TEISĖJŲ TARYBA
NUTARIMAS
DĖL Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo
2019 m. sausio 25 d. Nr. 13P-10-(7.1.2)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 85 straipsnio 4 dalimi, 120 straipsnio 9 punktu, Teisėjų tarybos darbo reglamento, patvirtinto Teisėjų tarybos 2017 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 13P-30-(7.1.2) „Dėl Teisėjų tarybos darbo reglamento patvirtinimo“, 21.9 papunkčiu, Teisėjų taryba nutaria:
2. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 13P-9-(7.1.2) „Dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos
2019 m. sausio 25 d.
nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2)
TEISĖJŲ ETIKOS IR DRAUSMĖS KOMISIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Teisėjų etikos ir drausmės komisijos darbo tvarką, jos posėdžių šaukimo ir vedimo, sprendimų priėmimo tvarką, drausmės bylų teisėjams iškėlimo procedūrą, teisėjo, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, teises ir pareigas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teises ir pareigas vykdant jiems priskirtas funkcijas bei ugdant teisėjų etinį sąmoningumą.
2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – Komisija) yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus bei užtikrinanti teisėjų etikos sklaidą.
3. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Teismų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais Nuostatais.
II. KOMISIJOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
5. Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą bei ugdyti teisėjų etiką.
6. Komisijos uždaviniai:
6.1. laiku ir operatyviai šių Nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams;
6.3. Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes;
III. KOMISIJOS SUDĖTIS, TEISĖS IR PAREIGOS
7. Komisija sudaroma iš septynių narių. Du Komisijos narius skiria Respublikos Prezidentas, vieną – Seimo Pirmininkas, keturis – Teisėjų taryba. Komisijos narius teisėjus Teisėjų taryba skiria savo įgaliojimų laikui. Komisijos narius visuomenės atstovus Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas skiria savo įgaliojimų laikui arba kitam terminui. Įgaliojimams pasibaigus, Komisijos nariai ir pirmininkas laikinai vykdo savo pareigas iki Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Teisėjų taryba naujai paskiria Komisijos narius.
9. Komisijos pirmininkas:
9.1. Komisijos vardu, vadovaudamasis Nuostatų 22 punkte nurodytais pagrindais, sprendžia dėl teikimo priimtinumo nagrinėti Komisijos posėdyje;
9.2. rengia Komisijos posėdžiui medžiagą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui pagal gautą teikimą arba šių funkcijų atlikimui skiria Komisijos narį – pranešėją;
9.3. šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja arba paveda Komisijos nariui pirmininkauti Komisijos posėdžiui;
9.4. Komisijos vardu kreipiasi į Teisėjų tarybą dėl sutikimo iškelti drausmės bylą teisėjui, kuris yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys;
9.5. atstovauja Komisijai teismuose, teismų savivaldos, valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, įmonėse ar organizacijose arba įgalioja jai atstovauti kitą Komisijos narį;
9.7. paveda Komisijos sekretoriui organizuoti Komisijos posėdį bei pasirašyti informacinio pobūdžio raštus;
10. Komisijos narys:
10.2 dalyvauja Komisijos posėdžiuose, o tuo atveju, kai negali dalyvauti posėdyje, informuoja apie tai Komisijos pirmininką arba sekretorių bei nurodo nedalyvavimo priežastis;
10.3. būdamas Komisijos nariu – pranešėju renka medžiagą, reikalingą teisėjo galimai padarytam nusižengimui nagrinėti bei rengti sprendimo projektą;
11. Tais atvejais, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali atlikti šiuose Nuostatuose numatytų funkcijų, jas atlieka Komisijos pirmininko potvarkiu paskirtas Komisijos narys, o nesant tokio potvarkio – vyriausias pagal amžių Komisijos narys.
