I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Filosofijos studijų krypties (N10) aprašu (toliau – Aprašas) reglamentuojami filosofijos studijų krypties, priskiriamos humanitarinių mokslų studijų krypčių grupei (N), studijų programų specialieji reikalavimai. Apraše pateikiamos bendros gairės, padedančios geriau išreikšti su filosofijos studijų kryptimi susijusius studijų rezultatus, tačiau jis nėra studijų programos ar studijų dalykų detalaus turinio specifikacija. Aprašas filosofijos studijų kryptį (toliau – filosofijos kryptis) reglamentuoja tiek, kiek nereglamentuoja Bendrieji studijų vykdymo reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-1168 „Dėl Bendrųjų studijų vykdymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
2. Aprašo reikalavimai taikomi universitetinėms pirmosios ir antrosios pakopų studijų programoms, nepriklausomai nuo studijų formos.
3. Stojantiesiems į pirmosios pakopos studijas Aprašas specialiųjų reikalavimų nenustato.
4. Rekomenduojama, kad į antrosios studijų pakopos filosofijos krypties studijas priimami asmenys būtų baigę filosofijos krypties bakalauro studijas ir įgiję humanitarinių mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba baigę kitos krypties bakalauro studijas bei išklausę filosofijos studijų krypties pasirinktus studijuoti modulius, atitinkančius aukštosios mokyklos priėmimo į antrosios pakopos filosofijos studijų programą reikalavimuose nustatytą tematiką ir apimtis. Asmenims, baigusiems kitų krypčių universitetines pirmosios pakopos studijas ir neišklausiusiems atitinkamos tematikos ir apimties filosofijos studijų modulių, aukštoji mokykla gali organizuoti papildomas ar išlyginamąsias studijas. Jų apimtis – ne mažiau kaip 60 studijų kreditų.
5. Pirmosios pakopos filosofijos studijos gali būti vykdomos pagal vienos krypties, dviejų krypčių ar tarpkryptines studijų programas kartu su filologijos, istorijos, archeologijos, meno istorijos, klasikinių studijų ar kitų krypčių studijomis.
6. Pirmosios pakopos studijų programos apimtis turi būti 210 arba 240 studijų kreditų. Vienkryptėje filosofijos krypties studijų programoje filosofijos krypties studijų rezultatams pasiekti (įskaitant baigiamojo darbo (projekto) rengimą) turi būti skiriama ne mažiau kaip 180 studijų kreditų. Dviejų krypčių ar tarpkryptinėse studijų programose, kai filosofijos krypties studijos vykdomos kartu su kitų krypčių studijomis, filosofijos krypties studijų rezultatams pasiekti turi būti skiriama ne mažiau kaip 180 studijų kreditų.
7. Antrosios pakopos studijų programos apimtis turi būti 90 arba 120 studijų kreditų, iš jų filosofijos krypties studijų rezultatams (įskaitant baigiamojo darbo (projekto) rengimą) pasiekti skiriama ne mažiau kaip 60 studijų kreditų.
8. Filosofijos krypties pirmosios pakopos studijų tikslas – parengti plataus humanitarinio profilio filosofijos specialistus, gebančius dirbti ten, kur iš darbuotojo reikalaujama plataus bendrojo išsilavinimo, teorinio ir analitinio mąstymo įgūdžių, leidžiančių kritiškai vertinti šiuolaikinius kultūrinius ir ideologinius procesus, dalyvauti kuriant ir palaikant viešųjų intelektualinių diskusijų kultūrą, taip pat savarankiškai ir kvalifikuotai spręsti įvairiose intelektualinės ir praktinės veiklos srityse iškylančius uždavinius.
9. Filosofijos krypties antrosios pakopos studijų tikslas – rengti aukštos kvalifikacijos filosofijos specialistus, pasirengusius tęsti studijas doktorantūroje ir dirbti mokslo tiriamąjį bei analitinį darbą mokslo ir studijų, viešose ir privačiose institucijose ar įstaigose, taip pat nevyriausybinėse organizacijose, kur reikalaujama plataus bendrojo išsilavinimo, gilaus teorinio pasirengimo ir analitinio mąstymo įgūdžių, leidžiančių savarankiškai formuluoti ir kūrybiškai spręsti teorines ir praktines filosofijos, kultūros, politikos ir socialines problemas.
