HERB21

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2015 m. lapkričio 26 d. Nr. D1-848    

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“:

1.  Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių penkioliktuoju skirsniu:

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.1.1-APVA-V-006 „potvynių rizikos valdyMAS“

 

1.  Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-006 „Potvynių rizikos valdymas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas;

1.4. galimi pareiškėjai – savivaldybių administracijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.323

„Neigiamų potvynių padarinių potenciali žala ekonominei veiklai“

mln. Eur

86,5

69,5

P.B.220

„Gyventojai, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės“

asmenys

0

3200

 

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

 

 

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

9.267.841

0

751.447

0

751.447

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

9.267.841

0

751.447

0

751.447

0

0

 

2.  Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių šešioliktuoju skirsniu:

 

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.2.1-APVA-K-009 „KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ PARUOŠIMO PERDIRBTI PAJĖGUMŲ PLĖTRA“

 

1. Priemonės Nr. 05.2.1-APVA-K-009 „Komunalinių atliekų paruošimo perdirbti pajėgumų plėtra“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį ir užtikrinti tinkamą radioaktyvių atliekų saugojimą“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos:

1.3.1.  atskirai surinktų ir/ar iš mišrių komunalinių atliekų srauto atrūšiuotų atliekų pradinio apdorojimo įrenginių įsigijimas ir/ar modernizavimas, siekiant paruošti jas perdirbimui;

1.3.2.  visuomenės informavimas atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

1.4. galimi pareiškėjai – įmonės, vykdančios arba ketinančios vykdyti R12 ir/ar S5 komunalinių atliekų naudojimo ir/ar tvarkymo veiklą, bet nevykdančios ir neketinančios vykdyti R1-R2, R4-R11 atliekų naudojimo veiklų pagal veiklų klasifikaciją, nustatytą Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 4 priede;

1.5. galimi partneriai – atliekas tvarkančios įmonės, įregistruotos į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Konkursas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 03.3.2-LVPA-K-825 „Eco-inovacijos LT+“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones M04 „Investicijos į materialųjį turtą“ ir M06 „Ūkio ir verslo plėtra“ nefinansuojami įmonių, atitinkančių reikalavimus, nustatytus 1.4 punkte, projektai, kuriais siekiama įsigyti ar modernizuoti atskirai surinktų ir/ar iš mišrių komunalinių atliekų srauto atrūšiuotų atliekų pradinio apdorojimo įrenginius.

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S.324

„Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis“

procentai

55

35

R.S.325

„Komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus, plastiko, metalo, stiklo paruošta pakartotinai naudoti ar perdirbti“

proc.

45

50

P.S.330

„Sukurti/pagerinti komunalinių atliekų paruošimo perdirbti ir/ar kitaip naudoti pajėgumai“

tonos/metai

20.000

100.000

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešo-sios lėšos

Privačios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

12.741.195

0

5.460.512

0

0

0

5.460.512

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

12.741.195

0

5.460.512

0

0

0

5.460.512

 

3. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių septynioliktuoju skirsniu:

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.3.1-APVA-V-012 „VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS GERINIMAS“

 

1.  Priemonės Nr. 05.3.1-APVA-V-012 „Vandens telkinių būklės gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Pagerinti Baltijos jūros ir kitų paviršinių vandens telkinių būklę“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – vandens telkinių geros būklės atstatymo priemonių įgyvendinimas (žuvų pralaidų įrengimas arba rekonstravimas, migracijos kliūčių pašalinimas, įžuvinimas plėšriosiomis ir fitoplanktonu mintančiomis žuvimis, perteklinės makrofitų biomasės šalinimas, ežere susikaupusių nuosėdų šalinimas, ežero tvarkymas surišant ežero vandenyje ar dugno nuosėdose esantį perteklinį fosforą į stabilius cheminius junginius, vandens pralaidų rekonstravimas arba kitų hidrologinio režimo natūralizavimo priemonių taikymas, vandens išsiliejimo galimybių Nemuno žemupio slėnyje didinimas siekiant nusėdinti biogenines medžiagas ir sumažinti jų patekimą į Kuršių marias ir Baltijos jūrą);

1.4. galimi pareiškėjai:

1.4.1.   savivaldybių administracijos;

1.4.2.   Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos;

1.4.3.   Aplinkos apsaugos agentūra.

1.5.  galimi partneriai:

1.5.1.   Aplinkos apsaugos agentūra;

1.5.2.   Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

 