12. Komisijos pirmininko ir Komisijos nario įgaliojimai pasibaigia šiais atvejais:
13. Komisijos narys atšaukiamas iš šių pareigų, jeigu jį paskyręs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šis narys netinkamai atlieka jam priskirtas Komisijos nario funkcijas.
IV. DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO pagrindai, ASMENYS, TURINTYS TEISĘ SIŪLYTI IŠKELTI DRAUSMĖS BYLĄ TEISĖJUI
16. Drausmės bylos iškėlimo pagrindas – požymių, kad teisėjo veiksmuose yra nusižengimų, numatytų Teismų įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, nustatymas.
17. Drausminės atsakomybės pagrindai:
17.1. teisėjo vardą žeminantis poelgis;
17.1.1. su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui;
18. Siūlyti Komisijai iškelti teisėjui drausmės bylą pateikiant motyvuotą teikimą turi teisę:
19. Asmenų prašymai iškelti drausmės bylą, kuriuose nurodytas teisėjas, padaręs konkretų nusižengimą ir šį nusižengimą pagrindžiantys argumentai, laikomi teikimais dėl drausmės bylos iškėlimo.
20. Kreiptis į Komisiją dėl konsultacijos turi teisę teisėjas, teismų savivaldos institucijos ir komisijos bei teisėjus vienijančios visuomeninės organizacijos pateikiant prašymą raštu ar elektroninio ryšio priemonėmis. Prašyme turi būti išdėstytos su teisėjo asmeniu ar jo veikla susijusios aplinkybės, dėl kurių kyla abejonės etikos požiūriu.
V. REIKALAVIMAI TEIKIMUI, TEIKIMO PRIĖMIMAS IR PASIRENGIMAS JĮ NAGRINĖTI
21. Komisijai pateikiamas teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo turi būti:
21.1. parašytas valstybine kalba arba prie jo turi būti pridėtas vertimas į valstybinę kalbą, kurio tikrumas būtų paliudytas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
21.2. parašytas įskaitomai ir pasirašytas. Jeigu teikimas gaunamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą;
22. Komisijos pirmininkas, gavęs teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui, turi teisę priimti vieną iš šių sprendimų:
22.2. perduoti teikimą Komisijos nariui – pranešėjui, kuris parengia teikimą nagrinėti Komisijos posėdyje;
22.3. informuoti teikimą pateikusį asmenį apie teikimo nenagrinėjimą, nurodant teikimo nenagrinėjimo pagrindą bei sprendimo motyvus.
22.4. perduoti Komisijai artimiausiame posėdyje kolegialiai spręsti dėl teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje priimtinumo;
22.5. pasiūlyti teisėjui, dėl kurio galimo teisėjo etikos pažeidimo gautas teikimas, pateikti paaiškinimus šių Nuostatų 22 punkte nustatytų sprendimų priėmimui;
22.6. pavesti teismo, kuriame teisėjas dirba, arba aukštesnės pakopos teismo pirmininkui atlikti tyrimą ir pateikti tyrimo rezultatus;
22.7. nusišalinti, kai yra objektyvių priežasčių, nuo sprendimų priėmimo. Nusišalinimą nuo 22 punkte nurodytų sprendimų priėmimo pirmininkas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Tuo atveju, kai Komisijos pirmininkas nusišalina nuo sprendimo priėmimo, jo funkcijas atlieka vyriausias pagal amžių Komisijos narys.
23. Teikimą nagrinėti atsisakoma, jeigu:
23.1. teikimas neatitinka Nuostatų 21 punkte nustatytų reikalavimų, yra neargumentuotas, nekonkretus, deklaratyvaus pobūdžio, nesuprantamo ar įžeidžiančio turinio;
23.2. teikime nurodytų aplinkybių, susijusių su teismo procesine ar kita veikla, tyrimas aiškiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Teismų įstatyme įtvirtintą teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą;
23.3. teikimas pateiktas pakartotinai ir jame nėra nurodyta naujų aplinkybių, galimai sudarančių drausmės bylos iškėlimo pagrindą;
24. Nuostatų 22 punkte nurodyti sprendimai priimami per 20 dienų. Pirmininko sprendimu šis terminas gali būti pratęstas dar 10 dienų, tačiau nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų terminų. Priimti sprendimai neskundžiami.
