LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRAS
įsakymas
DĖL lietuvos respublikos energetikos ministro 2022 m. BIRŽELIO 15 d. įsakymo nr. 1-192 „DĖL 2021–2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS ENERGETIKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 03-001-06-03-03 „ĮGYVENDINTI DEGALŲ IŠ AEI GAMYBOS PRIEMONES IR PLĖTOTI JŲ PANAUDOJIMO INFRASTRUKTŪRĄ TRANSPORTO SEKTORIUJE“ APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeitimo
2022 m. liepos 22 d. Nr. 1-244
Vilnius
P a k e i č i u 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2022 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1-192 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 1 priedą:
1.1. Pakeičiu 9.1 papunktį ir jį išdėstau taip:
1.2. Pakeičiu 9.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
„9.7. Kartu su mokėjimo prašymais JP vykdytojas Administruojančiajai institucijai pateikia Aprašo 2.7 papunktyje nurodytus stotelės su prieiga įrengimą pagrindžiančius bei perėmimą JP projekto pareiškėjo nuosavybėn įrodančius, stotelės su prieiga techninės specifikacijos, kurioje turi būti nurodyta, kad ji atitinka Apraše nustatytus techninius reikalavimus, dokumentus.“
2021–2027 metų Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Energetikos plėtros programos pažangos programos pažangos priemonės Nr. 03-01-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ aprašo 2 priedas
2021-2030 METŲ PLĖTROS PROGRAMOS VALDYTOJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOSENERGETIKOS PLĖTROS PROGRAMOS PAŽANGOS PRIEMONĖS NR. 03-001-06-03-03
„ĮGYVENDINTI DEGALŲ IŠ AEI GAMYBOS PRIEMONES IR PLĖTOTI JŲ PANAUDOJIMO INFRASTRUKTŪRĄ TRANSPORTO SEKTORIUJE“ VEIKLOS „BIOMETANO DUJŲ GAMYBOS PAJĖGUMŲ DIDINIMAS“ PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠAS
VEIKLOS AR POVEIKLĖS, KURIOMS NUSTATOMOS PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGOS |
||||||||||
Veiklos pavadinimas |
Finansavimo šaltinis |
Prioritetas ar komponentas |
Uždavinys ar priemonė |
Veikla ar papriemonė |
Intervencinės priemonės kodas |
Paramos formos kodas |
Pagrindinės teritorinės srities kodas (-ai) |
Ekonominės veiklos kodas (-ai) |
„Europos socialinio fondo +“ (toliau – ESF+) antrinių temų kodai |
Lyčių lygybės matmens kodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas |
EGADP priemonės lėšos |
2 |
B.1.2 |
B.1.2.4 |
050 |
- |
- |
- |
- |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
SPECIALIEJI FINANSAVIMO REIKALAVIMAI |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
1. Taikomi teisės aktai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
šis veiklos „Biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) yra parengtas atsižvelgiant į:
1.1 bendruosius teisės aktus:
1.1.1 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) 2021/241 kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė; 1.1.2 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentą (ES) 651/2014 kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. kovo 15 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2021/452 (toliau - BBIR) 41 str.; 1.1.3 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL 2018 L 328, p. 82) IX priedas (toliau – Direktyva); 1.1.4 2021 m. liepos 28 d. Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“. 1.1.5 Strateginio valdymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 14-1 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“; 1.1.6 Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“; 1.1.7 Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai pritarta 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“; 1.1.8 2021–2030 metų nacionaliniu pažangos planą, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“; 1.1.9 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 1064 „Dėl 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos energetikos plėtros programos patvirtinimo“; 1.1.10 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 7 d. įsakymą Nr. 1K-240 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų ir ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuojamų ar iš dalies finansuojamų projektų įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas); 1.1.11 2021 – 2030 m. Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 31 d. pateiktas Europos Komisijai.
1.2 specialiuosius teisės aktus:
1.2.1 Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą; 1.2.2 Lietuvos Respublikos alternatyvių degalų įstatymą; 1.2.3 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą; 1.2.4 Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymas.
