Kasacinio skundo Nr. DOK-26/2025
| Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02028-2021-0
(S) |
||
N U T A R T I S
2025 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), Sigitos Jokimaitės ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo V. P. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius V. P. kasaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą objektyviai, nes jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teigia, kad G. K., siekdamas išvengti laisvės atėmimo bausmės už šio nusikaltimo padarymą, jį apkalbėjo, ikiteisminio tyrimo metu keitė parodymus, be to, jis su nukentėjusiąją Ž. K. konfliktavo, nes pas ją ant rūbų buvo rasta G. K. kraujo. Atvykus policijos pareigūnams, G. K. atidarė duris kruvinomis rankomis. Kasatoriaus nuomone, visas įvykio aplinkybes buvo galima išsiaiškinti, deja, niekas to nepadarė. Ekspertai visus Ž. K. padarytus sumušimus priskyrė kaip jo padarytus, visiškai nesiaiškino, kas juos iš tiesų padarė. Teigia, kad jis rūpinosi Ž. K., planavo su ja gyventi kartu ir negalvojo, kad su ja gali taip nutikti.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka apagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasatorius V. P., sau palankia linkme interpretuodamas įvykio aplinkybes, keldamas įrodymų pakankamumo klausimą kaltei pagrįsti, neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir kartu nurodo, kad G. K. yra atsakingas už Ž. K. padarytus sužalojimus, kadangi jie abu konfliktuodavo. Teisinių argumentų, kurie pagrįstų netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar padarytus esminius BPK pažeidimus ir sudarytų būtinybę peržiūrėti bylą kasacine tvarka, nepateikia. Kadangi kasacinio skundo turinys išimtinai grindžiamas faktinio pobūdžio teiginiais, kurie, kaip nurodyta aukščiau, nėra apskundimo pagrindas ir kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas, nuteistojo V. P. kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,