LIETUVOS VYRIAUSIASIS ARCHYVARAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBĖS ARCHYVUOSE SAUGOMŲ KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ VERTINIMO TIKRĄJA VERTE METODIKOS PATVIRTINIMO
2023 m. gruodžio 1 d. Nr. VE-54
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir atsižvelgdama į Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 1K-174 „Dėl Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės 12-ojo standarto patvirtinimo“, 46 punkto nuostatas:
1. T v i r t i n u Valstybės archyvuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodiką (pridedama).
2. N u r o d a u valstybės archyvų direktoriams užtikrinti, kad valstybės archyvuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimas tikrąja verte būtų atliktas ir taikomas rengiant 2023 metų ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinius.
PATVIRTINTA
Lietuvos vyriausiojo archyvaro
2023 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. VE-54
VALSTYBĖS ARCHYVUOSE SAUGOMŲ KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ VERTINIMO TIKRĄJA VERTE METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės archyvuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodika (toliau – Metodika) nustato valstybės archyvuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių, kaip ilgalaikio materialiojo turto, įvertinimo tikrąja verte, siekiant jas įregistruoti finansinėje apskaitoje (toliau – apskaita), tvarką.
2. Ilgalaikio materialiojo turto vienetas yra kilnojamoji kultūros vertybė, įrašyta į Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą, patvirtintą Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2014 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. VE(1.3E)-38 „Dėl Lietuvos valstybės archyvuose saugomų išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašas).
3. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
3.1. Dokumento bazinė vertė – vertė, apibūdinanti tam tikros rūšies dokumentą, kuriam nepritaikytos papildomos kriterijų vertės.
3.2. Dokumento specialieji vertinimo kriterijai (toliau – specialieji kriterijai) – tam tikrai dokumentų grupei ar rūšiai priskirti vertinimo kriterijai.
II SKYRIUS
VERTINIMO TIKRĄJA VERTE TVARKA
4. Kilnojamosios kultūros vertybės, įrašytos į Išskirtinę vertę turinčių dokumentų sąrašą (toliau – kultūros vertybės), vertinamos eurais.
5. Kultūros vertybių vertinimą tikrąja verte atlieka valstybės archyvo direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – atsakingi darbuotojai).
6. Atsakingi darbuotojai atlikto kultūros vertybių vertinimo rezultatus nurodo oficialiame dokumente, kuris pateikiamas archyvo direktoriui. Archyvo direktoriaus sprendimas įforminamas dokumentų valdymo sistemos priemonėmis.
7. Kultūros vertybių vertinimui valstybės archyvas gali pasitelkti specialistus iš kitų institucijų ar nepriklausomus ekspertus.
8. Kultūros vertybių tikroji vertė apskaičiuojama ir tikslinama pagal formulę Bv × (K1+K2+K3+K4+K5+...) : B, kurioje:
9. Atsižvelgiant į dokumento pobūdį (laikmeną), jo sukūrimo (sudarymo) techniką ir kitas tai dokumento rūšiai (formai) būdingas savybes, kurios neišskirtos kaip kriterijai, galimi dokumento bazinės vertės skirtumai nustatytose ribose.
11. Kultūros vertybės fizinė būklė vertinama pagal šiuos požymius:
11.1. 1 – dokumento fizinė būklė gera. Dokumentas išlikęs nepažeistas arba restauruotas, konservavimas ir (ar) restauravimas nereikalingi;
11.2. 1.5 – dokumento fizinė būklė patenkinama. Dokumentas iš dalies pažeistas, tačiau išlikusi didesnė jo dalis; dokumentas nekonservuotas, todėl rekomenduojamas prevencinis jo konservavimas, arba dokumentas konservuotas ir restauruotas;
11.3. 2 – dokumento fizinė būklė bloga. Dokumentas nekonservuotas, būtinas konservavimas ir (ar) restauravimas;
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Atlikus dokumentų konservavimo ir (ar) restauravimo darbus, kultūros vertybių vertę rekomenduojama tikslinti.
Kultūros vertybių vertė tikslintina ir tais atvejais, kai per ataskaitinius metus valstybės archyvas gauna naujos informacijos, reikšmingai pakeičiančios kultūros vertybės vertę (t. y., kai vertės pokytis didesnis arba mažesnis nei 30 procentų buvusios vertės). Vertės pokytis (padidėjimas arba sumažėjimas) ilgalaikio materialiojo turto apskaitoje registruojamas grynojo turto tikrosios vertės rezervo sąskaitoje.