10. Filosofijos krypties studijos gali būti vykdomos nuolatine ir ištęstine studijų forma.
11. Baigusieji filosofijos krypties studijas įgyja humanitarinių mokslų bakalauro / magistro kvalifikacinį laipsnį, atitinkantį šeštąjį / septintąjį Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos lygmenį, pirmąją / antrąją Europos aukštojo mokslo erdvės kvalifikacijų sąrangos pakopą, patvirtinamą universiteto išduodamu diplomu ir diplomo priedėliu.
II SKYRIUS
STUDIJŲ KRYPTIES SAMPRATA IR APRĖPTIS
12. Filosofija siekia suprasti ir kritiškai analizuoti idėjas apie tikrovės prigimtį, pažinimo būdus ir veiklos bei elgesio principus, grindžia pasaulio, savęs ir savo vietos jame suvokimą. Filosofija yra universali tyrimų sritis. Jai būdingas atvirumas kitoms tyrimų kryptims, besireiškiantis gebėjimu jai būdingomis teorinėmis ir metodologinėmis prieigomis konceptualiai integruoti skirtingų tyrimų krypčių laukus, paverčiant juose kultivuojamas praktikas universalizuojančios filosofinės refleksijos dalyku.
13. Filosofija, kaip studijų objektas, apima daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių teorinių ir praktinių būdų suprasti pasaulį ir žmogaus vietą jame. Jos sąvokinio lauko branduolį sudaro terminai, nusakantys pamatinius ir visada problemiškus esaties, jos pažinimo ir žmogaus elgesio bei veiklos bruožus: būtis, esmė, egzistencija, prasmė, patyrimas, priežastis, protas, tiesa, dėsnis, gėris, grožis, teisingumas, lygybė, laisvė ir panašiai. Filosofijos sąvokos yra ir istoriškai kintančio, ir besiplečiančio žmogiškosios patirties lauko ir jame besirandančių naujų žinojimo bei veiklos sričių refleksijos vediniai.
14. Studijų programos turi apimti pamatinių filosofijos problemų ir filosofijos istorijos studijas, taip pat konkrečių žmogaus veiklos sričių (pavyzdžiui, kalbos, mokslo, politikos, švietimo, religijos, meno, technikos) filosofinį tyrimą. Filosofijos studijų procese taikomos filosofijos priemonės problemoms spręsti: klausimų kėlimas, idėjų tyrimas bei jų kritinių konstrukcijų kūrimas, formuluojant ir aktualizuojant perskyras, įvedant naują žodyną, kritiškai analizuojant ir perinterpretuojant svarbiausius filosofijos istorijos tekstus, svarstant pamatines filosofijos istorijos problemas, pasitelkiant formaliosios ir neformaliosios logikos metodus, konstruojant argumentus ir įvertinant jų pagrįstumą, atliekant minties eksperimentus ar išvedant įrodymus.
15. Būtina studijų programos dalis yra specialiųjų gamtos ir humanitarinių bei socialinių mokslų krypčių filosofija, kai reflektuojama šių mokslų tiriamoji praktika ir analizuojamos teorinės bei metodologinės jų plėtros problemos.
16. Į filosofijos krypties studijų programas turi būti įtraukiama klasikinių filosofijos disciplinų, tokių kaip ontologija, epistemologija, logika, etika, estetika, politikos filosofija, problematika. Šios programos privalo suteikti būtiną pamatinių filosofijos istorijos žinių minimumą.
17. Filosofijos studijas ir, jei reikia, papildomąsias studijas baigęs asmuo gali tęsti magistrantūros ir doktorantūros studijas įvairiose humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, taip pat siekti profesinės karjeros mokslo, švietimo, kultūros ir kitose srityse, įvairiose tiriamosios ir praktinės veiklos srityse, kur svarbi universali erudicija, konceptualumas ir gebėjimas savarankiškai analizuoti, kritiškai vertinti ir sintetiškai apibendrinti turimas žinias bei informaciją.
18. Filosofijos magistras gali tęsti studijas doktorantūroje ir dirbti mokslo tiriamąjį bei analitinį ar klasikinio humanitarinio išsilavinimo, tarpkultūrinės ir plačios humanitarinės kompetencijos reikalaujantį darbą švietimo, mokslo, kultūros ir kitose srityse.