1.3 Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Aprašo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
2. Reikalavimai projektams |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Projektų atrankos būdas – konkursas. Projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Tvarkos aprašo 9 priede. 2.2. Pagal Aprašą finansuojamos veiklos: 2.2.1 Naujų biometano dujų gamybos įrenginių statyba; 2.2.2 Biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių. 2.3. Pagal Aprašą projektams įgyvendinti skiriama iki 22 210 000 Eur (dvidešimt du milijonai du šimtai dešimt tūkstančių eurų) EGADP lėšų. 2.4. Projektų atranka vykdoma vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Aprašo 6 punkte. Už atitiktį prioritetiniams projektų atrankos kriterijams projektams skiriami balai. Maksimalus galimas balų skaičius pagal kiekvieną kriterijų nurodytas Aprašo 6 punkte. 2.5. Galimi pareiškėjai – privatūs juridiniai asmenys: labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės. 2.6. Pagal aprašą galimi partneriai yra: privatūs juridiniai asmenys. Projekto įgyvendinimo planas (toliau – PĮP) gali būti teikiama su partneriais pasirašius tarpusavio bendradarbiavimo susitarimus dėl veiklos, susijusios su biometano dujų gamyba. 2.7. Vienas pareiškėjas kvietimo teikti PĮP metu gali pateikti tik vieną PĮP. 2.8. Finansavimas neteikiamas projektams, vykdomiems ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. 2.9. Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu, arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt. 2.10. Pagal Aprašą teikiamų projekto veiklų įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo projekto sutarties pasirašymo dienos. Visos veiklos turi būti baigtos iki 2025 m. gruodžio 31 d. Dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau nei iki 2025 gruodžio 31 d. 2.11. Projektas prisidės prie 2021 m. rugsėjo 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2106 priede nustatyto bendrojo rodiklio „Alternatyviųjų degalų infrastruktūra“. 2.12. Ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pareiškėjas turi būti atlikęs ir pateikti administruojančiajai institucijai poveikio aplinkai vertinimą ir/ar atrankos procedūrą bei turi būti pateikti atsakingos institucijos galiojantys dokumentai (jeigu taikoma) arba pagrindimą, kodėl nurodytos procedūros netaikomos, kartu pateikiant informaciją apie projektui taikomus aplinkosauginius reikalavimus (Tvarkos 8.3 priedas); 2.13. Ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos vadovaujantis planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis atliktas ir pateiktas administruojančiajai institucijai „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo nustatymas (jeigu taikoma) arba pagrindimas, kodėl nurodytos procedūros netaikomos; 2.14. Biometano dujų gamybai turi būti naudojamos žaliavos nurodytos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1-170 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 17 ir 18 punktuose (toliau - AEĮ įsakymas), išskyrus žaliavas nurodytas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 1-115 „Dėl Naujų gamtinių dujų sistemų, tiesioginių vamzdynų ir biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie veikiančių gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo sistemų tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ 111 punkte. Nuotekų šlamas biodujų gamybai gali būti naudojamas tik tuo atveju jeigu biodujos yra gaminamos anaerobinio skaidymo (fermentacijos) būdu. 2.15. Pareiškėjas teikiantis PĮP, turi užtikrinti, kad projekto įgyvendinimo metu bus vadovaujamasi LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintomis statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014-2020 metų planu (2021-2027 m. po įsigaliojimo). 2.16. Iki biometano dujų gamybos pradžios gamintojas privalo būti sertifikuotas pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų ir esant poreikiui įrodyti gaminamų biometano dujų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijams įtvirtintiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. 2.17. Pareiškėjas turi užtikrinti, kad biodujų gamybos atveju degazuotojo substrato saugykla uždengiama dujoms nepralaidžiu dangčiu. 2.18. Kartu su PĮP Pareiškėjas turi pateikti dokumentus/informaciją: 2.18.1. laisvos formos deklaraciją, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi reikalavimų dėl biometano dujų gamybos iš specifinių žaliavų (nurodytų AEĮ įsakyme); 2.18.2. informaciją, dėl reikalavimo būti sertifikuotam pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų, nurodant, kada bus pateikiamas sertifikatas, kaip nurodyta Aprašo 1 priedo 1 punkte; 2.18.3. deklaraciją, kad bus laikomasi reikalavimų nustatytų LR aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintose statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse ir Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane (2021-2027 m. po įsigaliojimo); 2.18.4. paaiškinimą ir pagrindžiančius dokumentus, jei biometano gamybai naudojama žaliava taikant produkto vertės grandinės principus; 2.18.5. PĮP turi būti nurodytas unikalus žemės sklypo numeris, kuriame bus diegiamas projektas ir (arba) pastato unikalus numeris, jei projektas įgyvendinamas pastate; 2.18.6. žemės sklypo ir (arba) pastato teisėto valdymo pagrindai (nuosavybė, dalinė nuosavybė, nuoma), kurie turi būti įforminti iki PĮP pateikimo, dokumentai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui. Jei projektas ar jo dalis diegiama pastate, tokiu atveju nurodomas pastato unikalus numeris ir pateikiami pastato teisėti valdymo pagrindai įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip 5 metus pasibaigus projekto finansavimui; 2.18.7. dokumentus, pagrindžiančius projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytas sutartis, komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas) išlaidų paskaičiavimus; 2.18.8. pareiškėjo ir (ar) partnerio įsipareigojimą padengti netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas, įrodančius dokumentus; 2.18.9. projekto metu planuojamos įdiegti įrangos projektinius sprendinius, kuriuose atsispindėtų subsidijos lėšomis įsigyjamos įrangos aprašymas, planuojamos įdiegti įrangos pajėgumai (kubiniais metrais), planuojamas metinis sunaudojamas žaliavų kiekis (tonomis), ir pagrindiniai techniniai parametrai, taip pat dujų tinklų, prie kurių bus prijungiama įrengti planuojama įranga, operatoriaus išduotas preliminarias prijungimo sąlygas. 2.18.10. informaciją, nurodant koks atliekų kiekis bus naudojamas iš vykdomos kitos pareiškėjo arba jo susijusios įmonės veiklos ir objektų adresus kur bus įgyvendinamas projektas ir iš kur bus vežamas aukščiau nurodytas atliekų kiekis (jei taikoma, kaip nurodyta Aprašo 6 p. 3 papunkčio reikalavime); 2.18.11. suplanuotą preliminarų projekto darbų atlikimo grafiką; 2.18.12. pareiškėjo paskutinių finansinių metų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patvirtintų metinės finansinės (konsoliduotosios, jeigu taikoma) atskaitomybės dokumentų kopijas (netaikoma pareiškėjui, kuris šias kopijas yra pateikęs Juridinių asmenų registrui); 2.18.13. investicijų projektą su bent viena siūloma įgyvendinti projekto alternatyva, nurodant paslaugos pokyčio rezultatą, kartu su investicijų projekto skaičiuokle, kurioje pasirenkamas sąnaudų veiksmingumo analizės metodas, parengtą pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir / ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodiką, patvirtintą viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337, kuri http://www.ppplietuva.lt/ skiltyje „viešųjų investicijų projektų rengimas“ prie „rengimas ir vertinimas“; 2.18.14. smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaraciją, jei pareiškėjas maža arba vidutinė įmonė. Deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė; 2.18.15. informaciją apie pareiškėjui suteiktą valstybės pagalbą (Tvarkos 8.4 priedas).