25. Komisijos pirmininkas arba Komisijos narys – pranešėjas turi teisę:
25.1. pasiūlyti teisėjui, kuriam prašoma iškelti drausmės bylą, pateikti rašytinį paaiškinimą. Paaiškinimui surašyti turi būti skiriamas ne mažesnis nei 5 dienų terminas. Paaiškinimo negavimas per nustatytą terminą nėra kliūtis nagrinėti teikimą Komisijos posėdyje;
26. Komisijos narys, parengęs medžiagą nagrinėti Komisijos posėdyje, apie tai informuoja Komisijos pirmininką ar Komisijos sekretorių.
27. Teisėjas, kurio klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo bus nagrinėjamas, apie Komisijos posėdžio, datą, laiką ir vietą informuojamas raštu.
VI. KOMISIJOS POSĖDŽIAI IR SPRENDIMAI
29. Komisijos posėdžiai paprastai vyksta Nacionalinės teismų administracijos patalpose. Komisijos posėdžius šaukia Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas posėdžių datą ir laiką nustato atsižvelgdamas į Komisijos narių darbotvarkę ir Teismų įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus.
30. Komisijos posėdžiai, kuriuose kolegialiai sprendžiami teikimo priimtinumo nagrinėti Komisijos posėdyje klausimai, bei prašymai dėl konsultacijų suteikimo, gali vykti naudojant elektroninių ryšių technologijas. Terminą balsuoti (argumentuotą nuomonę svarstomais klausimais pareikšti) nustato Komisijos posėdžio pirmininkas.
31. Apie šaukiamą posėdį ir jame svarstytinus klausimus Komisijos nariai informuojami jų nurodytais elektroninio pašto adresais ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki paskutinės termino balsuoti dienos. Komisijos nariai per 5 dienas nuo Komisijos sekretoriaus elektroninio laiško, skelbiančio apie rengiamą balsavimą ir adresuoto visiems Komisijos nariams, gavimo pateikia savo sprendimą posėdžio darbotvarkės klausimais. Elektroniniu būdu priimami sprendimai laikomi teisėtais, jeigu balsavime dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, iš kurių bent vienas visuomenės atstovas. Sprendimai elektroniniu būdu priimami balsavime dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma. Jeigu balsuojant balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos posėdžio pirmininko balsas.
32. Teikimas dėl drausmės bylos iškėlimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai apie drausmės bylos iškėlimo pagrindo buvimą sužinojo Komisija. Drausmės bylos iškėlimo pagrindo buvimo sužinojimo diena yra laikoma teikimo gavimo diena, o jeigu 22.6 punkto pagrindu buvo atliekamas tyrimas – atlikto tyrimo medžiagos gavimo diena. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų.
33. Komisijos narių dalyvavimas Komisijos posėdžiuose yra būtinas. Neatvykimas į Komisijos posėdį gali būti pagrįstas tik svarbiomis priežastimis.
34. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai, iš kurių bent vienas visuomenės atstovas.
35. Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos sprendimu Komisijos posėdis gali būti uždaras – siekiant užtikrinti tinkamą asmens duomenų apsaugą, taip pat užtikrinant valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Komisijos posėdžio eiga fiksuojama daromu garso įrašu, kuris laikomas posėdžio protokolu (išskyrus posėdžius, vykstančius elektroniniu būdu).
36. Komisijos posėdžiuose dalyvaujantiems asmenims leidžiama rinkti informaciją nenaudojant garso ar vaizdo įrašų technikos.
37. Komisijos posėdį pradeda Komisijos pirmininkas, pristatydamas Komisijos narius, nagrinėjamus klausimus bei pranešėją.