Valstybės archyvuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių
vertinimo tikrąja verte metodikos
priedas
KULTŪROS VERTYBIŲ GRUPĖS IR JŲ VERTINIMAS
I SKYRIUS
RAŠYTINIAI DOKUMENTAI
Rašytinių dokumentų grupės ir jų bazinė vertė
Punktas |
Dokumentų grupės ir jų apibūdinimas
|
Bazinė vertė (Bv), Eur (nuo–iki arba konkreti vertė) |
Pastabos |
1 |
Valdžios ir valdymo institucijų dokumentai |
|
|
1.1 |
Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Romos popiežių dokumentai |
100–5000 |
|
1.2 |
Valstybės valdžios institucijų dokumentai |
100–10000 |
|
2 |
Žymių veikėjų ir kitų asmenų dokumentai |
|
|
2.1 |
Biografiniai dokumentai |
100–2000 |
|
2.2 |
Kūrybinės, meninės ir (ar) mokslinės veiklos dokumentai |
100–2000 |
|
3 |
Visuomeninių organizacijų, politinių partijų ir (ar) asmenų grupių dokumentai |
100–1000 |
|
4 |
Nacionalinio išsivadavimo dokumentai |
100–5000 |
|
5 |
Dvarų, bažnyčių, vienuolynų ar kitų subjektų turto dokumentai |
|
|
5.1 |
Dvarų ar kitų subjektų turto ūkiniai, finansiniai ir teisiniai dokumentai ar pan. |
100–2000 |
|
5.2 |
Bažnyčių, vienuolynų turto dokumentai |
100–2000 |
|
6 |
Kiti išskirtiniai dokumentai |
100–2000 |
|
Specialieji kriterijai
Sukūrimo laikotarpis (K1, 1–30) |
||||||
Reikšmė |
1–5 |
6–10 |
11–15 |
16–20 |
21–25 |
26–30 |
Paaiškinimas |
XX a. ir vėliau |
XIX a. |
XVIII a. |
XVII a. |
XVI a. |
XV a. ir anksčiau |
Apimtis / dydis (K2, 1–30) |
|||||
Reikšmė |
1–5 |
6–10 |
11–15 |
16–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentą (-us) sudaro ne daugiau nei 2 lapai ir (ar) jis (jie) ne didesnis (-i) nei A4 formatas. |
Dokumentą (-us) sudaro nuo 3 iki 20 lapų ir (ar) jo (jų) dydis nuo A4 iki A3 formato. |
Dokumentą (-us) sudaro nuo 21 iki 200 lapų ir (ar) jo (jų) dydis nuo A3 iki A2 formato. |
Dokumentą (-us) sudaro nuo 201 iki 2000 lapų ir (ar) jo (jų) dydis nuo A2 iki A1 formato. |
Dokumentą (-us) sudaro daugiau nei 2000 lapų ir (ar) jis (jie) didesnis (-i) nei A1 formatas. |
Retumas / unikalumas (K3, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentas retas savo kilme, turiniu, forma arba sukūrimo būdu. Vietinės reikšmės dokumentai, išlikę nedaug tos rūšies dokumentų. |
Dokumentas yra labai retas savo kilme, turiniu, forma arba sukūrimo būdu. Nacionalinės reikšmės dokumentai, išlikęs vos vienas ar keli tos rūšies dokumentai.
