DOK-4085
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09490-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2024 m. lapkričio 4 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Indema“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Indema“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo, neteisėto įskaitymo, skolos už darbus ir delspinigių priteisimo, nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimą, kuriuo teismas ieškovės ieškinį tenkino, o atsakovės priešieškinį atmetė: pripažino negaliojančiu 2022 m. balandžio 27 d. statybos rangos sutarties nutraukimą, apie kurį atsakovė UAB „Indema“ pranešė 2023 m. balandžio 7 d. pranešimu; pripažino negaliojančiu 2023 m. birželio 7 d. pranešimu atsakovės UAB „Indema“ atliktą įskaitymą; priteisė ieškovei UAB „EDM Statyba“ iš atsakovės UAB „Indema“ 41 944,87 Eur skolą, 10 032,38 Eur delspinigių, 10,5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (51 977,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę UAB „Indema“ ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove UAB „EDM Statyba“ galutinį perdavimo aktą.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai netinkamai aiškino tarp šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl sutarties pakeitimo raštu, nepagrįstai sprendė, jog sutarties sąlygos buvo pakeistos konkliudentiniais veiksmais, nevertindami statybos rangos santykių specifikos, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.183 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog turi būti abiejų šalių aiški valia pakeisti sutarties sąlygas, o teismas turi vertinti, kaip konkrečiai sutarties sąlygos buvo pakeistos.
2. Teismai nepagrįstai siaurinamai aiškino sutartyje įtvirtintą „darbų trūkumų“ sąvoką, ją tapatindami tik su darbų neatitikimu kokybės reikalavimams, nors statybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose kalbant apie darbų neatitikimą kokybės reikalavimams vartojamas terminas „defektai“, o ne „trūkumai“. Teismai netaikė sutarties aiškinimo taisyklių (CK 6.193 straipsnis). Teismai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė, pasirašiusi aktus, vėliau neturi teisės reikšti pretenzijų dėl atliktų darbų aktuose nepagrįstai nurodytų didesnio darbų kiekio ir nekokybiškai atliktų darbų. Teismai netinkamai taikė CK 6.662 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog CK 6.662 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad priėmus darbus neturi teisės remtis trūkumu faktu, nėra absoliuti.
3. Teismai netaikė CK 6.682 straipsnio, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kad rangovui tenka atsitiktinė statybos objekto žuvimo rizika tol, kol darbų rezultatas neperduotas užsakovui (generaliniams rangovui).
4. Kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl CK 6.249 ir 6.251 straipsniuose nurodytų išlaidų, kurios gali būti laikomos nuostoliais. Kai generalinis rangovas buvo numatęs statybos darbų kainą ir terminus, suplanavęs savo įprastinės veiklos išlaidas (susijusias su darbuotojams išmokamomis sumomis, statybos objekto apsauga ir pan. išlaidomis) ir rangovas vėluoja atlikti darbus, neatlieka darbų ir dėl to pailgėja viso objekto statybos terminai, ar generalinio rangovo dėl to patirtos didesnės įprastinės veiklos išlaidos gali būti pripažįstamos nuostoliais, už kuriuos atsako rangovas ir už kokį laikotarpį tokius nuostolius privalo atlyginti rangovas.
5. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.217, 6.70, 6.207 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią sutartį nutraukus rangovas privalo perduoti generaliniam rangovui iki sutarties nutraukimo atliktus darbus ta pačia tvarka, kaip ir galutinai juos užbaigus; teismai privalo taikyti statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus (statybos įstatymą, statybos techninius reglamentus), sprendžiant, ar rangovas tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus; nustačius, jog rangovas nevykdė imperatyvių normų, susijusių su privalomos dokumentacijos nepateikimu, darbų neperdavimu, defektų nešalinimu, užsakovas (generalinis rangovas) turi teisę sulaikyti mokėjimus ir dėl to neturi būti taikoma generaliniam rangovui atsakomybė tol, kol rangovas neįvykdys savo įsipareigojimų (yra pagrindas generalinio rangovo atsakomybę sumažinti arba nuo jos atleisti).
6. Kasaciniu skundu keliamas klausimas dėl CK 6.694 straipsnio aiškinimo ir taikymo. Kai statybos rangos sutartis nutraukiama iki visiško darbų atlikimo, ar teismo sprendimas įpareigoti šalį pasirašyti galutinį perdavimo aktą (net fiziškai neperduodant darbų) atitinka CK 6.694 straipsnio, CPK 270 straipsnio 5 dalies, 302 straipsnio, 331 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismo sprendimas jau sukėlė naujus teisinius ginčus sprendimo vykdymo stadijoje.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ (j. a. k. 302617512) 2057 (du tūkstančius penkiasdešimt septynis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. lapkričio 4 d. AB SEB banke, mokėjimo nurodymo Nr. 61567833, kodas ZN68673.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.