2.19. Projekto įgyvendinimo plano projektas nederinamas su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. 2.20. Papildomi matomumo (viešinimo) reikalavimai, kurie nenumatyti Tvarkos apraše, nėra taikomi. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Reikalavimai jungtinio projekto projektams |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
2.1. Netaikoma |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
2.2. Siektini stebėsenos rodikliai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
* Rodiklis laikomas pasiektas kai yra pateikiama biometano dujų gamybos įrenginio (-ių) prijungimo prie dujų tinklų sutarties, pasirašytos tarp pareiškėjo ir dujų sistemos operatoriaus, kopija, biodujų gamybos įrenginių statybos užbaigimą patvirtinančio statybos užbaigimo akto kopija ir dujų sistemos operatoriaus išduotas dokumentas, patvirtinantis biodujų gamybos įrenginių prijungimo prie dujų sistemos faktą. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
3. Horizontaliųjų principų (toliau – HP) ir su jais susijusių Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) nuostatų laikymosi reikalavimai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
3.1. Neutralus – projektas negali daryti neigiamo poveikio horizontaliems principams. Reikšmingos žalos nedarymo principo vertinimo reikalavimas pateikiamas Aprašo 1 priede.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
4. Regionas, kuriam priskiriami projektai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
4.1. Netaikoma.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
5. Reikalavimai valstybės pagalbai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
5.1. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamentas (ES) 651/2014 kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau BBIR). 5.2. BBIR numato išimtines sąlygas teikiant valstybės pagalbą supaprastinta tvarka, neatliekant notifikavimo procedūros. BBIR numato specifinį reglamentavimą skirtingos rūšies valstybės pagalbai. Pagal BBIR biometano dujų gamybos pajėgumų didinimas priskirtinas prie pagalbos aplinkos apsaugai, todėl taikant valstybės pagalbą vadovaujamasi BBIR taikant bendrąsias ir specialias 41 straipsnio 10 punkte nustatytas sąlygas. 5.3. Projektų valstybės pagalbos atitikties Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje valstybės pagalbos apibrėžimui, Bendrojo bendrosios išimties reglamento vertinimą atlieka administruojančioji institucija, pildomi patikros lapas dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikros lapą (priedas Nr.2). 5.4. BBIR I skyriaus sąlygos. Valstybės pagalba neteikiama: 5.4.1. sunkumus patiriantiems ūkio subjektams; 5.4.2. ūkio subjektams, kuriems išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Nauja valstybės pagalba negali būti teikiama iki nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba; 5.4.3. ūkio subjektas vykdantiems veiklą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, patenkantiems į BBIR 1 straipsnio 3 punkto a dalies taikymo sritį; 5.4.4. jei vienos įmonės vienam investiciniam projektui pagalbos dydis viršytų 15 mln. EUR (BBIR 4 straipsnio s dalis); 5.4.5. jei ji neturi skatinamojo poveikio nustatyto BBIR 6 straipsnyje. 5.5. Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal BBIR taikoma išimtis, gali būti sumuojama su: 5.5.1. bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos veiklos yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti; 5.5.2. bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus, didžiausia pagalbos suma neviršija BBIR 41 straipsnyje nustatytos pagalbos ribos, o didžiausias pagalbos intensyvumas neviršija BBIR 41 straipsnyje nustatyto pagalbos intensyvumo. 5.6. Valstybės pagalba, kuriai pagal BBIR taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 5 dalyje. 5.7. Administruojančioji institucija Projekto įgyvendinimo plano vertinimo metu patikrina pareiškėjo teisę gauti valstybės pagalbą pagal BBIR, o Ministerijai priėmus sprendimą finansuoti projektą, per 20 darbo dienų registruoja suteiktos valstybės pagalbos sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“. 5.8. BBIR specialiosios III skyriaus sąlygos nustatytos 41 straipsnyje: 5.9. Pagalba teikiama jei yra tenkinamos šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytos sąlygos. 5.10. Biodegalams, kuriems taikomas tiekimo arba maišymo įpareigojimas, pagalba neteikiama. 5.11. Pagalba teikiama tik naujiems įrenginiams. Įrenginiui pradėjus veikti, pagalba neteikiama ir neišmokama, ir pagalba nepriklauso nuo produkcijos. 5.12. Tinkamos finansuoti išlaidos yra papildomos investicinės išlaidos, būtinos atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti. Išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su aukštesnio aplinkos apsaugos lygio užtikrinimu, nėra tinkamos finansuoti. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
6. Projektų atrankos kriterijai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
Specialieji atrankos kriterijai nenustatomi.