|
Dokumentas unikalus savo kilme, turiniu, forma ar sukūrimo būdu. Regioninės ar pasaulinės reikšmės dokumentai, išlikęs vos vienas ar keli tos rūšies dokumentai. |
Istoriškumas / lituanistika (K4, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentai, susiję su vietinio lygmens istoriniais (kultūriniais) įvykiais, reiškiniais ir asmenybėmis; nelituanistiniai dokumentai, turintys sąsajų su Lietuva, lietuvių kalba, literatūra, kultūrinėmis ar kitomis tradicijomis. |
Dokumentai, susiję su nacionalinio lygmens istoriniais (kultūriniais) įvykiais, reiškiniais ir asmenybėmis, pažymėti ženklais, antspaudais; svarbūs lituanistiniai dokumentai. |
Dokumentai, susiję su regioninio ar pasaulinio lygmens istoriniais (kultūriniais) įvykiais, reiškiniais ir asmenybėmis, pažymėti ženklais, antspaudais; išskirtinės svarbos lituanistiniai dokumentai. |
Memorialumas / autorystė (K5, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentai, susiję su vietinio lygmens asmenybėmis. Autoriai nežinomi arba žinomi vietiniu lygmeniu. |
Dokumentai su autografais, įrašais, susiję su nacionalinio lygmens asmenybėmis. Autoriai žinomi nacionaliniu lygmeniu. |
Dokumentai su autografais, įrašais, susiję su regioninio ar pasaulinio lygmens asmenybėmis. Autoriai žinomi regioniniu ar pasauliniu lygmeniu. |
Meniškumas / vizualumas (K6, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentai, neturintys išskirtinės estetinės vertės, bet turintys tam tikrų unikalių apipavidalinimo, įforminimo elementų / savybių. Dokumentai, turintys vietinio lygmens meninę vertę. |
Dokumentai, turintys išskirtinę estetinę vertę, meninio apipavidalinimo, išorinių įforminimo elementų / išskirtinių savybių. Dokumentai, turintys nacionalinio lygmens meninę vertę. |
Meninės paskirties dokumentai, turintys regioninio ar pasaulinio lygmens meninę vertę. |
II SKYRIUS
VAIZDO IR (AR) GARSO DOKUMENTAI
Vaizdo ir (ar) garso dokumentų grupės ir jų bazinė vertė
Punktas |
Dokumentų grupės ir jų apibūdinimas
|
Bazinė vertė (Bv), Eur (nuo-iki arba konkreti vertė) |
Pastabos |
1 |
Kino dokumentai (35mm, 16mm ir 8mm juostose sukurti filmai) |
1000 |
|
2 |
Fotodokumentai (fotografijos kūriniai (fotonegatyvai, nuotraukos, fotoalbumai) |
100–5000 |
|
3 |
Garso dokumentai (garso įrašai garso juostose, kasetėse, plokštelėse, skaitmeninėse laikmenose) |
100–1000 |
|
4 |
Videodokumentai (videoįrašai analoginėse ar skaitmeninėse laikmenose) |
100–500 |
|
Specialieji kriterijai
Sukūrimo laikotarpis (K1, 1–30) |
||||
Reikšmė |
1–5 |
6–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
po 1991 metų sukurti dokumentai |
1945–1990 metais sukurti dokumentai |
nuo 1901 iki 1944 metų sukurti dokumentai |
iki 1900 metų sukurti dokumentai |
Apimtis / dydis (K2, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Filmo, garso ar videoįrašo trukmė iki 10 minučių; vienas fotodokumentas (fotonegatyvas, nuotrauka). |
Filmo, garso ar videoįrašo trukmė nuo 10 iki 30 minučių; fotodokumentų rinkinį sudaro nuo 2 iki 10 dokumentų (fotonegatyvų, nuotraukų). |
Filmo, garso ar videoįrašo trukmė ilgesnė nei 30 minučių; fotodokumentų rinkinį sudaro daugiau nei 10 dokumentų (fotonegatyvų, nuotraukų); fotoalbumas. |
Originalumas / autentiškumas (K3, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentų originalai ir analoginės kopijos neišlikusios arba apie juos nežinoma, archyve saugomos skaitmeninės kopijos. |
Dokumentų originalai neišlikę arba apie juos nežinoma, archyve originalo teisėmis saugomos analoginės kopijos. |
Išlikę dokumentų originalai analoginėse ar skaitmeninėse laikmenose. |
Istoriškumas / lituanistika (K4, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentai, susiję su vietinio lygmens istoriniais (kultūriniais) įvykiais, reiškiniais ar asmenybėmis; nelituanistiniai dokumentai, turintys sąsajų su Lietuva, lietuvių kalba, literatūra, kultūrinėmis ar kitomis tradicijomis. |
Dokumentai, susiję su nacionalinio lygmens istoriniais (kultūriniais) įvykiais, reiškiniais ar asmenybėmis; svarbūs lituanistiniai dokumentai. |
Dokumentai, susiję su regioninio ar pasaulinio lygmens istoriniais (kultūriniais) įvykiais, reiškiniais ar asmenybėmis; išskirtinės svarbos lituanistiniai dokumentai. |
Autorystė (K5, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentai, kurių autoriai nežinomi arba žinomi vietiniu lygmeniu. |
Dokumentai, kurių autoriai žinomi nacionaliniu lygmeniu. |
Dokumentai, kurių autoriai žinomi regioniniu ar pasauliniu lygmeniu. |
Meniškumas / vizualumas (K6, 1–30) |
|||
Reikšmė |
1–10 |
11–20 |
21–30 |
Paaiškinimas |
Dokumentai, neturintys išskirtinės estetinės vertės. Dokumentai, turintys vietinio lygmens meninę vertę. |
Dokumentai, turintys išskirtinę estetinę vertę ar nacionalinio lygmens meninę vertę. |
Meninės paskirties dokumentai, turintys regioninio ar pasaulinio lygmens meninę vertę. |