Paveikslėlis, kuriame yra eskizas, piešimas, iliustracija, simbolis  Automatiškai sugeneruotas aprašymas

 

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministrAS

 

Įsakymas

Dėl socialinIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ aprašo patvirtinimo

 

2024 m. gruodžio 4 d. Nr. A1-833

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-493 redakcija) 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu ir 15 straipsnio 3 punktu ir skatindamas įgyvendinti socialinių paslaugų kokybės gerinimo iniciatyvas socialinių paslaugų įstaigose:

1. Tvirtinu Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų aprašą (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. šiuo įsakymu patvirtintame Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše išdėstyti socialinių paslaugų bazinio lygio kokybės reikalavimai nuo 2029 m. sausio 1 d. yra privalomi ir taikomi visoms socialinėms paslaugoms;

2.2. Europos socialinio fondo agentūra iki 2027 m. gruodžio 31 d. taiko, palaiko ir prižiūri šiuo įsakymu patvirtintame Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše numatytų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų diegimą socialinių paslaugų įstaigose;

2.3. šis įsakymas, išskyrus šio įsakymo 2.2 papunktį, įsigalioja 2029 m. sausio 1 d.

 

 

 

Laikinai einantis socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas                     Vytautas Šilinskas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2024 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-833

 

 

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinių paslaugų kokybės reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato socialinių paslaugų kokybės reikalavimus (toliau – Kokybės reikalavimai), jų taikymo tikslus, uždavinius, pagrindinius principus ir įgyvendinimą, taip pat apibrėžia socialinių paslaugų teikėjų ir socialinių paslaugų valdymo subjektų veiksmus ir teises, susijusias su Kokybės reikalavimų įgyvendinimu.

2. Kokybės reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad teikiamos socialinės paslaugos atitiktų individualius socialinių paslaugų gavėjų poreikius, būtų veiksmingos, pagarbios žmogaus orumui, prisidėtų prie socialinių paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimo, būtų gerai valdomos ir nuolat tobulinamos.

3. Įgyvendinant Kokybės reikalavimus, keliami šie uždaviniai:

3.1. įdiegti sistemą, skatinančią socialinių paslaugų įstaigas ir socialines paslaugas teikiančius fizinius asmenis savarankiškai analizuoti atitiktį Kokybės reikalavimams;

3.2. veiksmingai taikyti Kokybės reikalavimus praktikoje;

3.3. užtikrinti, prižiūrėti ir nuolat gerinti socialinių paslaugų kokybę;

3.4. sukurti Kokybės reikalavimų įgyvendinimo sistemą, grįstą metodine, konsultacine, gerųjų praktikų sklaidos ir kita pagalba.

4. Kokybės reikalavimai taikomi socialinėms paslaugoms, nustatytoms Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, (toliau – Socialinių paslaugų katalogas).

5. Apraše vartojamos sąvokos:

5.1. Socialinių paslaugų bazinio lygio kokybės reikalavimai – socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatyti svarbiausi privalomi socialinių paslaugų kokybės reikalavimai, vertinami pagal jiems nustatytus kriterijus.

5.2. Socialinių paslaugų pažangaus lygio kokybės reikalavimai – socialinių paslaugų kokybės reikalavimų apraše nustatyti rekomenduojamo aukštesnio lygmens socialinių paslaugų kokybės reikalavimai, vertinami pagal jiems nustatytus kriterijus.

5.3. Socialinių paslaugų kokybė – visuma veiksmų, požiūrių, priemonių, principų, kuriais pagal socialinių paslaugų gavėjų poreikius, laikantis nustatytų socialinių paslaugų kokybės reikalavimų, šiems asmenims užtikrinamas socialinių paslaugų prieinamumas, individualumas, veiksmingumas, pagarba asmens orumui ir teisėms, darbuotojų profesionalumas, veiklos veiksmingumas.

