LiETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

įsakymas

DĖL KLIMATO KAITOS PROGRAMOS PRIEMONĖS „ESAMOS ĮRANGOS MODERNIZAVIMAS  PRITAIKANT ŠILUMOS AKUMULIAVIMUI, ABSORBCINIŲ ŠILUMOS SIURBLIŲ DIEGIMAS IR (AR) ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ (SAULĖS ENERGIJOS ELEMENTAI) PANAUDOJIMAS CENTRALIZUOTO ŠILUMOS TIEKIMO SEKTORIUJE SIEKIANT DIDINTI ENERGINĮ EFEKTYVUMĄ, ESAMŲ ĮRENGINIŲ, NAUDOJANČIŲ ATSINAUJINANČIUS IŠTEKLIUS, APKROVIMĄ IR ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ DALĮ“ VALSTYBĖS PAGALBOS schemos patvirtinimo

 

2019 m. lapkričio 6 d. Nr. D1-662

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.2 papunkčiu ir Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 47 punktu,

tvirtinu Klimato kaitos programos priemonės „Esamos įrangos modernizavimas  pritaikant šilumos akumuliavimui, absorbcinių šilumos siurblių diegimas ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementai) panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje siekiant didinti energinį efektyvumą, esamų įrenginių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, apkrovimą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį“ valstybės pagalbos schemą (pridedama).

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                    Kęstutis Mažeika

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. D1-662

 

 

Klimato kaitos programos priemonės „Esamos įrangos modernizavimas  pritaikant šilumos akumuliavimui, absorbcinių šilumos siurblių diegimas ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių (saulės energijos elementai) panaudojimas centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje siekiant didinti energinį efektyvumą, esamų įrenginių, naudojančių atsinaujinančius išteklius, apkrovimą ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį“

VALSTYBĖS PAGALBOS SCHEMA

 

 

Eil.

Nr.

Pagrindiniai elementai

Paaiškinimas

1. 

Teisinis pagrindas

Schema parengta vadovaujantis:

-  2014 m. birželio 17 d. Komisijos Reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (toliau – Reglamentas Nr. 651/2014), I skyriaus bei 46 straipsnio nuostatomis;

-  2019 m. Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatoje priemonei numatytu finansavimu.

- 2019 m. Klimato kaitos programos lėšų naudojimo sąmatos detalizuojančiame plane priemonei numatytu finansavimu ir paramos kriterijais.

- aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas).

2. 

Planuojama skirti finansavimo suma

7 mln. Eur (septyni milijonai eurų) Klimato kaitos programos lėšos.

3. 

Schemos galiojimo trukmė

Investicijos pagal šią schemą bus vykdomos Reglamento Nr. 651/2014 taikymo laikotarpiu, t.y. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tuo atveju, jei bus priimtas naujas reglamentas, pakeisiantis Reglamentą Nr. 651/2014, arba Reglamento Nr. 651/2014 galiojimas bus pratęstas, investicijų vykdymas pagal šią schemą gali būti pratęstas.

4. 

Vartojamos sąvokos

Šioje schemoje vartojamos sąvokos atitinka Reglamente Nr. 651/2014 apibrėžtas sąvokas.

5. 

Remiama veikla

Klimato kaitos programos lėšomis tinkamos finansuoti išlaidos yra:

5.1. absorbcinis šilumos siurblys (panaudojamas biokuro ir dujinėse katilinėse kondensato šilumos utilizavimui, grįžtamojo tinklų vandens temperatūros pažeminimui, gilesniam dūmų šilumos utilizavimui ekonomaizeriuose, išmetamos atliekinės šilumos su vandeniu, garu, išgaromis, ventiliaciniu oru ar panašiai utilizavimui, žemės šilumos išgavimui ir karšto vandens ar šildymo poreikių tenkinimui, iš biokuro pagamintos perteklinės šilumos panaudojimas vėsinimui, kai šilumos siurblių pagalba atgauta energija panaudojama centralizuotam vartotojų aprūpinimui šiluma, karštu vandeniu ar vėsuma);

5.2. saulės plokštelinio  kolektoriaus  sistema (panaudojama šilumos gamybai ir tiekimui į centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklus);

5.3. saulės vakuuminio kolektoriaus sistema (panaudojama šilumos gamybai ir tiekimui į CŠT tinklus);

5.4. saulės fotovoltinė elektrinė be akumuliatorių (panaudojama elektros, skirtos CŠT sistemos poreikiams, gamybai);

5.5. esamų mazuto ar kitų talpyklų modernizavimas, pritaikant vandens saugojimui ir (ar) šilumos akumuliavimui;

5.6. medžiagos, montavimo ir statybos darbai, susiję su 5.1. – 5.5. papunktyje nurodytos įrangos diegimu (įskaitant įrangos paleidimo ir derinimo darbus)“.

6. 

Paraiškų (finansuotinų projektų) atrinkimas

Paraiškas priima, vertina ir atrenka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA), per atvirą, skaidrų procesą užtikrindama laisvą konkurenciją, vienodą ir sąžiningą traktavimą. Projektus vertina, atrenka ir prižiūri APVA vadovaudamasi aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais susijusiais teisės aktais.