III SKYRIUS
BENDRIEJI IR SPECIALIEJI STUDIJŲ REZULTATAI
19. Baigus pirmosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
19.1. žinios, jų supratimas ir taikymas. Asmuo:
19.1.1. žino ir geba apibūdinti svarbiausias klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos kryptis, jų ištakas, prielaidas, samprotavimo ir argumentavimo ypatumus;
19.1.2. žino, geba apibrėžti ir taisyklingai vartoti pagrindines filosofijos sąvokas;
19.1.3. žino ir geba taikyti svarbiausias ir efektyviausias filosofijos tyrimų metodologijas;
19.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
19.2.1. geba savarankiškai atlikti filosofijos krypties mokslinius tyrimus, taikyti filosofijos metodus ir interpretuoti tyrimo rezultatus, remdamasis platesniu humanitarinių ir socialinių disciplinų kontekstu;
19.2.2. geba filosofiniais aspektais analizuoti, interpretuoti ir vertinti mokslo, kultūros ir socialinius reiškinius bei problemas;
19.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
19.3.1. geba mąstyti nuosekliai, logiškai ir kritiškai, tiksliai formuluoti mintis, gvildenti filosofijai rūpimas problemas;
19.3.2. geba racionaliai rekonstruoti klasikines filosofijos teorijas, nurodyti jų prielaidas ir ribas, suvokti šių teorijų poveikį šiuolaikiniam mąstymui;
19.3.3. geba suprasti ir nagrinėti filosofijos bei kitų mokslų santykį ir sąveiką, taip pat filosofijos reikšmę kultūrai ir socialiniam gyvenimui;
19.3.4. geba savarankiškai formuluoti ir kūrybiškai spręsti aktualias teorines ir praktines filosofijos, politikos ir socialines problemas;
19.3.5. įgyja klasikinių (senovės graikų ir lotynų) kalbų pagrindus ir geba rašyti akademinius tekstus bent viena šiuolaikine užsienio kalba;
19.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
19.4.1. geba pritaikyti filosofijos istorijos (svarbiausių istorinių laikotarpių ir jiems priklausančių mokyklų, autorių bei veikalų) žinias mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje veikloje;
19.4.2. geba kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, įtaigiai ir sklandžiai dėstyti mintis bei argumentuoti sakytiniu ir rašytiniu būdais;
19.4.3. geba kurti naujas idėjas ir taikyti jas spręsdamas aktualias socialines, politines ir etines problemas;
19.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
19.5.1. geba nuosekliai logiškai ir kritiškai mąstyti, formuluoti ir gvildenti filosofijai rūpimas problemas, ugdyti plačią erudiciją ir kūrybinį mąstymą;
19.5.2. geba interpretuoti tekstus, priimti sprendimus, savarankiškai gilinti žinias ir nuolat tobulinti savo profesinius įgūdžius;
19.5.3. geba efektyviai naudotis nacionaliniais ir tarptautiniais informacijos šaltiniais, naujausiomis technologijomis bei akademinėmis duomenų bazėmis;
19.5.4. suvokia moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenei, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai.
20. Baigus antrosios pakopos studijas, turi būti pasiekti šie studijų rezultatai:
20.1. žinios, jų supratimas ir taikymas. Asmuo:
20.1.1. žino ir geba taikyti aktualiausias šių dienų filosofines ir socialines teorijas;
20.1.2. žino svarbiausių šiuolaikinės filosofijos paradigmų prieštaras ir geba jas analizuoti, remdamasis skirtingomis metodologinėmis perspektyvomis;
20.2. gebėjimai atlikti tyrimus. Asmuo:
20.2.1. geba atlikti tinkamą humanitarinių ir socialinių tekstų analizę bei interpretaciją;
20.2.2. geba surasti ir susisteminti specifinę filosofijos ar kitą informaciją, pateikti išsamią raštišką ar žodinę jos kritinę analizę ir įvertinimą;
20.2.3. geba planuoti ir atlikti tarpdisciplininius ir transdisciplininius tyrimus;
20.2.4. geba savarankiškai atlikti filosofijos krypties mokslinius tyrimus, rašyti akademinius tekstus ir pasirengti doktorantūros studijoms;
20.3. specialieji gebėjimai. Asmuo:
20.3.1. geba analizuoti šiuolaikinės kultūros ir socialinius procesus, aiškinti juos, atsižvelgdamas į bendresnį teorinį ir istorinį filosofinės refleksijos kontekstą;