5.4. Suinteresuotoji šalis – asmuo, šeima, bendruomenė, organizacija, ginanti žmonių socialinių grupių interesus ir teises, socialinių paslaugų teikėjas, valstybės ar savivaldybės institucija arba kitas subjektas, galintys paveikti sprendimus, susijusius su socialinių paslaugų teikimu, arba galintys būti šių sprendimų paveikti.

5.5. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose socialines paslaugas.

 

II SKYRIUS

SoCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ TAIKYMO PRINCIPAI

 

6. Kokybės reikalavimai taikomi vadovaujantis šiais principais:

6.1. žmogaus teisių užtikrinimo – siekiant užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir ją tobulinti, garantuojama asmens teisė dalyvauti planuojant ir teikiant jam socialines paslaugas, vertinant teikiamų socialinių paslaugų kokybę, teikiant pasiūlymus, prašymus, skundus ar atsiliepimus asmeniui priimtinais būdais, nepaisant asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialinių paslaugų teikimu;

6.2. aiškumo – visa informacija, susijusi su socialinių paslaugų teikimu, jų kokybės priežiūra ir vertinimu, turi būti pateikta asmeniui suprantamais būdais;

6.3. įgalinimo – socialinės paslaugos teikiamos siekiant motyvuoti asmenį dalyvauti socialinių paslaugų teikimo procese, didinti ir (ar) palaikyti jo savarankiškumą ir gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime; sudaromos prielaidos asmeniui įsitraukti priimant sprendimus dėl jam reikalingų socialinių paslaugų planavimo, teikimo bei kokybės vertinimo;

6.4. bendradarbiavimo – socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo bendradarbiauja su kitomis suinteresuotomis šalimis, mokslo įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei valstybės institucijomis, siekdami užtikrinti individualius socialinių paslaugų gavėjų poreikius, atnaujinti ir plėtoti taikomus socialinių paslaugų teikimo metodus ir tobulinti savo kompetencijas visose Kokybės reikalavimų srityse;

6.5. nuolatinio tobulėjimo ir nuoseklumo – socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas grindžiamas nuolatiniu socialinių paslaugų įstaigų ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų siekiu gerinti paslaugas, remiantis jų teikiamų socialinių paslaugų vidinio ir išorinio kokybės vertinimo rezultatais, ir cikliškai įgyvendinti Kokybės reikalavimų taikymo kriterijus;

6.6. atvirumo ir skaidrumo – socialinių paslaugų teikimo procesas bei socialinių paslaugų kokybės užtikrinimas turi būti skaidrus, o informacija apie teikiamas socialines paslaugas ir socialinių paslaugų įstaigos ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų teikiamų socialinių paslaugų kokybės vertinimo rezultatus turi būti atvira tiek socialinių paslaugų gavėjams, tiek jų šeimos nariams ir visuomenei;

6.7. atsakomybės – socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys prisiima atsakomybę už socialinių paslaugų teikimo rezultatus ir siekia geriausio galimo rezultato socialinių paslaugų gavėjams.

 

III SKYRIUS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMAS

 

7. Socialinių paslaugų kokybės vertinimas – tai procesas, kurio metu taikant įvairius vertinimo būdus ir priemones analizuojamas socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas, siekiant nustatyti, ar socialinės paslaugos atitinka Kokybės reikalavimus.

8. Kokybės vertinimo tikslas – nustatyti teikiamų socialinių paslaugų atitiktį Kokybės reikalavimams ir padėti socialinių paslaugų įstaigoms ir socialines paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims formuoti nuolatinio socialinių paslaugų kokybės gerinimo kultūrą.

9. Socialinių paslaugų kokybė vertinama vadovaujantis Kokybės reikalavimų atitikties kriterijais, kurie parodo teikiamų socialinių paslaugų atitiktį nustatytiems Kokybės reikalavimams. Kokybės reikalavimų atitikties kriterijai pateikti Aprašo 1 priede.

10. Socialinių paslaugų kokybei užtikrinti atliekami dviejų tipų kokybės vertinimai:

10.1. vidinis kokybės vertinimas;

10.2. išorinis kokybės vertinimas.