38. Komisijos pirmininkas arba nariai privalo nusišalinti tais atvejais, kai jų dalyvavimas nagrinėjant teikimą gali kelti pagrįstų abejonių dėl Komisijos sprendimo nešališkumo ir objektyvumo. Pareikšti nušalinimą Komisijos pirmininkui arba jos nariui taip pat turi teisę teisėjas, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas yra nagrinėjamas.
39. Komisijos pirmininkas arba narys laikomas nušalintu arba nusišalinusiu nuo teikimo dėl drausmės bylos iškėlimo nagrinėjimo ir nedalyvauja priimant sprendimą, jei tai patvirtina Komisijos nariai atviru balsavimu.
40. Komisijos posėdžio metu Komisijos narys – pranešėjas supažindina posėdžio dalyvius su teikimu bei pagal jį surinka medžiaga.
41. Teisėjui, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, jam pageidaujant ar Komisijai nusprendus, turi būti sudaryta galimybė būti išklausytam Komisijos posėdyje. Jeigu teisėjas buvo tinkamai informuotas apie Komisijos posėdžio datą, vietą ir laiką, teisėjo neatvykimas nesustabdo teikimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje. Atitinkamo teismo administracija turi sudaryti galimybę minėtam teisėjui dalyvauti Komisijos posėdyje.
42. Komisijos posėdyje, jeigu Komisija nusprendžia, kad tai būtina, taip pat gali būti išklausyti ir kiti asmenys, galintys pateikti duomenų, reikšmingų svarstomam klausimui.
43. Sprendimai Komisijos posėdyje priimami dalyvaujant tik Komisijos nariams ir Komisijos sekretoriui. Komisijos sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip keturi Komisijos nariai.
44. Komisija, išnagrinėjusi teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, priima vieną iš šių sprendimų:
44.2. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei nėra nustatyta drausmės bylos iškėlimo pagrindo;
44.3. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei teisėjas pripažįsta padaręs nusižengimą ir dėl nusižengimo pobūdžio, pasekmių, teisėjo ankstesnio darbo, teisėjo požiūrio į padarytą nusižengimą ir pastangas pasekmėms pašalinti bei dėl kitų panašaus pobūdžio aplinkybių Komisija nusprendžia, jog apsvarstymas Komisijoje yra pakankamas poveikis teisėjui;
44.4. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo tos dienos, kai apie drausmės bylos iškėlimo pagrindo buvimą sužinojo Komisija;
44.5. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, jei praėjo daugiau kaip treji metai nuo teisėjo veikos, kuri sudaro drausmės bylos iškėlimo pagrindą;
44.6. atsisakyti iškelti drausmės bylą teisėjui, kuris yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys, kai Teisėjų taryba atsisakė duoti sutikimą;
44.7. atidėti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendimą ir kreiptis į Teisėjų tarybą dėl sutikimo iškelti drausmės bylą šiam teisėjui, jei jis yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys;
44.8. atidėti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendimą, pavedant Komisijos nariui surinkti papildomų įrodymų, arba jeigu to pagrįstai prašo teisėjas, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą. Klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjui sprendimo priėmimas gali būti atidėtas neviršijant terminų, nustatytų Teismų įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse;
45. Komisijos priimto sprendimo rezoliucinė dalis bei išdėstytų motyvų esmė paskelbiami Komisijos posėdyje.
46. Komisijos sprendimai (su įžangine, aprašomąja, motyvuojamąja ir rezoliucine dalimis) surašomi ne vėliau kaip per 30 dienų po sprendimo priėmimo. Dėl objektyvių priežasčių ir (ar) didelės teikimo medžiagos apimties sprendimo surašymo terminai Komisijos pirmininko sprendimu gali būti pratęsti, bet ne daugiau kaip 10 dienų ir nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 84 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų terminų.
