LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO NR. XI-1491 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2018 m. gruodžio 20 d. Nr. XIII-1860

Vilnius

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymą Nr. XI-1491 ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE,
ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja:

1) viešuosius pirkimus, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos;

2) pirkimus, atliekamus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, kurių objektas yra šio įstatymo 2 straipsnyje išvardyti darbai, prekės ir paslaugos;

3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų viešųjų pirkimų ir pirkimų (toliau – pirkimai) subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.

2. Įslaptintos informacijos apsaugą atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas.

3. Pasaulio prekybos organizacijos sudaryto Viešųjų pirkimų susitarimo nuostatos šio įstatymo reglamentuojamiems pirkimams netaikomos.

4. Šio įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo 4 priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

5. Atliekant šio įstatymo reglamentuojamus pirkimus, laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnio nuostatų.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas nustato perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų gynybos ir saugumo srityje atliekamus pirkimus, kurių objektas yra:

1) karinė įranga, įrašyta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Bendrąjį karinės įrangos sąrašą arba priskirtina bent vienam iš produktų tipų, išvardytų 1958 m. balandžio 15 d. Europos ekonominės bendrijos Tarybos sprendimu 255/58 patvirtintame Ginklų, amunicijos ir karinių medžiagų sąraše;

2) jautri įranga;

3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytos įrangos detalės, sudedamosios dalys ir (arba) jų mazgai;

4) darbai, prekės ir paslaugos, tiesiogiai susiję su šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodyta įranga ir perkami bet kuriuo šios įrangos gyvavimo ciklo etapu;

5) išskirtinai kariniams tikslams perkami darbai ir paslaugos;

6) jautrūs darbai ir jautrios paslaugos.

3 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, atliekamiems pagal vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) ir vienos ar kelių trečiųjų valstybių sudarytą tarptautinį susitarimą ar sutartį, kai šiuo susitarimu ar sutartimi nustatytos specialios procedūrų taisyklės arba susitarta dėl šiems pirkimams taikytinų procedūrų taisyklių;

2) pirkimams, susijusiems su karinių vienetų dislokavimu ir atliekamiems pagal specialias pirkimo procedūrų taisykles, susijusias su valstybės narės ar trečiosios valstybės įsipareigojimais;

3) pirkimams, atliekamiems tarptautinės organizacijos tikslams pagal jos patvirtintas specialias procedūrų taisykles, ir pirkimams, kuriuos valstybė narė turi atlikti pagal tas taisykles;

4) pirkimams, kuriuos atliekant šio įstatymo nustatyta tvarka būtų privaloma pateikti informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams. Sprendimą, ar informacijos atskleidimas prieštarautų esminiams valstybės saugumo interesams, priima Vyriausybė, įvertinusi perkančiosios organizacijos pateiktą pagrindimą;

5) pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (žvalgyba, kontržvalgyba, kriminaline žvalgyba). Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;

6) pirkimams, atliekamiems pagal Lietuvos ir kitų valstybių narių bendradarbiavimo programą, sukurtą remiantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros programa, kurią įgyvendina bent dvi valstybės narės, siekdamos sukurti naują produktą, ir, jeigu reikia, vėlesniems šio produkto gyvavimo ciklo ar jo dalių etapams. Jeigu tokią bendradarbiavimo programą sudaro tik Lietuvos Respublika ir kitos valstybės narės, jos turi nurodyti Europos Komisijai bendradarbiavimo programos išlaidų dalį, skirtą moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, pateikti išlaidų pasidalijimo susitarimą ir numatomų atlikti pirkimų skaičių;

7) pirkimams, atliekamiems trečiosiose valstybėse, įskaitant nekarinių prekių, darbų ir paslaugų pirkimus logistikos tikslais ir susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu ne valstybėse narėse, kai prekės, paslaugos ar darbai perkami iš karinių operacijų zonoje įsisteigusių tiekėjų. Šie pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles;

8) žemės, pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisėms į šiuos daiktus įsigyti bet kokiomis finansinėmis priemonėmis. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė;

9) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalies 1 punkte nurodytų perkančiųjų organizacijų atliekamiems pirkimams, kai perkama iš trečiosios valstybės ar valstybės narės valstybės ar savivaldybės valdymo institucijos. Tokių pirkimų objektas yra karinė ar jautri įranga, darbai ir paslaugos, tiesiogiai susijusios su nurodyta įranga, darbai ir paslaugos specialiems kariniams tikslams arba jautrūs darbai ir jautrios paslaugos;

10) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams;

11) finansinių paslaugų, išskyrus draudimo paslaugas, pirkimams;

12) darbo sutartims;

13) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda tenkinami tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiai ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė.

2. Jokiomis šiame straipsnyje nustatytomis procedūromis, programomis, sutartimis, susitarimais ar tvarka negali būti naudojamasi siekiant išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

4 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – BVPŽ) – viešuosiuose pirkimuose taikoma prekių, paslaugų ir darbų klasifikacijos sistema, nustatyta 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ).

2. Centrinė perkančioji organizacija – pagal šį įstatymą veikianti Lietuvos Respublikos perkančioji organizacija arba kitos valstybės narės perkančioji organizacija, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės perkančioji organizacija ar Europos Sąjungos institucija, pirkimus atliekančios pagal taisykles, suderintas su 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičiančios direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2009/81/EB) nuostatomis, kurios:

1) įsigyja prekių ir (arba) paslaugų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, arba atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų kitoms perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras, arba

2) sudaro preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – preliminarioji sutartis).

3. Darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – darbų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra BVPŽ 45 skyriuje išvardytų veiklos rūšių darbai arba šie darbai ir jų projektavimo paslaugos, arba statinio statybos darbai ir jo projektavimo paslaugos, arba bet kokiomis priemonėmis pastatytas perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkantis statinys. Statinys yra statybos ir inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ūkinę ar techninę funkciją.

4. Derybos – viešojo pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija kviečia pasirinktus tiekėjus ir su atrinktu vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.

5. Gyvavimo ciklas – visi galimi vienas po kito einantys produkto egzistavimo etapai: moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, pramoninis pritaikymas, gamyba, remontas, modernizavimas, pakeitimai, priežiūra, logistika, su produktu susiję mokymai, bandymai, išėmimas iš apyvartos, sunaikinimas.

6. Jautri įranga – saugumo tikslais naudojama įranga, atitinkanti bent vieną iš šių sąlygų:

1) įranga ar informacija apie ją yra įslaptinta;

2) įranga yra susijusi su įslaptinta informacija;

3) atliekant įrangos pirkimo procedūras ar vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.

7. Jautrios paslaugos – saugumo tikslais teikiamos paslaugos, atitinkančios bent vieną iš šių sąlygų:

1) paslaugos ar informacija apie jas yra įslaptinta;

2) paslaugos yra susijusios su įslaptinta informacija;

3) atliekant paslaugų pirkimo procedūras ar vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.

8. Jautrūs darbai – saugumo tikslais atliekami darbai, atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų:

1) darbai ar informacija apie juos yra įslaptinta;

2) darbai yra susiję su įslaptinta informacija;

3) atliekant darbų pirkimo procedūras ar vykdant sutartį neišvengiamai tektų atskleisti įslaptintą informaciją.

9. Kandidatas – tiekėjas, pareiškęs norą būti pakviestas dalyvauti ribotame konkurse, derybose arba konkurenciniame dialoge.

10. Karinė įranga – įranga, specialiai sukurta ar pritaikyta kariniams tikslams ir skirta naudoti kaip ginklai, įskaitant amuniciją ir karines medžiagas.

11. Konkurencinis dialogas – pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus.

12. Krizė – Europos Sąjungos valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje susidariusi padėtis, dėl kurios atsiranda žala, kuri yra pastebimai didesnė nei įprasta žala ir kelia ypač didelį pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai arba daro ypač didelį poveikį turto vertei, arba dėl kurios reikia imtis priemonių, siekiant aprūpinti gyventojus būtiniausiais reikmenimis, arba kyla neišvengiama tokios žalos grėsmė. Krize šiame įstatyme taip pat laikomas ginkluotas konfliktas ir karas.

13. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – veikla, apimanti fundamentinius mokslinius tyrimus, taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Eksperimentinė plėtra gali apimti ir sukūrimą demonstravimo įrenginių, skirtų naujai koncepcijai ar naujai technologijai nustatytoje ar į ją panašioje aplinkoje parodyti.

14. Paraiška – tiekėjo raštu pateikiamų dokumentų ir duomenų visuma, kuria reiškiamas pageidavimas dalyvauti pirkime riboto konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu.

15. Paslaugų subteikimo sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį teikti paslaugas, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

16. Paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – paslaugų pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytos paslaugos (toliau – paslaugos) arba paslaugos ir prekės, jeigu prekių vertė yra mažesnė už kartu perkamų paslaugų vertę, arba paslaugos ir BVPŽ 45 skyriuje nurodytų veiklos rūšių darbai, jeigu į pirkimo sutartį jie įtraukti tik kaip papildantys sutarties dalyke nurodytas paslaugas.

17. Perkančioji organizacija – Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje nurodytos perkančiosios organizacijos ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 4 straipsnyje nurodyti perkantieji subjektai.

18. Pirkimo dalyvis (toliau – dalyvis) – tiekėjas, pateikęs pasiūlymą atviram konkursui, ribotam konkursui, deryboms arba konkurenciniam dialogui.

19. Prekių subtiekimo sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį tiekti prekes, numatytas perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

20. Prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – prekių pirkimo sutartis) – viešojo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas yra prekės (prekių pirkimas, nuoma, finansinė nuoma, pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant), taip pat kartu perkamos įsigyjamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos, jeigu šios paslaugos tik papildo prekių tiekimą.

21. Ribotas konkursas – pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai.

22. Subrangos sutartis – laimėjusio pirkimo dalyvio ir vieno arba kelių tiekėjų raštu sudaryta sutartis už piniginį atlygį atlikti darbus, numatytus perkančiosios organizacijos su laimėjusiu dalyviu sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje.

23. Susijusi įmonė – įmonė, kuriai laimėjęs pirkimo dalyvis gali tiesiogiai arba netiesiogiai daryti lemiamą poveikį, arba įmonė, kuri gali daryti lemiamą poveikį laimėjusiam dalyviui arba kuriai, kaip laimėjusiai dalyvei, lemiamą poveikį daro kita įmonė dėl savo nuosavybės teisių, finansinio dalyvavimo joje arba jos veiklos taisyklių. Laikoma, kad įmonė daro lemiamą poveikį, kai ji kitoje įmonėje tiesiogiai arba netiesiogiai:

1) valdo didžiąją kitos įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba

2) gali skirti įmonės vadovą ar daugiau kaip pusę įmonės valdymo arba priežiūros organų narių.

24. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus, kai ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

25. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Viešųjų pirkimų įstatyme, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ir kituose teisės aktuose.

5 straipsnis. Mišrūs pirkimai

1. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo, o kitai daliai – Viešųjų pirkimų įstatymo arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, tokiam pirkimui taikomos šio įstatymo nuostatos.

2. Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių turi būti sudaroma viena pirkimo sutartis dėl pirkimo objekto, kurio vienai daliai taikomos šio įstatymo nuostatos, o kitai daliai netaikomos nei šio, nei Viešųjų pirkimų įstatymo, nei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos, toks pirkimas šiuo įstatymu nereglamentuojamas.

3. Perkančiosios organizacijos pasirinkimo sudaryti vieną pirkimo sutartį dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto mišraus pirkimo objekto priežastis negali būti siekis išvengti šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatų taikymo.

6 straipsnis. Pirkimų principai

1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

2. Perkančioji organizacija turi teisę neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams (juridiniams asmenims), kurie nėra registruoti valstybėje narėje, ir tiekėjams (fiziniams asmenims), kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ar neleisti tiekėjams pasitelkti tokių subrangovų, prekių subtiekėjų, paslaugų subteikėjų (toliau – subrangovai). Ši informacija nurodoma pirkimo dokumentuose.

7 straipsnis. Tiekėjai

1. Jeigu kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymus reikalaujama, kad jie būtų fiziniai arba juridiniai asmenys. Perkant paslaugas, darbus ir prekes, kai kartu su prekėmis perkamos jų montavimo, diegimo ir (arba) kitos jų parengimo naudoti paslaugos, iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti už atitinkamos sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų vardus, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš šios grupės gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jeigu tai būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

8 straipsnis. Pirkimo planai. Pirkimo procedūrų pradžia ir pabaiga

1. Perkančioji organizacija turi parengti ir patvirtinti planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus ir pagal Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus reikalavimus ir tvarką Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti planuojamų atlikti pirkimų, nesusijusių su įslaptinta informacija, suvestinę. Ši suvestinė turi būti paskelbta kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o patikslinus planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniais metais pirkimų planus, – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Planuojamų atlikti pirkimų suvestinė papildomai gali būti paskelbta specialiai tam skirtoje perkančiosios organizacijos interneto svetainės skiltyje (toliau – pirkėjo profilis). Paskelbtos planuojamų atlikti pirkimų suvestinės turinys visur turi būti tapatus.

2. Pirkimo procedūros prasideda, kai:

1) Viešųjų pirkimų tarnyba išsiunčia Europos Sąjungos leidinių biurui (supaprastinto pirkimo atveju paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje) perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą;

2) tiekėjui (tiekėjams) išsiunčiamas kvietimas dalyvauti neskelbiamose derybose;

3) kandidatui (kandidatams) pateikiamas kvietimas dalyvauti pirkimo, atliekamo kitu perkančiosios organizacijos mažos vertės pirkimų taisyklėse nurodytu būdu, kai apie jį neskelbiama, procedūrose;

4) tiekėjams, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis, išsiunčiamas kvietimas pateikti pasiūlymą dalyvauti atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūrose.

3. Pirkimo (ar atskiros pirkimo dalies) pirkimo procedūros baigiasi, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis ir pateikiamas sutarties įvykdymo užtikrinimas, jeigu jo buvo reikalaujama, sudaroma preliminarioji sutartis;

2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai;

3) nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė vienos paraiškos ar pasiūlymo;

5) baigiasi pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atsiima paraiškas ar pasiūlymus arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį.

4. Perkančioji organizacija bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) sudarymo turi teisę savo iniciatyva nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti iki pirkimo pradžios, ir privalo tai padaryti, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir šios padėties negalima ištaisyti.

9 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos kompetencija

1. Viešųjų pirkimų tarnyba, kiek tai susiję su pirkimais, atliekamais gynybos ir saugumo srityje, atlieka šias funkcijas:

1) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus dėl pirkimo sutarčių vykdymo;

2) pagal kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;

3) tvirtina pirkimų ataskaitų formas ir nustato ataskaitų teikimo reikalavimus, teikia metodinę pagalbą, rengia rekomendacijas ir gaires šio įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, moko perkančiąsias organizacijas ir organizuoja jų mokymą, neatlygintinai konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais;

4) renka, kaupia ir analizuoja informaciją apie pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis, preliminariąsias sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, pirkimų ginčus, nustatytus pirkimų tvarkos pažeidimus ir pirkimų praktikoje kylančias problemas. Šią informaciją, išskyrus įslaptintą ir konfidencialią informaciją, skelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir (arba) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms;

5) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų rengia ir už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

6) bendradarbiauja su Europos Komisija pirkimų teisės aktų taikymo klausimais;

7) palaiko ryšius su atitinkamomis valstybių narių ir trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, kai sprendžiami pirkimo klausimai;

8) tvirtina supaprastintų viešųjų pirkimų (toliau – supaprastintas pirkimas) skelbimų formas ir nustato skelbimų teikimo reikalavimus;

9) rengia ir teikia Europos Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją;

10) persiunčia Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrina perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir kitos informacijos persiuntimą;

11) teikia Europos Komisijai šio įstatymo 68 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Sąjungos teisės pažeidimą;

12) administruoja pagal šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalį perkančiųjų organizacijų paskelbtą informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusius ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus;

13) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę:

1) savarankiškai pasirinkti tikrinimo objektą, būdą, mastą ir laiką;

2) gauti perkančiosios organizacijos, pirkimo komisijos (toliau – komisija) ar jos narių, pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų, kitų asmenų su pirkimu susijusių veiksmų ir sprendimų paaiškinimus;

3) pateikti pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus papildomai ekspertizei;

4) įtarusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, kol Viešųjų pirkimų tarnyba pateiks perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų vertinimą, o nustačiusi šiuos pažeidimus – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;

5) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atlikti pirkimą neskelbiamų derybų būdu;

6) šį įstatymą pažeidusius asmenis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;

7) nustačiusi šio įstatymo pažeidimus ar galimus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas ar dokumentų klastojimo atvejus, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai ar kitoms valstybės institucijoms pagal kompetenciją;

8) nustačiusi šio įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, gindama viešąjį interesą, ypač gynybos ir (arba) saugumo interesą, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (arba) alternatyvių sankcijų taikymo;

9) gauti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų su pirkimais ir pirkimo sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, reikalingus Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijoms atlikti, taip pat laikinai, ne ilgiau kaip 30 dienų, paimti iš perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų šių dokumentų originalus, įforminusi tai dokumentų poėmio aktu. Prireikus Viešųjų pirkimų tarnyba gali šį terminą pratęsti dar 30 dienų.

3. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. Viešųjų pirkimų tarnyba atsako už savo neteisėtus sprendimus.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo motyvuoto perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos ir šio sprendimo priėmimo dieną jį paskelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Jeigu perkančioji organizacija kartu su kreipimusi nepateikia visų būtinų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo perkančiosios organizacijos kreipimosi gavimo dienos gali paprašyti papildomų dokumentų, reikalingų sprendimui priimti, kuriuos perkančioji organizacija turi pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Viešųjų pirkimų tarnybos prašymo gavimo dienos. Perkančiajai organizacijai pateikus motyvuotą prašymą, Viešųjų pirkimų tarnyba šį terminą pratęsia perkančiosios organizacijos nurodytam laikotarpiui. Papildomų dokumentų pateikimo termino pratęsimo atvejų skaičius neribojamas. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl sutikimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo papildomų dokumentų gavimo dienos. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą nepateikia prašomų papildomų dokumentų, Viešųjų pirkimų tarnyba prašymo nenagrinėja, tačiau tai nekliudo perkančiajai organizacijai vėl kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą su tuo pačiu prašymu dėl šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto sutikimo. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Viešųjų pirkimų tarnyba nepateikia jokio atsakymo, laikoma, kad sutikimas gautas. Kreipimosi dėl šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto sutikimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

5. Viešųjų pirkimų tarnyba, paskyrusi administracinę nuobaudą perkančiosios organizacijos vadovui ir (ar) darbuotojui, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sprendimo skirti administracinę nuobaudą priėmimo apie tai atitinkamai praneša perkančiosios organizacijos vadovą į pareigas paskyrusiam asmeniui ar institucijai ir (ar) perkančiosios organizacijos vadovui.

6. Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 4 punktu.

10 straipsnis. Pirkimo komisija, ekspertai, stebėtojai

1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti sudaro (mažos vertės pirkimams, pagal preliminariąją sutartį atliekamoms atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūroms gali sudaryti) komisiją, nustato jos užduotis ir suteikia visus įgaliojimus atlikti tas užduotis. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir atlieka tik rašytines ją sudariusios organizacijos užduotis ir įpareigojimus. Valstybės valdymo institucijos vadovo įsakymu (potvarkiu) gali būti sudaromos komisijos šiai institucijai pavaldžių perkančiųjų organizacijų pirkimams atlikti.

2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – komisijos pirmininko ir bent 2 komisijos narių (toliau kartu – komisijos narys, komisijos nariai). Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialiųjų žinių, ar jį įvertinti. Komisijos pirmininku skiriamas komisiją sudariusios organizacijos vadovas ar jo įgaliotas šios organizacijos darbuotojas arba bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Komisijos nariais, išskyrus komisijos pirmininką, gali būti ir ne komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Skiriant komisijos pirmininką ir narius turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą, patirtį organizuoti ir atlikti pirkimus. Komisijos nariai prieš dalyvavimą komisijos darbe turi pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

3. Pirkimams, kuriuos atliekant naudojama įslaptinta informacija, komisijos pirmininkas ir nariai turi turėti leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos slaptumo žyma.

4. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviesti komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų atstovus, pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą.

5. Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, o jeigu komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi komisijos nariai. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti ir užduočių jai nustatymo iki sprendimo ją panaikinti priėmimo arba nuo ją sudariusios perkančiosios organizacijos rašytinių užduočių jai paskyrimo iki visų nustatytų užduočių įvykdymo, arba sprendimo nutraukti pirkimo procedūras priėmimo. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Balsuoti galima tik už arba prieš siūlomą sprendimą. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno komisijos nario atskiroji nuomonė, jeigu komisijos narys ją pateikė. Protokolą pasirašo visi komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

6. Komisijos nariai ir komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

7. Mažos vertės pirkimus gali atlikti komisija arba perkančiosios organizacijos vadovo įgalioti šios organizacijos darbuotojai, kaip nustatyta perkančiosios organizacijos patvirtintose mažos vertės pirkimų taisyklėse. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad mažos vertės pirkimus atliekantys asmenys būtų nepriekaištingos reputacijos, nešališki, negalėtų teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus. Tais atvejais, kai atliekami mažos vertės pirkimai, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, tokius pirkimus atliekantys asmenys turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu konkrečiame pirkime naudojamos įslaptintos informacijos slaptumo žyma.

8. Komisijos posėdžiai gali vykti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis.

11 straipsnis. Įgaliojimų suteikimas centrinei perkančiajai organizacijai

1. Perkančioji organizacija gali pirkti prekes, paslaugas ir darbus per centrinę perkančiąją organizaciją arba iš jos. Tam ji centrinei perkančiajai organizacijai suteikia reikalingus įgaliojimus. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Sprendimą dėl įgaliojimų centrinei perkančiajai organizacijai suteikimo priima perkančioji organizacija.

3. Įgaliojimai dėl pirkimų, susijusių su valstybės ar tarnybos paslaptimi, gali būti suteikiami tik Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms, kitos valstybės narės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišalę sutartį dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, institucijai ir Europos Sąjungos institucijai. Prieš suteikiant šiuos įgaliojimus, būtina gauti įslaptintų sandorių saugumą užtikrinančios institucijos leidimą.

4. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja:

1) iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų;

2) iš arba per centrinę perkančiąją organizaciją, kuri nėra perkančioji organizacija ir kuri pirkimus atlieka pagal taisykles, suderintas su Direktyvos 2009/81/EB reikalavimais.

5. Už perkančiosios organizacijos centrinei perkančiajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – centrinė perkančioji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

12 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4, 5, 6 dalių nuostatas, telefonu – laikantis šio straipsnio 8 dalyje nurodytų reikalavimų, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.

2. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

3. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas ir išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų priėmimo terminui.

4. Bendraujant elektroniniu būdu naudojamos informacinių ir ryšių technologijų priemonės bei jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminacinės, visuotinai prieinamos ir suderinamos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis.

5. Elektroninėms priemonėms, skirtoms pasiūlymams perduoti ir priimti, taip pat paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai:

1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, elektroninės priemonės paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) elektroninis pasiūlymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)
Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 273, p. 73) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014), reikalavimus;

3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų priėmimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 34–37, 39 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi.

6. Siekiant kelti informacinių ir ryšių technologijų priemonių sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos informacinių ir ryšių technologijų priemonių akreditavimo sistemos.

7. Elektroninės priemonės, skirtos paraiškoms ir pasiūlymams priimti, naudojant papildomas technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras, turi užtikrinti, kad:

1) teikiamos paraiškos ir pasiūlymai yra pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus;

2) būtų galima nustatyti tikslų paraiškų ir pasiūlymų priėmimo laiką ir datą;

3) iki nustatyto termino niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;

4) pažeidus naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimą;

5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada būtų galima pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;

6) įvairiais procedūrų etapais visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;

7) tik suderintais ir tuo pačiu metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis;

8) gauti ir laikantis šių reikalavimų peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems susipažinti su tokiais duomenimis;

9) būtų fiksuojamas kiekvienas žingsnis, kad užfiksuota informacija leistų nustatyti asmenis, kurie buvo priėję prie duomenų, priėjimo prie duomenų laiką ir asmenų, kurie buvo priėję prie duomenų, atliktus veiksmus ir kad ši informacija niekada nebūtų keičiama.

8. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai perkančioji organizacija leidžia paraiškas pateikti telefonu, jų patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

9. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta vėliausia tokio patvirtinimo data.

10. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu. Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, teikiamos tiekėjo laisvai pasirinktomis priemonėmis. Šio standarto neatitinkančios elektroninės sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus ir kai pirkimas ar pirkimo sutarties vykdymas yra susijęs su įslaptinta informacija arba jiems valstybės saugumo aspektus reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose taikomi specialūs saugumo reikalavimai ir jeigu atitinkamų esminių valstybės saugumo interesų negalima apsaugoti kitomis priemonėmis negu šio įstatymo reikalavimų netaikymas.

11. Informacinė sistema „E. sąskaita“ turi sudaryti galimybes perkančiosioms organizacijoms priimti ir apdoroti elektronines sąskaitas faktūras, atitinkančias Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą.

12. Jeigu mobilizacijos, karo ir nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ pažeidimų, dėl kurių perkančioji organizacija ir tiekėjas negali bendrauti ir keistis informacija naudodamiesi šiomis sistemomis, atliekant pirkimus gali būti naudojamos kitos šiame straipsnyje keliamus reikalavimus atitinkančios elektroninės priemonės. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros gali būti teikiamos ne elektroninėmis priemonėmis.

13 straipsnis. Perkančiosios organizacijos konfidencialumo įsipareigojimai

1. Perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys, nepažeisdami šio įstatymo reikalavimų, susijusių su informacijos skelbimu ir su jos teikimu kandidatams ir dalyviams, negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią.

2. Visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. Konfidencialia negalima laikyti informacijos:

1) jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus;

2) jeigu tai pažeistų šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje ir 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis.

3. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu tiekėjas per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali.

4. Ne vėliau kaip praėjus 6 mėnesiams nuo pirkimo sutarties sudarymo suinteresuoti dalyviai gali prašyti perkančiosios organizacijos supažindinti juos su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu ar paraiška (kandidatai – su kitų tiekėjų, kurie buvo pakviesti pateikti pasiūlymus ar dalyvauti konkurenciniame dialoge, paraiškomis), tačiau negali būti atskleidžiama informacija, kurią kandidatai ar dalyviai nurodė kaip konfidencialią nepažeisdami šio straipsnio 2 dalies nuostatų.

5. Perkančioji organizacija gali nustatyti reikalavimus tiekėjams, siekdama apsaugoti informacijos, kurią perkančioji organizacija teikia vykdant pirkimo procesą, konfidencialų pobūdį.

14 straipsnis. Įslaptintos informacijos apsauga

Perkančioji organizacija, siekdama apsaugoti atliekant pirkimo procedūras tiekėjams perduodamą įslaptintą informaciją, privalo nustatyti įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Šie reikalavimai pateikiami pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat gali nustatyti, kad šie reikalavimai yra privalomi ir numatomiems subrangovams.

15 straipsnis. Numatomos pirkimo ar preliminariosios sutarties vertės skaičiavimas

1. Numatoma pirkimo ar preliminariosios sutarties vertė (toliau – pirkimo vertė) yra perkančiosios organizacijos apskaičiuota laimėjusiam tiekėjui pagal sutartį mokėtina suma be pridėtinės vertės mokesčio. Apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į visą numatomą mokėti sumą ir įvertinamos visos galimos pirkimo sutarties pasirinkimo ir atnaujinimo galimybės. Kai perkančioji organizacija numato priemokas arba kitokius mokėjimus kandidatams ar dalyviams, ji šias priemokas ar mokėjimus įskaičiuoja į pirkimo vertę. Numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

2. Apskaičiuota pirkimo vertė turi galioti skelbimo apie pirkimą išsiuntimo Viešųjų pirkimų tarnybai dieną arba, jeigu vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis apie pirkimą neskelbiama, kvietimų dalyvauti pirkimo procedūrose išsiuntimo tiekėjams dieną.

3. Perkančiajai organizacijai neleidžiama skaidyti prekių, paslaugų ir darbų pirkimo numatant sudaryti iš esmės vienodas atskiras dalines pirkimo sutartis, kai tokiu skaidymu siekiama išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

4. Darbų pirkimo sutarties atveju perkančioji organizacija į pirkimo vertę įskaičiuoja numatomą darbų atlikimo ir numatomą darbams atlikti reikalingų prekių, kurias perkančioji organizacija patieks rangovui, vertę.

5. Jeigu tuo pačiu metu gali būti sudarytos pirkimo sutartys dėl atskirų panašių prekių įsigijimo, darbų ar paslaugų pirkimo dalių, apskaičiuojant numatomą pirkimo vertę atsižvelgiama į visų šių dalių numatomas vertes. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.

6. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti supaprastintus pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant to paties tipo prekes ar paslaugas, 1 000 000 (vienas milijonas) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

7. Neatsižvelgdama į tai, kad numatoma pirkimo vertė yra lygi mažos vertės pirkimo ribai arba ją viršija, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mažos vertės pirkimą toms atskiroms pirkimo dalims, kurių bendra vertė yra mažesnė kaip 58 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio) to paties tipo prekių ar paslaugų sutarčių vertės, o perkant darbus – mažesnė kaip 145 000 (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio).

8. Jeigu numatoma pirkimo vertė yra lygi tarptautinio pirkimo vertės ribai arba ją viršija ir perkančioji organizacija pasinaudoja šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytomis teisėmis, turi būti užtikrinama, kad bendra pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis atliekamo pirkimo dalių vertė būtų ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

9. Kai numatoma prekes įsigyti nuomos, finansinės nuomos būdu arba pirkti išsimokėtinai, pirkimo vertė apskaičiuojama:

1) terminuotos pirkimo sutarties atveju, jeigu sutarties terminas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių ar lygus 12 mėnesių, – atsižvelgiant į visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę arba, jeigu sutarties terminas ilgesnis kaip 12 mėnesių, – atsižvelgiant į visą pirkimo sutarties laikotarpiui numatomą vertę, įskaitant numatomą likutinę vertę;

2) neterminuotos pirkimo sutarties atveju arba jeigu sutarties termino nustatyti neįmanoma, – atsižvelgiant į pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

10. Prekių ar paslaugų pirkimų, kurie pagal savo pobūdį atliekami nuolat, arba prekių ar paslaugų pirkimo sutarties, kurią per tam tikrą laikotarpį planuojama atnaujinti, numatoma pirkimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į:

1) visą faktinę to paties tipo viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per pastaruosius 12 mėnesių arba ankstesnius finansinius metus, vertę, pakoreguotą (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į kiekio ar vertės pokyčius, kurie galėtų įvykti per 12 mėnesių nuo pirminės pirkimo sutarties sudarymo;

2) visą numatytą viena po kitos einančių sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo prekių tiekimo ar paslaugų teikimo pradžios arba per finansinius metus, jeigu jie yra ilgesni kaip 12 mėnesių, vertę.

11. Numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo metodas, nustatytas šio straipsnio 10 dalyje, negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo.

12. Apskaičiuojant paslaugų pirkimo vertę, atsižvelgiama į:

1) draudimo paslaugų atveju – mokėtiną draudimo įmoką ir kitas atlygio draudikui formas;

2) su projektavimu susijusių paslaugų pirkimo atveju – atlygį už paslaugas, komisinius, palūkanas ir kitas atlygio formas;

3) sudarant terminuotas sutartis tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, o pirkimo sutarties terminas yra ne ilgesnis kaip 48 mėnesiai arba lygus 48 mėnesiams, – visą pirkimo sutarties vertę per visą sutarties galiojimo laikotarpį;

4) sudarant neterminuotas sutartis arba kai pirkimo sutarties terminas yra ilgesnis kaip 48 mėnesiai, tais atvejais, kai nenurodoma visa pirkimo sutarties kaina, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertę, padaugintą iš 48.

13. Preliminariosios sutarties atveju, apskaičiuojant pirkimo vertę, atsižvelgiama į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

14. Šiuo įstatymu reglamentuojamų pirkimų vertė skaičiuojama neatsižvelgiant į panašių prekių ar paslaugų, perkamų pagal kitas pirkimo procedūras, vertes.

15. Numatomo mišraus pirkimo vertė skaičiuojama įvertinant visų pagal tą pačią sutartį perkamų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertes.

16 straipsnis. Pirkimo vertės ribos

1. Tarptautinio pirkimo vertės ribos yra Direktyvoje 2009/81/EB nustatytos, Europos Komisijos tikslinamos ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamos pirkimo vertės ribos. Tarptautinio pirkimo vertės ribos nurodomos be pridėtinės vertės mokesčio. Tarptautinio pirkimo vertės ribas ir informaciją apie jų patikslinimus Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

2. Supaprastintu pirkimu laikomas bet kuris iš šių pirkimų:

1) viešasis pirkimas, kurio vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas;

2) paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 priede, viešasis pirkimas, neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje nurodytas viešasis pirkimas.

3. Mažos vertės pirkimu laikomas toks pirkimas, kai numatoma prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 58 000 (penkiasdešimt aštuoni tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), o numatoma darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 145 000 (šimtas keturiasdešimt penki tūkstančiai) eurų (be pridėtinės vertės mokesčio), ir šio įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytas pirkimas.

17 straipsnis. Pirkimų reglamentavimo ypatumai

1. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 1 priede nurodytos paslaugos, pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis.