11. Vidinis kokybės vertinimas – tai procesas, kurio metu socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo, siekdami atitikties Kokybės reikalavimams, analizuoja teikiamų socialinių paslaugų kokybę, aiškinasi silpnąsias ir stipriąsias socialinių paslaugų kokybės puses ir tobulintinas šių socialinių paslaugų teikimo sritis. Vidinį kokybės vertinimą socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo atlieka ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo vidinį kokybės vertinimą atlieka pagal socialinių paslaugų įstaigos ir socialines paslaugas teikiančio fizinio asmens taikomą socialinių paslaugų kokybės savikontrolės sistemą, skirtą siekiamiems Kokybės reikalavimams įgyvendinti.

12. Išorinis kokybės vertinimas – tai savivaldybės administracijos ar Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) atliekamas socialinių paslaugų kokybės vertinimas, siekiant nustatyti socialinių paslaugų įstaigos ir socialines paslaugas teikiančio fizinio asmens teikiamų socialinių paslaugų atitiktį Kokybės reikalavimams ir suteikti metodinę pagalbą socialinių paslaugų kokybės tolesniam gerinimui.

13. Savivaldybės administracija savivaldybės mero nustatyta tvarka vertina prevencinių, bendrųjų socialinių paslaugų, akredituotų socialinės priežiūros ir laikino atokvėpio paslaugų atitiktį bazinio lygio Kokybės reikalavimams. Savivaldybių administracijai kokybei vertinti rekomenduojama sudaryti komisiją, į kurią gali būti įtraukiami įvairių socialinių paslaugų teikėjų atstovai. Komisijos sudarymas, funkcijos ir darbo reglamentas yra numatyti savivaldybės administracijos patvirtintoje socialinių paslaugų kokybės vertinimo tvarkoje.

14. Departamentas vertina socialinės globos paslaugų atitiktį bazinio lygio Kokybės reikalavimams.

15. Socialinių paslaugų atitikties pažangaus lygio Kokybės reikalavimams vertinimas ir sertifikavimas atliekamas vadovaujantis Aprašu socialinių paslaugų teikėjo iniciatyva.

16. Gali būti atliekamas planinis ir neplaninis išorinis kokybės vertinimas:

16.1. planinis išorinis kokybės vertinimas atliekamas pagal Departamento ir (ar) savivaldybės administracijos patvirtintą metinį kokybės vertinimo planą, kuriame nurodomos socialinių paslaugų įstaigos (nurodomi juridinių asmenų pavadinimai, kodai, adresai, tikrinimo objektas (socialinės paslaugos pavadinimas)), fiziniai asmenys, teikiantys socialines paslaugas, (nurodomi vardai, pavardės, tikrinimo objektas (socialinės paslaugos pavadinimas), kurių teikiamos socialinės paslaugos tais metais bus vertinamos. Metinis kokybės vertinimo planas skelbiamas viešai Departamento ir (ar) savivaldybės interneto svetainėje;

16.2. neplaninis išorinis kokybės vertinimas gali būti atliekamas Departamento ar savivaldybės administracijos iniciatyva Departamento direktoriaus ar savivaldybės mero tvirtinamoje kokybės vertinimo tvarkoje numatytais atvejais.

17. Kokybei vertinti informacija apie teikiamų socialinių paslaugų kokybę renkama iš įvairių šaltinių taikant skirtingus kokybės vertinimo metodus ir priemones, pvz.: sutikimus tam davusių socialinių paslaugų gavėjų grupines ir individualias apklausas, socialinių paslaugų teikimo stebėjimą, atvejo analizę, dokumentų analizę, grįžtamąjį ryšį iš socialinių paslaugų gavėjų, informacijos iš suinteresuotosios šalies analizę.

18. Atlikus išorinį kokybės vertinimą ir nustačius, kad socialinių paslaugų įstaigos ar fizinio asmens teikiamos socialinės paslaugos neatitinka bazinio lygio Kokybės reikalavimų, socialinių paslaugų įstaigai ar socialines paslaugas teikiančiam fiziniam asmeniui teikiamos rekomendacijos dėl socialinių paslaugų kokybės gerinimo ir savivaldybės administracija ar Departamentas atlieka veiksmus, nustatytus Socialinių paslaugų įstatymo (2023 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. X-493 redakcija) 31 ar 33 straipsnyje.