Mažiausia galima surinkti balų suma – 20. Jeigu projektai surenka vienodą balų skaičių prioritetas teikiamas projektui, kurio Projekto įgyvendinimo planas buvo pateiktas pirmesnis. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
6.1. Jungtinio projekto projektų atrankos kriterijai (pildoma tik jungtiniam projektui) |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
6.1. Netaikoma |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
7. Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
7.1. Investicijų tęstinumas turi būti užtikrintas 5 metus po projekto finansavimo pabaigos. Visą investicijų tęstinumo laikotarpį, projekto vykdytojai: 7.1.1. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą; 7.1.2. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams. 7.2. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimo, nustatyto Aprašo 7.1 punkte, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo nesilaikymo laikotarpiui. 7.3. 5 metus po projekto finansavimo pabaigos projekto vykdytojas administruojančiajai institucijai turi teikti ataskaitas apie kiekvienais kalendoriniais metais pagamintą ir į dujų tinklus pateiktą biometano dujų kiekį. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
8. Kiti reikalavimai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
- |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
IŠLAIDŲ TINKAMUMO FINANSUOTI REIKALAVIMAI |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
9. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
9.1. Projekto išlaidos turi atitikti Tvarkos aprašo 2 priede išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus. 9.2. Netinkamos finansuoti išlaidos: 9.2.1. įgyvendinant projektą naudojamo ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; 9.2.2. biometano dujų gamybos įrenginių prijungimo prie gamtinių dujų tinklų išlaidos, išskyrus dujų kokybės matavimo ir užtikrinimo, apskaitos ir suslėgimo įrenginių įsigijimo, apskaitos, kokybės kontrolės, duomenų perdavimo įrangos ir įrengimo išlaidas, jeigu jos yra tiesiogiai patirtos pareiškėjo; 9.2.3. transporto priemonių pirkimo išlaidos, lizingo (finansinės nuomos), eksploatavimo ir susijusios išlaidos; 9.2.4. žemės pirkimo išlaidos; 9.2.5. žemės nuomos išlaidos; 9.2.6. projektą vykdančių ir (ar) projekto veiklose dalyvaujančių asmenų komandiruočių ir kelionių išlaidos; 9.2.7. netiesioginės išlaidos.
9.3. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis sudaro: 9.3.1. Naujų biometano dujų gamybos įrenginių statyba: 9.3.1.1. 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra vidutinė arba didelė įmonė; 9.3.1.2. 45 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra labai maža arba maža įmonė.
9.3.2. Biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių: 9.3.2.1. 25 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra vidutinė arba didelė įmonė; 9.3.2.2. 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, kai pareiškėjas yra labai maža arba maža įmonė.
9.4. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 73 punktu, projektui gali būti mokamas iki 30 procentų projektui įgyvendinti skirtos projekto finansavimo lėšų sumos avansas. 9.5. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų. 9.6. Jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki PĮP pateikimo administruojančioje institucijoje dienos, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas. 9.6. Kryžminis finansavimas netaikomas. 9.10. Maksimali projektui galima skirti lėšų suma vienam pareiškėjui: 9.10.1 4 mln. eurų, kai statomi nauji biometano dujų gamybos įrenginiai; 9.10.2. 1,7 mln. eurų, kai įgyvendinama biometano dujų gamybos įrenginių plėtra, įrengiant biodujų valymo įrenginius prie jau esamų biodujų gamybos įrenginių.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
10. Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai* |
|||||||||||||||||||||||||||||||||
*Išlaidos pagal Apraše nurodytus supaprastintai apmokamų išlaidų dydžius bus tinkamos finansuoti nuo Bendrojo bendrosios išimties reglamento pakeitimų, leidžiančių tokių išlaidų tinkamumą, įsigaliojimo. |
Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ projektų finansavimo sąlygų aprašo
1 priedas
(Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašo forma)
PROJEKTO (ĮSKAITANT JUNGTINĮ PROJEKTĄ) ATITIKTIES REIKŠMINGOS ŽALOS NEDARYMO HORIZONTALIAJAM PRINCIPUI VERTINIMO REIKALAVIMŲ APRAŠAS
Finansavimo šaltinis, pagal kurį finansuojamas projektas (pažymėkite tinkamą):
X Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (toliau – EGADP)
£ Europos Sąjungos fondų investicijų programa (toliau – ESIP)
Aplinkos tikslai (pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 2019/2088) |
Pagrindimas (remiantis priemonių (kai finansavimo šaltinis EGADP) arba veiksmų (veiklų) (kai finansavimo šaltinis ESIFP) vertinimo klausimynais) |
Pagrindimo dokumentai (nurodomas dokumentas, kuris bus vertinamas siekiant įvertinti projekto atitiktį aplinkos tikslams, arba pateikiama šią atitiktį pagrindžianti informacija) |
1. Klimato kaitos švelninimas |
Vertinama, kad reforma 100 procentų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo: Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/241 VI priedo klasifikatoriumi taikomas 100 proc. paramos, siekiant su klimato kaita susijusių tikslų, skaičiavimo koeficientas (050). Planuojamos investicijos į biometano dujų gamybą yra laikomos būtinomis investicijomis, kurios leistų pereiti prie efektyvios klimatui neutralios ekonomikos, mažinant ŠESD emisijas, didinant švaraus ar neutralaus poveikio klimatui judumą.
|
Veikla 100 proc. prisideda prie klimato kaitos švelninimo. Projekto remiamos veiklos ir rezultatas – biometano dujų gamybos įrenginiai tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos švelninimo tikslų.
