius dailės darbelius; Nuotaikingai dalyvauti spalvų šventėje.
Rudenėlio kaip nebūta...	Domėtis metų laikų kaita; Suvokti kaip ruošiasi žiemai gamta, gyvūnija, žmonės; Ugdyti meninius gebėjimus kerpant, piešiant įvairius meninius darbelius; Išbandyti įvairias raiškos priemones.
GRUODIS	Uždaviniai
Tvartelio dureles atidarau- ir ką aš pamatau?	Teisingai pavadinti naminius gyvūnus, jų jauniklius; Išsiaiškinti, kodėl jie gyvena šalia žmogaus ir kuo naudingi žmogui, kuo minta; Mokytis žaismingai juos pamėgdžioti.
Noriu būti geras draugas	Siekti, kad vaikai būtų pakantūs vieni kitiems; Mokytis tinkamo elgesio prie stalo; Bandyti save išreikšti gerais darbais; Pastebėti kitų vaikų nuotaikas, pomėgius; Stengtis būti gerais draugais Advento laikotarpiu.
Eglutė žaliaskarė atėjo į svečius	Ruoštis šventei, nusiteikti būti drąsiems, pasitikintiems savimi ir draugais; Linksmintis kartu su draugais, išradingai elgtis susitikime su Kalėdų seneliu; Susipažinti su Kalėdų tradicijomis.
Aš ir mano artimieji	Suprasti, kad šeimoje yra saugus ir mylimas, juo rūpinasi,jis gerbiamas; Pratintis teisingai įvardinti šeimos narus; Aiškintis giminstės ryšius; Pratintis rūpintis šeimos nariais, reikšti jausmus Prisiimti atsakomybę apie pavestus darbus.
SAUSIS	Uždaviniai
Čirškia žvirblis ir zylutė	Prisiminti žiemojančių paukščių pavadinimus; Žinoti kokie paukščiai žiemoja pas mus, kaip jie prisitaikę prie šalto klimato; Išsiaiškinti kuo minta, kaip vaikai gali jiems padėti išgyventi žiemos sunkumus
Kas praėjo miške per sniegą?	Atpažinti žvėris ir nusakyti išorinę kūno sandarą; Sužinoti kaip jie prisitaiko prie žiemos sąlygų, kuo minta, kaip apsisaugo nuo priešų; Išsiaiškinti kokią pagalbą gali suteikti žmogus miško žvėrims; Iš pėdsakų bandyti atspėti žvėris.
Žiemužė reikalinga, kad džiaugtųsi vaikai	Nusiteikti bendravimui, džiugiems išgyvenimams, smagiems žaidimams, pramogoms; Kurti sniego ir ledo figūras; Tyrinėtų ledo ir sniego kitimą, jų savybes. Stebėti oro permainas, bandyti nusakyti žodžiais
Mano šalelė lietuva	Kurti šventinę nuotaiką, dalintis mintimis apie Lietuvą; Stengtis daugiau sužinoti apie Lietuvą, jos tradicijas, papročius; Susipažinti su šalies vėliavą, himnu, herbu, tautiniais rūbais, padavimais, legendomis, pasakomis, dainomis, šokiais.
VASARIS	Uždaviniai
Žiema. Žiema bėk iš kiemo	Nusiteikti šurmuliui, pokštavimams, žaidimams; Pasitikti Užgavėnių šventę ir joje aktyviai dalyvauti; Išsiaiškinti šventės papročius ir tradicijas; Pasimokyti šokių, dainų, žaidimų, kaukių gaminimo, blynų kaulijimo eilėraščių.
Aš saugus kai žinau	Gebėti saugiai elgtis namie, gatvėje, grupėje, kieme; Žinoti saugaus elgesio taisykes gatvėje, gebėti paprašyti pagalbos suaugusių; Žinoti kaip reikia elgtis atsitikus nelaimei
Aš auginu	Nusiteikti prižiūrėti, globoti, auginti augalus, domėtis jais; Stebėti dygstančias sėklas, sprogstančius medžių pumpurus; Įsitikinti, kad pumpure, sėkloje, svogūne slypi gyvybė; Klausytis pasakojimų, eilių, pasakų apie augalus.
Vandens lašelio pasakojimas	Sužinoti apie vandens naudą žmogui, gyvūnams, augalams; Išsiaiškinti vandens savybes; Suprasti, kad reikia taupyti vandenį, neteršti; Sužinoti saugaus elgesio prie vandens taisykles.
KOVAS	Uždaviniai
Mano knygelės	Nusiteikti džiaugsmingam susitikimui su knyga, jos veikėjais; Susipažinti su knygų įvairove( dydžiu, forma); Aptarti kaip gerbti ir saugoti knygas; Susipažinti su sąvokomis: viršelis, lapai, autorius, pradžia, pabaiga, knygos skirtukas ir kt.
Svečiuose pasaka	Vartyti atsineštas naujas pasakų knygas, komentuoti iliustracijas; Žiūrėti vaidinimus, klausytis skaitomų pasakų; Savitai pajusti girdėtų pasakų turinį, dalintis įspūdžiais.
Velykų belaukiant	Nusiteikti Velykų laukimui, ruoštis joms; Sužinoti apie tradicijas, papročius; Susipažinti su kiaušinių marginimo būdais, raštais, spalvomis; Aplinkoje ieškoti pavasario ženklų.
Sveiki sulaukia šv.Velykų	Siekti, kad vaikai pastebėtų gamtoje vykstančius pokyčius – pabudimo ženklus;Pajustų naujo gyvybės rato pradžią, Džiaugtųsi sugrįžusiais paukšteliais;
BALANDIS	Uždaviniai
Skaičių šalyje	Žaisti su daiktais juos skaičiuojant, grupuojant, lyginant; Mokytis sieti daiktų skaičių su skaitmeniu; Sužinoti, kad yra kairė ir dešinė pusės.
Lijo lijo lietūs	Pajusti, kad pavasaris tai gyvybės atbudimo metas; Suvokti vandens svarbą augmenijai ir gyvūnijai; Ieškoti informacijos knygose, domėtis orais, jų permainomis.
Kas skrenda, ropoja, šlaužia?	Susipažinti su pavasarį prabudusiais vabzdžiais; Susipažinti su darželio teritorijoje gyvenančiais vabzdžiais, sužinoti ir įsiminti jų pavadinimus; Prisiminti saugaus elgesio gamtoje taisykles; Minti mįsles, išmokti patarlių, priežodžių, eilėraščių
Visi žiedai mamytei	Pratintis parodyti meilę ir pagarbą mamai; Suprastų kam skirta Motinos diena ir kada ji švenčiama; Pradžiuginti savo mamą pasveikinimu.
GEGUŽĖ	Uždaviniai
Sodai žydi	Pajusti, pastebėti sodų, gėlių žydėjimą, jų spalvingumą; Patirtus įspūdžius parteikti meninėmis priemonėmis; Sužinoti žydinčių medžių, gėlių pavadinimus ir juos įsiminti; Stebėti, tyrinėti augalus.
Saugiai į darželį, saugiai į namus	Susipažinti su saugaus elgesio gatvėje taisyklėmis; Žinoti šviesoforo spalvų reikšmes; Atkreipti dėmesį į kelio ženklus; Sužinoti pagrindines gatvės sudedamąsias dalis
Vaikystės spindulėli	Nusiteikti bendravimui, susitikimams, smagiems žaidimams; Būti geros nuotaikos, šokti , dainuoti, sportuoti; Laisvai reikšti savo sumanymus dailės raiškos priemonėmis; Dalyvauti grupiniuose žaidimuose
Sveika vasarėle	Sugeba išvengti susižalojimų, traumų, įgyja elementarių savikontrolės įgūdžių; Tobulina judesių koordinacija, žaisdamas judriuosius žaidimus; Mokosi būti šalia kitų ir su kitais; Mato ir reaguoja į įvairius gamtoje vykstančius reiškinius; Pastebi ir stebi vabalus, augalus; Tyrinėja vandenį, smėlį.
Užaugo sūnaitėlis, bus tėvelio užvadėlis	Mokytis parodyti pagarbą, meilę savo tėčiui; Geru žodžiu , paslauga, darbeliais pradžiuginti tėtį; Žinoti savo tėčio vardą, domėtis jo darbu; Suprasti kam skirta tėčio diena ir kada ji švenčiama.

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaiko pasiekimų vertinimas – tai kokybiško ugdymo(si) proceso dalis, nuolatinės informacijos apie vaiko, jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą atskirais amžiaus tarpsniais kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Vertinimo tikslas – pažinti vaiką, jo poreikius, pomėgius, elgesio ypatumus, įvertinti jo ugdymo(si) ypatumus bei daromą pažangą, numatyti realius ugdymo tikslus ir pagal galimybę garantuoti kiekvieno vaiko sėkmę. Lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ vertinimas grindžiamas pedagogo, specialistų, vaiko ir tėvų(globėjų) bendradarbiavimu.

Vertinimo proceso dalyviai: pedagogai ir specialistai; tėvai (globėjai; vaikai.

Vaikų ugdymosi pasiekimai vertinami vadovaujantis lopšelio-darželio direktoriaus patvirtintu Vaikų pasiekimų tvarkos aprašu. Vaikų pasiekimų vertinimas atliekamas du kartus per metus (rudenį, pavasarį). Esant būtinybei atliekami tarpiniai vertinimai, fiksuojama vaiko pažanga. Pedagogai ir kiti vaiką ugdantys specialistai vertina vaiko gebėjimus pagal visas 18 ugdymo pasiekimų sričių, nustato vaiko pasiekimų žingsnelius, išsiaiškina silpniau ir stipriau išreikštus gebėjimus, numato individualias vaiko ugdymo(si) gairės. Specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, pasiekimai vertinami lopšelio-darželio logopedo kartu su pedagogėmis. Esant poreikiui dėl pagalbos teikimo bendradarbiaujama su Pedagogine psichologine tarnyba. Informacija apie vaiko pasiekimus ir padarytą pažangą aptariama individualių pokalbių su tėvais, grupės tėvų susirinkimų, įstaigos metodinės grupės pasitarimų, pedagogų tarybos ir Vaiko gerovės komisijos posėdžių metu. Vaikui suteikiama galimybė pačiam įsivertinti savo pasiekimus pokalbio metu. Jis pats lygina, komentuoja savo darbelius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta. Tėvai taip pat dalyvauja vaiko pasiekimų vertinimo procese, vertina savo vaiko pasiekimus, išsako savo nuomonę, padeda numatyti, kokius gebėjimus reikėtų lavinti ir tobulinti, nuolat skatina vaiką.

Vaiko ugdymosi pasiekimų vertinimo metodai ir būdai.

Stebėjimas - pagrindinis vaiko pažinimo būdas, kurį taiko įstaigos pedagogai Turi konkrečius tikslus stebėti vaiko elgesį.

Vaiko elgesio faktų analizė. Vaiko elgesys įvairiuose situacijose, įvairioje veikloje.

Vaiko veiklos ir kūrybos darbų analizė. Kūrybos darbų su aprašais analizė, vaizdo įrašų analizė, vaiko veiklos nuotraukos su aprašais, žodinės kūrybos, rašytinės kalbos, elgesio, įvairios veiklos užfiksuotų pavyzdžių analizė ir kt. Analizuojamas kūrybiškumas, meninis suvokimas, raiškos įgūdžiai ir kt.

Skatinimas įsivertinti. Ar patiko atlikti tam tikrą veiklą, kas pavyko, ko išmoko ir t. t.

Pokalbis su vaiko tėvais (globėjais), siekiant išsiaiškinti jų lūkesčius dėl vaiko ugdymo (si) sužinoti nuomonę apie vaiko pasiekimus ir pažangą.

Pokalbis su vaiku, siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas gali išsakyti savo mintis, samprotavimus apie tai, ką žino, ko išmoko, požiūrius, išgirsti komentarus apie savo veiklą, savijautą, emocijas.

Vertiname, kad:

❖ pažintume vaiką (vaiko individualybę, ugdymosi ypatumus, ugdymosi stilių, poreikius, interesus, pomėgius, galias, charakterio ypatumus, kultūrinius skirtumus);

❖ atskleistume vaiko pastangas ir pažangą bei skatintume jo ugdymąsi;

❖ apmąstytume įgyvendintus programos tikslus ir uždavinius;

❖ planuotume tolesnio ugdymo perspektyvas individualiai kiekvienam vaikui ir vaikų grupei; apibendrinus sukauptą vertinimo informaciją koreguotume ugdymo planus;

❖ ugdytume vaiko supratimą apie tai, kaip jam sekasi ugdytis.

Visa pasiekimų vertinimo medžiaga kaupiama „Vaiko pasiekimų aplanke“, kurį sudaro:

❖ Ugdymo pasiekimų diagrama pagal pasiekimų žingsnius;

❖ Vaiko meninės raiškos darbai ( dailės darbeliai, žodinė kūryba, užrašytos vaiko mintys);

❖ Vaiko veiklos stebėjimo užrašai ( įvairios užduotėlės, pratybų knygelės, vaiko mintys, nuomonė);

❖ Specialistų ir tėvų atsiliepimai apie vaiko ugdymo(si) pasiekimų rezultatus ir kita aktuali informacija.

Vertinimo konfidencialumas. Vertinimo aplankalas - vaiko veiklos, darbų konfidencialus segtuvas, kurio turinį žino tik pedagogas, pats vaikas ir jo tėvai ar globėjai.

Ikimokyklinio amžiaus vaiko, kurio ugdymasis skiriasi nuo daugumos bendraamžių, ugdymo tikslas iš esmės yra toks pat, kaip ir bet kurio kito vaiko. Tai reiškia, kad planuojant tokio vaiko ugdymąsi, pirmiausia įvertinti turimus vaiko gebėjimus, nuostatas, žinias, bei numatyti tolesnio vaiko ugdymo galimybes. Jei vaiko ugdymosi pasiekimai atsilieka arba žymiai skiriasi nuo bendraamžių, reikėtų žiūrėti į lentelę „Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą“.

Sunkumų ugdymosi procese turinčių vaikų pasiekimų vertinimas.

Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą

Amžius	Ženklai
1,5 metų vaikas	Savarankiškai nevaikšto. • Žaisdamas netyrinėja daiktų, tik jais manipuliuoja, deda juos į burną. • Nemėgsta būti artimųjų apkabinamas, glaudžiamas – priešinasi, traukiasi. • Nemėgdžioja kito žaidžiančio vaiko judesių. • Neparodo paveikslėlių knygoje įprastų daiktų, kai kas nors juos įvardija. • Kalbinamas nerodo emocijų arba, priešingai, susierzina, nesišypso. • Blogai girdi ar mato.
2 metų vaikas	Vis dar vaikšto netvirtai, nors pradėjo vaikščioti prieš 6 ar daugiau mėnesių. • Negeba parodyti pagrindinių namų apyvokos daiktų ir svarbiausių kūno dalių. • Nevykdo vieno veiksmo nurodymų (pvz., „Prašau paduoti kaladėlę“). • Nevartoja gestų arba kalbos, norėdamas atkreipti dėmesį į daiktą ar veiksmą. • „Neįgarsina“ savo norų bent vienu savitu žodžiu ar dviejų žodžių junginiais.
	• Nežaidžia jokių imitacinių žaidimų. • Nemėgdžioja suaugusiųjų veiksmų (pvz., neima iš spintelės indų, nesiekia maišyti tešlos kartu su mama). • Neatsiliepia į savo vardą atsisukdamas. • Netyrinėja aplinkos ir ja nesidomi. • Blogai girdi ar mato.
3 metų vaikas	Dažnai griūva ir (ar) sunkiai (įsikibęs, neužtikrintai) lipa laiptais. • Nerangiai manipuliuoja smulkias daiktais. • Nesupranta įprastų kasdienių prašymų (pvz., „Padėk batukus į vietą“). • Kalbėdamas nevartoja 2–3 žodžių sakinių (pvz., vietoj „noriu pieno“ sako „pieno“). • Nesidomi kitais vaikais. • Nedalyvauja imitaciniuose žaidimuose. • Savarankiškai nenusivelka atsagstyto švarkelio ar paltuko. • Vis dar šlapinasi į kelnytes, nors buvo mokomas sėsti ant puoduko. • Kalbėdamas nereguliuoja balso stiprumo (kalba pernelyg garsiai arba pernelyg tyliai, nepriklausomai nuo situacijos). • Blogai girdi ar mato.
4 metų vaikas	• Nerangiai juda ir manipuliuoja paprastais įrankiais, pvz., šaukštu, šakute ir pan. • Sunkiai vykdo žodinius nurodymus. • Kalba neaiški ir ją sunku suprasti. • Demonstruoja ypatingą užsispyrimą, kuris gali pereiti net į agresyvų elgesį. • Vis dar labai verkia ir stveriasi už tėvų ar globėjų, kai šie nori išeiti. • Nesidomi žaidimais su kitais vaikais ir žaidžia vienas. • Žaisdamas grupiniame žaidime vadovaujant vyresniesiems vaikams ar suaugusiems nesilaiko taisyklių. • Nesisaugo aplinkoje esančių kliūčių (aštrų kampų, atvirų laiptų). • Negeba įvykdyti dviejų veiksmų nurodymo (pvz., „Prašau paimti puoduką ir pastatyti ant stalo)“. • Nesudeda paveikslėlio iš 2 dalių. • Negeba nubrėžti linijos pagal pavyzdį. • Blogai girdi ar mato.
5 metų vaikas	• Juda nerangiai: klumpa, griūva, neišlaiko pusiausvyros ir pan. • Nerangiai naudojasi pieštuku ir kasdieniais buities įrankiais. • Dažnai ar nuolat elgiasi agresyviai. • Pernelyg drovus, baukštus ar emociškai labilus (nuolat besikeičiančios, ne visada adekvačios emocijos). • Nei namuose, nei darželyje nevykdo nurodymų. • Lyginant su kitais vaikais, lengvai išsiblaško ir sunkiai sukaupia dėmesį. • Mažai domisi kitų vaikų žaidimais ir prie jų nesijungia. • Negali susieti paprastų pavienių įvykių (nesuvokia priežasties-pasekmės ryšio). • Nekalba sudėtiniais sakiniais. • Kalba sunkiai suprantama dėl neaiškios tarties ar netaisyklingos gramatinės struktūros. • Sunkiai supranta ir įsimena sąvokas. • Visai nevartoja apibendrinamųjų žodžių („žaislai“, „gyvuliukai“). • Nesuvokia priežasties ir pasekmės ryšio: neatsako į klausimą „kodėl“ apie nesudėtingus įvykius. • Nesudeda paveikslėlio iš 3–4 dalių. • Blogai mato ar girdi.
6 metų vaikas	• Sunkiai eina ištisine linija. • Nelipa laiptais. • Paklaustas nepasako apie savo jausmus (linksma, pykstu, liūdna). • Žaisdamas nemėgdžioja suaugusiųjų veiksmų („... taip kaip tėvelis“, „... taip kaip mamytė“). • Nesuranda sau užsiėmimų. • Nenumato galimų pavojų (pvz., nesustoja prie gatvės prieš ją pereidamas, nesisaugo atvažiuojančio transporto). • Nerūšiuoja daiktų pagal vieną požymį. • Nepasako savaitės dienų, nors buvo to mokomas. • Nenusako paprastų veiksmų sekos. • Paveikslėlyje neranda nelogiškumo (pvz., vasarą vaikai leidžiasi nuo kalnelio rogutėmis). • Negeba papasakoti paprastų kasdienių įvykių. • Blogai girdi ar mato.

Lentelėje pateikti susirūpinimą keliančių ženklų aprašymai, kurie padės pedagogui kuo anksčiau pastebėti sunkumų patiriančius vaikus. Vienas ar kitas nerimą keliantis požymis gali signalizuoti apie skirtingus raidos sutrikimus. Ikimokyklinio ugdymo auklėtojo pastebėti požymiai tai yra ženklas, kad vaikas gali turėti specialiųjų ugdymosi poreikių dėl raidos sutrikimų ar kitų priežasčių. Šiuo atveju, kai ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kad dirba su savitai besivystančiu arba specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiu vaiku, nedaro pažangos, nuo bendraamžių atsilieka savo gebėjimais arba juos demonstruoja savitai, būtina kreiptis į logopedą ar į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją. Svarbu informuoti vaiko tėvus, kad kilus klausimams dėl vaiko ugdymosi, jie taip pat gali kreiptis į minėtąją komisiją ar į Pedagoginę psichologinę tarnybą. Tai atvejais, kai vaiko raidos skirtumai yra ypač ryškūs ir trukdo sėkmingam vaiko ugdymuisi, dėl specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo ir specialiosios pedagoginės pagalbos skyrimo reikėtų kreiptis nedelsiant į Vaiko gerovės komisiją. Labai svarbu pastebėti, fiksuoti menkiausią vaiko pažangą, informuoti tėvus, kurie geriausiai pažįsta savo vaiką. Suderinti su tėvais ugdymo tikslus ir metodus. Kreiptis konsultacijos į įstaigos specialistus, pasitarti dėl tolesnių veiksmų dėl vaiko ugdymosi poreikių tenkinimo. Laiku suteikta kvalifikuota pagalba gali padėti vaikui išvengti tolesnių problemų mokantis mokykloje.

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.

Monkevičienė O. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Vilnius, 2001.

Szanton E.S. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų. Vilnius, 2001.

Monkevičienė O. Vaikų darželio programa „Vėrinėlis“. Vilnius, 1993.

Gražienė V., Rimkienė R. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Vilnius, 1993.

Staerfeldt E. Pedagogika ir demokratija. Vilnius, 1999.

Juodaitytė A. Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius, 2003.

Adaškevičienė E. Vaikų sveikatos ugdymas. Vilnius, 1999.

Adaškevičienė E. Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda, 2004.

Piliuvienė A. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius, 1997.

Bartkevičienė V. Kad mažylis augtų sveikas. Korekcinė kūno kultūros programa. 1995.

Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2003.

Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija 2003 m.

Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.I-983.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas.

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“.

Ikimokyklinio ugdymo turinio programų rengimo metodinės rekomendacijos. 2013, ŠMM, projektas „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ VP1-2.3-ŠMM-03-V-02-001.

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.

„Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ ŠMM,ŠAC, 2016 m.

Danutė Jakučiūnienė, Gyvenimo įgūdžių ugdymas, Vilnius, 2004.

„Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas“. Presvika, 2008

„Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas“ Leidykla „Presvika“ 2007 m.

NŠA projekto „Inovacijos vaikų darželyje“ metodinė medžiaga, 2020.

Charlton B.C. Neformaliojo vertinimo strategijos. Vilnius, 2009.

Geros mokyklos link. Vilnius, 2015.

Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Vilnius, 2014.

Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas, 2005 (redakcija 2011).

Szarkowicz D.L. Stebėjimas ir refleksija darželyje. Sounth Melbourne, 2006.

Dailei, darbeliams:

http://www.billybear4kids.com/Learn2Draw/Learn2Draw.html

http://www.dltk-kids.com/

http://www.oriland.com/index.php

http://www.tammyyee.com/origami.html

http://www.papertoys.com/

http://cp.c-ij.com/en/index.html

Pasakos, eilėraščiai:

http://eilerastukaivaikams.blogspot.lt/2011/02/dziaugiasi-grobiu-peliukas-tai-bent.html

Skaidrių kūrimui Power Point programa:

http://www.heathersanimations.com

http://www.freeppt.net/animal-backgrounds.html

http://www.free-power-point-templates.com/education-powerpoint-slide-designs

http://www.smailikai.com/

Paveikslėliai spalvinimui:

http://www.mudubudu.lt/spalvinimo_paveiksliukai

http://mokytojalaima.jimdo.com/mokiniams/spalvinimui/

http://www.vaikams.lt/spalvinimas/

http://pepe.lt/spalvinimas/vaikams-ir-tevams/

http://piesiniaiirdarbeliai.blogspot.lt/p/puslapiai-spalvinimui.html

Senoji animacija:

http://smailas.net/

http://www.vaikam.eu/

http://www.senoji-animacija.lt/

Naudingos svetainės:

http://www.bitute.lt/

http://www.ikimokyklinis.lt/

http://www.ziburelis.lt/

http://www.elogopedai.lt /

http://www.sesioszasys.lt/

Vaikų šokis – mankšta. Internetinė nuoroda: http://www.eilerasciai.lt/vaikiskosdaineles/vaiku-sokis-manksta/

Galva Pečiai Keliai Pirštai - Mankštos Dainelė | Mažylio TV Internetinė nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=WweuZjkVtO4

Respublikinė ikimokyklinių įstaigų darbuotojų asociacija. Sveikatos želemenėliai. Sveikatos idėjų skrynelė. Internetinė nuoroda: https://szelmeneliai.lt/wpcontent/uploads/2015/11/2015_sveikatos_ideju_skrynele.pdf

Giunteris Zalmanas „Tau“. Internetinė nuoroda: http://eilerastukaivaikams.blogspot.com/2015/04/tau.html

Socialinio – emocinio ugdymo programa „Dramblys“.

Laviname žaidimo įgūdžius: 15 siužetinių vaidmeninių žaidimų. Internetinė nuoroda: https://www.aboscentras.lt/laviname-zaidimo-igudzius-15-siuzetiniu-vaidmeniniu-zaidimu/

Piku – ramūs vaikai. Internetinė nuoroda: https://www.facebook.com/pikuramusvaikai/

Judrūs žaidimai. Internetinė nuoroda: https://www.aboscentras.lt/24-judrus-zaidimaidarzeliui

_________________________

PRITARTA

Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2022m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-IX-986

VARĖNOS R. VALKININKŲ GIMNAZIJOS VALKININKŲ IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO SKYRIAUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

„KELIAUJAME VAIKSYTĖS TAKELIU“

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo tiekėjas: Varėnos r. Valkininkų gimnazija.

Teisinė forma: Valkininkų gimnazija yra Varėnos rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

Grupė: bendrojo ugdymo mokykla.

Tipas: gimnazija.

Įsteigimo data: 1940 m. spalio 10 d. (1999 m. rugsėjo 29 d. Varėnos rajono valdybos potvarkis Nr. 491-8).

Adresas: Vilniaus g. 51, Valkininkų mst., Varėnos r. sav., LT 65438Tel: (8-310) 56279.

El. paštas: darzelis.aguonele@varena.lt

Vaikai ir jų poreikiai.

Varėnos r. Valkininkų gimnazijos Valkininkų ikimokykliniame ir priešmokykliniame skyriuje yra dvi jungtinės vaikų grupė ir viena vyresnioji – priešmokyklinė amžiaus grupė. Vaikai į skyrių priimami nuo 1-6 (7) metų. Skyrius dirba 10,5 val. nuo ryto 7.00 val. iki vakaro 17.30 val. Vaikams sudarytos sąlygos rinktis veiklą pagal pomėgius, skatinančius visų vaiko kompetencijų ugdymąsi.

Siekiame tenkinti pagrindinius vaiko poreikius – saugumo, sveikatos, judėjimo, žaidimo, bendravimo, pažinimo, meninių įspūdžių ir saviraiškos poreikius .

Saugumo poreikis – vaikui būtina palanki ir saugi emocinė aplinka, kurioje jis pratinasi susivokti savo jausmuose, ugdosi supratimą, kas yra gera, kas bloga, mokosi elgtis atsakingai, vengti rizikingų situacijų, prašyti pagalbos ir teikti ją kitam.

Judėjimo poreikis – natūralus vaiko fizinis aktyvumas padeda jam tobulini gebėjimus laisvai, koordinuotai, tiksliai judėti, ugdytis vikrumą, lankstumą, stiprumą, valią, ištvermę, drąsą, judesiu išreikšti kūrybines savo idėjas.

Žaidimo poreikis – vaikui suteikta laisvė veikti žaidžiant jį skatina rodyti iniciatyvą, bendrauti, mėginti, keisti, modeliuoti, mąstyti, , fantazuoti, kūrybiškai išreikšti save ir atspindėti pasaulį, atskleisti gebėjimus, priimti sprendimus, pasijusti reikšmingu.

Bendravimo poreikis – vaikas bendraudamas užmezga ir palaiko ryšius su bendraamžiais ir kitais žmonėmis, reiškia jausmus, mintis, savo nuomonę, ugdosi šnekamąją klabą, domisi knygomis, raidėmis, tekstais.

Pažinimo poreikis – vaikas natūraliai domisi jį supančia aplinka, žmonėmis, gamta, įvaldo įvairius savęs ir pasaulio pažinimo būdus, mokosi mąstyti ir spręsti praktines problemas.

Meninių įspūdžių ir saviraiškos poreikis – vaikui meninė raiška padeda išgyventi kūrybinį džiaugsmą, pajusti grožį, gėrį, išreikšti save garsu, balsu, žodžiu, judesiu, linija, spalva, forma, ugdytis gabumus.

Svarbu tai, kad ikimokyklines grupes lanko keletas vaikų iš socialiai remtinų ir socialinės rizikos šeimų, todėl programoje didelis dėmesys skiriamas socialinės kompetencijos gebėjimams ugdyti bei bendradarbiavimo su šeima plėtojimui. Muzikos valandėles ikimokyklinukams veda muzikos mokytojas. Įstaigoje yra logopedas, kuris teikia konsultacijas tėvams ir vaikams, turintiems kalbos vystymosi sutrikimų.

Pedagogų kvalifikacija.

Ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdymo skyriuje dirba penki kompetentingi pedagogai, turintys ikimokyklinio (priešmokyklinio ugdymo) auklėtojų, biologijos mokytojos, muzikos mokytojo specialybes ir logopedas. Pedagogai geba ugdyti šiuolaikinio vaiko kompetencijas, suteikti jam pagalbą, atsižvelgiant į individualius ar specialiuosius ugdymosi poreikius, galimybes, įžvelgti daromą pažangą, įvertinti pasiekimus, priimti vaiką tokį, koks jis yra. Įgyvendinant Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją (ratifikuota 1995m. liepos 3d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr.I-983) pedagogai vieningai laikosi nuostatos, kad svarbiausia – užtikrinti aktyvų vaiko dalyvavimą įstaigos gyvenime ir suteikti galimybę dalyvauti, priimant sprendimus, liečiančius jo gyvenimą darželyje. Vaikai turi galimybę reikšti savo nuomonę, teikti siūlymus ir rinktis veiklą pagal savo interesus bei poreikius. Pedagogų profesinis pasirengimas, tobulėjimas, gebėjimas reflektuoti savo veiklą, kurti kokybišką sąveiką tarp vaikų ir tėvų – yra kriterijai nusakantys pastarąjį ugdymo kokybės aspektą. Įstaigos pedagogai, remdamiesi savo patirtimi nuolat kelia kvalifikaciją: organizuojami tikslingi personalo mokymai įstaigoje, atviros veiklos kitiems miesto bei respublikos pedagogams. Grupėse reguliariai tiriamas psichologinis klimatas. Pedagogai dirba pagal individualiai jiems paruoštas rekomendacijas. Nuolat vyksta pedagogų kolegialaus ryšio stiprinimas. Vyksta glaudus bendradarbiavimas visų specialistų tarpusavyje, o taip pat su grupių pedagogais ir vaikų tėvais.

Valkininkų gimnazijos Valkininkų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus ypatumai.

Varėnos r. Valkininkų gimnazijos ikimokyklinis ir priešmokyklinis skyrius yra įsikūręs Dzūkijos regione, Varėnos rajone, Valkininkų seniūnijoje, Valkininkų miestelio centre. Yra atviras visuomenei. Miestelyje yra biblioteka, ambulatorija, seniūnija, parapijos bažnyčia, Valkininkų bendruomenės namai.

Skyriuje turime galimybę ugdymo tikslus ir uždavinius orientuoti į vaikų poreikių tenkinimą: aktyviai ir įvairiai reikštis, eksperimentuoti, pažinti, mokytis bendrauti, stebėti, pažinti gamtą, dalyvauti seniūnijos bendruomenės gyvenime. Dauguma vaikų auga palankioje socialinėje aplinkoje, yra aprūpinti, motyvuoti. Nemažai vaikų auga sunkiai besiverčiančiose šeimose, nes kaimo vietovėje mažas darbo vietų pasirinkimas, kai kurie tėvai mieliau renkasi socialinę paramą bei įvairias pašalpas. Yra vaikų iš mišrių, nepilnų šeimų. Nemaža dalis iš daugiavaikių šeimų.

Kaip rodo įstaigas lankančių vaikų, tėvų apklausa, dauguma jų norėtų, kad vaikas skyriuje būtų ugdomas visapusiškai. Kad būtų vystomos visos vaiko tolesnei veiklai būtinos kompetencijos: socialinės, komunikavimo, pažintinės, sveikatos saugojimo, meninės, mokėjimo mokytis. Vaiko ugdymosi turinys formuojamas vadovaujantis Bendrąja priešmokyklinio ugdymo ir įstaigos ikimokyklinio ugdymo(si) programa.

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai.

Atsižvelgiant į skyriaus bendruomenės poreikius dirbame 10,5val.

Tėvų (globėjų) pageidavimu, pasirenkamas vaiko buvimo įstaigoje laikas ir maitinimų skaičius. Tėvams už vaiko buvimą skyriuje yra taikomos mokesčio nuolaidos.

Palaikomas glaudus ryšys su gyvenvietės bendruomene. Tėvai (globėjai) dalyvauja įstaigos rengiamose šventėse, parodose, sportinėse pramogose, ugdomosiose atvirose popietėse, šventėse.

Tėvai pageidauja:

Sėkmingos vaiko adaptacijos;

Šilto bendravimo, atidumo vaikui;

Visapusiško vaiko ugdymo;

Geros priežiūros;

Šeimos tradicijų tęstino;

Vaiko savarankiškumo ugdymo;

Pagalbos sau vaikų ugdymo klausimais;

Įdomesnių bendravimo ir sąveikos būdų;

Vaiko vertinimo ir informacijos apie ji pasiekimus.

Daug dėmesio skiriame naujai priimtų vaikų adaptacijai. Ją įgyvendiname tam tikrais etapais. Turime palankias vaikui, pedagogams ir šeimai taisykles, kurių privalu laikyti visiems. Pirmąsias dienas (būna ir savaites) vaikai darželyje laiką leidžia su tėvais ar kitais jiems artimais žmonėmis, kad greičiau nugalėtų išsiskyrimo baimę, pasijustų saugūs ir įsitikintų, jog mama ar tėtis visada sugrįš.

Vaiko ir pedagogų bendravimas grįstas demokratiniais santykiais. Ugdytojų bendravimas su vaikais malonus, neapsimestinis ir nesuvaidintas. Bendravimas grindžiamas šiomis nuostatomis:

Abipuse pagarba ir pasitikėjimu;

Laisve ugdytis ir tobulėti;

Galimybe pačiam rinktis veiklą;

Atsakomybė už savo poelgius.

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje (1989) pabrėžiama, kad vaikas turi teisę kuo ilgiau augti šeimoje, o jeigu vaikas lanko darželį, reikia apsupti jį geranoriška globa ir rūpesčiu bei tinkamai organizuoti ugdymą. Taigi, ugdant ikimokyklinio amžiaus vaikus, prioritetas atitenka šeimai. Ikimokyklinės įstaigos atlieka tik kompetentingą šeimos pagalbininko vaidmenį.

Valkininkų mst. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus aplinkos ir regiono savitumas.

Valkininkų miestelis su Čižiūnų, Paklėštarės ir Užuperkasio kaimais sudaro miniatiūrinę aglomeraciją. Per miestelį ar šalia jo teka šaltavandenės upės: Merkys, Šalčia, Geluža, Spengla. Valkininkų vietovė minima „Kryžiuočių kelių aprašymuose“ XIV amžiaus pabaigoje, o 1512 metais jau kaip didžiojo kunigaikščio dvaras. Pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1555 metus. Pirmą kartą miesto teises Valkininkams 1571 m. suteikė Žygimantas Augustas. 1792 m. jas patvirtino karalius Stanislovas Poniatkovskis. Šiandien Valkininkų seniūnijoje gyvena apie 1200 gyventojų. Yra Valkininkų gimnazija, kelios parduotuvės, ambulatorija, kavinė, biblioteka, parapijos bažnyčia, Valkininkų bendruomenės namai. Gimnazija garsėja kraštotyros muziejumi. Jo kūrėjas buvo istorijos mokytojas Vytautas Galvėnas (1929-1990), surinkęs gausybę kraštotyros medžiagos.

Darželį (skyrių) supa natūrali gamtinė aplinka: pievos, miškai, upės. Ugdytiniai turi puikias sąlygas ištisus metus stebėti ir tyrinėti aplinkos objektus ir gamtos reiškinius, dalyvauti pažintinėse išvykose, žygiuose.

Rajono žymūs žmonės.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Martynas Vainilaitis, Vincas Krėvė, Emilija Liegutė.

Lankytinos vietos.

Valkininkų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia – tai dvibokštė renesanso ir baroko architektūros bažnyčia, Valkininkų vakariniame pakraštyje už Merkio upės.

Valkininkų rekreacinis parkas – pradėtas kurti 2004 m. Parke yra įrengtas pėsčiųjų takas, apžvalgos aikštelė, poilsio zonos. Ši vietovė žymi tuo, kad išsidėsčiusi trijų upių – Merkio, Gelužos ir Šalčios santakoje. Iš pagrindinės apžvalgos aikštelės, kuri yra ant aukšto Merkio skardžio, atsiveria puikūs Paklėštarės ir Užuperkasio kaimų vaizdai.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Įstaigoje ugdymas orientuojamas į vaiko socialinės patirties sklaidą ir poreikius, aplinką, kurioje visuminis vaiko ugdymasis būtų inspiruojamas pažinimo ir atradimo džiaugsmu. Atsižvelgiant į numatytą programos tikslą bei tikslo realizavimo etapus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymosi skyrius vaikų ugdymą(si) organizuoja vadovaujantis šiais principais:

Humaniškumo – pripažįstama vaiko teisė būti kitokiam. Visi ugdytiniai vienodai mylimi, gerbiami, išklausomi, paguodžiami, skatinami sėkmei. Sudaromos vienodos sąlygos veikti, ugdytis, suteikiama maksimali laisvė vaikų gebėjimų sklaidai. Leidžiama patiems bandyti aiškinis ir spręsti savo problemas, iš jų nesijuokiama, nesityčiojama, jie nepašiepiami.

Demokratiškumo - skatinama lygiavertė vaiko ir suaugusiojo partnerystė ir sąveika, kai ugdytojas orientuojasi į vaiką kaip į asmenybę. Šeimos ir darželio sąveika grindžiama tėvų ir auklėtojų iniciatyvų derinimu, partnerystės plėtojimu, tėvų pedagoginiu švietimu. Vaikams sudaroma galimybė kritiškai mąstyti, rinktis sau įdomią veiklą, elgtis savarankiškai, tačiau susitariama dėl kai kurių taisyklių.

Integracijos - siekiama, kad vyrautų teigiamų emocijų prisodrinta aplinka. Padedama vaikui atrasti save, savo norus, polinkius, gebėjimus, kūrybiškumo pradus, ryšius su kitais ir kartu išlikti savimi, unikaliam. Ugdytiniams įstaigoje sudaromos sąlygos būti šeimininkais, būtai laisvais, gerai jaustis.

Individualizavimo - atsižvelgiama į vaiko išsivystymo lygį ir planuojama tokia veiklos apimtis, kuri užtikrina sėkmingą kiekvieno vaiko ugdymą(si). Didelis dėmesys skiriamas individualumą sąlygojantiems veiksniams: šeimos kultūrai ir tradicijų įvairovei, vaiko amžiui, lyčiai, vaiko išsivystymo lygiui, charakteriui ir temperamentui, išmokimo stiliui, pomėgiams, geriau ir menkiau išsivysčiusiems gebėjimams, vaiko savęs vertinimui.

Diferencijavimo - ugdymo procesas grindžiamas visapusišku amžiaus ypatumų žinojimu, atsižvelgiama į vaiko ar vaikų grupės ugdymo(si) poreikius. Ugdymo tikslai diferencijuojami ir individualizuojami. Sudaromos palankios ugdymo(si) sąlygos vaikams, turintiems ypatingų poreikių (gabiems, turintiems specialius poreikius, socialiai ar pedagogiškai apleistiems ar kt.). Ugdymo priemonės diferencijuojamos pagal poreikių reikmes.

Tęstinumo - kuriama namų aplinka, švenčiamos šeimos šventės, kalbama apie tuos darbus, kuriuos dirba vaikų tėvai, šeimos nariai, skaitomos knygos, žiūrimos vaiko šeimos fotografijos, susitinkama su įstaigą lankančiais broliais ar seserimis, būsimomis priešmokyklinio ugdymo pedagogėmis, pradinio ugdymo mokytoju. Vaiko gyvenimas darželyje – šeimos gyvenimo tąsa.

Kontekstualumo - ugdymo turinys glaudžiai siejamas su artimiausia vaiko aplinka, sociokultūriniais pokyčiais joje ir pasaulyje, siekiama, kad ugdymo(si) patirtys vaikui būtų prasmingos, aktualios ir įdomios. Integralumo Siekiama vientiso fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo sričių plėtojimo, remiamasi visuminiu gebėjimų ugdymu.

Socialinio kultūrinio kryptingumo - puoselėjamas vaikui jausmas, kad jis taip pat yra tautos dalis, jos kultūros saugotojas ir kūrėjas. Ugdymo turinys orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų esminių gebėjimų plėtojimą ir tautinio tapatumo žadinimą.

Atsinaujinimo - ieškoma inovatyvių ugdymo(si) metodų, būdų, jie taikomi ugdymo procese. Diegiamos naujos technologijos ir naujos žaidimo su jomis galimybės.

Konfidencialumo - teikiama informacija apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus ir problemas tik asmeniškai šeimai.

Grįžtamojo ryšio - skatinamas šeimos ir auklėtojų keitimasis informacija apie vaiko ugdymą(si), nuolatinis ugdymo proceso vertinimas, auklėtojo veiklos refleksija padedanti analizuoti vaikų pasiekimus ir inspiruojanti kokybinius pokyčius. Tėvų ir pedagogų bendravimas ir bendradarbiavimas grindžiamas pasitikėjimu, abipuse pagarba bei dėmesiu. Siekiama, kad darželio personalas ir šeimos taptų ugdymo proceso partneriais. Sąveikaujant su šeima vadovaujamasi principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaiko labui.

III SKYRIUS

TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tikslai:

Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės pažangos, partnerystės su šeima tendencijas, kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius jo poreikius: jaustis saugiam, žaisti, bendrauti, pažinti, patirti meninių įspūdžių bei kūrybiškai išreikšti save.

Sudaryti sąlygas skleistis asmenybei, kuri būtų atvira pasauliui, pasitikinti savimi ir savo gebėjimais.

Uždaviniai:

Kurti saugią, emociškai palankią aplinką, teikti paramą, garantuoti ugdytiniams priimtiną dienos, savaitės, metų gyvenimo ritmą.

Palaikyti ir skatinti laisvą ir tikslingą vaikų norą judėti, kūno galių tyrinėjimą, norą žaisti judriuosius ir sportinius žaidimus.

Sukurti vaikų žaidimui palankią aplinką ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdymo skyriuje, suteikti laisvę žaisti, palaikyti ir skatinti vaikų žaidimo idėjas, pripažinti ugdomąją žaidimo vertę.

Skatinti ir palaikyti vaikų norą bendrauti, dalintis išgyvenimais, nuomone, informacija, atrandant žodinės raiškos ir rašytinės kalbos galimybes.

Sudaryti sąlygas domėtis, stebėti, tyrinėti, eksperimentuoti, ieškoti informacijos, klausinėti, stiprinti pažinimo motyvaciją, patiriant atradimo džiaugsmą.

Sukurti tokią įstaigoje aplinką, kad ji užtikrintų improvizacijos ir kūrybos laisvę vaikams. Palanki aplinka suteiks ugdytiniui laisvę savitai jausti pasaulį, suteiks galimybes išbandyti įvairius meninės raiškos būdus, padės atrasti savo gebėjimus.

Žadinti norą dalintis estetiniais įspūdžiais, žadinti grožio pajutį, išgyvenat įkvėpimą kurti.

Užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją, ugdant vaiko socialinius įgūdžius ir plėtojant jo patirtį, įgytą šeimoje ir ugdymo įstaigoje.

1pav. Ikimokyklinio ugdymo (si) lūkesčiai

Kiekvienas šių lūkesčių atitinka vieną iš 6 ugdymo(si) krypčių. Ikimokyklinės programos turinyje išskirtos šešios kompetencijos (socialinė, pažinimo, komunikavimo, sveikatos saugojimo ir stiprinimo, meninė, mokėjimo mokytis), apimančios aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių.

Vaiko ugdymosi pasiekimų sritis – tai vaiko ugdymuisi svarbi sritis, kurioje išskirta esminė nuostata ir esminis gebėjimas.

Esminė nuostata – tai ugdymosi procese įgytas nusiteikimas, polinkis, požiūris, išreiškiantis vaiko santykį su savimi, su kitais ir su aplinka.

Esminis gebėjimas – tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymosi pasiekimų sričių įgytas svarbiausias vaiko gebėjimas ką nors daryti, veikti, elgtis, kurti.

Vaiko orumas siejamas su socialine kompetencija, apimančia esmines nuostatas ir gebėjimus, pateiktus ugdymosi pasiekimų srityse „savivoka ir savigarba“, „emocijų suvokimas ir raiška“, „savireguliacija ir savikontrolė“, „santykiai su suaugusiaisiais“ ir „santykiai su bendraamžiais“. Vaiko smalsumas siejamas su pažinimo kompetencija, apimančia esmines nuostatas ir gebėjimus, pateiktus ugdymosi pasiekimų srityse „aplinkos pažinimas“ bei „skaičiavimas ir matavimas“. Vaiko bendravimas siejamas su komunikavimno kompetencija, apimančia esmines nuostatas ir gebėjimus, pateiktus ugdymosi pasiekimų srityse „rašytinė kalba“, „sakytinė kalba“. Sveiko vaiko ugdymas siejamas su sveikatos saugojimo ir stiprinimo kompetencija, apimančia esmines nuostatas ir gebėjimus, pateiktus ugdymosi pasiekimų srityse „fizinis aktyvumas“, „kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai“. Kuriančio vaiko ugdymas siejamas su menine kompetencija, apimančia esmines nuostatas ir gebėjimus, pateiktus ugdymosi pasiekimų srityse „estetinis suvokimas“ bei „meninė raiška“, apimanti vizualinį meną, muziką bei šokį ir vaidybą. Sėkmingai besiugdantis vaikas – tai turintis esmines nuostatas ir gebėjimus, siejamus su mokėjimo mokytis kompetencija ir pateiktus ugdymosi pasiekimų srityse: „mokėjimas mokytis“, „tyrinėjimas“, „problemų sprendimas“, „iniciatyvumas ir atkaklumas“, „kūrybiškumas“. Šis lūkestis jungia esmines nuostatas ir gebėjimus, kuriuos santykinai galime pavadinti integraliaisiais, t.y. susijusiais su visais kitais ikimokyklinio ugdymo(si) lūkesčiais.

2pav. Ugdymosi pasiekimų sričių išdėstymas pagal vaikų kompetencijas

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI IR PRIEMONĖS

Ugdymo turinys orientuotas į ikimokyklinio amžiaus vaikų kompetencijų ugdymą(si). Ugdymo turinys įgyvendinamas per visą vaiko buvimo įstaigoje laiką: jam valgant, ruošiantis ilsėtis, eiti į lauką, bendraujant, dalyvaujant pedagogų organizuotoje ir pačių vaikų spontaniškoje veikloje.

Ugdymo metodai.

Atsižvelgiant į tai, kad ugdymas yra dvipusis procesas, ugdymo metodai apima tarpusavyje susijusią pedagogo ir vaiko veiklą. Vaikų gebėjimų ugdymo(si) pagrindinis metodas – žaidimas. Todėl kiekvienas pedagogas ieško tokių darbo metodų ir būdų, kurie geriausiai padėtų siekti užsibrėžtų tikslų ir uždavinių. Taikomi tokie metodai, kurie padėtų atsiskleisti kiekvieno vaiko individualumui bei kūrybinėms galioms, kurie turėtų vaikams patrauklių žaidybinių elementų bei skatintų vaikų praktinių įgūdžių formavimą(si).

3pav.Ugdymo(si) metodai

Žaidimas – pagrindinis vaiko ugdymo metodas, juo siekiama sudaryti kuo daugiau galimybių rinktis vaikams įdomią ir prasmingą veiklą: diskutuoti, klausinėti, ieškoti, bandyti.

Projektinė veikla – tai veikla, apimanti daugelį veiklos sričių ir skatinanti įgimtą vaikų smalsumą bei norą tyrinėti pasaulį.

Pokalbis, diskusija – tai galimybė pasidalyti savo mintimis, jausmais ir nuomonę, pagrįsti ją, išklausyti kito nuomonę, diskutuoti.

Probleminiai klausimai – tai kritinį mąstymą skatinantis problemų sprendimas, „minčių lietus“, idėjų kūrimas, išeičių ieškojimas bei jų pagrindimas.

Kūrybinės užduotys – tai įvairių veiklos sričių (ypač meninės veiklos) užduotys, naujų sumanymų įgyvendinimas, skatinantys vaikų kūrybiškumą bei saviraišką.

Namų užduotys – tai siekis įtraukti tėvus į ugdymo procesą, paskatinti juos bendrai veiklai su savo vaikais.

Stebėjimas, tyrinėjimas – tai aplinkos pažinimo būdai, kurių metu vaikas turi galimybę stebėti ir suprasti aplinkinį pasaulį, pajusti žmonių, daiktų, reiškinių ryšį, vieningumą.

Eksperimentai – dar vienas aplinkos pažinimo būdas, kuris skatina vaiką aktyviai veikti, patirti atradimo džiaugsmą, kaupti patirtį, daryti atradimus, išmokti naujų sąvokų.

Išvykos, ekskursijos (ir pasirengimas joms), praturtinančios vaiko patirtį, praplečiančios jo akiratį.

Kasdienis praktikavimas – tai tam tikrų gebėjimų bei įgūdžių formavimas, ypač sietinas su vaiko sveikatos saugojimo kompetencijos ugdymu.

Atsipalaidavimo valandėlės – tai svarbi ugdomojo proceso grandis, padedanti vaikams išmokti atsipalaiduoti esant įtampą keliančioms nepalankioms aplinkybėms.

STEAM ugdymas - tai integralus, į kompleksišką vaiko tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą gamtos pažinimo, technologijų (robotikos), inžinerijos, menų ir matematikos gebėjimų ugdymas.