19. Departamentas, savivaldybės administracija atlieka socialinių paslaugų kokybės vertinimą Departamento direktoriaus ar savivaldybės mero nustatyta tvarka ir vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatymu, Socialinių paslaugų įstatymu, Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų teikimą.

 

IV skyrius

socialinių paslaugų kokybės reikalavimŲ SUDĖTIS ir jų įgyvendinimo etapai

 

20. Kokybės reikalavimai apima pagrindines socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo sritis ir yra nukreipti į nuolatinį socialinių paslaugų kokybės gerinimą.

21. Kokybės reikalavimų visumą sudaro:

21.1. geras valdymas:

21.1.1. vadovaujamasi misija, vizija ir vertybėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su socialinių paslaugų sritimi;

21.1.2. vadovaujamasi strateginėmis kryptimis ir metiniais veiklų planais;

21.1.3. vadovaujamasi nustatyta socialinių paslaugų teikimo tvarka, užtikrinamas visiems suprantamos informacijos apie ją prieinamumas;

21.1.4. vadovaujamasi tvarumo principais, orientuotais į aplinkos apsaugą, efektyvų išteklių naudojimą, ekologinio sąmoningumo ugdymą;

21.1.5. užtikrinamas informacijos prieinamumas ir veiklos skaidrumas;

21.1.6. užtikrinama veiksminga vidinė komunikacija apie socialinių paslaugų teikimą;

21.2. darbuotojų, socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų kompetencija ir gerovė:

21.2.1. socialines paslaugas teikia profesionalūs darbuotojai, fiziniai asmenys, nuolat tobulinantys savo kompetencijas;

21.2.2. užtikrinama profesinė pagalba darbuotojams ir naujų darbuotojų palydėjimas darbo vietoje;

21.2.3. užtikrinama darbuotojams apsauga nuo įvairių rūšių smurto;

21.3. etika ir konfidencialumas:

21.3.1. užtikrinama socialinių paslaugų gavėjų duomenų apsauga ir konfidencialumas;

21.3.2. užtikrinamas socialinių paslaugų gavėjų privatumas;

21.3.3. siekiama, kad darbuotojai, socialines paslaugas teikiantys fiziniai asmenys ir socialinių paslaugų gavėjai, visuomenė laikytųsi etiško elgesio principų;

21.4. žmogaus teisės:

21.4.1. įgyvendinamos socialinių paslaugų gavėjų teisės;

21.4.2. socialinių paslaugų gavėjams ir suinteresuotosioms šalims užtikrinama teisė teikti skundus, prašymus ir atsiliepimus visiems prieinamais bendravimo būdais;

21.4.3. socialinių paslaugų gavėjams užtikrinamos saugios ir sveikatai palankios sąlygos;

21.4.4. socialinių paslaugų gavėjams užtikrinamas reikalingos informacijos prieinamumas;

21.5. individualizavimas ir orientacija į gyvenimo kokybės gerinimą:

21.5.1. atliepiami individualūs socialinių paslaugų gavėjų poreikiai ir gebėjimai;

21.5.2. planuojama individualiai, atsižvelgiant į socialinės paslaugos gavėjų nuomonę, poreikius, asmeninį pasirinkimą;

21.5.3. skatinamas socialinių paslaugų gavėjų įgalinimas;

21.5.4. daromas teigiamas poveikis socialinių paslaugų gavėjų gyvenimo kokybei;

21.6. kompleksiškumas ir bendradarbiavimas:

21.6.1. visuose socialinės paslaugos teikimo etapuose bendradarbiaujama su kitais specialistais ir (arba) kitomis įstaigomis;

21.6.2. inicijuojamas reikalingų socialinių ir kitų paslaugų (pvz., sveikatos priežiūros) tęstinumas;

21.6.3. įtraukiama bendruomenė ir skatinamas socialinių paslaugų gavėjų dalyvavimas bendruomenės veiklose;

21.7. socialinių paslaugų vidinis kokybės vertinimas ir gerinimas:

21.7.1. nustatomos ir valdomos rizikos, susijusios su socialinėmis paslaugomis;

21.7.2. socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo nuolat vertina (ne rečiau kaip 1 kartą per metus) ir tobulina savo veiklą;

21.7.3. teikiant socialines paslaugas, diegiami inovatyvūs būdai ir naujovės.

