KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
6 POSĖDIS
SPRENDIMAS
DĖL KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISOS DIENOS MOKYKLOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2017 m. gegužės 25 d. Nr. TS-201
Kaunas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 70 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgdama į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 134 dalies 2 punktą, Kauno rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Rekomenduoti Kauno rajono bendrojo ugdymo įstaigoms vadovautis 1 punkte nurodytu aprašu ir pritaikyti jį įstaigos įprastinėje edukacinėje aplinkoje.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kauno rajono savivaldybės tarybos
2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-201
KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISOS DIENOS MOKYKLOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno rajono savivaldybės visos dienos mokyklos aprašas reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės biudžetinių bendrojo ugdymo įstaigų pradinių klasių mokinių veiklą po pamokų, visos dienos (veiklos po pamokų) grupių steigimą ir finansavimą.
2. Kauno rajono savivaldybės visos dienos mokyklos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas siekiant sudaryti palankias sąlygas mokiniams, kurie mokosi pagal pradinio ugdymo programas, po pamokų paruošti namų darbų užduotis ir dalyvauti įvairiose kultūrinio prusinimo programose. Aprašo paskirtis – būti šiuolaikinės mokyklos raidos kryptimi, pagrįsti, kokia mokyklos veiklos sistema laikoma vertinga ir pageidaujama visiems švietimo procese dalyvaujantiems subjektams – mokiniams, tėvams, mokytojams, mokyklų vadovams ir už švietimo organizavimą atsakingiems savivaldos atstovams; laiduoti realias galimybes tėvams dirbti, o pradinių klasių mokiniams saugiai ir turiningai bendrauti ir bendradarbiauti po pamokų.
3. Aprašo parengimo kontekstas:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje nurodyta, kad formalusis ir neformalusis švietimas būtų integralus ir tarpusavyje papildytų vienas kitą, atskleistų kiekvieno mokinio individualius gebėjimus, skatintų saviraišką ir tenkintų specialiuosius ugdymosi poreikius.
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane pabrėžiamas visos dienos mokyklos koncepcijos įgyvendinimas – numatomas finansavimo šaltinis ir veiklos organizavimo įvairovė.
3.3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta, kad formalųjį švietimą privalu papildyti neformaliuoju švietimu, stiprinti mokinių žinias, gebėjimus ir įgūdžius skiepyti asmeniui papildomas bendrąsias ir dalykines kompetencijas.
3.4. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje nurodoma, kad net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mokymosi formos, todėl būtina plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą ir tarpusavio papildomumą, taikyti įvairias veiklos formas ir būdus.
3.5. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pabrėžiama bendrojo ugdymo sistemos svarba, kad mokyklose būtų kuriama tinkama mokymosi aplinka, kuri sudarytų sąlygas plėtoti efektyvias mokymo(si) formas, būdus, skatinančius mokinių kūrybiškumą ir prasmingą būtį.
3.6. Geros mokyklos koncepcijoje pabrėžiamas malonios, nestandartizuotos ugdymo ir ugdymosi aplinkos kūrimas. Saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime asmenybei augti toks pat svarbus kaip ir formalusis ugdymas. Geroje mokykloje gyvenimas ir ugdymas(is) susilieja, jis neatsiejamas nuo veiklos, tinkamos erdvės, laiko planavimo ir patirties.
3.7. Prancūzijos patirtis atskleidžia, kad vaiko gebėjimas planuoti savo laiką aplinkoje po pamokų tiesiogiai susietas su jo sėkme mokymosi procese ir asmeniniais laimėjimais. Tai padeda socializuotis visuomenėje. Svarbu, kad mokinio veikla po pamokų būtų ne vien papildomas mokymasis, bet ir laisvalaikis, ypač mokinio kultūrinis prusinimasis. Todėl mokiniams, kurie lieka mokykloje po pamokų, jis turi būti organizuojamas taip, kad vaikas tobulėtų įvairiapusiškai –intelektualiai, socialiai ir fiziškai. Tada mokiniui būtų lengviau planuoti mokymąsi ir turiningą laisvalaikį.
3.8. Suomijos patirtis leidžia teigti, kad neformalusis ugdymas po pamokų tapo nauju žinių šaltiniu, alternatyvus arba netgi kritiškas, palyginti su tomis žiniomis, kurios gaunamos formaliuoju švietimu. Įgyjamos ne tik papildomos žinios, bet ir socialiniai įgūdžiai. Dalyvavimas veiklos programose po pamokų yra ir veiksminga pilietinių įgūdžių treniruotė.
3.9. Ispanijoje svarbus socialinis sektorius, pabrėžiama, kad veikla po pamokų papildo pačią mokymosi programą. Ispanai laiko, kad mokinių užimtumo procese svarbu įžvelgti du svarbiausius aspektus – tai šeima ir mokytojai bei jų veiklos dermė.
