Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. IX-743 153 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XiIP-4003
2017 m. birželio 14 d. Nr. 434
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. SV-S-229 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 153 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
Nr. XIIP-4003 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. gruodžio 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (2002 m. vasario 28 d. redakcija) 153 straipsnio 2 dalies, 319 straipsnio 3 dalies, 352 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nagrinėdamas klausimus, susijusius su bylų nagrinėjimu teismuose žodinio ar rašytinio proceso tvarka ir su dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimu teismo posėdyje, konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 153 straipsnio (2002 m. vasario 28 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir jame nedalyvauja, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), ir pažymėjo, kad:
1.1. „Konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teisme principas lemia ir teismo posėdžio, kuriame nagrinėjama byla, viešumą. Siekdamas užtikrinti teismo posėdžio, kaip bylų nagrinėjimo teisme elemento, viešumą, įstatymų leidėjas teismo posėdžio tvarką turi reglamentuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos užtikrinti proceso dalyvių teisę pareikšti nuomonę visais byloje sprendžiamais klausimais bei visuomenės interesą būti informuotai apie teismo procesą ir priimamus sprendimus. <...> Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalyje nėra expressis verbis įtvirtintų viešo ir (ar) neviešo (uždaro) bylų nagrinėjimo teismuose formų. Konstitucinis viešo bylų nagrinėjimo teismuose principas gali būti užtikrinamas įvairiomis įstatymų leidėjo nustatytomis bylų nagrinėjimo teismuose formomis. Įstatymų leidėjo diskreciją saisto Konstitucija, inter alia 117 straipsnio 1 dalis, konstituciniai teisinės valstybės, teisingumo, protingumo principai.“ Tai reiškia, kad viešas bylų nagrinėjimas nėra savitikslis, o viešo bylų nagrinėjimo teisme principas nėra absoliutus. Šis principas pagal Konstitucijos 117 straipsnio 1 dalį ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais, o įstatymu gali būti ribojamas ir siekiant apsaugoti kitas konstitucines vertybes.
1.2. „<...> iš Konstitucijos, inter alia teisingumo principo, konstitucinės teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ir laisvių gynimo, kyla teismo proceso greitumo ir veiksmingumo reikalavimas. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas bylų nagrinėjimo teisme santykius, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų sąlygas bylą išnagrinėti ir sprendimą įvykdyti be nepateisinamų pertraukų, taip užkertant kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą, inter alia asmenims piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.“
1.3. „<...> pagal EŽTT jurisprudenciją pareiga rengti viešą bylos nagrinėjimą nėra absoliuti, žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, jeigu bylos šalis aiškiai atsisako tokios savo teisės ir jeigu byloje nėra viešojo intereso; bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis ir tuo atveju, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien rašytine bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma.“
2. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje R (84) 5 „Dėl civilinio proceso principų, turinčių pagerinti teisingumo sistemos funkcionavimą“ nurodyta, kad teismui turi būti suteikta teisė, atsižvelgiant į bylos pobūdį, nuspręsti, kokį taikyti bylos nagrinėjimo modelį – žodinį, rašytinį ar mišrų (nurodytos rekomendacijos priedo 4 principas). Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijoje R (95) 5 „Dėl apeliacinių sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir funkcionavimo tobulinimo“ nurodyta, kad, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų apeliacinių bylų nagrinėjimą, valstybėms siūloma riboti žodinio bylos nagrinėjimo atvejus, pavyzdžiui, daugiau taikyti rašytines procedūras (nurodytos rekomendacijos 6 straipsnio d punktas).
3. Civilinio proceso kodekso 153 straipsnyje reglamentuotos dvi teismo posėdžių formos: žodinis procesas ir rašytinis procesas. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį kviečiami dalyvaujantys byloje asmenys, teismo posėdžio forma yra žodinis procesas. Dalyvaujančių byloje asmenų kvietimas į teismo posėdį, kai vyksta bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, neatitiktų rašytinio proceso paskirties ir esmės. Rašytinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir veiksmingą teismo procesą, kuriame remiamasi rašytiniais procesiniais dokumentais, rašytiniais įrodymais, netaikant įrodymų tyrimo žodžiu. Taigi bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį, sudaro galimybę įgyvendinti proceso koncentracijos, ekonomiškumo principus, užkerta kelią teisme vilkinti bylų nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnis). Be to, įstatymo nurodytais atvejais bylų nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka sudaro sąlygas atsisakyti nereikalingų procesinių veiksmų, mažinti teismų darbo krūvį, taupyti valstybės biudžeto ir privačių subjektų lėšas, skiriamas byloms nagrinėti teisme.