Su PĮP pateikiama laisvos formos deklaracija, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi reikalavimų dėl biometano dujų gamybos iš specifinių žaliavų (nurodytų AEĮ įsakyme), kaip nurodyta Apraše.
Biometano dujų gamintojo taip pat bus reikalaujama būti sertifikuotam pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų ir esant poreikiui įrodyti gaminamų biometano dujų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnami efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijams įtvirtintiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Su PĮP pateikiama informacija, kada administruojančiai institucijai bus pateikiamas sertifikatas.
PĮP nurodyti dokumentus, kuriuose bus nustatyti papildomi reikalavimai atitikčiai: pirkimo dokumentai, sutartys su tiekėjais ar paslaugų teikėjais, komerciniai pasiūlymai ir kt. |
2. Prisitaikymas prie klimato kaitos |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti reforma „Judame, neteršdami aplinkos“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad reforma atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą.
Vertinama, kad planuojamos reformos investicijos neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos pastangoms ar atsparumui žmonių, gamtos, turto ir kitos ekonominės veiklos rizikai ir yra suderintos su vietos, sektoriaus ir šalies prisitaikymo pastangomis. Šios priemonės apimtyje pagamintos biometano dujos turės atitikti į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą perkeltus Direktyvoje 2018/2001 įtvirtintus biodegalų tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijus. Kadangi tai yra nauji gamybos įrenginiai, bus reikalaujama, kad juose pagaminti biodegalai ir biometano dujos sutaupytų nemažiau kaip 65% šiltnamio efektą sukeliančių dujų palyginti su iškastiniu kuru. Biometano dujos taip pat galės būti gaminamos tik iš žaliavų, kurios yra priskiriamos atliekoms arba liekanoms (Direktyvos 2018/2001 IX priedo žaliavos) ir negalės būti gaminamos iš maistinės kilmės žaliavų (food and feed crops). Biodegalų ir biometano dujų gamintojai turės pateikti visos savo produkcijos tvarumą patvirtinančius sertifikatus (Proof of Sustainability) išduotus nepriklausomų vertintojų, kaip yra numatyta Direktyvoje 2018/2001. Šios priemonės atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą dar ir todėl, kad paraleliai yra siekiama užtikrinti tvarių biometano dujų ilgalaikį naudojimą transporto priemonėse. Pradedant 2022 m. yra didinami įpareigojimai degalų tiekėjams dėl biodegalų įmaišymo į degalus. Įpareigojimai didėja nuo 6,8% 2022 m. iki 16,8% 2030 m. Nuo 2025 m. taip pat atsiranda privalomi įpareigojimai gamtinių dujų tiekėjams transportui, kurie taip pat palaipsniui didėja iki 16,8% 2030 m. Nauja įpareigojimų schema jau yra įtvirtinta Alternatyviųjų degalų įstatyme, kuris įsigalios 2021 m. birželio 30 d. Nauja schema užtikrins, kad pagaminti biodegalai būtų suvartojami transporto sektoriuje ir pakeistų analogišką dalį iškastinės kilmės degalų. Taip pat pažymėtina, kad nėra numatomas reikšmingas klimato kaitos padarinių poveikis planuojamai infrastruktūrai pagal tai kaip tą poveikį šiuo metu apibrėžia Komisijos Deleguotojo akto dėl techninių DNSH vertinimo kriterijų projektas. |
Laikoma, kad investicijos į biometano dujų gamybos įrenginius tiesiogiai prisideda prie prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo.
Su PĮP pateikiama laisvos formos deklaracija, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi reikalavimų dėl biometano dujų gamybos iš specifinių žaliavų (nurodytų AEĮ įsakyme), kaip nurodyta Apraše.
Biometano dujų gamintojo taip pat bus reikalaujama būti sertifikuotam pagal vieną iš Europos Komisijos patvirtintų nepriklausomų sertifikavimo schemų ir esant poreikiui įrodyti gaminamų biometano dujų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnami efektą sukeliančių dujų sumažėjimo kriterijams įtvirtintiems Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme. Su PĮP pateikiama informacija, kada administruojančiai institucijai bus pateikiamas sertifikatas.
PĮP nurodyti dokumentus, kuriuose bus nustatyti papildomi reikalavimai atitikčiai: pirkimo dokumentai, sutartys su tiekėjais ar paslaugų teikėjais, komerciniai pasiūlymai ir kt. |
3. Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti reforma „Judame, neteršdami aplinkos“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad reforma atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą: Reformos veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio tausaus vandens ir jūsų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslui, nes neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose ir neplanuojama kurti būsimos infrastruktūros arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui. Įgyvendinant atskiras investicines priemones bus reikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimą kaip yra numatyta nacionaliniuose teisės aktuose perkeliančiuose Direktyvos 2011/92/EU nuostatas. Poveikio aplinkai vertinimo metu nustatyti neatitikimai ar rizikos dėl žalos padarymo vandens ištekliams turės būti nedelsiant pašalinami. |
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos pareiškėjas turi būti atlikęs Poveikio aplinkai vertinimą ir turi būti pateikti atsakingos institucijos galiojantys dokumentai (jeigu taikoma) Projekto įgyvendinimo plane pateiktas pagrindimas apie statomų įrenginių vietovę, kur numatyta statyti įrenginius su nuorodomis ar vietovės žemėlapio kopijomis, įrodančiomis, kad neplanuojama statyti jokios infrastruktūros vandens telkinių apsaugos zonose arba neplanuojama kurti būsimos infrastruktūros arti vandens telkinių, kas galėtų turėti neigiamą poveikį tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimui.
|
4. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti reforma „Judame, neteršdami aplinkos“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad reforma atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą.