20.3.2. geba nagrinėti šiuolaikinių humanitarinių, socialinių ir gamtos mokslų prielaidas bei specifiką;
20.3.3. geba filosofiškai apibendrinti ir analizuoti šiuolaikinės kultūros tendencijas bei interpretuoti meno kūrinius;
20.3.4. geba kompleksiškai nagrinėti etinius šiuolaikinės visuomenės klausimus;
20.4. socialiniai gebėjimai. Asmuo:
20.4.1. geba vadovautis sąmoningo ir aktyvaus pilietiškumo nuostatomis bei visose gyvenimo situacijose praktiškai taikyti konstruktyvaus socialinio komunikavimo ir darnaus bendradarbiavimo su kitais visuomenės nariais įpročius ir įgūdžius;
20.4.2. geba vadovauti grupei žmonių, turinčių priimti kolektyvinius konceptualius sprendimus;
20.4.3. geba aiškiai, argumentuotai perteikti apibendrintą įvairaus pobūdžio ir skirtingo abstrakcijos lygio informaciją specialistams bei kitiems asmenims ir ją kritiškai vertinti;
20.5. asmeniniai gebėjimai. Asmuo:
20.5.1. geba raštu ir žodžiu argumentuotai formuluoti savo filosofinę poziciją;
20.5.2. geba reflektuoti ir kritiškai vertinti savo profesiją ir jos iššūkius bei nuolat ugdyti ir plėtoti savo profesines kompetencijas;
20.5.3. geba priimti inovatyvius sprendimus, įvertindamas galimas visuomenines ir etines veiklos pasekmes. Veikia suvokdamas moralinę atsakomybę už savo veiklos ir jos rezultatų poveikį visuomenės, ekonomikos, kultūros raidai, gerovei ir aplinkai.
IV SKYRIUS
DĖSTYMAS, STUDIJAVIMAS IR VERTINIMAS
21. Dėstymo, studijavimo ir vertinimo principų ir metodų dermė turi pasitarnauti kuriant interaktyvią, kūrybiškumą skatinančią bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos aplinką studijų metu, suteikti žinių ir gebėjimų, būtinų studijų programos tikslams pasiekti.
22. Filosofijos studijų programa turi vadovautis socialinių idealų ir socialinės veiklos neatskiriamumo principu. Studijų procese būtina akcentuoti studijų metodus, įgalinančius autonomiškai, autentiškai suvokti, interpretuoti ir vertinti socialinio gyvenimo faktus; siūloma rinktis studijų metodus, skatinančius svarstyti ir rinktis alternatyvius, savarankiškus visuomeninės ir asmeninės veiklos būdus. Šiuolaikinei paskaitai turi būti taikomi probleminės analizės, teorinių hipotezių ir loginių galimybių konstravimo, mintinio eksperimento, paradigminio mąstymo bei hiperteksto elementai.
23. Studijos gali būti vykdomos tiek tradiciniais būdais (tai paskaitos, seminarai, pratybos, diskusijos, disputai, tekstų analizė, rašto darbai), tiek pasitelkiant netradicines mokymosi veiklas (tai situacijų imitacija ir analizė, projektinė veikla, socialiniai ir imitaciniai veiksmai, debatai, konfliktų analizė ir sprendimai, dėstyti pasitelkiama internetinė aplinka). Pagal poreikį taip pat gali būti taikomi įtraukieji studijų metodai – pasaulio kavinės (world café), kūrybinio mąstymo metodas (design thinking), mišrusis mokymasis, scenarijų kūrimo metodas, vizijų generavimas (visioning), retrospekcinio planavimo metodas (backcasting), daugiakriterinių sprendimų analizė, morfologinė analizė ir kiti.
24. Studijų veikla turi būti planuojama suderinant privalomųjų ir savarankiškų studijų proporcijas, numatant rašto darbų, tiriamųjų projektų apimtis, projektuojant asmeninių konsultacijų, grupinio darbo, įsivertinimo ir bendramokslių vertinimo, taip pat virtualiųjų erdvių panaudojimo galimybes.
25. Studijų procese turi būti skatinamas demokratiškas ir atviras studijuojančiųjų bendravimas ir dialoginis mąstymas.
26. Vertinimas gali būti grindžiamas įvairiomis formomis ir metodais, leidžiančiais stebėti studentų pasiekimus ir kartu vertinti studento teorines žinias bei praktinius gebėjimus. Vertinimo formos ir metodai gali būti tokie: egzaminas raštu ir žodžiu, individuali ar grupės apklausa žodžiu, kolokviumas, testas, tekstų analizė ir interpretacija raštu, mokslinė esė, referatas, projektinė ir tiriamoji mokslinė veikla, viešas darbų gynimas.