3.  Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.S. 327

„Geros būklės paviršinių vandens telkinių dalis“

procentai

54

72

P.S.332

„Vandens telkiniai, kuriems taikytos būklės gerinimo priemonės“

skaičius

0

20

 

 

7.  Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

22.011.121

0

162.162

0

162.162

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

22.011.121

0

162.162

0

162.162

0

0

 

4. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių aštuonioliktuoju skirsniu:

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ

NR. 05.3.2-FM-F-015 „VandenTVARKOS FONDAS“

 

1.  Priemonės Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“ (toliau – priemonė) aprašymas:

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Padidinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų rekonstrukcija;

1.4. galutiniai naudos gavėjai – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės.

 

2.  Priemonės finansavimo forma

Finansinės priemonės įgyvendinimas

 

3.  Projektų atrankos būdas

Nepildoma

 

4.  Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Vadovaujančioji institucija

 

5.  Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

 

 

6.  Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.056

„Geriamojo vandens nuostolių sumažėjimas tinkluose“

Procentai per metus

0

2

R.N.057

„Infiltracijos nuotekų surinkimo tinkluose sumažėjimas“

Procentai per metus

0

1

P.S.333

„Rekonstruotų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų ilgis“

Kilomet-rai

0

280

 

 

7.   Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

27.460.221

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

42.539.779

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

70.000.000

0

0

0

0

0

0

 

 

5. Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus pirmojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.3.2-APVA-V-013 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“:

5.1. Pakeičiu 1.3.4. papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.3.4. nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija ir (arba) nauja statyba;“

5.2. Pakeičiu 5 punktą ir jį išdėstau taip:

„5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Pagal šią priemonę nefinansuojami projektai, kurie finansuojami pagal priemones Nr. 05.3.2-APVA-R-014 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ ir Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“ bei pagal Lietuvos kaimo plėtros programos 2014–2020 m. 7 priemonę „Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse“, pagal kurią investuojama į vandens tiekimo infrastruktūrą kaimo gyvenamosiose vietovėse iki 200 gyventojų.“

 

5.3. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

 

Eil. Nr.

Stebėse-nos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė
2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.328

„Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas“

procentai

87

90

2.

R.S.329

„Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas“

procentai

80

90

3.

P.B.218

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos vandens tiekimo paslaugos“

asmenys

71.500

88.500

4.

P.B.219

„Papildomi gyventojai, kuriems teikiamos pagerintos nuotekų tvarkymo paslaugos“

gyventojų ekvivalentas

12.000

21.000

5.

P.N.050

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos naujai pastatytais geriamojo vandens tiekimo tinklais“

gyventojų skaičius

8.500

8.500

6.

P.N.051

„Gyventojai, kuriems teikiamos vandens tiekimo paslaugos iš naujai pastatytų ir (arba) rekonstruotų geriamojo vandens gerinimo įrenginių“

gyventojų skaičius

71.500

88.500

7.

P.N.053

„Gyventojai, kuriems teikiamos paslaugos naujai pastatytais nuotekų surinkimo tinklais“

gyventojų ekvivalentas

12.000

12.000

8.

P.N.054

„Gyventojai, kuriems teikiamos nuotekų valymo paslaugos naujai pastatytais ir (arba) rekonstruotais nuotekų valymo įrenginiais“

gyventojų ekvivalentas

8.000

19.000

9.

P.N.055

„Naujai pastatyti nuotekų dumblo apdorojimo įrenginiai “

skaičius

0

2“

 

5.4. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

 

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

 

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savival-dybės biudžeto

lėšos

Kitos viešosios lėšos

Privačios lėšos

 

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

 

115.075.327

0

14.814.119

0

372.897

0

14.441.222

 

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

 

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

 

115.075.327

0

14.814.119

0

372.897

0

14.441.222

 

 

6. Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus penktojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.2.1-APVA-V-010 „Atliekų tvarkymo sistemos valdymas“:

6.1. Pakeičiu 1.3 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.3. Remiamos veiklos:

1.3.1. Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos sukūrimas;

1.3.2. Atliekų tyrimų laboratorijos poreikio vertinimas;

1.3.3. Atliekų tyrimų laboratorijos įrengimas;

1.3.4. Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos likvidavimas.“

 

6.2. Pakeičiu 1.4 papunktį ir jį išdėstau taip:

„1.4. Galimi pareiškėjai:

1.4.1. Aplinkos apsaugos agentūra;

1.4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija;