2. Jeigu ketinama sudaryti sutartį, kurios pirkimo objektas yra šio įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos, pirkimas, neatsižvelgiant į jo vertę, atliekamas vadovaujantis supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais. Skelbimas apie sudarytą pirkimo sutartį skelbiamas šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

3. Jeigu šio įstatymo 2 priede nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 1 priede nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo 2 priede nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 2 dalies nuostatomis.

4. Perkančioji organizacija, atlikdama mažos vertės pirkimus, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje (išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį), 33, 34 straipsniuose (išskyrus šio straipsnio 1 dalį), 35, 36, 37, 40, 43, 47, 48 straipsniuose, 52 straipsnio 4, 5, 6, 8 dalyse ir IV skyriuje nustatytais reikalavimais. Mažos vertės pirkimai atliekami pagal perkančiosios organizacijos patvirtintas taisykles. Perkančiosios organizacijos taisyklėse gali būti nustatyta atvejų, kai perkančioji organizacija tiekėjams nenustato kvalifikacijos reikalavimų.

5. Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atlikdamas supaprastintus pirkimus, reikalingus Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai išimtinei teisei įgyvendinti, vadovaujasi šio įstatymo I skyriuje, išskyrus 8 straipsnį, nustatytais reikalavimais. Tokie supaprastinti pirkimai atliekami pagal Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patvirtintas pirkimo procedūrų taisykles.

18 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik tokį statusą turintiems tiekėjams:

1) socialinei įmonei;

2) neįgaliųjų socialinei įmonei;

3) tiekėjui, kuriame nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, dirba daugiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

4) tiekėjui, kurio dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus;

5) tiekėjui, kurio darbuotojai dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, nustatytose Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, jeigu ne mažiau kaip 50 procentų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus yra darbo rinkoje papildomai remiami asmenys.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti tiekėjai savo gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus nuolat skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

3. Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą ar išankstinį informacinį skelbimą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija). Šio straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje taip pat nustatoma sąlyga tiekėjui visą dalyvavimo pirkime ir pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį atitikti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

4. Tiekėjas, dalyvaujantis rezervuotuose pirkimuose, pirkimo sutarčiai įvykdyti kaip subtiekėjus gali pasitelkti tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytą statusą turinčius tiekėjus.

II SKYRIUS

PIRKIMŲ ORGANIZAVIMAS IR ATLIKIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRKIMO BŪDAI IR JŲ ATLIKIMAS

19 straipsnis. Pirkimo būdai ir jų pasirinkimo sąlygos

1. Pirkimo būdai:

1) ribotas konkursas;

2) skelbiamos derybos;

3) neskelbiamos derybos;

4) konkurencinis dialogas;

5) atviras konkursas.

2. Perkančioji organizacija riboto konkurso būdą ar skelbiamų derybų būdą gali pasirinkti be apribojimų, atsižvelgdama į konkretaus pirkimo ypatumus. Perkančioji organizacija gali pasirinkti atviro konkurso būdą tik vykdydama supaprastintą pirkimą, kai pirkimo procedūrų metu neatskleidžiama įslaptinta informacija.

3. Ypač sudėtingų pirkimų atvejais, kai perkančioji organizacija mano, kad atliekant pirkimą riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu pirkimo sutarties sudaryti neįmanoma, ji gali taikyti konkurencinio dialogo būdą. Pirkimas laikomas ypač sudėtingu, jeigu perkančioji organizacija:

1) pagal šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negali objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų jos poreikius arba tikslus;

2) negali objektyviai apibrėžti pirkimo finansinių ir (arba) teisinių sąlygų.

4. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) kai paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, skelbiamas derybas ar konkurencinį dialogą iš viso nebuvo gauta arba nebuvo gauta nė vieno tinkamo (atitinkančio keliamus reikalavimus, kurie būtini perkančiosios organizacijos poreikiams patenkinti) pasiūlymo arba paraiškos, jeigu šiuo pagrindu pasirinkus neskelbiamų derybų būdą iš esmės nepakeičiamos pradinės pirkimo sutarties sąlygos ir jeigu Europos Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) jeigu atviram ar ribotam konkursui, skelbiamoms deryboms ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai nesuderinami su šio įstatymo 7, 20 straipsniuose, 21 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 22 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 14 dalyse, 23 straipsnio 2, 3, 4, 5, 10 dalyse, 24 straipsnio 4 dalyje, 28 straipsnio 1, 2 dalyse, 29 straipsnyje, 33 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 34, 35, 36, 37, 39, 41, 42, 43, 44, 50 straipsniuose nustatytais reikalavimais arba juose buvo nurodytos perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į neskelbiamas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacinius ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

3) jeigu dėl krizės susidarius ekstremaliajai situacijai riboto konkurso ar skelbiamų derybų nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus, laikytis neįmanoma;

4) jeigu neišvengiamai pirkimą būtina atlikti ypač skubiai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, neįmanoma atlikti pirkimo riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytus sutrumpintus terminus. Aplinkybės, kuriomis pateisinama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;

5) jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su konkrečiu tiekėju.

5. Prekių ir paslaugų pirkimas neskelbiamų derybų būdu taip pat galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) perkant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytas paslaugas;

2) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti tiekėjo komercinio pajėgumo arba padengti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų.

6. Prekių pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) kai pirkimo sutarties pagrindu su tuo pačiu tiekėju yra sudaroma papildoma pirkimo sutartis, kuria siekiama iš dalies pakeisti pradinėje pirkimo sutartyje numatytų tiekiamų ar įdiegiamų prekių asortimentą arba padidinti jų kiekį, jeigu pakeitus tiekėją perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti kitokių techninių savybių turinčių prekių, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba kiltų pernelyg didelių techninių eksploatavimo ir priežiūros sunkumų. Tokių pirkimo sutarčių, kaip ir pasikartojančių papildomų pirkimo sutarčių, trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtines aplinkybes, nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio pristatyto objekto, įrenginio arba sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją;

2) kai prekės kotiruojamos ir perkamos prekių rinkoje;

3) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris yra likviduojamas, restruktūrizuojamas, bankrutuojantis, bankrutavęs ar su kreditoriais sudaręs taikos sutartį arba taikomos panašios procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, teisės aktus.

7. Paslaugų ir darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu galimas, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:

1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties nesukeliant didelių sunkumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturėtų būti didesnė kaip 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;

2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, jeigu ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro konkurso, riboto konkurso būdu, konkurencinio dialogo būdu ar skelbiamų derybų būdu, kuriuos skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi šie pirkimai yra skirti tam pačiam projektui įgyvendinti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 5 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento, išskyrus išskirtinius atvejus, nustatytus atsižvelgiant į objekto, įrenginio ar sistemos naudojimo, eksploatavimo trukmę ir į techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją.

8. Oro ir jūrų transporto paslaugos kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje dislokuojamų ar dislokuotų Lietuvos kariuomenės karinių vienetų ar saugumo pajėgų reikmėms gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu, kai perkančioji organizacija turi šias paslaugas pirkti iš tiekėjų, kurie nustato tokią trumpą savo pasiūlymų galiojimo trukmę, kad būtų neįmanoma jų nupirkti riboto konkurso būdu ar skelbiamų derybų būdu laikantis šiame įstatyme nustatytų terminų, įskaitant šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytus sutrumpintus terminus.

9. Tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo, išskyrus atvejus, kai perkančioji organizacija numato paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo ir informaciją apie tai nurodo pirkimo dokumentuose arba jeigu pirkimas atliekamas pagal šio straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktus.

10. Perkančioji organizacija, atlikusi pirkimą neskelbiamų derybų būdu, šio įstatymo 45 straipsnyje nurodytame skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį nurodo šio straipsnio
4–8 dalyse nustatytą pirkimo būdo pasirinkimo pagrindą.

20 straipsnis. Atviras konkursas

1. Atviro konkurso dalyvių skaičius neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių tiekėjų pasiūlymus, pateiktus pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

2. Atvirame konkurse draudžiamos perkančiosios organizacijos ir tiekėjų derybos.

3. Pirkimo dokumentuose pateikiama nuoroda, iki kurios datos tiekėjai gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su pirkimo dokumentais (patikslinimų, paaiškinimų, pataisymų) (toliau – papildoma informacija). Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) papildomą informaciją teikėjo prašymu pateikia ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.

21 straipsnis. Ribotas konkursas

1. Perkančioji organizacija gali apriboti kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių, vadovaudamasi šio straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, didžiausią kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičių. Mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip trys.

2. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų pateikti pasiūlymus kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti pateikti pasiūlymus visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių, tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

3. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir paskelbti skelbimą apie naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami pateikti pasiūlymus pagal šio straipsnio 4, 5, 6, 7, 8 dalis. Jeigu sustabdžiusi pirkimo procedūrą ir paskelbusi apie naują paraiškų dalyvauti ribotame konkurse pateikimo terminą perkančioji organizacija turėtų neracionaliai naudoti lėšas, skirtas prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, perkančioji organizacija gali nutraukti atliekamą ir pradėti naują pirkimo procedūrą.

4. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus teikti paraiškas;

2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia teikti pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse nurodyta informacija;

5) nagrinėja, vertina ir lygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis.

5. Prie kvietimo teikti pasiūlymus pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.

6. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kokios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms), jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.

7. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o centrinė perkančioji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, taip pat suma, mokėtina už tokių dokumentų gavimą, ir mokėjimo būdai. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.

8. Be šio straipsnio 5, 6, 7 dalyse nurodytos informacijos, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti nurodyta:

1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti;

3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti kandidatai;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

9. Jeigu perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nustatytu pagrindu, nustato sutrumpintus pasiūlymų ribotam konkursui pateikimo terminus, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

10. Paskelbus ribotą konkursą, derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.

22 straipsnis. Skelbiamos ir neskelbiamos derybos

1. Dalyvauti pirkimo neskelbiamų derybų būdu procedūrose perkančioji organizacija pasirenka tiekėjus pagal turimus rinkos būklės duomenis ir atsižvelgdama į kitą perkančiajai organizacijai prieinamą informaciją. Pasirinktiems tiekėjams siunčiamas kvietimas dalyvauti pirkimo procedūrose. Kartu su kvietimu tiekėjams pateikiamos pirkimo sąlygos, kuriose nurodoma, kaip bus tikrinama ir vertinama tiekėjų kvalifikacija, taip pat pateikiama kita pirkimo dokumentuose teiktina neįslaptinta informacija.

2. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, paraišką gali pateikti kiekvienas suinteresuotas tiekėjas. Pirminius pasiūlymus teikia tik perkančiosios organizacijos pakviesti kandidatai.

3. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo pirkimo objektą, pasiūlymų vertinimo kriterijus ir minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti visi pasiūlymai. Pateikta informacija turi būti pakankamai tiksli, kad tiekėjai galėtų nustatyti pirkimo pobūdį ir apimtį ir nuspręsti, ar pateikti paraišką.

4. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija gali apriboti kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymų, skaičių vadovaudamasi šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. Mažiausias kviečiamų dalyvauti derybose kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip trys.

5. Dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti skelbiamose derybose visus paraiškas pateikusius ir kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka kvalifikacinių reikalavimų.

6. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir paskelbti skelbimą apie naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti skelbiamose derybose pagal šio straipsnio 7, 8, 9, 10, 11 dalis. Jeigu pirkimo procedūros sustabdymas ir skelbimo apie naują paraiškų dalyvauti skelbiamose derybose pateikimo terminą paskelbimas iš perkančiosios organizacijos pareikalautų neracionalaus lėšų, skirtų prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, panaudojimo, perkančioji organizacija gali nutraukti vykdomą pirkimo procedūrą ir pradėti naują pirkimo procedūrą.

7. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas;

2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nustatyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pateikti pirminius pasiūlymus. Kvietime pateikiama šio straipsnio 8, 9, 10, 11 dalyse nurodyta informacija;

5) šio straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka derasi su dalyviais, kurių pirminiai ir vėlesni pasiūlymai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, kuriuose nurodytos galutinės jų siūlomos kainos, taip pat galutiniai techniniai duomenys, kurie vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų;

6) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

8. Prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.

9. Kvietime dalyvauti skelbiamose derybose pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms), jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku. Šio įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju perkančioji organizacija papildomą informaciją turi pateikti likus ne mažiau kaip 4 dienoms iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos, jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.

10. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o centrinė perkančioji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.

11. Be šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti derybose turi būti nurodyta:

1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

2) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) pasiūlymai turi būti parengti;

3) kokius kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris arba šiame įstatyme nustatytais atvejais – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

12. Vesdama derybas perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derėtis, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nurodytą atvejį, su dalyviais dėl jų pasiūlymų, siekdama, kad pasiūlymai atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir būtų galima nustatyti laimėjusį pasiūlymą vadovaujantis pirkimo dokumentuose nurodytais vertinimo kriterijais;

2) derybas su kiekvienu dalyviu vesti atskirai;

3) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš dalyvio gautos informacijos be dalyvio sutikimo, taip pat neinformuoti dalyvio apie pasiektus susitarimus su kitais tiekėjais;

4) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų dalyvių kitų dalyvių naudai;

5) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.

13. Atliekant pirkimą skelbiamų derybų būdu, negalima derėtis dėl pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių reikalavimų, pasiūlymo vertinimo kriterijų ir tvarkos, galutinio derybų rezultato, užfiksuoto derybų protokoluose ar po derybų pateiktuose galutiniuose pasiūlymuose.

14. Perkančioji organizacija gali nesiderėti ir sudaryti pirkimo sutartį su pirminį pasiūlymą pateikusiu tiekėju, taip pat tiekėjo pirminį pasiūlymą vertinti kaip galutinį, kai jis neatvyksta į derybas ir (arba) nepateikia galutinio pasiūlymo, jeigu apie tokias galimybes ji nurodė skelbime apie pirkimą arba pirkimo dokumentuose.

15. Perkančioji organizacija gali nustatyti skelbiamų derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų, paskutinėje pakopoje likęs pasiūlymų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys.

16. Perkančioji organizacija, ketindama baigti derybas, nustato terminą, iki kada dalyviai turi pateikti galutinius pasiūlymus, ir apie tai informuoja visus likusius dalyvius. Geriausias pasiūlymas nustatomas vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose.

23 straipsnis. Konkurencinis dialogas

1. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo būdu, pasiūlymai vertinami taikant tik ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

2. Perkančioji organizacija, norėdama riboti kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų, kuriuos ji kvies pateikti pasiūlymus, skaičių vadovaudamasi šio straipsnio 4, 5 dalių nuostatomis, skelbime apie pirkimą ir (arba) aprašomajame dokumente nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kuriuos ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią ir, jeigu reikia, – didžiausią kviečiamų kandidatų skaičių. Mažiausias kviečiamų dalyvauti konkurenciniame dialoge kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip trys.

3. Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą vykdo šiais etapais:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 45, 46 straipsniuose nustatyta tvarka ir kviečia tiekėjus pateikti paraiškas. Skelbime ir (arba) aprašomajame dokumente nurodomi perkančiosios organizacijos poreikiai ir reikalavimai;

2) patikrina, ar kandidatai atitinka keliamus kvalifikacijos reikalavimus;

3) atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką pagal nustatytas procedūras ir kriterijus, jeigu tokia atranka nurodyta pirkimo dokumentuose;

4) atrinktus kandidatus vienu metu raštu kviečia pradėti dialogą ir pateikti siūlomus sprendinius, kad būtų galima nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Kvietime taip pat pateikiama šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse nurodyta informacija;

5) veda dialogą su atrinktais kandidatais, kurio tikslas – nustatyti ir apibrėžti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Dialogo metu su pasirinktais kandidatais perkančioji organizacija gali aptarti visus numatomos sudaryti pirkimo sutarties aspektus;

6) prašo kandidatų pateikti galutinius pasiūlymus;

7) įvertina galutinius pasiūlymus ir nustato laimėtoją.

4. Perkančioji organizacija dalyvauti konkurenciniame dialoge kviečia ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas kviečiamų kandidatų skaičius, jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už skaičių, nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dalyvauti konkurenciniame dialoge visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacinių reikalavimų.

5. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad tinkamų kandidatų skaičius yra per mažas, kad būtų galima užtikrinti konkurenciją, ji gali sustabdyti pirkimo procedūrą ir paskelbti skelbimą apie naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą. Tokiu atveju pirmojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai ir antrojo paskelbimo metu atrinkti kandidatai turi būti kviečiami dalyvauti konkurenciniame dialoge pagal šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis. Jeigu sustabdžiusi pirkimo procedūrą ir paskelbusi skelbimo apie naują paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminą perkančioji organizacija privalėtų neracionaliai panaudoti lėšas, skirtas prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, ji gali nutraukti atliekamą ir pradėti naują pirkimo procedūrą.

6. Prie kvietimo pridedama pirkimo dokumentų kopija arba, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę su pirkimo dokumentais susipažinti elektroninėmis priemonėmis, pateikiama nuoroda, kur kandidatai gali su jais susipažinti.