4. Kai Civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys byloje asmenys, nors ir nekviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja, vis dėlto turi įstatyme įtvirtintą galimybę dalyvauti nagrinėjant bylą, įgyvendindami Civilinio proceso kodekso 42, 46, 47 straipsniuose jiems nustatytas procesines teises ir pareigas (pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, pateikti prašymus ir kita). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki teismo posėdžio, išskyrus Civilinio proceso kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą ar neatvykusiems į teismo posėdį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiunčiamos teismo sprendimų, nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, patvirtintos kopijos (Civilinio proceso kodekso 275 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnis). Taigi, kai teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, yra įgyvendinama asmenų teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir teismo posėdžio viešumo principas.
5. Civilinio proceso kodekse sistemiškai derinamas bylų nagrinėjimas žodinio proceso ir rašytinio proceso tvarka, taip pat reglamentuotos teismo posėdžių formos keitimo galimybės, suteikiant teismui diskrecijos teisę įvertinti, kokią teismo posėdžių formą tikslinga pasirinkti, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, o tam tikrais atvejais įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kokia forma turi vykti teismo posėdžiai:
5.1. Civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinius klausimus, kurie turi būti nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, teismas gali išnagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinęs, kad tai būtina.
5.2. Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad byla nagrinėjama žodžiu. Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rašytiniu arba į teismo posėdžio protokolą įrašytu šalių sutikimu, kuris gali būti atšauktas tik iš esmės pasikeitus procesinei padėčiai, teismas nutartimi turi teisę nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir tais atvejais, kai pasirengimas nagrinėti bylą vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu ir abi šalys paruošiamuosiuose dokumentuose pareiškia pageidavimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, turi teisę panaikinti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas nutartis ir paskirti žodinį bylos nagrinėjimą. Civilinio proceso kodekso 235 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas būtinas.
5.3. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, apeliacinis ir kasacinis skundai, taip pat prašymas atnaujinti procesą nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, o teismas, kai tai būtina, gali paskirti žodinį bylos nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 321, 322, 356, 370 straipsniai).
5.4. Rašytinis procesas taikomas nagrinėjant tam tikrų kategorijų bylas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų bylas (Civilinio proceso kodekso 4231 straipsnis), bylas, nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 427 straipsnis), ir kitas.
5.5. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus Civilinio proceso kodekso V dalyje nurodytus atvejus. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekse tiesiogiai nurodyta, kurios ypatingosios teisenos bylos turi būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, pavyzdžiui, bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje (Civilinio proceso kodekso 467 straipsnis), dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu (Civilinio proceso kodekso 477 straipsnis), dėl įvaikinimo (Civilinio proceso kodekso 484 straipsnis), dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo (Civilinio proceso kodekso 502 straipsnis) ir kitos.
5.6. Tam tikros teismo nutartys ar rezoliucijos, kuriomis priimami tarpiniai procesiniai sprendimai, priimamos rašytinio proceso tvarka, pavyzdžiui, teismo nutartis paskirti kuratorių (Civilinio proceso kodekso 39 straipsnis), teismo nutartis dėl šalies pakeitimo procesinio teisių perėmimo atveju (Civilinio proceso kodekso 48 straipsnis), teismo rezoliucijos dėl procesinių terminų pratęsimo ar atnaujinimo (Civilinio proceso kodekso 77, 78 straipsniai) ir kita.
6. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama įteisinti dalyvaujančių byloje asmenų galimybę dalyvauti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, jeigu jie to pageidauja, išbalansuotų Civilinio proceso kodekse įtvirtintų civilinio proceso principų (bylų nagrinėjimo teisme viešumo, koncentracijos, ekonomiškumo, asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir kitų) suderinamumą ir neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisėkūros tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo, sistemiškumo principų, kurie skirti vientisai, nuosekliai, darniai ir veiksmingai teisės sistemai sukurti.