Reformos veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslui, nes įrengiant degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos procesams reikalingą infrastruktūrą užtikrinamas efektyvus atliekų susirinkimas, naudojamasi statybinių atliekų rūšiavimo sistemomis, bus numatyta aiški susidarančių atliekų tvarkymo ir šalinimo tvarka. Priemone įtvirtinama veikla iš esmės yra glaudžiai susijusi su žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimu kadangi gaminant skystuosius ir dujinius biodegalus bus naudojamos tik antrinės, atliekoms ir liekanoms priskiriamos, žaliavos. Pagaminti biodegalai ir biodujos turės atitikti Direktyvoje 2018/2001 įtvirtintus biodegalų tvarumo kriterijus ir nemažiau kaip 65% sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį palyginti su naudojamu iškastiniu kuru. Įgyvendinant veiklas bus užtikrintas Direktyvos 2008/98/ES reikalavimų laikymasis, įpareigojant jų laikytis projektų vykdytojus.
Taip pat gamintojas įsipareigos per visą įrangos gyvavimo laikotarpį vykdyti visapusišką įrenginių priežiūrą, šalinti gedimus ir keisti įrenginių elementus nustatyta tvarka.
Planuojama kurti infrastruktūra turės atitikti Statybos techninio reglamento bei kitų teisės aktų reikalavimus, bus užtikrinamas efektyvus atliekų susirinkimas, skatinamas atskirų dalių pakartotinas naudojimas bei statytojams bus numatyti reikalavimai riboti atliekų susidarymą statybos metu, taikyti naujausius metodus, pakartotinį medžiagų naudojimą ar perdirbimą, naudojantis pažangiomis statybinių atliekų rūšiavimo sistemomis. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka žiedinės ekonomikos tikslą. Numatoma: • mažiausiai 70% (pagal svorį) nepavojingų statybvietėje susidarančių atliekų (išskyrus natūraliai atsirandančias medžiagas, nurodytas Europos sąrašo 17 05 04 kategorijoje) 2000/532 / EB) turėtų būti parengtos pakartotiniam naudojimui, perdirbimui ir kitoms medžiagų panaudojimo galimybėms, įskaitant užpildymo operacijas, naudojant atliekas kitoms medžiagoms pakeisti, laikantis atliekų hierarchijos ir ES statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo. • operatoriai turėtų riboti atliekų susidarymą procesuose, susijusiuose su statyba ir griovimu, laikydamiesi ES Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo protokolo ir atsižvelgdami į geriausius prieinamus metodus ir naudodami selektyvų griovimą, kad būtų galima pašalinti ir saugiai tvarkyti pavojingas medžiagas ir palengvinti pakartotinį perdirbimą. • naudoti ir kokybiškai perdirbti turimas statybinių ir griovimo atliekų rūšiavimo sistemas. • pastatų projektai ir statybos metodai turės būti paremti efektyvia analize atsižvelgiant į ISO 20887, taip pat skatinti naudoti pakartotinai panaudojamas medžiagas. Įgyvendinant veiklas bus užtikrintas Direktyvos 2008/98/ES reikalavimų laikymasis, įpareigojant jų laikytis projektų vykdytojus. Pasibaigus įrangos eksploatavimo laikui, ji bus saugiai paruošta pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui pagal parengtą atliekų tvarkymo planą, užtikrinantis maksimalų elektros ir elektroninės įrangos perdirbimą pasibaigus jų eksploatavimo laikui, kaip tai numato Direktyva 2012/19 / ES. |
Vadovaujantis 2021 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2021/2139, 4.13 p. “Naudoti transporte skirtų biodujų ir biodegalų bei skystųjų bioproduktų gamyba” 4 d. “Perėjimas prie žiedinės ekonomikos” aplinkos tikslas netaikomas. Pagrindimo dokumentai neteikiami. |
5. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti reforma „Judame, neteršdami aplinkos“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad reforma atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslo: Planuojama biodujų gamybos iš atliekų ir pagamintų biodujų valymo veikla turės iš dalies neigiamą tiesioginį poveikį šiam aplinkos tikslui, nes biometano dujų gamybos proceso metu galimai bus fiksuojamas nežymus metano dujų nuotėkis. Apdorojant žaliavas prieš biometano dujų gamybą metano dujų emisijos faktorius pačioje biodujų jėgainėje galėtų sudaryti apie 3,7% nuo jėgainėse pagaminamo biometano kiekio (kilogramais), todėl skaičiuojama, kad finansavimo lėšomis įrengtose biometano dujų jėgainėse metano (CH4) nuotėkis galėtų sudaryti apie 566.7 tonas per metus. Palyginimui, Lietuvoje 2018 m. dėl mėšlo ir atliekų tvarkymo į aplinką buvo išmesta apie 38 840 tūkst. tonų CH4. Atsižvelgiant į tai, kad šių gamybos įrenginių dėka yra išvengiama ženkliai reikšmingesnių metano dujų emisijų susidarančių dėl netvarkomų atliekų (mėšlo ir išmetamų komunalinių atliekų), laikytina, kad per visą technologijų eksploatacijos laikotarpį (gyvavimo ciklą) yra daromas reikšmingas teigiamas poveikis orui. |
Atsižvelgiant į tai, kad šių gamybos įrenginių dėka yra išvengiama ženkliai reikšmingesnių metano dujų emisijų susidarančių dėl netvarkomų atliekų (mėšlo ir išmetamų komunalinių atliekų), laikytina, kad per visą technologijų eksploatacijos laikotarpį (gyvavimo ciklą) yra daromas reikšmingas teigiamas poveikis oro kokybei. Veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio vandeniui ar žemei, nes įgyvendinant kiekvieną iš priemonėje numatytų projektų yra planuojamas poveikio aplinkai vertinimas, todėl bet koks projekto įgyvendinimo metu numatytas poveikis vandeniu ar žemei bus laikomas neleistinu ir turės būti eliminuotas.