Nuotolinis ugdymas – kai ugdomasis nepalaiko betarpiško kontakto su pedagogu, bendraujama su teisėtais ugdytinio atstovais ar pačiu ugdytiniu pasitelkiant IKT priemones. Informacinės technologijos ir tobulėjantys skaitmeninio raštingumo gebėjimai sudaro galimybę tėveliams tiesiogiai dalyvauti savo vaiko ugdyme, naudojant įvairius nuotolinio ugdymo įrankius. Nuotolinio ugdymo(si) prieinamumas organizuojamas pasitelkiant populiariausias socialinių tinklų platformas: Messenger, Zoom, Facebook, Skype, Viber, Google.

Ugdymo strategijos.

4pav. Ugdymo strategijos

Ugdymo turinio integravimas.

„Kimochi“ emocinio intelekto ugdymo programa

Į ikimokyklinio ugdymo programą integruota emocinio intelekto ugdymo programa „Kimochi“. Ši programa ugdytiniams padeda išmokti/įgyti:

Socialinių gebėjimų: naudodami reikiamą balso toną ir teigiamą kūno kalbą, keisdamiesi vaidmenimis, kartodami pamokančias situacijas, klausydami.

Draugystės gebėjimų: vaikai mokysis bendradarbiauti, dalintis, įtraukti (bei įsitraukti) į veiklą, dalyvauti, laikytis taisyklių, atsiprašyti ir atleisti, kantrybės, nuoširdumo, sąžiningo žaidimo.

Empatijos, pagarbos ir tolerancijos: vertinti skirtumus, gerbti save ir kitus.

Konfliktų sprendimo: atsiprašyti, atleisti, tinkamai reaguoti į neigiamą atsakymą, suprasti, kad netinkamas elgesys turi pasekmes, priimti nepritarimą.

Savarankiškumo ir atsilaikymo: būti atsakingam, pasitikėti savimi, spręsti problemas, vadovautis požiūriu „aš galiu!“, būti atkakliam, įveikti neigiamus jausmus, būti savimi.

Tinkamo elgesio: savireguliacijos, atsakingo elgesio, darbo komandoje, kantrybės.

STEAM ugdymas

STEAM ugdymas tai – gamtos, technologijų, inžinerijos mokslų, menų bei matematikos sintezė ugdymo procese. STEAM metodika skatina vaikus domėtis ir analizuoti jiems pateiktas temas, neįteigiant išankstinės nuomonės ar atsakymo, vaikai skatinami atrasti bei išvadas daryti patys.

Mūsų darželyje darbas yra organizuojamas taikant pavienius STEAM metodus. Mūsų siekiamybė – ugdymo proceso visuma, pagrįsta Steam metodika. Įstaigoje kuriame bei atnaujiname inovatyvioms veikloms skirtas erdves, vidaus ir lauko aplinkas. Tobuliname ikimokyklinio amžiaus vaikų ekonominį, ekologinį, socialinį ir kultūrinio tvarumo ugdymą. Ugdomajame procese naudojamės IKT ir kitas skaitmenines ugdymosi priemones. Pedagogai nuolat tobulina gebėjimus integruoti į ugdomąjį procesą priemones, randamas natūralioje aplinkoje, kuria inovatyvias veiklas, sudaro tyrinėjimą skatinančias situacijas. Pedagogai pagal galimybes domisi savo ugdymo naujovėmis, tobulina kompetencijas. Vaikai taikant šį metodą įgys naujų žinių gamtos mokslų, inžinerijos, meno/dizaino, matematikos ir kitose STEAM siūlomose srityse. Ugdomasis procesas vyks netradicinėse aplinkose: muziejuose, gamtoje, ugdytinių tėvų darbovietėse, kitose ugdymo įstaigose ir kt. Žaisdami aktyviai žadiname mažųjų smalsumą, leidžiame vaikams išbandyti įvairius, mus supančius procesus bei objektus. Pavyzdžiui, balas ar purvą, kartu rankomis minkysime tešlą, kepsime blynus, sausainius, auginsime daržoves ir kt. Taip pat aktyviai į ugdymo procesą stengsimės įtraukti ir ugdytinių šeimas.

Ugdymo turinys.

Ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio suvokimą ir yra orientuotas į vaiko gyvenimui ir ugdymui(si) reikalingų penkių kompetencijų pažinimo, komunikavimo, socialinės, sveikatos saugojimo bei meninės veiklos plėtotę. Visos penkios kompetencijos yra išskirstytos į 18 vaiko pasiekimų sričių.

Programos ugdymo turinyje numatome vaiko gebėjimus ar susidarytas vertybines nuostatas, patirtį, taip pat vaiko veiksenas, kuriuos vaikas turėtų įgyti nuo pusantrų iki šešerių metų.

Eil.

Nr.

Vaiko pasiekimai

Esminė nuostata

Esminis gebėjimas

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

Noriai įvaldo sveikam kasdieniniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu. Prižiūri savo išorę: prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

Fizinis aktyvumas

Noriai, džiaugsmingai juda.

Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai, atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

Emocijų suvokimas ir raiška

Domisi savo ir kitų emocijomis ir jausmais.

Atpažįsta ir įvardina savo emocijas ir jausmus bei jų priežastis, atpažįsta ir įvardina kitų emocijas ir jausmus, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais.

Savireguliacija ir savikontrolė

Nusiteikęs sutelkti dėmesį, būti kantrus, valdyti emocijų raišką ir elgesį.

Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai, įsiaudrinęs geba nusiraminti, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus.

Savivoka ir savigarba

Save vertina teigiamai.

Supranta savo asmens tapatumą (aš esu, buvau, būsiu), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises.

Santykiai su suaugusiais

Nusiteikęs pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiais.

Pasitiki pedagogais, ramiai jaučiasi su jais kasdieninėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiais.

Santykiai su bendraamžiais

Nusiteikęs pozityviai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.

Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (dalinasi žaislais, tariasi, supranta kitų nors), padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

Sakytinė kalba

Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiais ir vaikais, natūraliai ir laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

Rašytinė kalba

Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

10.

Aplinkos pažinimas

Nori pažinti, suprasti save bei aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Įvardija, bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

11.

Skaičiavimas ir matavimas

Nusiteikęs tyrinėti aplinkos daiktus, jų ryšį ir santykius

Skiria daiktų spalvą, formą, jaučia daiktų dydį, dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje, sieja daiktus su vaizdais nuotraukose, piešiniuose. Pastebi laiko tėkmės požymius. Tapatina, grupuoja, klasifikuoja daiktus. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, talpa, tūris, laikas, daiktų panašumai ir skirtumai, daiktų tarpusavio ryšiai, santykiai, padėtis vienas kito atžvilgiu.

12.

Meninė raiška

Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

13.

Estetinis suvokimas

Domisi meno kūriniais, aplinka, meninėmis veiklomis, jais gėrisi, grožisi.

Jaučia ir suvokia muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno savitumą, grožisi meno kūriniais, džiaugiasi savo kūryba, žavisi aplinkos grožiu, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais, pastebėjimais, vertinimais.

14.

Iniciatyvumas ir atkaklumas

Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gabumais.

Savo iniciatyva pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja, po tam tikro laiko tarpo veiklą pratęsia, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais

15.

Tyrinėjimas

Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.

Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą ir bandymą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.

16.

Problemų sprendimas

Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams sunkumams bei iššūkiams įveikti.

Atpažįsta ką nors veikiant kilusius sunkumus bei iššūkius, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimo ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.

17.

Kūrybiškumas

Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.

Savitai reiškia savo sumanymus įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

18.

Mokėjimas mokytis

Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.

Mokosi žaisdami, stebėdami kitus vaikus ir suaugusius, klausinėdami, ieškodami informacijos, išbandydami, spręsdami problemas, kurdami, įvaldo kai kurias mokymosi strategijas, pradeda suprasti mokymosi procesą.

1. Ugdymosi pasiekimo sritis: Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

Sveikatos saugojimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio. Pats laiko šaukštelį, bando juo valgyti. Mažais gabalėliais supjaustytą maistą ima dviem pirštais ar sauja.

Skatinama valgyti pirštais. Tirštas maistas duodamas tik šaukšteliu, skystą iš puoduko, kad jaustų skirtumą tarp to, ką valgo ir ką geria. Žaidžiant mokoma laikyti šaukštelį, puodelį, semti šaukšteliu ir pan. Žaidžiami žaidimai „Pamaitinkime lėlytę, meškutį“. Skatinamas vaiko savarankiškumas.

Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ar šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą.

Skatinama valgyti savarankiškai, pasakant ar parodant, kaip valgo grupės vaikai. Žaidžiami žaidimai „Su kuo lėlytė valgo?“; „Meškiukas nori valgyti“. Atsižvelgiant į vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi įgūdžius mokoma sėstis ant puoduko ar klozeto. Vaikui siūloma rengti lėles žaidžiant žaidimą „Lėlytė eina į lauką“. Žaidžiami žaidimai imituojantys rengimosi veiksmus (pvz., pritaikyti tam žaidimą „Jurgelis meistrelis“). Rengiant vaiką, pratinama apsirengti ir nusirengti drabužėlius tam tikra tvarka, žaidinant. Kuriamos žaidybines situacijas, skatinančios vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius: „Parodykime meškučiui, kaip plauname rankeles, išpučiame nosį.“ Kuriamos siužetines situacijas, skatinančios vaiką padėti žaislą į jam skirtą vietą. „Mašinytė grįžta į garažą“, „Lėlytė sėdasi prie stalo, gulasi į lovytę (vežimėlį)“, „Kamuoliukai pavargo ir nori pailsėti“ ...

Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.

Skatinama ragauti ir valgyti įvairų maistą. Pratinama gerai sukramtyti maistą, neskubėti valgant, valgyti ramiai. Pratinama keltis nuo stalo tik baigus valgyti. Grupėje sudaroma galimybė žaisti žaidimus, mokant naudotis stalo įrankiais (pvz. „Gimtadienis“, „Kavinėje“ ir kt.). Mokoma taisyklingai naudotis tualetu. Žaidžiami žaidimai „Kuo aš apsirengsiu, eidamas į lauką ar iš darželio namo?“, „Aprenk draugą“. Kalbamasi su vaikais apie švarą. Žiūrimi filmukai apie švarą. Sistemingai skatinama pažaidus sudėti žaislus ir kitas priemones į vietą.

Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų.

Priminama, kad vaikai valgytų neskubėdami. Su vaikais kalbamasi apie tai, kad labai svarbu pusryčius, pietus, vakarienę valgyti tuo pačiu metu. Žaidžiami žaidimai, kuriuose formuojasi maitinimosi ritmo suvokimas (šeima, kavinė ir kt.). Žaidžiant vaikai mokomi atskirti pagrindines produktų grupes – pieną, mėsą, vaisius, daržoves. Kiekvieną kartą prieš valgant vaikai įtraukiami į stalo padengimo veiklą, siekiama, kad stalai būtų serviruojami pagal taisykles, patiekalus atitinkančiais indais. Kalbamasi su vaikais, kodėl reikia plauti vaisius, daržoves, uogas, sudaromos sąlygas mokytis praktiškai juos nuplauti. Rekomenduojama tėvams aprengti vaikus patogiais ir lengvai aprengiamais drabužiais. Primenant eiliškumą, skatinama vaikus savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius. Mokoma vaikus taisyklingai plautis ir šluostytis rankas, praustis ir šluostytis veidą. Priminama, kad čiaudint ar kosint būtina prisidengti burną ir nosį, kad naudotųsi nosinaite. Skatinama sutvarkyti žaislus, su kuriais žaidė, įvairiai motyvuojant, padedant. Naudojamos vaizdines priemones apie saugų elgesį. Rodomi mokomieji filmukai. Organizuojamos saugaus elgesio veiklos (viktorinos), kviečiami ar lankomasi pas medicinos darbuotojus, gaisrininkus, policijos pareigūnus.

Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir naudingas. Serviruoja ir tvarko stalą, padedamas suaugusiojo. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai

Rodoma, kaip taisyklingai naudotis stalo įrankiais. Patraukliomis formomis kalbamasi apie pieno, mėsos, vaisių ir daržovių naudą. Papasakojama apie per didelio saldumynų kiekio žalą organizmui. Vaikai skatinami padėti dengiant stalą šventei. Primenama, kad sudėtų ne tik gerai matomus žaislus, bet ir tuos, kurie yra po stalu, lova, spintele ir kt. Skatinamas vaikų savarankiškumas. Pasiūloma vaikams tvarkantis apsirengti specialiais vaikiškais darbo drabužius. Kartu su vaikais organizuojami projektai apie saugų vaikų elgesį. Primenama, kad vaikai taisyklingai sėdėtų.

Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai ar priminus laikosi susitartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.

Kartu su vaikais aptariama, kodėl žmogus valgo. Prašoma vaikų pasakoti, ką jie dažniausiai valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, diskutuojama, kurie iš jų vartojamų produktų yra naudingiausi jų augimui ir gerai savijautai. Naudojama vaizdinė medžiaga, žaidžiant mokomasi atskirti naudingą ir bevertį maistą. Organizuojami įvairių kūrybinių darbelių (piešinių, inscenizacijų ir t. t.) kūrimai, jais skatinama pasirinkti sveikus produktus ir patiekalus. Klausomasi skaitomų knygelių, vaidinama, žaidžiami loto, žiūrimi filmukai apie žmogui naudingus maisto produktus (duoną, obuolius, pieną, vandenį). Žaidžiant su lėlėmis ar kitus žaidimus rūšiuojami maisto produktai (jų paveikslėlius) į naudingus ir vengtinus. Pasiūloma vaikams apsirengti lengvesniais ar šiltesniais drabužėliais. Sušlapusius rūbus, avalynę mokoma pasidžiauti. Prausykloje aprūpinama skystu muilu su dozatoriumi, parodoma, kaip ir kiek dozuoti, kad rankos būtų švarios. Primenama, kad reikia taupyti vandenį, paaiškinama, kodėl, pasiūloma vandens čiaupą atsukti tiek, kiek reikia, kad muilas nusiplautų. Žaidžiami rankų plovimo žaidimai. Parūpinama priemonių kalimo, siuvimo, dygsniavimo žaidimams. Apsilankoma su vaikais gaisrinėje, policijoje, ligoninėje, autoservise ir t. t. Vaikai skatinami stebėti savo ir kitų taisyklingą laikyseną, pasakyti, kai pastebės vaikštantį ar sėdintį susikūprinus.

2. Ugdymosi pasiekimo sritis: Fizinis aktyvumas

Sveikatos saugojimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įkalnėn ir nuokalnėn, laiptais aukštyn, ko nors įsitvėręs atsistoja, stovi laikydamasis ar savarankiškai, žingsniuoja laikydamasis, vedamas arba savarankiškai, išlaiko pusiausvyrą. Tikslingai siekia daikto, rankos judėjimą seka akimis, pačiumpa ir laiko daiktą saujoje, paglosto žaislą jo nečiupdamas, kiša jį į burną, purto, mojuoja, stuksena, gniaužo, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suima smulkų daiktą, perima daiktus iš vienos rankos į kitą

Vaiko regėjimo lauke manipuliuojama žaislais, skatinant judėti iki jų;

Skatinamas susipažinti, žaisti su nauju žaislu: apžiūrėti, liesti, purtyti, gniaužyti ir kt. Siūloma dėlioti žaislą ar kokį nors daiktą iš vienos rankos į kitą. Žaidžiami žaidimai su įvairaus dydžio kamuoliukais, balionais.

Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stumdamas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį

Siūloma žaisti žaidimus, lavinančius ir įtvirtinančius vaiko judėjimą Sudaroma galimybė vaikui nešioti žaislus „takeliu“, stumdyti žaislinį vežimėlį, prikrautą žaislų, vaikytis ir ridenti kamuolį, joti ant linguojančių žaislų, važiuoti pasispiriant kojomis, eiti „tilteliu“, statyti bokštelius, užsukti ir atsukti dangtelius, lipdyti iš minkšto plastilino ir kt.

Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai, skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, todėl tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, gaudo, spiria kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą.

Sudaromos sąlygas vaikui vaikščioti įvairiu atstumu, neužkliudant padėtų daiktų. Organizuojami siužetiniai pratimai, kurie skatina vaiką peržengti kliūtis, eiti plačia linija, imituoti gyvūnų šuoliavimo judesius. Sudaromos sąlygas vaikams laipioti kopėtėlėmis siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. Sudaromos galimybės vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius. Siūlomi smulkiąją motoriką lavinantys žaidimai: karoliukų vėrimas, žaidimai su makaronais, sagomis. Mokoma žirklėmis įkirpti popieriaus kraštą.

Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką. Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.

Vaikui siūloma įvairių žaidybinių situacijų, skatinančių vaikščioti ant pirštų, kulnų. Sudaromos sąlygos vaikui važinėti triratukais, paspirtukais. Sudaromos sąlygos minkyti tešlą, lipdyti iš modelino, plastilino. Mokoma kirpti nesudėtingas formas, po to priklijuoti jas ant popieriaus. Žaidžiami pirštukų žaidimai. Sudaromos sąlygos žaisti su įvairiomis gamtinėmis medžiagomis: įvairiomis kruopomis, gilėmis, kaštonais ir kt. Skatinami žaidimai, kurių metu įvairius daiktus vaikas gali imti žnyplėmis, pincetu, perdėti iš vieno indo į kitą.

Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrenginiais. Spiria, meta kamuolį į taikinį iš įvairių padėčių. Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, užsega ir atsega sagas). Įsisupa ir supasi sūpynėmis.

Organizuojamos veiklos, kurių metu atliekami ritminiai judesiai pečiais, galva, mušinėjami, mėtomi kamuoliai, ėjimas keičiamas bėgimu, vaikas turėtų eiti, bėgti, perlipti suolą, pralįsti po kėde ir t. t. Organizuojamos bėgimo estafetes, įvairių šuolių žaidimai, panaudojant įvairias priemones: kaspinus, kamuolius, lankus, lazdas. Žaidžiami žaidimai su išsisukinėjimais, kurių tikslas – ilgiau likti nepagautam. Siūloma vaikams šokinėti per šokdynę, lanką. Siūloma piešti įvairiomis linijomis, pieštuku apvesti daiktus: stiklinę, apverstą lėkštę. Sudaromos sąlygos vaikui žaisti su pipete. Grupėje parūpinama įvairių priemonių (sagų, rutuliukų, karolių), kad vaikas galėtų verti ant siūlo; skalbinių segtukų, kuriuos vaikas stengtųsi paimti trimis pirštais ir prisegti.

Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumtus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn/nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja dviračiu. Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sportinių žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindamas veiksmus

Organizuojamos įvairios estafetes, kurių metu vaikai galėtų judėti poroje, ratu, sutartinai su kitais vaikais. Sudaromos sąlygos žaisti žaidimą „Klasės“, šokinėti per gumytę. Pasiūloma vaikams įverti siūlą į adatą, siuvinėti pagal trafaretą ant kartono, nerti vąšeliu, daryti kutus. Vaikai aprūpinami priemonėmis, tinkančiomis konkretiems sportiniams žaidimams (krepšinio, futbolo kamuolius, kėglių, lazdų). Organizuojami įvairūs sportiniai žaidimai.

3. Ugdymosi pasiekimo sritis: Emocijų suvokimas ir raiška

Socialinė kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus. Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų. Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus. Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų.

Stengiamasi suprasti vaiko emocijų reiškimo ženklus ir pasirūpinti juo, kai mažylis yra liūdnas, piktas. Vaikas kalbinamas, stengiamasi įvardyti jo emocijas. Atsiskyrus nuo tėvų, vaikui suteikiamas fizinis artumas, dėmesys nukreipiamas į įdomią veiklą, suteikiant džiugių, malonių potyrių. Užtikrinamas vaiko saugumas. Skatinamas bendravimas su kitais vaikais.

Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpno nepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau dar būdinga greita nuotaikų kaita. Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas.

Grupėje įrengti veidrodžių kampeliai, kad vaikai matytų save ir savo veido išraišką. Vaikai skatinami kalbėti, įvardijamos reiškiamos emocijos. Visada skiriama dėmesio vaikui, kai jis jaučiasi blogai. Kartu su vaiku vartomos knygelės, kuriose veikėjai yra skirtingos nuotaikos. Dainuojamos skirtingų nuotaikų dainelės. Žaidžiami žaidimai su lėlėmis, kitais žaislais, kuriuose jie skirtingai jaučiasi ir elgiasi.

Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus. Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausia reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas; glosto, jei kitas nuliūdęs).

Reaguojama į vaiko rodomus emocijų ženklus – įvardinamos ir komentuojamos emocijos ar jausmai, skirtingai reaguojama, skatinama atrasti naujų emocijų raiškos būdų. Vartomos ir skaitomos vaikui „nuotaikų knygelės“. Rodomas pavyzdys, kaip reikia reaguoti į kito vaiko emocijas: jei jis džiaugiasi, pasijuokti kartu su juo, jei liūdi, verkia – paglostyti, duoti žaislą. Mokoma atsiprašymo ir susitaikymo ritualų. Žaidžiami skirtingų emocijų žaidimai (veidukai, emocijų lėlytės)

Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocijas ir jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti). Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna).

Skatinama kasdien pastebėti savo nuotaiką, žymėti savo nuotaiką veideliuose. Skatinama reikšti visus jausmus, tiek teigiamus, tiek neigiamus, ugdant gebėjimą pasirinkti tinkamus jausmų raiškos būdus. Skaitomos knygeles, žiūrimi filmukai apie jausmus ir jų išraišką. Siūlomi žaidimai, skatinantys tyrinėti ar imituoti kitų žmonių nuotaiką. Skatinama pastebėti savo ir bendraamžių savijautą bei ją įvardinti.

Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo. Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti). Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia

Siūlomi žaidimai, kuriuose vaikas būtų skatinamas išreikšti savo jausmus: dainuojant, piešiant, šokant, komentuojant jausmų paveikslėlius. Vaikai skatinami kalbėtis apie savijautą „Ryto rate“, skaitomos „Jausmų knygelės“, išryškinant veikėjų veiksmus, poelgius, jų nuotaikas, žaidžiami vaidmenų žaidimai. Vaikai skatinami žodžiais išreikšti įvairius jausmus, kilusius skirtingose situacijose.

Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti. Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas.

Vaikai skatinami kalbėtis apie tai, kada buvo linksmas, kada – liūdnas ar piktas; samprotauti, kas pradžiugino, kas nuliūdino ar papiktino, kodėl?; kaip jaučiasi jų draugai, artimieji, kas gali juos pradžiuginti, kaip galima juos paguosti. Skatinami bendri žaidimai, kuriuose reikia suprasti vienas kitą ir geranoriškai bendradarbiauti. Su vaikais aptariami tinkami ir netinkami konfliktų sprendimo būdai, jie skatinami taikiai spręsti konfliktus, kritiniu atveju kreipiantis pagalbos į suaugusįjį.

4. Ugdymosi pasiekimo sritis: Savireguliacija ir savikontrolė

Socialinė, komunikavimo, sveikatos saugojimo kompetencijos

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje. Nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas. Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis.

Žaidimams su vaiku parūpinta spalvingų, skambančių, judančių žaislų, nedūžtančių veidrodėlių. Kuriama mažai kintanti, saugi aplinka. Į vaiko nerimą reaguojama švelniai, suteikiant fizinį komfortą. Pagal galimybes kuo dažniau suteikiamas fizinis kontaktas. Stengiamasi atpažinti vaikų poreikių raiškos ženklus.

Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpia čiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių. Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.

Į vaiko išreikštus poreikius reaguojama nuosekliais, pastoviais veiksmais, intonacijomis, žodžiais. Nustatomi vaikui ir jo veiklai būtini apribojimai ir nuosekliai jų laikomasi. Suteikiama galimybė išreikšti savo emocijas (pvz., nespėjus pravirkti neskubėti raminti). Padedama vaikams nusiraminti, pasiūlant minkštus, švelnius daiktus, leidžiama miegoti, apsikabinus iš namų atsineštą mėgstamą žaislą. Vaiko elgesiui reguliuoti taikoma veido mimika ir balso intonacijos. Vaikams rodomas pavyzdys, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.

Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.). Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.

Kiekvienam vaikui taikomas priimtinas dienos ritmas, priimtini nusiraminimo būdai. Siūloma vaikams žaislų ar priemonių, padedančių išreikšti jausmus. Skatinama vaikus vartoti žodžius, pasakant, ko jie nori, o ne fizinę jėgą. Skatinamas vaikų savarankiškumas, pasiteiraujant, ar jiems nereikalinga pagalba. Siūlomi įvairūs konfliktų sprendimo būdai. Grupėje įrengta vieta nusiraminimui. Vaikui leidžiama pačiam pasirinkti, nuspręsti, ką darys, kaip pasielgs toje veikloje, kurioje jis jau sugeba priimti sprendimą. Savo veido išraiška ir kalbos intonacijomis padedama vaikui valdyti savo emocijas ir spontaniškus impulsus. Skatinama vaikus reikšti visas emocijas. Žaidžiant su lėlėmis, plečiamas emocijų ir jausmų raiškos būdų žinių ratas. Vaikas pagiriamas, kai jis atsižvelgia į suaugusiojo prašymą ir nepažeidžia susitarimų, pakomentuojant, kodėl buvo svarbu atsižvelgti į prašymą, kodėl svarbi viena ar kita elgesio taisyklė.

Nusiramina, kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus. Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar kito asmens netinkamo elgesio pasekmes. Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių.

Skatinama vaikus kalbėtis, kai jaučiasi įskaudinti ar nežino išeities sudėtingoje situacijoje. Skatinami vaikų vaidmenų žaidimai, kuriuose jie prisiima bendraamžio vaidmenį įvykusioje konfliktinėje situacijoje ir kartu ieško išeities. Siūlomi žaidimai, padedantys mokytis spręsti konfliktines situacijas ir rasti tinkamą išeitį. Taikomi paskatinimo, pagyrimo, loginių pasekmių metodai, padedant mokytis kontroliuoti emocijų raišką. Kalbamasi apie tinkamus emocijų raiškos būdus. Kartu su vaikais nustatomos paprastos kasdienės elgesio grupėje taisyklės, kuriose matosi ir vaikų atsakomybė. Vaikai paskatinami, pagiriami už taisyklių ir tvarkos laikymąsi, pagalbą auklėtojui ar kitiems vaikams.

Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbėdamasis su kitais. Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes. Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros.

Grupėje įrengiama ramybės erdvė. Vaikai supažindinami su būdais emocijoms išlieti ir suteikiama galimybė jais pasinaudoti. Skatinamos vaiko pastangos pačiam spręsti problemas ir nesutarimus, ieškoti taikių išeičių, keliant problemų sprendimą skatinančius klausimus: „Kaip galima išspręsti šią problemą?; Kas atsitiks, jeigu padarysime taip?“, skatinant pačiam spręsti problemas, neskubant patarinėti, nurodinėti. Pasakojamos istorijas arba žaidžiami žaidimai, kurių veikėjai pozityviai sprendžia konfliktus. Pastebimos vaiko pastangos laikytis tvarkos ir susitarimų, jį pagiriant, padrąsinant.

Taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus. Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį. Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi. Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus.

Skatinama vaikus išreikšti savo jausmus bei nusiraminti, jį išklausant, su juo žaidžiant. Skaitomos terapinės pasakos, kalbamasi apie tinkamas išeitis konfliktinėse situacijose. Padedama įvardyti sudėtingus jausmus: nusivylimą, nerimą, pavydą. Leidžiama vaikams žaisti kovos žaidimus, nustatant ribas, kurias peržengus žaidimai gali tapti pavojingi, aiškintis su vaikais skirtumus tarp kovinių žaidimų ir peštynių tikrovėje.

5. Ugdymosi pasiekimo sritis: Savivoka ir savigarba

Socialinė kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Reaguoja į pasakytą savo vardą. Pradeda jausti savo kūno buvimą – apžiūrinėja, tyrinėja savo rankas, kojas, stebi jų judėjimą. Apžiūrinėja, liečia kitą vaiką, tyrinėja jo kūną. Jaučiasi svarbus kitiems – šypsosi, krykštauja, kai aplinkiniai maloniai bendrauja su juo.

Laikomasi pastovaus dienos ritmo ir ritualų. Dažnai kreipiamasi į vaiką vardu, įvardijant jo jausmus ir veiksmus. Žaidžiami lietuvių liaudies žaidinimai, žaidimai su vaiko kūno dalimis, jas įvardijant. Vaikas pasitinkamas ir išlydimas šiltai, su šypsena, pagiriant.

Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti. Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis prašo to nedaryti.

Žaidžiami žaidimai, judinant rankeles, kojeles, liečiant nugarytę, pilvuką. Parūpinama dėžė su kamuoliukais, kad vaikas galėtų joje vartytis. Vartojami kūno dalių pavadinimai. Siūlomi žaislai su veidrodėliais, žaidimų su drabužių detalėmis (kepurėmis, kaspinais) stebint save nedūžtančiame veidrodyje. Vaiko protestas priimamas kaip jo poreikių ir norų išraiška, o ne kaprizai. Sudaromos pasirinkimo situacijos, naudojami tik būtini draudimai, susiję su vaiko saugumu. Vaikui skiriama kuo daugiau individualaus dėmesio – domintis, ką jis veikia, pritariant žvilgsniu, šypsena, pagiriant, pasidžiaugiant pasiekimais.

Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima

Įvardinami veiksmai, kuriuos daro vaikas, daro auklėtoja („darau aš, darai tu“), daiktai, kurie priklauso vaikui, paminint jo vardą. Pasiūlomi žaidimai: „mano – tavo“, „Mano kūnas“, „Mano žaidimai“ ir kt. Bendraujant su vaikais tinkamose situacijose paminimas vaiko vardas ir lytis. Pasidžiaugiama, paplojam, jei vaikas padeklamuoja, padainuoja. Pakomentuojama ir pagiriama vaiko pasiekimai atėjusiems jo pasiimti tėvams, kad vaikas tai girdėtų. Sudaroma galimybė pačiam vaikui eksponuoti norimus darbelius.

Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja, ką veikė darželyje ir kt.). Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina

Siūlomos veiklos tyrinėjimams: „Kas aš esu?“, „Mano kūnas“, „Žmonių panašumai ir skirtumai“, „Mano ir kitų pomėgiai“, „Mano ir kitų jausmai“. Vaikai skatinami kalbėti apie tai, ko auklėtojas nematė, nuoširdžiai domintis ir klausinėjant apie jų įspūdžius, jausmus bei pasakojant apie save tai, ko jie nematė. Stebima vaikų savijauta ir atkreipiamas dėmesys į jos pakitimus, ieškoma to priežasčių. Dažnai pabrėžiamas kiekvieno vaiko svarbumas ir ypatingumas grupėje.

Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė). Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus. Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų.

Kalbamasi su vaiku apie jo praeitį, dabartį, ateitį. Siūlomos veiklos tyrinėjimams: „Mano kūnas, pomėgiai, norai, gebėjimai praeityje, dabar, ateityje“. Žaidžiami žaidimai, kuriuose vaikas vaizduoja tai save, tai ką nors kitą, save praeityje arba ateityje. Dažnai kalbamasi su vaikais apie jų šeimas, tėvelių darbus, šventes, organizuojamos bendros veiklos, šventės su tėveliais. Kalbamasi su vaikais apie tai, kas yra gerai, o kas blogai. Vaikas pagiriamas ar skatinamas, tai siejant su jo asmeniu, išsakomos pastabos konkrečiam jo poelgiui ar veiksmui, nesiejant su jo asmenybe. Skatinami žaidimai įvairiose grupelėse.

Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių. Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali pasakyti savo tautybę. Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.).

Vaikai skatinami samprotauti apie save, savo pomėgius, veiklą: „Kas? Kada? Ką? Kur? Kaip? Su kuo?“ („Kur buvai? Su kuo buvai? Ką mėgsti veikti?“). Siūloma idėjų savęs, šeimos, kitų žmonių, jų grupių, tėvynės tyrinėjimams. Leidžiama vaikui vis daugiau rinktis pačiam, nepažeidžiant savo ir kitų saugumo bei nustatytų elgesio taisyklių. Skatinama pastebėti juokingą pusę savo klaidose ir pozityviai reaguoti į savo klaidas, sąmoningai suklystant, pademonstruojant, kaip galima juoktis iš savo apsirikimų. Skatinami pokalbiai, diskusijos apie fizines savybes, pomėgius ir elgesio savybes, šeimą, grupę, Tėvynę.

6. Ugdymosi pasiekimo sritis: Santykiai su suaugusiais

Socialinė kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimsta ir įsitraukia į veiklą. Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį, džiaugiasi jį pamatęs, atsako jam kalbinamas, žaidinamas, siekia būti greta.

Padedama vaikui pajusti prieraišumą prie juo besirūpinančio auklėtojo, palaikant akių kontaktą su vaiku, jam nusišypsant, jį paglostant, panešiojant, pažaidžiant, užtikrinant vienodą dienos ritmą grupėje ir namuose. Rodomas asmeninis dėmesys vaikui. Bendraujant prisitaikoma prie vaiko bendravimo ritmo. Stebima ir reaguojama į vaiko rodomus ženklus apie norą būti paimtam ant rankų (tiesia rankas), pažaisti (duoda žaisliuką, veda prie žaislų) ir kt.

Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo. Sukuriami ir laikomasi atsisveikinimo su tėvais ritualų: apsikabinti, palinkėti 26 Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors darydamas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos. Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.

Sukuriame ir laikomės atsisveikinimo su tėvais ritualų: apsikabinti, palinkėti smagių žaidimų, pasakyti, kada ateis pasiimti, susitarti, kad dar galės pamojuoti per langą, pasilikti žaislą iš namų. Sudominama įvairia veikla, kuri nukreipia dėmesį, įtraukia į veiklas. Pastebima, kada vaikui reikia auklėtojo dėmesio, ir padrąsinamas, paskatinamas. Vaikui supykus, užsispyrus, reaguojama pozityviai –aiškinamosios pykčio priežastys, padedama vaikui taikyti parodant vis daugiau būdų išreikšti savo poreikiams ir nuotaikai. Žaidžiama su vaiku taip, kad šis lyderiautų, tampant trūkstamos informacijos teikėju, elgesio modeliu, pagalbininku. Kūno kalba reaguojama į tinkamus ar netinkamus vaiko veiksmus, poelgius. Pristatomi nauji žaislai, supažindinat, kaip jie atrodo, juda, kokius garsus skleidžia, žaidžiama kartu, o tik po to skatinamas savarankiškas žaidimas

Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų. Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria. Ramiai stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.

Bendradarbiaujama su vaiko tėvais, sužinant naujus jo pasiekimus, įpročius, interesus bei informuojant tėvus apie įstaigoje praleistą dieną. Skatinama vaiko iniciatyva, tačiau visuomet atskubama į pagalbą, kai vaikui reikia suaugusiojo. Skatinami vaidmeniniai žaidimai. Esant agresyviems arba nepriimtiniems veiksmams, vaiko dėmesys tikslingai nukreipiamas į kitą įdomią veiklą. Į grupę kartais pakviečiami svečiai, kad vaikai pratintųsi bendrauti su nepažįstamais žmonėmis.

Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju. Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamai žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.

Siūlomos veiklos, skatinančios kalbėti apie šeimą. Organizuojamos šeimos dienos grupėje. Tėveliai kviečiami dalyvauti grupės veikloje. Dėl vaikų ugdymo, išvykų, švenčių ir kt. tariamasi su vaikais bei jų tėvais. Į grupę kartais pakviečiami svečiai, kad vaikai pratintųsi bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, veiktų drauge.

Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam. Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.

Vaikams prašant įsitraukiama į jų žaidimus, atliekant antraeilius vaidmenis, palaikant jų sumanymus, užduodant klausimų, padedančių plėtoti žaidimą. Su vaikais kalbamasi apie tai, kuo naudingos elgesio taisyklės, kodėl būtina jų laikytis, kas nutinka, kai jos pažeidžiamos. Sudaromos grupės taisyklės. Skatinama vaikus bendrauti su grupės svečiais, papasakojant apie juos daugiau, kad vaikai turėtų apie ką kalbėtis, kartu su vaikais sugalvojant jiems klausimų. Vykstama į išvykas, kuriose bendraujama su įvairiais žmonėmis.

Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę. Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kai šalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei.

Padedama vaikams keisti netinkamus bendravimo su suaugusiaisiais būdus, siekiant geranoriškai bendrauti. Kartu su vaikais sudaroma dienotvarkė, tariamasi dėl jos pakeitimų. Kartu kuriamos elgesio grupėje taisykles. Sudaromos galimybės vaikams išsakyti savo nuomonę visais aktualiais gyvenimo grupėje klausimais. Padedama vaikams išmokti būdų, kaip pasakyti savo nuomonę, neįžeidžiant kitų (tėvų, senelių, draugų). Aiškinamasi bendravimo su nepažįstamais žmonėmis taisyklės ir galimi pavojai. Išklausoma vaikų pasakojamai, atsitikimai su suaugusiaisiais ir svarstoma, kaip kitą kartą panašiose situacijose jie galėtų elgtis.

7. Ugdymosi pasiekimo sritis: Santykiai su bendraamžiais

Socialinė kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jų veido išraišką, veiksmus. Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti

Vaikai sodinami vienas šalia kito, duodama tokių pačių žaislų, skatinamas bendravimas, tačiau stebima, kad jie neužgautų vienas kito. Vaikai skatinami žaisti greta. Komentuojamos vieno ir kito vaiko norai, emocijos, veiksmai. Pagal galimybes parūpinama pageidaujamų žaislų. Skatinama būti geranoriškiems vienas kitam. Padedama vaikams pažinti grupės naujoką. Skatinama pažaisti greta, kol auklėtojas yra šalia ir vaikai jaučiasi saugūs. Vaikai stebimi, stabdomi netinkami veiksmai ir paaiškinama, kodėl negalima taip elgtis.

Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti

Vaikai skatinami žaisti greta. Komentuojami vieno ir kito vaiko norai, emocijos, veiksmai. Pagal galimybes parūpinama pageidaujamų žaislų. Skatinama būti geranoriškiems vienas kitam. Padedama vaikams pažinti grupės naujoką. Skatinama pažaisti greta, kol auklėtojas yra šalia ir vaikai jaučiasi saugūs. Vaikai stebimi, stabdomi netinkami veiksmai ir paaiškinama, kodėl negalima taip elgtis.

Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkančio žaislo. Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui.

Organizuojami žaidimai, kuriuose vaikams ką nors reikėtų daryti paeiliui arba keliems vienu metu. Komentuojami draugiški vaikų veiksmai ir jausmai, pritariama ketinimui žaisti kartu, padedami įsitraukti į bendro žaidimo epizodus. Užtikrinamas vaiko saugumas. Vaikas skatinamas išreikšti nepasitenkinimą, kai kiti vaikai daro ką nors ne taip. Atsiliepiama į vaikų pagalbos prašymus. Padedama vaikui įgyvendinti ketinimus, atsižvelgiant į kitų vaikų norus. Skatinama vaikus žaisti kartu, greta, sukuriant tam palankias vietas ir aplinkybes.

Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą). Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba nei jis kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą. Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko.

Skiriama pakankamai laiko ir vietos vaikų bendriems žaidimams. Naudojamas smėlio laikrodis, susitarimai ir kiti būdai, padedantys vaikams sulaukti savo eilės, skatinama paprašyti žaislo, tartis dėl žaislo, žaisti juo kartu. Komentuojami priimtini ir nepriimtini vaiko veiksmai, primenant elgesio taisykles. Atkreipiamas dėmesys ir pagiriamas vaiko noras pasidalinti, ypač tose situacijose, kai tenka trumpam atidėti savo norų patenkinimą. Įvairiose situacijose atkreipiamas vaiko dėmesį į jo veiksmų pasekmes kitam. Vengiama lyginti vaikus, vartojant žodžius „geresnis“, „blogesnis“. Skatinamos ir palaikomos vaikų draugystės.

Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius.

Jei grupėje yra vaikų, kurių kiti nepriima į žaidimus, stengiamasi išsiaiškinti to priežastis ir padedama atstumtiesiems įsitraukti į žaidimus. Siūlomos įvairios veiklos, turtinančios vaiko patirtį apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Atkreipiamas dėmesys, pagiriamas draugiškas vaikų elgesys. Tarpininkaujama vaikams ieškant išeičių konfliktinėje situacijoje. Siūlomos veiklos, kurioje keliems vaikams reikia siekti vieno tikslo, skatinamas bendradarbiavimas.

Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku.

Sudaromos galimybės vaikams gauti naujų įspūdžių, galinčių praturtinti jų žaidimus. Atkreipiamas vaikų dėmesys į tinkamus jų poelgius bei santykius su kitais, pabrėžiant, kad tai padeda visiems pasijusti laimingesniems. Skatinama vaikus aiškintis, kas yra gerai, o kas blogai. Kartu su vaikais kuriamos taisyklės, susitarimai, pasiryžtant jų laikytis. Siūlomos veiklos, kuriose skatinamas vaikų bendradarbiavimas. Kalbamasi, žiūrimi filmukai, skaitomos istorijos apie draugus ir draugystę.

8. Ugdymosi pasiekimo sritis: Sakytinė kalba.

Komunikavimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Klausymas

Įdėmiai klausosi suaugusiojo. Skiria griežtą ir malonų kalbinančio suaugusiojo toną. Supranta elementarius kalbinančiojo klausimus ir prašymus. Atpažįsta artimiausios aplinkos garsus. Džiaugiasi įvairiais garsais ir ritmais. Supranta savo ir artimųjų vardus, artimiausios aplinkos daiktų ir reiškinių pavadinimus. Supranta veiksmų pavadinimus, geba veiksmais atsakyti į klausimus.

Kalbėjimas

Komunikavimui vartoja įvairius garsus ir judesius: daug čiauška, kartoja, mėgdžioja jam tariamus garsus ir skiemenis. Vartoja kelis trumpus žodelius objektams, veiksmams įvardyti, norams išsakyti, palydėti juos judesiu

Daug kalbamasi su vaikais, apie tai, ką tuo metu darome ir matome. Tyrinėjama grupės aplinka, vaikui nuolat įvardijant žaislus, daiktus ir pan. Žaidžiami žaidimai – eilėraštukai, slėpynės. Vaikas skatinamas tarti jo čiauškėjimo garsus, garsų junginius, jo netariamus garsus ir garsų junginius, mėgdžioti trumpus žodelius. Su vaiku kalbamasi taisyklingai tariant garsus ir žodžius. Kad susidarytų ryšys tarp daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir žodžio, intonacija pabrėžto žodžio ir daikto ar veiksmo, daug kartų demonstruojamas tas pats daiktas ar veiksmas.

Klausymas Klausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą. Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus: žadinimus, eilėraštukus, pasakas, pasakojimus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus, prašymus, paprastus klausimus. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Išklauso ir supranta du vienas po kito išsakomus prašymus, kvietimus. Kalbėjimas Noriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais, mimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori. Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius.

Nuolat kalbamasi apie artimiausios aplinkos daiktus, reiškinius, santykius, tą patį dalyką nusakant kuo įvairesniais žodžiais. Taisyklingai vadinami su juo bendraujantys suaugusieji, įvardinamos kūno dalys, aplinkoje esantys daiktai ir žaislai. Skatinamas vaiko klausinėjimas. Kalbant su vaiku siekiama sudaryti ryšį tarp daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir žodžio, sutapatinti žodžio tarimą su daikto ar veiksmo rodymu. Nuolat raiškiai deklamuojami, pasakojami trumpi tekstukai. Palaikomas vaiko noras tarti, kartoti žodžius, jam padedant. Stebima, kuo vaikas domisi, į ką žiūri, ką rodo, ko klausia, ką bando pasakyti, išreikšti. Skatinama vaiką kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos papildant kūno kalba. Žaidžiami žaidimai, kurių metu vaikui reikėtų šokinėti, pliaukšėti delnais, šokti ir kt.

Klausymas

Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus. Kalbėjimas 3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius.

Skaitoma ir pasakojama vaikams apie kitus vaikus, artimiausios aplinkos gyvūnėlius, vaikams skirtų televizijos laidų veikėjus, siejant tai su jo gyvenimiška patirtimi. Skaitoma atsižvelgiant į kūrinį – garsiai arba tyliai, greitai arba lėtai, perteikiant teksto emocijas. Kalbėjimas su vaiku nuolat įvairinamas naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Mokomas suprasti suaugusiojo prašymus. Vaikas skatinamas nuolat pasakoti apie save, savo norus, rūpesčius, šeimos narius. Kalbinėmis užduotimis keliant klausimus: „Koks?“ „Kodėl?“ „Kur?“ „Kaip?“, vaikas skatinamas nusakyti aplinkos reiškinių savybes, ieškoti įvykių priežasčių ir pasekmių, pasakoti apie tai, kas vyksta ar vyko aplink vaiką. Skatinamas mandagumo žodelių vartojimas. Deklamuojami eilėraštukai, skatinama užbaigti žinomų pasakų, eilėraštukų frazes. Kartu su vaiku žiūrimi vaikiški filmukai, skatinant aptarti tai, ką matė ir girdėjo žodžiais ir gestais.

Klausymas Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Kalbėjimas Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius, taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika

Skaitomi tekstai ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Atkreipiamas vaiko dėmesys į kita kalba kalbančius aplinkinius. Skatinamas vaikų kalbinis bendravimas įvairiose situacijose. Bendraujant su suaugusiaisiais, skatinama vartoti elementarius mandagumo žodžius. Vaikas skatinamas kalbėti apie dabartinę ir buvusią veiklą, esamus ir buvusius išgyvenimus, vartojant girdėtus naujus žodžius. Su vaiku stengiamasi kalbėti taisyklingų konstrukcijų sakiniais, taisyklingai tariant gimtosios kalbos garsus, skatinant įvairiuose žodžiuose juos atpažinti. Dažnai kalbama emocinga, ekspresyvia ir vaizdinga kalba. Džiaugiamasi kiekvienu vaiko žodinės kūrybos bandymu, neprieštaraujant, nekritikuojant.

Klausymas Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių), apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius klausosi gyvai, įrašų. Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba. Kalbėjimas Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedami su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Kalbėdamas žiūri į akis. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus.

Sudaromos galimybės vaikui susipažinti su įvairių žanrų tekstais, pajausti tekstų stilistinę įvairovę. Skaitomi įvairių žanrų tekstai (pvz., skelbimai, reklaminės skrajutės, įvairių enciklopedijų tekstai, autorinės pasakos ir pan.). Palaikomas vaiko kalbėjimas, parodant susidomėjimą tuo, ką jis kalba, užduodant vaikui atvirus klausimus, atidžiai klausantis. Skatinama kalbėti apie savo norus, išgyventus įspūdžius, vidinį pasaulį, apie nutikimą, patirtį prisimenant kuo daugiau įvykio aplinkybių, detalių, pateikiant vaikui įvairių klausimų, padedančių įvairinti kalbėjimą. Kalbant su vaiku vartojamos įvairios kalbos dalys (dalyviai, veiksmažodžių laikų įvairovė, įvairius būdvardžių laipsniai, ištiktukai, jaustukai ir pan.). Skatinama išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų varduose, trumpuose žodžiuose, su atpažintu garsu sugalvoti naujų žodžių. Žaidžiama žodžiais juos trumpinant, įvairiai jungiant. Žaidžiami klausimų-atsakymų rimavimo reikalaujantys žaidimai (pvz., „Kas ten triuška? „Tindiriuška“). Skaitant kūrinėlius, nutylimos frazės ar žodžiai, skatinant vaiką juos pasakyti. Inicijuojamas eilėraščių, istorijų, pasakų kūrimas.

Klausymas Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą, pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius. Kalbėjimas Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos. Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis. Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijas.

Ugdymo veikloje klausomasi įvairios stilistikos tekstų. Padedant vaikui suvokti pasakojimo turinį, išskiriama ir aptariama pasakojimo eiga. Žaidžiami žaidimai, susiję su pasakojimo tekstu, jį iliustruojant, inscenizuojant. Sudaroma kuo daugiau ir įvairesnių bendravimo situacijų, kurios inicijuoja turiningus vaikų pokalbius apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus, vartojant jiems mažiau girdimus, sudėtingesnės sandaros žodžius. Skatinama klausinėti apie tai, kas jiems įdomu, negirdėta, diskutuoti apie tai tarpusavyje ir su auklėtojomis. Pratinama vaiką reikiamą informaciją perduoti kitiems. Pasakojama vaikams apie jiems nepažįstamą patirtį, skatinant juos kurti pasakojimus apie nekasdienius, fantastinius nuotykius, personažus, vartojant išgalvotus žodžius, kalbą. Žaidžiami įvairūs garsų keitimo žodžiuose žaidimai (pvz., „kur – mur, mė – bė, zė – žė“ ir kt.). Dainuojamos ritminės dainelė, skatinančios ieškoti aplinkoje daiktų, kurių pavadinimai prasideda arba baigiasi nurodytu garsu. Kuriami dialogai, inscenizacijos, vaidinimai. Inicijuojami įvairūs vaikų žodžių žaidimai, pasakojimų būdai: spontaniški, atkuriamieji, fantastiniai.

9. Ugdymosi pasiekimo sritis: Rašytinė kalba

Komunikavimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Skaitymas

Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, žiūrinėja paveikslėlius. Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiaisiais.

Rašymas

Stebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis, brauko jomis įvairias linijas.

Kuriama aplinka, kurioje vaikas galėtų pačiais įvairiausiais būdais pažinti knygutes: vartinėti, čiupinėti, plėšyti, kramtyti, žaisti. Kartu su vaiku vartomos knygelės, žiūrimi paveikslėliai. Kalbama apie tai, kas matoma paveikslėliuose. Sudaromos situacijos, kuriose mažylis galėtų matyti, kaip rašoma.

Skaitymas

Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.

Rašymas

Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

Kartu su vaiku skaitomos knygelės, leidžiama vaikui pačiam laikyti knygutę, versti lapus. Rodomi ir įvardinami knygelių paveikslėliai, skatinama vaikų žodinė ir kūno kalbą. Skaitomų kūrinėlių tekstas siejamas su vaiko gyvenimu. Vaiko rašymo poreikių tenkinimui, suteikiama galimybė pasirinkti įvairaus popieriaus ir jo amžiui tinkančių įvairių rašiklių.

Skaitymas

Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius.

Rašymas

Įvairiomis rašymo priemonėmis kraigalioja vertikalias ir horizontalias linijas.

Skaitoma kelis kartus per dieną, parinkus trumpus tekstukus, kuriuose kartojasi tie patys žodžiai. Skaitoma normaliai, vengiant vaikiškų intonacijų, teatrališkumo. Skirtingai perteikiama atskirų personažų kalbą. Vaikas skatinamas pavadinti kiekvieną paveikslėlį. Kalbamasi su vaiku apie iliustraciją, kad jis susietų vaizdą su konkrečiu daiktu. Skaitymo metu leidžiama vaikui liesti ar laikyti su tekstu susietus daiktus. Nuolat atkreipiamas vaikų dėmesys į jų artimoje aplinkoje esančius simbolius, jų reikšmę. Pozityviai vertinamos ir skatinamos vaiko keverzonės.