27. Tinkamai organizuoti ir suplanuoti studijų metodai privalo derėti su studentų savarankiškumą bei atsakomybę skatinančiais vertinimo tikslais ir metodais: studentų bendramokslių rašto darbų vertinimais ir įsivertinimais, kolektyviniais ir grupiniais rašto darbų aptarimais bei recenzijomis, kolektyvine ir grupine tekstų analize bei interpretacija.
28. Studijų pasiekimų vertinimo sistema turi būti tokia, kad būtų galima stebėti ir kontroliuoti studijų pažangą bei siekiamus rezultatus, laiku nustatyti studijų proceso pokyčius, palaikyti grįžtamąjį ryšį, taip pat laiku kurti studijų programos pakeitimų prielaidas. Vertinimą lemia studijų programų reikalavimai.
29. Studijų rezultatai turi būti vertinami pagal šiuos kriterijus:
29.1. integralumo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentas:
29.1.1. moka analizuoti filosofijos, kultūros, moralės ir visuomenės problemas, remdamasis skirtingų filosofijos teorijų sampratomis ir vertybėmis;
29.1.2. turi šiuolaikinių civilizacijų ir kultūrų sampratą, moka operuoti pagrindinėmis civilizaciją ir kultūrą apibūdinančiomis sąvokomis;
29.1.3. geba analizuoti socialines problemas, remdamasis studijuojant įgytomis įvairių humanitarinių ir socialinių mokslų žiniomis;
29.1.4. geba istoriškai (chronologiškai) ir problemiškai analizuoti būties, pažinimo ir visuomenės reiškinius;
29.2. kritinio ir kūrybinio mąstymo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentas:
29.2.1. sugeba analizuoti, sintetinti, ieškoti loginių sąsajų, atlikti kitas kritinio mąstymo operacijas;
29.2.2. moka tinkamai formuluoti probleminius klausimus;
29.2.3. moka formuluoti aiškius ir preciziškus teiginius;
29.2.4. sugeba pažvelgti į reiškinį iš įvairių perspektyvų;
29.2.5. sugeba numatyti problemos sprendimo galimybes;
29.2.6. moka įžvelgti ir formuluoti asociacijas, analogijas, metaforas ir kitas sąsajas;
29.2.7. geba iliustruoti teiginius tinkamais pavyzdžiais;
29.3. individualumo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentas sugeba:
29.3.1. savarankiškai analizuoti socialinio gyvenimo problemas ir jų sprendimo galimybes, ieškoti pozityvių priemonių ir metodų šioms problemoms spręsti;
29.3.2. svarstyti ir rinktis alternatyvius, savarankiškus visuomeninės ir asmeninės veiklos būdus;
29.3.3. vadovautis pažiūrų, žodžių ir veiksmų vienybės ir nuoseklumo nuostata.
29.4. prasmingumo kriterijus leidžia įvertinti, ar studentas:
29.4.1. geba ugdytis nuolatinio tobulėjimo poreikį;
29.4.2. geba būti atviras tikrovės kaitai, moka įvertinti jos pobūdį ir kryptį bei atsakingai rinktis;
29.4.3. sugeba reflektuoti savo vertybines nuostatas ir veikseną;
29.4.4. sugeba argumentuotai apginti savo nuomonę;
29.4.5. sugeba prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir savo veiksmų padarinius.
V SKYRIUS
STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
30. Sėkmingo filosofijos studijų programų vykdymo pagrindas yra:
30.1. kvalifikuoti dėstytojai, gebantys perteikti studentams dalykines žinias ir išugdyti gebėjimus, reikalingus būsimai profesinei veiklai;
30.2. tinkamas studijų programos turinys;
30.3. pakankama materialioji ir metodinė bazė.