1.4.3. VĮ Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra.“

 

6.3. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:

„6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Stebėse-nos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

R.N.034

„Subjektų dalis, besinaudojanti vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema“

procentai

0

95

P.S.331

„Sutvarkytas radioaktyviųjų atliekų kiekis“

m3

0

300

P.N.035

„Sukurta ir įdiegta vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema“

skaičius

0

1

P.N.036

„Parengta atliekų tyrimų laboratorijos įrengimo galimybių studija“

skaičius

1

1

P.N.037

„Įrengta atliekų tyrimų laboratorija“

skaičius

0

1“

 

6.4. Pakeičiu 7 punktą ir jį išdėstau taip:

„7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

 

ES struktūrinių fondų

lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Kitos viešo-sios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

 

 

 

 

 

 

 

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

3. Iš viso

 

8.489.111

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0

 

0“

 

7. Papildau Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą 16 punktu:

 

 

Eil. Nr.

Ro-dik-lio ko-das

Rodiklio pavadinimas

Matavi-mo vienetai

Sąvokų apibrėžtys

Apskai-čiavimo tipas

Skaičiavimo būdas

Duomenų šaltinis

Pasieki-mo

momen-tas

Institucija

„16.

Priemonė Nr. 05.3.2-FM-F-015 „Vandentvarkos fondas“

16.1.

R.N.056

Geriamojo vandens nuostolių sumažėjimas

Procentai per metus

Vandens nuostoliai – visas iš vandens šaltinio prarasto vandens kiekis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.) neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nenaudoto vandens kiekio. Prie vandens nuostolių negali būti priskiriamas neapmokėtas ar abonentų nuslėptas suvartotas vandens kiekis

(Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120).

Automatiš-kai apskaičiuo-jamas

 

Skaičiuojama pagal formulę:

100% P/B*100%

Pirminiai šaltiniai:

vandens naudoji-mo apskaitos metinė ataskaita

 

Antriniai šaltiniai:

paraiška ir ataskaita po projekto pabaigos

Stebėse-nos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikia-ma ataskaita po projekto pabaigos

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

16.1.1.

R.N.056-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis):

„Įmonės bendri vandens nuostoliai prieš projektą“

Tūkst. m3

Teikiant paraišką fiksuojami įmonės bendri vandens nuostoliai pagal praėjusių metų Vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 5.1 stulpelio suma)

16.1.2.

R.N.056-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis):

„Įmonės bendri vandens nuostoliai įgyvendinus projektą“

Tūkst. m3

Pabaigus projektą fiksuojami įmonės bendri vandens nuostoliai pagal ateinančių ir vėlesnių metų Vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 5.1 stulpelio suma)

16.2.

R.N.057

Infiltracijos nuotekų surinkimo tinkluose sumažėjimas

Procentai per metus

Nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens – atitinkamai į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą patekęs kritulių, infiltracinio vandens kiekis (Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-1120)

 

Automatiš-kai apskaičiuo-jamas

 

Skaičiuojama pagal formulę:

100% P/B*100%

Pirminiai šaltiniai:

nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos

 

Antriniai šaltiniai:

paraiška ir ataskaita po projekto pabaigos

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai pateikiama ataskaita po projekto pabaigos

 

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“

16.2.1.

R.N.057-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis):

„Įmonės bendras nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens prieš projektą“

Tūkst. m3

Teikiant paraišką fiksuojamas įmonės bendras nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens pagal praėjusių metų Nuotekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 3 stulpelio suma)

 

 

 

 

16.2.2.

R.N.057-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis):

„Įmonės bendras nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens įgyvendinus projektą“

Tūkst. m3

 

 

Pabaigus projektą fiksuojamas įmonės bendras nuotekų kiekis susidaręs iš kritulių ir infiltracinio vandens pagal ateinančių ir vėlesnių metų Nuotekų tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą (7.1 punkto 3 stulpelio suma)

 

 

 

 

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                          Kęstutis Trečiokas

 

 

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-10-23 raštu Nr. ((24.37-01)-5K-1522196)-6K-1507766

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-10-26 raštu Nr. ((24.37-01)-5K-1522523)-6K-1507794

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-19 raštu Nr. ((24.37)-5K-1524276)-6K-1508562

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-25 raštu Nr. ((24.37)-5K-1503703)-6K-1508747

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2015-11-26 raštu Nr. ((24.37)-5K-1524274)-6K-1508756