7. Kvietime pateikiama nuoroda, iki kurios datos kandidatai gali prašyti papildomos informacijos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi centrinė perkančioji organizacija – centrinė perkančioji organizacija) šią papildomą informaciją pateikia iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms), jeigu papildomos informacijos buvo paprašyta laiku.

8. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o centrinė perkančioji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir, jeigu reikia, – galutinis terminas, iki kurio tokių dokumentų galima prašyti, suma, mokėtina už tokių dokumentų gavimą, ir mokėjimo būdai. Pirkimo dokumentai turi būti išsiunčiami nedelsiant, gavus kandidatų prašymą arba kandidatams sumokėjus už tokių dokumentų gavimą, kai kvietime nurodyta už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma.

9. Be šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nurodytos informacijos, kvietime dalyvauti konkurenciniame dialoge turi būti nurodyta:

1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;

2) konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, vartojama kalba (kalbos);

3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti dalyviai, patvirtindami deklaruotus arba papildydami anksčiau pateiktus duomenis apie kvalifikaciją;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jeigu reikia, – šių kriterijų reikšmingumas mažėjimo tvarka, jeigu jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

10. Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) visiems tiekėjams taikyti vienodus reikalavimus, suteikti vienodas galimybes ir pateikti vienodą informaciją;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be tiekėjo sutikimo, kuriame būtų nurodyta, kokią informaciją leidžiama atskleisti;

3) dialogą vesti vadovaudamasi šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Tuo atveju, kai surašomas dialogo protokolas, jį pasirašo komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotasis asmuo.

11. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente gali numatyti, kad procedūra būtų atliekama keliomis pakopomis, kad taikant skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nustatytus kriterijus būtų sumažintas tuo konkurencinio dialogo etapu svarstytinų sprendimų skaičius. Jeigu kvalifikacinės atrankos kriterijus atitinka pakankamai kandidatų, paskutinėje pakopoje likęs pasiūlymų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti, tačiau negali būti mažesnis kaip trys.

12. Perkančioji organizacija konkurencinį dialogą tęsia tol, kol gali nustatyti jos poreikius atitinkantį sprendimą, jeigu reikia, prieš tai sprendimus palyginusi.

13. Perkančioji organizacija, baigusi konkurencinį dialogą ir apie tai raštu pranešusi dalyviams, prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus, grindžiamus dialogo metu pateiktu (pateiktais) ir išsamiai apibrėžtu (apibrėžtais) sprendimu (sprendimais). Šiuose pasiūlymuose turi būti visi projektui įgyvendinti reikalaujami ir būtini elementai. Prašyme pateikti pasiūlymus nurodoma galutinė pasiūlymų priėmimo data, adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) jie turi būti parengti. Perkančiosios organizacijos prašymu dalyvių pasiūlymai gali būti paaiškinti, tiksliai apibūdinti ir patobulinti, tačiau toks paaiškinimas, tikslus apibūdinimas, papildoma informacija ar patobulinimas negali pakeisti pagrindinių pasiūlymo ar prašymo pateikti pasiūlymus aspektų, kuriuos pakeitus galėtų būti apribota ar iškreipta konkurencija arba būtų daromas diskriminacinis poveikis.

14. Gautus galutinius pasiūlymus perkančioji organizacija įvertina, remdamasi skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali paprašyti dalyvio, kurio pasiūlymas pripažintas ekonomiškai naudingiausiu, patikslinti savo pasiūlymą ar patvirtinti pateiktus įsipareigojimus, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus keičiami pagrindiniai pasiūlymo ar kvietimo dalyvauti konkurenciniame dialoge elementai, pažeidžiama konkurencija ar sudaromos diskriminacinės sąlygos.

15. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti premijas ar pinigines išmokas.

ANTRASIS SKIRSNIS

PIRKIMO DOKUMENTAI

24 straipsnis. Pirkimo dokumentai

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.

2. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta:

1) perkančiosios organizacijos pasirinktas pirkimo būdas;

2) paraiškų ir pasiūlymų teikimo ir priėmimo reikalavimai;

3) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;

4) pirkimo procedūrose naudojamos įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimai;

5) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, susiję su informacijos apsauga ir tiekimo patikimumu, nustatyti pagal šio įstatymo 43 ir 44 straipsniuose nurodytus reikalavimus;

6) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija numato riboti pirkimo dalyvių skaičių;

7) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas ir, jeigu taikoma šio įstatymo 33 straipsnio 8 dalis, informacija, kad turi būti pateikiama pirkimo dokumentuose nurodytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaracija;

8) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

9) techninė specifikacija arba aprašomasis dokumentas;

10) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

11) perkančiosios organizacijos pagal šio įstatymo 52 straipsnio 5 dalies nuostatas reikalaujamos pirkimo sutarties sąlygos ar pirkimo sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

12) subrangovų parinkimo ir jų pakeitimo sąlygos, kurias perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 42 straipsnio nuostatomis, nustato laimėjusiam dalyviui;

13) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

14) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

15) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi tiekėjo mokami mokesčiai;

16) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jeigu reikalaujama, – ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

17) konkurencinio dialogo atveju – nustatyta konsultacijų etapo pradžios data ir adresas, taip pat vartojama (vartojamos) kalba (kalbos);

18) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

19) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

20) komisijos posėdžio, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais arba susipažįstama su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais, data, posėdžio pradžios valanda ir minutė;

21) vokų su pasiūlymais atplėšimo arba susipažinimo su Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateiktais pasiūlymais ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

22) informacija, kad pasiūlymuose nurodytos kainos bus vertinamos eurais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos eurais pagal Europos Centrinio Banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą euro ir užsienio valiutų santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

23) perkančiosios organizacijos atstovų, kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) skelbimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, darboviečių adresai, telefonų ir faksų numeriai;

24) nuorodos į išankstinį skelbimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, jeigu šis skelbimas buvo paskelbtas;

25) informacija apie pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino taikymą, ginčų sprendimo tvarką;

26) informacija apie numatomą skelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo;

27) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai.

3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės apsaugos ir aplinkos apsaugos reikalavimais subrangos, prekių subtiekimo, paslaugų subteikimo (toliau – subranga) sutarčių sudarymo reikalavimais, informacijos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo reikalavimais, jeigu tos sąlygos atitinka Europos Sąjungos teisės aktus.

4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie valstybėje galiojančius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo sąlygomis susijusius reikalavimus, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar teikiamoms paslaugoms ir pirkimo atlikimo vietoje atliekamiems darbams arba paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo kandidatų ar dalyvių rengiant pasiūlymą nurodyti, kad atsižvelgė į darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai taikyti šio įstatymo 29 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl pasiūlymų, kuriuose nurodyta neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.

5. Skelbimas apie pirkimą ir išankstinis skelbimas yra pirkimo dokumentų sudedamoji dalis. Perkančioji organizacija skelbimuose apie pirkimą ir išankstiniuose skelbimuose nurodytos informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos pagrįstos tiekėjams prieinamais dokumentais ir skelbimuose apie pirkimą ir išankstiniuose skelbimuose daroma nuoroda į tokius dokumentus.

6. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus.

7. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad, jeigu pasiūlyme nurodyti duomenys ir informacija skirsis nuo pasiūlymo prieduose nurodytų duomenų ir informacijos, teisingais bus laikomi pasiūlyme nurodyti duomenys ir informacija.

8. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

25 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas              

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, skelbia Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje kartu su skelbimu apie pirkimą.

2. Jeigu nėra techninių galimybių pirkimo dokumentų paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje arba pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija, perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui pateikia kitomis priemonėmis nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas (supaprastintų pirkimų atveju – vieną darbo dieną) nuo tiekėjo prašymo gavimo dienos, jeigu jų buvo paprašyta laiku.

3. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiamas skelbimas apie pirkimą, kaip nurodyta šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje. Pirkimo dokumentai ir papildoma informacija, kurių turinį sudaro įslaptinta informacija, pateikiami tik tam tiekėjui, kuris turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne slaptumo žyma, negu pirkimo dokumentuose naudojama įslaptintos informacijos žyma.

4. Perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje taip pat skelbia (jeigu nėra techninių galimybių skelbti arba pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija,  – teikia kitomis priemonėmis) ir papildomą informaciją. Tiekėjo prašymu papildomą informaciją perkančioji organizacija pateikia vadovaudamasi šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 21 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 8 dalies ir 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

5. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą dėl papildomos informacijos pateikimo, papildomą informaciją siunčia ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo tiekėjo, kuris pateikė šį prašymą.

6. Iki pasiūlymų priėmimo termino pabaigos likus ne mažiau kaip 6 dienoms (supaprastintų pirkimų atveju – 3 darbo dienoms) perkančioji organizacija savo iniciatyva gali pateikti papildomos informacijos.

7. Tuo atveju, kai tikslinama pirkimo dokumentuose pateikta informacija, perkančioji organizacija privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną atitinkamai patikslinti skelbimą apie pirkimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų priėmimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus.

26 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų teikimas

1. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, kad paraiška ar pasiūlymas turi būti pateikiami raštu arba žodžiu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Jeigu perkančioji organizacija pirkimą atlieka Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad paraiškos ir pasiūlymai būtų pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus.

2. Kartu su paraiška pateikiami priedai – skelbime apie pirkimą arba pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai ar jų kopijos, įrodantys kandidato atitiktį nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams.

3. Kartu su pasiūlymu pateikiami priedai – perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatyti ar, tiekėjo manymu, reikalingi dokumentai, pagrindžiantys pasiūlyme nurodytą informaciją.

4. Pasiūlymai dėl atviro konkurso, riboto konkurso, derybų ar konkurencinio dialogo ne elektroninėmis priemonėmis teikiami laikantis šių reikalavimų:

1) teikiamo pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti susiūti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, nurodytas tiekėjo ar jo įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos (jeigu yra) ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius. Kartu su kitais pasiūlymo lapais įsiuvama ir pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas neįsiuvamas ir nenumeruojamas;

2) perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad pasiūlymas turi būti pateikiamas užklijuotame voke;

3) jeigu pirkimo objektas suskirstytas į dalis, dėl kurių leidžiama pateikti atskirus pasiūlymus, tuo pačiu metu dėl kelių pirkimo dalių teikiami pasiūlymai pagal šios dalies 1 ir 2 punktų nuostatas gali būti įforminami ir pateikiami kaip vienas pasiūlymas;

4) kai pasiūlymus numatoma vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad tiekėjai kainos pasiūlymą ir jo priedus pateiktų viename užklijuotame voke, o likusią pasiūlymo dalį ir jos priedus – kitame užklijuotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, kuris taip pat užklijuojamas. Jeigu perkančioji organizacija reikalauja pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, šį užtikrinimą patvirtinantis dokumentas dedamas į bendrą voką. Šis reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą atliekant derybų ar konkurencinio dialogo būdu.

5. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, gali nustatyti, kad pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento kopija būtų pateikiama Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o šio dokumento originalas – paštu arba per kurjerį.

6. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis – po vieną pasiūlymą kiekvienai pirkimo objekto daliai, kaip nurodo perkančioji organizacija, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

7. Jeigu tiekėjas pateikė netikslius, neišsamius kartu su pasiūlymu teikiamus pirkimo dokumentuose nurodytus dokumentus: jungtinės veiklos sutartį, tiekėjo įgaliojimą asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, arba jų nepateikė, perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo patikslinti, papildyti arba pateikti minėtus dokumentus per jos nustatytą protingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 3 darbo dienos nuo prašymo gavimo iš perkančiosios organizacijos dienos.

27 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminai

1. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminus: nurodyti datą, valandą ir minutę. Perkančiosios organizacijos nustatytas paraiškų ir pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas paraiškoms ir pasiūlymams parengti, tačiau negali būti trumpesnis, negu nurodyta šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dalyse. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

2. Atliekant supaprastintus pirkimus riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, taip pat vykdant konkurencinį dialogą, paraiškų priėmimo terminas, atviro konkurso atveju – pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 darbo dienos nuo skelbimo paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje dienos arba nuo kvietimo pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose arba konkurenciniame dialoge išsiuntimo kandidatams dienos.

3. Atliekant pirkimus, kurie negali būti priskirti supaprastintiems pirkimams, riboto konkurso, skelbiamų derybų ir konkurencinio dialogo būdu, paraiškų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Atliekant pirkimą riboto konkurso būdu, pasiūlymų priėmimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo kandidatams dienos.

4. Jeigu buvo paskelbtas išankstinis skelbimas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti sutrumpinamas iki 36 dienų, tačiau jokiomis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo kandidatams dienos.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti sutrumpinti terminai gali būti taikomi, jeigu išankstinis skelbimas išsiųstas skelbti likus ne mažiau kaip 52 dienoms ir ne daugiau kaip 12 mėnesių iki skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ir šiame skelbime pateikiama visa informacija, kuri turi būti pateikta skelbime apie pirkimą, ir ji yra prieinama tiekėjams išankstinio skelbimo paskelbimo metu.

6. Jeigu skelbimai parengti ir perduoti Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkimo procedūroje priėmimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.

7. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų priėmimo terminas gali būti sutrumpintas 5 dienomis, jeigu perkančioji organizacija nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kur galima susipažinti su pirkimo dokumentais. Šis terminas gali būti sutrumpintas ir tais atvejais, kai buvo sutrumpintas paraiškų pateikimo terminas, nustatytas šio straipsnio 6 dalyje.

8. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti per šio įstatymo 21, 22 ir 23 straipsniuose nustatytus terminus, arba jeigu pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius vietoje arba vietoje susipažinus su pirkimo dokumentuose nurodyta informacija, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.

9. Jeigu riboto konkurso ir skelbiamų derybų atvejais dėl skubos nėra įmanoma laikytis šiame straipsnyje nustatytų trumpiausių terminų, perkančioji organizacija gali nustatyti:

1) ne trumpesnį kaip 15 dienų nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos paraiškų priėmimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jeigu skelbimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, paraiškų priėmimo terminą;

2) riboto konkurso atveju – ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų priėmimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.

10. Aplinkybės, kuriomis pateisinama šio straipsnio 9 dalyje nurodyta skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos ir turi būti nurodytos skelbime apie pirkimą.

28 straipsnis. Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir pasiūlymų palyginimas

1. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių pranašumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkos apsaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, tiekimo patikimumo, sąveikos ir veikimo charakteristikomis;

2) mažiausios kainos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekvienam kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

3. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, turi pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus, nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas) ir laimėjusį pasiūlymą. Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus ir kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas arba kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio vokas su pasiūlymais gautas ar pasiūlymas elektroninėmis priemonėmis pateiktas anksčiausiai.

4. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, skelbiamų ar neskelbiamų derybų esmės – pakeisti kainos arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus. Perkančioji organizacija, pasiūlymų vertinimo metu radusi pasiūlyme nurodytos kainos apskaičiavimo klaidų, privalo paprašyti dalyvių per jos nurodytą terminą ištaisyti pasiūlyme pastebėtas aritmetines klaidas, nekeičiant vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu paskelbtos kainos. Taisydamas pasiūlyme nurodytas aritmetines klaidas, dalyvis neturi teisės atsisakyti kainos sudedamųjų dalių arba papildyti kainą naujomis dalimis. Jeigu dalyvis per perkančiosios organizacijos nurodytą terminą neištaiso aritmetinių klaidų ir (ar) nepaaiškina pasiūlymo, jo pasiūlymas atmetamas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

5. Perkančioji organizacija paraišką arba pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją;

2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) dalyvis per jos nustatytą terminą nepaaiškina pasiūlymo;

4) tiekėjas per jos nustatytą terminą, kaip nurodyta šio įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje, nepatikslino, nepapildė ar nepateikė kartu su pasiūlymu teikiamų pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų: jungtinės veiklos sutarties, tiekėjo įgaliojimo asmeniui pasirašyti paraišką ar pasiūlymą, pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinančio dokumento;

5) tiekėjas nepagrindė neįprastai mažos kainos;

6) pasiūlyme, kuris pasiūlymų eilėje yra pirmas, nurodyta kaina yra per didelė ir perkančiajai organizacijai nepriimtina. Jeigu ekonomiškai naudingiausiame pasiūlyme nurodyta kaina yra per didelė ir nepriimtina ir perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nėra nurodžiusi pirkimui skirtų lėšų sumos, kiti pasiūlymų eilėje esantys pasiūlymai negali būti nustatyti laimėjusiais. Laikoma, kad pasiūlyta kaina yra per didelė, jeigu ji viršija perkančiosios organizacijos pirkimui skirtas lėšas, nustatytas ir užfiksuotas perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą. Pirkimui skirtų lėšų suma, jeigu ji yra nurodyta pirkimo dokumentuose, negali būti keičiama. Pirkimui skirtų lėšų suma, nustatyta ir užfiksuota perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūras, gali būti keičiama, kai perkančiajai organizacijai tiekėjų pasiūlytos kainos yra priimtinos ir perkančioji organizacija gali pagrįsti kainų priimtinumą.

