Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 m. RUGSĖJO 15 d. nutarimO Nr. 997 „DĖL ŽALOS ATLYGINIMO NUKENTĖJUSIEsieMS DĖL SVEIKATOS SUŽALOJIMO AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA, KAI ŠI PRIEVOLĖ PEREINA VALSTYBEI, TVARKOS APRAŠO patvirtinimo“ PAKEITIMO
2020 m. vasario 5 d. Nr. 95
Vilnius
Pakeisti Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo patvirtinimo“:
1. „Pakeisti 6.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„6.2. įmonė ar fizinis asmuo, privalėję mokėti žalos atlyginimą, pateikia prašymą ir sąrašą asmenų, kuriems turėjo mokėti žalos atlyginimą, nurodo jų pavardes, vardus, adresus ir žalos atlyginimo dydį, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotas pažymas apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimus ar kitus dokumentus, pagal kuriuos buvo mokamas žalos atlyginimas. Nukentėjusiojo mirties dėl profesinės ligos atveju įmonė ar fizinis asmuo, privalėję mokėti žalos atlyginimą, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išvadą, kad nukentėjusysis mirė dėl profesinės ligos. Papildomai įmonė, fizinis asmuo ar nemokumo (bankroto) administratorius pateikia šiuos dokumentus:
6.2.1. kai įmonei ar fiziniam asmeniui iškelta bankroto byla, – teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo paskirto įmonės nemokumo (bankroto) administratoriaus dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimą ir jo nutraukimą;
6.2.2. kai įmonė neveikia ir jos bankroto procesas nevykdomas, – antstolio dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė nevykdo ūkinės veiklos ir dėl lėšų bei turto stokos nėra galimybės išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimą ir jo nutraukimą;
6.2.3. kai įmonė likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei ši prievolė perduota aukštesniajai organizacijai, – pažymą apie įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, duomenis apie tai, kad žalos atlyginimas nesumokėtas iš karto ir nekapitalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (redakcija, galiojusi iki 2001 m. birželio 30 d.) 508 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą;
6.2.4. kai nukentėjusieji susirgo profesine liga ar buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, kurių nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje ar buvusioje žemės ūkio įmonėje (kolūkyje, valstybiniame ūkyje) iki jos privatizavimo;
6.2.5. nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (iki 2005 m. liepos 1 d. – Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos) išvadą apie darbingumo, kurio nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje ar buvusioje žemės ūkio įmonėje (kolūkyje, valstybiniame ūkyje) iki jos privatizavimo, dalį, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką. Šią išvadą įmonė ar teritorinis skyrius gauna, kai kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, pateikdami duomenis apie nukentėjusiųjų dirbtą laiką ir darbo aplinkos kenksmingumą toje įmonėje iki ir po privatizavimo, taip pat kitus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nurodytus dokumentus, tarp jų ir dokumentus iš kitų įmonių, kuriose darbas galėjo turėti įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui. Kilus ginčui tarp žalos atlyginimo mokėtojų, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas;
6.2.6. kai įmonės bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, nemokumo administratoriaus pateiktus dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimą ir jo nutraukimą;
6.2.7. kai teismas priima nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą ir pavesti inicijuoti juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, – teismo nutartį atsisakyti iškelti nemokaus juridinio asmens bankroto bylą, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimą ir jo nutraukimą;“.
2. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7. Kai žalos atlyginimo gavėjas negali pateikti visų dokumentų, numatytų šios tvarkos 6.1 ir 6.3 papunkčiuose, juos, taip pat 6.2.2 papunktyje (kai nėra neveikiančios įmonės administracijos) ir 6.2.3 papunktyje (kai nėra likviduotos įmonės) nurodytus dokumentus iš Juridinių asmenų registro tvarkytojo, kitų institucijų išsireikalauja teritorinis skyrius. Prireikus teritorinis skyrius kreipiasi informacijos į pareiškėjo nurodyto buvusio žalos atlyginimo mokėtojo buveinės archyvą. Lietuvos Respublikos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo pranešti teritoriniams skyriams savo turimus duomenis šiais klausimais. Pažymos (pažymų) apie nustatytus darbingumo netekimo procentus ar asmens neįgalumą (šios tvarkos 6.1, 6.2, 6.3 papunkčiai ir 61 punktas) asmeniui pateikti nereikia, kai šie duomenys gaunami iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos elektroniniu būdu pagal asmens duomenų teikimo sutartį. Dokumentai, patvirtinantys atitinkamą asmens civilinės būklės aktą (santuokos, gimimo, mirties liudijimai) pateikiami tuo atveju, jeigu juose nurodytų duomenų, įrodančių asmens teisę į išmoką, nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Apie tai, kad dokumentų pateikti nereikia, pranešama žalos atlyginimo gavėjui.“
3. Papildyti 71 punktu:
„71. Kai nutraukiamas įmonės ar fizinio asmens bankroto procesas, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, grąžinama įmonei ar fiziniam asmeniui. Išmokų sumas, kurios teritorinio skyriaus buvo išmokėtos už laikotarpį po bankroto proceso nutraukimo, įmonė ar fizinis asmuo, kuriems grąžinta žalos atlyginimo mokėjimo prievolė, grąžina teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo raštiško teritorinio skyriaus kreipimosi gavimo dienos.“
4. Pakeisti 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10. Teritorinis skyrius, perėmęs žalos atlyginimo mokėjimo prievolės vykdymą, pateikia bankrutuojančios ar likviduojamos dėl bankroto įmonės ar fizinio asmens nemokumo (bankroto) administratoriui pažymą apie žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėmimą, kuri yra pagrindas įtraukti teritorinį skyrių į bankrutuojančios ar likviduojamos dėl bankroto įmonės ar fizinio asmens kreditorių sąrašą reikalavimams atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga vykdyti.“