22. Kiekvienas Kokybės reikalavimas turi būti nuosekliai ir cikliškai įgyvendinamas 4 (keturiais) tarpusavyje susijusiais Kokybės reikalavimų vertinimo kriterijų taikymo etapais, skatinančiais socialinių paslaugų įstaigą ir socialines paslaugas teikiantį fizinį asmenį mokytis ir tobulėti:

22.1. požiūrio etapas – socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo yra suformulavęs požiūrį į Kokybės reikalavimą ir jo įgyvendinimą;

22.2. įgyvendinimo etapas – socialinių paslaugų įstaiga ir socialines paslaugas teikiantis fizinis asmuo savo veikloje praktiškai pritaiko suformuluotą požiūrį, socialinių paslaugų įstaiga įsitikina, kad visi darbuotojai ir socialinių paslaugų gavėjai yra susipažinę su suformuotu požiūriu į Kokybės reikalavimus, supranta jo esmę ir aktyviai jį taiko savo veikloje;

22.3. analizės etapas – socialinių paslaugų įstaiga sistemiškai vertina ir analizuoja savo požiūrį, jo įgyvendinimą ir rezultatus, susijusius su konkrečiais Kokybės reikalavimais, ir suplanuoja reikalingus tobulinimo veiksmus;

22.4. tobulinimo etapas – socialinių paslaugų įstaiga, siekdama gerinti teikiamų socialinių paslaugų kokybę ar veiklos procesus, įgyvendina suplanuotus tobulinimo veiksmus.

23. Kokybės reikalavimų įgyvendinimo lygiai:

23.1. bazinio lygio Kokybės reikalavimai įgyvendinami Aprašo 22.1 ir 22.2 papunkčiuose nustatytais etapais ir yra privalomi socialinėms paslaugoms, kurias teikia socialinių paslaugų įstaigos ir (ar) fiziniai asmenys;

23.2. pažangaus lygio Kokybės reikalavimai įgyvendinami Aprašo 22.1–22.4 papunkčiuose nustatytais etapais ir yra rekomenduojami socialinėms paslaugoms, kurias teikia socialinių paslaugų įstaigos.

 

V skyrius

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO VALDYMAS

 

24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal Socialinių paslaugų įstatyme jai nustatytą kompetenciją analizuoja Kokybės reikalavimų lygių įgyvendinimą pagal Departamento pateiktus duomenis apie Kokybės reikalavimų įgyvendinimo būklę Lietuvoje (apie gerąją praktiką, paslaugų atitiktį kokybės reikalavimams ir rodiklių informaciją pagal Aprašo 2 priedą).

25. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi Aprašo 32 punkto nuostata, atlikdama teikiamų socialinių paslaugų kokybės vertinimą ir Kokybės reikalavimų priežiūrą, atlieka šiuos veiksmus:

25.1. teikia Departamentui informaciją ne rečiau kaip 1 kartą per metus (iki liepos 1 d. už praėjusius metus) ir pagal Departamento prašymą apie savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų, išskyrus teikiančių socialinę globą, ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų gerąją praktiką ir patirtį įgyvendinant Kokybės reikalavimus (juridinių asmenų pavadinimai ir (arba) fizinių asmenų, teikiančių socialines paslaugas, vardai, pavardės, kontaktai (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), gerosios praktikos pavyzdžiai, socialinių paslaugų gavėjų grupės, socialinių paslaugų pavadinimai);