6. Perkančioji organizacija gali nevertinti viso tiekėjo pasiūlymo, jeigu patikrinusi jo dalį nustato, kad, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, pasiūlymas turi būti atmestas.

7. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

8. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pasiūlymų vertinimo kriterijais ir atsižvelgdama į šio įstatymo 29 ir 41 straipsniuose nustatytus reikalavimus, laimėjusiu pripažįsta pasiūlymą iš tų pasiūlymų, kurie nebuvo atmesti pagal šio įstatymo 33–37, 39, 40 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

29 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą.

2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo vietoje, norminių dokumentų reikalavimų laikymąsi;

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

3. Kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

30 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas

1. Pasiūlymas galioja jame dalyvio nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo terminas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.

2. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo terminas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai pratęstų savo pasiūlymų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Dalyvis gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

3. Dalyvis, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu dalyvis neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

4. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, dalyvis gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba skelbimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

31 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir visais atvejais privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

2. Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs dalyvis atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba prieš pateikdamas pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą, dalyvis gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti dalyviui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, jeigu ji gauna informacijos, kad pasiūlymo galiojimą ar pirkimo sutarties įvykdymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

32 straipsnis. Susipažinimas su paraiška ar pasiūlymu

1. Pradinis susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais vyksta komisijos posėdyje. Pradiniu susipažinimu su paraiškomis ar pasiūlymais, pateiktais ne elektroninėmis priemonėmis, laikomas vokų su paraiškomis ar pasiūlymais atplėšimas.

2. Susipažinimas su paraiškomis ar pasiūlymais pradedamas pirkimo dokumentuose nurodytą dieną, valandą ir minutę. Jeigu paraiškos ir pasiūlymai teikiami ne elektroninėmis priemonėmis, komisijos posėdžio diena ir valanda turi sutapti su paraiškų ar pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus šį terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais laikas. Nustatytu laiku turi įvykti pradinis susipažinimas su visomis paraiškomis ar pasiūlymais, gautais nepasibaigus jų pateikimo terminui.

3. Komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu. Tiekėjai arba jų atstovai, dalyvavę derybose ar dialoge, turi teisę atvykti į komisijos posėdį tik tada, kai jame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, kuriuose nurodytos galutinės tiekėjų siūlomos kainos ar sąnaudos ir galutiniai techniniai duomenys. Su pasiūlymais susipažįstama ir tuo atveju, jeigu į komisijos posėdį tiekėjai ar jų atstovas neatvyksta.

4. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, vokus atplėšia vienas iš komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir komisijos posėdyje dalyvaujančių tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys komisijos nariai.

5. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų ir jos pasirinktos vertinti pasiūlymo techninės charakteristikos nėra kiekybiškai įvertinamos, su pasiūlymais (išskyrus derybų ar dialogo atvejį) turi būti susipažįstama dviejuose komisijos posėdžiuose. Pirmajame posėdyje susipažįstama tik su ta pasiūlymo dalimi, kurioje pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrajame posėdyje – su pasiūlymo dalimi, kurioje nurodytos kainos. Antrasis posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis. Apie šio patikrinimo ir vertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, skelbime kartu nurodomas antrojo posėdžio laikas ir vieta. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmojo posėdžio metu tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, su likusia pasiūlymo dalimi nėra susipažįstama ir ji saugoma kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Susipažįstant su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, komisijos posėdyje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiama:

1) pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas;

2) pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju, kai pasiūlyme nurodyta kaina, išreikšta skaitmenimis, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais;

3) pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos, kai pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų. Jeigu pageidauja nors vienas komisijos posėdyje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus. O jeigu šios pasiūlymų charakteristikos yra didelės apimties, komisijos ir posėdyje dalyvaujančių tiekėjų sutarimu jos gali būti pateiktos tiekėjams raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po posėdžio;

4) ar ne elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas yra susiūtas, sunumeruotas ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtintas tiekėjo ar jo įgalioto asmens parašu, ar nurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos ir pasiūlymą sudarančių lapų skaičius;

5) ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas, jeigu jo reikalaujama.

7. Komisijos posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiesiems atstovams, pateikusiems pasiūlymą ne elektroninėmis priemonėmis, turi būti leidžiama viešai ištaisyti pastebėtus pasiūlymų susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

8. Kiekvienas komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su ne elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai peržiūrėti viešai perskaitytą informaciją, tačiau perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

9. Susipažinimo su paraiškomis ar pasiūlymais procedūros rezultatus komisija įformina protokolu. Susipažinimo su pasiūlymais procedūros protokolo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

10. Kai pasiūlymai pateikti ne elektroninėmis priemonėmis, apie protokolu įformintus susipažinimo su pasiūlymais procedūros rezultatus turi būti raštu pranešama to pageidaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, tačiau negali būti atskleidžiama tiekėjo pasiūlyme esanti konfidenciali informacija.

11. Tiekėjai nedalyvauja komisijos posėdžiuose, kuriuose susipažįstama su elektroninėmis priemonėmis pateiktais pasiūlymais, atliekamos paraiškų ar pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūros.

33 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacija

1. Perkančioji organizacija privalo nustatyti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose privalo nustatyti, kad tiekėjų, kurių padėtis atitinka bent vieną iš šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami, taip pat ji turi teisę:

1) nustatyti, kurias iš šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų atitinkančių tiekėjų pateiktos paraiškos ir pasiūlymai bus atmetami;

2) pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, ir šią teisę įrodytų šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytais būdais;

3) nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai ir juos patvirtinantys dokumentai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 36, 37, 39 straipsnių nuostatomis;

4) nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominės ir finansinės būklės bei techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo taisykles ir kriterijus, kuriais vadovaujantis bus atrenkami kandidatai, jeigu perkančioji organizacija numato riboti dalyvių skaičių šio įstatymo 21, 22, 23 straipsniuose nustatytais atvejais;

5) reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotus sertifikatus, patvirtinančius jo taikomos kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos atitiktį standartams;

6) su įslaptinta informacija susijusių pirkimų atvejais nustatyti, kad nebus kviečiami pateikti pasiūlymų kandidatai, kurie yra registruoti ir veikia valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi dvišalių sutarčių dėl abipusės informacijos apsaugos, išskyrus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus, taip pat kandidatai, kurie neturi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatyto tiekėjo patikimumo pažymėjimo ar įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančios pažymos ar leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

2. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 34–38 straipsnių nuostatomis.

3. Jeigu reikia, konkretaus pirkimo atveju kandidatas ar dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų ekonominiais, finansiniais, techniniais ir profesiniais pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju kandidatas ar dalyvis privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Kandidatas ar dalyvis gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jeigu šie ūkio subjektai atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus su patikimumu susijusius reikalavimus. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės narių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

4. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.

5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį per protingą terminą šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti.

6. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu kandidato ar dalyvio kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų arba jeigu kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

7. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus, pagrįsdama priimtus sprendimus. Dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose gali būti pakviesti tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

8. Pirkimo procedūras atliekant atviro konkurso būdu, vietoj kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjų pateikti minimalių kvalifikacinių reikalavimų atitikties deklaraciją, kurios formą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnyba. Tokiais atvejais atitiktį minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams patvirtinančių dokumentų reikalaujama tik iš to tiekėjo, kurio pasiūlymas pagal vertinimo rezultatus gali būti pripažintas laimėjusiu.

34 straipsnis. Sąlygos, kuriomis draudžiamas ir ribojamas tiekėjų dalyvavimas pirkime

1. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jeigu tiekėjas:

1) kuris yra fizinis asmuo, arba tiekėjo, kuris yra juridinis asmuo, vadovas ar ūkinės bendrijos tikrasis (tikrieji) narys (nariai), turintis (turintys) teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, ar buhalteris (buhalteriai), ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), turintis (turintys) teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo apskaitos dokumentus, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba dėl tiekėjo (juridinio asmens) per pastaruosius 5 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, už teroristinį ir su teroristine veikla susijusį nusikaltimą, valstybės paslapties atskleidimą ar praradimą, už kyšininkavimą, prekybą poveikiu, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ar piktnaudžiavimą, kai šiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į Europos Sąjungos finansinius interesus, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, 1 straipsnyje, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą arba dėl kitų valstybių tiekėjų yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už Direktyvos 2009/81/EB 39 straipsnio 1 dalyje išvardytuose Europos Sąjungos teisės aktuose apibrėžtus nusikaltimus;

2) yra padaręs profesinį pažeidimą, kai už finansinės atskaitomybės ir audito teisės aktų pažeidimus tiekėjui ar jo vadovui paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kitų valstybių teisės aktuose, ir nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos arba nuo dienos, kai asmuo įvykdė administracinį nurodymą, praėjo mažiau kaip vieni metai.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu:

1) tiekėjas yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį (tiekėjo ir kreditorių susitarimą tęsti tiekėjo veiklą, kai tiekėjas prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti), sustabdęs ar apribojęs savo veiklą arba jo padėtis pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;

2) tiekėjui iškelta restruktūrizavimo, bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, inicijuotos priverstinio likvidavimo ar susitarimo su kreditoriais procedūros arba jam atliekamos analogiškos procedūros pagal valstybės, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) tiekėjas, kuris yra fizinis asmuo, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba tiekėjas, kuris yra juridinis asmuo, dėl kurio per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, intelektinei ar pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taip pat už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu ginklais, šaudmenimis, karine įranga, sprogmenimis, sprogstamosiomis bei radioaktyviosiomis medžiagomis, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje išvardytas veikas;

4) tiekėjas yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas iš pirkimo procedūros gali būti pašalinamas, kai yra bent vienas iš šių perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose pasirinktinai nurodytų pažeidimų:

a) konkurencijos, socialinės ir darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkos apsaugos, informacijos apsaugos, intelektinės nuosavybės apsaugos, už kurį tiekėjui ar jo vadovui yra paskirta administracinė nuobauda ar ekonominė sankcija, nustatytos Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių įstatymuose, kai nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta ši sankcija, įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai;

b) draudimo sudaryti draudžiamus susitarimus, įtvirtintus Konkurencijos įstatyme ar panašaus pobūdžio kitos valstybės teisės akte, pažeidimas, kai nuo sprendimo paskirti Konkurencijos įstatyme ar kitos valstybės teisės akte nustatytą ekonominę sankciją įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 3 metai;

c) profesinės etikos pažeidimas, kai nuo tiekėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos normų momento praėjo mažiau kaip vieni metai;

d) tiekėjas yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis šiuo įstatymu, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, kaip nustatyta Civiliniame kodekse (toliau – esminis pirkimo sutarties pažeidimas), dėl kurio per pastaruosius 3 metus buvo nutraukta sutartis arba per pastaruosius 3 metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais per pastaruosius 3 metus nustatyta, kad jis, vykdydamas ankstesnę pirkimo ar koncesijos sutartį, sutartyje nustatytą esminį reikalavimą įgyvendino su dideliais arba nuolatiniais trūkumais ir dėl to ta ankstesnė sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, buvo pareikalauta atlyginti žalą ar taikomos kitos panašios sankcijos. Perkančioji organizacija iš pirkimo procedūros pašalina tiekėją ir tuo atveju, kai ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas yra įsteigtas siekiant išvengti šio pašalinimo pagrindo taikymo;

5) yra įrodymų (įskaitant atvejus, kai šie įrodymai susiję su tiekėjo struktūra (valdymu, akcininkais) ar jo tiekiamų prekių, įrangos ypatybėmis), patvirtinančių, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui;

6) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) tiekėjas nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal valstybės, kurioje jis registruotas, ar valstybės, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus. Tiekėjas laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;

8) tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams ir tai perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat pašalinamas iš pirkimo procedūros, kai, vadovaujantis kitų valstybių teisės aktais, ankstesnių pirkimo procedūrų metu jis nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją ir dėl to per pastaruosius vienus metus buvo pašalintas iš pirkimo procedūrų arba per pastaruosius vienus metus buvo priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas ar taikomos kitos panašios sankcijos.

3. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima teismo, valstybės įmonės Registrų centro ar kitos kompetentingos institucijos dokumentą. Tiekėjas nurodytoms aplinkybėms įrodyti gali pateikti valstybės įmonės Registrų centro Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą dokumentą, patvirtinantį jungtinius kompetentingų institucijų tvarkomus duomenis. Perkančioji organizacija negali reikalauti dokumentų ir informacijos, kurie perkančiajai organizacijai pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ar kitus teisės aktus yra neatlygintinai prieinami Lietuvos Respublikos registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose.

4. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, pirkimų, susijusių su įslaptinta informacija atvejais kaip įrodymą priima tiekėjo patikimumo pažymėjimą, įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą ar tiekėjo leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Perkančioji organizacija visais atvejais gali laikyti, kad tiekėjas nėra patikimas ir kelia pavojų nacionaliniam ar kitos valstybės narės saugumui, jeigu ji gauna kompetentingų institucijų pateiktą tai patvirtinančią informaciją.

5. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jeigu reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės negu perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

6. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje valstybėje tokie dokumentai neišduodami arba toje valstybėje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytų aplinkybių, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija arba valstybėse, kuriose ji netaikoma, – oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai savo kilmės valstybėje arba valstybėje, iš kurios jis atvyko, o šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais atvejais, kai tiekėjas su kreditoriais nėra sudaręs taikos sutarties, sustabdęs ar apribojęs veiklos, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu atveju, kai nesiekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais, ir šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu atveju – ir laisvos formos tiekėjo deklaracija.

7. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos įmonių ir institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir jį pateikti Europos Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už naujų šio sąrašo duomenų pateikimą Europos Komisijai.

35 straipsnis. Tinkamumas verstis veikla

1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią kandidato teisę verstis atitinkama veikla. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių institucijų duomenų ir įrodymų, patvirtinančių teisę verstis atitinkama veikla, pakeitimus informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybes nares.

2. Jeigu perkant paslaugas kandidatai ar dalyviai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės valstybėje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariai, perkančioji organizacija gali pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.

36 straipsnis. Ekonominis ir finansinis pajėgumas

1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ar dalyvių ekonominio ir finansinio pajėgumo reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominį ir finansinį kandidatų ar dalyvių pajėgumą apibūdinančius dokumentus:

1) atitinkamas banko pažymas arba, jeigu reikia, atitinkamus įrodymus, kad kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs profesiniu civilinės atsakomybės draudimu;

2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jeigu valstybėje, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, įstatymai reikalauja skelbti šį balansą;

3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jeigu reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jeigu ši informacija turima.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominis ir finansinis pajėgumas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

37 straipsnis. Techninis ir (arba) profesinis pajėgumas

1. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ar dalyvių techninį ir (arba) profesinį pajėgumą ir paprašyti kandidatų ar dalyvių pateikti:

1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai. Pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, taip pat ar jie buvo atlikti pagal darbų atlikimą reglamentuojančių galiojančių norminių dokumentų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus ir tinkamai užbaigti; jeigu įmanoma, kompetentinga institucija tokias pažymas tiesiogiai išduoda perkančiajai organizacijai;

2) pagrindinių per paskutinius 5 metus pateiktų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus (nurodomos prekių ar paslaugų bendros sumos, datos ir prekių ar paslaugų gavėjai, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos, ar ne). Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai pateikia: jeigu gavėjas buvo perkančioji organizacija, – kompetentingos institucijos išduotą ar patvirtintą pažymą, jeigu gavėjas buvo ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jeigu pastarosios nėra, – kandidato ar dalyvio deklaraciją;

3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos tiekėjas kvies atlikti darbus, apibūdinimą;

4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, galimybių atlikti studijas ir mokslinius tyrimus bei vidaus taisyklių, susijusių su intelektine nuosavybe, aprašymą;

5) perkančiosios organizacijos arba jos vardu valstybės, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentingos oficialios institucijos, jeigu ji sutinka tokį patikrinimą atlikti, atlikto kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo techninių galimybių ir, jeigu reikia, galimybių atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimų kokybės įvertinimo priemonių, kuriomis jis naudosis, patikrinimo pažymą;

6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (arba) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

7) pirkdama darbus ar paslaugas, kai reikia, – aplinkos apsaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;

8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;

9) pirkimo sutarties įsipareigojimams vykdyti arba papildomiems perkančiosios organizacijos poreikiams, galintiems atsirasti krizių atvejais, patenkinti, arba tiekiamų prekių priežiūrai, modernizavimui ar pritaikymui užtikrinti reikalingų kandidatų ar dalyvių įrankių, įrenginių ir įrangos, darbuotojų skaičiaus, techninių žinių ir (arba) už Europos Sąjungos ribų esančios geografinės teritorijos, iš kurios tiekiamos prekės, aprašymą;

10) prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

11) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, liudijančias, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas;

12) kompetentingų valstybės institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad kandidatas ar dalyvis gali naudoti, saugoti ir perduoti įslaptintą informaciją, reikalingą pirkimui atlikti. Jeigu kandidatas ar dalyvis laiku negali pateikti šio dokumento, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti papildomą terminą, reikalingą šiam dokumentui pateikti. Siekdama užtikrinti įslaptintos informacijos saugumą, perkančioji organizacija gali kompetentingų valstybės institucijų paprašyti patikrinti kandidato ar dalyvio patalpų, įrenginių ir (arba) darbuotojų, dirbančių su įslaptinta informacija, naudojama atliekant pirkimą, atitiktį saugumo reikalavimams.

2. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, tiekėjo gebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo ir kitus darbus gali būti įvertinti pirmiausia atsižvelgiant į jo kvalifikaciją, pajėgumą, patirtį ir patikimumą.

3. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nurodo, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (arba) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai ir kokie papildomi dokumentai turi būti pateikti.

38 straipsnis. Informacijos nuslėpimas ar melagingos informacijos pateikimas

1. Siekdama sudaryti galimybes iš pirkimo procedūros pašalinti tiekėją, kuris ankstesnių pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją apie tiekėją, kai:

1) jis buvo pašalintas iš pirkimo procedūros, nes nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsniuose nustatytiems reikalavimams;

2) įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo netenkinamas tiekėjo reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros.

2. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas neteikė pretenzijos ar nesikreipė į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

39 straipsnis. Kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartai

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektas pateiktų nepriklausomos sertifikavimo įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Sąjungos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių nepriklausomų akredituotų įstaigų. Ji taip pat priima kitus ūkio subjekto lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

2. Jeigu perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Sąjungos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Sąjungos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus dėl lygiaverčių aplinkos apsaugos vadybos priemonių.

40 straipsnis. Techninė specifikacija

1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninė specifikacija – tai dokumentas, atitinkantis bent vieną iš šio įstatymo 3 priede pateiktų apibrėžčių.

2. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

3. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų (taip pat ir produktų saugos reikalavimų) arba tarptautiniuose susitarimuose nustatytų techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Europos Sąjungos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant standartą, gynybos standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinius standartus perimantis Lietuvos standartas, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su statinių projektavimu, jiems skirtų darbų apskaičiavimu ir atlikimu bei produktų naudojimu, pramonėje naudojamas ir pripažįstamas technines specifikacijas, Lietuvos karybos standartą ir į šiuos standartus panašias gynybos srities specifikacijas. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Funkciniai reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija galėtų nustatyti laimėjusį dalyvį;

3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, nurodytus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – šios dalies 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant konkrečių pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus, kitų ypatybių – apibūdinant šios dalies 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

4. Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas laikydamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos arba darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai techninei specifikacijai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

5. Kai perkančioji organizacija technines specifikacijas rengia laikydamasi šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytų reikalavimų, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Europos standartą perimantį Lietuvos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jeigu juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.

6. Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos apsaugos reikalavimus ir nurodo šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytus rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:

1) naudoti išsamias specifikacijas arba, jeigu reikia, jų dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (tarpnacionaliniuose) ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas, ypatybėms apibrėžti; ekologinio ženklo reikalavimai yra parengti remiantis moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims; tos specifikacijos yra prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims;

2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis pirkimo dokumentuose nustatytas technines specifikacijas. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias kitas tinkamas įrodymo priemones, įskaitant gamintojo techninius dokumentus arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.

7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų laboratorija, sertifikavimo ir kontrolės įstaiga. Perkančioji organizacija turi priimti kitose valstybėse narėse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų išduotus atitiktį patvirtinančius dokumentus.

8. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Tokia nuoroda yra leistina išimties tvarka, kai pirkimo objekto neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“.

41 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

1. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, ar leidžiama, ar neleidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

3. Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

42 straipsnis. Subrangos sutartys

1. Laimėjęs dalyvis gali laisvai pasirinkti savo subrangovus visoms subrangos sutartims, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus. Pirkimo dokumentuose laimėjusiam dalyviui neturi būti nustatomi diskriminaciniai reikalavimai renkantis subrangovus.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai ir kokius subrangovus jis ketina pasitelkti subrangos sutarčiai vykdyti. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyta, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų įsipareigojimą pranešti perkančiajai organizacijai apie subrangovų pasikeitimą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiu.

3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kokiai ir kuriai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, ir perkančioji organizacija gali reikalauti renkantis subrangovus visai ar daliai pirkimo sutarties vykdyti vadovautis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis.

4. Perkančioji organizacija gali nustatyti mažiausią procentiniu intervalu išreikštą pirkimo sutarties dalį (mažiausias ir didžiausias procentines vertes) nuo pirkimo sutarties vertės, kuriai subrangovai turi būti pasitelkiami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis. Tokia pirkimo sutarties dalis turi sudaryti ne daugiau kaip 30 procentų visos pirkimo sutarties vertės. Perkančioji organizacija, nustatydama konkretų šios pirkimo sutarties dalies dydį, atsižvelgia į pirkimo sutarties objektą, jo vertę, pramonės sektoriaus, kuriame sudaroma pirkimo sutartis, pobūdį, įskaitant to sektoriaus konkurencijos lygį ir technines galimybes. Laikoma, kad bet kokia pirkimo sutarties dalis, patenkanti į perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytą mažiausią pirkimo sutarties dalį, išreikštą procentiniu intervalu nuo pirkimo sutarties vertės, atitinka šioje dalyje nustatytą reikalavimą.

5. Laimėjęs dalyvis gali siūlyti pasitelkti subrangovus didesnei pirkimo sutarties daliai, negu vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies nuostatomis nustatė perkančioji organizacija.

6. Perkančioji organizacija paprašo, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kuriai pirkimo sutarties daliai jis ketina pasitelkti subrangovus, vykdydamas šio straipsnio 4 dalyje nurodytą reikalavimą.

7. Perkančioji organizacija taip pat gali nustatyti, kad kandidatas ar dalyvis savo paraiškoje ar pasiūlyme nurodytų, kuriai pirkimo sutarties daliai, didesnei negu vadovaudamasi šio straipsnio 4 dalies nuostatomis nustatė perkančioji organizacija, jis ketina pasitelkti subrangovus ir kokius subrangovus jis pasirinko.

8. Perkančioji organizacija gali pripažinti netinkamais kandidato ar dalyvio paraiškoje ar pasiūlyme nurodytus subrangovus arba laimėjusio dalyvio pirkimo sutarties vykdymo metu pasirinktus subrangovus. Subrangovų pripažinimas netinkamais gali būti pagrįstas tik subrangovų neatitiktimi perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikaciniams, informacijos apsaugos ar tiekimo patikimumo reikalavimams. Tokiu atveju perkančioji organizacija raštu nurodo kandidatui, dalyviui ar laimėjusiam dalyviui, kodėl, jos manymu, subrangovai neatitinka šių reikalavimų.

9. Jeigu perkančioji organizacija numato, kad laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, subrangos sutartis turi sudaryti vadovaudamasis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, pirkimo dokumentuose turi būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų su juo susijusių įmonių grupių sąrašą arba įmonių grupes, sudarytas siekiant laimėti pirkimą. Tokios įmonių grupės nelaikomos trečiaisiais asmenimis – subrangovais. Jeigu kandidatas ar dalyvis šį sąrašą pakeičia, apie sąrašo pakeitimus jis turi informuoti perkančiąją organizaciją.

10. Šio straipsnio 2–8 dalyse nustatyti reikalavimai nurodomi skelbime apie pirkimą.

11. Pagal šio straipsnio 1–8 dalių nuostatas perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai nekeičia laimėjusio dalyvio atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

43 straipsnis. Informacijos saugumas

1. Jeigu pirkimo procedūrų metu kandidatams ar dalyviams numatoma pateikti įslaptintą informaciją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, pirkimo dokumentuose nustato sąlygas, kurias atitinkantiems kandidatams ar dalyviams galės būti pateikta įslaptinta informacija, ir šios informacijos apsaugos reikalavimus. Perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad rengiant pasiūlymą dalyvaujantys subrangovai atitiktų kandidatams ar dalyviams nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu pirkimo sutartis, kurią numatoma sudaryti, yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, perkančioji organizacija, vadovaudamasi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, pirkimo dokumentuose turi nurodyti būtinas tokios informacijos apsaugos užtikrinimo priemones ir reikalavimus. Tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti paraiškoje ar pasiūlyme, be kita ko, nurodyti:

1) dalyvio ir numatomų subrangovų įsipareigojimą saugoti įslaptintą informaciją, kurią jie žino ar sužinos per visą pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, taip pat šią sutartį įvykdžius ar ją nutraukus;

2) dalyvio įsipareigojimą užtikrinti, kad kiti subrangovai, su kuriais jis sudarys subrangos sutartis pirkimo sutarties vykdymo metu, perkančiajai organizacijai taip pat įsipareigos saugoti įslaptintą informaciją, kaip nurodyta šios dalies 1 punkte;

3) informaciją apie numatomus subrangovus, iš kurios perkančioji organizacija galėtų spręsti, ar subrangovai užtikrins įslaptintos informacijos, kurią jie sužinos vykdydami įsipareigojimus pagal subrangos sutartį, apsaugą;

4) dalyvio įsipareigojimą pateikti šios dalies 3 punkte nurodytą informaciją apie kiekvieną naują subrangovą prieš sudarant su juo subrangos sutartį.

3. Prekių, paslaugų ar darbų, susijusių su įslaptinta informacija, saugumas turi būti užtikrinamas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimus.

44 straipsnis. Tiekimo patikimumas

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustato reikalavimus, susijusius su tiekimo patikimumu. Tokiu atveju perkančioji organizacija gali reikalauti, kad tiekėjai su paraiška ar pasiūlymu, be kita ko, pateiktų:

1) pažymėjimus ar dokumentus, įskaitant atitinkamus dokumentus, gautus iš atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, įrodytų, kad dalyvis gebės vykdyti savo įsipareigojimus, susijusius su pirkimo sutartyje nurodytų prekių eksportu, perdavimu ar tranzitu;

2) duomenis apie visus apribojimus perkančiajai organizacijai, susijusius su perkamų prekių ir paslaugų arba su šiomis prekėmis ir paslaugomis susijusių rezultatų viešinimu, perdavimu ar naudojimu ir galinčius atsirasti taikant eksporto kontrolės ar saugumo priemones;

3) pažymėjimus ar dokumentus, įrodančius, kad dalyvio tiekimo grandinės organizavimas ir išdėstymas leis dalyviui laikytis perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustatytų tiekimo patikimumo reikalavimų, ir dalyvio pasižadėjimą užtikrinti, kad galimi tiekimo grandinės organizavimo ir išdėstymo pokyčiai pirkimo sutarties vykdymo metu neturės neigiamos įtakos šių reikalavimų laikymuisi;

4) dalyvio įsipareigojimą pagal pirkimo sutarties sąlygas turėti ir (arba) įgyti galimybę patenkinti papildomus perkančiosios organizacijos poreikius, galinčius atsirasti krizių atvejais, išskyrus Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytus atvejus;

5) dalyvio valstybės kompetentingų institucijų išduotus dokumentus dėl papildomų perkančiosios organizacijos poreikių, galinčių atsirasti krizių atvejais, patenkinimo;

6) dalyvio įsipareigojimą užtikrinti perkamų prekių priežiūrą, modernizavimą ar perdirbimą;

7) dalyvio įsipareigojimą nedelsiant informuoti perkančiąją organizaciją apie bet kokius jo organizacinius, tiekimo grandinės ar gamybos strategijos pokyčius, galinčius turėti įtakos dalyvio įsipareigojimams šiai perkančiajai organizacijai;

8) dalyvio įsipareigojimą perkančiajai organizacijai pateikti pagal pirkimo sutarties sąlygas, dėl kurių turi būti susitarta, visas specialias priemones, būtinas įrangos atsarginių dalių, sudedamųjų dalių, konstrukcijų ir specialių bandymo įrenginių gamybai, įskaitant techninius brėžinius, leidimus ir naudojimo instrukcijas, tuo atveju, jeigu jis daugiau negalėtų tiekti šių priemonių.

2. Perkančioji organizacija iš dalyvio negali reikalauti gauti valstybės narės įsipareigojimą, kuris apribotų tos valstybės narės laisvę, laikantis atitinkamų tarptautinių ir Europos Sąjungos teisės aktų, taikyti savo pačios eksporto, perdavimo arba tranzito licencijų išdavimo kriterijus, galiojančius priimant sprendimą dėl tokios licencijos.

TREČIASIS SKIRSNIS

VIEŠUMO IR SKAIDRUMO TAISYKLĖS

45 straipsnis. Privalomi skelbimai

1. Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus, išskyrus supaprastintus pirkimus ar pirkimus, kuriuos numatoma atlikti neskelbiamų derybų būdu, gali paskelbti iš anksto. Išankstinio skelbimo paskelbimas yra privalomas tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 27 straipsnyje. Išankstiniai skelbimai apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus skelbiami tik prasidėjus finansiniams metams, o apie numatomus darbų pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinamas statinio projektas.

2. Perkančioji organizacija, norėdama pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, iš anksto apie numatomus pirkimus skelbia:

1) perkant prekes – per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant preliminariąją sutartį, vertę, nurodytą pagal prekių grupes. Šiame skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į BVPŽ nomenklatūrą;

2) perkant paslaugas – per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant preliminariąją sutartį, vertę, nustatytą pagal kiekvieną paslaugų kategoriją;

3) perkant darbus – numatomos sudaryti pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį, ypatybes.

3. Perkančioji organizacija, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimą, išskyrus šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų pirkimą, ar sudarydama preliminariąją sutartį riboto konkurso būdu, skelbiamų derybų būdu arba konkurencinio dialogo būdu, privalo atskirai paskelbti skelbimą apie pirkimą.

4. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, taip pat apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį dėl šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo. Tokio skelbimo neprivaloma skelbti tais atvejais, kai perkančioji organizacija sudaro pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu.

5. Skelbime apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

6. Perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą, apie kurį, jos manymu, neprivalo skelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir (ar) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, ir priėmusi sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, gali paskelbti skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo.

46 straipsnis. Skelbimų paskelbimo forma ir būdai

1. Informacija, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, skelbimų standartinės formos ir skelbimų reikalavimai nustatyti:

1) pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, atveju – 2015 m. lapkričio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1986, kuriuo nustatomos standartinės formos, naudojamos skelbiant su viešaisiais pirkimais susijusius pranešimus, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (EB) Nr. 842/2011 (OL 2015 L 296, p. 1);

2) supaprastinto pirkimo atveju – Viešųjų pirkimų tarnybos priimtuose teisės aktuose.

2. Pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, išskyrus šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų pirkimus, išankstiniai skelbimai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Išankstinį skelbimą galima skelbti ir pirkėjo profilyje, tačiau tik prieš tai išsiuntus Europos Sąjungos leidinių biurui skelbimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Šiame skelbime turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos leidinių biurui data. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

3. Skelbimai apie pirkimus, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, išskyrus šio įstatymo 2 priede nurodytų paslaugų pirkimus, ir skelbimai dėl savanoriško ex ante skaidrumo skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Pirkimų, kurių vertė yra didesnė už nustatytas tarptautinio pirkimo vertės ribas, atvejais skelbimai apie sudarytą sutartį skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

4. Supaprastintų pirkimų atvejais skelbimai per 3 darbo dienas nuo jų gavimo Viešųjų pirkimų tarnyboje skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra jų paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje data.

5. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamus skelbimus perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba per 3 darbo dienas nuo jų gavimo Europos Komisijos nustatytu formatu privalo išsiųsti Europos Sąjungos leidinių biurui ir po 48 valandų nuo patvirtinimo apie skelbimo gavimą Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biure paskelbti juos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimo paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro perkančiajai organizacijai atsiųstoje informacijoje nurodyta paskelbimo data.

6. Kituose leidiniuose ar pirkėjo profilyje skelbimai negali būti paskelbti anksčiau, negu jie paskelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ar juos paskelbia Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuras. Šiuose skelbimuose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui data. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

7. Skelbimai teikiami elektroninėmis priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

8. Viešųjų pirkimų tarnyba persiunčia Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus Europos Komisijos nustatyto formato elektroninėmis ar kitomis priemonėmis. Skubos atveju skelbimai turi būti siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

9. Skelbimas skelbiamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialiąja Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Sąjungos oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir paskelbia svarbių kiekvieno skelbimo elementų santrauką kitomis oficialiosiomis Europos Sąjungos kalbomis.

10. Skelbimų, siunčiamų ne elektroninėmis priemonėmis laikantis šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, apimtis neturi būti didesnė kaip 650 žodžių.

11. Perkančioji organizacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali skelbti apie pirkimus, kuriems šiame įstatyme nustatyti skelbimo reikalavimai netaikomi.

47 straipsnis. Informavimas apie pirkimo procedūros rezultatus

1. Perkančioji organizacija suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą, pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties arba pradėti pirkimą iš naujo.

