LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo
2018 m. spalio 30 d. Nr. 1K-367
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1463 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą“ 4 punktu:
1. T v i r t i n u pridedamas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367
EISMO ĮVYKIO METU PADARYTOS NETURTINĖS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO
REKOMENDACIJOS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) reglamentuojamos neturtinės žalos, padarytos draudžiamojo eismo įvykio (toliau – eismo įvykis) metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys (toliau – neturtinė žala), kai pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudikui (toliau – draudikas) ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – Biuras) kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, dydžio nustatymo gairės.
2. Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygose bei taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“.
II SKYRIUS
NETURTINĖS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO GAIRĖS
3. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal Rekomendacijų 4–6 punktuose nurodytus orientacinius dydžius.
Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi atsižvelgti į kompetentingų institucijų išduotais dokumentais pagrįstus tokius kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo mastas, laikinojo nedarbingumo trukmė, neįgalumo lygis, darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis, sužalojimo pasekmės, mirties faktas ir priežastys, nukentėjusio (sužaloto) asmens ar žuvusiojo kaltė ar didelis neatsargumas ir kitus panašius kriterijus, turinčius įtakos neturtinės žalos dydžiui.
Nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį mirties atveju atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms nagrinėti ar Biuras turi įvertinti nukentėjusio trečiojo asmens individualų ryšį su mirusiuoju iki jo mirties (emocinį artumą, rūpinimąsi, bendravimą ir kitokį ryšį) ir asmens mirties poveikį nukentėjusiam trečiajam asmeniui (emocinę įtampą, dvasinį sukrėtimą ir kitas piniginės išraiškos neturinčias pasekmes).
4. Orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui:
4.1. esant fiziniam skausmui ar nežymiam sveikatos sutrikdymui – iki 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA);
4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį:
5. Rekomendacijų 4 punkte nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis papildomai didinamas:
5.1. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 45–55 procentų darbingumo arba kai nustatytas lengvas neįgalumo lygis, arba kai nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, – 25 procentais;
5.2. kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų darbingumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, – 50 procentų;