LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL VALSTYBINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2017–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2017 m. balandžio 18 d. Nr. A1-182
Vilnius
Įgyvendindamas Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 485 „Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“, 17 punktą:
1. T v i r t i n u Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos įgyvendinimo 2017–2020 metų veiksmų planą (pridedama).
2. R e k o m e n d u o j u:
2.1. savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šio įsakymo 1 punkte nurodytą veiksmų planą ir iš savivaldybių biudžetų skirti lėšų jam įgyvendinti;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro 2017 m. balandžio 18 d.
įsakymu Nr. A1-182
VALSTYBINĖS SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE PREVENCIJOS IR PAGALBOS TEIKIMO NUKENTĖJUSIEMS ASMENIMS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO 2017–2020 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos įgyvendinimo 2017–2020 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas) nustato 2017–2020 metų laikotarpio priemones Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 485 „Dėl Valstybinės smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014–2020 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), įgyvendinti, lėšų poreikį Veiksmų planui įgyvendinti kiekvienais metais, jo atsakingus vykdytojus, kokybinius ir kiekybinius vertinimo kriterijus.
2. Veiksmų plano paskirtis – užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims (toliau – smurtą patyręs asmuo) teikimą.
II SKYRIUS
SITUACIJOS ANALIZĖ
4. Smurtas artimoje aplinkoje – visuomenėje itin paplitusi problema, kurios tikrąjį mastą dėl itin didelio problemos latentiškumo iki šiol sunku apskaičiuoti. Smurto artimoje aplinkoje mastą rodo statistinė informacija. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 metais užregistruota 7,5 tūkst. smurto artimoje aplinkoje atvejų, iš jų ištirta 7,2 tūkst. (95,9 proc.), 2016 metais – 10,9 tūkst., iš jų ištirta 9,7 (89,4 proc.).
Lietuvoje nuo 2012 metų veikia specializuotos pagalbos centrų (toliau – SPC) tinklas, kurį administruoja nevyriausybinės organizacijos. Šis tinklas įkurtas įgyvendinant Įstatymą. SPC veiklos tikslas – užtikrinti specializuotos kompleksinės pagalbos smurtą patyrusiems asmenims teikimą. Teikiant specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiam asmeniui (toliau – pagalba), jam padedama įveikti krizę, suteikiama specializuota psichologo, teisinė pagalba, informuojama ir konsultuojama, kokią pagalbą ir kur jis gali gauti, tarpininkaujama valstybės ir (ar) savivaldybės institucijose ir įstaigose, kai atstovaujama smurtą patyrusio asmens interesams (toliau – pagalba tarpininkaujant).
Per pastaruosius trejus metus SPC gavusių pagalbą smurtą patyrusių asmenų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai: 2013 metais pagalba suteikta daugiau nei 5 tūkst. asmenų, o 2016 metais – daugiau nei 10,5 tūkst. asmenų. Dažniausiai buvo teikiama informavimo ir konsultavimo pagalba, teisinė pagalba, psichologinė pagalba, pagalba tarpininkaujant. Padidėjęs policijos registruojamų įvykių registre registruotų iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius ir smurtą patyrusių asmenų, gavusių pagalbą, skaičius rodo ne tik didėjantį smurto mastą, bet ir didėjantį visuomenės sąmoningumą, atvirumą ir ryžtą kreiptis pagalbos patyrus smurtą artimoje aplinkoje.
5. Nors didėja visuomenės sąmoningumas smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu, daugėja asmenų, besikreipiančių pagalbos, skaičius, svarbu ir toliau šviesti visuomenę, kad ji geriau atpažintų smurtą artimoje aplinkoje, būtų daugiau informuojama apie smurto artimoje aplinkoje žalą, jo prevenciją, pagalbą jį patyrusiesiems asmenims, atsakomybę už smurtinį elgesį, jo keitimo galimybes ir taptų jam nepakanti.
6. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 metais atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 29 proc. respondentų teigė patiriantys arba kada nors anksčiau yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje. Lyginant su 2015 metais, asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, dalis padidėjo daugiau nei 11 procentinių punktų (nuo 17,4 proc. iki 29,0 proc.), tačiau pastebimai sumažėjo asmenų, kurie negalėjo pasakyti, ar yra patyrę smurtą, skaičius.
Siekiant įvertinti Veiksmų plano priemonių efektyvumą, svarbu periodiškai atlikti visuomenės nuomonės apklausas, padėsiančias nustatyti, koks vidutiniškai procentas asmenų patiria smurtą artimoje aplinkoje, koks šio reiškinio mastas. Periodiškai atliekamos apklausos parodytų šio reiškinio pokyčius, leistų numatyti, kokie veiksmai veiksmingiausiai mažintų smurto artimoje aplinkoje mastą.
7. Specialistai, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojai, kiti asmenys, dirbantys smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo smurtą patyrusiems asmenims srityse, teikiantys pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, turi nepakankamai profesinių įgūdžių atpažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas ir jo padarinius. Ypač trūksta smurto artimoje aplinkoje atpažinimo įgūdžių mokymo renginių ir standartinio reagavimo instruktažų teisėsaugos pareigūnams ir kitiems specialistams, kuriems šie įgūdžiai padėtų efektyviau dirbti su smurtą patyrusiais asmenimis. Todėl svarbu tobulinti teisėsaugos pareigūnų, socialinių darbuotojų, sveikatos priežiūros, vaiko teisių apsaugos specialistų, švietimo ir ugdymo įstaigų darbuotojų, kitų sričių specialistų, dirbančių su smurtą patyrusiais asmenimis, kvalifikaciją, sukurti emocinio palaikymo sistemą pagalbą teikiantiems specialistams, taip užtikrinant, kad žmogiškieji ištekliai būtų naudojami taupiai ir veiksmingai.
8. Su smurtautojais, siekiančiais atsisakyti smurtinio elgesio, dirba nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015–2016 metais skyrė lėšų nevyriausybinių organizacijų projektams, kuriuos įgyvendinant suteikta pagalba daugiau nei 300 asmenų, siekiančių atsisakyti smurtinio elgesio.
9. Trūksta tarpinstitucinio bendradarbiavimo, organizuojant ir teikiant pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, pasigendama koordinuoto kompleksinės pagalbos šiems asmenims teikimo mechanizmo, apimančio valstybės ir savivaldybių institucijas ir nevyriausybines organizacijas, užtikrinančio kompleksinę teisinę, socialinę, psichologinę ir kitą reikiamą pagalbą.
Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja savivaldybių institucijas savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiuose veiklos planuose numatyti prevencijos priemones, skirtas smurtą patyrusiems asmenims. Savivaldybių institucijos turėtų plėtoti veiklą su nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusiems asmenims, prireikus pirkti iš jų paslaugas.
Siekiant užtikrinti sklandų tarpžinybinį bendradarbiavimo tinklo veikimą, svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybės, savivaldybių institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis.
III SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
11. Veiksmų plano įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įgyvendinant Veiksmų planą, dalyvauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
12. Veiksmų planas finansuojamas iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms, atsakingoms už priemonių įgyvendinimą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos ir kitų struktūrinių fondų paramos lėšų, tarptautinių programų, taip pat iš kitų teisėtai gautų lėšų.
13. Veiksmų plano 1 priede nurodyti Veiksmų plano įgyvendinimo priemonių atsakingi vykdytojai, pasibaigus kiekvienam kalendorinių metų ketvirčiui, iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie Veiksmų plano vykdymą.