Skaitymas

Domisi skaitymu, vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. „Skaito“ knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje

Rašymas

Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis. Kraigalionėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.

Įvairioje bendravimo aplinkoje drauge vartomi žurnalai, knygos. Skatinama vaiką domėtis suaugusiojo skaitomu tekstu, suteikiant jam informacijos apie skaitymą. Užduodami klausimai apie tai, ką „perskaitė.“ Vaiko „perskaitytą“ tekstą pasiūloma iliustruoti. Žiūrint paveikslėlį skatinama apie jį pasakoti, kas ką daro, ką kalba. Vaiko aplinka turtinama įvairiais rašikliais, sudaroma galimybė pažinti kompiuterį, interaktyvią lentą. Skatinama keverzonėmis užrašyti savo vardą, pavardę, norus, pasirašinėti po dailės darbeliais. Aplinkoje ieškoma ir atkreipiamas dėmesys į žodžius, kuriuose yra vaiko vardo, tėčio, mamos raidė.

Skaitymas

Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta kai kurių aplinkoje matomų žodžių prasmę. Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų bruožus. Rašymas

Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.). Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis.

Grupėje kuriama kuo įvairesnė raidžių aplinka. Skaitomi tekstukai, kuriuose žaidžiama su kalbos garsais, kurie atspindi vaiko pažįstamas raides. Nuolat atkreipiamas vaiko dėmesys į aplinkoje esančius užrašus, simbolius, reklaminius užrašus ir pan. Skatinama vaiką pavadinti savo sukurtas knygeles, nupieštus piešinius, atliktus darbelius, nusakyti veikėjų, daiktų, veiksmų savybes būdvardžiais, veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais, dalyviais, prieveiksmiais. Skatinama vaikus kurti rankų darbo knygeles su paslaptingomis durelėmis, langeliais, uždengtais paveikslėliais ir kt., sugalvoti rankų darbo knygelėms pavadinimus, tekstukus. Praturtinant vaiko aplinką skirtingo turinio spaudiniais, skatinama savarankiškai kurti skelbimus, sveikinimus, kvietimus. Skatinama vaiką įvairioje veikloje kopijuoti atskiras raides, žodžius. Skatinama rašyti savo vardą įvairiais rašikliais, kompiuteriu. Skatinama vaiką savo veikloje skaitytas pasakas atvaizduoti įvairiomis schemomis, grafikais, juos komentuoti. Skatinama vaiką pasirašyti savo piešinius, darbelius pirmąja vardo raide, visu vardu, pavarde.

Skaitymas

Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį kaip atskirų raidžių junginį. Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimus.

Rašymas

Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Supranta rašymo tikslus.

Grupės knygų kampelis pildomas įvairių žanrų knygomis, žurnalais. Kartu su vaikais skaitomos knygos, kalbamasi apie skaitomo teksto veiksmą, kokie įvykiai aprašyti. Skaitant knygeles, atkreipiamas vaiko dėmesys į atskiras raides, žodžius, teksto dėstymą įvairaus žanro knygose, vaiko vardo, jo artimųjų vardų raides. Skatinama vaiką atpažinti artimiausioje aplinkoje esančius įvairius simbolinius ženklus. Skatinama kurti žodinius tekstus, sukurtą tekstą pasiūlyti perteikti įvairiais simboliais. Skatinama vaiką kopijuoti reikiamus žodžius, raides, simbolius nuo pavyzdžių įvairiuose raidynuose, knygose, bukletuose, skrajutėse, žurnaluose, laikraščiuose, iškabose. Suteikiama galimybė atskiras raides, žodžius, simbolius ar šiaip įdomią informaciją perrašyti ar savarankiškai užrašyti kompiuteriu ar interaktyvioje lentoje, ant šviesos stalo.

10. Ugdymosi pasiekimo sritis: Aplinkos pažinimas

Pažinimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus. Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius. Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.

Aplinkoje turima žaislų, spalvotų, kontrastingo dizaino daiktų, su kuriais kūdikiai gali pradėti susipažinti, atpažinti, išbandyti. Vaikui rodomas jo atvaizdas veidrodyje. Vaikui padedama pamatyti daiktus iš skirtingų perspektyvų, pvz., iš arti ar toli, iš priekio, iš šono, tyrinėti juos visais pojūčiais (matyti spalvas, liesti skirtingus paviršius, girdėti skleidžiamą garsą). Vaikas liečiamas švelniai, saugiai imamas ant rankų. Parodoma, kad dalijamasi su kūdikiu malonumu ir atradimais.

Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė).

Vaikai skatinami išbandyti daiktus kaip įrankius, juos pavadinti. Parodoma, kaip tai daryti, įvardijama, kas daroma, taip mokant pavadinti veiksmą. Vaikai skatinami ir jiems padedama pavadinti įvairius daiktus, galvoti ir kalbėti apie tai, ką jie daro su žaislais ar daiktais. Inicijuojami klausimai apie tai, kodėl kas nors vyksta, atsitinka, atsakoma į juos. Sudaroma galimybę tyrinėti, kaip dviejų ir trijų dimensijų daiktai tinka vienas prie kito. Suteikiama proga dalyvauti prižiūrint tam tinkamus augalus, gyvūnėlius. Pratinama plautis rankas, naudotis dantų šepetuku ir pan.

Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.

Skatinama vaikus stebėti ir pavadinti augalus ir gyvūnus, esančius artimiausioje aplinkoje, patalpose ir išėjus į lauką, rodomi paveikslėliai skatinant apie juos kalbėti. Sudaroma galimybė prisidėti prižiūrint kambarinį augalą, naminį gyvūnėlį. Skatinama kalbėti apie tai, ką gyvūnėlis ėda, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Padedama vaikams, tačiau netrukdoma išsakyti savo supratimą. Mokoma savo kūno dalių pavadinimų, aptariama jų paskirtis ir priežiūra. Rodoma kiekvienam vaikui, kad juo rūpinamasi, bendraujama su kiekvieno vaiko artimaisiais.

Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba).

Sudaroma galimybė stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų (ūkio) aplinkoje, žiūrima paveikslėliai ir klausoma skaitymų apie naminius ir laukinius gyvūnus; patiems dalyvauti juos prižiūrint. Skatinama vaikus kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti. Paaiškinama, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių. Skatinama stebėti dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta. Sudaroma galimybė ne tik apie tai kalbėti, bet ir pavaizduoti piešiniu, vaidinimu, dainele, surasti paveikslus knygose ir kt. Sudaroma galimybė tyrinėti, kaip daiktai juda ir kaip juos pajudinti, pvz., pučiant, traukiant, stumiant, sukant, supant, skandinant.

Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip naudoti maistui. Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra). Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją. Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis.

Organizuojama vaikų išvykos į gamtą (gyvūnai, augalai, grybai, jų požymiai, poreikiai), muziejus (daiktai ir jų istorija), ūkius (naminių gyvūnų priežiūra, kultūrinių augalų auginimas), tėvų darbovietes (profesijos), skiriant jiems nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Grįžus padedama vaikams sudėlioti parodėlę grupėje iš rastų įdomių daiktų, gamtinės medžiagos (akmenukai, plunksnos, sėklos, lapai ir t. t.), piešinių, paveiksliukų, bukletukų ir pan. Parsineštą gamtinę medžiagą mokoma grupuoti pagal požymius. Vaikams sukuriama situacijos aiškintis (ragauti), kaip daržovės, vaisiai, uogos vartojami maistui, kuo jie naudingi, diskutuojama apie tai, kuriuos jie mėgsta ir kurių – nelabai. Vaikams suteikiama proga išbandyti techniką, kuri padeda tyrinėti judėjimą, pvz., ratai, skridiniai, magnetai, sūpynės. Skatinama domėtis šeimos tradicijomis ir apie jas kalbėti. Parodoma, kad ir darželyje laikomasi tradicijų, švenčiamos šventės. Įtraukiama visis vaikai į pasiruošimą joms, sudaromos jiems sąlygos dalyvauti, išklausomos vaikų idėjos ir padedama jas įgyvendinti, stengiamasi, kad tai būtų tikra šventė, o ne koncertinis pasirodymas.

Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą. Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir augalų naudojimą maistui. Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius. Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė. Papasakoja apie tradicines šventes. Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus. Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas.

Sudaroma vaikams galimybes pažinti gamtinę ir socialinę aplinką stebint artimiausius objektus, t. y. kraštovaizdžius, augalus, gyvūnus, statinius, paminklus ir kt. Organizuojamos netolimos išvykos. Pagal galimybes keliaujama pėsčiomis ir autobusais. Kartu su vaikais atliekama nesudėtingi bandymai, pvz., tirpinti medžiagas, daiginti sėklas, išardyti nebereikalingus prietaisus ir pan. Siūloma vaikams tyrinėti žemėlapius, gaublį. Supažindinama su giminės medžiu. Ekskursijos į tėvelių darbovietes. Kviečiama tėvelius papasakoti apie savo profesiją. Turimas grupėje kampelis su Lietuvos atributika. Pagal galimybes supažindinami vaikai su senoviniais rakandais, leidžiama juos išbandyti, lyginti juos su dabartine technika. Švenčiama tradicinės šventės. Naudojami vaizdo įrašai apie Respublikoje švenčiamas tradicines šventes (pvz., Užgavėnės Rumšiškėse, žirgų lenktynės Dusetose ir kt.) fotoalbumai apie gamtą, kalbama apie tai, ką juose pamatė. Skiriama užduotėlės vaikui stebėti žvaigždes žiemos rytą, einant į darželį ir pasakoti. Stebima su vaikais įvairūs gamtos reiškiniai. Supažindinama su atliekų panaudojimo galimybėmis ir siūloma daryti įvairius darbelius iš jų. Siūloma stalo žaidimų, įvairių loto.

11. Ugdymosi pasiekimo sritis: Skaičiavimas ir matavimas

Pažinimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Skaičiavimas

Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne).

Matavimas

Susidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja. Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.

Žaidimo metu kalbinama vaiką, vartojant žodžius „yra“, „nėra“, „dar“, „taip“, „ne“, juos palydima atitinkamais gestais, mimika (pvz., pritariant – palinksima galva, nusišypsoma, nepritariant – papurtoma galvą, susiraukiama). Žaidžiama ties patys žaidimai su skirtingų spalvų, dydžių, formų daiktais: priartinama – nutolinama, paslėpiama – parodoma, sugretinama. Įvardijant daikto spalvą, dydį, formą, daroma pauzės, vis pakartojama žodžius, jei norima, kad vaikas juos įsidėmėtų.

Skaičiavimas

Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų). Matavimas

Žaisdamas

stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.

Klausoma ir teatralizuojama žaidimus, daineles, skaičiuotes, pasakėles, eilėraštukus ar žaisti žaidimus, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojama, randama dar ir dar... (pvz., eilėraštukai „Mano batai buvo du“, „Du gaideliai“, kopūsto lapų lupimas po vieną ir kt.). Sukuriama aplinka, kurioje vaikas galėtų vartyti tas pačias knygeles kietais viršeliais, nevaržomai ardyti ir surinkti daiktus, tyrinėti jų dydžių santykius, visaip eksperimentuoti su spalvomis, dydžiais ir formomis, įvairiai judėti. Domimasi vaiko veikla, jį kalbinant. Darant pauzes, pakartojant žodžius, judesius, skatinama vaiką juos įsidėmėti.

Skaičiavimas

Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę.

Matavimas

Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat, ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.

Duodama vienodo dydžio ir formos daiktų ir mokoma paimti vieną (du) daiktus, padalyti daiktus po vieną (pvz., kitiems vaikams), sudėlioti juos į dvi, tris krūveles. Klausiama, kurioje iš dviejų grupių yra vienas daiktas ir kur jų yra daug ir pan. Teatralizuojama daineles, pasakas, žaidžiama žaidimus, kuriuose kas nors paeiliui daroma, rikiuojama (pvz., pasaka „Ropė“, lietuvių liaudies daina „Išėjo tėvelis į mišką“). Vartoma knygelės, kuriose pavaizduoti objektai leidžia samprotauti apie dydžius, formas, spalvas. Skatinama vaiką pakartoti paveikslėliuose pavaizduotų objektų dydį, formą, spalvą nusakančius žodžius. Sudaroma galimybės rūšiuoti daiktus. Leidžiama eksperimentuoti su įvairių formų ir dydžių daiktais, kaladėlėmis, kai iš jų norima pastatyti kuo aukštesnį bokštą, nutiesti ilgesnį kelią ir pan.

Skaičiavimas

Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...).

Matavimas

Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno puses, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) vartoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius

Naudojami paveikslėliai, kuriuose pavaizduoti 1–3 daiktai ar dvi trys ( po 1–3 daiktus) daiktų grupės. Atkreipiama dėmesį, koks daiktų skaičius grupėje, klausiama „Kiek?“ „Ar daiktų yra po lygiai?“ ir pan. Žaidžiama su vaiku domino. Teatralizuojama daineles, pasakas, kuriose veikėjai ką nors dalijasi. Mokoma apibūdinti erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant tokius palyginimus kaip: „panašus į Rubiko kubą“, „apvalus kaip kamuolys“, „tokios pat formos kaip skardinė“ ir pan. Formuojamas supratimą, kad figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio. Leidžiama vaikui manipuliuoti daiktais, stebėti kitus, kaip jie komponuoja įvairius daiktus, eksperimentuoti. Pasiūloma žaisti lego. Prašoma palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, masę, storį, plotį ir t. t., juos dedant vieną prie kito, kilnojant. Formuojamas supratimą, kad daikto (pvz., virvutės) ilgis, masė nesikeičia, daiktą (virvutę) suraičius ar sulenkus. Žaidžiami judrūs žaidimai, kur reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu. Kalbamasi apie tai, ką vaikas kasdien daro ryte, dieną, vakare, naktį. Vaikščiojant, žaidžiant gamtoje, atkreipiamas dėmesys į metų laikams būdingus požymius.

Skaičiavimas

Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti klausimus: „Kiek iš viso?“ „Kiek daugiau?“ „Kiek mažiau?“ Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Pratęsdamas pasikartojančių daiktų (elementų) seką, nebūtinai laikosi tos pačios sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus (elementus) pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius. Matavimas

Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan. Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj.

Prieš pradedant žaisti stalo žaidimą, paklausiama vaikų, ar visi žaidėjai paėmė reikiamą kortelių skaičių. Skatinama vaikus ne veiksmu, o žodžiu pasakyti, kaip turėtų pasielgti ne tokį kortelių skaičių paėmęs žaidėjas, vartojant tokius posakius, kaip „atiduok man“, „paimk iš manęs“, „padėk į šoną“, „paimk dar“ ir pan. Pasiūloma vaikui dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingi judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka (pvz., žaidimai „Trečias bėga“, „Daryk taip, kaip Jonelis daro“; žaidimas, kai nutilus muzikai ar suplojus kaskart pasakoma, kaip kitaip vaikai turi pasielgti: susigrupuoti – sustoti po du, susėsti į du ratukus, parodyti 4 pirštukus ir pan.). Kalbamasi su vaikais apie tai, kiek veikėjų buvo pasakoje, kokia buvo įvykių pasakoje eilė, ką darė pirmasis, antrasis ir t. t. veikėjai (pvz., pasaka „Trys paršiukai“, „Mergaitė ir lokys“, „Pagrandukas“). Žaidžiama stalo žaidimus. Karpoma, paišoma, spalvinama trikampius, stačiakampius. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kuriamos aplikacijos, ornamentai, šventinė atributika, įvairūs daiktai, kuriais galima papuošti aplinką. Skatinama vaiką naudoti sąlyginį matą (trečią daiktą) daiktų dydžiams palyginti (pvz., matuoti pėdomis, žingsniais). Kaupiamas tvermės dėsniui suvokti reikalingas patyrimas (pvz., plastilino gabaliukui suteikti vis kitą formą). Kartu skaitomos knygelės, „rašomi“ laiškai. Žaidžiami judrūs žaidimai, kuriuose vaikams tenka vartoti vietą ir padėtį nusakančius įvairius žodžius. Domimasi, ką vaikai veikė vakar, kalbamasi apie tai, kas bus rytoj. Žaidžiami žaidimai, padedantys suvokti laiko trukmę.

Skaičiavimas

Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais.

Matavimas

Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu).

Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.). Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę – į dešinę, aukščiau – žemiau, virš – po; šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, prieš, tarp, viduje, išorėje ir kt. Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).

Skatinamas vaiko noras sužinoti, pažinti, kuo daugiau išmokti. Leidžiama pasirinkti vaikui įdomius ir suprantamus stalo žaidimus, dalomąją medžiagą, taip pat veiklą, kurioje dalyvaudamas jis galėtų lavinti savo mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius, formuotis svarbius tolimesniam matematikos mokymuisi vaizdinius. Skatinama vaiką aiškinti kitiems savo mintis, idėjas apie atliekamus skaičiavimus. Kalbėdamas vaikas geriau pajunta skirtumą tarp to, ką jis mano, ir to, ką jis sako (tai labai svarbu vystantis vaiko mąstymui). Mokoma vaiką kuo įvairesnėse aplinkose pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus ir pasiūloma kuo įvairesnės veiklos, kuria vaikas galėtų išbandyti matytus ir paties sugalvotus sekų sudarymo būdus. Skatinama vaiką aplinkoje ieškoti daiktų ir jų dalių, savo forma primenančių pažįstamas, matytas geometrines figūras. Matuojama pėdomis, sprindžiais, piršto storiu, lazdele ir pan. Pasiūloma veiklą, formuojanti supratimą apie tvermės dėsnį (pvz., sudaroma sąlygos eksperimentuojant atrasti, kad toks pat medžiagos ar produkto kiekis gali būti supakuotas skirtingų formų pakuotėse). Sudaromos sąlygos atrasti, kad skirtingos formos daiktai gali būti tos pačios talpos ar masės. Siūloma žaidimus, veiklą, kurioje dalyvaudamas vaikas įgytų supratimą apie ilgio, tūrio, masės matavimo priemones ir būdus. Formuojamas ir plėtojamas vaiko žodynas, reikalingas dalinantis idėjomis apie daiktų dydžių santykius („šiek tiek didesnis“, „truputį mažesnis“, „didžiausias“, „mažiausias“ ir kt.). Pasiūloma veiklą, kurioje aktyviai dalyvaudamas vaikas galėtų plėsti žodyną, reikalingą judėjimo krypčiai, daiktų vietai nusakyti. Žaidžiami žaidimai su smėlio laikrodžiu, žadintuvu. Atkreipiamas vaiko dėmesys į tai, ką galima nuveikti per minutę, 10 minučių, dieną, savaitę. Skatinama dažniau vartoti savaitės dienų pavadinimus. Kalbamasi apie metų laikų kaitą, įvairių metų laiku atliekamus darbus.

12. Ugdymosi pasiekimo sritis: Meninė raiška

Meninė, komunikavimo kompetencijos

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Muzika, šokis

Reaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingą mimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamas arba pradėdamas judėti, krykštaudamas, judėdamas, žaisdamas balso intonacijomis, garsais.

Žaidinimai ir vaidyba

Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu.

Vizualinė raiška

Storu pieštuku, teptuku, kreidele baksnoja, brauko, tepinėja, spaudinėja palikdamas pėdsakus (taškus, įvairių krypčių linijų brėžius, dėmes). Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas apžiūrinėja, ragauja, varto

Dainuojama trumpas, vaiko pasauliui artimas dainas, lopšines vaikui ir su vaiku. Žaidinama, supama, kutenama, myluojama, jodinama, linksminama vaiką specialiai šiems tikslams skirtais žaidimais ir liaudies dainelėmis. Išraiškingai ir džiugiai bendraujama su vaiku, siekiant sukelti jam teigiamas emocijas. Į vaiko skleidžiamus garsus atsakoma balsu, perteikiant įvairias vokalines galimybes, o judesius atkartojama, palaukiant, kol vaikas atsakys judesiu. Taip skatinamos pirmosios vaiko kūrybinės iniciatyvos. Vaikas nešiojamas, ritmingai sūpuojamas, kilnojamas, judinama jo rankas ir kojas. Vaikui pradėjus kaip nors intonuoti, veikti, bandoma jam pritarti, veikiama kartu. Drąsinama vaiką rodyti iniciatyvą, veikti, tyrinėti. Žaidžiama su žaislu ir be jo, kalbamasi įvairiomis emocingomis intonacijomis. Teigiamas emocijas reiškiama kiek pabrėžtinai, kad vaikas įsimintų. Žadinimus, pokštavimus kartojama keletą kartų. Sudaromos sąlygos vaikams pamatyti žaismingą, elementarių pasikartojančių veiksmų suaugusiojo piešimą, lipdymą, kad vaikas pats panorėtų išbandyti vienokius ar kitokius veiksmus. Pasiūloma vaikui saugių, geros kokybės, minkštų, ryškių dailės priemonių ir medžiagų, kad jomis ką nors veikdamas patirtų džiaugsmą

Muzika, šokis

Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų– trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu.

Žaidinimai ir vaidyba

Žaidžiant sūpavimo, kukavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žaidinimus mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina).

Vizualinė raiška

Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūkčioja, krykštauja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštais dažais, minkšta tešla) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį. Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones, intuityviai atranda skirtingus veikimo su jomis būdus (brauko pirštais, varvina dažus, maigo tešlą).

Su vaikais klausomasi įvairių stilių muzikos (etninės, klasikinės, džiazo, roko ir kt.) bei sudaroma muzikinį aplinka, kurioje vaikas galėtų išgirsti įvairius aplinkinio pasaulio garsus. Dainuojama su vaiku trumpas, nesudėtingas, pasikartojančio teksto daineles, niūniuojama, kalbama vieno aukščio tonu atskirus garsus ar žodžius. Parenkamos įvairios melodijos ir garsai, skatinantys vaikus judėti – klasikinės, gamtos garsai (lietaus, jūros, upelio čiurlenimo, paukščių balsų, ugnies traškėjimo), tyla. Judant su vaikais išgaunama kūno perkusijos garsai (plekšnojant per šlaunis, pilvą, skruostus, barbenant pirštais į grindis ar kt.). Suteikiama vaikams pakankamai laiko tyrinėti įvairius judesius, žaidinama juos, naudojant plaštakų, galvos judesius, kykavimus. Sudaromos galimybės kartu su vaiku groti vaikiškais skambančiais žaislais, barškučiais, parūpinama medinių, plastmasinių žaislų, su kuriais vaikas galėtų veikti. Žaidžiant su vaikais reiškiama savo jausmus, norus, rodoma judesius ir veiksmus („Viru viru košę“, „Eisim eisim į turgelį“). Kalbama maloniomis, linksmomis intonacijomis, skatinama mėgdžioti veiksmus ir intonacijas. Vedžiojant žaislą, kartoninę figūrėlę, parodoma, kaip galima veikti, skatinama vaiką pamėgdžioti ir atrasti savų veikimo būdų. Kartojama tuos pačius veiksmus, žodžius, balso intonacijas. Matant, kad vaikas nori tęsti veiklą, pasiūloma pasirinkti kitą popieriaus lapą, jau pažįstamų arba naujų piešimo priemonių bei medžiagos. Vaiko veiklai skiriama daug dėmesio, pritariama žvilgsniu, šypsena, pagiriama, pasidžiaugiama pasiekimais. Sudaromos galimybės žaisti, tepinėti dažais, paišelioti, dėti spaudus kempinėle (pvz., atsisėdus prie stalo ar ant grindų, stovint prie mažo molberto ar dažant kartoninio namelio sienas), ant įvairaus dydžio, ilgio, formos ar spalvos, paviršiaus popieriaus, daiktų (pvz., ant slidaus plastiko ir šiurkštaus akmens).

Muzika

Emocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius kūrinius) – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan. Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka). Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu. Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instrumentais ir daiktais.

Šokis

Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. Šoka spontaniškai kurdamas dviejų–trijų natūralių judesių (eina, pritūpia, pasisuka ir kt.) seką.

Žaidimai ir vaidyba

Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias emocijas.

Vizualinė raiška

Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo jomis būdus. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu.

Klausoma su vaikais dainelių apie paukščius, žvėris, gamtos reiškinius ar trumpų instrumentinės muzikos kūrinėlių. Dainuojama su vaikais įvairaus turinio dainas, imituojant jų tekstą judesiais. Žaidžiama muzikinius žaidimus, einama ratelius, tekstą imituojant judesiais. Skatinama judėti pagal muziką einant, bėgant, apsisukant. Aprūpinama vaikus nesudėtingais vaikiškais muzikos instrumentais (ritminėmis lazdelėmis, būgneliais, barškučiais, varpeliais, mediniais šaukštais ir kt.), daiktais ir kartu su vaikais grojama ritminiais muzikos instrumentais, klausomasi jų skleidžiamų garsų. Tyrinėjama instrumentų ir daiktų garsines galimybes, duodant vaikams laiko tyrinėti. Sudaromos sąlygos ir skatinama vaikus kurti, dainuojant apie tai, ką jie veikia, žaidžia, mato, girdi. Visas šokio veiklos rūšis stengiamasi atlikti kartu su vaikais tyrinėjant įvairius judesius, kartais atiduodant iniciatyvą vaikams ir kartojant jų atliekamus judesius. Vengiama prašyti, kad vaikai kartotų jiems rodomus judesius. Skatinama vaikus šokti tyloje, kad atsiskleistų jų ritmo suvokimas. Sudaromos sąlygos judesių sekas atlikti pagal įvairią muziką (greitą, lėtą). Kviečiama vaikus, kurie norėtų parodyti sujungtas judesių sekas grupės draugams, aptariama jų pasirodymą, išryškinant teigiamas puses. Tokios šokėjo-žiūrovo situacijos padeda vaikams vėliau įveikti scenos baimę. Parūpinama įvairių žaislų, leidžiama jais naudotis. Gėrimasi vaikų žaidimu. Žaidžiant drauge, reiškiama įvairios emocijos, skatinama vaikus pasakoti, ką jie daro: važiuodami mašina linksmai kalba, pasakoja, ką mato, kur važiuoja, kas atsitinka. Skatinama vaikus įsijausti į veikėjus, siužetą: pabūti kaip aguonėlės, augti drąsiai, linksmai, gražiai. Rodoma vaikams veiksmus ir leidžiama improvizuoti, reikšti tokias emocijas, kokios tuo metu kyla. Skatinama pasakoti apie savo piešinį. Nestabdoma vaiko, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, vaizduoti tai, ką nupiešė. Tai padės vaikui suprasti, kad savo sumanymą galima įkūnyti piešinyje. Stebima vaiko raiškos procesą, paprašoma papasakoti apie savo piešinį ar lipdinį, stengiamasi suprasti, kaip vaikas reiškia savo potyrius ir emocijas, kokią paramą ir pagalbą reikėtų teikti, kad vaikas pajustų džiaugsmą ir pasitenkinimą. Svarbu, kad jo darbelis būtų matomas, juo pasidžiaugta. Pasiūloma eksperimentuoti įvairesnėmis priemonėmis ir medžiagomis (pvz., su spalvų palete, vilnos kamuoliuku, skirtu spaudams dėti, šlapiu popieriumi ir kt.). Kalbama apie tai, ką vaikas daro, skatinama išbandyti kitus būdus.

Muzika

Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams.

Šokis

Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų– keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius.

Žaidimai ir vaidyba

Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas.

Vizualinė raiška

Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta”. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.

Klausomasi su vaikais muzikos kūrinių, gamtos garsų ir juos tyrinėjama pasikalbant, pasakojant, aptariant. Dainuojama su vaikais trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono liaudies bei originalios kūrybos dainas, jas imituojama judesiais. Sudaroma galimybę vaikams žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius atliekant nesudėtingus judesius – eiti, bėgti rateliu, suktis po vieną ir už parankių, mojuoti, ploti ir t. t. Pasirūpinama, kad vaikams netrūktų įvairių vaikiškų muzikos instrumentų groti bei jų garsams tyrinėti. Padedant tėvams, atnešama į grupę įvairių medžiagų iš gamtos (pvz., akmenukų, kankorėžių, gilių, šakelių ir kt.) ar buities atliekų daiktų (pvz., tuščių buteliukų, dėžučių, ričių, tūtelių ir kt.) ir kartu su vaikais pasigaminama namų darbo muzikos instrumentų. Skatinama vaikus improvizuoti, kurti balsu ir judesiais melodinius motyvus savo vardui, žodžiams. Pastebima ir įvertinama vaikų bandymus kurti savo dainas, ritmus, melodijas, pasiūloma spontaniškai kurti patiems. Drauge su vaikais žaidžiama vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, skatinama juos interpretuoti, t. y. sugalvoti savo judesių vietoj žinomų. Kuriantį vaiką skatinama naudoti natūralius, su jokiu šokio žanru nesusijusius judesius. Šokdamas vaikas perteikia istoriją, tačiau iš esmės jis tyrinėja šokio elementus – erdvę (aukštyn, žemyn, pirmyn, atgal), tempą (greitai, lėtai), ritmą, energiją (kampuotai, plaukiančiai, didelis, mažas judesys). Parūpinama žaidimams tikrų daiktų: virtuvės, kirpyklos, statybų reikmenų. Parodoma, kur yra ir kaip galima žaisti su stalo teatro pirštininėmis lėlėmis. Paskatinama aprengti lėles savo sumanytais veikėjais, kurti situacijas pagal girdėtas pasakas, matytus filmukus. Pamačius aktorių parodytą spektaklį darželyje, siūloma vaikams patiems pažaisti teatrą. Drauge su vaiku einama ratelius, parodoma judesių, veiksmų, paaiškinama, kas jais vaizduojama, skatinama juos kartoti laisvai, savaip. Nekoreguojama vaiko emocinės raiškos (nereikalaujama iš vaiko tam tikros emocinės išraiškos). Nelyginama vaiko išraiškos su kito vaiko ar vaikų. Džiaugiamasi kiekvieno vaiko pastangomis, atradimais. Mokoma pabaigus žaisti nusilenkti. Laikomasi nuostatos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas kurdamas mokosi. Vaikas pats atras kūrybos ir vaizdavimo ypatumus veikdamas taip, kaip nori, kaip jam patinka. Pedagogas turtina vaiko patirtį, gausina įspūdžių ir emocijų, stebi vaiko raišką ir kūrybą, padedama realizuoti idėjas ir sumanymus, aprūpinama priemonėmis ir medžiagomis, stiprinama vaiko pasitikėjimą, palankiai vertinama kūrybos savitumą, išradingumą, įdėtas pastangas ir kt. Skatinama žaismingai eksperimentuoti linijomis, spalvomis, formomis. Padedama vaikams suprasti, kad iš įvairių medžiagų, buities ir gamybos atliekų galima sukurti originalių, gražių darbelių.

Muzika

Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti, kvėpuoti. Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus. Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms.

Šokis

Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprastasis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius. Šoka improvizuotai kurdamas penkių–šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus). Vaidyba

Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą, darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką.

Vizualinė raiška

Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti. Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteryje).

Sudaromos sąlygos vaikams klausytis ne tik vokalinės ir instrumentinės muzikos įrašų, bet ir gyvos muzikos, pakviečiant į darželį profesionalius muzikantus. Skatinama vaikus išsakyti savo nuomonę po matyto koncerto, muzikinio spektaklio, pramogas ar vakaronės. Dainuojama su vaikais vienbalses ir dialogines dainas. Skatinama dainuoti individualiai išmėginant, kaip skamba balsas grupėje, salėje, lauke ir kitur. Skatinama dainuoti atliekant įvairius darbus (pvz., piešiant, stebint augalus, gyvūnus, einant pasivaikščioti ir t. t.). Pasirūpinama, kad vaikams netrūktų muzikos instrumentų, žaislų, buities daiktų, savo gamybos instrumentų, su kuriais jie galėtų groti, pritarti dainoms, šokiams, muzikiniams žaidimams. Kartu su vaikais apžiūrima įvairius instrumentus, juos išmėginama, pasigaminama savo instrumentų ir tyrinėjam jų skambėjimo galimybes, tembrus. Drauge su vaikais kuriama ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms balsu ar muzikos instrumentu. Paskatinama vaikus kurti judesius rateliui, žaidimui. Pasidžiaugiama, pagiriama vaikus už jų originalumą, drąsą, norą kurti. Drauge su vaikais šokama paprastus savo forma, t. y. sukamuosius ratelius. Vaikų sugalvotas judesių sekas rodoma visiems ir klausiama vaikų, ką jie matė. Padedama vaikams sieti pamatytą personažą su atliekamais judesiais, vartoti frazes. Pasekus ar paskaičius pasaką, pažiūrėjus vaidinimą, paskatinama patiems vaidinti. Parodoma, kaip galima judėti ir kalbėti-intonuoti pagal tipiškus veikėjo bruožus, tempo ritmą. Klausiama, kaip galėtų judėti ir kalbėti-intonuoti fantastinis veikėjas. Stebima vaikų vaidinimus stengiantis suprasti, palankiai vertinti. Parodoma, kaip galima keisti kostiumus, dekoracijas. Drauge žaidžiama muzikinius žaidimus ir ratelius, parodoma ir skatinama laisvai, savaip kartoti veiksmus. Aiškinant siužetą, padaroma pauzės, kad vaikas galėtų sutelkti mintis, sumanymus ir pagal juos veikti. Pasidžiaugiama vaiko sukurtais veiksmais, jų emocionalumu, išraiškingumu. Įtraukiama vaiką į dekoracijų, kostiumų kūrimą ir išdėstymą. Klausiama jo nuomonės, atsižvelgiama į sumanymus. Turtinama vaiko patirtį, gausinama įspūdžius, skatinama tyrinėti artimiausią aplinką, dalyvauti renginiuose, stebėti meno kūrinius, žmonių ir gyvūnų gyvenimą, klausyti istorijų bei patiems jas pasakoti ir kt. Pradedant vaizduoti žmogaus judesius, tyrinėjama kūno galimybes (gali lankstytis, šokinėti, suktis), stebėti kitų judesius (šokėjų, sportininkų), patiems išbandoma įvairius judesius ir pozas. Kalbamasi su vaiku apie jo kūrinėlį, diskutuojama, ką, kodėl ir kaip jis pavaizdavo. Ką ir kodėl norėjo išreikšti, kodėl pasirinko tokias priemones ir kt. Aiškinamasi, ką jis dar norėtų papasakoti, sukurti. Gėrimasi jo sumanymais, pagiriama už išradingumą ir kt. Drąsinama kurti smulkesnių detalių, gamtinės medžiagos, mozaikas, mandalas, juostas, kilimėlius, dėlioti vaisių ir daržovių mozaikas. Skiriama pakankamai laiko, kad vaikai galėtų pasinerti į sumanymų realizavimo procesą, veikti kūrybingoje aplinkoje. Numatoma vaikų kūrybingumą skatinančių meno projektų Sudaromos sąlygos kurti, reikšti savo potyrius, įspūdžius neįprastomis sąlygomis ir priemonėmis. Padedama vaikui išsaugoti kompiuterine grafika sukurtus vaizdus, skatinama apie juos pasakoti, sugalvoti pavadinimus.

Muzika

Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydami į savo ir draugų dainavimą. Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2– 3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir baigti kūrinėlį. Improvizuodamas balsu muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui. Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžio muzikai. Šokis Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai – žemai) ir laiko (greitai – lėtai) elementus. Vaidyba Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus ir ratelius, perteikia veikėjo mintis, emocijas. Vizualinė raiška Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.

Sudaromos vaikams sąlygos klausytis įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos. Klausytis tylos, triukšmo, lyginti jų skirtumus. Dainuojama su vaikais įvairaus turinio dainas ir skatinama juos dainuoti visur, kur įmanoma: grupėje, lauke, dirbant, bendraujant, žaidžiant. Pamokoma vaikus dvibalsio dainavimo, dainuojant trumputes daineles kanonu. Pasirūpinama, kad grupėje vaikai turėtų muzikos instrumentų, spalvotų natų„ muzikos įrašų, klausymosi aparatūrą, video įrašų apie žymius muzikantus ir jų muzikavimą. Grojama kartu ir paskatinama vaikus groti melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais muzikines pjeses, solo ir orkestre, išsirinkti dirigentą, kuris diriguotų orkestrui. Pamokoma vaikus sekti dirigento judesius, kad jie kartu galėtų pradėti ir baigti kūrinėlį. Žaidžiama su vaikais kompozitorius, skatinant kurti melodijas tekstams, knygų iliustracijoms, paveikslams, trumpoms pasakėlėms. Mokoma dalį teksto dainuoti, dalį kalbėti, pratinantis dainuoti „kaip operetėje“. Su vaikais žaidžiama muzikinius dialogus, vietoje kalbos dainuojant. Improvizuoti, kurti judesius kontrastingo pobūdžio muzikai, dainoms, šokiams. Atliekama, parenkama nesudėtingos struktūros folklorinius žaidimus, ratelius. Naudojama ir kitų tautų folklorinę medžiagą, ypač jei grupėje yra vaikų iš mišrių šeimų. Jei renkamasi autorinius (profesionalių choreografų ar auklėtojų) sukurtus šokius. Siūloma vaikams stebėti gamtą gyvai, ieškoti idėjų kuriant savo judesių sekas. Skatinama vaikus žaisti – vaidinti trumpas improvizacijas pagal literatūrinius, muzikinius, pačių vaikų išgalvotus siužetus. Reikalui esant, pasiūloma savo idėjų, tačiau palaikoma vaiko iniciatyva. Pasiūloma naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, parodyti, kaip tie patys daiktai gali būti panaudoti įvairiems tikslams. Padedama matomoje vietoje. Žaidžiama muzikinius žaidimus ir einama ratelius, sudaroma sąlygas vaikams išgyventi pasitenkinimą, reikšti savo norus ir jausmus pagal skirtingas to paties siužeto situacijas. Suteikiama galimybę pamatyti tautodailės, taikomosios dekoratyvinės ir vaizduojamosios dailės, šiuolaikinio meno (instaliacijų, abstrakčių skulptūrų, fotografijų ir kt.) kūrinius, menininkų kūrybos procesą artimoje aplinkoje, parodose, muziejuose, tradicinėse šventėse. Ugdoma vaiko vaizduotė, skatinant įsižiūrėti bei apibūdinti, kokia gali būti ir ką gali „kalbėti“ linija (ji gali būti rami, aštri, virpanti, gali šokinėti, suktis, gali tyliai ir garsiai skambėti, gali pasakyti apie skirtingus kvapus – rožės ar česnako), spalva gali skleisti šilumą ar šaltį, ant popieriaus išpūtinėtų į šonus dažų dėmė gali priminti skrendantį paukštį ir pan. Palaikoma unikalų vaiko gebėjimą vaizdu išreikšti jutiminę patirtį (garsų, kvapų, skonio ir kt.). Suteikiama galimybę vaikams kurti ornamentus, vaizdus, dekoruoti audinius, daiktus grafiniais ženklais ir simboliais (skaičiais, raidėmis). Paskatinama sukurti savo inicialais išgražintą asmeninę kortelę, atviruką, paveikslėlį. Eksperimentuojama ir atidžiau įsižiūrima į įvairių medžiagų ir technikų teikiamas galimybes. Padaroma vaikams patikusių fragmentų atspaudus. Sudaroma galimybę netikėčiausiais būdais pažinti dailės medžiagų galimybes, atliekant eksperimentą. Padrąsinami vaikai įvairiapusei kūrybinei raiškai, naudojant kompiuterį, fotoaparatą, multimediją kūrybai, skaitmeninėmis priemonėmis (programomis Paint, Paintbrush, Corel, Photoshop ir kt.). Kaupiama elektroninius arba popierinius vaikų kūrybos albumus (kompiuterinius piešinius, sukurtų kompozicijų nuotraukas ir kt.)

13. Ugdymosi pasiekimo sritis: Estetinis suvokimas

Meninė kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekia paliesti rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius.

Kuriama muzikinė aplinka, kurioje vaikas turėtų galimybę klausytis įvairių garsų ir malonių, švelnių melodijų, atliekamų balsu ar muzikos instrumentais. Emocionaliai kalbama, žaidinama, bendraujama, kad vaikas girdėtų intonacijomis ir jaustų veiksmais reiškiamas emocijas. Suteikiama vaikui galimybė sureaguoti savo tempu, t. y. palaukiama tiek laiko, kiek reikia vaikui, o ne kiek atrodo tinkama auklėtojui. Būnama šalia vaiko, kartu su juo džiūgaujama, padrąsinama jo bandymus, pamokoma, kaip paimti ir rankoje išlaikyti piešimo priemonę. Kuriama jaukią, gražią aplinką, kurioje vaikų akių lygyje būtų išdėstyti gražūs daiktai, vaikams prieinami žaislai, paveikslėliai, nuotraukos.

Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka

Dainuojama vaikui, klausomasi įvairios nuotaikos dainų, kontrastingos nuotaikos muzikos kūrinių, skatinama teigiamas, džiugias emocijas ir slopinama neigiamų emocijų proveržiai. Leidžiama vaikams stebėti šokį gulint ar sėdint ant grindų, kad jie galėtų keisti pozą ir laisvai kūnu reaguoti į stebimo šokio sukeliamus įspūdžius. Kartu su vaiku žaidžiama ir išraiškingai rodoma, kaip galima veikti, tarytum žaislas ar stalo teatro lėlė būtų gyva. Gąsdinimo, pasibaisėjimo emocijas reiškiama sąlygiškomis mimikomis ir intonacijomis, leidžiant vaikams pajusti ir suprasti, kad taip elgiamasi ne iš tikrųjų, o tyčia. Išdėliojama piešinius vaikui matomoje vietoje, kad jis galėtų prieiti ir vėl į juos pasižiūrėti. Pagiriama, pasikalbama apie jo kūrinėlį. Suteikiama vaikui galimybę pažinti ir išbandyti įvairias dailės medžiagas ir priemones. Sudaromos galimybės vaikui matyti gražius gamtos, aplinkos vaizdus, spalvingas knygeles, dailės kūrinius.

Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga. Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.

Duodama klausytis įvairios nuotaikos muzikos kūrinių, kad vaikas juos įsimintų ir vėliau juos kartu aptariama. Pažiūrėjus drauge šokį, užduodama mąstymą skatinančius klausimus. Kartu su vaikais žiūrima lėlių ir dramos vaidinimus, klausomasi jų įrašų. Užduodant klausimus skatinama atpažinti vaizduojamą pasaką. Skatinama pasakoti apie savo ar kitų piešinį, aplinkoje pamatytus paveikslus ar knygelių iliustracijas. Nestabdoma vaiko, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, ką nors vaizduoti judesiais, tai padės vaikui turtinti vaizduotę ir skatinti kūrybinės saviraiškos poreikį. Džiuginama vaikus ir padedama jiems kaupti muzikinius įspūdžius, skatinama atidžiai klausytis muzikos, ja gėrėtis. Kadangi vaikai nuo gausių ryškių įspūdžių greit pavargsta, stebima trumpą vaidinimą (daug kartų tą patį). Stebima vaiką tomis akimirkomis, kai jis grožisi, džiaugiasi gamtos ir kitos aplinkos daiktais ar reiškiniais, žaislais, savo išvaizda. Tinkamu momentu jį pakalbinama, paklausiama, kas jam gražu. Pritariama vaiko komentarams, papildoma jo vertinimą kitais žodžiais. Pasidomima, ar vaikui patiko vaidinimas. Nuraminama, jei vaikas bijo, jog vilkas gali ateiti ir į jo namus.

Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką. Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę.

Sudaromos galimybės vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose. Atkreipiamas dėmesys, kai vaikas sako, kad nori gražiai ką nors daryti, palaikomas jo noras, pasidžiaugiama, pagiriama. Paprašoma vaiko pasakyti ir parodyti, kaip jis būtų ką nors daręs. Įsiklausoma į vaiko klausimus ir, jei vaikas pats nepaaiškina, prieš vaidinimą trumpai papasakojama, apie ką bus vaidinama. Atkreipiama vaiko dėmesį į pabaigą, paklausiama, kokia ji – laiminga ar liūdna? Padedama pajusti vaizdo, nuotaikų apsikeitimus keičiantis linijai, formai bei spalvai. Pasikalbama, kokius potyrius pavyko papasakoti piešiniu, naudojant vienokias ar kitokias dailės raiškos priemones, paklausiama, kaip jam gražiau. Sudaromos sąlygos klausyti, stebėti skirtingus meno kūrinius, paskatinama reikšti savo išgyvenimus, paprašoma pasakyti, kaip jaučiasi, ką pajuto. Būnama greta vaikui apžiūrinėjant meno kūrinius, daiktus, žaislus, ugdoma estetinį jautrumą – pritariama, papildoma jo išsakytas mintis. Kasdienėje veikloje kalbant su vaikais nuolat vartojama žodžius „džiaugiuosi tavo piešinėliu, puikiai atrodai, gražiai pasielgei“, kad vaikai galėtų išgirsti ir pradėti suprasti, kas yra gražu. Skatinama klausant, apžiūrint meno kūrinius kalbėti apie savo ir kitų darbelius. Kalbamasi su vaiku apie spalvas paletėje, tyrinėjama spalvų maišymosi efektus. Stebima, kad vertindami neįskaudintų vieni kitų. Dažniau atkreipiama vaikų dėmesį į tai, kas gražu, gera, nei į tai, kas kelia pasibjaurėjimą, pasipiktinimą. Padedama vaikui ugdytis pasitikėjimą savimi.

Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais. Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuodamas, šokdamas, vaidindamas, piešdamas. Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus.

Paprastai ir vaikams suprantamai atskleidžiamas muzikos kūrinių grožis. Skatinama vaikus savo žaidimuose vaidinti muzikantus, šokėjus, dainininkus, vaizduojant, kad jie yra scenoje, dainuoja su mikrofonu ar groja muzikos instrumentu. Kartu su vaikais žiūrima lėlių ir dramos vaidinimus, klausomasi vaidinimų įrašų, žiūrima animacinius filmukus. Sudaromos sąlygos vaikams dalyvauti ar stebėti įvairius muzikinius, vaidybinius renginius. Skatinama stebėti menininkų kūrybos procesą bei patiems kartu kurti, nes estetinį suvokimą ir jautrumą vaikas geriausiai ugdosi veikdamas, kurdamas, apie tai kalbėdamas, aiškindamas. Sudominama vaikus patrauklia ir malonia veikla paties auklėtojų ir kitų kūrybos pavyzdžiais. Išklausoma vaiko ir pačiam pasakojama apie savo kūrybinius sumanymus. Diskutuojama, ką dailininkas norėjo pasakyti. Gamta yra pats stipriausias estetinio ugdymo šaltinis, todėl skatinama vaikus įvairiausiais būdais pamatyti, pajusti kasdien atsiveriantį vis naują grožį. Nuolat ugdoma vaikų estetinį skonį, atkreipiant dėmesį į kasdien vaiko aplinkoje esančius daiktus, drabužių puošybą, kitų bei pačių vaikų sukurtą tvarkingą ir gražią aplinką. Skatinama vaikus domėtis muzika ir jos išraiškos priemonėmis, aptariama turinį, nuotaiką ir muzikos instrumentų tembrus. Sugalvojama įvairių būdų, kaip padėti vaikui suvokti ir papasakoti matyto kūrinio siužetą: žiūrėti pasakojimo video įrašą, klausyti ausinėmis audio įrašo, pasakoti draugui „telefonu“ ir kt. Kartu su vaikais žiūrima lėlių ir dramos vaidinimus, klausomasi vaidinimų įrašų, žiūrima animacinius filmukus. Sudaromos sąlygos vaikams dalyvauti ar stebėti įvairius muzikinius, vaidybinius renginius. Sudaromos galimybės vaikams stebėti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros) ir taikomosios – dekoratyvinės dailės kūrinius, reprodukcijas ir kt. Ugdymo įstaigoje, parodose, šventėse, tradiciniuose renginiuose. Paskatinama kiekvieną išsakyti savo nuomonę. Paklausiama, kaip dar kitaip galėtų apie muziką, šokį, vaidinimą pasakyti, ką dar tai galėtų reikšti ir pan. Kasdienėje veikloje suteikiamos galimybės suprasti ir pajusti, kad tiesa, gėris ir grožis visada teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Prašoma papasakoti apie savo dailės kūrinius, priimtus sprendimus.

Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba. Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu. Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė.

Sudaromos sąlygos vaikams dalyvauti ar stebėti kuo daugiau ir įvairesnių muzikinių, vaidybinių renginių, koncertų, lankytis parodose, muziejuose, teatre, miesto šventėse, mugėse, cirke ir kitur. Pasikalbama apie patirtus įspūdžius, pasidalijama savo mintimis, emocijomis, pasidžiaugiama pastebėtu grožiu. Užduodama atvirų klausimų. Žiūrima lėlių ir dramos vaidinimų, klausomasi jų įrašų, žiūrima animacinių filmukų. Skatinama pastebėti subtilesnes veikėjų kalbos intonacijų, poelgių, veiksmų, kostiumų, lydinčios muzikos, dekoracijų detales. Sudaroma galimybės vaikui, kitiems girdint ir matant, pasidžiaugti savo ir kitų kūryba bei kasdiene veikla. Demonstruojama jo kūrinėlius, ruošiama visų vaikų arba autorines parodėles, sudaroma individualius albumus. Palaikoma ir skatinama vaiko norą siekti grožio, pagiriama už jo pastangas, parodoma kitiems, užrašoma vaiko pasakojimą ir prisegama prie demonstruojamo darbelio, kad pamatytų, kad jo noras siekti grožio yra pastebėtas ir vertinamas. Pratinama pastebėti ir atskirti kičą nuo tikrojo meno. Skatinama geranoriškai vertinti kitų saviraiškos ir kūrybos bandymus, išsakyti savo ir gerbti kitų nuomonę. Palaikomas džiaugsmas. Sudaromos sąlygos suprasti aplinkos grožio svarbą ir jį vertinti, patiems dalyvauti jį puoselėjant. Gėrimasi gerai atliktu darbu, išsakoma nuomonė apie prastą. Pratinama gražiai elgtis viešose vietose. Skatinama suprasti ir atskirti, kokia išvaizda gali būti pavadinta gražia, akcentuojant tai, ką patys gali padaryti, kad atrodytų gražiai. Siekiant, jog vaikas ugdytųsi gebėjimą pamatyti bei tinkamai vertinti savo ir kitų išorės grožį, ieškoti tinkamiausių būdų. Skatinama aptarti stebėtą šokį, šokėjų judesius, kostiumus.

14. Ugdymosi pasiekimo sritis: Iniciatyvumas ir atkaklumas

Socialinė, pažinimo kompetencijos

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) jį sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais. Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam skatina su juo žaisti; išreikšdamas norus parodo „taip“ arba „ne“.

Pastebima vaiko rodoma iniciatyva ir ji palaikoma. Stebima ir pasidžiaugiama vaiko daug kartų kartojamais veiksmais, rodančiais jo atkaklumą. Priimama vaiko siūlomus žaidimus. Žaidžiama žaidimus su vaiku tol, kol jis to nori. Siūloma žaisti smulkiajai motorikai skirtus žaidimus, reikalaujančius dėmesio, atkaklumo.

Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Trumpam atitraukus dėmesį vėl sugrįžta prie ankstesnės veiklos. Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus. Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų. Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties.

Pabūnama greta vaiko, kai jis mokosi naujų veiksmų – tai stiprina jo atkaklumą, skatina tęsti bandymus. Neskubama padėti vaikui – paties atliktas veiksmas turi didesnį poveikį jo raidai. Žaidžiama, ką nors veikiama vaikų akivaizdoje, kad mažyliai galėtų stebėti atskirus veiksmus, procesą. Kantriai padedama vaikui mokytis, kai jis rodo iniciatyvą, domisi naujais veiksmais. Padedama vaikui įveikti kliūtis, jei po daugelio bandymų jam nepavyksta atlikti norimo veiksmo.

Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą. Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „ne“.

Pasirūpinama saugia aplinka grupėje, lauke. Žaidžiama įvairius sensorinius žaidimus vaikų akivaizdoje, kad jie galėtų jį stebėti ir mėgdžioti, taip mokydamiesi naujų veiksmų. Skatinama vaikus pastatyti bokštelį, baigti sudėti dėlionę. Siūloma vaiko poreikius atitinkančių priemonių veiklai. Nuolat praturtinama grupė kuo nors nauju, pasiūloma vaikams naujų žaidimų. Neišleidžiama vaikų iš akių. Kai tik įmanoma, palaikoma vaiko norus, patraukliai pasiūloma jiems pakeisti neigiamą nuomonę.

Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei. Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo.

Palaikomi vaikų veiklos sumanymai, padedama juos išplėtoti, įgyvendinti. Pasiūloma vaikams veiklos dviese, grupelėje ar su visa grupe. Palaikomi vaikai, kurie bando iššūkį įveikti savarankiškai, neskubama teikti pagalbos. Vaikams, kurie greit nusimena, meta veiklą, padedama surasti išeitis, sprendimus. Pastebima ir palaikoma vaiko iniciatyvą atliekant nesudėtingus darbus: išplauti teptukus, plauti žaislus ir pan. Džiaugiamasi vaiko iniciatyva padėti kitam – ką nors paduoti, paaiškinti ar pagelbėti užsisegti.

Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Lengviau pereina nuo paties pasirinktos veiklos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.

Skatinama vaikus turiningiau išplėtoti jų pačių sumanymą. Veiklą vaikams pasiūloma tik kaip motyvuojančią idėją, kurią jie galėtų sukonkretinti ir savaip įgyvendinti. Nesiūloma uždarų užduočių, kuriose auklėtojas nurodo vaikui visus veiklos atlikimo žingsnius. Pagalbą vaikui teikiama ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų, skatinant bandyti daug kartų.

Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas. Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį.

Sudaromos sąlygos grupėje vaikų sumanymus ir auklėtojo pasiūlytą veiklą plėtoti po keletą dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių. Pasiūlyti vaikams įdomios veiklos idėjų, sumanymų vaikų grupelių veiklai. Pastebėti vaiko sumanymus, juos palaikyti, padėti išplėtoti. Skatinama vaikus pabaigti pradėtus darbus, padėti vienas kitam įveikti problemas. Siūloma vaikams kruopštumo, susikaupimo.

15. Ugdymosi pasiekimo sritis: Tyrinėjimas

Pažinimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus. Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiais, garsais).

Visa, kas yra artimiausioje aplinkoje, laikoma žaidimo priemonėmis. Kūdikiui sudaroma galimybes žaisti su žaislais arba tam tinkamais daiktais, judėti, liesti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą, stengtis pajudėti daikto link, jį pasiekti, paragauti. Vaikus paguldoma ar pasodinama taip, kad jie galėtų plačiai matyti aplinkui – stebėti kitus vaikus ir su jais bendrauti. Sudaromos sąlygos patirti skirtingas žaidimo erdves, tokias, kaip lygios grindys, kilimas, žolė, smėlis, minkšti ir kieti paviršiai, erdvės viduje ir lauke; pajusti įvairius pojūčius – šviežio oro, įvairių paviršių, kvapų, temperatūrų skirtumo, garsų. Vaikams pajusti ir tyrinėti duodama įvairių medžiagų, formų, skatinama žaisti su savo kojų pirštais, liesti savo ir pažįstamų žmonių veidą, plaukus, rankų pirštus, kartoti tai kelis kartus.

Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.

Vaikams sudaromos sąlygos aktyviai tyrinėti aplinką, suaugusieji padeda, bet netrukdo, nepertraukia. Duodama įvairių tinkamų žaisti daiktų ir žaislų, kurie skatina atlikti tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius judesius. Jiems sudaromos sąlygos naudoti ir vystyti įvairius gebėjimus, pvz., klausyti, stebėti, prisiminti, kalbėti, aptarti, kas vyko (reflektuoti), priimti sprendimus. Jau nuo mažumės mokoma atpažinti spalvas, simetriją ir formas, atkreipti dėmesį, kurios tinka viena prie kitos, yra giminingos.

Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.

Skatinama manipuliuoti kiekiais, eiti nuo vientiso prie dalių ir atgal, pvz., padalyti plastilino gabalą ir vėl sulipdyti į vieną, išpilstyti vandenį į mažus buteliukus ir vėl supilti į didelį indą. Sudaromos galimybės surinkti, rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka, įvairiais būdais žaisti su medžiagomis, stiprinti tvarkos jausmą, t. y. grupuoti paprastus daiktus ar padėti juos į jų vietą. Pateikiama knygų ir paveikslėlių apie įvairius jų kasdienio gyvenimo aspektus. Skiriama laiko mokytis apsirengti ir valgyti, padėti vienas kitam.

Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito ar ne ir pan.).

Ugdymo programą ir aplinką kuriama taip, kad vaikams būtų prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kuriomis pasinaudodami galėtų inicijuoti kryptingą iškilusios problemos sprendimo veiklą, patys sugalvoti problemų ir su pasitenkinimu ieškoti jų sprendimo būdų. Skatinama nebijoti bandyti ir klysti ieškant savo iškeltų problemų sprendimų, pasinaudoti ankstesniu patyrimu ir juo remiantis bandyti naujus sprendimo kelius.

Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apvalūs, nes mašinos paskirtis yra judėti). Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos). Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus

Vaikus skatinama stebėti ir apibūdinti daiktų, medžiagų, gyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus, piešti ar konstruoti įsivaizduojamus daiktus. Sudaroma galimybę suskaičiuoti, prognozuoti, pvz., į kiek dalių reikės padalyti pyragą, po kiek saldainių imti, kad visi gautų po lygiai. Skatinama pasitelkti simbolius, palyginti, atkartoti, numatyti situacijas, nukreipti savo dėmesį į ką nors kita ar atkreipti dėmesį dabar. Skatinama paaiškinti savo pasirinkimus ir logiškai juos pagrįsti. Vaikams pateikiama tinkamų knygų, paveikslų, plakatų, žemėlapių, kuriais jie galėtų remtis pagrįsdami savo požiūrį.

Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą, mikroskopą). Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus. Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašus į savo artimuosius, kuo skiriasi nuo jų. Palygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, tikslingai grupuoja ir klasifikuoja.

Sudaromos sąlygos ir skatinti tyrinėti gamtos ir socialinės aplinkos objektus, jų kaitą, savybes. Siūloma atlikti nesudėtingus bandymus, stebėti prietaisų veikimą. Vykdoma projektinės veiklos, skirtos ilgalaikiams stebėjimams (pvz., stebėti augalo augimą). Mokoma vaikus fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles ir pan. Mokoma ir skatinama vaikus savarankiškai naudotis mikroskopu, kitais galimais prietaisais, skirtais tyrinėti. Skatinama vaikus, kad jie patys ieškotų atsakymų į iškilusius klausimus knygose, internete, jeigu mato, kad nepavyksta, pasiklaustų suaugusiųjų, kurie gali padėti.

16. Ugdymosi pasiekimo sritis: Problemų sprendimas

Socialinė, pažinimo kompetencijos

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar vyresnio vaiko pagalbos.

Padrąsinama vaiką savarankiškai bandyti įveikti iššūkį ar problemą. Pagiriama, kai jam pasiseka susidoroti su kliūtimi. Parodoma vaikui naujų veiksmų sunkumui įveikti. Kai vaikas bando atlikti tai, ko padaryti dar negali, padedama jam. Jei bando daryti tai, kas pavojinga – aiškinama, kad to daryti negalima, nukreipiama dėmesį, nuraminama.

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus. Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos.

Drąsinama vaiką: „Tau pavyks!“ „Pabandyk kitaip!“ „Na, dar kartą!“ Rodoma vaikams būtinus veiksmų su daiktais būdus. Patariama, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose. Komentuojama vaiko veiksmų ir auklėtojų demonstruojamų veiksmų pasekmes. Šiek tiek padedama vaikui įveikti kliūtį ar sunkumą, atlikti sudėtingą veiklą, kad stiprėtų jo pasitikėjimo savimi jausmas.

Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą.

Skatinama vaikus imtis pagal jų galimybes sudėtingos veiklos. Jei vaikas sako „negaliu“, „nemoku“, jį drąsinama. Kai vaikui kas nors nepasiseka arba jei jis prašo padėti, klausiama paties vaiko: ––Ką dar galima padaryti? ––Kaip kitaip galima padaryti? Arba pateikiama kelis sprendimo būdus, padedančius įveikti kliūtis, kad vaikas pasirinktų vieną iš jų.

Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema. Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus. Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.

Komentuojama vaikų taikytus problemų sprendimo būdus ir jų pasekmes, kad vaikai geriau suprastų, kodėl pavyko įveikti sunkumus. Vaikams susidūrus su problema, skatinama juos prisiminti, kokius panašios problemos sprendimo būdus jie taikė anksčiau. Drąsinama vaikus kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos. Padedama vaikams įveikti sunkumus, tariantis kartu su vaikais, padedant jiems apmąstyti svarbiausius problemų sprendimo etapus.

Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus. Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.

Siūloma vaikams sudėtingos veiklos, drąsinama jos imtis, drąsiai bandyti, eksperimentuoti, tartis su kitais. Skaitoma kūrinių apie įvairius žmonių ketinimus, poelgius ir jų pasekmes. Kai vaikai susiduria su problema, paprašoma visų pagalvoti, ką galima daryti toje situacijoje. Padedama vaikams geriau suprasti kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes.

Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities, arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos.

Užduodama vaikams atviruosius klausimus, padedančius apmąstyti problemą: ––Kas atsitiko? ––Kaip tu jautiesi? ––Kaip jaučiasi kiti? Vaikui susidūrus su problema, klausiama: ––Ką tu darei? ––Ar tai padėjo įveikti problemą? ––Ką dar galima daryti? ––Ar tai padės įveikti problemą? Siūloma vaikams probleminių užduočių, kurias turėtų įveikti jie patys.

17. Ugdymosi pasiekimo sritis: Kūrybiškumas

Meninė kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos pasikeitimus.

Pasirūpinama, kad vaikas nuolat patirtų vis naujų įspūdžių. Aplinka kuriama smalsumą žadinančiais dalykais – garsai, spalvos, žaislai, meno kūriniai – kurie keltų smalsumą ir atkreiptų dėmesį. Išnaudojama visus 5 pojūčius (uoslės, skonio, regos, klausos, lytėjimo), suteikiant galimybę apžiūrinėti aplinką, klausytis, skonėtis, uosti, paliesti ir pajusti įvairių žaislų medžiagų paviršius. Duodama žaisti su įvairių spalvų, tekstūros, formų žaislais, leidžiama klausytis įvairių garsų, suteikiama galimybę užuosti įvairius kvapus.

Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais. Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktams tyrinėti.

Parūpinama įvairių, atkreipiančių dėmesį, naujus potyrius žadinančių žaislų, medžiagų (skirtingų formų, tekstūros, spalvų), objektų, skleidžiančių garsus. Medžiagų ir žaislų nuolatinis atnaujinimas, kaitaliojimas yra vaikams įprastas reiškinys. Aplinka ir joje esantys žaislai, priemonės, naudojami veiklos metu – lavins visus pojūčius. Naudojama žaislus, kuriuos galima išardyti, išbandyti jų formas, pritaikant tinkamiausią, taip pat garsus skleidžiančius žaislus. Parūpinama priemonių ir skatinama veikla, grindžiamą visų 5 pojūčių panaudojimu aplinkai tyrinėti. Pasiūloma žaisti dailės priemonėmis ir medžiagomis, kad eksperimentavimo metu įgyta patirtis taptų pirmuoju žingsniu kūrybos link.

Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje. Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus.

Kuriama saugią, džiaugsmingą, laisvą aplinką, kurioje vaikas gali eksperimentuoti su įvairia saugia medžiaga. Siūloma žaidimų su vandeniu. Vaikai jį gali pilstyti, sverti, semti, laistyti (prižiūrimi suaugusiųjų). Lauke nesmarkiai lyjant ir nesant šaltam orui, tinkamai aprengus vaikus leidžiama braidyti po balas, taškyti vandenį, semti jį kibirėliais. Skatinama klausti, domėtis, į klausimus atsakyti trumpai, bet aiškiai, siekiant sudominti ir skatinti toliau tyrinėti. Vaikus skatinama daryti taip, kaip iki šiol nedarė, pasirenkant kuo įvairesnių sprendimų. Veiklą organizuojama ir patalpose, ir lauke. Skatinama vaikus savarankiškai, be suaugusiųjų pagalbos, statyti smėlio pilis, joms dekoruoti naudoti gamtos dovanas.

Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes. Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas, kurdamas. Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų.

Skatinama išbandyti įvairią veiklą, įvairius daiktų panaudojimo būdus, siekiant, kad vaikai pastebėtų, jog tą patį daiktą, priemonę, dalyką galima panaudoti įvairioms reikmėms ir tikslams, kaip galima pakeisti jo funkcijas, išvaizdą, skirtingai jį pritaikius ar panaudojus. Suteikiama laisvės, erdvės, laiko, pasiūlant naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, kuriuos vaikai gali panaudoti kurdami vaidinimus, rinkdamiesi jiems patinkančią veiklą, režisuodami savo pačių sugalvotas istorijas. Lavinama kūrybinį mąstymą – lankstumą, gausumą, detalumą, originalumą. Klausiama: „Kaip dar kitaip galėtum pasakyti, padaryti, ką dar tai galėtų reikšti?“(mąstymo lankstumas). Prašoma kuo tiksliau apibūdinti kūrinį, išdailinti piešinį ir pan. Užduodant netikėtus, fantastinius klausimus, skatinama vaiką išsakyti originalias mintis. Vaiko prašoma drąsiai išsakyti visas į galvą atėjusias idėjas: nupiešti, išvaidinti, atlikti kuo įvairesnius judesius, sukurti melodijas ir t. t. (mąstymo ribos, idėjų gausumas). Skatinama džiaugtis savo kūriniais, aptariama, kokias sugalvotas idėjas, originalius sprendimus galima pritaikyti ar išbandyti realiame gyvenime. Aptariama, ką naujo, originalaus pavyko sukurti, svarstyti, kaip galėtų patobulinti panašų kūrinį kitą kartą. Giriama, įdomiausius posakius, klausimus, veiklos būdai užrašomi, skatinama idėjomis pasidalyti grupėje, kad vaikai pajustų, jog originalūs atsakymai ir mintys yra vertinami.

Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus. Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį. Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus. Džiaugiasi savitu veiksmo procesu ir rezultatu.

Skatinama kūrybiškumą, laisvai reikšti idėjas, užduodama daug atvirojo tipo klausimų, kad idėjų būtų kuo daugiau, kuo įvairesnės. Ugdoma originalumą – prašoma išsakyti idėjas taip, kad niekas kitas taip nesugebėtų, drąsinama fantazuoti, kurti, nebijoti savo idėjų, sakyti visa, kas tik ateina į galvą. Ugdoma fantaziją, žaidžiant ir kuriant nerealias, bet prasmingas situacijas. Prašoma sugalvoti, kaip būtų galima detaliai ištobulinti savo „objektą“, įsivaizduojant, papasakojant, išreiškiant judesiu, piešiant, kad jis būtų kuo labiau išbaigtas, dar tobulesnis. Skatinama atrasti skirtumus tarp fantazijos ir realybės. Pasiūloma įdomios veiklos ir patirties, skatinant patirti naujų išgyvenimų. Skatinama dalytis praeityje išgyventa įdomia patirtimi, veikla, kelionių įspūdžiais ir nuotykiais su kitais vaikais. Vengiama vertinti, „rūšiuoti“ vaikus „pagal pasiekimus. Priimami ir palankiai vertinami visokie atsakymai, bet kokio lygio veiklos rezultatai, visais atvejais surandant, pastebint ir išsakant tai, už ką būtų galima juos pagirti. Pateikiama įvairių medžiagų, žaislų priemonių, skatinant vaiką kurti iš jų naujus produktus po vieną ar grupelėse. Skatinami dalytis idėjomis, dirbant porose, grupelėse, kartu priimti sprendimus. Organizuojama projektus, grupinę veiklą. Mokoma mokytis ir dirbti grupėje, kalbėtis apie tai, kaip jaučiasi kiti vaikai, jei vienas neleidžia kitiems nieko pasakyti. Mokoma dalytis idėjomis. Tokie pokalbiai vyksta nedidelėse grupelėse.

Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų. Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja. Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.

Skatinama tolesnį divergentinį mąstymą. Užduodama klausimus: „Kas būtų, jeigu?..“ Skatinama pamatyti naujus, iki tol nepastebėtus įvairius gamtos reiškinius, augalų, paukščių gyvenimą. Nuolat atkreipiama dėmesį į visus žmogaus pojūčius. Mokomasi pastebėti, įsiklausyti, užuosti, paliesti ir pajusti. Taikoma metodus ir būdus: smegenų audrinimas , fantastiniai klausimai, prašoma išvardyti kuo daugiau daikto naudojimo būdų, kūrybiniai vaidinimai, pasakos kūrimas sėdint ratu, fantastinio gyvūno piešimas. Prieš tai vaikams paaiškinama, kad galimi patys įvairiausi atsakymai, ir kuo jie įdomesni ir labiau netikėti, tuo geriau. Kuriama žaidybinę ir tyrinėjimo aplinką suteikiant įvairių reikiamų priemonių ir medžiagų.

18. Ugdymosi pasiekimo sritis: Mokėjimas mokytis

Pažinimo kompetencija

Žingsnis

Pasiekimas

Ugdymo gairės / Numatomos veiklos

Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ką nors ir susitapatina su juo, mėgdžioja, siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais

Palaikoma priežiūros tvarka, kuri sudaro galimybes žaidybinei sąveikai. Kalbinama kūdikį, rodoma jam įdomius žaislus ar daiktus, sudaroma galimybę judėti, praktikuotis, džiaugtis, kai kas nors pavyksta, giriama. Maitinant, maudant, žaidžiant su kūdikiu kalbamasi su juo, rodoma ir įvardijama daiktus, veiksmus su žaislais. Parūpinama žaislų, kurie skatina tyrinėti visais pojūčiais.

Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais – juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.

Pripažįstama, kad viskas, kas vyksta, gali būti naudinga žaidimui ir mokymuisi. Pastebima vaikų ketinimus, juos įvardijama, padedama įgyvendinti. Duodama tokių žaislų, kurie skatintų stumti, traukti, imti, čiupinėti pirštais, kišti į burną, kuriais galima įvairiais būdais manipuliuoti, esant minimaliai suaugusiojo pagalbai. Leidžiama žaisti ir mokytis individualiu tempu. Į vaiko individualias pastangas, smalsumą ir tyrinėjimus žiūrima pozityviai, išklausoma vaikus, skatinama, džiaugiamasi tuo, ko jie išmoko, jų mažais atradimais. Žaislai ar žaidimui tinkamus daiktus parenkama taip, kad būtų ir tokių, su kuriais lengva veikti, ir tokių, kurie keltų iššūkius ir galėtų būti įvairiai panaudojami.

Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. Džiaugiasi tuo, ką išmoko.

Atkreipiamas dėmesys į vaiko ketinimus, norą ką nors išbandyti, pažinti, ir kuriamos sąlygos vaikui mokytis. Vaikams padedama suprasti savo galimybes ir apribojimus, sudaromos visos sąlygos tobulinti savo gebėjimus individualiu tempu. Leidžiama vaikams patiems pajusti ir nuspręsti, kada jiems reikalinga pagalba. Vaikus drąsinama, inicijuojama žaidimus. Kuriamas prasmingas ir, kur įmanoma, tikroviškas žaidimo ir darbo kontekstas. Kartu su vaiku pasidžiaugiama tais dalykais, kurių jis jau išmoko: užsisegti sagas, bėgioti, sudėlioti dėlionę ir kt.

Pasako, parodo, ką nori išmokti. Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. Pasako, ką veikė ir ką išmoko.

Pastebimos situacijos, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Skatinama pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaromos sąlygos mokytis to, ko jis nori. Netrukdoma, kai vaikas įsitraukia į žaidimą, ko nors mokosi, tačiau stebima ir padedama ar padrąsinama, kai vaikas prašo ir kai tai būtina. Kalbamasi su vaikais apie tai, ką veikė per dieną ir ko iš jų išmoko.

Norėdami ką nors išmokti pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina. Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu...

Vaikus drąsinama sakyti „Aš nežinau“ nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Pripažįstama, kad vaikų sugebėjimas išlaikyti dėmesį ir domėjimasis aplinkiniu pasauliu didėja, numatoma įvairios veiklos, kuri padeda mokytis tyrinėti ir pažinti aplinką. Skatinama kalbėti apie savo žaidimus, kitą veiklą ir taip plėtoti jų refleksijos gebėjimus.

Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas.

Kalbamasi su vaikais, ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, pastebimas vaiko noras ir sudaromos sąlygos to išmokti. Leidžiama, siūloma vaikams naudotis imitaciniams žaidimams tinkamomis priemonėmis.

V SKYRIUS

VAIKO UGDYMO PASIEKIMAI IR VAIKŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKA

Ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas.

Siekiant programoje numatyto tikslo, itin svarbus vaidmuo tenka vaiko pasiekimų vertinimui, kuris svarbus visiems ugdymo dalyviams – vaikams, pedagogams, tėvams.

Vertinimas ir ugdymas(sis) yra glaudžiai susiję. Be jų sąveikos nebūtų žengimo į priekį. Tik įvertinę vaiko dabartinius pasiekimus, gebėjimus, žinodami jo poreikius, pomėgius, galime planuoti bei individualizuoti veiklą, kurti aplinką, pasirinkti tinkamiausias priemones, būdus ir metodus, siekti pažangos. Pedagogai nustato, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas, palygindami jo kalbos, bendravimo, elgesio situacijas, kūrybos darbelius su pasiekimų žingsnių aprašymais. Ikimokyklinio ugdymo mokytojai nustato vaiko pažangą vienoje, keliose ar visose ugdymosi srityse periodiškai stebėdami ir fiksuodami jo pasiekimus. Vaikų pasiekimų vertinimo paskirtis – padėti vaikui tobulėti, atsiskleisti, parodyti savo gebėjimus ir žinias, o ne sutelkti dėmesį į tai, ko jis nežino arba negali atlikti.

Pasiekimų vertinimas skirtas:

pažinti vaiką ir jo individualybę;

nustatyti vaiko pasiekimų lygį ir daromą pažangą;

išsiaiškinti kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes;

padėti vaikui pačiam susivokti, kas jam sekasi gerai ir kur reikia pagalbos;

apie vaiko pasiekimus informuoti tėvus ir siekti bendradarbiavimo;

pamatyti ir įsivertinti savo darbo veiksmingumą.

Ugdymo(si) pasiekimai vertinami atsižvelgiant į atskirų kompetencijų iškeltas siekiamybes bei pažangos žingsnius. Vaiko pasiekimai ir pažanga stebimi ir fiksuojami pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų tvarkos aprašą, kuriame išdėstyta aštuoniolika ugdymosi pasiekimų sričių su esminėmis nuostatomis ir gebėjimais, kuriuos vaikas įgyja iki šešerių metų. Pasiekimai vertinami 2 kartus per metus (rudenį ir pavasarį), pildant pasiekimų aprašą (priedas Nr.2). Prireikus atliekami tarpiniai vaikų ugdymosi pasiekimų vertinimai.

Kiekviena ugdymo (si) sritis vertinama atitinkamu žingsniu, sudaroma pasiekimų lentelė (priedas Nr.1), kuri aptariama su tėvais ir leidžia individualizuoti ugdymą bei atkreipti dėmesį į vaiko ugdymo(si) gebėjimus ir sunkumus. Svarbiausi vertinimo dalyviai: vaikai, pedagogai, tėvai. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų pasiekimų vertinime dalyvauja ir kiti specialistai. Jie teikia rekomendacijas pedagogams ir tėvams (globėjams) apie vaiko ugdymosi galimybes, perspektyvas, aptaria pagalbos teikimo būdus. Pedagoginei psichologinei tarnybai rekomendavus, sudaromos individualios programos vaikams, kuriems ugdymo turinys pritaikomas arba individualizuojamas.

Vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimo metodai:

Pokalbis su vaiko tėvais (globėjais), siekiant išsiaiškinti tėvų lūkesčius dėl vaiko ugdymo(si) ir sužinoti nuomonę apie vaiko pasiekimus ir pažangą.

Pokalbis su vaiku, siekiant išsiaiškinti, kaip vaikas gali išsakyti savo mintis, samprotavimus, požiūrius, išgirsti komentarus apie savo ar kito vaiko veiklą.

Stebėjimas – pagrindinis vaiko pažinimo būdas, kurį taiko įstaigos pedagogai.

Vaikų veiklos rezultatų analizė (kūrybos darbų analizė, vaizdo įrašų analizė, vaiko veiklos nuotraukos su aprašais, žodinė kūryba, rašytinės kalbos pavyzdžiai ir kt.). Vaikų darbai ir analizės segamos į atskirus aplankalus, skirtus kiekvienam ugdytiniui, ši medžiaga leidžia pastebėti vaiko pasiekimus pagal ugdomas kompetencijas. Vaiko gebėjimų ir pasiekimų segtuvuose kaupiama informacija skirta: pedagogams, tėvams, pačiam vaikui, įstaigos vadovams.

Vaiko pasiekimų aplanką sudaro: įvairūs dailės darbeliai, sukurtos knygelės, rašytinės kalbos pavyzdžiai, pedagogų užfiksuoti vaiko keliami klausimai, pasakojimai, žodinė kūryba, fizinio pasirengimo įvertinimas. Sukaupta medžiaga – informatyvi: užrašytas vaiko vardas, data, gali būti užrašyti ugdytinio išsakyti įvertinimai, pedagogo pozityvūs komentarai, nurodytas įdėtos vertinimo medžiagos tikslas.

Vaiko pasiekimų aprašas padeda ikimokyklinio ugdymo mokytojams, kitiems pedagogams ir specialistams pažinti vaiką: tikslingiau stebėti, atpažinti bei vertinti, ką jis jau žino, supranta, geba, išsiaiškinti tolesnio ugdymosi poreikius. Vadovaujantis įprastos raidos vaikui būdingų pasiekimų (žingsnių) amžiaus tarpsniuose aprašymu, atkreipiamas dėmesys į ugdymosi skirtumus: gebėjimų stoką, neįprastą elgesį ar emocijas, kurios gali reikšti pedagogo arba specialistų pagalbos poreikį.

Pastebėjus tam tikrus savitus vaiko veiklos būdus (žaidžiant, tyrinėjant aplinką, bendraujant), liudijančius apie jam iškylančius ugdymosi sunkumus, atsiranda būtinybė atidžiau stebėti ugdytinio veiklas, bendravimą ir kuo anksčiau ieškoti būdų pritaikyti ugdymo procesą taip, kad padėtų išsiugdyti vaiko galimybes atitinkančius gebėjimus.

Tėvai, susipažinę su vaikų pasiekimų aprašu, geriau supranta, ko galima tikėtis iš ikimokyklinio ugdymo, aktyviau išsako lūkesčius, vertina pasiekimus, įsitraukia į ugdymo procesą įstaigoje.

5pav. Vaiko pasiekimo vertinimo nauda

Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą.

Ženklai, įspėjantys apie poreikį pritaikyti ugdymo procesą

1,5 m. vaikas

Savarankiškai nevaikšto.

Žaisdamas netyrinėja daiktų, tik jais manipuliuoja, deda juos į burną.

Nemėgsta būti artimųjų apkabinamas, glaudžiamas – priešinasi, traukiasi.

Nemėgdžioja kito žaidžiančio vaiko judesių.

Neparodo paveikslėlių knygoje įprastų daiktų, kai kas nors juos įvardija.

Kalbinamas nerodo emocijų arba, priešingai, susierzina, nesišypso.

Blogai girdi ar mato.

2 m. vaikas

Vis dar vaikšto netvirtai, nors pradėjo vaikščioti prieš 6 ar daugiau mėnesių.

Negeba parodyti pagrindinių namų apyvokos daiktų ir svarbiausių kūno dalių.

Nevykdo vieno veiksmo nurodymų (pvz., „Prašau paduoti kaladėlę“).

Nevartoja gestų arba kalbos, norėdamas atkreipti dėmesį į daiktą ar veiksmą.

„Neįgarsina“ savo norų bent vienu savitu žodžiu ar dviejų žodžių junginiais.

Nežaidžia jokių imitacinių žaidimų.

Nemėgdžioja suaugusiųjų veiksmų.

Neatsiliepia į savo vardą atsisukdamas.

Netyrinėja aplinkos ir ja nesidomi.

Blogai girdi ar mato.

3 m. vaikas

Dažnai griūva ir (ar) sunkiai (įsikibęs, neužtikrintai) lipa laiptais.

Nerangiai manipuliuoja smulkias daiktais.

Nesupranta įprastų kasdienių prašymų (pvz., „Padėk batukus į vietą“).

Nevartoja 2–3 žodžių sakinių (pvz., vietoj „noriu pieno“ sako „pieno“).

Nesidomi kitais vaikais.

Nedalyvauja imitaciniuose žaidimuose.

Savarankiškai nenusivelka atsagstyto švarkelio ar paltuko.

Vis dar šlapinasi į kelnytes, nors buvo mokomas sėsti ant puoduko.

Kalbėdamas nereguliuoja balso stiprumo (kalba pernelyg garsiai arba pernelyg tyliai, nepriklausomai nuo situacijos).

Blogai girdi ar mato.

4 m. vaikas

Nerangiai juda ir manipuliuoja paprastais įrankiais, pvz., šaukštu, šakute ir pan.

Sunkiai vykdo žodinius nurodymus.

Kalba neaiški ir ją sunku suprasti.

Demonstruoja ypatingą užsispyrimą, kuris gali pereiti net į agresyvų elgesį.

Vis dar labai verkia ir stveriasi už tėvų ar globėjų, kai šie nori išeiti.

Nesidomi žaidimais su kitais vaikais ir žaidžia vienas.

Žaisdamas grupiniame žaidime vadovaujant vyresniesiems vaikams ar suaugusiems nesilaiko taisyklių.

Nesisaugo aplinkoje esančių kliūčių (aštrų kampų, atvirų laiptų).

Negeba įvykdyti dviejų veiksmų nurodymo.

Nesudeda paveikslėlio iš 2 dalių.

Negeba nubrėžti linijos pagal pavyzdį.

Blogai girdi ar mato.

5 m. vaikas

Ieško netikėtų sprendimų.

Juda nerangiai: klumpa, griūva, neišlaiko pusiausvyros ir pan.

Nerangiai naudojasi pieštuku ir kasdieniais buities įrankiais.

Dažnai ar nuolat elgiasi agresyviai.

Pernelyg drovus, baukštus ar emociškai labilus (nuolat besikeičiančios, ne visada adekvačios emocijos).

Nei namuose, nei darželyje nevykdo nurodymų. Lyginant su kitais vaikais, lengvai išsiblaško ir sunkiai sukaupia dėmesį.

Mažai domisi kitų vaikų žaidimais ir prie jų nesijungia.

Negali susieti paprastų pavienių įvykių (nesuvokia priežasties-pasekmės ryšio).

Nekalba sudėtiniais sakiniais.

Kalba sunkiai suprantama dėl neaiškios tarties ar netaisyklingos gramatinės struktūros.

Sunkiai supranta ir įsimena sąvokas.

Visai nevartoja apibendrinamųjų žodžių („žaislai“, „gyvuliukai“).

Nesuvokia priežasties ir pasekmės ryšio: neatsako į klausimą „kodėl“ apie nesudėtingus įvykius.

Nesudeda paveikslėlio iš 3–4 dalių.

Blogai mato ar girdi.

6 m. vaikas

Sunkiai eina ištisine linija.

Nelipa laiptais.

Paklaustas nepasako apie savo jausmus (linksma, pykstu, liūdna).

Žaisdamas nemėgdžioja suaugusiųjų veiksmų.

Nesuranda sau užsiėmimų.

Nenumato galimų pavojų (pvz., nesustoja prie gatvės prieš ją pereidamas, nesisaugo atvažiuojančio transporto).

Nerūšiuoja daiktų pagal vieną požymį.

Nepasako savaitės dienų, nors buvo to mokomas.

Nenusako paprastų veiksmų sekos.

Paveikslėlyje neranda nelogiškumo (pvz., vasarą vaikai leidžiasi nuo kalnelio rogutėmis).

Negeba papasakoti paprastų kasdienių įvykių

Blogai mato ar girdi.

Orientacinės temos ugdymo(si) planavimui.

Rugsėjo mėnesiui

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Pirmieji žingsneliai grupėje“

Susipažinimas su nauja aplinka, draugais.

1. Siekti, kad vaikas lengviau adaptuotųsi grupėje.

2. Skatinti įsiminti draugų vardus.

3. Skatinti bendrauti su kitais vaikais.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Susitinkam vėl daržely“	Geros, draugiškos atmosferos grupėje sukūrimas.	1. Prisiminti draugų vardus, susipažinti su naujais vaikais. 2. Tobulinti kultūringo elgesio įgūdžius. 3. Prisiminti darželio, grupės pavadinimą.
„Žaislų karalystėje“	Supažindinimas su naujai įsigytais žaislais bei savo mylimiausio namuose pristatymas.	1. Siekti, kad vaikai ne tik džiaugtųsi, bet ir išmoktų pasidalinti. 2. Skatinti vaikus tausoti, saugoti žaislus. 3. Siekti, kad vaikai žinotų žaislo vietą, paskirtį
„Prisiminkime spalvas“	Spalvų įtvirtinimas.	1. Siekti, kad vaikai taisyklingai įvardintų spalvas. 2. Skatinti vaikus piešiant parinkti tinkamą spalvą (saulė – geltona, žolė – žalia ir t. t.). 3. Jungti vaikus į grupeles įvairiems žaidimams.
„Aš saugus, kai žinau.“	Supažindinimas su galimais pavojais namuose, gatvėje, gamtoje.	Supažindinimas su galimais pavojais namuose, gatvėje, gamtoje.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Aš grupėje. Susitikimas su draugais.“	Susitikimas su grupės draugais, auklėtojoms.	1. Skatinti vaikus pasisveikinti. 2. Dalintis, papasakoti vasaros įspūdžius. 3. Prisiminti grupės elgesio taisykles.
„Mano mylimas žaislas“	Supažindinimas su naujai įsigytais žaislais bei savo mylimiausio namuose pristatymas.	1. Siekti, kad vaikai ne tik džiaugtųsi, bet ir išmoktų pasidalinti. 2. Skatinti vaikus tausoti, saugoti žaislus. 3. Siekti, kad vaikai žinotų žaislo vietą, paskirtį
„Mano gimtasis miestas“	Supažindinimas su Valkininkų miestelio herbu, miestelio istorija	Skatinti įsidėmėti įžymių miestelio vietų pavadinimus. 2. Sudominti pasakojimais apie Valkininkus. 3. Dalyvauti miestelio renginiuose.
„Aš saugus, kai žinau. Galimi pavojai mano aplinkoje.“	Supažindinimas su galimais pavojais namuose, gatvėje.	1. Siekti, kad vaikai sužinotų, kaip elgtis įvairių nelaimių atvejais. 2. Skatinti užjausti draugą, jam padėti. 3. Supažindinti su pagalbos telefono numeriu.

Spalio mėnesis.

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Augsiu sveikas ir stiprus“

Vaikų skatinimas aktyviai ir saugiai judėti.

1. Tobulinti visus vaiko kūno judesius.

2. Stiprinti vaikų sveikatą.

3. Skatinti aktyviai judėti ir atsipalaiduoti.

„Sveikas, rudenėli“

Supažindinimas su daržovėmis ir vaisiais.

1. Įvertinti morkos, kopūsto, opmidoro vaizdą.

2. Skatinti atpažinti ir pavadinti obuolį ir kriaušę.

3. Ugdyti meninius sugebėjimus.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Gamta keičia savo drabužėlį“	Supažindinimas su gamtos ypatumais rudenį.	Pastebėti gamtos pokyčius. 2. Supažindinti su keletu valgomų ir nevalgomų grybų. 3. Papasakoti, kaip miško gyventojai ruošiasi atsargas. 4. Skatinti dalintis įspūdžiais patirtais miške.
„Noriu augti sveikas ir stiprus“	Supažindinimas su sveika gyvensena.	1. Ugdyti poreikį judėti. 2. Ugdyti kultūrinius –higieninius įgūdžius. 3. Skatinti saugoti save ir draugus.
„Pilna kraitelė vaisių ir daržovių“	Supažindinimas su daržovėmis ir vaisiais.	1. Skatinti atskirti vaisius ir daržoves. 2. Skatinti taisyklingai įvardinti vaisius ir daržoves. 3. Skatinti skirti spalvas, dydį.
„Aš pažįstu medį“	Supažindinimas su darželio kieme augančiais medžiais.	1. Siekti, kad vaikai skirtų beržą , kaštoną, eglę, klevą, obelį. 2. Skatinti taisyklingai įvardyti medžius. 3. Skatinti įvardinus rudeninius gamtos reiškinius.
„Žaidimų dienelės“	Supažindinimas su lietuvių liaudies žaidimais.	1. Ugdyti vaikų tautiškumą. 2. Skatinti vaikų norą įsijungti į bendrus žaidimus. 3. Lavinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę ir koordinaciją.

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Miškas rudenį“	Supažindinimas su miško ypatumais rudenį...	1. Supažindinti su keletu valgomų ir nevalgomų grybų. 2. Papasakoti, kaip miško gyventojai ruošiasi atsargas. 3. Skatinti dalintis įspūdžiais patirtais miške.
„Augu sveikas ir stiprus“	Supažindinimas su sveika gyvensena.	1.Ugdyti poreikį judėti. 2. Skatinti išreikšti save judesiu. 3. Ugdyti kultūrinius higieninius įgūdžius. 4. Ugdyti vaikų fizines galias.
„Sodo ir daržo gėrybės“	Supažindinimas su vaisiais ir daržovėmis, augančiais Lietuvoje.	1. Skatinti skirti vaisius ir daržoves. 2. Skatinti taisyklingai įvardinti vaisius ir daržoves. 3. Grupuoti pagal spalvą, dydį, formą. 4. Mokyti išreikšti vaisių ir daržovių skonį žodžiu.
„Aš pažįstu medį“	Žinių apie darželio kieme augančius medžius įtvirtinimas.	1. Siekti, kad vaikai skirtų beržą, kaštoną, eglę, klevą, obelį. 2. Skatinti taisyklingai juos įvardinti. 3. Mokinti skirti medžių vaisius (kaštoną, kankorėžį, obuoliuką). 4. Stebėti rudeninius gamtos reiškinius.
„Žaidimų dienelės“	Sudominimas lietuvių liaudies žaidimais.	1. Ugdyti vaikų tautiškumą. 2. Skatinti vaikų norą įsijungti į bendrus žaidimus. 3. Lavinti vaikų kūrybiškumą, vaizduotę ir koordinaciją.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Augu sveikas ir stiprus“	Sveikos gyvensenos skatinimas.	1. Sudominti vaikus sportiniais žaidimais. 2. Rūpinimosi savo sveikata sampratos formavimas. 3. Ugdyti sveiką, fiziškai tvirtą ir užsigrūdinusią asmenybę.
„Dėdė rudenėlis su pilna kraitele“	Supažindinimas su daržovių ir vaisių įvairove.	1. Ragauti daržoves ir vaisius, nustatant jų skonio savybes. 2. Mįslių, greitakalbių mokymas apie daržoves, vaisius. 3. Ugdyti meninius vaikų gebėjimus.
„Medžiai, augantys mūsų darželio kieme“	Beržo, kaštono, eglės, obels stebėjimas.	1. Stebėti ir aptarti medžius augančius kieme. 2. Įtvirtinti medžių pavadinimus. 3. Pamokyti mįslių, patarlių apie medžius.
„Aš saugus, kai žinau“	Supažindinimas su pagalbos telefonu, galimomis nelaimėmis.	1. Siekti, kad vaikai įsimintų pagalbos telefoną 112. 2. Skatinti mokyti būti atsargiems gatvėje, namuose, darželyje. 3. Skatinti atjausti draugą, jam pagelbėti.

Lapkričio mėnesis

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Vienas ir daug“

Supažindinimas su sąvokomis „vienas“ ir „daug“

1. Skatinti vaikus vartoti žodžius „vienas“, „daug“.

2. Žaisti su daiktais juos lyginant.

3. Dėlioti daiktus pagal dydį, formą.

„Mano drabužėliai“

Supažindinimas su drabužėliais ir jų paskirtimi.

1. Siekti, kad atpažintų savo ir kitų drabužėlius.

2. Siekti, kad žinotų jų paskirtį, pasakytų ko yra po vieną, ko po porą.

3. Skatinti ištarti drabužėlių pavadinimus.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Aš galiu skaičiuoti“	Skatinti vaikus pastebėti aplink esančius daiktus ir juos skaičiuoti.	1. Skaičiuoti daiktus iki 3 iš eilės pasakant skaitvardžius. 2. Lyginti, gretinti, grupuoti pagal spalvą, dydį, rūšį. 3. Vartoti sąvokas vienas, daug, tiek pat.
„Kas tvartelyje gyvena?“	Supažindinti su naminiais gyvuliais.	1. Apibūdinti naminius gyvulius ir jų mažylius. 2. Aptarti kuo jie minta. 3. Skirti naminius gyvulius pagal jų garsažodžius, kartoti juos.
„Drabužėlių pilna spinta“	Supažindinti su drabužėliais.	1. Siekti, kad vaikai skirtų drabužių detales (rankoves, kišenes, sagas, užtrauktukus ir t.t.). 2. Skatinti taisyklingai vartoti apsirengimo sąvokas (užsidėti, apsivilkti, apsiauti ir t.t). 3. Ugdyti gebėjimą susitvarkyti savo drabužėlius grįžus iš lauko, einant miegoti.
„Spalvos ir spalviukai“	Supažindinti su spalvomis	Siekti, kad vaikai taisyklingai įvardytų spalvų pavadinimus. 2. Skatinti surasti grupėje nurodytą spalvą. 3. Bandyti atskirti šviesias ir tamsias spalvas. 4. Eksperimentuoti su su spalvomis.

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Skaičių šalyje“	Supažindinimas su skaitmenimis nuo 1 iki 5. Daiktų skaičiavimas.	1. Siekti, kad vaikas įsidėmėtų skaitmenis nuo 1 iki 5. 2. Siekti, kad atskirtų ir įvardintų skaitmenis. 3. Supažindinti su sąvokomis pridėti, atimti, po lygiai. 4. Įtvirtinti sąvokas daugiau, mažiau. 5. Priminti rudeninės gamtos požymius, rudens mėnesių pavadinimus.
„Tvartelio gyventojai“	Supažindinimas su naminiais gyvuliais: ožka, avimi, karve, arkliu, kiaule ir jų jaunikliais.	1.Skatinti įsiminti gyvulių ir jų jauniklių pavadinimus. 2. Įtvirtinti išorinę sandarą. 3. Supažindinti su gyvulių nauda žmogui. 4. Siekti, kad vaikai palygintų gyvulių išvaizdą.
„Keičias laikas, mainos rūbas“	Skatinimas pastebėti orų permainas ir besikeičiančią žmonių aprangą.	1. Mokyti pasirinkti pagal orą tinkančią aprangą. 2. Siekti, kad sąvokas užsidėti apsimauti, apsivilkti, naudotų teisingai. 3. Ugdyti gebėjimą susitvarkyti ir saugoti savo drabužėlius. 4. Sąvokų šiurkštus, švelnus, ilgas, trumpas, storas, plonas įtvirtinimas.
„Geometrijos pasaulyje“	Supažindinimas su trikampiu ir stačiakampiu, įtvirtinti žinias apie skritulį ir kvadratą.	1.Įtvirtinti sąvokas skritulys, kvadratas. 2. Supažindinti su trikampiu ir stačiakampiu. 3. Skirti geometrines figūras regėjimo ir lytėjimo pojūčiais. 4. Grupuoti geometrines figūras.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Vieni auga, kiti sensta“	Skatinimas domėtis žmogaus gyvenimo linija.	1. Ugdyti pagarbą vyresniam žmogui. 2. Mokyti nusakyti žmogaus išvaizdą įvairiais amžiaus tarpsniais. 3. Mokyti patarlių mįslių apie žmones, jų būdą, nuotaiką.
„Naminiai gyvūnai žmogaus gyvenime“.	Skatinimas domėtis naminiais gyvūnais.	1.Prisiminti naminius gyvulius (ožka, avis). 2. Siekti, kad taisyklingai įvardintų gyvulių jauniklius. 3. Supažindinti su gyvulių nauda žmogui. 4. Apsilankyti ūkyje.
„Duonelė ant mūsų stalo“	Supažindinimas su duonos auginimo, garbinimo tradicijomis.	1.Supažindinti su duonos auginimu: nuo grūdo iki duonos kepaliuko. 2. Supažindinti su įvairiais javais (rugys, kvietys). 3. Skatinti gerbti ir tausoti duoną.
„Skaičių ir raidžių pasaulyje“	Įtvirtinti skaitmenis ir supažindinti su vaikų vardo pirmosiomis raidėmis.	1. Sudominti skaičiais ir raidėmis. 2. Skaičiuoti iki 10. 3. Skatinti „rašyti“ savo vardą. 4. Bandyti išgirsti pirmąją žodžio raidę ir ją užrašyti.

Gruodžio mėnesis

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Žiemos pasaka“

Supažindinimas su žiemos požymiais.

1. Stebėti žiemos požymius, spalvas.

2. Visais jutimais emociškai išgyventi žiemos džiaugsmus, nepatogumus

„Žalia eglutė žaisliukais žiba“

Kalėdų šventės laukimas.

1. Siekti, kad vaikai pažintų eglutę ir ją įvardintų.

2. Įsijausti į šventinę nuotaiką grupės ir eglutės puošime.

3. Ugdyti vaikų meninius gebėjimus.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Balta žiemužė snaigėm sninga“	Supažindinti su žiemos požymiais.	1. Stebėti žiemos spalvas. 2. Skatinti skirti svarbiausius žiemos reiškinius. 3. Atkreipti vaikų dėmesį į žmonių aprangą žiemą.
„Žiemos rūpesčiai miško žvėreliams“	Supažindinimas su paukštelių, žvėrelių gyvenimu žiemą.	1.Įvardinti, apibūdinti miško žvėrelius ir jų jauniklius. 2. Pastebėti kūno dalis, jas pavadinti. 3. Skatinti vaikus globoti paukštelius.
„Paslaptinga naktis“	Supažindinti su Šv. Kalėdų tradicijomis ir papročiais.	1.Siekti, kad vaikai įsijaustų į Kalėdų šventės laukimą, sužinotų apie papročius. 2. Aptarti, kur gyvena Kalėdų Senelis ir kaip jis ruošia dovanėles. 3. Apibūdinti, papuošti Kalėdinę eglutę.
„Seku seku pasaka“	Supažindinti su Lietuvių liaudies pasakomis bei lietuvių rašytojų inovatoriškomis pasakomis.	1.Skatinti vaikus susikaupti, išklausyti auklėtojų sekamų pasakų. 2. Ugdyti vaikų tautiškumą per Lietuvių liaudies tautosaką, ugdyti vaikų kūrybiškumą. 3. Prisiminti pagrindines spalvas, jomis išjausti sekamų pasakų patiriamas emocijas, jausmus.

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Snaigės šoka baltą šokį“.	Žiemos požymių įtvirtinimas; supažindinimas su žiemos mėn. pavadinimais.	1. Įtvirtinti žiemos požymius. 2. Supažindinti su žiemos mėnesių pavadinimais. 3. Ugdyti meninius gebėjimus.
„Mes – paukštelių ir žvėrelių draugai“	Skatinimas padėti paukšteliams ir žvėreliams žiemos metu.	1. Suteikti žinių, kuo minta paukšteliai ir žvėreliai žiemą. 2. Skatinti globoti paukštelius. 3. Įtvirtinti žiemojančių paukštelių ir žvėrelių pavadinimus.
„Laukiame Šv. Kalėdų“	Supažindinimas su Kūčių ir Šv. Kalėdų papročiais, tradicijomis.	1. Sudominti vaikus pasakojimu apie Kūdikėlį Jėzų. 2. Supažindinti su tradiciniais Kūčių patiekalais ir jų reikšme. 3. Skatinti džiaugsmingai sutikti šventes.
„Seku seku pasaką“	Atminties, tarties, vaizduotės lavinimas.	1. Siekti, kad vaikai įsidėmėtų pasakos eigą, personažus. 2. Skatinti aiškiai, raiškiai tarti maloninius, mažybinius žodelius. 3. Lavinti vaikų vaizduotę inscenizuojant pasakas.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Ką žada Žiemužės oras?“	Supažindinimas su žiemos požymiais.	1. Supažindinti su sąvokomis „pūga“, „sninga“, „pusto“. 2. Supažindinti su žiemos mėn. pavadinimais. 3. Aptarti, kokie drabužiai reikalingi žiemos metu.
„Žiemos rūpestėliai“	Supažindinimas su paukštelių ir žvėrelių gyvenimu žiemą.	1. Suteikti žinių apie žiemojančius paukščius ir žvėrelius. 2. Dalyvauti akcijoje „Baltasis badas“. 3. Skatinti įvardinti žiemos oro savybes: speigas; šaltis; šlapdriba ir kt.
„Adventas-ramybės, susikaupimo metas“	Supažindinimas su Advento papročiais, tradicijomis.	1. Ugdyti vaikų pagarbą tradicijoms. 2. Skatinti norą atlikti gerus darbus. 3. Pamokyti l. liaudies lopšinių.
„Kūčių papročiai. Laukiame Šv. Kalėdų“	Supažindinimas su Kūčių papročiais, Šv. Kalėdų švente.	1. Supažindinti su Kūčių 12 patiekalų, jų reikšme. 2. Papasakoti kūdikėlio Jėzaus gimimo istoriją. 3. Suteikti džiugių emocijų, laukiant Šv. Kalėdų šventės.