25.2. teikia Departamentui duomenis ne rečiau kaip 1 kartą per metus ir pagal Departamento prašymą apie savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų, išskyrus socialinių paslaugų įstaigas teikiančias socialinę globą, ir fizinių asmenų teikiamų socialinių paslaugų atitiktį Kokybės reikalavimams;

25.3. teikia Departamentui ne rečiau kaip 1 kartą per metus (iki liepos 1 d. už praėjusius metus) ir pagal Departamento prašymą duomenis apie Aprašo 2 priede nustatytus socialinių paslaugų įstaigų, išskyrus teikiančių socialinę globą, ir fizinių asmenų teikiamų socialinių paslaugų kokybės rodiklius (juridinių asmenų pavadinimai ir (arba) fizinių asmenų, teikiančių socialines paslaugas, vardai, pavardės, kontaktai (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), socialinių paslaugų gavėjų grupės, socialinių paslaugų pavadinimai, rodiklių vertinimo metodai ir (arba) būdai, jų reikšmės);

25.4. vykdo gerosios praktikos ir patirties, įgyvendinant Kokybės reikalavimus, sklaidą, organizuoja dalijimąsi gerąja praktika ir patirtimi.

26. Savivaldybės administracija, atlikdama Aprašo 25 punkte nurodytus veiksmus, turi teisę:

26.1. gauti iš savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų, išskyrus teikiančių socialinę globą, ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų dokumentus ir informaciją, kurių reikia atliekant socialinių paslaugų kokybės vertinimus;

26.2. gauti savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų, išskyrus teikiančių socialinę globą, ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų vidinio kokybės vertinimo metu užpildytą klausimyną;

26.3. gauti iš savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų, išskyrus socialinių paslaugų įstaigas teikiančias socialinę globą, ir socialines paslaugas teikiančių fizinių asmenų gerosios praktikos pavyzdžių, kaip įgyvendinami socialinių paslaugų Kokybės reikalavimai;

26.4. gauti iš Departamento reikiamų mokymų paslaugas, metodinę ir kitą pagalbą, susijusią su Kokybės reikalavimų įgyvendinimu;

26.5. pasitelkti išorinius auditorius įgyvendinant Kokybės reikalavimus.

27. Departamentas, atlikdamas socialinių paslaugų kokybės vertinimą ir Kokybės reikalavimų priežiūrą, atlieka šiuos veiksmus:

27.1. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ne rečiau kaip 1 kartą per metus (iki rugsėjo 15 d. už praėjusius metus) ir pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą duomenis apie Kokybės reikalavimų įgyvendinimo būklę Lietuvoje (apie gerąją praktiką, paslaugų atitiktį kokybės reikalavimams ir rodiklių informaciją pagal Aprašo 2 priedą);

27.2. teikia savivaldybių administracijoms ne rečiau kaip 1 kartą per metus (iki liepos 1 d. už praėjusius metus) ir pagal savivaldybių administracijų prašymą informaciją apie jų teritorijoje teikiamų socialinės globos paslaugų kokybę;

27.3. teikia savivaldybių administracijoms, socialinių paslaugų teikėjams metodinę pagalbą, susijusią su Kokybės reikalavimų įgyvendinimu;

27.4. vykdo gerosios praktikos ir patirties, įgyvendinant Kokybės reikalavimus, sklaidą, organizuoja dalijimąsi gerąja praktika ir patirtimi;

27.5. ne rečiau kaip 1 kartą per metus renka ir analizuoja duomenis apie socialinių paslaugų kokybės rodiklius, nustatytus Aprašo 2 priede;

27.6. organizuoja socialinių paslaugų kokybės vertinimo išorės auditorių mokymus ir jų sertifikavimą, rengia Kokybės reikalavimų pažangaus lygio vertinimo tvarką ir nustato išorės auditorių veiklos maksimalų įkainį;

27.7. Departamento interneto svetainėje skelbia sutikimus tam davusių sertifikuotų išorės auditorių sąrašą (nurodomi šių auditorių vardai, pavardės, sertifikatų numeriai);

27.8. atlieka sisteminę Kokybės reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, analizę ir teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai duomenis apie Kokybės reikalavimų lygių įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu (pagal Aprašo 21 punktą ir 2 priedą) bei pasiūlymus dėl sistemos tobulinimo siekiant efektyviai ir rezultatyviai valdyti socialinių paslaugų kokybę.