2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos nurodyti:

1) kandidatams, kurių paraiškos buvo atmestos, – paraiškų atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas buvo atmestas, – pasiūlymo atmetimo priežastis, tarp jų ir šio įstatymo 40 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl nelygiavertiškumo arba sprendimas, kad prekės, paslaugos ar darbai neatitinka rezultatų apibūdinimo ar funkcinių reikalavimų, ir priežastis, dėl kurių priimtas sprendimas dėl pasiūlymų neatitikties informacijos apsaugos ir tiekimo patikimumo reikalavimams;

3) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo pripažintas geriausiu, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.

3. Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžių, ji, įvertinusi pasiūlymus, nustačiusi pasiūlymų eilę ir priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5. Susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik komisijos nariai, komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

48 straipsnis. Ataskaitos

1. Kiekvieno pirkimo atveju perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis parengia ir pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą, kuria būtų patvirtinamas kvalifikacinės atrankos skaidrumas ir tiekėjų nediskriminavimas. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalį ar 51 straipsnio 9 dalies 1 punktą arba atliekamas mažos vertės pirkimas. Ataskaita pateikiama per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios.

2. Perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą net ir tuo atveju, kai pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis.

3. Perkančioji organizacija Viešųjų pirkimų tarnybai Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis pateikia visų per kalendorinius metus atliktų mažos vertės pirkimų ataskaitas. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

4. Informaciją, kuri turi būti teikiama pirkimo procedūrų ir pirkimų ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Šios ataskaitos, išskyrus informaciją, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams, kenkia svarbiems visuomenės interesams, valstybės gynybos ir saugumo interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją, skelbiamos Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir gali būti skelbiamos perkančiosios organizacijos pirkėjo profilyje.

5. Europos Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.

6. Planavimo dokumentai, pirkimo dokumentai, paraiškos, pasiūlymai bei jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, komisijos sprendimų priėmimo, derybų, dialogo ar kiti protokolai, susirašinėjimo su tiekėjais dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne trumpiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Preliminariosios sutartys, pirkimo sutartys, jų pakeitimai ir su jų vykdymu susiję dokumentai saugomi Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne trumpiau kaip 4 metus nuo sutarties įvykdymo. Šioje dalyje nurodyti dokumentai, kuriuose pateikiama įslaptinta informacija, saugomi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

49 straipsnis. Statistinės ataskaitos

Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 dienos pateikia Europos Komisijai praėjusių metų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos Komisijos reikalavimus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS

50 straipsnis. Elektroninis aukcionas

1. Perkančiosios organizacijos gali taikyti elektroninius aukcionus, kurių metu pateikiamos naujos sumažintos kainos ir (arba) tam tikros pasiūlymo elementų naujos reikšmės. Šiam tikslui perkančiosios organizacijos rengia elektroninį aukcioną, kaip kartotinį procesą, kurio metu pritaikius automatinius vertinimo metodus pasiūlymai išdėstomi iš eilės. Elektroninis aukcionas gali būti taikomas tik atlikus išsamų pasiūlymų įvertinimą. Tam tikroms paslaugų ar darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, kuris negali būti vertinamas automatiniu būdu, elektroninis aukcionas netaikomas. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro konkurso, riboto konkurso būdu arba skelbiamų derybų būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais.

2. Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:

1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina;

2) kaina ir (arba) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

3. Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko, nurodoma ši informacija:

1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jeigu jas galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;

2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos, ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;

3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio aukciono dalyviams, ir, jeigu reikia, data ir laikas, kada su ja bus galima susipažinti;

4) informacija apie elektroninio aukciono eigą;

5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo pasiūlymus; jeigu reikia, nurodomas mažiausias pasiūlymų kainų skirtumas;

6) informacija apie naudojamą elektroninę įrangą, jos tarpusavio suderinimą ir elektroninio ryšio technines specifikacijas.

4. Perkančioji organizacija, prieš pradėdama elektroninį aukcioną:

1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal mažiausios kainos kriterijų ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą kiekvieno jų reikšmingumą;

2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas pasiūlymų kainas ir (arba) naujas pasiūlymų kriterijų vertinamas reikšmes. Kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodoma visa svarbi informacija, kaip dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti atliekamas keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

5. Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus pasiūlymo vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui automatiniu būdu nustatyti. Sudarant formulę turi būti atsižvelgta į visų nustatytų pasiūlymų vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose. Jeigu leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira formulė.

6. Kiekvienu elektroninio aukciono etapu perkančioji organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje. Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir vertes, jeigu tai nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tuo aukciono etapu, tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio aukciono dalyvį bet kuriuo elektroninio aukciono etapu.

7. Perkančioji organizacija uždaro elektroninį aukcioną vienu ar keliais būdais:

1) kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione iš anksto nurodo nustatytą elektroninio aukciono uždarymo datą ir laiką;

2) kai nebegauna naujų pasiūlymų kainų arba naujų pasiūlymų kriterijų vertinimo reikšmių, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodyti elektroninio aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šiame punkte nurodytus reikalavimus arba, jeigu reikia, – pagal šiame punkte ir šios dalies 2 punkte nurodytus reikalavimus, kvietime dalyvauti elektroniniame aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo laiko grafikas.

8. Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su kuriuo bus sudaryta sutartis.

9. Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti taip, kad būtų užkirstas kelias konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.

51 straipsnis. Preliminarioji sutartis

1. Perkančioji organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.

2. Sudarant preliminariąją sutartį ir pirkimo sutartį preliminariosios sutarties pagrindu, vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis.

3. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu perkančioji organizacija gali sudaryti laikydamasi šio straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, kurie yra preliminariosios sutarties šalys.

4. Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.

5. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kai šis terminas gali būti nustatytas atsižvelgiant į numatomą bet kokio perkamo elemento, įrenginio arba sistemos naudojimo trukmę ir techninius sunkumus, kurių gali kilti pakeitus tiekėją. Šios aplinkybės nurodomos skelbime apie pirkimą.

6. Perkančioji organizacija negali naudoti preliminariosios sutarties nepagrįstai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.

7. Jeigu preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarant pirkimo sutartį laikomasi preliminariojoje sutartyje nustatytų sąlygų ir apribojimų. Kai reikia, perkančioji organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir prašyti papildyti pasiūlymą bei turi nurodyti, kad papildydamas pasiūlymą jis negali daryti esminių pakeitimų.

8. Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jeigu yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

9. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:

1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;

2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios yra nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu būtina, – kitomis negu nustatytos preliminariojoje sutartyje sąlygomis šio straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytos visos pirkimo sąlygos.

10. Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija:

1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;

2) nustato kiekvienu pirkimo atveju pakankamą terminą pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti, ir kitas svarbias aplinkybes;

3) nustato, kad pasiūlymai turi būti teikiami raštu, ir užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs iki jų pateikimo termino pabaigos;

4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi tais pačiais kriterijais, kurie buvo nustatyti pirkimo dokumentuose sudarant preliminariąją sutartį, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

PENKTASIS SKIRSNIS

PIRKIMO SUTARTIS

52 straipsnis. Pirkimo sutartis

1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu. Dalyvis sudaryti pirkimo sutarties kviečiamas raštu (išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu) ir jam nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutarties.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo arba jeigu tiekėjas iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį šiame įstatyme ir pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba jeigu ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis ir pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir tvarka, siūlo sudaryti sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal nustatytą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.

3. Sudarant pirkimo sutartį atviro konkurso ar riboto konkurso būdu, negali būti keičiama laimėjusio pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Sudarant pirkimo sutartį skelbiamų derybų būdu, neskelbiamų derybų būdu ar konkurencinio dialogo būdu, negali būti keičiama galutinai suderėta kaina ir pirkimo sutarties sąlygos bei pirkimo dokumentuose ir pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Tuo atveju, kai mokesčius reguliuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka perkančioji organizacija pati turi sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą už įsigytą pirkimo objektą, į pasiūlymo kainą įskaitytas šis mokestis sudarant pirkimo sutartį išskaičiuojamas.

4. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jeigu tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.

5. Pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;

3) kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;

4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

5) prievolių įvykdymo terminai;

6) tiekėjo įsipareigojimai dėl įslaptintos informacijos apsaugos, jeigu pirkimas yra susijęs su įslaptinta informacija;

7) tiekėjo įsipareigojimai užtikrinti tiekimo patikimumą;

8) tiekėjo įsipareigojimai vykdyti perkančiosios organizacijos reikalavimus dėl subrangovų parinkimo (jeigu jie buvo nustatyti pirkimo dokumentuose);

9) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

10) ginčų sprendimo tvarka;

11) sutarties nutraukimo tvarka;

12) sutarties galiojimas;

13) subrangovai, jeigu vykdant sutartį jie pasitelkiami, ir jų keitimo tvarka.

6. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyti principai ir tikslai.

7. Pirkimo sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos), o jeigu skelbimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, šis terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai:

1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų;

2) perkančioji organizacija pirkimo sutartį sudaro preliminariosios sutarties pagrindu;

3) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.

8. Pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė mažesnė kaip 3 000 (trys tūkstančiai) eurų be pridėtinės vertės mokesčio.

53 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties keitimas jos galiojimo laikotarpiu

1. Pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal šį įstatymą, kai yra bent vienas iš šių atvejų:

1) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo piniginę vertę, iš anksto buvo aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai suformuluotas pirkimo dokumentuose nustatant pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros, įskaitant kainos indeksavimą, atlyginimų darbuotojams peržiūrą, sąlygas ar pasirinkimo galimybes, įskaitant sutarties termino, perkamo kiekio, apimties, objekto pakeitimą. Pirkimo dokumentuose turi būti nurodytas galimų pakeitimų ar pasirinkimo galimybių mastas, pobūdis ir aplinkybės, kuriomis tai gali būti atliekama. Neleidžiami tokie pakeitimai ar pasirinkimo galimybės, dėl kurių iš esmės pasikeistų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis;

2) kai pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties šalis, su kuria perkančioji organizacija sudarė sutartį, pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl bent vienos iš šių priežasčių:

a) įgyvendinant pirkimo dokumentuose iš anksto nedviprasmiškai, laikantis šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, suformuluotą pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties peržiūros sąlygą ar pasirinkimo galimybę;

b) dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, restruktūrizavimo ar bankroto procedūros naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas. Toks tiekėjo pakeitimas negali lemti kitų esminių sutarties pakeitimų ir taip negali būti siekiama išvengti šio įstatymo taikymo;

3) kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

2. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas jos galiojimo laikotarpiu laikomas esminiu pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties bendrasis pobūdis. Bet kuriuo atveju esminiais pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimais laikomi tokie pakeitimai, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų (šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais į šias sąlygas neatsižvelgiama):

1) pakeitimu nustatoma nauja sąlyga, kurią įtraukus į pradinį pirkimą būtų galima priimti kitų kandidatų paraiškas, dalyvių pasiūlymus ar pirkimas sudomintų daugiau tiekėjų;

2) dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje;

3) dėl pakeitimo labai padidėja pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties apimtis.

3. Jeigu pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pakeitimas atliekamas kitais, negu apibrėžti šio straipsnio 1 dalyje, atvejais, tokiam pakeitimui atlikti turi būti atliekama nauja pirkimo procedūra pagal šio įstatymo reikalavimus.

54 straipsnis. Pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties nutraukimas

1. Perkančioji organizacija šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, jeigu:

1) pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo pakeista pažeidžiant šio įstatymo 53 straipsnio nuostatas;

2) paaiškėjo, kad tiekėjas, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, turėjo būti pašalintas iš pirkimo procedūros pagal šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalį;

3) paaiškėjo, kad su tiekėju neturėjo būti sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis dėl to, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas procese pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį pripažino, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal Europos Sąjungos steigiamąsias sutartis ir Direktyvą 2009/81/ES.

2. Nutraukiant pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, laikomasi šių reikalavimų:

1) apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų;

2) sutarties nutraukimas atleidžia perkančiąją organizaciją ir tiekėją nuo sutarties vykdymo;

3) sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo;

4) kai sutartis nutraukta, tiekėjas gali reikalauti grąžinti jam viską, ką jis yra perdavęs perkančiajai organizacijai vykdydamas sutartį, jeigu jis tuo pačiu metu grąžina perkančiajai organizacijai visa tai, ką buvo iš jos gavęs. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija neturi įtakos sąžiningų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.

3. Pirkimo sutartis, preliminarioji sutartis ar sutartis, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, gali būti nutraukta ir kitais, negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti, sutartyje išdėstytais bei Civiliniame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka.

55 straipsnis. Pirkimo sutarties neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas

1. Siekdama sudaryti galimybes iš pirkimo procedūros pašalinti tiekėją (kai sutartis pasirašyta su tiekėjų grupe, – visus grupės narius), kuris neįvykdė ankstesnės pirkimo sutarties ar netinkamai ją įvykdė, perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 10 dienų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia informaciją, kai:

1) pirkimo sutartis nutraukta dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo;

2) priimtas teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais.

2. Šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunktyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas:

1) jeigu tiekėjas nesikreipė į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nurodyto termino pabaigos;

2) jeigu tiekėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas pirkimo sutarties nutraukimą dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, – nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, įsiteisėjimo dienos;

3) nuo teismo sprendimo, kuriuo tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, įsiteisėjimo dienos.

3. Perkančioji organizacija, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tiekėją.

III SKYRIUS

SUBRANGOS SUTARČIŲ SUDARYMO TAISYKLĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

Subrangos sutartys, sudaromos laimėjusių dalyvių, kuriE nėra perkančioSIOS organizacijOS

56 straipsnis. Bendrieji reikalavimai

1. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, sudarydamas subrangos sutartis, kurioms taikomi šio įstatymo 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, vadovaujasi šio skirsnio nuostatomis.

2. Laimėjęs dalyvis sudarydamas subrangos sutartį turi vadovautis skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.

57 straipsnis. Skelbimai apie subrangos sutartį

1. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, apie numatomą sudaryti subrangos sutartį privalo paskelbti skelbimą, jeigu numatoma subrangos sutarties vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirkimo vertės riba. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu numatomai sudaryti subrangos sutarčiai galioja bent viena iš šio įstatymo 19 straipsnio 4, 5, 6, 7, 8 dalyse nurodytų sąlygų.

2. Skelbime turi būti nurodyta:

1) informacija, kur subrangovai turėtų kreiptis dėl papildomos informacijos gavimo;

2) subrangos sutarties objekto aprašymas: darbų atlikimo ir (arba) įvykdymo, prekių pristatymo ar paslaugų teikimo vieta, darbų pobūdis, kiekis ir apimtis, teiktinų prekių pobūdis, informacija apie prašomus pasiūlymus dėl nuomos, finansinės nuomos, pirkimo, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, arba jų derinys, paslaugos kategorija ir aprašymas, atitinkami BVPŽ kodai;

3) subrangos sutarties įvykdymo terminai;

4) paraiškų ir (arba) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiamos paraiškos ir (arba) pasiūlymai, ir kalba (kalbos), kuria (kuriomis) paraiškos ir (arba) pasiūlymai turi būti parengti;

5) jeigu reikalaujama, – subrangos sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

6) subrangovų kvalifikacijos reikalavimai;

7) kita informacija, kurią, laimėjusio dalyvio nuomone, tikslinga pateikti subrangovams;

8) skelbimo išsiuntimo data.

3. Skelbimai apie subrangos sutarties sudarymą skelbiami šio įstatymo 46 straipsnio 2–8 dalyse nustatyta tvarka. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, vadovaudamasis šio įstatymo 45 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio nuostatomis, gali paskelbti skelbimą apie numatomą sudaryti subrangos sutartį, kurio skelbti nėra privaloma.

4. Laimėjęs dalyvis, sudarydamas subrangos sutartį, kurios vertė yra mažesnė už šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytą pirkimo vertės ribą, vadovaujasi supaprastintiems pirkimams taikomais šio įstatymo reikalavimais.

58 straipsnis. Preliminarioji subrangos sutartis

1. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, gali sudaryti subrangos sutartis preliminariosios sutarties pagrindu.

2. Jeigu laimėjęs dalyvis subrangos sutartis sudaro preliminariosios sutarties, sudarytos laikantis šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 1, 2, 3 dalyse ir 59 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagrindu, laikoma, kad subrangos sutartis atitinka šio įstatymo 42 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.

3. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, sudarydamas subrangos sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis preliminariojoje sutartyje nustatytų reikalavimų. Tokios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.

4. Kai subrangos sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.

5. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 7 metų laikotarpiui, išskyrus aplinkybes, susijusias su subrangos sutarties objekto, įrenginio arba sistemos naudojimo laikotarpiu, techniniais sunkumais, kurių gali kilti pakeitus tiekėją.

6. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, negali vykdyti preliminariosios sutarties nesąžiningai ar siekdamas užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.

59 straipsnis. Subrangovų kvalifikacijos patikrinimas

1. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, privalo nustatyti, ar subrangovas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti subrangos sutarties sąlygas, todėl jis skelbime apie subrangos sutartį turi nustatyti minimalius kvalifikacinius (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus, kurie bus taikomi atliekant subrangovų atranką. Minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 36, 37, 39, 40 straipsnių nuostatomis.