Sausio mėnesis

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Šaltukas“

Supažindinimas su žiemos džiaugsmais ir rūpesčiais.

1. Supažindinti su žiemos požymiais.

2. Supažindinti su žiemos spalvomis, vaizdais.

3. Nuteikti džiaugsmingiems išgyvenimams.

„Pažinimo tyrinėjimų savaitė“

Supažindinimas su tyrinėjimais, ieškojimais, bandymais.

1. Siekti, kad vaikai tyrinėtų kasdieninius reiškinius.

2. Nuteikti džiaugsmingiems išgyvenimams tyrinėjant ir eksperimentuojant.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Atsisveikinimas su eglute“	Supažindinimas su Trijų karalių švente.	1. Sudominti vaikus Trijų karalių istorija. 2. Siekti, kad vaikas emocingai išgyventų šventės nuotaiką. 3. Suteikti džiugių emocijų atsisveikinant su eglute.
„Senių besmegenių šalyje“	Suteikimas vaikams žinių apie sniegą bei ledą, jų savybes.	1. Tyrinėti ledo ir sniego savybes. 2. Išbandyti visas žiemos teikiamas pramogas. 3. Ugdyti vaikų meninius sugebėjimus.
„Pažinimo, tyrinėjimų ir atradimų savaitė“	Supažindinimas su įvairiais skoniais, spalvomis, gamtos reiškiniais.	1. Sudominti tyrinėjimais, bandymais, ieškojimais. 2. Siekti, kad vaikai atskirtų skonį (saldus, sūrus) spalvą, įvertintų paviršiaus savybes. 3. Patirtų atradimo džiaugsmą.
„Geometrinių figūrų pasaulyje“	Supažindinimas su geometrinėmis figūromis (skritulys, kvadratas).	1. Skirti geometrines figūras regėjimo, lytėjimo pojūčiais. 2. Skatinti rasti aplinkoje atitinkamos formos daiktų. 3. Grupuoti geometrines figūras pagal dydį ir spalvą.

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Trys Karaliai atkeliavo“	Skatinimas dalintis gerumu, džiaugsmu.	1. Papasakoti Trijų Karalių istoriją. 2. Skatinti pastebėti ir skleisti gerumą. 3. Atsisveikinti su Kalėdų eglute.
„Snaigės ir Varvekliuko draugystė“	Supažindinimas su sniego bei ledo savybėmis.	1. Prisiminti žiemos požymius. 2. Prisiminti žiemos mėnesių pavadinimus. 3. Skatinti eksperimentuoti su sniegu.
Tyrinėjimų, atradimų savaitė“	Ugdyti vaikų smalsumą, pastabumą.	1. Skatinti vaikus domėtis įvairiais gamtos reiškiniais. 2. Mokyti nusakyti daikto formą, spalvą. 3. Išreikšti skonį žodžiais sūru, rūgštu, saldu, kartu.
„Mano knygelės“	Skatinti domėtis įvairiausiomis knygomis, pabandyti sukurti savo knygelę.	1. Sužadinti vaikų norą „skaityti“ knygeles. 2. Pasigaminti savo pasakų knygeles. 3. Atnaujinti grupėje biblioteką. 4. Apsilankyti miestelio bibliotekoje.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Žaidimų dienelės. Trys Karaliai“	Atsisveikinimas su eglute. Incenizuotas susitikimas su trimis Karaliais.	1. Lavinti vaikų vaizduotę. 2. Skatinti sukaupti dėmesį klausantis pasakojimo. 3. Skatinti ritmiškai judėti pagal atitinkamą muziką . 4. Įtvirtinti žinias apie Trijų Karalių šventę ir jos tradicijas.
„Senių besmegenių šalyje“	Žinių apie sniego ir ledo ypatybes įtvirtinimas.	1. Tyrinėti sniego ir ledo savybes. 2. Stebėti dangų, krintančias snaiges. 3. Skatinti vaikus fantazuoti, kurti, ką galima nulipdyti iš sniego.
„Pažinimų, tyrinėjimų, atradimų savaitė“	Ugdomas vaikų smalsumas, pastabumas.	1. Skatinti vaikus eksperimentuoti spalvomis, skoniu. 2. Lavinti orientavimąsi erdvėje: sąvokas „už“, „ant“, „po“ įtvirtinti. 3. Minčių lietus apie stebuklus.
„Geometrinių figūrų pasaulyje“	Įtvirtinti žinias apie geometrines figūras.	1. Įtvirtinti geometrinių figūrų pavadinimus. 2. Skatinti jas rasti supančioje aplinkoje. 3. Ugdyti vaikų meninius gebėjimus.

Vasario mėnesis

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Aš nepaprastas ir įdomus“

Supažindinimas su žmogaus kūno dalimis.

1. Supažindinti su pagrindinėmis kūno dalimis.

2. Siekti, kad jas įvardintų ir pavadintų.

„Kas namelyje gyvena?“

Supažindinimas su gyvulėlių ir žmonių namais.

1. Supažindinti su gyvulėlių ir žmonių gyvenama vieta.

2. Siekti, kad vaikai atrastų, pastebėtų,tyrinėtų.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Esu nepaprastas ir įdomus“	Skatinamas pažinti save ir draugus.	1. Supažindinti su kūno dalimis, berniukų ir mergaičių skirtumais. 2. Ugdyti vaikų savarankiškumą tobulinant higieninius įgūdžius. 3. Siekti, kad vaikai būtų palankūs kitiems ir tikėtųsi kitų palankumo. 4. Bandytų išreikšti save per meninius gebėjimus.
„Gimtadienis“	Mandagaus ir kultūringo elgesio ugdymas švenčių metu.	1. Siekti, kad vaikai būtų mandagūs, mokytis sakyti linkėjimus. 2. Sudaryti vaikų geras emocijas. 3. Ugdyti meninius gebėjimus.
„Namai namučiai“	Suteikti vaikams žinių apie Lietuvą, gimtą miestelį.	1. Siekti, kad vaikai atpažintų tautinius simbolius – vėliavą, herbą – gerbtų juos. 2. Džiaugtųsi savo grupe, darželiu, namais. 3. Ugdyti vaikų tautiškumą.
„Užgavėnės“	Įsijungti į Užgavėnių šventės šurmulį, pokštavimą, žaidimus.	1. Supažindinimas su švenčių tradicijomis ir kaukių gaminimu. 2. Sužinoti apie žiemos baigties, pavasario pradžios metą. 3. Pasimokyti Užgavėnių dainelių, pajuokavimų

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Esu nepaprastas ir įdomus“	Skatinimas pažinti save ir draugus.	1. Įtvirtinti žmogaus kūno dalių ir pagrindinių organų pavadinimus. 2. Įvardinti berniukų ir mergaičių skirtumus. 3. Tobulinti vaikų higieninius įgūdžius. 4. Bandyti išreikšti save per meninius gebėjimus.
„Gimtadienis“	Mandagaus ir kultūringo elgesio ugdymas švenčių metu.	1. Siekti, kad vaikai būtų mandagūs. 2. Padėti vaikams suprasti, kas yra gimtadienis. 3. Mokyti sakyti linkėjimus. 4. Ugdyti meninius gebėjimus. 5. Suteikti džiugių emocijų.
„Mano gimtinė - Lietuva“	Supažindinimas su Varėnos miesto ir Valkininkų miestelio istorija, herbais ir kitais simboliais.	1. Papasakoti Valkininkų miestelio istoriją. 2. Papasakoti Varėnos miesto istoriją. 3. Supažindinti, kaip gyveno senovė lietuviai. 4. Supažindinti su Lietuvos sostine –Vilniumi.
„Užgavėnės“	Supažindinimas su Užgavėnių tradicijomis.	1. Skatinti įsiminti Užgavėnių veikėjus. 2. Skatinti norą dalyvauti Užgavėnių šurmulyje. 3. Pamokyti blynų prašymo.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Aš ir mano draugai“	Gražaus bendravimo ir bendradarbiavimo ugdymas.	1. Skatinti susitarti ir laikytis žaidimo taisyklių. 2. Pratinti susivaldyti kilus konfliktui. 3. Skaičiuoti iki 10 (gerų darbų kraitelė).
„Gimtadienius švenčia visi“	Linksmas, kūrybingas pasirinkto žaisliuko (meškiuko) gimtadienio paminėjimas.	1. Pasirinkto žaisliuko gimtadienio šventės organizavimas. 2. Prisiminti darželio pavadinimą. 3. Sužinoti kiek metų yra darželiui. 4. Skatinti dalyvauti šventiniuose renginiuose.
„Mano gimtinė Lietuva“	Supažindinimas su Lietuvos istorija, atributika.	1. Supažindinti su didžiausiais Lietuvos miestais. 2. Klausytis tarmiškų pokalbių, patarlių. 3. Supažindinti su upėmis, ežerais.
„Užgavėnės. Lūžo ledo tiltai“	Supažindinimas su Užgavėnių papročiais.	1. Pasigaminti Užgavėnių kaukes. 2. Papasakoti apie Pelenų dienos rimtį, susikaupimą. 3. Įtraukti vaikus į Užgavėnių šurmulį.

Kovo mėnesis

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Pavasaris ateina palaukėm“

Supažindinimas su pirmaisiais pavasario požymiais.

1. Supažindinti su pirmaisiais pavasario požymiais.

2. Supažindinti kokios šventės būna pavasarį.

3. Stebėti gamtos atbudimo ženklus.

„Mano mylima pasakėlė/knygelė“

Supažindinimas su įvairių pasakų herojais.

1. Supažindinti su pasakomis ir jų veikėjais.

2. Skatinti, kad patys sektų, inscenizuotų, atpažintų pasakų veikėjus.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Pirmieji pavasario ženklai“	Supažindinimas su pavasario požymiais.	1. Siekti, kad vaikai įsimintų pavasario požymius. 2. Lavinti pastabumą gamtos reiškiniams pavasarį. 3. Ugdyti vaikų meninius gebėjimus.
„Buvo Molio Motiejukas“	Skatinimas susipažinti su pirmąja pavasario švente, jos svarba.	1. Supažindinti su Kaziuko mugės papročiais. 2. Siekti, kad įsimintų dirbinių pavadinimus. 3. Žadinti norą dalyvauti Kaziuko mugėje darželyje.
„Mūsų mylima Žemelė“	Pagarbos gamtai ugdymas.	1. Skatinti kultūringą elgesį gamtoje. 2. Padėti suvokti netinkamo elgesio gamtoje pasekmes. 3. Priminti pavasario požymius.
„Pasakų šalyje“	Skatinimas domėtis pasakomis.	1. Ugdyti gebėjimą išklausyti pasaką. 2. Siekti, kad vaikai atpažintų pasakų veikėjus. 3. Skatinti pačius inscenizuoti pasaką.

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Pirmieji pavasario ženklai“	Supažindinimas su pavasario požymiais, mėnesių pavadinimais.	1. Skatinti įsiminti pavasario mėnesių pavadinimus. 2. Atkeipti vaikų dėmesį į pavasario požymius. 3. Formuoti teigiamą požiūrį į gamtą, jos saugojimą.
„Kaziuko mugė“	Supažindinimas su šventės papročiais ir amatais.	1. Papasakoti šventės atsiradimo istoriją. 2. Supažindinti su įvairiais amatais (audimu, puodynių žiedimu). 3. Ugdyti meninius gebėjimus.
„Mūsų mylima žemelė“	Skatinimas saugoti savo aplinką.	Ugdyti pagarbą gyvybei, žemei. Susipažinti kas tai yra rūšiavimas atliekų ir kuo jis svarbus.
„Aš pasakų karalystėje“	Atminties, vaizduotės, kūrybiškumo ugdymas.	1. Sudominti vaikus pasakomis. 2. Skatinti išklausyti pasakas. 3. Skatinti vaikus kurti, fantazuoti.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Pavasaris! Kaziuko mugė. Amatai, meistrystė“	Supažindinimas su amatais (audimas, puodininkystė, pynimas).	1. Prisiminti pavasario požymius, pavasario mėnesių pavadinimus. 2. Skatinti vaikus kurti įvairius darbelius. 3.Susipažinti su įvairiais amatais.
„Žemė – gyvybės nešėja“	Skatinimas saugoti savo gimtąją žemę.	1. Supažindinimas su gaubliu. 2. Stebėti žemėlapį, vaizduojantį sausumas ir vandenynus. 3. Supažindinti su Lietuvoje išgaunamomis iškasenomis (žvyras, molis, smėlis).
„Parduotuvėje“	Supažindinimas su monetomis.	1. Supažindinti su monetomis 1; 2; 5; 10; 20 ct. 2. Ugdyti vaikų kultūringą elgesį viešoje vietoje. 3. Skaičiuoti daiktus ir atrinkti tinkamą monetą.
„Teatro dienos“	Kūrybiškumo, vaizduotės, atminties lavinimas.	1. Sudominti vaikus įvairiausiomis pasakomis. 2. Sudaryti sąlygas saviraiškai. 3. Tobulinti vaikų kalbą vaizdingais išsireiškimais. 4.Inscenizuoti pasirinktą kūrinį ar jo ištrauką.

Balandžio mėnesis.

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Rid rid rid margi margučiai“

Supažindinimas su Velykų švente.

1. Suteikto vaikams žinių apie Velykų tradicijas, papročius.

2. Skatinti bendrauti vieną su kitu.

3. Ugdyti meninius sugebėjimus.

„Saulutė šviečia pabusti kviečia“

Nusiteikimas džiaugsmingam pavasariui.

1. Siekti, kad vaikai pajustų pavasario džiaugsmą.

2. Skatinti pamėgdžioti paukščių garsus.

3. Lavinti stambiąją motoriką atkartoja vabaliukų judesius.

4. Ugdyti meninius sugebėjimus.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Rid rid spalvoti margučiai“	Supažindinimas su Velykų papročiais.	1. Suteikti vaikams džiugių emocijų ruošiantis šventei. 2. Akcentuoti kiaušinio, kaip Velykų simbolio reikšmę. 3. Ugdyti vaikų kūrybiškumą, meninius gebėjimus.
„Lašelio kelionė“	Plėsti žinias apie vandenį.	1. Siekti, kad vaikai įsimintų vandens savybes. 2. Padėti suvokti vandens reikšmę augalams, žemei. 3. Paaiškinti kaip atsiranda lietus.
„Paukšteliai sugrįžta iš šiltų kraštų“	Supažindinimas su paukščiais (gandras, vyturėlis, varnėnas).	1. Supažindinti su paukštelių išvaizda , balsais, gyvenimo būdu. 2. Pasimokyti paukščių balsų mėgdžiojimo. 3. Stebėti paukštelių namelius – inkilėlius.
„Saulutės spinduliukas pažadino augalėlius“	Skatinimas domėtis augalais, rūpestingai elgtis, jus prižiūrėti.	1. Padėti pajusti pavasarinį augalų atgyjimą. 2. Supažindinti su augalų įvairove (medis, krūmas, gėlė). 3. Mokyti pavadinti pagrindines augalo dalis (stiebas, lapas, žiedas) .

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Velykos jau čia“	Velykų papročių ir tradicijų puoselėjimas.	1. Suteikti žinių apie Velykų papročius. 2. Supažindinti su kiaušinių marginimo raštų reikšmėmis. 3. Ugdyti meninius gebėjimus.
„Vandens lašelio kelionė“	Supažindinimas su vandens nauda žmogui ir gamtai.	1.Supažindinti su vandens savybėmis. 2. Supažindinti su gaublyje pavaizduotais vandens telkiniais. 3. Eksperimentuoti su vandeniu.
„Paukšteliai sugrįžo į gimtąją žemę“	Supažindinimas su gandru, kregždute, varnėnu, žvirbliuku.	1. Supažindinti su šių paukščių kūno sandara. 2. Skatinti atpažinti ir įvardinti šiuos paukščius. 3. Pasimokyti paukščių garsų pamėgdžiojimų.
„Saulutė žadina daigelį“	Sudominimas augalų sodinimu, jų priežiūra.	1. Ugdyti vaikų norą auginti, prižiūrėti augalus. 2. Supažindinti su pavasariniais augalais. 3. Stebėti, tyrinėti sėklytes, žiedelius.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Rid rid margi margučiai“	Įtvirtinimas žinių ir supažindinimas su negirdėtais dar Velykų papročiais, tradicijomis bei žaidimais.	1. Aiškintis ką reiškia margučių spalvos, raštai. 2. Mokyti Velykinių žaidimų, oracijų. 3. Ugdyti meninius gebėjimus.
„Gyvybė ten, kur vanduo“	Supažindinimas su vandens savybėmis, jo nauda viskam, kas gyva.	1. Aptarti vandens savybes: bespalvis, bekvapis, skystas. 2. Mįslių, patarlių mokymas apie vandenį. 3. Supažindinti su vandens telkiniais gaublyje ir žemėlapyje.
„Paukšteliai giesmininkai sugrįžę sveikina visus“	Supažindinimas su paukščių įvairove.	1. Supažindinti su paukščių gyvenimo sąlygomis, lizdais. 2. Skatinti atpažinti ir pavadinti paukščius. 3. Pamėgdžioti paukščių balsus, juos atpažinti.
„Aš auginu“	Supažindinimas su augalų sodinimu, priežiūra.	1. Stebėti dygstančias gėlių, daržovių sėklas. 2. Stebėti augalų šaknis (svogūnai, pupos). 3. Skatinti atpažinti ir pavadinti darželio ir artimoje aplinkoje augančias gėles (krokai, rožė, tulpė, našlaitės, žibutės).

Gegužės mėnesis

Ikimokyklinis amžius (1-3 m.)

Tema

Tikslas

Uždaviniai

„Tau mamyte visos gėlės“

Skatinimas gerbti, mylėti, padėti savo mamai.

1. Skatinti norą pradžiuginti savo mamytę dainelėmis, eilėraščiais, dailės darbeliais.

2. Išmokti gražių žodelių apie mamytę.

„Linksmos pavasario spalvos“

Supažindinti su pagrindinėmis spalvomis.

1. Siekti, kad vaikas skirtų tris pagrindines spalvas (raudona, mėlyna, geltona), džiaugtųsi jomis. 2. Grupuoti daiktus pagal spalvas.

3. Stebėti aplink mus supančias spalvas.

Ikimokyklinis amžius (3-4 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Mano geroji mylima mamytė“	Skatinimas gerbti, mylėti, padėti savo mamai.	1. Skatinti norą pradžiuginti savo mamytę dainomis, eilėraščiais, dailės darbeliais. 2. Pamokyti gražių žodelių apie mamytę. 3. Padėti vaikams pasiruošti motinos dienai ir ją tinkamai atšvęsti.
„Mano šeima“	Šeimos tradicijų puoselėjimas.	1. Supažindinti vaikus su sąvoka „šeima“. 2. Mokyti teisingai įvardinti šeimos narius. 3. Skatinti rūpintis savo šeimos nariais, reikšti jiems jausmus.
„Tabalai tabalai jau pabudo vabalai“	Supažindinimas su boružės, skruzdėlės, žiogo, voro gyvenimu, sraigės.	1. Supažindinti su jų išorine sandara, gyvenimo būdu. 2. Stebėti jų elgsena. 3. Skatinti jais gerėtis, rūpestingai elgtis gamtoje, pastebėti pievos grožį.
„Vaikystės spindulėlis“	Nuteikimas pasitikti vasarą linksmai.	1. Nuteikti maloniems užsiėmimams, džiaugsmingiems išgyvenimams, linksmybėms. 2. Skatinti žaisti nuotaikingus judriuosius žaidimus. 3. Paaiškinti kaip atsiranda vaivorykštė. 4. Stebėti gamtą, joje atrasti, surasi, tyrinėti, pabandyti atkartoti gamtos raštus.

Ikimokyklinis amžius (4-5 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Mano geroji mamytė“	Skatinimas gerbti savo mamą.	1. Pamokyti gražių, malonių žodelių apie mamą. 2. Skatinti padėti savo mamai. 3. Ugdyti meninius vaikų gebėjimus.
„Mano mylima šeima“	Šeimos vertybių puoselėjimas.	1. Skatinti vaikus domėtis savo šeimos nariais.
„Tabalai jau nubudo vabalai“	Supažindinimas su pievoje gyvenančiais vabzdžiais.	1. Siekti, kad vaikas atpažintų ir pavadintų vabzdį (boružėlė, bitė, skruzdėlė). 2. Skatinti saugoti, neskriausti vabzdžių, vabalų. 3. Lavinti vaikų atminti, pastabumą, smalsumą.
„Vaikystės takučiu“	Džiaugsmingas šventės šventimas.	1. Skatinti vaikus būti kūrybiškais. 2. Ugdyti norą sportuoti. 3. Prisiminti Šiaulių miesto herbą, miesto istoriją.

Ikimokyklinis amžius (5-6 m.)

Tema	Tikslas	Uždaviniai
„Aš širdyje labai myliu savo mamą“	Pagarbos ugdymas savo mamai, močiutei.	1. Skatinti domėtis, kokius darbus dirba mama. 2. Skatinti rodyti meilę ir pagarbą mamai ir močiutei geru žodžiu. 3. Mokyti patarlių, priežodžių apie mamos meilę.
„Mano lūpos gražia kalba kalba“	Pagarbos savo kalbai ugdymas.	1. Nuteikti vaikus išsakyti savo mintis. 2. Supažindinti su tarmėmis. 3. Sudominti raidėmis. 4. Susitikti su pasakų veikėjais, juos pamėgdžioti.
„Jau pabudo vabalai“	Įvairių vabalų, vabzdžių stebėjimas, susipažinimas su jais.	1. Aptarti vabalų, vabzdžių kūno sandarą. 2. Ugdyti pagarbą viskam, kas gyva.
„Vaikystės takeliu“	Džiaugsmingas mokslo metų užbaigimas.	1. Skatinti vaikus džiaugsmingai dalyvauti renginiuose. 2. Prisiminti džiaugsmingus nutikimus, įvykius. 3. Ugdyti meninius gebėjimus.

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 04 18 įsakymas Nr. ISAK-627 „Dėl Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija „Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos“, 2015 m. Vilnius.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos, 2015.

Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. – V.: Leidybos centras, 1993.

Ankstyvojo ugdymo vadovas / Monkevičienė O. (sud.). – V.: Minklės leidyba, 2001.

Einon D. Ankstyvasis ugdymas.-V.:UAB“Egmont Lietuva“,1998.

Į vaiką orientuotų grupių kūrimas, Cauglin P.I, 2001.

Žukauskienė, R. Raidos psichologija: integruotas požiūris. Vilnius: Margi raštai, 2012.

ldt, Ch.R.Mathiasen. Pedagogika ir demokratija.-V.:Aidai,1999.

Becker-Textor Ingeborg. Kūrybiškumas vaikų darželyje.-V.: Presvika,2001.

Katinienė A. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje.:V.:Kronta,1998.

Piaget J. Vaiko kalba ir mąstymas. – Vilnius, 2002.

Hille, K., Evanschitzky, P., Bauer, A. 3-6 metų vaiko raida. Psichologijos pagrindai ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdytojams. Vilnius: Tyto alba, 2015.

________________

PRITARTA

Varėnos rajono savivaldybės tarybos

2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-IX-986

VARĖNOS R. MATUIZŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Švietimo tiekėjas -Varėnos r. Matuizų pagrindinė mokykla.

Teisinė forma – Varėnos r. Matuizų pagrindinė mokykla yra Varėnos rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

Grupė – bendrojo ugdymo mokykla.

Tipas – pagrindinė mokykla.

Įstaigos adresas – Dzūkų g. 2, Matuizų k., Varėnos r. savivaldybė.

Tel. ( 8-310) 40627

El. p. matuizu-mokykla@varena.lt

Vaikai ir jų poreikiai:

Matuizų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdomi 2-6 metų amžiaus vaikai. Grupės komplektuojamos pagal vaikų amžių: viena 2-4 metų amžiaus, viena 4-6 metų amžiaus ir viena priešmokyklinio ugdymo grupės. Pažymėtina tai, kad ikimokyklines grupes lanko daug vaikų iš socialiai remtinų ir socialinės rizikos šeimų, todėl programoje prioritetinis dėmesys skiriamas socialinės kompetencijos gebėjimams ugdyti bei bendradarbiavimo su šeima plėtojimui.

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas:

Ikimokyklinukus ugdo trys pedagogai, turintys aukštąjį koleginį ar universitetinį išsilavinimą. Iš jų du pedagogai turi vyresniojo auklėtojo, vienas – auklėtojo kvalifikacinę kategoriją.

Regiono ir švietimo teikėjo savitumas:

Mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra vienintelė seniūnijoje, todėl ją lanko vaikai iš įvairių seniūnijos kaimų: Šarkiškių, Jurgiškių, Voriškių, Papiškių, Giniūnų, Urkionių, Krūminių, Paversekio, Butvydonių. Kiekvieną rytą į ugdymo įstaigą jie atvežami geltonuoju mokykliniu autobusiuku.

Ikimokyklinio ugdymo skyrius yra Dzūkijoje, Matuizų kaime prie pat miškelio, kuriame auga įvairių rūšių medžiai, randama grybų, įvairių augalų ir gyvūnų, todėl ugdytiniai turi puikią galimybę eksperimentuoti, stebėti, tyrinėti gamtą ir jos reiškinius įvairių metų laiku. Čia pat yra upelis, pievos, ganyklos, ūkininko kiemas su žemės ūkio technika. Šalia vaikų darželio pastato yra biblioteka, su kuria bendradarbiaujama kasmet vykdant įvairias veiklas.

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai:

Įstaigą lankančių daugumos vaikų tėvai pageidauja, kad būtų patenkinami vaikų pažinimo, socialiniai, etniniai, saviraiškos, saugumo poreikiai. Pirmenybę jie teikia vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, visuminiam vaiko ugdymui. Vietos bendruomenės socialinė padėtis įtakoja, kad kartu būtų teikiamos ugdymo ir socialinės paslaugos. Tėvai tikisi, kad grupės darbo valandos būtų priderintos prie traukinių eismo tvarkaraščio, kadangi dauguma tėvų važinėja dirbti į Varėną. Darbą turintys tėveliai pageidauja, kad į ikimokyklines grupes vaikai būtų priimami nuo 2-jų metų. Kadangi grupėse yra laisvų vietų, į šį pageidavimą atsižvelgiama.

Ikimokyklinio ugdymo paskirtis - tenkinti vaikų saugumo, judėjimo, sveikatos, žaidimo, bendravimo, bendradarbiavimo, pažinimo, saviraiškos poreikius, formuoti kultūrinius, etninius, socialinius, pažintinius įgūdžius. Atsižvelgiama į individualiuosius ir specialiuosius vaiko poreikius. Turintiems kalbos, kalbėjimo ir komunikacijos sutrikimų teikiama logopedo ugdomoji korekcinė pagalba, elgesio sutrikimų – Varėnos švietimo centro teikiama psichologų ir spec. pedagogų pagalba.

Ikimokyklinio ugdymo programa parengta vadovaujantis Ikimokyklinio ugdymo kriterijų aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ bei teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais ikimokyklinio ugdymo(-si) veiklą.

II SKYRIUS

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

Humaniškumo – pagarba vaikui, tinkama vaiko fizinių ir psichinių galių plėtotė, prasmingas vaiko poreikius, interesus ir galimybes atitinkantis ugdymo turinys bei metodai, vaiko pasitikėjimas suaugusiais.

Demokratiškumo – vaikui suteikiama galimybė rinktis būti gerbiamu ir pripažintu bei lygiaverčiu partneriu.

Tikslingumo – turinys orientuotas į vaiko socializaciją, ugdymosi motyvacijos žadinimą ir prielaidų tolesniam ugdymuisi sudarymą. Ugdymo turinys sistemingai vertinamas, analizuojamas ir atnaujinamas pagal poreikius.

Prieinamumo – ugdymo turinys atitinka ikimokyklinio amžius vaiko psichofizines galimybes, jo pažinimo ir raiškos būdus bei stilių, bendravimo ir elgesio modelius bei emocijų pasaulį, pritaikytas skirtingoje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje (šeimoje ir institucijoje) augusiam ir ugdytam vaikui.

Integralumo – turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko visuminį pasaulio suvokimą ir jo mąstymo bei veiklos konkretumą ir sinkretiškumą. Ugdymas vyksta integruotai, garantuojama vaiko pažinimo, saviraiškos, psichinio ir socialinio ugdymo darna.

Tęstinumo – ugdymo turinys sudarytas atsižvelgiant į vaiko jau turimą patirtį, vaikų amžių bei ugdymosi perspektyvą, priešmokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius.

Diferencijavimo – ugdymo procesas grindžiamas visapusišku amžiaus tarpsnio ypatumų žinojimu, atsižvelgiama į vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius. Ugdymo tikslai diferencijuojami ir individualizuojami.

III SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas– atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiaisiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Uždaviniai:

1. ugdyti teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną bei mokyti saugoti savo ir kitų sveikatą;

2. plėtoti individualias fizines, socialines, pažinimo, kalbos ir bendravimo, kūrybines galias, padėti mokantis pažinti pasaulį, išreiškiant save kaip asmenybę;

3. turtinti bendravimo ir bendradarbiavimo su suaugusiais ir vaikais pozityvią patirtį, mokantis spręsti kasdienes problemas, įgyti kasdienių sunkumų įveikimo patirtį;

4. žadinti vaiko poreikį domėtis supančia aplinka, eksperimentuoti ir tyrinėti įvairius daiktus ir reiškinius, suvokti jų tarpusavio ryšius, ugdyti pojūčius, lavinti suvokimą, mąstymą;

5. tenkinti vaiko saviraiškos ir kūrybinius poreikius, ugdyti meninius gebėjimus, atrasti ir išbandyti įvairius meninės raiškos būdus, išgyventi kūrybos džiaugsmą, sėkmę;

6. skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, puoselėti individualybę;

7. užtikrinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tęstinumą.

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS

Ugdymo turinio įgyvendinimo aspektai:

Kasdienio gyvenimo įgūdžiai
Vertybinė nuostata. Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius
Esminis gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje
2-3 metai
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2-asis žingsnis. Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ar šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą. 3-iasis žingsnis. Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą	Valgo sriubą, košę šaukštu, geria iš puoduko. Rodo į tualeto duris, atsineša puoduką ar savais ženklais pasako, kad nori tuštintis ar šlapintis. Kiša koją į batuką, ranką į rankovę, deda kepurę ant galvos. Tiesdamas nešvarias rankas suaugusiajam prašo jas nuplauti ar nušluostyti. Prašomas ir padedamas išpučia nosį į nosinę, neša žaislus į jiems skirtą vietą. Valgo šaukštu, šaukšteliu, šakute. Pasako, kokius patiekalus mėgsta. Priminus arba pats savarankiškai eina į tualetą, plaunasi rankas. Mėgina apsiauti batus, sagstyti sagas, varstyti batų raištelius. Susitepus plaunasi rankas, prausiasi ir šluostosi veidą. Pažaidęs žaislus sudėlioja į jiems skirtas vietas
4-6 metai
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
4-asis žingsnis. Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų. 5-asis žingsnis. Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir naudingas. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Žaisdamas, ką nors veikdamas, stengiasi saugoti save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. 6-asis žingsnis. Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai ar priminus laikosi susitartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai. 7-asis žingsnis. Tvarkingai valgo, jaučia, kada alkanas, kada pasisotino, geria pakankamai vandens. Stengiasi valgyti įvairų maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Dažniausiai savarankiškai ar priminus plaunasi rankas, prausiasi, šukuojasi. Savarankiškai tvarkingai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna. Suaugusiųjų padedamas arba savarankiškai pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kelyje, prie vandens telkinių, ant ledo, gaisro metu, su elektros prietaisais, vaistais.	Valgo neskubėdamas, gerai sukramto, naudojasi šakute, šaukštu, pradeda naudotis peiliu, servetėle nusivalo burną, pavalgęs padėkoja. Žino, kad galima apsinuodyti valgant nepažįstama uogas, vaisius. Šiek tiek suaugusiojo padedamas maunasi (nusimauna) kelnes, aunasi (nusiauna) batus, šlepetes, velkasi (nusivelka) megztinį, užsideda (nusiima) kepurę. Pastebi, kad yra nešvarus, savarankiškai prausiasi, nusišluosto rankšluosčiu, priminus šukuojasi plaukus šukomis, čiaudėdamas prisidengia burną ir nosį. Pažaidęs sudėlioja žaislus į vietas. Varto vaikiškus žurnalus, klausosi skaitomų kūrinėlių apie saugų elgesį, supranta, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų. Stalo įrankius dažniausiai naudoja pagal paskirtį, serviruoja ir tvarko stalą, įvardija kelis sveikus maisto produktus (morką, obuolį, pieną ir t. t.) bei kelis nenaudingus sveikatai (traškučius, kokakolą, guminukus). Pasako, kad pieną, mėsą, vaisius, daržoves valgyti naudingiau nei saldumynus. Žino ir pasako, kaip reikia apsirengti šiltu ar šaltu oru, savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna, priminus savarankiškai pasikeičia sušlapusius rūbus, saugo rūbus, kad nesuteptų, pasideda juos tvarkingai. Suaugusiojo padedamas kloja lovą. Pažaidęs tvarkosi veiklos vietą, sudeda žaislus, valo stalą, šluosto dulkes, aikštelėje surenka šiukšles. Saugiai elgiasi grupėje, lauko aikštelėje: stengiasi bėgti nekliudydamas kitų, nelipti ant tvoros, taisyklingai sėdi ant kilimo, prie stalo, stengiasi nesikūprinti. Suaugusiojo padedamas organizuoja viktorinas, projektus apie saugų elgesį, diskutuoja, kaip konfliktus spręsti taikiai. Taisyklingai naudojasi peiliu. Valgydamas laiko šakutę kairiąja, peilį – dešiniąja ranka, šaukštą ir šaukštelį – tarp pirštų. Pasakoja, ką dažniausiai valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, diskutuoja, kodėl žmogus valgo, domisi paveikslėliais su įvairiais maisto produktais ir patiekalais, juos rūšiuoja, aptaria. Kuria kūrybinius darbelius, inscenizacijas su sveikais produktais ir patiekalais. Klausosi skaitomų knygelių, vaidina, žaidžia loto, žiūri filmukus apie žmogui naudingus maisto produktus, rūšiuoja maisto produktus ar jų paveikslėlius į naudingus ir vengtinus. Jaučia, kada sušilo ar sušalo, savarankiškai apsirengia ar nusirengia megztinį, striukę, pasikeičia sušlapusius rūbus, avalynę. Plaunasi rankas, prausiasi, tvarkosi. Pjausto daržoves, vaisius, siuva, siuvinėja, kala vinis, dygsniuoja audinį. Lankosi gaisrinėje, policijoje, ligoninėje, vaistinėje, autoservise. Stebi vienas kitą ir perspėja, kad vaikščiotų ar sėdėtų taisyklingai
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, bandymas, eksperimentavimas, vaizduotės žaidimai, bendra kūrybinė veikla, meninė raiška ir kiti metodai. Priemonės: siužetiniai žaislai, žaisliniai stalo įrankiai, praustuvė, virtuvėlė, vaisių, daržovių muliažai, žaisliniai indeliai, parduotuvės kasa, įvairių profesijų žaisliniai įrankiai, priemonės, loto, dėlionės, didaktiniai bei kortelių žaidimai, plakatai, pasakų knygelės, paveikslėliai, atvirutės, šviesos stalas, garso, vaizdo bei video įrašai, fotografijų albumai, kamuoliai
Fizinis aktyvumas
Vertybinė nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminis gebėjimas. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankų koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stumdamas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį. 3-iasis žingsnis. Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai, skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu, laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, todėl tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, mėto, gaudo, spiria kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą	Vaikšto pasiėmęs žaislą, eidamas sustoja, keičia kryptį, lipa kelių pakopų laiptais, laikydamasis laiptų turėklų. Užlipa ir nulipa nuo kėdės. Sudeda 4–6 kaladėles vieną ant kitos, varto knygeles po vieną puslapį, atsuka, užsuka dangtelius. Glamžo popieriaus lapą, gamina kamuoliuką. Lipdo iš minkšto plastilino, ploja rankomis, ridena, mėto, gaudo kamuolį. Vaikas stovi ant vienos kojos (apie 3–4 sekundes), po to pakeičia koją. Vaikšto, bėgioja aplink pagalvėlę, gulinčią ant grindų, jos neužkliudydamas. Vaikas vaikšto imituodamas gyvūnus. Ant grindų išdėstytos pėdos – vaikas jomis eina paprastai, ant pirštų galų. Laikomas už rankos šokinėja abiem kojomis, ant vienos kojos, paskui ant kitos. Vaikas įmeta sagą, kaštoną, gilę į dėžutę, kurioje padaryta tinkamo dydžio anga. Į išvirkščią pusę išverčia savo kojines. Ridendamas ar mesdamas kamuolį, vaikas taiko į kėglius, išdėliotus ant žemės, vartelius. Atsuka ir užsuka įvairaus dydžio dangtelius, sudeda daiktus vieną ant kito (pastato 5–6 kubų bokštą), ant siūlo suveria sagas. Vaikas gaudo suaugusiojo metamą kamuolį, kai tik pagauna, kamuolys metamas iš naujo, vis labiau nuo jo tolstant. Įkerpa žirklėmis popieriaus kraštą
4–6 metai
4-asis žingsnis. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką. Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja. 5-asis žingsnis. Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Greitas, vikrus, bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrenginiais. Spiria kamuolį į taikinį iš įvairių padėčių. Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, užsega ir atsega sagas). Iš įvairių padėčių meta kamuolį į taikinį, tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi sūpynėmis. 6-asis žingsnis. Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn, nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja dviračiu. Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sportinių žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindamas veiksmus. 7-asis žingsnis. Eina keisdamas greitį, staigiai sustoja, greitai pajuda iš vietos. Išlaiko saugų atstumą eidamas, bėgdamas šalia draugo, būryje. Bėga derindamas du ar daugiau judesių(bėga ir varosi, spiria kamuolį, bėga ir mojuoja rankomis, kaspinais). Šokinėja derindami du skirtingus rankų ir (ar) kojų judesius (šoka per virvutę, žaidžia „Klases“). Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai, kerpa gana tiksliai, sulenkia popieriaus lapą per pusę, į keturias dalis. Tiksliai kopijuoja formas, raides. Meta ir kartais pataiko kamuolį į krepšį, vartus, taikinį	Žaisdamas juda įvairiais būdais: vaikšto kaip gandras, šokinėja kaip varlytė, įvairiu greičiu mina „dviratį“, suglaustomis kojomis šoka į apskritimo vidų, paskui į išorę, šokinėja viena koja, stovėdamas stiebiasi, atsistoja ant kulnų, laipioja laiptais aukštyn ir žemyn. Pieštuku, teptuku piešia, braižo nesudėtingas figūras, iš plastilino, tešlos, modelino lipdo įvairius daiktus, kerpa žirklėmis, paveikslėlius klijuoja ant popieriaus, glamžo popierių ir formuoja įvairaus dydžio gumuliukus, išveria batų raištelius ir iš naujo suveria, atsega ir užsega sagas, paprašytas surenka pagaliukus po vieną ir įdeda į dėžutę, kaišioja pagaliukus. Vieną ant kito sudėlioja 8–10 kubų bokštus. Piršteliu ar pieštuku vedžioja labirintą, žaidžia pirštukų žaidimus, su pupomis, grikiais, kitomis kruopomis, žnyplėmis, pincetu perdeda įvairaus dydžio karoliukus iš vieno indo į kitą. Eina „tip-top“ žingsneliais. Šoka į šoną, greitai laksto, sustoja ir pajuda iš vietos, užlipa ant paaukštinimo ir nušoka ant žemės, meta kamuolį, gniūžtę į taikinį, mėto kamuolį vienas kitam ir gaudo, meta į žemę viena ranka, o kita ranka jį pagauna, laipioja kopėtėlėmis, bokšteliais, dalyvauja bėgimo estafetėse, žaidžia įvairius šuolių žaidimus, šokinėja per šokdynę, lanką. Piešia, rašo pieštuku, bando piešti statinius, gyvūnėlius, pieštuką laiko taisyklingai, piešia įvairias linijas, apveda stiklinę, apverstą lėkštutę, puoduką, žaidžia su pipete, ant siūlo veria sagas, rutuliukus, karolius. Apsirengia ir nusirengia, (už)riša kilpas, pina kasą iš siūlų, veja virveles, dėžutes apsagsto skalbinių segtukais, įsisupa sūpynėse ir supasi. Juda greta kito vaiko poroje, ratu, rikiuotėje, sutartinai su kitais vaikais. Važiuoja dviračiu plačiu ir siauru takeliu, ratu, estafetėse juda greta kito vaiko poroje, ratu, rikiuotėje, sutartinai su kitais vaikais, žaisdamas bėgioja pristatomuoju ir pakaitiniu žingsniu, įkalnėn, nuokalnėn, žaidžia sportinius žaidimus, varžosi tarpusavyje, dalyvauja estafetėse, šokinėja per gumytę, žaidžia komandinius žaidimus: krepšinį, futbolą, badmintoną, kėglių žaidimus. Savarankiškai įveria siūlą, siuvinėja pagal trafaretą ornamentus, dygsniuoja, lopo, neria vąšeliu, dygsniuoja rūbelius lėlėms, maišelius, taisyklingai naudojasi žirklėmis, kerpa įvairias formas, daro kutus
Metodai: stebėjimas, analizavimas, pokalbis, kartojimas, tyrinėjimas, eksperimentavimas, žaidimas, estafetės, varžytuvės, sportinės pramogos, viktorinos, svečiai, kūrybiniai darbai ir kiti metodai. Priemonės: įvairaus dydžio kamuoliai, kopėtėlės, suoliukai, takeliai, įvairios dėžės, krepšiai, lindynės, čiužiniai, čiuožimo kalneliai, lazdelės, vėliavėlės, lankai, šokdynės, virvės, kėgliai, badmintonas, pagalvės, šokinėjimo kamuoliai, riedantys žaislai, rogės, laipiojimo kalneliai, sienelės, kubai, briaunuota lenta, batutas, sekundometras, smėlio maišeliai, parašiutas, palapinė, saugaus eismo priemonės, plakatai ir kt.
Emocijų suvokimas ir raiška
Vertybinė nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais
Esminis gebėjimas. Atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atsiliepia į kito jausmus (užjaučia, padeda)
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpno nepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau dar būdinga greita nuotaikų kaita. Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas. 3-iasis žingsnis. Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus. Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas; glosto, jei kitas nuliūdęs)	Vaikas džiaugsmą išreiškia ir ramiai šypsodamasis, ir kvatodamas balsu. Ilgesnį laiką pabūna linksmas arba ramus, lengviau įžvelgiamos pasikeitusių nuotaikų priežastys – pavargo, kitas vaikas atėmė žaislą ir pan. Meta žaislą ant grindų ir, jeigu auklėtojas šypsodamasis jį paduoda, šis juokdamasis jį vėl meta ant grindų. Paklaustas „Kuris verkia?“, vaikas parodo paveikslėlį su verkiančiu kiškiuku, paklaustas „Kuris juokiasi?“, rodo paveikslėlį su besijuokiančiu vaiku. Žiūri į verkiantį vaiką ir užjausdamas jam duoda savo žaislą, paglosto. Ant suaugusiojo supykęs vaikas atpažįsta šį jausmą ir gali pareikšti: „Aš piktas!“ Jei kitas vaikas šypsodamasis jam tiesia žaislą – pats nusišypso ir pradeda su juo žaisti. Kai kitas vaikas atima žaislą, verkia ir laukia auklėtojo pagalbos. Nuščiūva, jei auklėtojas išsigąsta paliejęs vandenį
4-6 metai
-asis žingsnis. Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocijas ir jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti). Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna). 5-asis žingsnis. Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo. Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti). Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia. 6-asis žingsnis. Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti. Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas. 7-asis žingsnis. Domisi savo ir kitų emocijomis, jausmais bei jų raiška. Atpažįsta ir įvardija ne tik savo jausmus, bet ir nuotaikas bei jų priežastis. Atpažįsta kitų emocijas ar jausmus, bando į juos atsiliepti (paguosti, užjausti), keisti savo elgesį (susilaikyti, neskaudinti, atsižvelgti į kito norus)	Stovėdamas prieš veidrodį paprašytas nutaiso linksmą, liūdną, piktą veido išraišką. Nuotaikų veideliais pažymi savo nuotaiką. Pavadina pagrindines emocijas. Skirtingas emocijas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Klausosi pasakojimų bei grožinės literatūros kūrinėlių apie jausmus ir jų išraišką. Žaidžia žaidimus, skatinančius tyrinėti ar imituoti kitų žmonių nuotaiką. Kalba apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia. Tariasi su draugu žaisti žaislu paeiliui. Emocijas reiškia dainuodamas, piešdamas, šokdamas, komentuoja jausmų paveikslėlius. Gamina ir siunčia atvirukus draugams įvairiomis progomis. Žaidžia žaidimus, skatinančius sakyti „komplimentus“ draugams. Žaidžia vaidmenų žaidimus, įsijaučiant į kito savijautą. Pasako, kada buvo linksmas, liūdnas ar piktas. Pakviečia kitą vaiką žaisti, jei šis atrodo draugiškai nusiteikęs. Auklėtojui praneša, jei kitas vaikas liūdi ar reikia pagalbos. Žino keletą išeičių, ką galima daryti, kai kas nors erzina, atima žaislus, suduoda. Erzinamas nepuola muštis, bet pasako auklėtojui
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, bandymas, eksperimentavimas, vaizduotės žaidimai, bendra kūrybinė veikla, meninė raiška ir kiti metodai
Priemonės: šviesos stalas, loto, dėlionės, didaktiniai bei kortelių žaidimai „Pažink jausmus“ ir pan., plakatai, jausmų bei pasakų knygelės, atvirutės, garso, vaizdo bei video įrašai, siužetiniai žaislai, fotografijų albumai, emocijų veidukai, kamuoliai „Emocijos“ ir kt.
Savireguliacija ir savikontrolė
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį
Esminis gebėjimas. Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpia čiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių. Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. 3-iasis žingsnis. Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.). Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų	Pargriuvęs bėga pas juo besirūpinantį suaugusįjį ir rodo, kur skauda. Raminamas nustoja verkti. Pavargęs migdosi apkabinęs savo mėgstamą minkštą žaislą. Pakelia ranką suduoti kitam vaikui, bet išgirdęs auklėtojo „Ne!“ ir pamatęs griežtą veido išraišką, susilaiko. Pats pasirenka žaislus, susiranda žaidimo draugų ir žaidžia. Noriai sėdasi prie stalo atėjus pietų metui. Ramiai sutinka eiti miegoti. Prašo maisto arba norimo žaislo, o ne atima jį iš kito vaiko. Sutinka su suaugusiojo nuomone, kad nuskriaudė kitą vaiką. Pasitraukia iš žaidimo, kai negauna norimo žaislo. Atsisako dalytis žaislu, laikosi jo įsitvėręs, jeigu su juo dar nori žaisti. Sako „aš pats“, kai suaugusysis nori jam padėti. Neskaudžiai užsigavęs bando sulaikyti ašaras, jei auklėtojas šypsosi ir raminamai šneka. Pats susiranda žaislų, žaidžia greta kitų ir su kitais. Pasako, kad mašinytė važiuoja „brrr“. Suaugusiojo paprašytas priima atstumtą vaiką į žaidimą. Atiduoda žaislą suaugusiajam pasakius, kad žaislas ne tavo
4-6 metai
4-asis žingsnis. Nusiramina, kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus. Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar kito asmens netinkamo elgesio pasekmes. Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių. 5-asis žingsnis. Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbėdamasis su kitais. Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes. Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros. 6-asis žingsnis. Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie akvariumo su žuvytėmis, klauso pasakos, naudodamasis ausinėmis ir kt.). Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį. 7-asis žingsnis. Susijaudinęs, išsigandęs, sutrikęs bando nusiraminti ir ieškoti pagalbos. Taiko kelis skirtingus kitiems priimtinus emocijų ir jausmų reiškimo būdus. Numato, kaip jaustųsi pats ar kitas asmuo įvairiose situacijose. Supranta, kad skirtingose vietose (darželyje, mokykloje ir kt.) yra kitokia tvarka, kitos taisyklės, linkęs jas suprasti ir jų laikytis	Kalba apie tai, kas jį įskaudino. Bando tartis dėl norimo žaislo. Žaidžia vaikų vaidmenų žaidimus, kuriuose prisiima bendraamžio vaidmenį įvykusioje konfliktinėje situacijoje ir kartu ieško išeities. Žaidžia žaidimus, skatinančius kontroliuoti emocijų raišką. Įvardina tinkamus emocijų raiškos būdus. Priminus ir padedant susitvarko žaislus, su kuriais žaidė. Kreipiasi į suaugusįjį, norėdamas pasitikslinti taisyklių pažeidimo pasekmes. Stengiasi laikytis žaidimo taisyklių. Nusiraminimui klausosi ramios muzikos. Klausosi istorijų arba žaidžia žaidimus, kurių veikėjai pozityviai sprendžia konfliktus. Tariasi su draugu žaisti žaislu paeiliui. Atsako į problemų sprendimą skatinančius klausimus: „Kaip galima išspręsti šią problemą? Kas atsitiks, jeigu padarysime taip?“. Sutvarko žaidimų vietą po žaidimo. Pasako auklėtojui apie kito vaiko elgesį ir stebėdamas auklėtojo reakciją, susidaro nuomonę apie priimtiną elgesį grupėje. Bando sudrausminti išdykaujančius bendraamžius. Susipažįsta su įvairesniais nusiraminimo, muzikos atsipalaidavimo būdais (klausytis pasakos, naudojant ausines ir kt.). Bendraamžio erzinamas nusisuka ir nueina šalin, susilaikydamas nuo konflikto. Klausosi kūrinėlių, terapinių pasakų ir kalba apie tinkamas išeitis konfliktinėse situacijose. Įvardina sudėtingus jausmus: nusivylimą, nerimą, pavydą. Suaugusiojo stebimas žaidžia kovos žaidimus, susivaldo, neužgauna kitų. Aiškinasi skirtumus tarp kovinių žaidimų ir peštynių tikrovėje. Paprašytas tvarko kitų išmėtytus žaislus, nors ir pyksta bei mano, jog tai neteisinga
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, bandymas, eksperimentavimas, vaizduotės žaidimai, žaidimai su taisyklėmis, bendra kūrybinė veikla, meninė raiška, inscenizacija ir kiti metodai. Priemonės: siužetiniai žaisliukai, judrių bei vaidmenų žaidimų atributika, pasakos, M. Molickos kūrinėlis „Terapinės pasakos“, istorijos apie konfliktų sprendimo būdus. Paveikslai, grupės taisyklės, kortelių žaidimai „Gero elgesio taisyklės“ ir kt., ramios muzikos įrašai, animaciniai filmukai, atsipalaidavimui skirtos priemonės.
Savivoka ir savigarba
Vertybinė nuostata. Save vertina teigiamai
Esminis gebėjimas. Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yra berniukas / mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2-3 metai
2-asis žingsnis. Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti. Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo. 3-iasis žingsnis. K alba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima	Parodo save neseniai darytose šeimos, vaikų grupės nuotraukose ir pasako savo vardą. Žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje pastebi dažus ant kaktos ir valo savo kaktą, o ne atvaizdą veidrodyje. Sulaikius bėgantį, veržiasi iš rankų, įnirtingai reiškia protestą. Prieina prie suaugusiojo, kad parodytų, ko išmoko. Krykštauja, kai jam paplojama, jis pagiriamas. Pasako savo vardą. Nebesako „Gustė eina“, pasako „aš einu“. Tarp kitų daiktų atpažįsta savo atsineštą žaislą ir jį parodo. Atpažįsta savo pėdkelnes, megztinį, suknelę. Jei mano, kad kitas ketina atimti jo žaislą, sako „čia mano“ ir eina prie suaugusiojo pagalbos. Paklaustas, „Kas tu esi – berniukas ar mergaitė?“, teisingai atsako: „Berniukas“ arba „Mergaitė“. „Kodėl taip manai?“ – „Mamytė sakė“, „Nes aš esu mergaitė“. Prašo, kad suaugusysis stebėtų tai, ką jis daro ir kaip daro, rodo suaugusiajam savo žaislą, reikalauja, kad jo darbelis būtų matomas
4-6 metai
4-asis žingsnis. Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja, ką veikė darželyje ir kt.). Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina. 5-asis žingsnis. Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė). Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus. Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų 6-asis žingsnis. Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių. Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali pasakyti savo tautybę. Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.). 7-asis žingsnis. Pasitiki savimi ir savo gebėjimais. Supranta savo augimą, pasako, kaip atrodo, kuo domisi, ką veikia. Jaučiasi esąs savo šeimos, grupės narys, priskiria save giminei (močiutės, seneliai, tetos, pusbroliai, pusseserės), gimtinei. Ima suprasti, ką jis pats gali padaryti, pakeisti, o kas nuo jo norų ir pastangų nepriklauso. Mokosi saugoti savo privatumą, siekia kitų palankumo, yra tolerantiškas kitokiam (kalbančiam kita kalba, kitokios išvaizdos vaikui ir kt.)	Dalyvauja tyrinėjimų veiklose: „Kas aš esu?“, „Mano kūnas“, „Žmonių panašumai ir skirtumai“, „Mano ir kitų pomėgiai“, „Mano ir kitų jausmai“. Supranta, kad jam neskani sriuba gali būti skani kitam vaikui. Pats būdamas linksmas arba ramus, gali suprasti ir paaiškinti, ką jaučia nuskriaustas bendraamžis. Pasakoja auklėtojui, ką veikė per išeigines dienas, o šeimos nariams – ką veikė darželyje. Bando nutylėti savo prasižengimus. Giriasi, kad turi daug draugų, kad auklėtojas yra jo draugas. Parodo save kūdikį iš namų atsineštose nuotraukose. Pasako, kad jo vardas, akių spalva, mama ir tėtis niekada nepasikeis. Dažnai pasakoja, ką veikė namuose su mama, tėčiu ar kitais šeimos nariais. Į grupę atėjusiems tėvams noriai aprodo grupę, pasakoja apie tai, ką joje veikė, apie draugus, auklėtoją. Tyrinėja: „Mano kūnas, pomėgiai, norai, gebėjimai praeityje, dabar, ateityje“. Žaidžia žaidimus, kuriuose vaizduoja tai save, tai ką nors kitą, save praeityje arba ateityje. Vaikas sako, kad jis yra blogas, nes auklėtojas ant jo supyko. Kitą dieną jis sako, kad yra geras, nes auklėtojas jį pagyrė. Vaikas nenori eiti į darželį, nes kiti su juo nežaidžia (nors iš tiesų su juo nežaidžia tik vienas vaikas, su kuriuo jis nori žaisti). Samprotauja apie save, savo pomėgius, veiklą: „Kas? Kada? Ką? Kur? Kaip? Su kuo?“. Nupiešia save ir pakomentuoja, kaip atrodo, ką turi, ką veikia, pasako ką nors apie šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Vaikas atsisako suduoti kitam, suprasdamas, kad jam skaudės. Vaikas sako, kad prieš pietus nevalgys atsineštų sausainių, juos suvalgys po pietų. Juokiasi pamatęs, kad supainiojo batus. Juokiasi netyčia auklėtoją pavadinęs mama. Kalba, diskutuoja apie fizines savybes, pomėgius ir elgesio savybes, šeimą, grupę, Tėvynę. Vardina savo tėvų, seserų, brolių pavardės tapatumą. Iš intonacijų, žodžių, veido išraiškos, pozos supranta, kada kitas palankiai ar nepalankiai nusiteikęs jo atžvilgiu
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, išvyka, tautiniai renginiai, vaizduotės žaidimai, žaidimai su taisyklėmis, bendra kūrybinė veikla, meninė raiška, inscenizacija, projektinė veikla, bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir kiti metodai. Priemonės: žaislai, veidrodis, knygelės „Mano kūnas“ ir pan., giminės medis, nuotraukų albumai (apie save, šeimą, tėvų profesijas, savo pomėgius, laisvalaikį, šventes, draugus, Tėvynę ir kt.). Kortelių žaidimai „Profesijos“, „Pažink jausmus“ ir kt. Grupės, darželio, miesto bei tautinė atributika
Santykiai su suaugusiais
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais
Esminis gebėjimas. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2-3 metai
2-asis žingsnis. Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo. Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors darydamas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.	Verkia ar sunerimsta, atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau raminamas glaudžiasi prie auklėtojo, susidomi kitais vaikais ir žaidimais. Vaikas rodo suaugusiajam stiprius jausmus: apkabina arba nusisuka, myluoja arba atstumia. Išprašo iš suaugusiojo, ko nori – panešioti, padainuoti, paskaityti. Mėgsta, kai jo žaidimą stebi, juo žavisi, jam pritaria juo besirūpinantis suaugęs žmogus. Nori lipti laiptais, palipa ant pirmos pakopos ir pažiūri į suaugusiojo veidą. Pamatęs šypseną, lipa toliau, o griežtą veido išraišką – sustoja ir laukia. Pargriuvęs žvilgteri į suaugusiojo veidą, pamatęs išgąsčio išraišką, pravirksta, pamatęs šypseną – atsistoja. Vaikas bijo eiti iš grupės į salę, bet vedamas už rankos ten eiti sutinka. Vaikas traukiasi nuo naujo, didelio, tamsaus, gauruoto meškino; šalinasi judančių ir neįprastai skambančių žaislų. Stebėdamas spektaklį darželyje, išsigąsta scenoje pamatęs nepatrauklų personažą