31. Reikalavimai dėstytojams:
31.1. dėstytojų kompetencija vertinama pagal jų mokslinę ir pedagoginę patirtį: pagal mokslinių tyrimų lygį, pedagoginio darbo efektyvumą, dalyvavimą moksliniuose renginiuose, mokslo populiarinimo veiklą, kalbines kompetencijas, gebėjimą patarti studentams dėl studijų planų bei karjeros ir pagal kitus kriterijus;
31.2. dėstyti visose studijų pakopų programose gali asmenys, įgiję ne žemesnę kaip magistro ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, priskirtiną tai pačiai mokslo krypčiai, kuriai priklauso ir jų dėstomas studijų dalykas;
31.3. pirmosios studijų pakopos studijų programose ne mažiau kaip 70 procentų studijų krypties dalykų turi dėstyti asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, iš jų ne mažiau kaip 60 procentų turi dirbti mokslinį darbą, kurio tematika atitinka jų dėstomuosius dalykus, filosofijos mokslo srityje;
31.4. antrosios studijų pakopos studijų programose ne mažiau kaip 90 procentų visų studijų dalykų dėstytojų turi turėti mokslo daktaro laipsnį, dirbti mokslinį darbą, kurio problematika atitinka jų dėstomuosius dalykus. Ne mažiau kaip 20 procentų studijų krypties dalykų apimties antrosios studijų pakopos studijų programose turi dėstyti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai, dirbantys mokslinį darbą filosofijos mokslo srityje;
31.5. pirmosios studijų pakopos baigiamojo darbo vadovas turi turėti mokslo daktaro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
31.6. antrosios studijų pakopos baigiamojo darbo vadovas turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir dirbti mokslinį darbą filosofijos mokslo srityje;
31.7. praktikos, jei tokia numatyta, vadovai turi turėti mokslo daktaro laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
31.8. aukštosios mokyklos gali nustatyti papildomus reikalavimus baigiamųjų darbų ar praktikos vadovams.
32. Studijų programų turinio reikalavimai:
32.1. studijų programų turinys turi būti pagrįstas esamu aukštojoje mokykloje moksliniu ir pedagoginiu potencialu bei laiduoti deramus studijų kokybės standartus šiuolaikinio filosofijos mokslo daugiadalykiškumo, studijų lankstumo ir studijų judumo atžvilgiais;
32.2. aukštoji mokykla turi sudaryti galimybes šalia pagrindinės pirmosios studijų pakopos studijų krypties studijuoti kitos krypties studijas;
32.3. organizuojant studijas turi būti sudarytos galimybės studentams rinktis studijų dalykus pagal savo interesus;
32.4. aukštoji mokykla turi sudaryti galimybes visų studijų pakopų studentams studijuoti pagal individualų studijų planą;
32.5. aukštoji mokykla turi sudaryti galimybes studentų judumui tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu;
32.6. visų studijų pakopų studijose gali būti numatyta įvairių formų praktika, organizuojama pagal aukštosios mokyklos parengtą praktinio lavinimo tvarką, kurioje turi būti apibrėžiami praktikos tikslai, konkrečios praktikos užduotys, studijų rezultatai ir pasiekimų vertinimo sistema, parama studentui praktikos metu, taip pat kriterijai, pagal kuriuos nustatomi ir vertinami praktikos metu studento įgyti atitinkamo lygmens įgūdžiai;
32.7. visų studijų pakopų studijos baigiamos viešai ginamu baigiamuoju darbu. Baigiamųjų darbų vertinimo komisija turi būti sudaroma vadovaujantis aukštųjų mokyklų nustatytais konkrečios studijų pakopos reikalavimais. Baigiamųjų darbų vertinimo komisija sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų, taip pat ir iš socialinių partnerių atstovų. Ne mažiau kaip du trečdaliai komisijos narių turi turėti filosofijos mokslo krypties mokslo daktaro laipsnį. Bent vienas antrosios studijų pakopos komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos.
33. Aukštoji mokykla turi turėti pakankamą akademinį ir studijas aptarnaujantį personalą bei materialiuosius ir informacinius išteklius:
33.1. auditorijos turi atitikti higienos ir darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;
33.2. auditorijos turi būti pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems studentams;
33.3. bibliotekose ir (arba) skaityklose turi būti įrengtas pakankamas kompiuterizuotų darbo vietų skaičius su tinkama programine įranga, apimančia standartinius komunikacijos, tekstų bei grafinių programų paketus. Darbo vietos turi suteikti prieigą prie reikiamų informacijos išteklių: studijų programos dalykų aprašuose įvardytos literatūros, nacionalinių ir tarptautinių elektroninių duomenų bazių, bibliografijos katalogų, paieškos sistemų, stambesnių bibliotekų informacinių masyvų;
33.4. su studijomis susijusi informacija – studijų planai, dalykų aprašai, tvarkaraščiai ir kita reikiama medžiaga – turi būti lengvai prieinama studentams ir programą vykdančiam bei ją aptarnaujančiam personalui;
33.5. studijų programų turinys turi būti nuolat atnaujinamas, atsižvelgiant į šiuolaikinę filosofijos mokslo būklę ir studijų proceso raidą.
