LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ pakeitimo

 

2016 m. rugpjūčio 4 d. Nr. D1-534

Vilnius

 

 

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymą Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“:

1.   Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 ir 22 straipsniais ir atsižvelgdamas į Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 „Dėl upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarkos patvirtinimo,“.

2. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

3. Pakeičiu nurodytuoju įsakymu patvirtintą Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                 Kęstutis Trečiokas

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1-534 redakcija)

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

 

1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašas (toliau – Aprašas) nustato upių (tarp jų upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų), ežerų (tarp jų ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, tvenkinių ir karjerų), tarpinių (tarp jų tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių) ir priekrantės vandenų kategorijų paviršinių vandens telkinių tipus, kuriems turi būti nustatomos etaloninės sąlygos ir paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikiami 1, 2, 3 ir 4 lentelėse.

 

1 lentelė. Upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil.

Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km²

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km

Geologinis pagrindas

1.

1

Baltijos jūros

<200

<100

–

Kalcinis

2.

2

100-1000

<0,7

3.

3

100-1000

>0,7

4.

4

>1000

<0,3

5.

5

>1000

>0,3

 

2 lentelė. Ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil.

Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Vidutinis gylis, m

Didžiausias gylis, m

Paviršiaus plotas, km²

Geologinis pagrindas

1.

1

Baltijos jūros

<200

≤3

–

>0,5

Kalcinis

2.

1

>3

<11

3.

2

>3

11-30

4.

3

–

>30

 

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil.

Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Vidutinis potvynių dydis, m

Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai

Bangų poveikis

Vidutinė substrato sudėtis

1.

1

Baltijos jūros

<2

0,5-5

Labai apsaugota

Smėlis, dumblas

2.

2

<2

<0,5

Labai apsaugota

Smėlis, dumblas

3.

3

<2

0,5-18

Atvira

Smėlis, akmenys

 

2

 

 

 

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai

 

Eil.

Nr.

Tipas

Veiksniai

Ekoregionas

Vidutinis potvynių dydis, m

Vidutinis gylis, m

Druskingumas, ‰, praktiniai druskingumo vienetai

Vidutinė substrato sudėtis

1.

1

Baltijos jūros

<2

5-30

5-18

Smėlis

2.

2

<2

<5

5-18

Smėlis−žvyras, akmenys

 

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2016 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymo Nr. D1-534 redakcija)

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠAS

 

1. Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas) nustato paviršinių vandens telkinių tipų etalonines sąlygas.

2. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, Vandensaugos tikslų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodikos patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.

3. Apraše yra nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).

 

1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Erdvinė vertinimo skalė

Etaloninių sąlygų rodiklis vertė / apibūdinimas

1.

Biologiniai

Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis
 ir gausa

 

Fitobentoso indekso (FBI) ir upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) verčių vidurkis

2-5

Tyrimų vieta

1

2.

Fitobentoso indekso (FBI) vertė

1-5

1

3.

Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertės EKS vertė

2-5

1

4.

Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė

2-5

100

5.

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Upės makrobestuburių indekso (UMI) vertė

1-5

1

6.

Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė

1-5

7

7.

Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė

1-5

7

8.

Bendras Diptera šeimų bei Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt.

1-5

15

9.

Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), %

1-5

0,6

 

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Upės tipas

Erdvinė vertinimo skalė

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

10.

Biologiniai

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė

1-5

Tyrimų vieta

1

11.

Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %

1

61

2

22

3

45

4

18

5

27

12.

Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.

1

3

2

-

3

5

4

-

5

5

13.

Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %

1

1

2

33

3

2

4

37

5

23

14.

Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %

1

-

2

18

3

14

4

18

5

14

15.

Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %

1

3

2

37

3

4

4

53

5

38

16.

Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.

1

-

2

5

3

8

4

6

5

10

17.

Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %

1

96

2

52

3

93

4

33

5

65

18.

Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %

1

83

2

41

3

72

4

39

5

52

19.

Hidromor-fologiniai

Hidrolo-ginis režimas

Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika

Nuotėkio dydis ir pobūdis

1-5

Tyrimų vieta

Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (≤ 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).

20.

Upės vientisumas

Upės vientisumas

1-5

Atkarpa*

Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.

21.

Morfolo-ginės sąlygos

Krantų ir vagos struktūra

Upės vagos pobūdis

1-5

Atkarpa*

Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).

22.

Pakrančių augmenijos būklė

1-5

Atkarpa*

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ir driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos), miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.

23.

Fizikiniai–cheminiai

Bendri duomenys

Maistin-gosios medžiagos

Nitratų azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l N

1-5

Tyrimų vieta

≤ 0,90

24.

Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l N

1-5

≤ 0,06

25.