Kiekvienai priemonėje įgyvendinamai veiklai bus atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (jeigu taikoma) ir bus taikomos nustatytos neigiamo poveikio šalinimo ar kompensavimo priemonės, jei neigiamas poveikis bus nustatytas.
|
6. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas |
Vertinama, kad planuojama įgyvendinti reforma „Judame, neteršdami aplinkos“ neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad reforma atitinka biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslą:
Veiklos neturės jokio neigiamo tiesioginio ar netiesioginio poveikio Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo tikslui, nes įgyvendinant kiekvieną iš priemonėje numatytų projektų yra planuojamas poveikio aplinkai vertinimas, todėl bet koks projekto įgyvendinimo metu numatytas poveikis biologinei įvairovei ar ekosistemoms bus laikomas neleistinu ir turės būti eliminuotas. Šiame etape nustatyti tikslias, dar planuojamų, projektų įgyvendinimo vietas nėra galimybių. Pagal atliktą pirminį vertinimą ir pagal šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus, poveikio „Natura 2000“ teritorijoms, biologinei įvairovei ir ekosistemai nebus.
Priemonė atitiks Direktyvose 2009/1471 ir 92/43/EEB numatytus įsipareigojimus: Išsaugoti, palaikyti ar atkurti pakankamą buveinių įvairovę ir plotą visoms Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. lapkričio 30 d. direktyvos Nr. 2009/1471 “Dėl laukinių paukščių apsaugos” 1 straipsnyje nurodytoms paukščių rūšims. Vykdant šį reikalavimą, įranga nebus statoma šių paukščių buveinių saugomose teritorijose. Nebus nukrypstama nuo Direktyvos nuostatų jos 9 straipsnyje numatytais arba kokiais nors kitais pagrindais. Nemontuoti įrangos ir nevykdyti statybų teritorijose, kurios pagal Tarybos 1992 m. gegužės 21 d. direktyvą Nr. 92/43/EEB “Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos“ laikomos natūraliomis buveinėmis. Nei viena iš šios priemonės veiklų netrikdys į Direktyvos V priedo A dalį įrašytų gyvūnų rūšių griežtos apsaugos jų paplitimo areale sistemos, draudžiančios, šalia kitko, trikdyti gyvūnus (ypatingai jų perėjimo, jauniklių auginimo, žiemos miego ir migracijos metu), taip pat pažeisti, naikinti perėjimo ar poilsio vietas (12 str. b ir d punktai). Išimtys pagal Direktyvos 16 straipsnį nenumatomos. |
Ne vėliau kaip per 2 mėn. nuo Projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo dienos turi būti parengta informacija apie projektui taikomus aplinkosauginius reikalavimus: 1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo pareiškėjas turi būti atlikęs Poveikio aplinkai vertinimą ir turi būti pateikti atsakingos institucijos galiojantys dokumentai (jeigu taikoma); 2. Vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis atliktas „Natura 2000“ teritorijų reikšmingumo nustatymas (jeigu taikoma).