47. Sprendime nurodoma: Komisijos pavadinimas, Komisijos nariai, dalyvavę posėdyje, posėdžio vieta ir laikas, nagrinėjamas klausimas, teisėjo, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, vardas, pavardė ir pareigos, asmuo, pareiškęs teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo, Komisijos posėdyje dalyvavę asmenys, Komisijos sekretorius, teisėjo veika, dėl kurios padarymo teisėjui buvo siūloma iškelti drausmės bylą, kitos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimą, priimto sprendimo argumentai, kuriais Komisija grindžia padarytas išvadas. Jeigu Komisijos priimtame sprendime minimi fizinių asmenų vardai ir pavardės, viešai skelbtinoje versijoje fizinių asmenų vardai ir pavardės keičiami inicialais – pirmosiomis fizinių asmenų vardų ir pavardžių raidėmis, kurie skiriasi nuo tikrųjų fizinių asmenų vardų ir pavardžių. Ši nuostata netaikoma teisėjų, kuriems buvo iškelta drausmės byla vardams ir pavardėms. Sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.
48. Komisijos priimto sprendimo kopija ne vėliau kaip kitą dieną po sprendimo surašymo išsiunčiama teisėjui, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas buvo išnagrinėtas, bei teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininkui. Sprendimo, kuriuo iškelta drausmės byla, kopija nusiunčiama Teisėjų tarybai ir Lietuvos Respublikos Prezidentui.
49. Jei teisėjui drausmės byla iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, Komisija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 dienas po sprendimo priėmimo, raštu supažindinta su sprendimo rezoliucine dalimi teismo pirmininką.
50. Komisijos sprendimai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų po pasirašymo, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, viešai paskelbiamos tik rezoliucinės dalys.
VII. TEISĖJO, KURIO DRAUSMĖS BYLOS IŠKĖLIMO KLAUSIMAS NAGRINĖJAMAS, TEISĖS
52. Teisėjas, kuriam siūloma iškelti drausmės bylą, turi teisę:
52.2. raštu ir žodžiu duoti paaiškinimus Komisijai, pateikti reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
52.5. būti atstovaujamas Komisijos posėdyje teisėjų visuomeninės organizacijos atstovo arba advokato;
VIII. TEISĖJŲ ETIKOS SKLAIDA
53. Komisija teikia konsultacijas bei rekomendacijas konkrečiais teisėjų etikos klausimais, informuoja apie Komisijoje priimtus sprendimus, inicijuoja bei organizuoja mokymus, susitikimus, diskusijas bei kitais būdais viešina Komisijos veiklą ir ugdo teisėjų etinį sąmoningumą.
54. Komisija teisėjų, teismų savivaldos institucijų ir komisijų bei teisėjus vienijančių visuomeninių organizacijų prašymus dėl konsultacijų etikos klausimais suteikimo nagrinėja Komisijos posėdžiuose. Komisijos pirmininkas prieš teikdamas klausimą svarstyti Komisijos posėdyje paskiria pranešėją, taip pat turi teisę nagrinėjamu klausimu pareikalauti papildomų duomenų.
55. Konsultacija ne vėliau kaip per 10 dienų po pasirašymo, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, paskelbiama Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje.
56. Komisija:
56.1. kartą per metus, ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 1 d., teikia Teisėjų tarybai bei viešai Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje skelbia Komisijos metinės veiklos ataskaitą;
57. Informaciją apie Komisijos sprendimus visuomenės informavimo priemonėms teikia Komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas Komisijos narys.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Komisiją aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija skiria Komisijos sekretorių. Komisijos sekretorius nėra Komisijos narys.
61. Komisijos sekretorius:
61.2. Komisijos pirmininko pavedimu:
61.2.1. pasirašo užklausas, kvietimus, pranešimus apie Komisijos posėdžio datą, laiką ir vietą bei kitus informacinio pobūdžio dokumentus;