Paraiškų atrankos būdas – tęstinis. Esant tęstiniam paraiškų teikimo ir atrankos būdui, paraiškos projektų vertinimui atlikti priimamos iki tol, kol pakanka lėšų, skirtų finansavimo priemonei, bet ne trumpiau kaip 3 darbo dienas ir ne ilgiau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d.

Einamaisiais metais pareiškėjas gali teikti tik vieną paraišką paskelbtam kvietimui pagal tą pačią priemonę. Kai Programos lėšomis prašoma paramos pastatų kompleksui atnaujinti (modernizuoti) ar jame įsidiegti atsinaujinančių išteklių šaltinį, teikiamoje paraiškoje gali būti įtraukti tik ne daugiau kaip 500 metrų vienas nuo kito nutolę pareiškėjo valdomi pastatai. Paraiškos, neatitinkančios šiame punkte nustatytų reikalavimų, atmetamos administracinės atitikties vertinimo metu.

Kartu su paraiška APVA privalomi pateikti dokumentai:

- projekto metu planuojamos įdiegti įrangos ir (ar) rangos darbų techninis projektas arba projekto įgyvendinimo galimybių studiją, (kuri apimtų Projekto esamos būklės įvertinimą, naudojamos įrangos aprašymą, suvartojamą energijos (kuro) kiekį, Pareiškėjo energijos poreikių analizę, planuojamos diegti įrangos aprašymą (galingumai, planuojamos pagaminti energijos kiekis, planuojamos diegti įrangos technologinės schemos, techninės įrangos įdiegimo galimybės ir pan.);

- finansavimo šaltinius pagrindžiantys dokumentai: banko ar kitos kredito įstaigos paskola (tokiu atveju turi būti pateiktas banko sprendimas (gali būti preliminarus) suteikti paskolą. Sprendime privalo būti nurodyta skiriamų lėšų suma, terminas ir lėšų naudojimo tikslas, kuris būtų tiesiogiai susijęs su projekto įgyvendinimo tikslu) arba pareiškėjo nuosavos lėšos (tokiu atveju pateikiamas juridinio asmens valdymo organo sprendimas skirti tam tikrą lėšų sumą indėliui į projektą. Sprendime turi būti nurodytas lėšų, kurias planuojama skirti, šaltinis, skiriamų lėšų dydis ir laikotarpis, per kurį planuojama lėšas skirti)

- sprendimas, priimtas atitinkamo pareiškėjo (Juridinio asmens) valdymo organo, turinčio teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta pritarti pareiškėjo projekto įgyvendinimui (sprendime turi būti nurodyta, kad pritariama projekto įgyvendinimui pagal Klimato kaitos programos lėšų naudojimo 2019 m. sąmatą detalizuojančio plano kvietimą).

7. 

Subsidijų gavėjai (pareiškėjai)

Subsidijos Klimato kaitos programos lėšomis galės būti teikiamos:

- šilumos tiekimo įmonėms;

- nepriklausomiems šilumos gamintojams.

8. 

Remiamas sektorius

Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus projektai.

9. 

Finansavimo dydis vienam pareiškėjui

- 30 % tinkamų finansuoti išlaidų (kai pagalba teikiama didelėms įmonėms);

- 40 % tinkamų finansuoti išlaidų (kai pagalba teikiama mažoms ar vidutinėms įmonėms);

- intensyvumas gali būti 10 % padidintas, kai investicijos vykdomos remiamose vietovėse.

Subsidijos dydį ribojantis aplinkosauginio efektyvumo kriterijus netaikomas.

Maksimalus subsidijos dydis vienam pareiškėjui yra 1 450 000 Eurų. Bendras išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas per projekto vertinamąjį laikotarpį apskaičiuojamas pagal Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo vertinimo metodiką (Tvarkos aprašo 2 priedas).                                                                           

10.

Projektų priežiūra (administravimas)

Projektus APVA prižiūri ir administruoja vadovaudamasi aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais susijusiais teisės aktais.

11.    

Pagalbos sumavimas, suteikimo kontrolė ir stebėsena

Investicijoms iš Klimato kaitos programos taikomos Reglamento Nr. 651/2014 8 straipsnio nuostatos.

APVA pagalbos skaičiavimus, suteikimo kontrolę ir stebėseną vykdo pagal Reglamento Nr. 651/2014 7 ir 12 straipsnio nuostatas.

APVA teisės aktų nustatyta tvarka skiriamą finansavimo sumą registruoja Suteiktos valstybės pagalbos registre. Vadovaujantis Reglamento Nr. 651/2014 9 straipsnio reikalavimais (kai skirta pagalbos suma viršija 500 000 Eur), informaciją dėl suteiktų valstybės pagalbos sumų skelbiama Valstybės pagalbos skaidrumo svetainėje.

12.    

Netinkamos investicijos

Netinkamomis finansuoti išlaidomis bus laikomos investicijos, nurodytos Reglamento Nr. 651/2014 1 straipsnio 2–5 dalyse ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275 „Dėl Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašo 66 punkte.

 

_____________________________________________