|
________________
Plėtros programos pažangos priemonės Nr. 03-001-06-03-03 „Įgyvendinti degalų iš AEI gamybos priemones ir plėtoti jų panaudojimo infrastruktūrą transporto sektoriuje“ projektų finansavimo sąlygų aprašo
2 priedas
PROJEKTŲ ATITIKTIES VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLĖMS PATIKROS LAPAS
I. Priemonės teisinis pagrindas |
2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL 2014 L 187, p. 1) (toliau – Reglamentas), I skyrius, III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 41 straipsnis „Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti“. |
II. Duomenys apie projekto įgyvendinimo planą/projektą |
|
Projekto įgyvendinimo plano/projekto numeris |
|
Pareiškėjo/projekto vykdytojo pavadinimas |
|
Projekto pavadinimas |
|
III. Projekto patikra dėl atitikties Reglamento I skyriaus bendriesiems ir Reglamento III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 41 straipsnio „Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti“ reikalavimams |
||||||||
Nr. |
Klausimai |
Rezultatas |
Pastabos: |
|||||
Bendrieji reikalavimai |
||||||||
1. |
Ar pagalba nėra teikiama su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla? (Reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
2. |
Ar dėl pagalbos nėra remiamas vietinių prekių naudojimas, vietoj importuojamų prekių? (Reglamento 1 straipsnio 2 dalies d punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
3. |
Ar pagalba nėra teikiama žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui, kuriam taikomas 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000, išskyrus pagalbą mokymui, pagalbą MVĮ gauti finansavimą, pagalbą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams, regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose ir regioninės veiklos pagalbos schemas? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
4. |
Ar pagalba nėra teikiama pirminės žemės ūkio produktųi gamybos sektoriujeii, išskyrus regioninę investicinę pagalbą atokiausiuose regionuose, regioninės veiklos pagalbos schemas, MVĮ teikiamą pagalbą konsultavimui, rizikos finansų pagalbą, pagalbą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, inovacijų pagalbą MVĮ, pagalbą aplinkos apsaugai, pagalbą mokymui bei pagalbą nepalankias sąlygas darbo rinkoje turintiems asmenims ir neįgaliesiems darbuotojams? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
5. |
Ar pagalba nėra teikiama žemės ūkio produktų perdirbimoiii ir prekybos jais sektoriuje, šiais atvejais: kai pagalbos suma nustatoma pagal iš pirminės produkcijos gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų tokių produktų kainą arba kiekį; kai pagalba priklauso nuo to, ar ji bus iš dalies arba visa perduota pirminės produkcijos gamintojams? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
6. |
Ar pagalba nėra teikiama nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti, kuriai taikomas Tarybos sprendimas Nr. 2010/787/ES dėl valstybės pagalbos nekonkurencingų anglių kasyklų uždarymui palengvinti? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalies d punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
7. |
Tuo atveju jei pareiškėjas veikia ir 3, 4 ir 5 punkte nurodytuose sektoriuose ir sektoriuose, kurie įtraukti į šio Reglamento taikymo sritį, ar teikiant pagalbą bus užtikrinta tinkamomis priemonėmis, kaip antai atskiriant veiklos sritis ar išlaidas, kad nebūtų suteikta pagalba į Reglamento taikymo sritį neįtrauktuose sektoriuose? (Reglamento 1 straipsnio 3 dalies paskutinė pastraipa) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
8. |
Ar pagalba nėra teikiama įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal Komisijos sprendimą, kuriame tos pačios valstybės narės suteikta pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka? (Reglamento 1 straipsnio 4 dalies a punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
9. |
Kokiai kategorijai priskiriamas pareiškėjas? (Reglamento 1 priedas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
9.1. |
□ Labai mažos ar mažos įmonės |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
9.2. |
□ Vidutinės įmonės |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
9.3. |
□ Didelės įmonės |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
10. |
Ar pagalba nėra teikiama sunkumų patiriančiai įmonei?i (Reglamento 1 straipsnio 4 dalies c punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
11. |
Ar pagalbos suteikimas nėra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui turėti būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba būti iš esmės įsisteigusiu toje valstybėje narėje? (Reglamento 1 straipsnio 5 dalies a punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
12. |
Ar pagalbos suteikimas nėra susietas su įpareigojimu pagalbos gavėjui naudoti šalyje pagamintas prekes arba teikiamas paslaugas? (Reglamento 1 straipsnio 5 dalies b punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
13. |
Ar pagalbos teikimas nėra susietas su ribojimu pagalbos gavėjui galimybių naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse. (Reglamento 1 straipsnio 5 dalies c punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
14. |
Ar nėra viršijama investicinė pagalba aplinkos apsaugai: 15 mln. eurų vienos įmonės vienam investiciniam projektui? (Reglamento 4 straipsnio 1 dalies s punktas) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
15. |
Ar nėra apeinamos pranešimo ribos, nustatytos arba nurodytos Reglamento 4 straipsnio 1 dalies s punkte, dirbtinai išskaidant pagalbos schemas ir pagalbos projektus? (Reglamento 4 straipsnio 2 dalis) |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
16. |
Ar teikiama pagalba yra skaidri, atitinkanti Reglamento 5 straipsnio reikalavimus? |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
17. |
Ar yra pagrįstas pagalbos skatinamasis poveikis atitinkantis Reglamento 6 straipsnio reikalavimus? |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
18. |
Ar yra laikomasi sumavimo reikalavimų nustatytų Reglamento 8 straipsnyje? |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
19. |
Ar teikiama /suteikta valstybės pagalba atitinka visas Reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas ir Reglamento III skyriaus 7 skirsnio „Pagalba aplinkos apsaugai“ 41 straipsnyje „Investicinė pagalba atsinaujinančių išteklių energijos gamybai skatinti“ nustatytus reikalavimus? |
□ Taip |
□ Ne |
|
||||
______________________________________ (Vertintojas) |
____________ (Parašas) |
____________ (Data) |
|
|||||
Patikros peržiūra: □ Vertintojo išvadai pritarti □ Vertintojo išvadai nepritarti Pastabos:_______________________________________________________________________
|
|
|||||||
______________________________________ (Vertintojo tiesioginis vadovas) |
____________ (Parašas) |
____________ (Data) |
|
|||||