28. Departamentas, atlikdamas Aprašo 27 punkte nurodytus veiksmus, turi teisę:

28.1. gauti iš socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių socialinę globą, dokumentus ir informaciją, kurių reikia atliekant išorinį Kokybės vertinimą;

28.2. gauti iš socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių socialinę globą, vidiniam kokybės vertinimui skirtus užpildytus klausimynus;

28.3. gauti iš socialinių paslaugų įstaigų, teikiančių socialinę globą, gerosios praktikos pavyzdžių, kaip įgyvendinami Kokybės reikalavimai;

28.4. pasitelkti išorinius auditorius, įgyvendinant Kokybės reikalavimus;

28.5. gauti iš savivaldybių administracijų duomenis apie savivaldybėje veikiančių socialinių paslaugų įstaigų (išskyrus socialinę globą) atitiktį Kokybės reikalavimams (juridinių asmenų pavadinimai ir (arba) fizinių asmenų, teikiančių socialines paslaugas, vardai, pavardės, kontaktai (telefono numeris, elektroninio pašto adresas), socialinių paslaugų gavėjų grupės, socialinių paslaugų pavadinimai).

29. Socialinių paslaugų teikėjai, įgyvendindami Kokybės reikalavimus, atlieka šiuos veiksmus:

29.1. ne rečiau kaip 1 kartą per metus socialinių paslaugų teikėjo nustatyta tvarka atlieka teikiamų socialinių paslaugų vidinį kokybės vertinimą;

29.2. teikia socialinių paslaugų išorinį kokybės vertinimą vykdančiai savivaldybės administracijai ar Departamentui duomenis ir informaciją, kurių reikia atliekant išorinį kokybės vertinimą;

29.3. renka duomenis apie socialinių paslaugų kokybę pagal Aprašo 2 priedo 3–7 rodiklius ir teikia juos savivaldybės administracijai ar Departamentui ne rečiau kaip 1 kartą per metus ir pagal jų prašymą (juridinių asmenų pavadinimus ir (arba) fizinių asmenų, teikiančių socialines paslaugas, vardus, pavardes, kontaktus (telefonų numerius, elektroninių paštų adresus), socialinių paslaugų gavėjų grupes, socialinių paslaugų pavadinimus, rodiklių vertinimo metodus ir (arba) būdus, jų reikšmes);

29.4. kaupia gerosios praktikos ir patirties, įgyvendinant Kokybės reikalavimus, pavyzdžius ir jais dalijasi su kitomis socialinių paslaugų įstaigomis ir socialines paslaugas teikiančiais fiziniais asmenimis, savivaldybės administracija ar Departamentu;

29.5. dalyvauja mokymuose, konsultacijose ir seminaruose, gerosios praktikos vizituose.

30. Socialinių paslaugų teikėjai, atlikdami Aprašo 29 punkte nurodytus veiksmus, turi teisę:

30.1. konsultuotis su išorinį kokybės vertinimą atliekančiomis savivaldybės administracija ar Departamentu dėl socialinėms paslaugoms keliamų Kokybės reikalavimų taikymo;

30.2. pasitelkti išorinius konsultantus ir (ar) auditorius, įgyvendinant Kokybės reikalavimus ir (ar) atliekant vidinį kokybės vertinimą.

 

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

31. Ginčai dėl savivaldybės mero, savivaldybės administracijos, Departamento priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

32. Asmens duomenys tvarkomi siekiant vertinti ir tobulinti socialinių paslaugų kokybę, vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu), Aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą.

33. Duomenų subjektų teisės įgyvendinamos duomenų valdytojo, į kurį kreipiamasi dėl duomenų subjekto teisių įgyvendinimo, nustatyta tvarka, vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679.

34. Dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

 

_________________