3-iasis žingsnis. Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų. Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria. Ramiai stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese		Dažniau išlieka ramus, kai artimieji atsisveikina ir išeina. Bėgiodamas kieme nutolsta nuo auklėtojo, apžiūrinėja aplinką, kitus vaikus, tačiau stengiasi auklėtojo neišleisti iš akių. Jei užėjęs už čiuožyklos auklėtojo nemato, tuoj pat grįžta atgal. Siužetiniame žaidime mėgdžioja mamos, auklėtojo padėjėjo ir auklėtojo buitinius veiksmus, savaip juos sudėliodamas į siužetą ir palydėdamas girdėtais žodžiais bei intonacijomis: maitina lėlę, valo stalą, šluoja grindis, tvarko žaislus. Pats susiranda žaislus, naudoja žaislus pakaitalus, nemėgsta, kad suaugusysis siūlytų žaidimo veiksmų seką, bet džiaugiasi pagyrimu. Dažnai kartoja „aš pats“, nesileidžia nurengiamas, aprengiamas, bando tai padaryti pats. Gali atkakliai reikalauti, kad suaugusysis paduotų aukštai padėtą greit dūžtantį ar žaidimui nesaugų daiktą. Iš draugo atima žaislą, jei tokį turi namie, ir sako „mano“, prašo suaugusiojo jam žaislą grąžinti. Smalsiai apžiūrinėja į grupę atėjusius svečius, paima jų duodamą žaislą, jeigu šalia yra auklėtojas
4–6 metai
4-asis žingsnis. Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju. Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese. 5-asis žingsnis. Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam. Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.		Rodo pasitikėjimą grupės auklėtojais, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Veikia kartu su suaugusiuoju. Kalba apie šeimą, savo ir šeimos fotografijas. Kartu su tėvais dalyvauja grupės veikloje, stalo žaidimų vakaruose, įvairiuose renginiuose. Įsitraukia į auklėtojo pasiūlytą veiklą, tačiau ją plėtoja savitai, kalbasi su auklėtoju, ką ir kaip daro, klausia patarimų, prašo priemonių, rodo, ką padarė. Kasdienėse situacijose klauso auklėtojo patarimo. Pasako savo norus, sumanymus, idėjas. Žaidžia žaidimus, skatinančius laikytis tvarkos, kontroliuoti savo elgesį, mokančius nusiraminti. Ką nors veikia, kuria su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese. Prašo suaugusiojo įsitraukti į jų žaidimus, toliau plėtoja žaidimą. Kalba apie tai, kuo naudingos elgesio taisyklės, kodėl būtina jų laikytis, kas nutinka, kai jos pažeidžiamos. Kalba apie tinkamą bendravimą su tėvais, broliais ir seserimis. Grupės vakaronėse deklamuoja eilėraštį kartu su šeimos nariais. Bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme, sugalvoja jiems klausimų.
6-asis žingsnis. Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę. Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kai šalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei. 7-asis žingsnis. Geranoriškai ir pagarbiai bendrauja ir bendradarbiauja su suaugusiaisiais. Pasitiki pedagogais, artimaisiais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi. Patys pasiūlo suaugusiesiems įdomią bendrą veiklą, išsako savo nuomonę, siekia susitarimų, prašo pagalbos. Domisi suaugusiojo jausmais ir savijauta, užjaučia, pagaili, siūlo savo pagalbą. Žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais		Pasakoja savo rūpesčius ir džiaugsmus. Pasako, kokio elgesio norėtų grupėje ir kartu su auklėtoju suformuluoja taisyklę. Kartu su auklėtoju kuria elgesio grupėje taisykles, išsako savo nuomonę visais aktualiais gyvenimo grupėje klausimais. Ieško būdų, kaip pasakyti savo nuomonę, neįžeidžiant kitų (tėvų, senelių, draugų). Aiškinasi bendravimo su nepažįstamais žmonėmis taisykles ir galimus pavojus. Pasakoja atsitikimus su suaugusiaisiais ir svarsto, kaip kitą kartą panašiose situacijose galėtų elgtis. Pasako, kad pasiklydęs pagalbos kreiptųsi į policininką, pardavėją ar kitą žmogų
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, išvykos, edukaciniai, sportiniai, kultūriniai bei tautiniai renginiai su šeima, vaizduotės žaidimai, meninė raiška, situacijų inscenizacija, projektinė veikla, edukacinė veikla, informacinės valandėlės, foto paroda ir kiti metodai. Priemonės: įvairaus dydžio ir skirtingai skambantys žaislai. Šeimos fotografijos. Priemonės judriam žaidimui. Kortelių žaidimai „Gero elgesio taisyklės“ ir pan., grupės taisyklės. Paveikslai „Kaip elgtis su nepažįstamais žmonėmis“. Įvairūs stalo žaidimai, prevenciniai filmukai, grožinės literatūros kūriniai ir kt.
18.7. Santykiai su bendraamžiais
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais
Esminis gebėjimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti. 3-iasis žingsnis. Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkančio žaislo. Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui		Atsistoja prieš kitą vaiką veidas į veidą, žiūri į akis, nusišypso. Paima žaislą ir meta, jeigu kitas jį paėmė ir metė. Būtinai nori raudonos mašinytės, jei kitas su tokia žaidžia. Ramiai žaidžia greta nepažįstamo vaiko, tačiau pastebėjęs, kad auklėtojo nėra šalia, sunerimsta ir bėga jo ieškoti. Bando atimti žaislą iš kito vaiko, kai šis jo neatiduoda, suduoda jam kastuvėliu. Vaikas stebi, ką daro kitas, pakartoja jo veiksmus. Vaikas ima tą patį arba tokį patį žaislą ir mėgdžioja kito veiksmus; tiesia žaislą kitam, nors ne visada jį atiduoda; rodo žaislą kitam; ima žaislą, su kuriuo žaidė ir jį paliko kitas; pakaitomis atlieka veiksmus su kitu, kiekvienas su savo žaislu arba tuo pačiu žaislu. Jei kitas nori atimti žaislą, jo nepaleidžia, bėga šalin, rėkia. Išmoksta pasakyti: „Nesimušk, man skauda“. Graso piršteliu: „Nu, nu, nu“, jeigu mato kurį nors vaiką atimant kito žaislą. Dažniau nei su kitais žaidžia su vienu vaiku
4–6 metai
4-asis žingsnis. Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą). Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba nei jis kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą. Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko. 5-asis žingsnis. Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius. 6-asis žingsnis. Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku.		Supranta kito norą žaisti kartu. Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus. Duoda žaislą kitam, jei šis jo labai nori. Paklūsta taisyklei palaukti savo eilės (pvz., naudojant smėlio laikroduką). Paaiškina savo veiksmų pasekmes kitam. Auklėtojui priminus elgesio taisykles, komentuoja priimtinus ir nepriimtinus veiksmus. Priminus palaukia savo eilės, paprašo žaislo, tariasi žaisti juo kartu. Pasiprašo į žaidimą. Pats sugalvoja žaidimą ir pakviečia kitus žaisti. Palaiko draugo fantazavimą. Užjaučia, supranta kitą. Siūlo pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Domisi ir kalba apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Dėmesingai klausosi, ką sako kitakalbis vaikas. Kreipiasi į auklėtoją ieškodamas išeičių konfliktinėje situacijoje. Nuolat grupėje žaidžia po du ar kelis. Žaidžia su vienu draugu arba keliais kurį laiką nesikeičiančiais žaidimų partneriais Į grupę kasdien atsineša žaislą, kad galėtų su juo žaisti kartu su kitais. Leidžia kitiems pažaisti su savo žaislu. Kalba apie draugus ir draugystę. Bendrauja ir bendradarbiauja su kitais vaikais, noriai veikia ką nors drauge, siekiant bendro tikslo. Domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. Aiškinasi, kas yra gerai, o kas blogai. Pasako, koks elgesys yra tinkamas, o koks – ne. Kartu su auklėtoju kuria taisykles, susitarimus, pasiryžtant jų laikytis. Paaiškina savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. Įvardina savo draugus
7-asis žingsnis. Noriai susipažįsta su bendraamžiais. Paaiškina, kas yra gerai, kas blogai, stengiasi elgtis pagal savą gero elgesio supratimą. Draugauja bent su vienu vaiku, palankiai, mandagiai, tolerantiškai bendrauja ir bendradarbiauja su visais (dalijasi žaislais, tariasi, supranta kitų norus, derina veiksmus). Supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems. Pastebi ir priima kitų draugiškumo, palankumo ženklus, gerbia kitus vaikus, išklauso jų nuomonę, iš jų mokosi
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, išvykos, edukaciniai, sportiniai, kultūriniai bei tautiniai renginiai, judrieji, muzikiniai, vaizduotės bei stalo žaidimai, grupinė veikla, meninė raiška, situacijų inscenizacija, projektinė veikla, informacinės valandėlės, foto paroda ir kiti metodai. Priemonės: kortelių žaidimas „Gero elgesio taisyklės“, „Pažink jausmus“ ir pan., grupės taisyklės. Įvairūs stalo žaidimai 3–4 vaikams. Smėlio laikrodukas, vaizdo medžiaga, foto albumai, prevenciniai ir animaciniai filmukai, šviesos stalas
18.8. Sakytinė kalba
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba
Esminis gebėjimas. Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Klausymas. Klausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą. Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus: žaidinimus, eilėraštukus, pasakas, pasakojimus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus, prašymus, paprastus klausimus. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Išklauso ir supranta du vienas po kito išsakomus prašymus, kvietimus. Kalbėjimas. Noriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais, mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori. Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius		Klausymas. Mimika, gestais, trumpais žodeliais atsako į suaugusiojo klausimus, prašymus. Mimika, gestais, kalba reaguoja į vaikų kalbą. Kūno judesiais, garsais, trumpais žodeliais atliepia jam skaitomą trumpą tekstuką. Teigiamai arba neigiamai reaguoja į prašymus, siūlymus. Auklėtojui pasiteiravus, kur jo šuniukas, paskatinus surasti šuniuką, mažylis ieško šuniuko pats sau sakydamas: „Kū au au? Nė au au“. Kalbėjimas. Mėgdžioja, atkartoja atskirus žodžius, veiksmais, mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. Kalba dviejų trijų žodžių sakiniais, bando kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos papildydamas kūno kalba.
3-asis žingsnis. Klausymas. Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus. Kalbėjimas. 3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius		Klausymas. Mėgsta klausytis jau žinomų kūrinėlių, suklūsta išgirdęs jau girdėtą pasakojimą, aiškinasi nesuprastą žodį. Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus. Kalbėjimas. Pasakoja apie save, savo norus, rūpesčius, šeimos narius. Pateikus klausimus: „Koks?“ „Kodėl?“ „Kur?“ „Kaip?“ nusako aplinkos reiškinių savybes, ieško įvykių priežasčių ir pasekmių, pasakoja apie tai, kas vyksta ar vyko. Priminus vartoja mandagumo žodelius. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius
4–6 metai
4-asis žingsnis. Klausymas. Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai. Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Kalbėjimas. Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato, vartodamas elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius. Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika. 5-asis žingsnis. Klausymas. Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių), apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius klausosi gyvai, įrašų. Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba.		Klausymas. Klausosi skaitomų tekstų ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Atkreipia dėmesį į kitą kalba kalbančius aplinkinius ar kitų šalių vaikus (bendraujant Skype programa vykdant projektinę veiklą). Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Kalbėjimas. Bendraudamas su suaugusiaisiais, vartoja elementarius mandagumo žodžius. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Kalba apie dabartinę ir buvusią veiklą, esamus ir buvusius išgyvenimus, vartoja girdėtus naujus žodžius, elementarius terminus. Vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Žaidžia artikuliacijos lavinimo bei fonetinius žaidimus taisyklingam gimtosios kalbos žodžių garsų tarimui lavinti. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Deklamuoja savo kūrybos ir trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžius. Klausymas. Klausosi ir suvokia įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių) apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius klausosi gyvai, įrašų. Klausosi žmonių kalbos ne gimtąja kalba. Supranta, kad skirtingo turinio tekstai suteikia specifinę informaciją, kad juos galima skaityti, galima klausyti įrašų.
Kalbėjimas. Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedami su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus 6-asis žingsnis. Klausymas. Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius. Kalbėjimas. Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos žodžių. Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, .		Kalbėjimas. Varto nuotraukas, atpažįsta, įvardina vietovę ir ten gyvenančius žmones. Kalba apie savo norus, išgyventus įspūdžius, vidinį pasaulį. Kalboje vartoja įvairius techninius terminus. Sužinojęs naują žodį, išsako savo įspūdžius. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Kalba apie nutikimą, patirtį prisimindamas daug įvykio aplinkybių, detalių. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. Vartoja įvairias kalbos dalis (dalyvius, veiksmažodžių laikų įvairovę, įvairius būdvardžių laipsnius, ištiktukus, jaustukus ir pan.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus. Sugalvoja pasakos pradžią ar pabaigą, atvirkštinę pasaką. Klausymas. Mėgdžioja įrašytos pasakos personažų kalbėjimą, rodo įvairias grimasas. Padedant suvokia pasakojimo turinį, atkuria pasakojimo eigą. Žaidžia žaidimus, susijusius su pasakojimo tekstu, jį iliustruoja, inscenizuoja. Supranta pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Kalbėjimas. Išsako savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Kalbasi apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus. Kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius, kuria pasakojimus apie nekasdienius, fantastinius nuotykius, personažus, vartodamas išgalvotus žodžius, kalbą. Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos žodžių. Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis.

padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis. Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijas ir kt. 7-asis žingsnis. Klausymas. Nepertraukdamas klausosi draugų ir suaugusiųjų kalbos, pasakojimų, samprotavimų, komentarų, instrukcijų bendraujant, planuojant veiklą, veikiant. Klausosi TV ir radijo laidų vaikams. Klausosi ir supranta perkeltines kalbėjimo prasmes: dviprasmybes, absurdus, humorą, fantazijas, palyginimus, žodžių daugiareikšmiškumą. Išklauso ir supranta 3–4 dalių verbalinę instrukciją. Supranta, kad kūrinys turi pradžią, pabaigą, vidurį, kad jame veikia skirtingi veikėjai, kad yra tam tikra veiksmo vieta. Suvokia pokalbio, pasakojimo, skaitomo kūrinio eigą. Kalbėjimas. Kalba, pasakoja apie tai, kas patirta (nutikimus, susitikimus, įspūdžius, veiklą) įvykių eilės seka. Kalbasi apie tai, ką norėtų patirti, išgirsti, pamatyti, veikti. Paaiškina konflikto, nesutarimo esmę, svarsto, tariasi. Nusako žaidimo, veiklos taisykles. Pasakoja kelių įvykių istorijas, pasakojimą palydi pantomima. Kalbasi apie spaudinių iliustracijas, fotoalbumų nuotraukas, skelbimus, simbolius gatvėse, parduotuvėse ir kt., apibūdina, aiškina. Pagal taisykles kalbasi telefonu. Taisyklingai vartoja įvairias konstatuojamųjų ir klausiamųjų sakinių formas (kada, kur, kaip ir kt.). Kuria naujus žodžius pagal perprastas žodžių darybos taisykles. Išgirsta visus garsus žodyje ir pasako juos eilės tvarka. Girdėtų kūrinių kalbinės raiškos elementus vartoja pokalbiuose, svarstymuose, erzinimuose ir kt. Atpasakodamas kūrinį, vartoja įprastus kūrinio pradžiai ar pabaigai posakius. Deklamuoja modernius eilėraščius. Žaidžia kalba – rimais, ritmais, kuria naujus žodžius.	Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijas ir kt. Kalba apie įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus, vartojant jiems mažiau girdimus, sudėtingesnės sandaros žodžius. Klausinėja apie tai, kas jam įdomu, negirdėta, diskutuoja apie tai tarpusavyje ir su auklėtoju, padedamas perduoda reikiamą informaciją kitiems
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, kalbiniai žaidimai, vaizduotės bei stalo žaidimai kalbai ugdyti, pasakų inscenizacija, projektinė veikla, išvyka, foto paroda ir kiti metodai. Priemonės: žaidinimai, smulkioji tautosaka, grožinės literatūros, informaciniai bei publicistiniai kūriniai, video bei garso įrašai, TV ir radijo laidos vaikams, kompiuteriniai žaidimai, paveikslai, fotoalbumai, nuotraukos. Įvairūs simboliai. Paveikslėlių serijos. Telefonas bei įvairios technologijos (klaviatūra, pelė, mikrofonas ir kt.)
18.9. Rašytinė kalba
Vertybinė nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu
Esminis gebėjimas. Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai

2-asis žingsnis. Skaitymas. Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius. Rašymas. Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

3-iasis žingsnis. Skaitymas. Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius.

Rašymas. Įvairiomis rašymo priemonėmis kraigalioja vertikalias ir horizontalias linijas.

Skaitymas. Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.

Rašymas. Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

Skaitymas. Klausosi po kelis kartus skaitomos knygelės, nekeičiant teksto. Lygina išvaizdos skirtumus. Skiria grupėje esančius simbolinius ženklus: įvairius žaidimų kampelius, patalpas žyminčius ženklus.

Rašymas. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas

4–6 metai

asis žingsnis. Skaitymas. Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. „Skaito“ knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje.

Rašymas. Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu kompiuteriu ir kt.). Kraigalionėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.

asis žingsnis. Skaitymas. Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę. Sugalvoja

pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų bruožus.

Skaitymas. Vaizduoja, kad skaito knygą, „Skaito“ knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje. Varto žurnalą, knygą, bukletą ar skrajutę, domisi suaugusiojo skaitomu tekstu. Atsako į klausimus apie tai, ką „perskaitė“. Iliustruoja „perskaitytą“ tekstą.

Rašymas. Keverzonėmis rašo savo vardą, pavardę, norus, pasirašinėja po dailės darbeliais, grupės ar viešoje bibliotekoje atsiimant knygas ir kt. Veria vardo, pavardės raidžių karolius. Ieško aplinkoje žodžių, kuriuose yra vaiko vardo raidės.

Skaitymas. Įvardija aplinkoje ar užrašuose esančias pažįstamas raides. Bando raides vaizduoti kūnu ir judesiais. Atpažįsta ir pasako trumpus žodžius. Suteikia pavadinimą paveikslėliui. Pasako priežastinį ryšį (linksmas, nes valgo sveiką maistą; liūdnas, nes jam skauda pilvą). Kuria ir pavadina knygeles, kuria joms tekstukus. Nusako veikėjų,

daiktų, veiksmų savybes būdvardžiais, veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais, dalyviais, prieveiksmiais.

Rašymas. Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.). Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis. (Planšetiniame kompiuteryje rašo savo vardą, trumpus žodelius.)

asis žingsnis. Skaitymas. Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį kaip atskirų raidžių junginį. Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimus.

Rašymas. Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.

asis žingsnis. Skaitymas. Gerbia ir tausoja knygas, kitus spaudinius (kalendorius, žurnalus ir kt.). Supranta knygos ar kito informacijos šaltinio dalių pavadinimus, jų funkcijas (viršelis, titulinis lapas, autorius, pavadinimas ir kt.). Atpažįsta ir pavadina keletą įvairiu šriftu parašytų raidžių (didžiųjų ir mažųjų, spausdintų ir rašytinių). Atpažįsta ir pavadina kelis skiriamuosius ženklus (klaustuką, šauktuką, tašką). Imituodamas skaitymą, pagal knygos iliustracijas kuria pasakojimą, panašų į girdėtą skaitant. Imituodamas skaitymą, kuria savo pasakojimą, susijusį su patirtimi, fantazuoja. Teisingai įvardija puslapį, sakinį, žodį, raidę. Bando perskaityti trumpus, jam reikšmingus žodžius (savo vardą, artimųjų vardus,

adresą ir kt.).

Rašymas. Kuria reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus, dienotvarkę, orų prognozes suvestines ir kt. Kopijuoja atskiras raides, žodžius. Rašo savo vardą įvairiais rašikliais, kompiuteriu. Pasirašo savo piešinius, darbelius pirmąja vardo raide, visu vardu. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Kompiuteryje rašo savo vardą, trumpus žodžius.

Skaitymas. Varto pasirinktas knygas mėgstama tema. Atpažįsta, įvardina raides. Suploja atitinkamą skiemenų skaičių žodyje. Bando perskaityti užrašus aplinkoje.

Rašymas. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Kopijuoja reikiamas raides, žodžius, simbolius nuo pavyzdžių įvairiuose raidynuose, knygose, bukletuose, skrajutėse, žurnaluose, laikraščiuose, iškabose. Įvairiais simboliais perteikia informaciją apie save, kitus, aplinką. Atskiras raides, žodžius, simbolius ar šiaip įdomią informaciją perrašo ar savarankiškai užrašo kompiuteriu

Rašymas. Piešiniu, rašinėjimais, raidėmis atvaizduoja savo patirtį, išgyvenimus, norus. Piešiniuose, po darbeliais, įvairiuose laiškeliuose, pranešimuose ar kvietimuose rašo atskiras raides, savo vardą, elementarius žodelius. Rašo nepaisydamas žodžių darybos ir jų dėstymo eilutėje ar puslapyje taisyklių
Ugdymo formos, metodai, būdai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, tyrinėjimas, kalbiniai žaidimai, pasakų inscenizacija, projektinė veikla, išvyka, meninė raiška ir kiti metodai. Priemonės: grožinė bei publicistinė literatūra, rašikliai, užrašyti žodžiai, simboliai, abėcėlės raidės, kompiuteris, planai, schemos, grafikai, vaizdo bei video įrašai, magnetofonas, šviesos stalas
18.10. Aplinkos pažinimas
Vertybinė nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja
Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis
Tematika. 1. Gamtos reiškiniai. 2. Augalija. 3. Gyvūnija. 4. Ekologija. 5. Aplinka. 6. Šventės, papročiai ir tradicijos. 7. Mano vieta pasaulyje. 8. Visata (galaktika)
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė). 3-iasis žingsnis. Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus	Pamėgdžiodamas suaugusiuosius bando šukuotis, valgyti su įrankiais, valytis dantis, šluostyti stalą, pašerti naminį gyvūną, palaistyti augalą ir pan. Taisyklingai pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Tyrinėja, kaip dviejų ir trijų dimensijų daiktai tinka vienas prie kito, pvz., dėlionės, kaladėlės. Kalbėdami taisyklingai pavadina kai kuriuos dažniau sutinkamus augalus ar gyvūnus, savo kūno dalis. Atkreipia dėmesį į nematytus daiktus, klausinėja, kaip vadinasi, kas tai yra, ar galima pasiimti ir pan. Pasako, kai šalta ar šilta. Padeda prižiūrėti naminius augalus ar gyvūnus, klausia, ką jie mėgsta, kodėl, kitaip rodo susidomėjimą. Džiaugiasi pamatę savo pažįstamą aplinką (darželį, namą, kuriame gyvena), orientuojasi darželyje. Vardija šeimos narius, pasako savo vardą ir pavardę, parodo ir pasako, kiek turi metų
4–6 metai
4-asis žingsnis. Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba). 5-asis žingsnis. Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip naudoti maistui. Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra). Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją. Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis. 6-asis žingsnis. Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą. Papasakoja apie naminių gyvūnų naudą žmonėms ir augalų naudojimą maistui. Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir kitų dangaus kūnų ryšius. Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė. Papasakoja apie tradicines šventes. Pradeda jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant, suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą, mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus. Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir besiformuojančią atsakomybę už jos išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas. 7-asis žingsnis. Nusako miško, pievos, vandens telkinio augmenijos ir gyvūnijos būdingiausius bruožus (miške vyrauja medžiai ir krūmai, pievose – žolės; vandens telkinių augalai gali augti tik panirę ar pusiau panirę į vandenį ir pan.). Suaugusiųjų padedamas pastebi požymius, kurie rodo augalų bei gyvūnų prisitaikymą gyventi sausumoje ar vandenyje. Nurodo kelis gyvūnus, kurie minta tik augalais, ir kelis, kurie minta kitais gyvūnais ir vadinami plėšrūnais. Atpažįsta po kelis miško ir vandens augalus bei gyvūnus, valgomuosius grybus. Paaiškina, kad nežinomų augalų uogų ir grybų negalima ragauti, nes jie gali būti nuodingi. Paaiškina, kaip reikia prižiūrėti kambarinius ar daržo augalus, naminius gyvūnus. Nusako, iš ko ir kaip gaminama duona, pieno produktai. Noriai tyrinėja medžiagų savybes, daiktų sandarą ir apie tai samprotauja, aiškinasi kodėl; pateikia (ne)tirpstančių medžiagų, vandenyje (ne)skęstančių daiktų pavyzdžių. Domisi gamtos reiškiniais ir jų aiškinimu (rasa, vaivorykštė, vėjas). Nusako, kaip skiriasi orai kitose pasaulio šalyse. Paaiškina, kad Saulė apšviečia ir šildo Žemę; samprotauja, kuo planetos skiriasi nuo žvaigždžių. Tvarkingai ir saugiai elgiasi gamtoje, išvykose, noriai dalyvauja tvarkant ir puošiant aplinką. Paaiškina, kaip reikia taupyti elektrą, šilumą ir vandenį, kaip rūšiuoti šiukšles, esant galimybėms jas rūšiuoja. Samprotauja apie profesijos pasirinkimą, kokių savybių reikia žmonėms, dirbantiems įvairius darbus. Domisi žmonių gyvenimo būdu, jo kaita mūsų ir kitose šalyse. Domisi savo giminės istorija, savo gimtosios vietovės ir Lietuvos žinomais žmonėmis, kultūros ir gamtos paminklais, gali apie kelis trumpai papasakoti. Domisi aktualiais visuomeninio gyvenimo įvykiais. Bando prisiimti atsakomybę už bendrą darbą, stengiasi prisidėti, dalyvauti ikimokyklinės įstaigos ir vietos bendruomenės talkose, šventėse ir kituose renginiuose	Stebi ir atpažįsta augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų aplinkoje, žiūri paveikslėlius, žiūri filmus ir klausosi skaitymo apie naminius ir laukinius gyvūnus, dalyvauja juos prižiūrint. Kalba apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti. Pastebi gyvūnų, jų išskirtinius bruožus (kailis, uodega, nagai, spalva ir pan.). Žino, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių. Stebi dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta. Ne tik apie tai kalba, bet ir pavaizduoja piešiniu, vaidinimu, dainele, suranda paveikslus knygose ir kt. Tyrinėja, kaip daiktai juda ir kaip juos pajudinti, pvz., pučiant, traukiant, stumiant, sukant, supant, skandinant. Tyrinėja medžiagų savybes: sušlapina, plėšia, minko ir pan. Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Atkreipia dėmesį į pasikeitimus savo aplinkoje. Tyrinėdami gamtoje stengiasi elgtis atsargiai. Grupuoja gamtinę medžiagą pagal požymius. Domisi gyvūnų jaunikliais, jų panašumu į tėvus, elgsena. Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip naudoti maistui. Aiškinasi, kuo jie naudingi. Mėgsta išvykas į gamtą, muziejų, ūkį ar į tėvų darbovietes, rodo susidomėjimą, stengiasi atlikti mažas užduotis, aktyviai dalyvauja aptariant, ką patyrė, išsiaiškino. Dalyvauja pokalbiuose apie orą, stebi metų laikų kaitos požymius, klausinėja apie mums neįprastus gamtos reiškinius, katastrofas, kurios vyksta pasaulyje. Naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, susiranda norimus žaidimus, muziką, nesudėtingą vaizdinę informaciją. Išbando techniką, kuri padeda tyrinėti judėjimą, pvz., ratai, skridiniai, magnetai, sūpynės. Kalba apie tai, kuo bus suaugę. Stebėdami fotografijas, aiškinasi, kuo panašūs į savo artimuosius. Domisi šeimos ir darželio tradicijomis, ruošiasi joms ir apie jas kalba. Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. Skirsto gyvūnus ir augalus pagal aiškiai matomus išorinius požymius (pvz., kūno dangą, galūnių, snapo, lapų, žiedų, kamienų formą, spalvą). Kalba apie tai, kur gyvena laukiniai ir naminiai gyvūnai (tvartas, miškas, zoologijos sodas, vanduo). Dalyvauja ruošiant daržovių, vaisių salotas. Moka nusakyti daikto pagaminimo seką (pvz., iš avių gaunama vilna, verpiami siūlai, mezgamos pirštinės). Stebi įvairius gamtos reiškinius. Klausinėja apie dangaus kūnus, ieško informacijos apie juos knygose, internete. Rūšiuoja atliekas, žino šiukšlių konteinerių spalvas, skiria, kokios atliekos į kurį metamos. Kuria įvairius darbelius iš antrinių žaliavų. Pasakoja, kur dirba tėveliai, apie giminę, šeimos šventes. Tyrinėja žemėlapius, gaublį. Randa žemėlapyje gimtąjį miestą, kur gyvena seneliai, pusseserė ar pusbrolis. Moka parodyti žemėlapyje Lietuvą, Vilnių, Klaipėdą, pažįsta Lietuvos vėliavą, herbą. Noriai išbando senovinius daiktus (pvz., lygina kočėlu, muša sviestą ir kt.). Moka palyginti ir įvardyti dabartinės buities technikos pranašumus. Žino tradicines šventes, noriai joms ruošiasi. Žino, kas yra „giminės medis“. Žaidžia įvairius stalo žaidimus
Ugdymo formos, būdai, metodai: ekologinė bei pažintinė išvyka, ekskursija, akcija, paroda, kūrybinė-praktinė užduotis, stebėjimas, eksperimentas, bandymas, imitaciniai bei vaizduotės žaidimai, pokalbis, diskusija, projektinė veikla, susitikimas, liaudies menininko ar savo profesijos specialisto darbo proceso stebėjimas, ugdymasis naudojant informacines technologijas ir kiti metodai. Priemonės: kompiuteris, video bei vaizdo medžiaga, informacinio turinio knygos, plakatai, svorio, ilgio, tūrio bei laiko matavimo prietaisai, ratai, skridiniai, magnetai, sūpynės, didinamieji stiklai, mikroskopas, magnetofonas, šviesos stalas, žemėlapiai, gaublys, tautinė atributika, konstruktoriai, statybinė medžiaga, buities daiktai, loto, dėlionės ir plakatai apie profesijas, gamtinė medžiaga, vaisių, uogų bei daržovių muliažai, antrinės žaliavos, senoviniai daiktai ir kt.
18.11. Skaičiavimas ir matavimas
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas
Esminis gebėjimas. Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Skaičiavimas. Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų). Matavimas. Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.	Skaičiavimas. Paklaustas parodo pirštukais, kiek turi metukų. Norėdamas pasakyti ar parodyti, kad ko nors yra daug, ištiesia rankytes į šonus. Matavimas. Žaisdamas ieško ir randa reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Žaidžia su vienas į kitą įdedamais indeliais. Suranda skylutę, pro kurią pralystų kaladėlė. Tokios pat spalvos ar formos daiktus sudeda į atskiras dėžutes. Prisimena, kas paslėpta knygelės puslapio langelyje ir sava kalba tai išreiškia. Atneša prašomo dydžio (didelį arba mažą) kamuolį.
3-iasis žingsnis. Skaičiavimas. Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę. Matavimas. Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat, ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.	Skaičiavimas. Pasako, kiek turi metukų. Pastebi, jei kas suklysta, paprašytas paimti vieną daiktą. Žaislus, daiktus dėlioja, rikiuoja į eilę (pvz., iš kėdučių sustato traukinuką). Įvairioje veikloje kaitalioja dvi spalvas. Matavimas. Kaladėlių krūvelėje randa tos pačios spalvos, formos ar dydžio detalę. Parodo, kurie du iš 4–5 paveiksliukų yra tokie patys. Dviejuose paveikslėliuose randa 3–4 slypinčius skirtumus. Visaip bandydamas suranda reikiamą dėlionės detalę. Bando pastatyti bokštą iš skirtingo dydžio kaladėlių: bokštui sugriuvus, daro bokšto pagrindą iš daugiau (didesnių) kaladėlių, viršuje esančias kaladėles dėlioja atsargiau
4–6 metai
4-asis žingsnis. Skaičiavimas. Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...). Matavimas. Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno puses, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) vartoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius. 5-asis žingsnis. Skaičiavimas. Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus: „Kiek iš viso?“ „Kiek daugiau?“ „Kiek mažiau?“ Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Pratęsdamas pasikartojančių daiktų (elementų) seką, nebūtinai laikosi tos pačios sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus (elementus) pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius. Matavimas. Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan. Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj. 6-asis žingsnis. Skaičiavimas. Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Matavimas. Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu). Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.) Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę – į dešinę, aukščiau – žemiau, virš – po; šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, prieš, tarp, viduje, išorėje ir kt. Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.). 7-asis žingsnis. Skaičiavimas. Pradeda suprasti ryšius tarp skaičių (pvz., kad šeši susideda iš dviejų trejetų arba iš trijų dvejetų porų). Pradeda suprasti ir vartoti žodžius: sudėti, pridėti, atimti, kiek bus, kiek liks ir pan. Išdėlioja daiktus į eilę pagal tą patį požymį (pvz., pagal spalvos intensyvumą). Matavimas. Skiria ir pavadina plokštumos figūras (apskritimą, skritulį, kvadratą, stačiakampį, trikampį) ir erdvės figūras (kubą, rutulį); aplinkoje randa daiktus, savo forma primenančius šias figūras. Dėlioja paveikslėlius iš didesnio kiekio elementų, stato iš smulkesnių detalių. Sugrupuoja daiktus pagal nurodytą požymį (dydį, formą). Pradeda suprasti, kad tas pats daiktas gali priklausyti kitai grupei pagal kitą požymį. Pradeda suprasti, kada vartojami priešingos reikšmės žodžiai: mažas ir didelis, lengvas ir sunkus, šilta ir šalta ir kt. (pvz., sako: „Aš esu didelis, o kačiukas mažas, bet aš esu mažas, o namas didelis“). Moka parodyti, kur yra greta (tačiau tik iš šonų, ne viršuje) esantys, bet nematomi objektai (pvz., laukujos durys, sodas). Žaisdamas naudojasi vis didesne erdve	Skaičiavimas. Atsakydamas į klausimą „Kiek?“, vartoja žodžius (daug, vienas, nė vieno). Ieško ir randa dvi korteles, kuriose pavaizduota tiek pat daiktų. Paveikslėlyje suranda trims meškiukams po puodynę medaus. Žaisdamas vartoja sąvokas (pirmas, antras...). Matavimas. Paveikslėlyje randa visus vienos formos daiktus. Iš krūvelėje padėtų trijų spalvų kaladėlių pastato tris skirtingų spalvų bokštelius. Iš skritulio, kvadrato, trikampio formos popieriaus gabaliukų sukomponuoja įvairius daiktus (pvz., mašiną, namą ir pan.). Randa reikiamą dėlionės detalę; iš kaladėlių, molio, smėlio ir pan. Padaro stebėto daikto modelį. Pridėdamas vieną prie kito, vidutinio dydžio daiktą padeda tarp trumpiausio ir ilgiausio. Kambario ilgį, matuoja žingsniais; išrikiuoja kamuolius nuo mažiausio iki didžiausio. Apibūdina erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant tokius palyginimus kaip: „panašus į kubą“, „apvalus kaip kamuolys“ ir pan. Supranta, kad figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio (pvz., paprašyti atrinkti vienodos spalvos, bet skirtingos formos ar dydžio daiktus). Žaidžia konstruktoriumi „Lego“. Žaidžia judrius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu (pvz., žaidimas „Diena – naktis“, „Šilta – šalta“), paeiti tris žingsnius į priekį. Kalba apie tai, ką kasdien daro ryte, dieną, vakare, naktį. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius. Skaičiavimas. Skaičiuoja, kurių paukščių paveikslėlyje yra daugiau: skrendančių į kairę ar į dešinę. Paima prašomą (reikiamą) daiktų skaičių. Žodžiais paaiškina, ką reikėtų daryti, kad visi turėtų po lygiai. Nuspalvina pakaitomis dryžiukais dviem spalvomis nupieštą objektą (pvz., zebrą). Suveria pakaitomis dviejų spalvų karoliukus. Serviruoja stalą. Paeiliui dėlioja trikampius ir kvadratus. Išklausęs pasakos, kurioje du–trys veikėjai paeiliui ką nors atlieka, geba atsakyti į tokius klausimus, kaip: „Ką atsakė trečiasis veikėjas?“, „Kas atėjo pirmas?“ Žaidžia žaidimus, kuriuose kas nors skaičiuojama, kur reikia keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka (pvz., žaidimai „Trečias bėga“, „Daryk taip, kaip Jonelis daro“; žaidimuose, kai nutilus muzikai ar suplojus kaskart pasakoma, kaip kitaip reikia pasielgti: susigrupuoti – sustoti po du, susėsti į du ratukus, parodyti 4 pirštukus ir pan.). Skaičiuoja, kiek veikėjų buvo pasakoje, kokia buvo įvykių pasakoje eilė, ką darė pirmasis, antrasis ir t. t. veikėjai (pvz., pasaka „Trys paršiukai“, „Mergaitė ir lokys“, „Pagrandukas“). Skiria ir vartoja kelintinius skaitvardžius. Matavimas. Žaidžia stalo žaidimus. Karpo, paišo, spalvina trikampius, stačiakampius. Nuspalvina trikampius viena, o stačiakampius – kita spalva. Iš įvairių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kuria aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, įvairius daiktus, kuriais galima papuošti aplinką. Serviruoja stalą. Surikiuoja daiktus nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. „Rašo“ tekstą iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Paprašytas paima priešais save esantį daiktą, palenda po stalu, įropoja į kalniuką, užlipa ant suoliuko. Žaidžia žaidimus, kuriuose tenka vartoti vietą ir padėtį nusakančius įvairius žodžius. Pasakodamas, ką veikė vakar, kalba būtuoju laiku, o ką veiks rytoj – būsimuoju laiku. Skaičiavimas. Skaičiuoja, kiek daiktų yra vienoje ir dviejose daiktų grupėse, kiek jų liks, jei kelis paimsime. Pavaizduoja, sukomplektuoja, atrenka prašomą (užrašytą) objektų skaičių. Pasako, kuriame iš dviejų rinkinių yra daugiau (mažiau) elementų. Objektų kiekį nuo 0 iki 10 susieja su atitinkamu skaičiaus simboliu. Pirštais parodo, koks skaičius yra užrašytas. Ieško ir randa garsų, judesių, spalvų ir kt. sekoje pasikartojančius elementus ir pratęsia seką dviem trimis elementais. Piešia smulkius ornamentus iš kairės į dešinę. Matavimas. Randa daiktą, kuris dydžiu, forma arba spalva skiriasi nuo kitų padėtų ar pavaizduotų daiktų. Aplinkoje randa daiktų ir jų dalių, savo forma primenančių pažįstamas matytas geometrines figūras. Norėdamas sužinoti, kuriai lazdelei – ilgai ir plonai ar trumpai ir storai – buvo sunaudota daugiau plastilino, abi lazdeles ar vieną jų transformuoja į formą, kuri leistų jas kaip nors palyginti. Pasiūlo būdą atstumui išmatuoti: Matuoja pėdomis, sprindžiais, piršto storiu, lazdele ir pan. Atranda, kad skirtingos formos daiktai gali būti tos pačios talpos ar masės. Žino apie ilgio, tūrio, masės matavimo priemones ir būdus. Keičia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą arba simbolius (pvz., randa kelią, kai maršrutas žymimas rodyklėmis). Sudaro maršruto planą. Papasakoja, kaip daiktai išsidėstę nuotraukoje, paveikslėlyje. Žino savaitės trukmę, jos dienų seką; apibūdina metų laikus pagal pokyčius gamtoje, atliekamus darbus; pasako, ką galima nuveikti per minutę, 10 minučių, dieną, savaitę, metus

Ugdymo formos, būdai, metodai: kūrybinė-praktinė užduotis, stebėjimas, eksperimentas, bandymas pokalbis, diskusija, projektinė veikla, edukacinė veikla, ugdymasis naudojant informacines technologijas; kūrybiniai-interpretaciniai, modeliavimo, skatinimo-inicijavimo-motyvavimo, pagalbos-paramos ir kiti metodai. Priemonės: kompiuteris, video bei vaizdo medžiaga, svorio, ilgio, tūrio bei laiko matavimo prietaisai, magnetofonas, šviesos stalas, didaktiniai žaislai- gyvūnai, konstruktoriai, statybinė medžiaga, loto, kortelių žaidimai su skaičiais, dėlionės, gamtinė medžiaga, strateginiai ir kt., stalo žaidimai ir kt.
18.12. Meninė raiška
Vertybinė nuostata. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje

Esminis gebėjimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje
Numatomi pasiekimai	Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Muzika, šokis. Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų–trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu. Žaidinimai ir vaidyba. Žaidžiant sūpavimo, kykavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žaidinimus mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina). Vizualinė raiška. Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūkčioja, krykštauja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštais dažais, minkšta tešla) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį. Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones, intuityviai atranda skirtingus veikimo su jomis būdus (brauko pirštais, varvina dažus, maigo tešlą).	Muzika, šokis. Muzikos klausymas. Klausosi aplinkos garsų, maršinės, ramios instrumentinės muzikos, balsu atliekamų lopšinių, žaidinimų, kykavimų. Išreiškia emocijas reaguodamas į muzikinius garsus: ploja „katutes“, sukioja plaštakas, linguoja, tūpčioja, trepsi, stuksena, barškina. Dainavimas. Mėgdžioja suaugusio dainavimą ir taria lengvus dainelių žodžius, intonuoja garsus, imituoja aplinkos garsus. Ritmika. Ritmuoja vaikiškais muzikos žaislais ir instrumentais: spaudžia cypukus, barškina barškučius, beldžia kaladėlėmis, muša būgnelį. Atlieka natūralius judesius: eina paskui suaugusįjį įvairiomis kryptimis, būreliu, sukasi vietoje, ploja, sukioja plaštakas, trepsi, spyruokliuoja. Žaidinimai, vaidyba. Mėgdžioja suaugusiojo balso intonacijas, parodytus veiksmus, žaidinimų judesius. Veiksmais parodo jausmus ir norus: mojuoja, apkabina, stumia. Vizualinė raiška. Veikia su piešimo priemonėmis: piešia taškelius, brūkšnelius, keverzoja linijas, jų raizginius. Džiaugiasi dailės priemone paliekamu pėdsaku. Domisi, tyrinėja lipdymo medžiagas: minko, ploja, kočioja. Atranda skirtingus veikimo būdus: brauko teptuku, pirštais, varvina dažus, maigo tešlą.
3-iasis žingsnis. Muzika. Emocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius kūrinius) – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan. Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka). Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu. Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instrumentais ir daiktais. Šokis. Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. Šoka spontaniškai kurdamas dviejų–trijų natūralių judesių (eina, pritūpia, pasisuka ir kt.) seką. Žaidimai ir vaidyba. Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias emocijas. Vizualinė raiška. Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo jomis būdus. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu	Muzika. Muzikos klausymas. Klausosi linksmų, ramių, maršinių instrumentinių muzikos kūrinėlių, balsu atliekamu dainų. Emocingai atliepia klausomus kūrinius – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi. Skiria garso savybes: aukštas, žemas, garsus, tylus. Savais žodžiais nusako kūrinio nuotaiką. Dainavimas. Dainuoja kartu su suaugusiuoju ir kitais vaikais 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. Išmoksta trumpų, nesudėtingų dainelių tekstą, judesius. Ritmika. Apžiūrinėja, tyrinėja, groja vaikiškais ritminiais instrumentais: barškučiais, būgneliais, lazdelėmis, šaukštais, skambančiomis dėžutėmis, žvangučiais. Spontaniškai kuria: dainuoja savitais žodžiais, ritmuoja. Šokis. Drauge su suaugusiuoju žaidžia muzikinius žaidimus, tekstą imituoja kūno judesiais: eina, trepsi, apsisuka. Charakteriniais judesiais parodo aukšto ir žemo registro muziką, imituojant gyvūnų, paukščių elgesio savybes. Keičia judesį pagal kontrastinę muziką. Pastebi gamtos reiškinius ir pademonstruoja judesiu: šviečia saulė, pučia vėjas, lyja lietus, sninga sniegas. Žaidimai, vaidyba. Reiškia emocijas žaisdamas muzikinius žaidimus. Pasirenka žaislus, daiktus, atlieka matytus veiksmus: supa lėlę, nešioja meškutį, mojuoja kaspinėliais, skarelėmis. Kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Vizualinė raiška. Spontaniškai piešia ilgas ir trumpas linijas, linijų raizginius, taškučius, brūkšnelius, mažus ir didelius apskritimus, jų derinius, jungia apskritimus tiesiomis, lenktomis linijomis. Skiria pagrindines spalvas, pasirenka kurios yra gražiausios. Dėlioja, klijuoja paruoštas kontrastiškų spalvų, įvairių formų figūras, elementarius vaizdelius. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo būdus: minko, maigo, volioja, spaudžia, ploja, tempia. Atpažįsta, išvardija, pasako kokiomis spalvomis pavaizduoti stebėti gamtos reiškiniai: lietus, sniegas, rudeniniai lapai ir t. t. Komentuoja ką padarė, rodo draugams. Mėgaujasi procesu
4–6 metai
4-asis žingsnis. Muzika. Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos	Muzika. Muzikos klausymas. Klausosi natūralių gamtos garsų, kontrastinio pobūdžio muzikos kūrinių. Reaguoja į muzikos nuotaiką, apibūdina vartojant terminus: greita, lėta, linksma, liūdna. Suvokia garso aukštį, stiprumą. Pavadina ir skiria vaikiškų
apibūdina. Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams. Šokis. Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų–keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius. Šoka spontaniškai kurdamas trijų– keturių natūralių judesių seką. Žaidimai ir vaidyba. Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas. Vizualinė raiška. Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta“. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.	muzikos instrumentų: varpelio, būgnelio, barškučio, metalofono, pianino skambėjimo tembrus. Girdi, skiria muzikinius ir nemuzikinius garsus. Dainavimas. Dainuoja kartu su suaugusiuoju, kitais vaikais, su instrumento pritarimu trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies daineles. Žino ir atpažįsta, kurios dainos turi įžanga. Pradeda dainuoti po įžangos. Supranta dainos žodžius, pasakoja turinį, apibūdina nuotaiką. Dainavimą palydi judesiais. Skanduoja paskirus žodžius, trumpus tekstus, skaičiuotes. Ritmika. Išreiškia norus, pasirenka instrumentus. Ritmuoja ir tyrinėja garso išgavimo būdus kūno perkusija, įvairiais vaikiškais muzikos instrumentais: lazdelėmis iš kieto, sauso medžio, metaliniais, mediniais šaukštais, metalinėmis lėkštėmis, būgneliais, žvangučiais, instrumentais iš gamtinės medžiagos, buitinių atliekų. Ritmiškai atlieka trumpas ritmines sekas, pritaria suaugusiojo grojimui. Spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui. Šokis. Žaidžia muzikinius žaidimus, ratelius, vaizduoja darbo proceso, augalų, gyvūnų judesius. Koordinuoja judesius, išlaiko pusiausvyrą, juda po vieną, vorele, rateliu susikabinus rankomis, vienas paskui kitą, atlieka paprastus žingsnius, pritūpia, apsisuka. Atlieka judesius stovint, einant ratuku. Judesiais perteikia linksmą, liūdną, energingą šokio, muzikinio ratelio nuotaiką. Perteikia keletą vaizduojamo veikėjo judesių, veiksmų. Naudoja priemones: skareles, kaspinus, gėles. Žaidimai ir vaidyba. Pasirenka žaidimo temą, vaidina pasirinktą vaidmenį. Kuria dialogą tarp veikėjų. Atkuria matytas situacijas, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Vizualinė raiška. Orientuojasi popieriaus lape. Pasirenka įvairaus formato popierių, susipažįsta su jo savybėmis, išbando: piešia ant šlapio, glamžyto, spalvoto popieriaus. Skiria ir įvardija pagrindines spalvas. Turi mėgstamas spalvas. Atpažįsta pagal pavyzdį. Piešia nesudėtingų formų daiktus, aplikuoja plėšytas, kirptas formas. Vaizduoja dideles, mažas, kampuotas, apvalias, netaisyklingas formas. Naudoja paprastas, mišrias dailės technikas ir įvardija jas. Pasakoja ką nupiešė, žaidžia nupieštu piešiniu, rodo draugams. Uždaro flomasterį, pamirko teptuką, nubraukia į indelio kraštą dažų perteklių, lipdant naudoja lenteles, minko atitinkamą lipdymo medžiagos kiekį. Formuoja, sujungia trijų ir daugiau detalių lipdinio dalis, spaudžia duobeles, griovelius.
5-asis žingsnis. Muzika. Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti, kvėpuoti. Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus. Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms. Šokis. Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprastasis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius. Šoka improvizuotai kurdamas penkių–šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus). Vaidyba. Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą, darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką. Vizualinė raiška. Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris	Muzika. Muzikos klausymas. Klausosi „gyvos“, vokalinės, instrumentinės muzikos, natūralių gamtos, aplinkos garsų. Skiria muzikinius ir nemuzikinius garsus. Skiria garsų savybes: aukštį, trukmę, stiprumą. Muzikos kūriniuose atpažįsta muzikos instrumentus: smuiką, fortepijoną, būgnus, kai kuriuos pučiamuosius instrumentus. Lygina garsus pagal panašumą ir kontrastingumą. Skiria klausomos muzikos nuotaiką, muzikos vaizdus. Išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta, mėgdžioja gamtos garsus, paukščių balsus. Atpažįsta smuiko, pianino, būgno, dūdelės, varpelio, tembrus. Dainavimas. Dainuoja vienas, su grupe, su instrumento pritarimu vienbalses, dialoginio pobūdžio liaudies, autorines dainas. Taisyklingai formuoja garsą, balsą derina prie kitų, prie akompanimento, jaučia dainos ritmą. Balsu, mimika ir kūno išraiška perteikia dainų nuotaikas, dalijasi įspūdžiais. Išbando balso skambesį įvairioje aplinkoje: grupėje, kieme ir kt. Išdainuoja savo ir draugų vardus, mįsles, patarles ir t. t. Prie dainos teksto kuria personažų judesius, mimiką. Ritmika. Ritmiškai groja ritminiais instrumentais: lazdelėmis, šaukštais, marakomis, žvangučiais, trikampiu, trinkomis, būgneliais, melodiniais instrumentais: metalofonais, ksilofonais, molinukais, dūdelėmis, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais. Grodami seka muzikos ritminį piešinį pritaria dainoms ir šokiams. Šokis. Šoka lietuvių liaudies, originalios kūrybos šokius. Taiko judesius prie kintančios muzikos. Ritmiškai eina, lengvai bėga, atlieka įvairius paprastuosius žingsnius, šokinėja ant vienos, kitos kojos, sukasi po vieną, poromis, landžioja „gyvatėle“, sudaro, sumažina, padidina ratelį. Žino šokio, ratelio nuotaiką, išreiškia judesiais. Pritaiko judesius vaizduojant gamtos reiškinius, gyvūnus. Kuria penkių– šešių natūralių judesių sekas, savaip perteikia ratelio veikėjo nuotaiką. Vaidyba. Vaidina su lėlėmis, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja veiksmą dialogu, monologu, keičia baso intonacijas. Išreiškia norus, jausmus, mintis, baimes. Kuria ir savaip perteikia veiksmų sekas, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką. Susikuria žaidimo aplinką. Naudoja įvairius daiktus, reikmenis drabužius. Vizualinė raiška. Stebi gamtą, jos reiškinius, ieško kūrybos formų. Atranda spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Maišant dažus išgauna naujų spalvų. Aplikavimą derina su piešimu, spaudavimu, tapymu. Aplikavimui naudoja gamtinę medžiagą, tekstilę, spalvotą popierių. Klijuoja pedagogo paruoštas, savo pačių
procese gali kisti. Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteryje). 6-asis žingsnis. Muzika. Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydamas į savo ir draugų dainavimą. Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir baigti kūrinėlį. Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui. Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžio muzikai. Šokis. Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai–žemai) ir laiko (greitai–lėtai) elementus. Vaidyba. Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus ir ratelius, perteikia veikėjo mintis, emocijas. Vizualinė raiška. Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis. 7-asis žingsnis. Muzika. Klausosi kompozitorių ir liaudiškos muzikos kūrinių. Įvardija kai kuriuos klausytų kūrinių autorius ir atpažįsta liaudiškos muzikos kūrinius. Tyrinėja melodijos judėjimo kryptį, dermę, atlikimo rūšis. Išraiškingai, skambiu, natūraliu balsu dainuoja dainas akapela ar su instrumentiniu pritarimu. Tyrinėja balso skambėjimo ypatumus dainuodami su žodžiais ir be jų, žaisdami įvairius žaidimus. Noriai, džiugiai groja ir improvizuoja daiktais iš gamtos (akmenukais, lazdelėmis, kankorėžiais, riešutais ir kt.), savos gamybos vaikiškais muzikos instrumentais. Groja ritmiškai, aiškiai, taisyklingai sėdi, laiko instrumentą (būgnelį, trikampį, molio švilpynę ir kt.) ir pritaria dainoms, šokiams, rateliams, muzikiniams žaidimams. Kuria ritmus ir melodijas dainoms, improvizuoja muzikos instrumentais pagal savo sugalvotą ar suaugusiojo pasiūlytą temą. Šokis. Žaisdamas šokamuosius žaidimus, šokdamas ratelius, natūralių judesių autorinius šokius savitai reiškia nuotaikas. Kuria natūralių judesių trumpą šokį, reaguodamas į muziką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką ir energiją). Vaidyba. Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką, pasiūlytą meninę ar ugdomąją situaciją, bendradarbiauja su kitu vaidinimo veikėju. Improvizuoja dialogą, nuoseklią veiksmų seką, laisvai, su pasitikėjimu atskleidžia veikėjų norus, emocines būsenas. Naudoja charakteringas balso intonacijas, judesius, aprangos detales, prireikus – menamus ar tikrus reikmenis, dekoracijas. Žaidžia muzikinius žaidimus ir ratelius, vaizduodamas veikėjų bendravimo sceneles. Vizualinė raiška. Drąsiai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus. Numato galimą sumanymo realizavimo seką bei rezultatą. Įvairiai varijuodamas spalvų, linijų bei formų junginiais ir deriniais, išryškindamas detales pasakoja apie patirtus išgyvenimus, matytus objektus, įsivaizduojamus įvykius, istorijas. Kurdamas bendrus darbus bando derinti savo sumanymus ir veiksmus su kitais. Kūrybiškai panaudoja tradicines ir netradicines medžiagas, priemones, technikas sumanymui įgyvendinti. Bando kurti naudodamasis skaitmeninio piešimo ar kitomis kompiuterinėmis programomis, skaitmeninėmis priemonėmis	plėšytas, kirptas formas, kuria koliažus ant kartono, laikraščio, tapetų, audinio. Iš medžio gabaliukų, šapelių, putplastčio, dėlioja nesudėtingus vaizdelius, ornamentus, skulptūras. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris proceso eigoje kinta. Saugiai, tvarkingai dirba su žirklėmis. Lipdo nesudėtingas formas iš molio, plastilino, modelino, druskinės tešlos. Atsižvelgia į lipdymo priemonių savybes: sušildo tarp rankų, minko, sulipdo atskiras lipdinio dalis. Lipdydami įsimena daikto požymius, savybes. Pasakoja veiklos eigą. Muzika. Muzikos klausymas. Klausosi ir atpažįsta girdėtus, skirtingo žanro, kontrastingo charakterio muzikos kūrinius. Išsirenka labiausiai patinkančius. Skiria muzikines formas: maršą, polką, valsą, lopšinę. Suvokia muzikos nuotaiką. Muzikos kūrinyje atpažįsta muzikos instrumentus: smuiką, kankles, varinius pučiamuosius, fortepijoną, gitarą. Pasako kūrinio tempą, dinamiką. Skiria natūralius gamtos ir žmogaus sukeltus skleidžiamus garsus. Apibūdina muzikinius ir nemuzikinius garsus. Improvizuoja ir eksperimentuoja garsine medžiaga, atskleidžia muzikinių garsų kilmę. Išgirsta, įsiklauso, pamėgdžioja, atkuria girdimus garsus balsu, plojimu, trepsėjimu, taukšėjimu daiktu, muzikos instrumentu. Supranta ir apibūdina garso aukštį, trukmę, stiprumą. Dainavimas. Dainuoja natūraliu balsu vienas, su grupe, su instrumento pritarimu, be pritarimo. Intonuoja, aiškiai taria žodžius. Įsiklauso į savo ir draugų dainavimą, kartu pradeda ir baigia dainuoti, klausosi akompanimento. Įsijaučia į nuotaiką, pasakoja turinį. Išdainuoja vardus, mįsles, patarles, skaičiuotes. Dainuoja įvairioje aplinkoje: salėje, grupėje, lauke. Ritmika. Atpažįsta, pasirenka vaikiškus muzikos instrumentus. Taisyklingai sėdi, laiko, groja ritminiais, melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais, pasigamintais instrumentais iš gamtos objektų, buitinių atliekų, pritaria savo dainavimui, pedagogo grojimui. Atlieka muzikines pjeses solo, orkestre, seka „dirigento“ judesius. Improvizuoja balsu, vaikiškais muzikos instrumentais. Kuria melodijas, ritmus, savo žodžius žinomoms dainoms. Šokis. Šoka lietuvių liaudies, originalios kūrybos šokius su skirtingo tempo dalimis, muzikinius ratelius. Judesiu pagal savo įsivaizdavimą perteikia šokio, ratelio turinį, veikėjo veiksmus. Vaizduodami personažą reaguoja į pasikeitusį muzikos tempą, dinamiką, registrą. Judesiu improvizuoja įvairią muziką, jaučia judėjimo kryptį, išreiškia erdvės ir laiko elementus (aukštai–žemai, greitai–lėtai). Keičia ir derina judesius pagal pasikeitusios muzikos nuotaiką, tempą, išreiškia savo emocijas – džiaugsmą, liūdesį. Šoka po vieną, poroje šalia vienas kito, sukasi paprastai, už parankių, landžioja pro susikibusias rankas, eina, bėga paprastais ir bėgamaisiais žingsniais rateliu į vieną, kitą pusę, lygiuoja linijomis, padaro tiltelius, grandinėles. Savarankiškai atlieka muzikinius žaidimus, ratelius, noriai žaidžia laisvalaikio metu. Vaidyba. Savarankiškai renkasi vaidmeninio žaidimo temą, plėtoja numatytą siužetą naudodamasis įgyta patirtimi. Kuria lėlių, dramos vaidinimus. Improvizuoja veikėjų veiksmus, žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia emocines būsenas. Imasi įvairių vaidmenų. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, atributiką. Improvizuoja pasirinktą veikėją, naudoja charakteringas balso intonacijas, judesius, aprangos detales, dekoracijas. Bando kurti lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką, pasiūlytą situaciją, bendradarbiauja su kitais. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose perteikia veikėjų mintis, emocijas. Vizualinė raiška. Tikslingai pasirenka priemones ir technikas. Piešia išryškindamas atskiras detales, vaizdus papildo raidėmis, skaičiais, žodžiais. Komponuoja, išdėlioja vaizduojamus objektus pagal siužetą, išryškina atskirus bruožus, reikšmingas detales, žmogaus judesį. Pagal išankstinį sumanymą kuria koliažus, erdvines, mobilias, ant šviesos stalo kompozicijas, konstrukcijas, smėlio skulptūras. Bendradarbiauja, dalijasi idėjomis, kuria bendrus dailės darbus. Kerpa įvairias formas, ratukus, išgauna spirales, kuria ornamentus, vaizdus. Dekoruoja audinius, maišo spalvas, spauduoja, lieja. Eksperimentuoja įvairių medžiagų ir technikų teikiamomis galimybėmis: piešia šlapiame smėlyje, ant asfalto, plytelių. Žiūri pasiūlytus draugų, liaudies menininkų kūrinius, aplinkos objektus, savais žodžiais apibūdina juos. Vertina savo gimtą kraštą, jo žmones, tautos tradicijas
Priemonės: ritminiai muzikos instrumentai: būgnai, varpeliai, barškučiai, lazdelės, metaliniai, mediniai šaukštai, terkšlės, lietaus lazdos, metalinės lėkštės, akmenukai, pagaliukai, trikampiai ir kt., melodiniai muzikos instrumentai: dūdelės, molinukai, metalofonai, ksilofonai, pianinas, mėnulio būgnas ir kt., instrumentai iš gamtinės medžiagos, plastikinės dėžutės, kibirėliai, indeliai, spalvotos skarelės, kaspinai, spalvoti pieštukai, flomasteriai, guašas, akvarelė, vaškinės kreidelės, plastilinas, modelinas, molis, lentelės, gamtinė medžiaga, klijavimo priemonės, žirklės, stalo teatras, širma, vaidybos atributika, įvairūs žaislai siužetiniams vaidmeniniams žaidimams, žurnalų iškarpos, knygos, konstruktoriai, statybinė medžiaga, plakatai, buities daiktai, mikrofonai, DVD, CD, šviesos stalai, multimedija, kompiuteris.
Metodai: žaidimas, vaizdinis-girdimasis, vaizdinis-kontrastinis, vaizdinis-regimasis (muzikos klausymui, muzikos instrumentų demonstravimui), žodinis, praktinis, stebėjimas, eksperimentavimas, tyrinėjimas, imitavimas, lyginimas, analizavimas, bandymas).
Formos: muzikinės, meninės, edukacinės veiklos, savarankiškas muzikavimas, vakaronės, rytmečiai, kūrybinės dirbtuvės, koncertai, pramogos, šventės, renginiai, parodos, akcijos, konkursai, festivaliai, projektai
18.13. Estetinis suvokimas
Vertybinė nuostata. Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla
Esminis gebėjimas. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka. 3-iasis žingsnis. Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga. Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis		Džiaugiasi, šypsosi, klausydamas linksmos kalbinančio suaugusiojo intonacijos, muzikos, dainos. Nuliūsta, susimąsto, nusiramina klausydamas ramios, liūdnos muzikos. Verkia išreikšdamas nepasitenkinimą. Sutelkia žvilgsnį, stebi, ploja, trumpais skiemenimis išreiškia susidomėjimą šokančiu, piešiančiu suaugusiuoju, vaiku. Mėgdžioja veiksmus, garsus. Džiūgauja, krykštauja, čiupinėja, skina spalvingas gėles pievoje. Džiaugiasi girdėtu muzikos įrašu, daina: suklūsta, rodo, šypsosi, mojuoja rankomis, kojomis į muzikos taktą. Žiūri lėlių, dramos spektaklius. Juokiasi, ploja, šūkčioja linksmų vaidinimų metu. Emocingai reaguoja į girdimus garsus, intonacijas, žodžių sąskambį, į savo ir kitų piešinius, spalvotas iliustracijas, džiaugiasi savo puošnia apranga. Galvos linktelėjimu, žodžiu „taip“ pasako ar patiko muzika, daina, šokis, vaidinimas, dailės darbelis
4–6 metai
4-asis žingsnis. Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką. Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę. 5-asis žingsnis. Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais. Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuodamas, šokdamas, vaidindamas, piešdamas. Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus. 6-asis žingsnis. Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba. Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu. Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė. 7-asis žingsnis. Nori matyti ir kurti grožį aplinkoje, kūrybinėje ir kasdienėje veikloje. Atpažįsta ir pasakoja apie muzikoje, šokyje, vaidinime, vizualiajame mene vaizduojamus gamtos, aplinkos, žmonių gyvenimo įvykius, objektus. Išsako samprotavimus apie muzikos, vaidinimo, šokio, dailės, tautodailės kūrinių siužetą, vaizduojamų įvykių kaitą, veikėjams būdingus bruožus, kilusius vaizdinius, potyrius. Pastebi, kas gražu, ir stengiasi tai panaudoti savo meninėje raiškoje. Pasakoja, aiškina, ką pats sukūrė, kaip kūrė. Pasako, kurių kūrinių malonu klausyti ir žiūrėti, o kurių nesinori klausyti, nemalonu žiūrėti. Reiškia savo nuomonę, kodėl gražu. Domisi kitų kūrybinėmis idėjomis, sumanymais, geranoriškai juos komentuoja		Džiaugiasi eidamas į muzikines veiklas, noriai dainuoja, šoka, vaidina. Nori gražiai atrodyti. Skirtingai reaguoja į skirtingo pobūdžio, kontrastingus muzikinius, meno kūrinius, aplinką. Pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainą, eilėraštį, pasaką, šokį, vaidinimą, knygų iliustracijas, gamtos, aplinkos reiškinius, pastebi, apibūdina kai kurias detales. Piešia labiausiai įsiminusius šokio, vaidinimo personažus. Įsijaučia į piešimo procesą, emocingai komentuoja, reaguoja į kitų nuomonę. Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, daile. Prašo kartoti patikusius kūrinius, dainas, ratelius. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį. Nusako savo potyrius dainuojant, šokant, vaidinant, piešiant. Pastebi kai kuriuos kūrybinio proceso ypatumus: veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvą, veiksmus. Mėgdžioja pasakų, vaidinimų veikėjų balsų intonacijas, pakartoja savo žaidimuose. Dalyvauja edukacinėse veiklose, paaiškina kūrybos procesą. Gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Trumpai grožisi gamta, sutelkia dėmesį, pastebi spalvų, formų, garsų įvairovę. Dalijasi įspūdžiais po koncertų, renginių, parodų. Stengiasi kuo gražiau šokti, dainuoti, groti, deklamuoti, vaidinti, piešti. Apibūdina, palygina patikusią, ar nepatikusią muziką, šokį, dailės darbą, vaidinimą. Pasakoja ką sukūrė, kaip dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė. Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo siužetą, vaizduojamus įvykius, veikėjus, jų nuotaiką, kilusius vaizdinius, potyrius. Ilgai sutelkia dėmesį, seka sudominusi filmą, spektaklį. Emociškai išgyvena: užsimerkia, linguoja, patys vaizduoja, įsijaučia, pasakoja, kartoja vaidinimų frazes, veikėjų intonacijas, užjaučia, reiškia norą padėti veikėjams. Gėrisi savo kūryba, užrašo vardą, rodo, eksponuoja kitiems. Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius, pasako kas gražu. Reiškia nuomonę apie grupės aplinką, švarą, tvarką, pats tvarko, puošia. Piktinasi netinkamu elgesiu, išsako pastabas. Mėgdžioja gražaus elgesio pavyzdžius, kritiškai vertina savo ir kitų išvaizdą: aprangą, šukuoseną. Sako komplimentus. Vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, reiškia savo nuomonę, argumentuoja, kodėl gražu, pastebi nepavykusi kūrinių atlikimą
Priemonės: ritminiai muzikos instrumentai: varpeliai, barškučiai, lazdelės, metaliniai, mediniai šaukštai, terkšlės, lietaus lazdos, metalinės lėkštės, akmenukai, pagaliukai, trikampiai ir kt., melodiniai muzikos instrumentai: dūdelės, molinukai, metalofonai, ksilofonai, pianinas ir kt., instrumentai iš gamtinės medžiagos, plastikinės dėžutės, kibirėliai, indeliai, spalvotos skarelės, kaspinai, spalvoti pieštukai, flomasteriai, guašas, akvarelė, vaškinės kreidelės, plastilinas, modelinas, molis, lentelės, gamtinė medžiaga, klijavimo priemonės, žirklės, stalo teatras, karūnėlės, širma, vaidybos atributika, įvairūs žaislai siužetiniams vaidmeniniams žaidimams, žurnalų iškarpos, knygos, konstruktoriai, statybinė medžiaga, plakatai, buities daiktai, mikrofonai, DVD, CD, šviesos stalai, multimedija, kompiuteris
Metodai: žaidimas, vaizdinis-girdimasis, vaizdinis-kontrastinis, vaizdinis-regimasis (muzikos klausymui, muzikos instrumentų demonstravimui), žodinis, praktinis, stebėjimas, eksperimentavimas, tyrinėjimas, imitavimas, lyginimas, analizavimas, bandymas
Formos: muzikinės, meninės, edukacinės veiklos, savarankiškas muzikavimas, vakaronės, rytmečiai, pramogos, šventės, renginiai, parodos, akcijos, konkursai, festivaliai, projektai.
18.14. Iniciatyvumas ir atkaklumas
Vertybinė nuostata. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais
Esminis gebėjimas. Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2- asis žingsnis. Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Trumpam atitraukus dėmesį vėl sugrįžta prie ankstesnės veiklos. Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus. Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų. Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties.		Žaidžia šalia bendraamžio. Imituoja matytus veiksmus, bando kelis kartus atlikti tą patį veiksmą. Stebi atskirus suaugusiojo veiksmus, procesą, mėgdžioja.
3-iasis žingsnis. Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą. Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „ne“		Sudėlioja visas formeles į jų lizdus. Jas išima ir vėl sudėlioja. Deda dėlionę nepaisydamas šalia keliamo vaikų triukšmo. Ilgai tyrinėja naują žaislą. Ilgam susitelkia bandydamas užsegti sagas, suvarstyti batų raištelius, dėlioja dėliones, konstruoja. Sukasi ratu
4–6 metai
4-asis žingsnis. Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei. Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo. 5-asis žingsnis. Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Lengviau pereina nuo paties pasirinktos veiklos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį. 6-asis žingsnis. Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas. Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį. 7-asis žingsnis. Nusiteikęs pradėti, siūlyti naują veiklą, ją užbaigti, užmegzti naują draugystę, naują kontaktą su suaugusiaisiais. Savo iniciatyva pagal savo pomėgius, interesus pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja. Nuo pradžios iki pabaigos gali atlikti ir nepatrauklią veiklą. Palankiai priima iššūkius, bando pats įveikti kliūtis. Kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais		Rodo iniciatyvą vadovauti arba vadovauja sugalvotam žaidimui ir buria kitus vaikus. Savo iniciatyva atlieka nesudėtingus darbus: išplauna teptukus, plauna žaislus ir pan., padeda kitam – ką nors paduoda, paaiškina ar pagelbsti. Sugalvoja žaidimą ir ilgai, turiningai jį plėtoja. Auklėtojui pasiūlius veiklą, renkasi, kaip ją įgyvendinti (pvz., kokiomis dailės priemonėmis nupiešti portretą). Žaidžia ilgą laiką trunkančius kūrybinius žaidimus. Visą savaitę žaidžia žaidimą apie geručius ir blogiukus. Pabaigia pradėtus darbus, padeda vienas kitam įveikti problemas. Atlieka kruopštumo, susikaupimo reikalaujančius darbus, pvz., įveria siūlą, įsiuva sagą, prisuka veržlę ir pan.
Ugdymo formos, būdai, metodai: praktinė užduotis, meninė veikla, žaidimai smulkiajai motorikai, eksperimentas, bandymas, edukacinė veikla, ugdymasis naudojant informacines technologijas ir kiti metodai.
Priemonės: kompiuteris, svorio, ilgio, tūrio bei laiko matavimo prietaisai, šviesos stalas, didaktiniai žaislai-gyvūnai, konstruktoriai, statybinė medžiaga, žaidimai, dėlionės, gamtinė medžiaga, darbo įrankiai, strateginiai ir kt. stalo žaidimai
18.15. Tyrinėjimas
Vertybinė nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja
Esminis gebėjimas. Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų. 3-iasis žingsnis. Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta		Tyrinėja viską, kas yra aplinkui, ima, judina, liečia, stebi, klauso, bando sudėti ar išardyti, didžiuojasi, kai pavyksta, noriai bendrauja su artimais žmonėmis ir vaikais. Kartoja tą patį žaidimą, klausosi dar kartą skaitomo kūrinėlio, žiūri filmuką ar paveikslėlį. Skaičiuoja, dėlioja tam tikra tvarka daiktus, bando padėti į vietą, savaip tvarkyti žaislus, padalija ką nors kitiems po lygiai, pasidalina per pusę. Bando išardyti žaislus, pažiūrėti, kas yra jų viduje. Varto knygas, vaizduoja, kad skaito, kalba apie tai, ką mato paveikslėliuose
4–6 metai
4-asis žingsnis. Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito ar ne ir pan.). 5-asis žingsnis. Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apvalūs, nes mašinos paskirtis yra judėti). Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos). Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus. 6asis žingsnis. Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą, mikroskopą). Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus. Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašus į savo artimuosius, kuo skiriasi nuo jų. Palygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuoja ir klasifikuoja. asis žingsnis. Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais (stebėjimais, bandymais). Siūlo idėjas, ką norėtų tyrinėti, išbandyti, pasirenka tai, kas labiausiai domina. Suaugusiojo padedamas numato, ką reikės atlikti, pasiūlo, kokias priemones ir kaip galima panaudoti tyrinėjant, stebi ar bando, aptaria ir daro išvadas. Tai, ką sužinojo tyrinėdamas, susieja su tuo, ką jau žinojo, išsako savo abejones ir ką dar norėtų sužinoti. Suaugusiojo padedamas atlieka paprastus artimiausios socialinės aplinkos, žmonių gyvenimo, darbo, kūrybos tyrinėjimus (stebi, klausia, nupiešia, nufotografuoja, ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose). Tyrinėjimams naudoja skaitmenines technologijas (kompiuterį, mobilųjį telefoną, fotoaparatą ir kt.). Tyrinėja susidomėjęs, atidžiai, stengiasi viską pastebėti. Samprotauja apie pastebėtas aplinkos objektų savybes, požymius, žmonių gyvenimo būdo bruožus, palygina, kritiškai vertina. Atskiria dalis nuo visumos, sujungia dalis į visumą, sudaro sekas, grupuoja, klasifikuoja. Projektuoja, modeliuoja. Tyrinėjimo rezultatus pavaizduoja piešiniu, nuotraukomis, nesudėtinga schema, pristato kitiems. Baigęs tyrinėjimą, aptaria, kaip pavyko viską atlikti, kągalima buvo daryti kitaip. Stebėdamas ar vykdydamas bandymą stengiasi viską atlikti tvarkingai, laikytis sutartų taisyklių. Paaiškina, kad gamtą ar socialinę aplinką tyrinėti reikia atsargiai, neniokojant, nurodo, ko reikia saugotis gamtoje (neragauti nepažįstamų vaisių, uogų, neimti į rankas vabzdžių ir t. t.), buityje, gatvėje		Bando panaudoti žaidimui artimiausios aplinkos įvairius daiktus, išradingai juos panaudoja. Grupuoja daiktus tam tikra tvarka, padeda suaugusiesiems tvarkyti kambarius ar dirbti kitus darbus. Apibūdina daiktų, medžiagų, gyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus, piešia ar konstruoja įsivaizduojamus daiktus. Suskaičiuoja, prognozuoja, pvz., į kiek dalių reikės padalyti pyragą, po kiek saldainių imti, kad visi gautų po lygiai. Samprotauja apie daiktų naudojimą, bando paaiškinti, kokios jų savybės padaro juos tinkamus. Dalyvauja, stebi, kai atliekami bandymai, patys bando, pvz., sumaišyti medžiagas, išardyti daiktus. Pastebi ir pasako, parodo, kaip pasikeitė gamta ir samprotauja su kuo tai susiję, pvz., medžiai pagelto, nes buvo šalna. Stebi ir komentuoja reiškinius, vykstančius gamtoje ir aplinkoje. Atlieka nesudėtingus bandymus (pvz., stebi, kaip tirpsta ledas, dega žvakė, plaukia ar skęsta įvairūs daiktai, magnetas traukia metalinius daiktus). Aplinką tyrinėja pasitelkdami pagrindines jusles (skonio, regos, uoslės, lytėjimo ir klausos) bei priemones. Tyrinėjimų, bandymų informaciją, stebimo objekto pasikeitimus fiksuoja lentelėje. Klausosi, komentuoja informacinius tekstus, garso įrašus, stebimą vaizdo ir video medžiagą apie praeitį, kitas šalis. Domisi prietaisų veikimu, aktyviai klausinėja. Stebėdamas aplinką, įvardina akivaizdžius daiktų, gyvūnų, augalų grupių panašumus ir skirtumus, juos aptaria, tikslingai grupuoja ir klasifikuoja. Tyrinėja, lygina, apibūdina artimųjų fotografijas, įvardina panašumus ir skirtumus
18.16. Problemų sprendimas
Vertybinė nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti
Esminis gebėjimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus. Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos. 3-iasis žingsnis. Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą		Radęs daiktą, paima į rankas ir žinomu būdu veikia su juo. Stebi suaugusiojo veiksmus, po to kartoja pats. Kai pavyksta, džiaugsmą išreiškia emocijomis (pvz., atsukti buteliuko kamštelį). Bando sudėti daiktus į jiems skirtą vietą. Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai keisdamas veikimo būdus, bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. Nepavykus įveikti veiklos ar kliūties prašo pagalbos.
4–6 metai
4-asis žingsnis. Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema. Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus. Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos. 5-asis žingsnis. Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus. Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.		Bando žinomais būdais įveikti kliūtį kol pavyksta arba sugalvoja kitaip. Įgytas žinias ir gebėjimus mėgina pritaikyti kitoje veikloje. Imasi sudėtingos veiklos, drąsiai bando, eksperimentuoja, nepavykus pradeda iš naujo arba tariasi su bendraamžiais. Bando įveikti sunkumus. Mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. Aiškinasi kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes.
6-asis žingsnis. Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities, arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos. 7-asis žingsnis. Sudėtingą veiklą, kliūtis, sunkumus ar problemas priima natūraliai, nusiteikęs juos įveikti. Ieškodamas, kaip susidoroti su sudėtinga veikla, kliūtimi ar problema, samprotauja apie sprendimus, jų pasekmes, pasirenka tinkamiausią sprendimą iš kelių galimų. Tariasi su kitais, drauge ieško išeities, siūlo ir priima pagalbą. Supranta ir pasako, ar problemą gali įveikti pats kartu su kitais vaikais, ar būtina suaugusiojo pagalba		Laikosi ir kitiems primena žaidimo taisykles. Kalba, įvardina kaip jausis kitas vaikas, jei kas nors netinkamai elgiasi. Žino ir pasako kelis būdus, kaip galima elgtis, kai niekas su tavimi nedraugauja. Išvardija kelias savo grupei būdingas problemas. Atlieka darbus pagal bendraamžio pavyzdžius
Ugdymo formos, būdai, metodai: išvyka, praktinė užduotis, meninė veikla, žaidimai smulkiajai motorikai, tyrinėjimas, eksperimentas, bandymas, ugdymasis naudojant informacines technologijas, didaktinis, siužetinis, statybinis ar kt. žaidimas ir kiti metodai. Priemonės: skaitmeninės technologijos, šviesos stalas, svorio, ilgio, tūrio bei laiko matavimo prietaisai, stalo žaidimai, gamtinė medžiaga, darbo įrankiai, indai ir priemonės eksperimentams, dailės priemonės, priemonės smulkiajai motorikai lavinti
18.17. Kūrybiškumas
Vertybinė nuostata. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą
Esminis gebėjimas. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina
Numatomi pasiekimai		Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais. Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktams tyrinėti. 3-iasis žingsnis. Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje. Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus		Tyrinėja visus daiktus patekusius į rankas: ridena, barškina, krato žaislus, daiktus. Ardo, domisi kas jų viduje. Judesiais, veido išraiška reaguoja į naujus vaizdus, garsus, objektus. Skanauja, liečia paviršių, apžiūri, mėto, tyrinėdamas naujų objektų savybes, dydžius, formas. Ima, krausto, bando tyrinėdamas aplinką. Veikia bandymų ir klaidų keliu, atranda nauja. Domisi nematytais daiktais, reiškiniais, aptinka neįprastas daiktų savybes. Išbando naujus potyrius taškydamasis balose, voliodamasis sniege. Kuria naujus objektus dėliodamas kaladėles, lego. Atranda namų reikmenų (šaukštų, puodų, kočėlų ir kt.), maisto produktų (kruopų, miltų ir kt.) gamtos dovanų (gilių, kaštonų, kankorėžių ir kt.) naudojimo galimybes, sukuria iš jų netikėtus, naujus produktus. Klausosi pasakojimų apie gyvūnus, augalus, daiktus, jų išorines savybes. Užduoda klausimus, pasakoja apie juos
4–6 metai
4-asis žingsnis. Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes. Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas, kurdamas. Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų. 5-asis žingsnis. Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus. Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį. Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus. Džiaugiasi savitu veiksmo procesu ir rezultatu. 6-asis žingsnis. Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų. Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja. Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip. 7-asis žingsnis. Greitai pastebi ir renkasi tai, kas nauja, sudėtinga. Įžvelgia dar neišbandytas veiklos, saviraiškos galimybes, kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto. Pasineria į kūrybos procesą, įsivaizduoja, fantazuoja, remiasi vidine nuojauta, turimas patirtis jungdamas į naujas idėjas, simbolius, naujus atlikimo būdus. Pats ir kartu su kitais ieško atsakymų, netikėtų idėjų, savitų sprendimų, neįprastų medžiagų, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. Nebijo daryti kitaip, būti kitoks, drąsiai, savitai eksperimentuoja		Naudoja įprastus daiktus pagal kitą paskirtį. Sukuria naujus objektus derindamas įvairias medžiagas, buities daiktus, baldus, išbando ir jungia įvairią veiklą. Persikūnija į įvairius veikėjus, sugalvoja nebūtus personažus. Pasakoja apie save, šeimą prikurdamas nebūtų įvykių. Pasitelkia vaizduotę žaisdamas, pasakodamas, judėdamas. Atlieka įvairius eksperimentus su jau žinoma medžiaga: maišo spalvas, kurių dar nemaišė ir žiūri, kas išeis, improvizuoja, kuria fantastines istorijas. Aiškinasi, klausinėja apie jam rūpimus, nežinomus dalykus. Aiškina kitiems tai, kas pačiam buvo neaišku. Originaliai atsako į klausimus. Siūlo idėjas, fantazuoja. Tyrinėja, eksperimentuoja. Siūlo neįprastus sprendimų būdus, įvairius variantus. Inicijuoja naują veiklą aplinkai tyrinėti. Išradingai ir kūrybiškai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Realybę verčia nauja tikrove, atkartoja ir interpretuoja savo veikloje - vaidindamas, piešdamas, fantazuodamas, kurdamas istorijas. Kuria naujus žodžių, garsų, spalvų, judesių, istorijų derinius. Kūrybiškai naudoja įprastus daiktus savo veiklai. Vaidmenų žaidimuose pasirenka įvairių jam žinomų profesijų atstovų vaidmenis. Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu. Diskutuoja, svarsto, aptaria kilusias idėjas, temas, užduotis. Kelia klausimus, pastebi trūkstamą informaciją. Plečia patirtį naudodamasis knygomis, suaugusiais. Eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip. Domisi, atsako į neįprastus klausimus. Naudojasi anksčiau išbandyta medžiaga ją perkurdamas. Ieško būdų neįprastoms, netikėtoms idėjoms įgyvendinti. Bando nuspėti įvykius pagal tai ką pastebi. Žinomas istorijas pakeičia naujais herojais, veikėjais. Bando atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų. Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato
Priemonės: ritminiai muzikos instrumentai: būgnai, varpeliai, barškučiai, lazdelės, metaliniai, mediniai šaukštai, terkšlės, lietaus lazdos, metalinės lėkštės, akmenukai, pagaliukai, ir kt., melodiniai muzikos instrumentai: dūdelės, molinukai, metalofonai, ksilofonai, pianinas, ir kt., instrumentai iš gamtinės medžiagos, plastikinės dėžutės, kibirėliai, indeliai, spalvotos skarelės, spalvoti pieštukai, flomasteriai, guašas, akvarelė, vaškinės kreidelės, plastilinas, modelinas, molis, lentelės, gamtinė medžiaga, klijavimo priemonės, žirklės, stalo teatras, karūnėlės, širma, vaidybos atributika, įvairūs žaislai siužetiniams vaidmeniniams žaidimams, žurnalų iškarpos, knygos, konstruktoriai, statybinė medžiaga, plakatai, buities daiktai, DVD, CD, šviesos stalai, multimedija, kompiuteris
Metodai: žaidimas, vaizdinis-girdimasis, vaizdinis-kontrastinis, vaizdinis-regimasis (muzikos klausymui, muzikos instrumentų demonstravimui), žodinis, praktinis, stebėjimas, eksperimentavimas, tyrinėjimas, imitavimas, lyginimas, analizavimas, bandymas ir kiti metodai
Formos: muzikinės, meninės, edukacinės veiklos, savarankiškas muzikavimas, vakaronės, rytmečiai, kūrybinės dirbtuvės, koncertai, pramogos, šventės, renginiai, parodos, akcijos, konkursai, festivaliai, projektai
18.18. Mokėjimas mokytis
Vertybinė nuostata. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko
Esminis gebėjimas. Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą
Numatomi pasiekimai			Ugdymo turinys (vaiko veiksenos)
2–3 metai
2-asis žingsnis. Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais – juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia. 3-iasis žingsnis. Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. Džiaugiasi tuo, ką išmoko			Juda spontaniškai ir turėdamas tikslą ką nors pasiekti, pajudinti, pabandyti. Tai daro sutelkęs dėmesį, tačiau lengvai pereina prie kitos veiklos. Kelis kartus iš eilės žiūri, klausosi to paties, pvz., skaitomos pasakos, dainos ar filmuko. Pastebėjęs suaugusiuosius, vyresnius ar bendraamžius vaikus ką nors darant, pats bando daryti taip pat. Klausia: „Kas čia?“ „Kur?“, prašo parodyti. Daug kartų kartoja veiksmą. Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. Klausia, kaip ir kodėl kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando, pvz., pastato bokštą iš kaladėlių, jį sugriauna ir žiūri, kas įvyksta. Sugalvoja ir žaidžia siužetus su žaislais, kviečia aplinkinius pažaisti kartu parduotuvę ar daktarą, mėgdžioja suaugusiojo kalbą, veiksmus, žaidimą kartoja keletą kartų, sugalvoja naujų veikėjų, veiksmų. Noriai imasi įvairių suaugusiųjų darbų, padeda tvarkyti, valyti, padengti stalą
4–6 metai
4-asis žingsnis. Pasako, parodo, ką nori išmokti. Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. Pasako, ką veikė ir ką išmoko. 5-asis žingsnis. Norėdami ką nors išmokti pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina. Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu... 6-asis žingsnis. Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti. Pasako, ką jau išmoko, ką dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau. 7-asis žingsnis. Samprotauja apie mokymąsi mokykloje, išsako savo požiūrį į mokymąsi, jo prasmę. Kelia nesudėtingus mokymosi tikslus ir numato, kaip jų sieks, samprotauja apie tai, kaip pavyko. Kalba apie tai, kad daug sužinoti ir daug ko išmokti apie žmones, daiktus, gamtą galima klausinėjant, stebint aplinką, iš spaudos ir knygų, enciklopedijų, interneto, TV ir kt. Savarankiškai susiranda nesudėtingą informaciją, klausinėja draugus, suaugusiuosius, kai reikia, prašo suaugusiųjų pagalbos. Siūlo idėjas, ko ir kaip galima būtų mokytis kartu, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Mokosi iš kitų.				Žaidžia ir stengiasi įtraukti kitus į vis sudėtingesnio siužeto žaidimus. Dėlioja dėliones, stato namus, bokštus, konstruoja, išardo, sugriauna ir stebi, kas atsitiko. Stebi, kaip tai daro kiti ir stengiasi pakartoti. Pasako, ko nori išmokti, pvz., nupiešti žmogų, gyvūną, drąsiai klausia suaugusiųjų, pasako, kad nemoka nupiešti katės, nes išeina panaši į žmogų. Įsitraukia į mokymąsi žaisdami, konstruodami, piešdami, lipdydami, pilstydami, grupuodami daiktus. Suaugusiesiems ir kitiems vaikams aiškina, ką norėjo padaryti, ką padarė, ką darys toliau. Kalba apie tai, kas gali atsitikti, jeigu pasirinks vienokią ar kitokią veiklą, pvz., jeigu iš didesnio indo pils vandenį į mažesnį, jeigu gatvę pereis ne per perėją. Pasako, kad nori išmokti rašyti, skaityti, skaičiuoti, išsiaiškinti, tyrinėti aplinką. Klausinėja suaugusiųjų, kas, kaip, kodėl vyksta, pats savarankiškai bando ieškoti atsakymų. Noriai žaidžia įvairius tinkamus jo amžiui stalo ir kompiuterinius žaidimus, klausosi skaitomų knygų, mielai jas varto, suranda atsakymus į iškilusius klausimus. Savarankiškai ieško sprendimų, o pagalbos į suaugusiuosius kreipiasi tik tada, kai pats negali išspręsti
Ugdymo formos, būdai, metodai: stebėjimas, pokalbis, diskusija, meninė veikla, žaidimai, ugdomoji veikla, tyrinėjimas, eksperimentas, bandymas, ugdymasis naudojant informacines technologijas ir kt. metodai. Priemonės: skaitmeninės technologijos, šviesos stalas, įvairūs matavimo prietaisai, didaktiniai žaislai-gyvūnai, konstruktoriai, statybinė medžiaga, gamtinė medžiaga, lauko darbo įrankiai, didinamieji stiklai, mikroskopas, vabzdžių stebėjimo priemonė, indai ir priemonės eksperimentams, dailės priemonės, priemonės smulkiajai motorikai lavinti, natūrali gamtinė aplinka ir kt.

V SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Įgyvendinant programos uždavinius, vaiko ugdymosi pasiekimai vertinami nuolat, apibendrinami 2 kartus per metus (rudenį ir pavasarį) pagal įstaigoje parengtą vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą:

vaikų pasiekimai fiksuojami bet kuriuo metu, kai pedagogas pastebi naujai atsiradusį ar patobulėjusį vaiko gebėjimą;

ugdymosi pasiekimų vertinimo metodai: stebėjimas, pokalbis, vaiko veiklos ir kūrybos darbų analizė, vaiko elgesio faktų analizė, situacijų aprašymas, garso, vaizdo dienoraščiai, pedagogo užrašai, vaiko ugdymosi pasiekimų įsivertinimas ir kt.;

rengiamas vaiko pasiekimų vertinimo aplankas, kuriame kaupiami vaiko veiklos pavyzdžiai, iliustruojantys vaiko pažangą bei pastangas, suteikiantys suprantamą informaciją apie vaiko pasiekimus visiems ugdymosi proceso dalyviams: vaiko aprašai, kūrybinių darbų pavyzdžiai, vaiko klausimai, pasakojimai, samprotavimai, žodinė kūryba, išsakytos idėjos, vaiko rašytinės kalbos pavyzdžiai, nuotraukos, įvairios vaiko veiklos stebėjimo užrašai, pedagogo refleksija apie vaiko pasiekimų lygį, daromą pažangą ir ugdymosi perspektyvą, tėvų (globėjų) mintys apie vaiką, draugų vertinimai ir kt.;

vaikų pasiekimų aprašas rengiamas 2 kartus per metus: spalio ir gegužės mėnesiais. Spalio mėn. bendradarbiaujant su tėvais (globėjais), meninio ugdymo mokytoju bei neformaliojo ugdymo pedagogu

(-ais) po pasiekimų vertinimo išskiriamos stipriosios pasiekimų sritys, numatomos tolesnio ugdymosi gairės. Gegužės mėn. – refleksija apie vaiko pažangą;

tarpinis vaiko pasiekimų vertinimas atliekamas pagal poreikį.

Vertinant vaiko pasiekimus laikomasi vertinimo etikos reikalavimų, objektyvumo ir humaniškumo, konfidencialumo bei pozityvumo principų.

Siekiant darnos ir vieningumo tarp ugdymosi namuose ir įstaigoje, vaikų tėvams (globėjams) informacija apie vaikų pasiekimus teikiama nuolat, individualiai pagal poreikį:

tėvai (globėjai) apie vaiko ugdymosi pasiekimus ir pažangą informuojami susitarus su jais dėl informacijos pateikimo formų bei dažnumo (pvz., kas mėnesį, kas pusmetį ar kt.) arba pagal poreikį (pastebėjus naujus vaiko gebėjimus, atsižvelgus į tėvų (globėjų) pageidavimus ir kt.);

išsami informacija apie vaiko pasiekimus ir pažangą tėvams (globėjams) teikiama mokslo metų pradžioje (spalio mėn.) bei mokslo metų pabaigoje (gegužės mėn.);

tėvų (globėjų) informavimo formos – susirinkimai, individualūs susitikimai, elektroninis paštas, žinutės, pokalbiai telefonu, padėkos, laiškai, lankstinukai, atmintinės, skrajutės, tėvų (globėjų) dalyvavimas ugdymo procese, dalyvavimas įvairaus pobūdžio renginiuose, grupės tėvų (globėjų) ir ugdytojų uždaros grupės sukūrimas socialiniuose tinkluose ir kt.

Rugsėjo–spalio bei gegužės mėn. rengiama bendra grupės vaikų pasiekimų vertinimo lentelė, išskiriamos stipriosios ir tobulintinos pasiekimų sritys. Numatomi grupės prioritetai, į kuriuos atsižvelgiant rengiami į ugdymosi rezultatus orientuoti trumpalaikiai (savaitės) planai.

Įstaigoje atliekama vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo rezultatų analizė, išskiriamos stipriosios ir tobulintinos pasiekimų sritys, numatomos priemonės ugdymosi kokybės gerinimui.

Vaiko pasiekimo rezultatų panaudojimas:

ugdymo proceso planavimui ir koregavimui;

ugdymo individualizavimui, vaiko raidos tobulinimui;

pedagogo kompetencijų tobulinimui;

vidiniam įstaigos veiklos įsivertinimui, vertinant vaikų ugdymo(-si) pasiekimų sritį.

VI SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

Dokumentai:

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V-1009 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr.ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ pakeitimo 2017 m. balandžio 24 d. Nr.V-268;

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003 – 2012 metų nuostatų“.

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. rugpjūčio 20 d. nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“.

Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimas Nr.82 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012m. nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. XII-745 „Dėl Valstybės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“.

Programos:

Adaškevičienė A. Judėjimo džiaugsmas. Lietuvos ikimokyklinukų fizinio aktyvumo optimizavimo programa. 1996.

Ankstyvojo ugdymo vadovas /Monkevičienė O. (Sud.). Vilnius: Minklės leidyba, 2001.

Bakūnaitė J. Humanistinio vaikų ugdymo programa. Auginu gyvybės medį. Vilnius: 1998.

Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, 2014

Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius: Leidybos centras, 1997.

Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. Vilnius: leidybos centras, 1993.