3.10. Vokietijoje visos dienos mokyklos veikla ypač svarbi. Teigiama, kad visos dienos mokyklos sudaro galimybes vaikų įvairiam neformaliajam ugdymui. Šios lankymas būtų laisvanoriškas, nes dalis vaikų turi galimybes ir namuose įvairiapusiškai lavintis. Vokietijoje visos dienos mokykla veikia pasirinkdama modulius, kurie mokiniams tinkamiausi, tai: įvairialypės ir dinaminės asmenybės ugdymas, pagalba atsiliekantiems mokiniams; projektai, išeinantys už mokyklos ribų; mokytojų ugdomoji veikla, nukreipta į protingą laisvalaikio organizavimą, atsižvelgiant į vaikų poreikius; mokykliniai klubai pagal interesus, kurie organizuoja moksleivių laisvalaikį ir ugdo juos. Šie moduliai gali būti mokykloje taikomi visi pagal vaikų poreikius.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą ir besiverčiantis individualia švietimo teikėjo veikla, turintis pedagogo kvalifikaciją.
Visos dienos (veiklos po pamokų) grupė (toliau – grupė) – tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymu suburta mokinių grupė, kuriai teikiama neformaliojo ugdymo veiklos ir pagalbos pamokoms parengti paslauga.
Grupės pedagogas – mokytojas, organizuojantis visos dienos (veiklos po pamokų) grupės veiklą.
5. Mokyklos, organizuodamos grupės veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais teisės aktais ir Aprašu.
6. Tuo atveju, jei grupės paslaugą teikia laisvasis mokytojas, su juo sudaroma trumpalaikės patalpų nuomos sutartis Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
II. GRUPĖS VEIKLOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
8. Grupės tikslas – saugaus bei kryptingo pradinių klasių ugdymo po pamokų užtikrinimas: pradinių klasių mokinių mokymasis, kultūrinė, pažintinė, socialinė veikla po pamokų, vaiko gebėjimų tobulinimas.
9. Grupės veiklos uždaviniai:
9.1. Organizuojant veiklą po pamokų puoselėti asmenybės ūgtį ir teikti reikiamą pagalbą ugdant pradinių klasių mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas;
9.2. Skatinti pradinių klasių mokinių saviraišką, dalyvavimą įvairiuose projektuose, kurių metu būtų ugdomi mokinių mąstymo, kūrybiškumo, lyderystės, elgesio, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai;
III. GRUPĖS STEIGIMAS
11. Mokyklos direktorius, atsižvelgdamas į mokinių tėvų poreikį, mokyklai skirtus asignavimus ir suderinęs su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėju, kreipiasi į Kauno rajono savivaldybės tarybą dėl leidimo formuoti visos dienos grupę (grupes).
12. Grupių skaičių, mokinių skaičių grupėje, veiklos trukmę nustato Kauno rajono savivaldybės taryba.
13. Kauno rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl visos dienos grupės (grupių) steigimo, mokyklos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos higienos norma HN 21:201 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773, kitais švietimo organizavimą reglamentuojančiais teisės aktais ir Aprašu, formuoja mokinių grupę (grupes).
14. Norinčių lankyti grupę mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) pateikia mokyklos direktoriui rašytinį prašymą. Mokinio priėmimas į grupę įforminamas mokyklos direktoriaus įsakymu.
IV. GRUPĖS DARBO ORGANIZAVIMAS
17. Grupės darbas organizuojamas pagal grupės pedagogo parengtą ir su mokyklos direktoriumi suderintą ir grupę lankančių vaikų tėvais aptartą metinę veiklos programą. Mokykla parengia grupės veiklos mėnesio darbo planą – tvarkaraštį, informaciją pateikia grupę lankančių vaikų tėvams.
18. Grupės pedagogai organizuoja saugią mokinių priežiūrą, kryptingą mokomąją, pažintinę, kultūrinę, meninę, sportinę, socialinę veiklą mokykloje ir už jos ribų. Mokinių išvykos įforminamos mokyklos direktoriaus įsakymu, nurodant asmenis, atsakingus už vaikų saugumą. Išvykų organizavimo tvarką reglamentuoja Vaikų turizmo renginių organizavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. ĮSAK-330.
19. Grupės pedagogai informuoja per elektroninį dienyną tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių savijautą, sveikatą, elgesį, daromą pažangą, veiklą grupėje.
20. Tėvai turi teisę savo vaikams parinkti kitokią grupės lankymo trukmę, neviršijant nustatytos grupės veiklos laiko pabaigos.
23. Mokinio tėvai teikia informaciją per elektroninį dienyną mokyklos direktoriui, kaip vaikas po veiklos grupėje sugrįžta namo ir kas turi teisę vaiką paimti iš grupės.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
27. Mokinių tėvai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys laisva valia gali teikti paramą visos dienos mokyklos veiklai.
28. Grupės veiklos priežiūrą atlieka mokyklos direktorius ar jo įgaliotas asmuo ir kitos kontrolės funkcijas vykdančios institucijos.