Bendro azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l 

1-5

≤ 1,40

26.

Fosfatų fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l P

1-5

≤ 0,03

27.

Bendro fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l

1-5

≤ 0,06

28.

Organinės medžiagos

Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2

1-5

≤ 1,80

29.

Prisotini-mas deguonimi

Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l

1,3,4,5

≥ 9,5

2

≥ 8,5

30.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn,
V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l

1-5

Tyrimų vieta

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

* upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra <100 km² – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100-1000 km² – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km² – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.

 

 

2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Ežero tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė/apibūdinimas

1.

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertės EKS vertė

1-3

1

2.

Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė

1-3

1,5

3.

Makrofitų taksonominė sudėtis ir gausa

Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertės EKS

1-3

1

4.

Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė

1-3

100

5.

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Ežero makrobestuburių indekso (EMI) vertė

1-3

1

6.

Pirmojo Hill’o skaičiaus (H1) vertė

1-3

18

7.

Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė

1-3

5,8

8.

Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt.

1-3

12

9.

Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), %

1-3

0,20

10.

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra

Ežero žuvų indekso (EŽI) vertė

1-3

1

11.

Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), %

1

1,5

2

1

12.

Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), %

1

10

2

7

3

4

13.

Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), %

1

30

14.

Obligatinės rūšys, vnt.

11, 22

6

33

8

15.

Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio bei kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), %

1-3

0

16.

Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g

2, 3

60

17.

Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), %

2

35

3

40

18.

Hidromor-fologiniai

Hidrolo-ginis režimas

Vandens tūris ir jo dinamika

Vandens lygis ir apykaita

1-3

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis.

Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose

19.

Morfolo-ginės sąlygos

Kranto struktūra

Kranto linijos pokyčiai

1-3

Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai apima ≤ 5 % ežero kranto linijos.

20.

Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis

1-3

Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.

21.

Fizikiniai–cheminiai

Bendri duomenys

Maistingo-sios medžiagos

Bendro azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l

1-3

≤0,6

22.

Bendro fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l

1

≤0,020

2, 3

≤0,015

23.

Organinės medžiagos

Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2

1

≤1,8

2, 3

≤1,4

24.

Vandens skaidrumas

Seki gylis (S), m

1

≥ 2,64

2, 3

≥ 5,0

25.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn,
V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l

1-3

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

1 aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, lynas, raudė;

2 aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava;

3 aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava, stinta, vėgėlė;

4 esant mažesniam nei 2,6 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.

 

 

 

 

 

 

3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Tarpinių vandenų tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

1.

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS

1-3

1

2.

Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l

1

26,4

2

37,0

3

26,4*

14,2**

2,0***

3.

Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS

1

1

4.

Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS

2

1

5.

Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %

1

100

6.

Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %

2

100

7.

Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS

1, 2

1

8.

Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m

1, 2

3,6

9.

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS

3

1

10.

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m

3

18

11.

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS

1-3

1

12.

Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje

1

24

2

22

3

12

13.

 

Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa

Žuvų bendrijos būklės indekso (ŽBBI) vertės EKS

1, 2

1

14.

Fizikiniai–cheminiai

Bendri duomenys

Maistin-gosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 3*

≤ 0,75

2

≤ 0,76

3**

≤ 0,33

3***

≤ 0,10

15.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 3*

≤ 0,047

2

≤ 0,048

3**

≤ 0,029

3***

≤ 0,011

16.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l

1-3

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

17.

 

* kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;

** kai vandens telkinių druskingumas 2-4 praktiniai druskingumo vienetai;

*** kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.

 

4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

 

Eil. Nr.

Kokybės elementas

Rodiklis

Priekrantės vandenų tipas

Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas

1.

Biologiniai

Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė

Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS

1, 2

1

2.

Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l

1, 2

2,0

3.

Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso (FPGI) vertės EKS

1, 2

1

4.

Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), %

1, 2

100

5.

Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS

2

1

6.

Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m

2

20

7.

Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa

Makrobestuburių kokybės indekso vertės EKS

1, 2

1

8.

Makrobestuburių kokybės indekso vertė

1, 2

3,9

9.

Fizikiniai–cheminiai

Bendri duomenys

Maistingosios medžiagos

Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 2

≤ 0,10

10.

Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l

1, 2

≤ 0,011

11.

Skaidrumas

Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m

1, 2

≥ 7,2

12.

Specifiniai teršalai

Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l

1, 2

Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio

 

4. Etaloninių sąlygų vertės pagal biologinių kokybės elementų rodiklius yra naudojamos apskaičiuojant upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių biologinių kokybės elementų rodiklių EKS. Tarpinių vandenų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo vertės EKS apskaičiavimui naudojamos tarpinių vandenų 3-iojo tipo chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo etaloninių sąlygų vertės.

___________________________