Piliuvienė A., Dailidienė N., Jakučiūnienė D., ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius: Leidybos centras, 1997.

Rauckis J., Drungilienė D. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa. 2003.

Vaikų darželio programa „Vėrinėlis“. Vilnius: Leidybos centras, 1993.

Verseckienė O., Marcinkas F., ir kt. Po tėviškės dangum. Etninio ugdymo gairės.1995.

Literatūra:

Bakutytė R. Pradinių klasių mokinių humaniškumo ugdymas: monografija. Šiaulių universiteto leidykla, 2001.

Bulotaitė L., Gudžinskienė V., Mockevičienė O., Jakučiūnienė D. Gyvenimo įgūdžių ugdymas. Vilnius: ŠCA, 2004.

Caughlin P. A., Hansen K.A., Heller D. ir kt. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas: knyga auklėtojai. Lietus, 1997

Demokratiškos pedagogikos matai. Danų autorių straipsnių rinkinys kuriančiam pedagogui. Vilnius: Ciklonas, 2005.

Monkevičienė O. Naujojo ugdymo turinio bei kūrybinio jo įgyvendinimo būdų psichologinės- pedagoginės ištakos. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai. I dalis.

Monkevičienė O. Reformuojamo ikimokyklinio ugdymo turinio sudarymas ir diegimas Lietuvos vaikų darželyje: praeitis ir dabartis. Vilnius: Leidybos centras, 1999.

Monkevičienė O. Užsienio valstybių ikimokyklinio ugdymo programų modeliai. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai. II dalis. Vilnius: Leidybos centras, 1995.

Rodžersas C. Harmoningai gyvenančio žmogaus samprata. Psichologija. Vilnius: Aidai, 1989.

Staerfeldt Eric, Mahiasen Rask Christian. Pedagogika ir demokratija .Vilnius: Aidai, 1999.

Šeibokienė G. Ikimokyklinis ugdymas: kur esame ir kur link eisime. Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Vilnius: Leidybos centras, 1999.

Walsh K.B. Į vaiką orientuotų klasių kūrimas: knyga ugdytojams. Lietus, 1998.

Želvys R. Švietimo vadybos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti, Vilnius: ŠAC, 2006.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas 2016 ŠMM Švietimo aprūpinimo centras.

ŠMM Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos , 2015 ŠMM Švietimo aprūpinimo centras.

–––––––––––––––––––

Varėnos r. Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos

ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyriaus

ikimokyklinio ugdymo programos

3 priedas

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMAI

1. KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

	Žingsniai	Kasdienio gyvenimo įgūdžių srities pasiekimai	Užrašams
0 – 3 metai	1-asis žingsnis	• Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio.
	2-asis žingsnis	• Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. • Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ir šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą.
	3-asis žingsnis	· Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. · Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą.
4 – 6 metai	4-asis žingsnis	• Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą . • Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. • Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų.
	5-asis žingsnis	• Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas sveikas ir visavertis. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo. • Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. • Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. • Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.
	6-asis žingsnis	• Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. • Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. • Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus. • Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.
Vertybinė nuostata		Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
Esminis gebėjimas		Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.
	7-asis žingsnis	• Tvarkingai valgo, jaučia, kada alkanas, kada pasisotino, geria pakankamai vandens. Stengiasi valgyti įvairų maistą. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. • Dažniausiai savarankiškai ar priminus plaunasi rankas, prausiasi, šukuojasi. Savarankiškai tvarkingai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna. Suaugusiųjų padedamas arba savarankiškai pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. • Savarankiškai laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kelyje, prie vandens telkinių, ant ledo, gaisro metu, su elektros prietaisais, vaistais. Žino, kaip saugiai elgtis su nepažįstamais žmonėmis ir gyvūnais. • Kad būtų sveikas, stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

2. FIZINIS AKTYVUMAS

	Žingsniai	Fizinio aktyvumo srities pasiekimai	Užrašams
0 – 3 metai	1-asis žingsnis	• Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įkalnėn ir nuokalnėn, laiptais aukštyn, ko nors įsitvėręs atsistoja, stovi laikydamasis ar savarankiškai, žingsniuoja laikydamasis, vedamas arba savarankiškai, išlaiko pusiausvyrą. • Tikslingai siekia daikto, rankos judėjimą seka akimis, pačiumpa ir laiko daiktą saujoje, paglosto žaislą jo nečiupdamas, kiša jį į burną, purto, mojuoja, stuksena, gniaužo, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suima smulkų daiktą, perima daiktus iš vienos rankos į kitą.
0 – 3 metai	2-asis žingsnis	• Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stumdamas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. • Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį.
4 – 6 metai	3-asis žingsnis	• Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. • Geriau derina akies-rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, mėto, gaudo kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą.
	4-asis žingsnis	• Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką. • Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.
	5-asis žingsnis	• Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukš- tai keldamas kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Greitas, vikrus, bėgioja vingiais, greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrengimais. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį . • Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, sega sagas). Meta kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį, tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi sūpynėmis.
	6-asis žingsnis	• Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomu ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn, nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja dviračiu. • Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sporto žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindami veiksmus.
Vertybinė nuostata		Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminis gebėjimas		Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių- rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.
	7-asis žingsnis	• Eina keisdamas greitį, staigiai sustoja, greitai pajuda iš vietos. Išlaiko saugų atstumą eidamas, bėgdamas šalia draugo, būryje. Bėga derindamas du ar daugiau judesių (bėga ir varosi, spiria kamuolį, bėga ir mojuoja rankomis, kaspinais). Šokinėja derindami du skirtingus rankų ir (ar) kojų judesius (šoka per virvutę, žaidžia „Klases“). • Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai, kerpa gana tiksliai, sulenkia popieriaus lapą per pusę, į keturias dalis. Tiksliai kopijuoja formas, raides. Meta ir kartais pataiko kamuolį į krepšį, vartus, taikinį.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

3. EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA

	Žingsniai	Emocijų suvokimo ir raiškos srities pasiekimai	Užrašams
0 – 3 metai	1-asis žingsnis	• Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus. Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų. • Atspindi kitų vaikų emocijų raišką (kartu juokiasi, jei juokiasi kitas, nusimena, jei kitas verkia).
	2-asis žingsnis	• Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpno nepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau dar būdinga greita nuotaikų kaita. • Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas
	3-asis žingsnis	• Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus. • Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas; glosto, jei kitas nuliūdęs).
4 – 6 metai	4-asis žingsnis	• Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas. • Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocijas ir jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti) • Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna).
	5-asis žingsnis	• Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo. • Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakvie- čia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti). • Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia.
	6-asis žingsnis	• Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. • Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti. • Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas.
Vertybinė nuostata		Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.
Esminis gebėjimas		Atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).
	7-asis žingsnis	• Domisi savo ir kitų emocijomis, jausmais bei jų raiška. • Atpažįsta ir įvardija ne tik savo jausmus, bet ir nuotaikas bei jų priežastis. • Atpažįsta kitų emocijas ar jausmus, bando į juos atsiliepti (paguosti, užjausti), keisti savo elgesį (susilaikyti, neskaudinti, atsižvelgti į kito norus).

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

4. SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

	Žingsniai	Savireguliacijos ir savikontrolės srities pasiekimai	Užrašams
0 – 3 metai	1-asis žingsnis	• Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje. Nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas. • Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis.
0 – 3 metai	2-asis žingsnis	• Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpia čiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių. • Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.
4 – 6 metai	3-asis žingsnis	• Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. • Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.). • Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.
	4-asis žingsnis	• Nusiramina kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus. • Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar kito asmens netinkamo elgesio pasekmes. • Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių.
	5-asis žingsnis	• Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbėdamasis su kitais. • Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes. • Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros.
	6-asis žingsnis	• Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie akvariumo su žuvytėmis, klauso pasakos naudodamasis ausinėmis ir kt.). • Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį. • Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiš- kai jų laikosi. Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.
Esminis gebėjimas		Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.
	7-asis žingsnis	• Susijaudinęs, išsigandęs, sutrikęs bando nusiraminti ir ieškoti pagalbos. • Taiko kelis skirtingus kitiems priimtinus emocijų ir jausmų reiškimo būdus. Numato, kaip jaustųsi pats ar kitas asmuo įvairiose situacijose. • Supranta, kad skirtingose vietose (darželyje, mokykloje ir kt.) yra kitokia tvarka, kitos taisyklės, linkęs jas suprasti ir jų laikytis.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

5. SAVIVOKA IR SAVIGARBA

	Žingsniai	Savivokos ir savigarbos srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Reaguoja į pasakytą savo vardą. Pradeda jausti savo kūno buvimą – apžiūrinė- ja, tyrinėja savo rankas, kojas, stebi jų judėjimą. Apžiūrinėja, liečia kitą vaiką, tyrinėja jo kūną. • Jaučiasi svarbus kitiems – šypsosi, krykštauja, kai aplinkiniai maloniai bendrauja su juo.
	2-asis žingsnis	• Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti. • Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo.
	3-asis žingsnis	• Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. • Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja, ką veikė darželyje ir kt.). • Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina.
	5-asis žingsnis	• Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė). • Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus. • Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų.
	6-asis žingsnis	• Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių. • Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali pasakyti savo tautybę. • Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.).
Vertybinė nuostata		Save vertina teigiamai.
Esminis gebėjimas		Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yra berniukas / mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.
	7-asis žingsnis	• Pasitiki savimi ir savo gebėjimais. • Supranta savo augimą, pasako, kaip atrodo, kuo domisi, ką veikia. • Jaučiasi esąs savo šeimos, grupės narys, priskiria save giminei (močiutės, seneliai, tetos, pusbroliai, pusseserės), gimtinei. • Ima suprasti, ką jis pats gali padaryti, pakeisti, o kas nuo jo norų ir pastangų nepriklauso. • Mokosi saugoti savo privatumą, siekia kitų palankumo, yra tolerantiškas kitokiam (kalbančiam kita kalba, kitokios išvaizdos vaikui ir kt.).

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

6. SANTYKIAI SU SUAUGUSIAISIAIS

	Žingsniai	Santykių su suaugusiaisiais srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimsta ir įsitraukia į veiklą. • Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį, džiaugiasi jį pamatęs, atsako jam kalbinamas, žaidinamas, siekia būti greta.
	2-asis žingsnis	• Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo. • Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors darydamas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos. • Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.
	3-asis žingsnis	• Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų. • Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria. • Ramiai stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju. • Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.
	5-asis žingsnis	• Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam. • Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.
	6-asis žingsnis	• Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę. • Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kai šalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.
Esminis gebėjimas		Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.
	7-asis žingsnis	• Geranoriškai ir pagarbiai bendrauja ir bendradarbiauja su suaugusiaisiais. • Pasitiki pedagogais, artimaisiais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi. • Patys pasiūlo suaugusiesiems įdomią bendrą veiklą, išsako savo nuomonę, siekia susitarimų, prašo pagalbos. • Domisi suaugusiojo jausmais ir savijauta, užjaučia, pagaili, siūlo savo pagalbą. • Žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

7. SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS

	Žingsniai	Santykių su bendraamžiais srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jų veido išraišką, veiksmus.
	2-asis žingsnis	• Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti.
	3-asis žingsnis	• Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. • Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkančio žaislo. • Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į žaidimą). • Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą. • Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko.
	5-asis žingsnis	• Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. • Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas savo sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. • Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius.
	6-asis žingsnis	• Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. • Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. • Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Esminis gebėjimas		Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.
	7-asis žingsnis	• Nusiteikęs susipažinti, susidraugauti, geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais. • Supranta, kas yra gerai, kas blogai, stengiasi elgtis pagal savą gero elgesio supratimą. • Draugauja bent su vienu vaiku, palankiai, mandagiai, tolerantiškai bendrauja ir bendradarbiauja su visais (dalijasi žaislais, tariasi, supranta kitų norus, derina veiksmus). • Supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems. • Pastebi ir priima kitų draugiškumo, palankumo ženklus, gerbia kitus vaikus, išklauso jų nuomonę, iš jų mokosi

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

8. SAKYTINĖ KALBA

	Žingsniai	Sakytinės kalbos srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	Klausymas • Įdėmiai klausosi suaugusiojo. Skiria griežtą ir malonų kalbinančio suaugusiojo toną. • Supranta elementarius kalbinančiojo klausimus ir prašymus. Atpažįsta artimiausios aplinkos garsus. Džiaugiasi įvairiais garsais ir ritmais. Supranta savo ir artimųjų vardus, artimiausios aplinkos daiktų ir reiškinių pavadinimus. Supranta veiksmų pavadinimus, geba veiksmais atsakyti į klausimus. Kalbėjimas • Komunikavimui vartoja įvairius garsus ir judesius: daug čiauška, kartoja, mėgdžioja jam tariamus garsus ir skiemenis. • Vartoja kelis trumpu
	2-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą. • Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiš- kinius, santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus: žaidinimus, eilėraštukus, pasakas, pasakojimus, su dienotvarke susijusius paaiškinimus, prašymus, paprastus klausimus. Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų žodžių. Išklauso ir supranta du vienas po kito išsakomus prašymus, kvietimus. Kalbėjimas • Noriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais, mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. • Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori. • Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius.
	3-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. • Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus. Kalbėjimas • 3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“. • Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. • Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį. • Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius
4–6 metai	4-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kū- rinių literatūrine kalba, tarmiškai. • Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus. Kalbėjimas • Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. • Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato, vartodamas elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius. • Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. • Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridė- damas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika.
	5-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių) apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, klausosi gyvai, įrašų. • Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba. Kalbėjimas • Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis. • Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. • Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. • Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus.
	6-asis žingsnis	Klausymas • Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. • Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius. Kalbėjimas • Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta. • Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. • Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos žodžių. • Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles, humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis. Keičia balso stiprumą, kalbėjimo tempą, intonacijas ir kt.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba
Esminis gebėjimas		Klausosi ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.
	7-asis žingsnis	Klausymas • Nepertraukdamas klausosi draugų ir suaugusiųjų kalbos, pasakojimų, samprotavimų, komentarų, instrukcijų bendraujant, planuojant veiklą, veikiant. Klausosi TV ir radijo laidų vaikams. • Klausosi ir supranta perkeltines kalbėjimo prasmes: dviprasmybes, absurdus, humorą, fantazijas, palyginimus, žodžių daugiareikšmiškumą. • Išklauso ir supranta 3–4 dalių verbalinę instrukciją. • Supranta, kad kūrinys turi pradžią, pabaigą, vidurį, kad jame veikia skirtingi veikėjai, kad yra tam tikra veiksmo vieta. • Suvokia pokalbio, pasakojimo, skaitomo kūrinio eigą. Kalbėjimas • Kalba, pasakoja apie tai, kas patirta (nutikimus, susitikimus, įspūdžius, veiklą) įvykių eilės seka. Kalbasi apie tai, ką norėtų patirti, išgirsti, pamatyti, veikti. Paaiškina konflikto, nesutarimo esmę, svarsto, tariasi. Nusako žaidimo, veiklos taisykles. • Pasakoja kelių įvykių istorijas, pasakojimą palydi pantomima. • Kalbasi apie spaudinių iliustracijas, fotoalbumų nuotraukas, skelbimus, simbolius gatvėse, parduotuvėse ir kt., apibūdina, aiškina. • Pagal taisykles kalbasi telefonu. • Taisyklingai vartoja įvairias konstatuojamųjų ir klausiamųjų sakinių formas (kada, kur, kaip ir kt.). Kuria naujus žodžius pagal perprastas žodžių darybos taisykles. Išgirsta visus garsus žodyje ir pasako juos eilės tvarka. • Girdėtų kūrinių kalbinės raiškos elementus vartoja pokalbiuose, svarstymuose, erzinimuose ir kt. Atpasakodamas kūrinį, vartoja įprastus kūrinio pradžiai ar pabaigai posakius. Deklamuoja modernius eilėraščius. • Žaidžia kalba – rimais, ritmais, kuria naujus žodžius.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

9. RAŠYTINĖ KALBA

	Žingsniai	Rašytinės kalbos srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	Skaitymas • Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, žiūrinėja paveikslėlius. Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiaisiais. Rašymas • Stebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis, brauko jomis įvairias linijas.
	2-asis žingsnis	Skaitymas • Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius. Rašymas • Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.
	3-asis žingsnis	Skaitymas • Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simbolius. Rašymas • Įvairiomis rašymo priemonėmis kraiglioja vertikalias ir horizontalias linijas.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Skaitymas • Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. Skaito knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje. Rašymas • Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu kompiuteriu ir kt.) Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.
	5-asis žingsnis	Skaitymas • Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę. • Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų bruožus. Rašymas • Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama, bukletas ir pan.). • Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas, grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis. (Planšetiniame kompiuteryje rašo savo vardą, trumpus žodelius.
	6-asis žingsnis	Skaitymas • Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį, kaip atskirų raidžių junginį. • Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių pavadinimus. Rašymas • Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.
Vertybinė nuostata		Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.
Esminis gebėjimas		Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.
	7-asis žingsnis	Skaitymas • Gerbia ir tausoja knygas, kitus spaudinius (kalendorius, žurnalus ir kt.). Supranta knygos ar kito informacijos šaltinio dalių pavadinimus, jų funkcijas (viršelis, titulinis lapas, autorius, pavadinimas ir kt.). Atpažįsta ir pavadina keletą įvairiu šriftu parašytų raidžių (didžiųjų ir mažųjų, spausdintų ir rašytinių). Atpažįsta ir pavadina kelis skiriamuosius ženklus (klaustuką, šauktuką, tašką). • Imituodamas skaitymą, pagal knygos iliustracijas kuria pasakojimą, panašų į girdėtą skaitant. Imituodamas skaitymą, kuria savo pasakojimą, susijusį su patirtimi, fantazuoja. Teisingai įvardija puslapį, sakinį, žodį, raidę. Bando perskaityti trumpus, jam reikšmingus žodžius (savo vardą, artimųjų vardus, adresą ir kt.). Rašymas • Piešiniu, rašinėjimais, raidėmis atvaizduoja savo patirtį, išgyvenimus, norus. Piešiniuose, po darbeliais, įvairiuose laiškeliuose, pranešimuose ar kvietimuose rašo atskiras raides, savo vardą, elementarius žodelius. Rašo nepaisydamas žodžių darybos ir jų dėstymo eilutėje ar puslapyje taisyklių.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

10. APLINKOS PAŽINIMAS

	Žingsniai	Aplinkos pažinimo srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus. • Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius. • Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.
	2-asis žingsnis	• Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. • Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. • Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė).
	3-asis žingsnis	• Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. • Skiria atskirus gamtos reiškinius. • Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. • Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. • Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). • Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. • Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje. • Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. • Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. • Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba).
	5-asis žingsnis	• Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. • Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. • Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją. • Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis. • Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. • Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui. • Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra).
	6-asis žingsnis	• Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą. • Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą. • Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai, transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos. • Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė. • Papasakoja apie tradicines šventes. • Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir tarp augalų. Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai. • Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą.
Vertybinė nuostata		Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.
Esminis gebėjimas		Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.
	7-asis žingsnis	• Nusako miško, pievos, vandens telkinio augmenijos ir gyvūnijos būdingiausius bruožus (miške vyrauja medžiai ir krūmai, pievose – žolės; vandens telkinių augalai gali augti tik panirę ar pusiau panirę į vandenį ir pan.). • Suaugusiųjų padedamas pastebi požymius, kurie rodo augalų bei gyvūnų prisitaikymą gyventi sausumoje ar vandenyje. • Nurodo kelis gyvūnus, kurie minta tik augalais, ir kelis, kurie minta kitais gyvū- nais ir vadinami plėšrūnais. • Atpažįsta po kelis miško ir vandens augalus bei gyvūnus, valgomuosius grybus. • Paaiškina, kad nežinomų augalų uogų ir grybų negalima ragauti, nes jie gali būti nuodingi. • Paaiškina, kaip reikia prižiūrėti kambarinius ar daržo augalus, naminius gyvūnus. • Nusako, iš ko ir kaip gaminama duona, pieno produktai. • Noriai tyrinėja medžiagų savybes, daiktų sandarą ir apie tai samprotauja, aiškinasi kodėl; pateikia (ne)tirpstančių medžiagų, vandenyje (ne)skęstančių daiktų pavyzdžių. • Domisi gamtos reiškiniais ir jų aiškinimu (rasa, vaivorykštė, vėjas). Nusako, kaip skiriasi orai kitose pasaulio šalyse. • Paaiškina, kad Saulė apšviečia ir šildo Žemę; samprotauja, kuo planetos skiriasi nuo žvaigždžių. • Tvarkingai ir saugiai elgiasi gamtoje, išvykose, noriai dalyvauja tvarkant ir puošiant aplinką. • Paaiškina, kaip reikia taupyti elektrą, šilumą ir vandenį, kaip rūšiuoti šiukšles, esant galimybėms jas rūšiuoja. • Samprotauja apie profesijos pasirinkimą, kokių savybių reikia žmonėms, dirbantiems įvairius darbus. • Domisi žmonių gyvenimo būdu, jo kaita mūsų ir kitose šalyse. • Domisi savo giminės istorija, savo gimtosios vietovės ir Lietuvos žinomais žmonėmis, kultūros ir gamtos paminklais, gali apie kelis trumpai papasakoti. • Domisi aktualiais visuomeninio gyvenimo įvykiais. • Bando prisiimti atsakomybę už bendrą darbą, stengiasi prisidėti, dalyvauti ikimokyklinės įstaigos ir vietos bendruomenės talkose, šventėse ir kituose renginiuose.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

11. SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

	Žingsniai	Santykių su suaugusiaisiais srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	Skaičiavimas • Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne). Matavimas • Susidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja. Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.
	2-asis žingsnis	Skaičiavimas • Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų). Matavimas • Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.).
	3-asis žingsnis	Skaičiavimas • Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. • Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę. Matavimas • Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. • Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, nebus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktams lyginti skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat – ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Skaičiavimas • Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupė- je. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. • Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...). Matavimas • Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. • Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. • Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. • Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.
	5-asis žingsnis	Skaičiavimas • Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus: Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau? • Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Pratęsdamas pasikartojančių daiktų ar elementų seką, nebū- tinai laikosi tos pačios jos sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus ar elementus pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius. Matavimas • Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. • Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbė- damas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio, ir atvirkščiai. • Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan. • Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj
	6-asis žingsnis	Skaičiavimas • Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žymin- čiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. • Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Matavimas • Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. • Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu). Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.). • Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę, į dešinę, aukščiau, žemiau, virš, po, šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, tarp, viduje, išorėje ir kt. • Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.
Esminis gebėjimas		Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.
	7-asis žingsnis	Skaičiavimas • Pradeda suprasti ryšius tarp skaičių (pvz., kad šeši susideda iš dviejų trejetų arba iš trijų dvejetų porų). Pradeda suprasti ir vartoti žodžius: sudėti, pridėti, atimti, kiek bus, kiek liks ir pan. • Išdėlioja daiktus į eilę pagal tą patį požymį (pvz., pagal spalvos intensyvumą). Matavimas • Skiria ir pavadina plokštumos figūras (apskritimą, skritulį, kvadratą, stačiakampį, trikampį) ir erdvės figūras (kubą, rutulį); aplinkoje randa daiktus, savo forma primenančius šias figūras. Dėlioja paveikslėlius iš didesnio kiekio elementų, stato iš smulkesnių detalių. Sugrupuoja daiktus pagal nurodytą požymį (dydį, formą). Pradeda suprasti, kad tas pats daiktas gali priklausyti kitai grupei pagal kitą požymį. • Pradeda suprasti, kada vartojami priešingos reikšmės žodžiai: mažas ir didelis, lengvas ir sunkus, šilta ir šalta ir kt. (pvz., sako: „Aš esu didelis, o kačiukas ma- žas, bet aš esu mažas, o namas didelis“). • Moka parodyti, kur yra greta (tačiau tik iš šonų, ne vir- šuje) esantys, bet nematomi objektai (pvz., laukujos durys, sodas). Žaisdamas naudojasi vis didesne erdve.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

12. MENINĖ RAIŠKA

	Žingsniai	Meninės raiškos srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	Muzika, šokis • Reaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingą mimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamas arba pradėdamas judėti, krykštaudamas, žaisdamas balso intonacijomis, garsais. Žaidinimai, vaidyba • Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu. Vizualinė raiška • Storu pieštuku, teptuku, kreidele baksnoja, brauko, tepinėja palikdamas pėdsakus (taškus, įvairių krypčių linijų brėžius, dėmes). Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas liečia, apžiūrinėja, varto.
	2-asis žingsnis	Muzika, šokis • Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais, mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų–trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu. Žaidinimai, vaidyba • Žaidžiant sūpavimo, kykavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žaidinimus mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina). Vizualinė raiška • Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūk- čioja, krykštauja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštų dažų, minkštos tešlos) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį. • Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones intuityviai atranda skirtingus veikimo jomis būdus (brauko pirštais, varvina dažus, maigo tešlą).
	3-asis žingsnis	Muzika • Emocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius kūrinius) – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi, sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan. • Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais. • Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka). • Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu. • Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instrumentais ir daiktais. Šokis • Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. • Šoka spontaniškai kurdamas dviejų–trijų natūralių judesių (eina, pritupia, pasisuka ir kt.) seką. Žaidimai, vaidyba • Žaisdamas su daiktu ar žaislu atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias emocijas. Vizualinė raiška • Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius. • Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo jomis būdus. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu.
4–6 metai	4-asis žingsnis	Muzika • Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. • Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). • Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. • Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams. Šokis • Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų–keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius. • Šoka spontaniškai kurdamas trijų–keturių natūralių judesių seką. Žaidimai, vaidyba • Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas. Vizualinė raiška • Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta“. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. • Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.
	5-asis žingsnis	Muzika • Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. • Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti, kvėpuoti. • Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus. • Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms. • Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprastasis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius. • Šoka improvizuotai kurdamas penkių šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus). Vaidyba • Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Muzikiniuose žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą, darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką. Vizualinė raiška • Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryš- kina vaizduojamų objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti. • Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteryje).
	6-asis žingsnis	Muzika • Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. • Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydamas į savo ir draugų dainavimą. • Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi kartu pradėti ir baigti kūrinėlį. • Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui. Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžio muzikai. Šokis • Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. • Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukš- tai – žemai) ir laiko (greitai – lėtai) elementus. Vaidyba • Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus ir ratelius perteikia veikėjo mintis, emocijas. Vizualinė raiška • Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. • Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.
Vertybinė nuostata		Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.
Esminis gebėjimas		Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.
	7-asis žingsnis	Muzika • Klausosi kompozitorių ir liaudiškos muzikos kūrinių. Įvardija kai kuriuos klausytų kūrinių autorius ir atpažįsta liaudiškos muzikos kūrinius. Tyrinėja melodijos judėjimo kryptį, dermę, atlikimo rūšis. • Išraiškingai, skambiu, natūraliu balsu dainuoja dainas a cappella ar su instrumentiniu pritarimu. Dainuoja oktavos ribose solo, ansamblyje ir su visa grupe. Tyrinėja balso skambėjimo ypatumus dainuodami su žodžiais ir be jų, žaisdami įvairius žaidimus. • Noriai, džiugiai groja ir improvizuoja daiktais iš gamtos (akmenukais, lazdelė- mis, kriauklytėmis, kankorėžiais, riešutais ir kt.), savos gamybos vaikiškais muzikos instrumentais. Groja ritmiškai, aiškiai, taisyklingai sėdi, laiko instrumentą (būgnelį, trikampį, molio švilpynę ir kt.) ir pritaria dainoms, šokiams, rateliams, muzikiniams žaidimams. • Kuria ritmus ir melodijas dainoms, improvizuoja muzikos instrumentais pagal savo sugalvotą ar suaugusiojo pasiūlytą temą. Šokis • Žaisdamas šokamuosius žaidimus, šokdamas ratelius, natūralių judesių autorinius šokius savitai reiškia nuotaikas. • Kuria natūralių judesių trumpą šokį, reaguodamas į muziką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas šokio elementus (erdvę, laiką ir energiją). Vaidyba • Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką, pasiūlytą meninę ar ugdomąją situaciją, bendradarbiauja su kitu vaidinimo veikėju. Improvizuoja dialogą, nuoseklią veiksmų seką, laisvai, su pasitikėjimu atskleidžia veikėjų norus, emocines būsenas. Naudoja charakteringas balso intonacijas, judesius, aprangos detales, prireikus – menamus ar tikrus reikmenis, dekoracijas. Žaidžia muzikinius žaidimus ir ratelius, vaizduodamas veikėjų bendravimo sceneles. Vizualinė raiška • Drąsiai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus. Numato galimą sumanymo realizavimo seką bei rezultatą. Įvairiai varijuodamas spalvų, linijų bei formų junginiais ir deriniais, išryškindamas detales pasakoja apie patirtus išgyvenimus, matytus objektus, įsivaizduojamus įvykius, istorijas. Kurdamas bendrus darbus bando derinti savo sumanymus ir veiksmus su kitais. • Kūrybiškai panaudoja tradicines ir netradicines medžiagas, priemones, technikas sumanymui įgyvendinti. Bando kurti naudodamasis skaitmeninio piešimo ar kitomis kompiuterinėmis programomis, skaitmeninėmis priemonėmis.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

13. ESTETINIS SUVOKIMAS

	Žingsniai	Estetinio suvokimo srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkini-mą (krykštauja, siekia paliesti rankomis), kai yra emocin-gai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius.
	2-asis žingsnis	• Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.
	3-asis žingsnis	• Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. • Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga. • Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti. • Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius, aplinką. • Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę.
	5-asis žingsnis	• Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Gro- žisi gamtos spalvomis, formomis, garsais. • Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruo- žus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuodamas, šokdamas, vaidindamas, piešdamas. • Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamentais papuoštus daiktus.
	6-asis žingsnis	• Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba. • Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu. • Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Pla- čiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė.
Vertybinė nuostata		Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.
Esminis gebėjimas		Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.
	7-asis žingsnis	• Nori matyti ir kurti grožį aplinkoje, kūrybinėje ir kasdienėje veikloje. • Atpažįsta ir pasakoja apie muzikoje, šokyje, vaidinime, vizualiajame mene vaizduojamus gamtos, aplinkos, žmonių gyvenimo įvykius, objektus. Išsako samprotavimus apie muzikos, vaidinimo, šokio, dailės, tautodailės kūrinių siužetą, vaizduojamų įvykių kaitą, veikėjams būdingus bruožus, kilusius vaizdinius, potyrius. • Pastebi, kas gražu, ir stengiasi tai panaudoti savo meninėje raiškoje. • Pasakoja, aiškina, ką pats sukūrė, kaip kūrė. Pasako, kurių kūrinių malonu klausyti ir žiūrėti, o kurių nesinori klausyti, nemalonu žiūrėti. Reiškia savo nuomonę, kodėl gražu. Domisi kitų kūrybinėmis idėjomis, sumanymais, geranoriškai juos komentuoja.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

14. INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS

	Žingsniai	Iniciatyvumo ir atkaklumo srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais. • Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam paskatina su juo žaisti; išreikšdamas norus parodo „taip“ arba „ne“.
	2-asis žingsnis	• Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Trumpam atitraukus dėmesį vėl sugrįžta prie ankstesnės veiklos. • Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus. • Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų. Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties.
	3-asis žingsnis	• Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą daiktą. • Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. • Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „ne“.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. • Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei. • Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo.
	5-asis žingsnis	• Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. • Lengviau pereina nuo paties pasirinktos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. • Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.
	6-asis žingsnis	• Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas. • Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. • Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį.
Vertybinė nuostata		Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.
Esminis gebėjimas		Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.
	7-asis žingsnis	•Nusiteikęs pradėti, siūlyti naują veiklą, ją užbaigti, užmegzti naują draugystę, naują kontaktą su suaugusiaisiais. • Savo iniciatyva pagal savo pomėgius, interesus pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia, ją plėtoja. • Nuo pradžios iki pabaigos gali atlikti ir nepatrauklią veiklą. • Palankiai priima iššūkius, bando pats įveikti kliūtis. • Kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

15. TYRINĖJIMAS

	Žingsniai	Tyrinėjimo srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	•Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus. • Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiai, garsai).
	2-asis žingsnis	• Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. • Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.
	3-asis žingsnis	• Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. • Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito, ar ne ir pan.).
	5-asis žingsnis	• Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apvalūs, nes mašinos paskirtis yra judėti). • Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos). • Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. • Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbė- dami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus
	6-asis žingsnis	• Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. • Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. • Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse. • Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą, mikroskopą). • Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus. • Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašūs su savo artimaisiais, kuo skiriasi nuo jų. • Lygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuoja ir klasifikuoja.
Vertybinė nuostata		Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.
Esminis gebėjimas		Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.
	7-asis žingsnis	•Domisi gamtinės aplinkos tyrinėjimais (stebėjimais, bandymais). Siūlo idėjas, ką norėtų tyrinėti, išbandyti, pasirenka tai, kas labiausiai domina. • Suaugusiojo padedamas numato, ką reikės atlikti, pasiūlo, kokias priemones ir kaip galima panaudoti tyrinėjant, stebi ar bando, aptaria ir daro išvadas. Tai, ką sužinojo tyrinėdamas, susieja su tuo, ką jau žinojo, išsako savo abejones ir ką dar norėtų sužinoti. • Suaugusiojo padedamas atlieka paprastus artimiausios socialinės aplinkos, žmonių gyvenimo, darbo, kūrybos tyrinėjimus (stebi, klausia, nupiešia, nufotografuoja, ieško informacijos įvairiuose šaltiniuose). • Tyrinėjimams naudoja skaitmenines technologijas (kompiuterį, mobilųjį telefoną, fotoaparatą ir kt.). • Tyrinėja susidomėjęs, atidžiai, stengiasi viską pastebėti. Samprotauja apie pastebėtas aplinkos objektų savybes, požymius, žmonių gyvenimo būdo bruo- žus, palygina, kritiškai vertina. • Atskiria dalis nuo visumos, sujungia dalis į visumą, sudaro sekas, grupuoja, klasifikuoja. Projektuoja, modeliuoja. • Tyrinėjimo rezultatus pavaizduoja piešiniu, nuotraukomis, nesudėtinga schema, pristato kitiems. Baigęs tyrinėjimą, aptaria, kaip pavyko viską atlikti, ką galima buvo daryti kitaip. • Stebėdamas ar vykdydamas bandymą stengiasi viską atlikti tvarkingai, laikytis sutartų taisyklių. Paaiškina, kad gamtą ar socialinę aplinką tyrinėti reikia atsargiai, nežalojant, neniokojant, nurodo, ko reikia saugotis gamtoje (neragauti nepažįstamų vaisių, uogų, neimti į rankas vabzdžių ir t. t.), buityje, gatvėje.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................

16. PROBLEMŲ SPRENDIMAS

	Žingsniai	Problemų sprendimo srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar vyresnio vaiko pagalbos.
	2-asis žingsnis	• Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus. • Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos.
	3-asis žingsnis	• Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. • Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą
4–6 metai	4-asis žingsnis	•Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema. • Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus. • Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.
	5-asis žingsnis	• Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus. • Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. • Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.
	6-asis žingsnis	• Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. • Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. • Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos.
Vertybinė nuostata		Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.
Esminis gebėjimas		Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.
	7-asis žingsnis	• Sudėtingą veiklą, kliūtis, sunkumus ar problemas priima natūraliai, nusiteikęs juos įveikti. • Ieškodamas, kaip susidoroti su sudėtinga veikla, kliūtimi ar problema, samprotauja apie sprendimus, jų pasekmes, pasirenka tinkamiausią sprendimą iš kelių galimų. Tariasi su kitais, drauge ieško išeities, siūlo ir priima pagalbą. • Supranta ir pasako, ar problemą gali įveikti pats kartu su kitais vaikais, ar būtina suaugusiojo pagalba.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................

17. KŪRYBIŠKUMAS

	Žingsniai	Santykių su suaugusiaisiais srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos pasikeitimus.
	2-asis žingsnis	• Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais. • Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos daiktų tyrinėjimui.
	3-asis žingsnis	• Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje. • Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma. Žaisdamas atlieka įsivaizduojamus simbolinius veiksmus.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes. • Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas. • Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų.
	5-asis žingsnis	•Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus. • Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį. • Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia, pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus. • Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu.
	6-asis žingsnis	• Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų. • Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja. • Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. • Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip.
Vertybinė nuostata		Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.
Esminis gebėjimas		Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.
	7-asis žingsnis	• Greitai pastebi ir renkasi tai, kas nauja, sudėtinga. • Įžvelgia dar neišbandytas veiklos, saviraiškos galimybes, kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto. • Pasineria į kūrybos procesą, įsivaizduoja, fantazuoja, remiasi vidine nuojauta, turimas patirtis jungdamas į naujas idėjas, simbolius, naujus atlikimo būdus. • Pats ir kartu su kitais ieško atsakymų, netikėtų idėjų, savitų sprendimų, neįprastų medžiagų, atlikimo variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato. • Nebijo daryti kitaip, būti kitoks, drąsiai, savitai eksperimentuoja.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

18. MOKĖJIMAS MOKYTIS

	Žingsniai	Santykių su suaugusiaisiais srities pasiekimai	Užrašams
0–3 metai	1-asis žingsnis	• Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ir susitapatina, mėgdžioja, siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais.
	2-asis žingsnis	• Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais, juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Stebi ir mėgdžioja, klausia. • Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.
	3-asis žingsnis	• Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. • Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. • Džiaugiasi tuo, ko išmoko.
4–6 metai	4-asis žingsnis	• Pasako, parodo, ką nori išmokti. • Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. • Pasako, ką veikė ir ką išmoko.
	5-asis žingsnis	• Norėdamas ką nors išmokti, pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. • Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina. • Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu...
	6-asis žingsnis	• Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. • Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeldamas ir spręsdamas problemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz., enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti. • Pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau.
Vertybinė nuostata		Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko.
Esminis gebėjimas		Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.
	7-asis žingsnis	•Samprotauja apie mokymąsi mokykloje, išsako savo požiūrį į mokymąsi, jo prasmę. • Kelia nesudėtingus mokymosi tikslus ir numato, kaip jų sieks, samprotauja apie tai, kaip pavyko. • Kalba apie tai, kad daug sužinoti ir daug ko išmokti apie žmones, daiktus, gamtą galima klausinėjant, stebint aplinką, iš spaudos ir knygų, enciklopedijų, interneto, TV ir kt. • Savarankiškai susiranda nesudėtingą informaciją, klausinėja draugus, suaugusiuosius, kai reikia, prašo suaugusiųjų pagalbos. • Siūlo idėjas, ko ir kaip galima būtų mokytis kartu, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti. Mokosi iš kitų. • Apmąsto ir samprotauja, ko mokėsi, ką išmoko, ko dar norėtų išmokti.

Užrašai, komentarai

...........................................................................................................................................................

..........................................................................................................................................................

...........................................................................................................................................................

________________________

Ugdymo sritis	Kokie ženklai rodo? Vaiko veiklos, kalbos, elgsenos pavyzdžiai	Žingsnis	Komentaras Pastabos

Stebėjimo tikslas	Stebėjimo eiga (laikas, trukmė, vieta, veikla, kitos aplinkybės)	Stebėjimo išvados	Refleksija, tolimesni žingsniai

Žingsniai	Kasdienio gyvenimo įgūdžiai	Fizinis aktyvumas	Emocijų suvokimas ir raiška	Savireguliacija ir savikontrolė	Savivoka ir savigarba	Santykiai su suaugusiais	Santykiai su bendraamžiais	Sakytinė kalba	Rašytinė kalba	Aplinkos pažinimas	Skaičiavimas ir matavimas	Meninė raiška	Estetinis suvokimas	Iniciatyvumas ir atkaklumas	Tyrinėjimas	Problemų sprendimas	Kūrybiškumas	Mokėjimas mokytis
	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
0
1
2
3
4
5
6
7

Eil. Nr.	Vaiko vardas, pavardė	Kasdienio gyvenimo įgūdžiai	Fizinis aktyvumas	Emocijų suvokimas ir raiška	Savireguliacija ir savikontrolė	Savivoka ir savigarba	Santykiai su suaugusiais	Santykiai su bendraamžiais	Sakytinė kalba	Rašytinė kalba	Aplinkos pažinimas	Skaičiavimas ir matavimas	Meninė raiška	Estetinis suvokimas	Iniciatyvumas ir atkaklumas	Tyrinėjimas	Problemų sprendimas	Kūrybiškumas	Mokėjimas mokytis
Eil. Nr.	Vaiko vardas, pavardė	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15	16	17	18
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20

Sritis	Žingsniai	Pirminis vertinimas	Žingsniai	Baigiamasis vertinimas
Sritis		Pasiekimai	Žingsniai	Pasiekimai
1.Kasdienio gyvenimo įgūdžiai
2.Fizinis aktyvumas
3.Emocijų suvokimas ir raiška
4.Savireguliacija ir savikontrolė
5.Savivoka ir savigarba
6.Santykiai su suaugusiaisiais
7.Santykiai su bendraamžiais
8.Sakytinė kalba
9.Rašytinė kalba
10.Aplinkos pažinimas
11. Skaičiavimas ir matavimas
12.Meninė raiška
13.Estetinis suvokimas
14.Iniciatyvumas ir atkaklumas
15.Tyrinėjimas
16.Problemų sprendimas
17.Kūrybiškumas
18.Mokėjimas mokytis
Pastabos ir užrašai:

Ugdomųjų veiklų aprašas
Veiklos pavadinimas	Tarpinis vaikų pasiekimų rezultatas veikloje, kuris veda į galutinį tikslą	Laukiami vaikų pasiekimai, siekiant numatyto uždavinio
Individuali veikla

Veikla grupelėmis

Veikla visai vaikų grupei

Lygiagrečiai tobulėjantys kiti pasiekimai

Tėvų (globėjų), senelių, specialist idėjos, pagalba, dalyvavimas
Vaikų pasiekimų refleksija, idėjos dėl tolimesnio ugdymo(si). Savo veiklos refleksija

Gebėjimai	Vaiko veiksena 3- 6 metai	Pedagogo veiksena
Gebėjimas bendrauti, išreikšti save, bei pažįstant pasaulį.	Bendrauja su mažai pažįstamais žmonėmis, atėjusiais į grupę, žvilgsniu, šypsena rodo norą bendrauti. Užmezga kontaktą su vaikui svarbiais grupės nariais, pakviesdamas kartu žaisti, piešti, konstruoti, palaiko kito vaiko iniciatyvą, pasirengimą veikti kartu. Išklauso šalia esančius suaugusius ir vaikus. Laisvai, bet motyvuotai renkasi veiklą, bendravimo partnerius. Pasakoja apie šiuo metu suvokiamus žaislus, žaidimus, žmones, gamtos reiškinius, augalus, gyvūnus, šios dienos išgyvenimus. Domisi ir aptaria naujausią informaciją. Geba susikaupti ir dėmesingai klausytis skaitomų, sekamų tekstų, eilėraščių. Juos komentuoja, aptaria. Kalba paeiliui nepertraukinėja draugų ar suaugusiųjų.	Sudaro sąlygas didinančias norą bendrauti su draugais ir suaugusiais. Palaiko šiltą, ramią atmosferą grupėje. Stiprina vaiko pastangas užmegzti kontaktą. Siekia, kad bendravimas su suaugusiais būtų malonus ir naudingas. Sudaro sąlygas tarpusavio supratimui, interesų, nuomonių derinimui. Organizuoja veiklą kur vaikas pratinamas laikytis eiliškumo, su suaugusiais būtų malonus ir naudingas. Sudaro sąlygas tarpusavio supratimui, interesų, nuomonių derinimui
Gebėjimas klausytis, girdėti, išklausyti, ugdant susikaupimą, dėmesingumą ir toleranciją.	Išgirsta kitus, juos stengiasi suprasti. Suvokia teksto prasmę, girdi ir palygina įvairaus stiliaus tekstus – tautosakos, grožinės literatūros, informacinio pobūdžio ir pan., stebi ir išgirsta gamtos garsus, juos pamėgdžioja.	Organizuoja veiklą kur vaikas pratinamas laikytis eiliškumo. Teigiamai reaguoja į vaiko pasakojimus „skaitymą“, deklamavimą. Padeda pajusti rašytinės ir skaitytinės kalbos stiliaus skirtumą; suprasti instrukciją, programos receptą, valgiaraštį ir pan., pateikia pavyzdžių padėti suvokti perkeltinę prasmę, dviprasmybes, humorą, atskirti fantaziją nuo realybės. Skatina suvokti kalbos grožį – pajusti melodingumą, skambesį, ritmą; kalboje naudoti palyginimus, sušukimus, pajuokavimus, vaizdingus posakius kalbina vaikus tarmiškai. Pratina gerbti kalbos gramatines normas, pastebėti ir atsisakyti svetimybių. Atkreipia dėmesį į tarties taisyklingumą. Kalba su vaikais taisyklinga kalba. Žaidžia, liežuvio ir lūpų žaidimus.
Domėjimasis rašytine kalba.	Moka užrašyti savo vardą didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Domisi ir pažįsta kelių gatvių simbolius, orientuojasi parduotuvėje ir kitoje aplinkoje. Domisi gyvenamųjų patalpų, gatvių planais, žemėlapiu. Atpažįsta savo vardo raideles spausdintame tekste.	Sudaro sąlygas pažinti savo vardo užrašą – vaiko asmeninio naudojimo vietas pažymi kortele, pradeda mokytis užrašyti savo vardo pirmą raidę, vardą. Padeda užrašyti vaiko pasakojimą apie jo piešinį, pastebėjimą, įspūdžius; siūlo kartu perskaityti. Padeda „užrašyti“, nukopijuoti vaikui patikusį žodį. Skatina kurti savo sutartinius ženklus, naudoti juos žaidimuose. Skatina domėtis žemėlapiu, siūlo nukopijuoti pažįstamų vietovių pavadinimus.

Gebėjimai	Vaiko veiksena 3 - 6 metai	Pedagogo veiksena
Savo „Aš“ suvokimas Mokausi pažinti save.	Pasako savo vardą, pavardę, kiek jam metų. Suvokia ir pasako berniukas ir mergaitė. Geba pasakyti kaip jaučiasi, ką mėgsta, kas patinka, kas įdomu. Turi ir kitiems pasako savo nuomonę, išklauso ir atsižvelgia į kito nuomonę.	Ugdo gebėjimą reikšti vis įvairesnes emocijas ir jausmus, atitinkamai atsakyti į kito jausmų raišką.
Ryšys su šeima, bendraamžiais ir suaugusiais.	Meilę, draugiškumą, pagalbą draugams ir šeimos nariams išreiškia mimika, žodžiu, elgsena. Palankiai priima kitų draugiškumo, pagalbos ir meilės ženklus. Piešia savo šeimą, išvardija jos narius, pagal galimybes didžiosiomis spausdintintinėmis raidėmis užrašo jų vardus. Diskutuoja apie šeimos narių tarpusavio santykius. Laikosi šeimos, grupės gyvenimo įprastos tvarkos, susitarimų. Suvokia skirtumų tarp šeimų (dydį, sudėtį, kalbą, tradicijas supranta, kad šeimos dydis gali kisti. Supranta, kad namų jaukumas, laimė ir tvarka priklauso nuo visų šeimos narių	Atkreipia dėmesį į meilę, pagarbą, švelnumą, pagalbą vienas kitam atsakomybę, pareigingumą šeimoje. Siūlo sudaryti šeimos medį. Padeda suvokti kas yra našlaitis. Ugdo užuojautos ir supratimo jausmą. Skatina vaikus įvairiais būdais pasakoti apie savo šeimą, tarpusavio santykius, rūpinimąsi vienas kitu, ypač silpnesniu ar ligoniu; atkreipia dėmesį į šeimos papročius ir tradicijas.
Gilinti supratimą apie draugus ir draugystę.	Išvardija draugus, juos piešia, užrašo jų vardus. Suvokia, kad draugai atrodo įvairiai, kad draugų pomėgiai ir interesai gali skirtis, bet gali ir sutapti, žino kaip galima susidraugauti. Supranta kas stiprina ir silpnina draugystę.	Suteikia įvairesnių žinių kaip galima susidraugauti, aiškinsime, kad draugais gali būti ir suaugusieji. .
Ugdyti supratimą apie kaimynystę.	Diskutuoja apie namo, gatvės, grupės kaimynus. Suvokia, kad kiekvienas mes esame kaimynai aplinkiniams; kaimynai gali būti geri ir blogi. Gerbia kaimynus. Supranta, kad turi ir tautos kaimynus: latvius, lenkus, baltarusius, rusus	Ugdo įprotį gerbti kaimynus: kultūringai elgtis, netriukšmauti, esant reikalui padėti. Aiškina, kad su kaimynais reikia būti pakantiems, jautriems
Domėjimasis bendruomene ir žmonių ryšiais joje	Diskutuoja apie bendruomenę; ją sudaro vyrai, moterys ir vaikai, kurie skiriasi amžiumi, tautybe, išvaizda, apsirengimo stiliumi: žmonių išvaizda skiriasi priklausomai nuo šukuosenos, rūbų, sveikatos, amžiaus. Stebi savo bendruomenės žmonių būstus, juos aptaria. Palygina senovines lietuviškas sodybas su šiuolaikinėmis. Žino, kad bendruomenės žmonės elgiasi įvairiai: dauguma dorai, pagal nustatytas taisykles, tačiau yra žmonių, kurie joms nusižengia – už tai baudžiami.	Primena, kad ir bendruomenės žmonės turi jausmus ir emocijas; kiekvienas gali jausti, mąstyti vis kitaip ir vienodai kito žmogaus jausmai, nuomonė verti pagarbos. Skirtingos nuomonės mus praturtina; jausmai, nuomonės turi būti reiškiami visiems įprastais būdais. Primena, kad reikia būti atsargiems su nepažįstamais.
Gebėjimas orientuotis įprastoje pažįstamoje aplinkoje.	Pažįsta dažnai lankomas vietas ir tą aplinką, kurioje jie ugdosi, dirba, ir bendrauja. Pastebi ir vertina aplinkoje atsirandančius naujus objektus, reiškia nuomonę apie tai, protestuoja, jei keičiama tvarka netinka. Geba susimažinti – susikurti erdvę, kurioje gali niekieno netrukdomi , nematomi pažaisti, pabūti patys su savimi.	Pratina vaikus prie įprastinės tvarkos – tai jiems teikia pasitikėjimo ir saugumo.
Gebėjimas būti ne tik vienam, bet ir kartu su kitais.	Geba pasirinkti iš pasiūlytų dviejų , o vėliau ir iš trijų galimybių (iš kurio puodelio gerti, kokius žaidimus žaisti, su kokiais žaislais, draugais žaisti). Geba būti emociškai nepriklausomas nuo suaugusiojo; gali pasakyti „ne“. Turi supratimą, kad pageidavimai turi būti motyvuoti. Geba vertinti save kaip tyrinėtoją, žaidėją, kūrėją, kartu Ugdosi pasididžiavimo savimi jausmą. Visada sutvarko žaidimo vietą, tausoja žaislus ir daiktus.	Padeda vaikui prisiimti dalį atsakomybės už grupėje esančius daiktus: skatina juos tausoti, bandyti suremontuoti pagadintus, prižiūrėti. Nuteikia, kad supanti erdvė šilta, jauki, ją galima pažinti, tyrinėti.