2. Laimėjusio dalyvio, kuris nėra perkančioji organizacija, nustatyti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti objektyvūs, nediskriminaciniai ir negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi subrangos sutarties objektui, tikslūs ir aiškūs.

3. Laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, gali atsisakyti sudaryti subrangos sutartis, jeigu nė vienas iš atrankoje dalyvaujančių subrangovų neatitinka skelbime apie subrangos sutartį nurodytų kvalifikacinių reikalavimų ir todėl laimėjęs dalyvis negalėtų atitikti pagrindinės sutarties reikalavimų. Tokiu atveju laimėjęs dalyvis, kuris nėra perkančioji organizacija, perkančiajai organizacijai pateikia atitinkamus įrodymus, kad jis atsisako sudaryti subrangos sutartį.

ANTRASIS SKIRSNIS

Subrangos sutartys, sudaromos LAIMĖJusių DALYVIų, kurie yra perkančiosios organizacijos

60 straipsnis. Taikytinos taisyklės

Laimėjęs dalyvis, kuris yra perkančioji organizacija, sudarydamas subrangos sutartį vadovaujasi šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kurios taikomos sudarant pagrindinę sutartį.

IV SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMAS

61 straipsnis. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ar priimtus sprendimus

1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis:

1) į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, kai pirkimas nėra susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu;

2) į apygardos administracinį teismą dėl pirkimų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu.

2. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai šiame skyriuje nustatyta tvarka. Pretenzija turi būti pateikta raštu šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytomis priemonėmis. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui šiame skyriuje nustatyta tvarka.

3. Tiekėjas šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl:

1) perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo;

2) žalos atlyginimo;

3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia;

4) alternatyvių sankcijų taikymo;

5) pirkimo sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

4. Tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

62 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai

1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu):

1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos;

2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus.

2. Tiekėjas turi teisę pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo tos dienos, kurią tiekėjo pretenzija turėjo būti išnagrinėta, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos.

3. Tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

4. Tais atvejais, kai tiekėjui padaryta žala kildinama iš neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ar sprendimų, tačiau šiame įstatyme nenustatyta pareiga perkančiajai organizacijai raštu informuoti tiekėjus arba paskelbti apie jos veiksmus ar sprendimus, taikomi Civiliniame kodekse nustatyti ieškinio pareiškimo senaties terminai. Ši dalis netaikoma šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju.

5. Tiekėjas, manydamas, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė pirkimo sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo, turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 30 dienų nuo pirkimo sutarties nutraukimo.

63 straipsnis. Pretenzijos nagrinėjimas

1. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

2. Perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties anksčiau negu po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų.

3. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams, taip pat juos informuoti apie pirkimo procedūros terminų, apie kuriuos buvo pranešta anksčiau, pasikeitimą.

64 straipsnis. Prašymo ar ieškinio nagrinėjimas teisme

1. Tiekėjas, pateikęs prašymą ar pareiškęs ieškinį teismui, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas faksu, elektroninėmis priemonėmis ar pasirašytinai per kurjerį pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais.

2. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo prašymo ar ieškinio teismui kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties, kol nesibaigė pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminas ar šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, 65 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalies 3 punkte nurodyti terminai ir kol perkančioji organizacija negavo teismo pranešimo apie:

1) motyvuotą teismo nutartį, kuria atsisakoma priimti ieškinį;

2) motyvuotą teismo nutartį dėl tiekėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimo, kai šis prašymas teisme buvo gautas iki ieškinio pareiškimo;

3) teismo rezoliuciją priimti ieškinį netaikant laikinųjų apsaugos priemonių.

3. Jeigu dėl tiekėjo prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis.

4. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu, pirmiausia gynybos ir (arba) saugumo interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų būti didesnės už jų teikiamą naudą.

5. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie teismo sprendimą dėl tiekėjo prašymo ar ieškinio, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius apie teismo priimtus sprendimus.

65 straipsnis. Pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia

1. Teismas pripažįsta pirkimo sutartį negaliojančia bet kuriuo iš šių atvejų:

1) perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį nepaskelbusi apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba nepaskelbusi apie supaprastintą pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, kai tai nėra leidžiama pagal šio įstatymo reikalavimus;

2) perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje ar 52 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus ir kitus šio įstatymo reikalavimus ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties sudarymo;

3) perkančioji organizacija, atlikdama tarptautinės vertės pirkimą, pažeidė šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus ir, sudarydama pirkimo sutartį, pasinaudojo išimtimi, leidžiančia netaikyti pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo termino.

2. Teismas gali pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia ir kitų (šio straipsnio 1 dalyje nenurodytų) šio įstatymo imperatyvių nuostatų pažeidimo atvejais.

3. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, jeigu yra tenkinamos visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija nusprendė, kad šiuo įstatymu leidžiama neskelbti apie tarptautinės vertės pirkimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba neskelbti apie supaprastintą pirkimą;

2) perkančioji organizacija paskelbė skelbimą dėl savanoriško ex ante skaidrumo;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastinto pirkimo atveju – ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų) nuo skelbimo dėl savanoriško ex ante skaidrumo paskelbimo dienos.

4. Teismas negali pripažinti pirkimo sutarties negaliojančia pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) perkančioji organizacija mano, kad, sudarydama pirkimo sutartį, ji laikėsi šio įstatymo 51 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų;

2) perkančioji organizacija suinteresuotiems dalyviams išsiuntė skelbimus apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ir pridėjo priežasčių santrauką pagal šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

3) pirkimo sutartis buvo sudaryta ne anksčiau kaip po 15 dienų nuo skelbimų apie sprendimą sudaryti pirkimo sutartį išsiuntimo suinteresuotiems dalyviams dienos.

66 straipsnis. Alternatyvios sankcijos

1. Teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 63 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje ar 52 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

2. Teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, kaip tai nustatyta šio įstatymo 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse, jeigu dėl viešojo intereso (pirmiausia dėl gynybos ir (arba) saugumo intereso), įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima, be kita ko, išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Visais atvejais pirkimo sutartis negali būti pripažįstama negaliojančia ir taikomos alternatyvios sankcijos, jeigu dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia galėtų kilti rimtas pavojus valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimui.

3. Teismas, pripažindamas pirkimo sutartį negaliojančia tik nuo jo sprendimo įsiteisėjimo, papildomai turi taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, atsižvelgdamas į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus.

4. Teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismo taikomos alternatyvios sankcijos:

1) pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas;

2) perkančiajai organizacijai skiriama bauda, kuri turi būti ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties vertės arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju – nuo įvykdytos pirkimo sutarties dalies vertės.

5. Teismas, skirdamas alternatyvias sankcijas, turi atsižvelgti į visus reikšmingus aspektus, įskaitant pažeidimo sunkumą, perkančiosios organizacijos elgesį ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais – į likusius neįvykdytus pirkimo sutarties įsipareigojimus. Teismo skirta alternatyvi sankcija, įskaitant perkančiajai organizacijai skirtos baudos dydį, turi būti motyvuojama teismo sprendime. Žalos atlyginimas tiekėjui negali būti laikomas alternatyvios sankcijos skyrimu perkančiajai organizacijai.

67 straipsnis. Žalos atlyginimas

Teismas tenkina tiekėjo reikalavimą tik dėl žalos atlyginimo, jeigu pirkimo sutartis jau sudaryta, o perkančioji organizacija pirkimo procedūrų metu laikėsi šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, 33 straipsnio 7 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje, 52 straipsnio 1 ir 7 dalyse, 62 straipsnyje, 63 straipsnio 2 dalyje, 64 straipsnio 2 dalyje, 65, 66 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

68 straipsnis. Europos Sąjungos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos pranešimą, kad Europos Komisija nustatė rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo dienos visą su pirkimu susijusią informaciją raštu pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai. Perkančioji organizacija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turi informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie savo priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, susijusius su Europos Komisijos nustatytu rimtu Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimu.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba per 21 dieną nuo Europos Komisijos pranešimo apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą gavimo dienos privalo Europos Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą apie tai, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba arba teismas.

3. Argumentuotas paaiškinimas, nurodytas šio straipsnio 2 dalies 2 punkte, be kita ko, gali būti grindžiamas faktu, kad galimą pažeidimą jau nagrinėja Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita teisėsaugos institucija. Viešųjų pirkimų tarnyba apie tokių procesų rezultatus informuoja Europos Komisiją iš karto, kai apie juos sužino.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba, pranešusi apie sustabdytas pirkimo procedūras, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, turi informuoti Europos Komisiją apie atšauktą pirkimo procedūrų sustabdymą arba pradėtą kitą pirkimo procedūrą, visiškai ar iš dalies susijusią su tuo pačiu pirkimo objektu. Tokiu pranešimu turi būti patvirtinama, kad galimas pažeidimas ištaisytas, arba pateikiamas argumentuotas paaiškinimas, kodėl pažeidimas neištaisytas.

5. Gavusi Europos Komisijos pranešimą apie nustatytą rimtą Europos Sąjungos teisės nuostatų pažeidimą, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

69 straipsnis. Perkančiosios organizacijos vadovų ir kitų asmenų atsakomybė

1. Už perkančiosios organizacijos atliekamus pirkimus atsako perkančiosios organizacijos vadovas.

2. Komisijos nariai ir ekspertai už savo veiką atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos

ir saugumo srityje, įstatymo

1 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 16 DALYJE IR 17 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTŲ PASLAUGŲ SĄRAŠAS

Kate-gori- jos Nr.	Paslaugų pavadinimas	Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ)
1.	Priežiūros ir remonto paslaugos	50000000-5, nuo 50100000-6 iki 50884000-5 (išskyrus 50310000-1, 50324200-4 ir 50116510-9, 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0) ir nuo 51000000-9 iki 51900000-1
2.	Paslaugos, susijusios su užsienio karine pagalba	75211300-1
3.	Gynybos paslaugos, karinės gynybos paslaugos ir civilinės gynybos paslaugos	75220000-4, 75221000-1, 75222000-8
4.	Tyrimo ir apsaugos paslaugos	Nuo 79700000-1 iki 79720000-7
5.	Transporto paslaugos	60000000-8, nuo 60100000-9 iki 60183000-4 (išskyrus 60160000-7, 60161000-4) ir nuo 64120000-3 iki 64121200-2
6.	Oro transporto paslaugos: keleivių ir krovinių vežimas, išskyrus pašto siuntas	60400000-2, nuo 60410000-5 iki 60424120-3, (išskyrus 60411000-2, 60421000-5), nuo 60440000-4 iki 60445000-9 ir 60500000-3
7.	Pašto siuntų vežimas sausumos arba oro transportu	60160000-7, 60161000-4, 60411000-2, 60421000-5
8.	Geležinkelių transporto paslaugos	Nuo 60200000-0 iki 60220000-6
9.	Vandens transporto paslaugos	Nuo 60600000-4 iki 60653000-0 ir nuo 63727000-1 iki 63727200-3
10.	Pagalbinio transporto paslaugos	Nuo 63100000-0 iki 63111000-0, nuo 63120000-6 iki 63121100-4, 63122000-0, 63512000-1 ir nuo 63520000-0 iki 6370000-6
11.	Telekomunikacijų paslaugos	Nuo 64200000-8 iki 64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3
12.	Finansinės paslaugos: draudimo paslaugos	Nuo 66500000-5 iki 66720000-3
13.	Kompiuterių ir susijusios paslaugos	Nuo 50310000-1 iki 50324200-4, nuo 72000000-5 iki 72920000-5 (išskyrus 72318000-7 ir nuo 72700000-7 iki 72720000-3), 79342410-4, 9342410-4
14.	Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugos, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, ir vertinimo testai	Nuo 73000000-2 iki 73436000-7
15.	Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos	Nuo 79210000-9 iki 79212500-8
16.	Valdymo konsultacinės paslaugos, išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas, ir susijusios paslaugos	Nuo 73200000-4 iki 73220000-0, nuo 79400000-8 iki 79421200-3 ir 79342000-3, 79342100-4, 79342300-6, 79342320-2, 79342321-9, 79910000-6, 79991000-7, 98362000-8
17.	Architektūros paslaugos; inžinerijos ir integruotosios inžinerijos paslaugos; miestų planavimo ir kraštovaizdžio inžinerijos paslaugos; susijusios mokslinio ir techninio konsultavimo paslaugos; techninio tikrinimo ir analizės paslaugos	Nuo 71000000-8 iki 71900000-7 (išskyrus 71550000-8) ir 79994000-8
18.	Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos	Nuo 70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo 90900000-6 iki 90924000-0
19.	Nuotekų ir atliekų šalinimo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos	Nuo 90400000-1 iki 90743200-9 (išskyrus 90712200-3), nuo 90910000-9 iki 90920000-2 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0
20.	Mokymų ir modeliavimo paslaugos gynybos ir saugumo srityse	80330000-6, 80600000-0, 80610000-3, 80620000-6, 80630000-9, 80640000-2, 80650000-5, 80660000-8

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos

ir saugumo srityje, įstatymo

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ, ATLIEKAMŲ GYNYBOS IR SAUGUMO SRITYJE, ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO 16 DALYJE IR 17 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ PASLAUGŲ SĄRAŠAS

Kate-gorijos Nr.	Paslaugų pavadinimas	Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (BVPŽ)
21.	Viešbučių ir restoranų paslaugos	Nuo 55100000-1 iki 55524000-9 ir nuo 98340000-8 iki 98341100-6
22.	Pagalbinio transporto paslaugos	Nuo 63000000-9 iki 63734000-3 (išskyrus 63711200-8, 63712700-0, 63712710-3), nuo 63727000-01 iki 63727200-3 ir 98361000-1
23.	Teisinės paslaugos	Nuo 79100000-5 iki 79140000-7
24.	Personalo įdarbinimo ir aprūpinimo paslaugos, išskyrus darbo sutartis	Nuo 79600000-0 iki 79635000-4 (išskyrus 79611000-0, 79632000-3, 79633000-0) ir nuo 98500000-8 iki 98514000-9
25.	Sveikatos ir socialinės paslaugos	79611000-0 ir nuo 85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)
26.	Kitos paslaugos

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos

ir saugumo srityje, įstatymo

3 priedas

Kai kurių techninių specifikacijų apibrėžTYS

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis reikšmėmis:

1) bendroji techninė specifikacija – dokumentas, sudarytas laikantis valstybių narių pripažintos procedūros, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant užtikrinti vienodą jo taikymą visose valstybėse narėse;

2) darbų pirkimo techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti medžiagų, produktų arba tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų medžiagą, produktą arba tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, gamybos procesus ir metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus, susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais ir medžiagomis ar jų sudedamosiomis dalimis;

3) Europos techninis liudijimas – Europos techninio vertinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių, kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius produkto reikalavimus;

4) gynybos standartas – neprivalomas dokumentas, patvirtintas standartizacijos įstaigos, kurios specializacija – gynybos srities bendro ir daugkartinio naudojimo techninių specifikacijų rengimas;

5) prekių ar paslaugų pirkimo techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygis, poveikio aplinkai rodikliai, visi reikalavimai (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimas, eksploatacinės savybės, produkto vartojimas (naudojimas), saugumo reikalavimai arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir procedūros, tokios kaip atitikties įvertinimo tvarka;

6) standartas – neprivalomas dokumentas, patvirtintas standartizacijos įstaigos, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

a) tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

b) Europos standartas – Europos standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

c) nacionalinis standartas – nacionalinės standartizacijos organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

7) techninis etalonas – bet kuris Europos standartizacijos organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus, priimtas pagal kintantiems rinkos poreikiams pritaikytas procedūras.

Lietuvos Respublikos

viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo

4 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo ir iš dalies keičianti direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB (OL 2009 L 216, p. 76).

2. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/55/ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose (OL 2014 L 133, p. 1).“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 10 straipsnio 8 dalį, 12 straipsnio 10 ir 11 dalis, įsigalioja 2019 m. vasario 1 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 10 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.

3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 12 straipsnio 10 ir 11 dalys įsigalioja 2019 m. balandžio 18 d.

4. Kompetentingos institucijos iki 2019 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Iki 2019 m. sausio 31 d. pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pradėtų pirkimų ataskaitos teikiamos pagal iki 2019 m. sausio 31 d. galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatas.

6. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto d papunkčio, 55, 61 straipsnių, 62 straipsnio 5 dalies nuostatos taikomos esminiams pirkimo sutarties pažeidimams ir esminiu pripažintinam pirkimo sutarties neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui, atsiradusiems nuo 2019 m. vasario 1 d.

7. Iki 2019 m. sausio 31 d. sudarytos pirkimo sutartys ir preliminariosios sutartys keičiamos vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo 53 straipsnio nuostatomis. Pažeidus šias nuostatas, perkančioji organizacija gali nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Viešųjų pirkimų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė