VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
S P R E N D I M A S
DĖL VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2020–2022 M. STRATEGINIO VEIKLOS PLANO PATVIRTINIMO
2020 m. vasario 28 d. Nr. B-TS-314
Vilkaviškis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 22 punktu, 103 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. B-TS-938 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašo 43 punktu, Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Panaikinti Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. B-TS-1332 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės 2019–2021 metų strateginio veiklos plano tvirtinimo“ 1 punktą su visais vėlesniais pakeitimais.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (adresu: A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
2020 m. vasario 28 d.
Vilkaviškio rajono savivaldybės
tarybos sprendimu Nr. B-TS-314
 |
VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS
2020–2022 METŲ
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
TURINYS
IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ................................................................................................................................................ 5
POLITINIAI-TEISINIAI VEIKSNIAI............................................................................................................................................ 5
EKONOMINIAI VEIKSNIAI............................................................................................................................................................ 7
PRAMONĖ............................................................................................................................................................................................. 9
TRANSPORTAS................................................................................................................................................................................. 10
ŽEMĖS ŪKIS...................................................................................................................................................................................... 14
APLINKOS APSAUGA..................................................................................................................................................................... 19
TURIZMAS.......................................................................................................................................................................................... 21
SOCIALINIAI VEIKSNIAI............................................................................................................................................................. 26
GYVENTOJAI.................................................................................................................................................................................... 26
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIUS............................................................................................................ 28
VILKAVIŠKIO KRAŠTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ (TOLIAU – VVG).......................................................................... 29
VILKAVIŠKIO MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ............................................................................................................ 31
SOCIALINĖ PARAMA..................................................................................................................................................................... 32
ŠVIETIMAS........................................................................................................................................................................................ 34
SVEIKATA........................................................................................................................................................................................... 36
RYŠIŲ SISTEMA, INFORMACINĖS IR KOMUNIKAVIMO SISTEMOS....................................................... 42
VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ................................................................................................................................................ 43
TEISINIAI VEIKSNIAI............................................................................................................................................................. 43
ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA............................................................................................................................................ 43
ŽMONIŲ IŠTEKLIAI....................................................................................................................................................................... 46
PLANAVIMO SISTEMA............................................................................................................................................................ 46
SSGG ANALIZĖ:.............................................................................................................................................................................. 47
SAVIVALDYBĖS MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI............................................................................................. 49
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI........................................................................................................................ 58
IR JUOS ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS.................................................................................................................... 58
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
(institucijos pavadinimas)
2020–2022 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
| Misija: |
Gyvenimo kokybės gerinimas Vilkaviškio rajone, sudarant sąlygas visapusiškam tobulėjimui. |
|
| (institucijos misija) |
||
| Programų vykdytojai |
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, 188774441; Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija, 290487150; Vilkaviškio r. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykla-daugiafunkcis centras, 190486058; Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla, 302430288; Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija, 190488066; Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, 190484769; Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinė mokykla, 190487530; Vilkaviškio r. Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla, 191526744; Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinė mokykla, 290485480; Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija, 190486624; Vilkaviškio pradinė mokykla, 304230352; Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras, 190486396; Vilkaviškio r. Alvito mokykla-daugiafunkcis centras, 190488251; Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras, 190489549; Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, 190485294; Vilkaviškio r.; Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija, 295471890; Vilkaviškio rajono Pajevonio pagrindinė mokykla, 290486810; Vilkaviškio r. Giedrių jaunimo ir suaugusiųjų mokykla, 190488632; Vilkaviškio r. Kybartų „Rasos“ specialioji mokykla, 301085864; Vilkaviškio r. Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcis centras, 190487683; Vilkaviškio rajono sporto mokykla, 290569590; Vilkaviškio muzikos mokykla, 190569828; Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras, 290570030; Vilkaviškio r. Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas“, 190480361; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“, 1904799964; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, 190480023; Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“, 190480176; Vilkaviškio r. Kybartų lopšelis-darželis „Kregždutė“, 190480219; Vilkaviškio r. Kybartų suaugusiųjų vidurinė mokykla, 301818957; Vilkaviškio kultūros centras, 185612391; Kybartų kultūros centras, 185612434; Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 190533579; Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus 300001094; Vilkaviškio socialinės pagalbos centras, 185609071; Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio globos namai, 193037428; Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai, 301085907; VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras, 185332788; VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centras, 185336128; VšĮ Vilkaviškio ligoninė, 185332820; Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, 303341013; Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba, 300095282; Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariatas, 191207757; Vilkaviškio rajono priešgaisrinė tarnyba, 188751072; VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, 300038616; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 188601311. |
|
| (asignavimų valdytojo(-ų) pavadinimas, kodas) |
||
| IŠORINĖS APLINKOS ANALIZĖ |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
POLITINIAI-TEISINIAI VEIKSNIAI
Vilkaviškio rajono savivaldybės veikla planuojama orientuojantis į nacionaliniu lygiu patvirtintų strategijų prioritetus, taip pat atsižvelgiant į Marijampolės regiono plėtros plano prioritetus ir tikslus. Nacionalinė regioninė politika formuojama atsižvelgiant į Europos Sąjungos regioninės politikos prioritetus ir tikslus. Regioninė politika skirta visiems Europos Sąjungos regionams ir miestams, siekiant paremti darbo vietų kūrimą, įmonių konkurencingumą, ekonomikos augimą, tvarų vystymąsi ir gerinti piliečių gyvenimo kokybę. Lietuvoje yra ryškūs regioniniai gamtinių, ekonominių, demografinių ir infrastruktūros sąlygų, darančių įtaką ūkio plėtrai, skirtumai, kurie lemia nemažus gyventojų užimtumo, pajamų lygio ir kitų socialinio ir ekonominio regionų išsivystymo rodiklių netolygumus. Siekiant subalansuoti Lietuvos ūkio plėtrą regioniniu aspektu bei užtikrinti visų regionų tolygią ekonominę plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą, rengiami regionų plėtros planai. Siekiant sumažinti Marijampolės regiono atskirtį nuo kitų šalies administracinių vienetų bei pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama galimybe gauti papildomų lėšų socialinių ir ekonominių plėtros veiksnių tęsimui, buvo parengtas Marijampolės regiono plėtros planas 2014–2020 metų laikotarpiui. Marijampolės regiono plėtros plano 2014–2020 m. tikslas – numatyti pagrindines regiono socialinės ir ekonominės plėtros kryptis šešerių metų laikotarpiui, apibrėžti veiklos prioritetus, tikslus, uždavinius ir priemones jiems įgyvendinti. Marijampolės regiono plėtros politiką vykdo Marijampolės regionų plėtros taryba. Ji yra sudaryta iš savivaldybių merų, vieno kiekvienos savivaldybės deleguoto tarybos nario, Vyriausybės paskirto asmens bei socialinių ir ekonominių partnerių (patariamoji funkcija). Pagrindiniai dokumentai, pagal kuriuos Lietuvai skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos 2014–2020 metais, yra Lietuvos Respublikos Partnerystės sutartis (toliau – Partnerystės sutartis) ir 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programa (toliau – Veiksmų programa). Šie dokumentai parengti remiantis 2014–2020 m. Nacionaline pažangos programa (toliau – NPP), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482, kuri skirta ES strategijos „Europa 2020“ ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatų įgyvendinimui ir apimanti ne tik ES struktūrinius fondus, bet ir kitus finansavimo šaltinius. ES sanglaudos politikos reglamentuose yra numatyta, kad kiekviena valstybė narė ES sanglaudos politikai įgyvendinti turi parengti Partnerystės sutartį ir veiksmų programas, kurias turi patvirtinti Europos Komisija. Partnerystės sutartis apima 5 Europos struktūrinius ir investicinius (ESI) fondus: • Europos socialinį fondą (ESF); • Europos regioninės plėtros fondą (ERPF); • Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondą (EŽŪGOF); • Žuvininkystės orientavimo finansinį instrumentą (ŽOFI); • Sanglaudos fondą (laikomas kaip atskiras fondas). Prioritetinių krypčių, finansuojamų iš penkių ESI fondų, apjungimas viename dokumente skatina veiklų integralumą, užtikrina geresnį koordinavimą tarp atskirų finansinių instrumentų, mažina veiklų dubliavimosi atvejus, sukuria bendrus stebėsenos mechanizmus. Veiksmų programa yra dokumentas, nustatantis, kokių ekonominių ir socialinių pokyčių siekiama naujuoju laikotarpiu, investuojant Lietuvai skirtas ERPF, ESF ir SF lėšas. Tuo tikslu Veiksmų programoje nustatyti prioritetai pagal tris investavimo kryptis:
I. Sumanus augimas: · inovatyvumas ir investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą; · švietimo kokybės užtikrinimas, atvirumas ir kūrybiškumas; · skaitmeninės visuomenės plėtra; · viešojo valdymo efektyvumo užtikrinimas.
II. Tvarus augimas: · modernios bazinės infrastruktūros vystymas; · geresnės verslo aplinkos kūrimas; · tvarus ir efektyvus gamtinių išteklių vartojimas.
III. Integralus augimas: · užimtumo skatinimas; · skurdo ir socialinės atskirties mažinimas; · teritorinė plėtra.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl tikslinių teritorijų išskyrimo iš miestų, turinčių nuo 6 iki 100 tūkst. gyventojų, ir mažesnių savivaldybių centrų“ buvo išskirtos tikslinės teritorijos Marijampolės apskrityje – Kalvarijos miestas ir Vilkaviškio miestas, kuriose 2014–2020 m. bus įgyvendinamos integruotų teritorijų vystymo programos. 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos laikotarpis išsiskiria nauju integruotos teritorinės plėtros požiūriu. Savivaldybės plėtra bus įgyvendinama per integruotą teritorijos vystymo programą. Daug dėmesio bus skiriama bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros sprendimams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1V-693 patvirtinta Marijampolės regiono integruota teritorijų vystymo programa, kurioje numatoma skirti finansavimą trims iš penkių Marijampolės apskrities savivaldybių centrų – Marijampolei, Kalvarijai ir Vilkaviškiui. Tai sudaro galimybes šiuose miestuose kompleksiškai sutvarkyti miesto viešąsias erdves, siekiant padidinti gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumą, atnaujinti miesto poilsio ir rekreacinių zonų infrastruktūrą bei sukurti palankias sąlygas pramonės ir verslo plėtrai, regeneruojant ir tvarkant apleistas ir užterštas miesto teritorijas. Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės planus ar programas. Strategijoje numatytos trys pagrindinės kryptys: · sumani visuomenė; · sumani ekonomika;
· sumanus valdymas.
Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgalaikis strateginis dokumentas, ji remiasi Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. Visos valstybės valdymo institucijos, nepaisant jų valdymo lygmens, prisidės prie Strategijos įgyvendinimo – dinamiško ir visaapimančio proceso, skatinančio nuolat generuoti idėjas ir atlikti konkrečius darbus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 patvirtinta 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programa, kurios bendrasis tikslas yra skatinti kiekvieną gyventoją realizuoti savo galimybes mokantis, kuriant, tiriant, tikslinga veikla prisiimant atsakomybę už save, valstybę ir aplinką. Programoje išskiriami 2 horizontalūs prioritetai (regioninė plėtra ir kultūra) ir 5 vertikalūs prioritetai:
· visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra; · veikli ir solidari visuomenė; · į aukštą pridėtinę vertę orientuota, integrali ekonomika; · ekonominiam augimui palanki aplinka; · visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas. Vilkaviškio rajono savivaldybė savo veikloje vadovaujasi šiais pagrindiniais norminiais teisės aktais: Europos vietos savivaldos chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu ir kitais norminiais teisės aktais. Spręsdama ekonominius klausimus, Savivaldybė vadovaujasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu ir kitais teisės aktais. Pagrindinis vietos savivaldą reglamentuojantis dokumentas, kuriuo vadovaujasi Vilkaviškio rajono savivaldybė, yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nustatantis savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant šalies Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžiantis vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. Aiškus savivaldybių veiklos teisinis reguliavimas – viena iš sėkmės sąlygų, galinti užtikrinti kryptingą, nuoseklią, į rezultatus orientuotą savivaldybės veiklą, tačiau tenka pastebėti, kad savivaldybės veiklą reglamentuojanti teisinė bazė turi nuolatinio kitimo požymį, dažnai stebimas teisės aktų nesuderinamumas, poįstatyminių teisės aktų neparengtumas ar parengimas ne laiku. Šie trūkumai neskatina savivaldybių veiklos efektyvumo, didina administracines sąnaudas.
EKONOMINIAI VEIKSNIAI
Esant galimybėms ir statistinei informacijai, analizuojami 2012–2019 m. duomenys, tačiau nesant naujausių duomenų, taip pat pateikiami ankstesnių metų oficialūs statistiniai duomenys. Siekiant įvertinti ekonominę situaciją ir veiksnius, tam tikri rodikliai lyginami su apskrities ar šalies rodikliais. Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) – tai tokios investicijos, kurių pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai finansiniai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos 2018 metų pabaigoje sudarė 3,99 mln. Eur. Tiesioginės užsienio investicijos Vilkaviškio rajono savivaldybėje, jas lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, yra vienos mažiausių (mažesnės yra Kalvarijos savivaldybėje – 2,69 mln. Eur). Per pastaruosius metus Vilkaviškio rajono savivaldybės TUI sumažėjo.
1 lentelė. TUI 2013–2018 metų pabaigoje, mln. EUR
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Daugiausia TUI vienam gyventojui tenka Kazlų Rūdoje. Lyginant penkias savivaldybes, Vilkaviškio rajono savivaldybė užima penktąją vietą pagal TUI, tenkančias vienam asmeniui. Mažiausiai TUI vienam gyventojui teko Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 2018 m. tik 113 Eur. Per vienus metus jos sumažėjo 47 Eur. Detalesnė informacija pateikiama 2 lentelėje.
2 lentelė. TUI 2013–2018, tenkančios vienam gyventojui, metų pabaigoje, EUR
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
TUI paskirstymas tarp Marijampolės apskrities savivaldybių rodo žemą Vilkaviškio rajono savivaldybės konkurencingumą bei gebėjimą pritraukti investicijas. Pagrindinės lėto augimo priežastys – Savivaldybės, kaip mažos rinkos, nepatrauklumas, nedidelis rinkos talpumas, maža gyventojų perkamoji galia ir nedidelės pajamos. BVP, tenkančio vienam gyventojui 2018 m., atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų apskričių nesumažėjo – Vilniaus apskrityje šis rodiklis daugiau nei du kartus viršijo Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių rodiklius. 2018 m. daugiausia – 23,4 tūkst. Eur – bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui teko Vilniaus apskrityje, Kauno apskrityje – 16,7 tūkst. Eur. Likusiose apskrityse BVP vienam gyventojui nesiekė šalies vidurkio (16,2 tūkst. Eur), o Marijampolės apskrityje – 9,4 tūkst. Eur. BVP, tenkantis vienam gyventojui palyginti su šalies vidurkiu, sudaro 58,5 proc[1]. Vietos ekonomikai svarbios ir materialinės investicijos. Materialinės investicijos – išlaidos ilgalaikiam materialiajam turtui įsigyti, sukurti ir esamam materialiajam turtui atnaujinti (jo vertei padidinti). Įskaitomas ir finansinės (išperkamosios) nuomos būdu įsigytas ilgalaikis materialus turtas. Materialios investicijos kuria gerovę bei prisideda prie darbo našumo didinimo įmonėse, kurios investuoja į ilgalaikį materialųjį turtą. Materialinės investicijos Marijampolės apskrityje 2018 metų pabaigoje siekė 217 292 tūkst. Eur. Vienam Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojui tenkančios materialinės investicijos 2018 metų pabaigoje siekė 441,00 Eur, tai mažiausias rodiklis, lyginant su kitomis Lietuvos savivaldybėmis (2018 m. daugiausia materialinių investicijų vienam gyventojui teko Vilniaus miesto savivaldybėje – 5,2 tūkst. Eur, Elektrėnų savivaldybėje – 3,8 tūkst. Eur, Klaipėdos rajono savivaldybėje – 3,8 tūkst. Eur, ir Klaipėdos miesto savivaldybėje – 3,6 tūkst. Eur. Marijampolės apskrityje daugiausiai materialinių investicijų vienam gyventojui teko Marijampolės savivaldybėje – 2,4 tūkst. Eur, Kazlų Rūdos savivaldybėje – 2,1 tūkst. Eur, Šakių rajono savivaldybėje – 1,3 tūkst. Eur, Kalvarijos savivaldybėje – 0,9 tūkst. Eur.)[2]. 3 lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje, vnt.
Lyginant veikiančių ūkio subjektų skaičiaus kitimą, iš 2015–2020 metų pradžios duomenų matome, kad Vilkaviškio rajono savivaldybėje šis rodiklis padidėjo 29,29 proc. Lyginant Vilkaviškio rajoną su kitomis Marijampolės regiono savivaldybėmis, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių jis yra 2 vietoje. Remiantis rodikliais, didžiausias veikiančių ūkio subjektų skaičius yra Marijampolės savivaldybėje, kadangi Marijampolės savivaldybė – didžiausia Marijampolės apskrities savivaldybių tiek pagal gyventojų skaičių, tiek pagal plotą. Detalesnė informacija pateikiama 3 lentelėje. Remiantis Užimtumo tarnybos informacija, 2019 m. pabaigoje nedarbo lygis Vilkaviškio rajone sudarė 10,0 proc. (Lietuvos rodiklis – 8,7 proc.). Lyginant su 2018 m. tuo pačiu laikotarpiu nedarbo lygis sumažėjo 0,3 proc. punkto. 2020 m. pradžioje bedarbių, registruotų Užimtumo tarnyboje, skaičius – 2 114 asmenys arba 6,1 proc. visų Vilkaviškio rajono gyventojų.
4 lentelė. Nedarbo lygis Marijampolės apskrities savivaldybėse, proc.
Šaltinis: Marijampolės užimtumo tarnybos, Vilkaviškio skyriaus informacija
PRAMONĖ
Vilkaviškio rajono savivaldybėje pramonė yra vidutiniškai išvystyta. Augančios pramonės sektoriaus gamybos apimtys lemia padidėjusią parduotos produkcijos apyvartą, o kartu ir didesnį užimtumą šiame sektoriuje. Vilkaviškio rajono savivaldybė turi pakankamus vietinės žaliavos išteklius (derlingose žemėse plėtojamas žemės ūkis, nederlingos, tačiau kalvotos ir turtingos gamtine aplinka rajono apylinkės tinka turizmo plėtojimui), yra pasienio regionas (tai suteikia galimybių plėtoti eksportą). Per Savivaldybės teritoriją eina Europinės reikšmės magistralė E28 Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas, geležinkelio linija Kaliningradas–Kybartai–Vilnius–Maskva, todėl yra palankios produkcijos transportavimo sąlygos. Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyrauja drabužių siuvimo ir maisto pramonė (Marijampolės apskrityje vyrauja medienos, baldų, siuvimo, žvyro pramonė)[3]. Statybų sektoriaus plėtra tiesiogiai priklauso nuo pritrauktų materialinių investicijų kiekio – kai investicijos didelės, statyba klesti, be investicijų statybos sektoriaus perspektyvos priklauso nuo savivaldybės gyventojų perkamosios galios, naujų smulkių ir vidutinių įmonių steigimosi rajone. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Vilkaviškio rajone buvo baigti statyti 49 nauji gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai (2017 m. – 31), iš jų 36 – gyvenamieji pastatai[4]. 2017 m. iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą buvo išmesta 67 tūkst. t teršalų. Didžiausią išmestų teršalų dalį – 94,3 proc., arba 63,2 tūkst. t, – sudarė dujinės ir skystosios medžiagos. Pagrindiniai taršos šaltiniai išlieka didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Mažeikiuose, Jonavoje, Akmenėje, Kėdainiuose). Teršalų emisijos į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių rodiklis Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra vienas iš žemiausių net Marijampolės apskrityje, bet ir visoje Lietuvoje (Vilkaviškio r. sav. – 195,9 t, Marijampolės sav. – 961,6 t, Kazlų Rūdos sav. – 692,6 t, Šakių r. sav. – 221,1 t, Kalvarijos sav. – 134,6 t)[5].
TRANSPORTAS
Gerą automobilių kelių tinklo išvystymą Marijampolės regione rodo automobilių kelių tinklo tankumas. Marijampolės apskrities kelių tinklo ilgis yra pakankamas, tačiau techninė būklė neatitinka didėjančių eismo poreikių. Siekiant regiono ekonominės plėtros, viena iš pagrindinių plėtros priemonių yra žvyrkelių asfaltavimas. Dėl lėšų stokos jos įgyvendinimas vyksta nepatenkinamai. Marijampolės apskritis turi gerai išplėtotą automobilių kelių tinklą, teritoriją kerta svarbios automagistralės: A7–Marijampolė–Kybartai, A16–Marijampolė–Prienai–Vilnius, A5–Kaunas–Marijampolė–Kalvarija, tarptautinė magistralė E67–„Via Baltica“. Dėl patogios geografinės padėties (greta sienų su Lenkija ir Rusija) ir tranzitinių srautų, eismo intensyvumas Marijampolės regiono magistraliniuose ir krašto keliuose yra gana didelis. Marijampolės apskrities teritoriją kerta trys magistraliniai keliai A5, A7 ir A16, 16 krašto kelių ir 147 rajoniniai keliai. Vilkaviškio rajono teritorijoje eina 7 krašto keliai ir europinės automagistralės E67 (Helsinkis–Talinas–Ryga–Panevėžys–Kaunas–Varšuva–Vroclavas–Praha), dar vadinamas „Via Baltica“, bei E28 (Berlynas–Gdanskas–Karaliaučius (Kaliningradas)–Marijampolė–Prienai–Vilnius–Minskas). A7 magistralinis kelias Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas. Ši transeuropinio IX transporto koridoriaus atšaka susisiekimo prasme sudaro geras prielaidas Vilkaviškio rajono ekonominės ir socialinės veiklos plėtrai bei ryšiams su Lietuvos didmiesčiais. Vilkaviškio rajono teritorijoje valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo tankis yra 0,39 km / kv. km (Marijampolės apskrities vidurkis 0,35 km / kv. km, Lietuvos Respublikos – 0,33 km / kv. km). Vietinės reikšmės kelių ir gatvių dangų ilgis Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 2020 m. vasario 1 d. duomenimis, pateikiamas 5 lentelėje.
Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
Iki 2013 metų pabaigos individualių lengvųjų automobilių skaičius Vilkaviškio rajono savivaldybėje kasmet didėjo. 2014 metų pabaigoje Vilkaviškio rajone registruotų automobilių skaičius sumažėjo 8 567 automobiliais, tokiam drastiškam registruotų automobilių skaičiaus mažėjimui įtaką padarė nuo 2014 m. liepos 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo tvarka, kai pradėjo būti taikoma leidimo transporto priemonei dalyvauti eisme sustabdymo procedūra (žr. 6 lentelė). 2017 metais, lyginant su 2016 metais, pastebima, kad lengvųjų automobilių skaičius per metus išaugo 158 vnt. 2018 metais, lyginant su 2017 metais, lengvųjų automobilių skaičius per metus išaugo 809 vnt. 2018 m. pabaigoje Vilkaviškio rajone 1 tūkst. gyventojų teko 488 individualiųjų lengvųjų automobilių, 2017 m. – 455[6].
6 lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius metų pabaigoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
KELEIVIŲ VEŽIMO PASLAUGOS
Keleivių vežimo paslaugas rajono savivaldybėje teikia: UAB „Kautra“ filialas „Vilkaviškio autobusų parkas“, UAB „Bondrida“ ir UAB „Angelma“. Didžiąją dalį keleivių Vilkaviškio rajone perveža UAB „Kautra“ filialas „Vilkaviškio autobusų parkas“ ir UAB „Bondrida“.
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ TEIKIMAS
Vilkaviškio rajono savivaldybėje geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikia uždaroji akcinė bendrovė „Vilkaviškio vandenys“ (toliau – Bendrovė). Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. B-TS-237 „Dėl viešojo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ Bendrovę paskyrė viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju Vilkaviškio rajone, 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. B-TS-1040 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ Bendrovė paskirta Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje paviršinių nuotekų tvarkytoju ir jai pavesta tvarkyti paviršines nuotekas.
Bendrovė, vykdydama savo veiklą, eksploatuoja: Vandens tiekime: 57 vandenvietes su 69 gręžiniais; 7 vandens gerinimo įrenginius; 1 vandens pakėlimo stotelę; 309 km vandentiekio tinklų.
Nuotekų tvarkyme: 10 nuotekų valyklų; 63 nuotekų perpumpavimo stotelių; 182 km nuotekų tinklų.
Vartotojai ir abonentai: Centralizuotu vandens tiekimu naudojasi: 24 053 gyventojai; 334 įmonės, įstaigos ir organizacijos. Centralizuotu nuotekų šalinimu naudojasi: 18 459 gyventojai; 243 įmonės, įstaigos ir organizacijos.
ŠILUMOS ŪKIS
Vilkaviškio rajono savivaldybė turi išvystytą inžinerinių tinklų sistemą, tarp jų ir centralizuoto šilumos tiekimo. Šilumos energija tiekiama daugiabučiams namams, visuomeninės paskirties pastatams, prekybos centrams. Licencijuojamą šilumos tiekimo veiklą vykdo ir centralizuoto šilumos tiekimo tinklus eksploatuoja UAB „Litesko“ filialas „Vilkaviškio šiluma“ (nuo 2020 m. birželio 1 d. šilumos ir karšto vandens tiekimą vykdys UAB „Vilkaviškio šilumos tinklai“ – Vilkaviškio RK, Kybartų katilinėje, Virbalio, Paežerių ir Pilviškių katilinėse). UAB „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ ir UAB „Kybartų Darna“ teikia šilumos punktų, šildymo sistemų bei karšto vandens sistemų priežiūros paslaugą. UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ 2019 metais eksploatavo 5 katilines, kurių instaliuota galia – 51,24 MW (biokuras – 7 MW, dujos – 34,69 m3, kitas kuras – 9,15 MW), aptarnaujamoje teritorijoje šiluma tiekiama termofikaciniu vandeniu 23,699 kms sąlyginio ilgio šilumos tinklais, kuriais šiluma aprūpinama 3 987 vartotojai, iš kurių: 3 879 privatūs vartotojai, 108 kiti vartotojai. Detalesnė informacija pateikiama 9 lentelėje. Pagal realizuotą šilumos kiekį bendrovė priklauso IV tiekimo įmonių grupei ir D pogrupiui. Metinis šilumos pardavimas Vilkaviškio tinkle 2019 m. – 33 091 MWh, pagaminta – 40 014 MWh, pateikta į tinklą – 33 091 MWh, trasų ir kiti nuostoliai – 6 923 MWh.
7 lentelė. UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ 2019 metais eksploatuotos katilinės
Remiantis VšĮ Lietuvos energetikos agentūros atliktu Savivaldybių darnios plėtros pažangos vertinimu, 2019 m.[7] vidutinė 2019 m. IV ketvirčio šilumos kaina Vilkaviškio rajono savivaldybėje sudarė 7,05 ct/kWh (Lietuvos vidurkis – 5,88 ct/kWh). Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, šilumos kaina buvo viena iš didžiausių (Marijampolėje – 6,32 ct/kWh, Šakiuose – 6,61 ct/kWh, Kazlų Rūdoje – 7,35 ct/kWh, Kalvarijoje – 8,16 ct/kWh).
DAUGIABUČIŲ NAMŲ RENOVACIJA
Vilkaviškio rajono savivaldybėje daugiabučių namų renovacija pradėta 2015 m. Iki 2019 m pabaigos modernizavimas vyko keturiais etapais – atnaujintas (modernizuotas) 41 daugiabutis namas (1 565 butai ir kitos patalpos) ir vykdomos 29 daugiabučių namų (873 butai ir kitos patalpos) modernizavimo procedūros: I modernizavimo etapu atnaujinta 11 daugiabučių namų – 427 butai ir kitos patalpos. II modernizavimo etapu atnaujinta 18 daugiabučių namų – 574 butai ir kitos patalpos. III modernizavimu etapu atnaujinta 12 daugiabučių namų – 564 butai ir kitos patalpos. IV modernizavimo etapu planuojama atnaujinti 10 daugiabučių namų – 343 butus ir kitas patalpas. Vėlesniu modernizavimo etapu planuojama atnaujinti 19 daugiabučių namų – 530 butų ir kitų patalpų. Remiantis VšĮ Lietuvos energetikos agentūros atliktu Savivaldybių darnios plėtros pažangos vertinimu, 2019 m. 2013–2019 m. laikotarpiu Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra renovuota 7,55 proc. visų daugiabučių namų ir Savivaldybė užima 28 vietą tarp visų Lietuvos savivaldybių (daugiausia renovuotų namų yra Birštono (41,79 proc.), Druskininkų m. (42,04 proc.) ir Ignalinos r. savivaldybėse (30,90 proc.)).
ŽEMĖS ŪKIS
Žemės ūkio naudmenų plotas Vilkaviškio rajone – 97 303,17 ha. Pagal gyvenamąją vietą, ūkio veiklos pobūdį bei gyventojų užimtumo pasiskirstymą ūkio sektoriuose žemės ūkis išlieka pagrindine regiono verslo šaka. Marijampolės apskrityje, kuri yra išsidėsčiusi lygumų regione, žemės derlingumas ypač palankus intensyviai žemės ūkio plėtrai. Apskritis pasižymi didžiausiais Lietuvoje grūdinių kultūrų derliais. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas vykdomas elektroniniu būdu ir visų paraiškų duomenys perduoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui.
1 pav. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
Lyginant penkių metų duomenis, pareiškėjų sumažėjo 354, o deklaruojamas plotas padidėjo 140,07 ha (žr. 1 pav.). Pareiškėjų skaičiaus mažėjimą eilė metų lemia ūkininkų amžius. Žemės parduodamos arba perleidžiamos savo vaikams. Pagrindinė plotų didėjimo priežastis – valstybė sudaro žemės nuomos sutartis apleistiems žemės sklypams, kurie įsavinami ir deklaruojami. Didžiausią pasėlių deklaracijos struktūroje dalį 2019 m. sudarė javų plotai – 60 proc. Žieminių javų plotai – 43 proc., vasarinių javų – 16 proc., ankštinės kultūros – 3 proc., deklaruoti pievų, ganyklų ir natūralių pievų plotai – 20 proc., rapsai – 15 proc., (žr. 8 lentelė).
8 lentelė. Pagrindinės auginamos kultūros Vilkaviškio rajone
Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
Sertifikuotą ekologinę gamybą vykdo 19 rajono ūkių. Iš jų 10 sertifikuoja augalininkystės sritį ir 9 augalininkystės / gyvulininkystės sritis. Bendras sertifikuotas plotas sudaro 432,82 ha. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje dalyvauja 22 ūkiai. Iš jų 1 bitininkystės ūkis su 30 bičių šeimų ir 21 augalininkystės (daržovių, vaisių ir uogų augintojai) ūkis, kurių plotas sudaro 595,08 ha. Mažai palankiose ūkininkauti vietovėse (Vištyčio, Gražiškių seniūnijos) deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 8 878 ha. Vilkaviškio rajono savivaldybėje per pastaruosius metus mažėja tiek pačių ūkininkų, laikančių galvijus, tiek galvijų skaičius. Ypač mažėja melžiamų karvių skaičius. Ūkininkus atsisakyti pieno gamybos ir parduoti melžiamų karvių bandas skatina ypač žemos pieno supirkimo kainos. Ūkininkai, atsisakantys pieno gamybos, pereina prie mėsinės gyvulininkystės. Rajone didėja mėsinių galvijų skaičius. Detalesnė informacija apie galvijų laikytojus Vilkaviškio rajono savivaldybėje pateikiama 2–4 paveiksluose.
2 pav. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
3 pav. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
4 pav. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
Vilkaviškio rajono savivaldybėje įregistruoti 3 404 ūkininkų ūkiai. 2019 m. buvo įregistruoti 66 nauji ūkininko ūkiai, išregistruota – 110. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo registre registruotos 4 343 valdos. 2019 m. atnaujinta informacija – 3 449 valdose, išregistruota – 234 valdos, naujai registruota – 131 valda. Vidutinis ūkio dydis – 17,67 ha. Ūkininkų ūkio ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo registro duomenys naudojami užtikrinti veiksmingą Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimą. Atnaujintų registrų skaičius reiškia, kad ūkiuose vykdoma žemės ūkio ar alternatyvi veikla, ūkininkai aktyviai dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros priemonėse. Išregistruojamų ūkių, valdų skaičių lemia ir tai, kad neatnaujinus ūkio ar valdos duomenų per paskutinius 3 metus, VĮ ŽŪIKVC ūkius bei valdas išregistruoja kaip nebevykdančias žemės ūkio veiklos. Detalesnė informacija apie ūkininkų ūkių skaičių, žemės ūkio valdų skaičių pateikiama 5 ir 6 pav.
10 pav. ir 11 pav. Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
5 pav. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
6 pav. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro statistika
Didžiausią dalį, beveik 91 proc., registruotų žemės ūkio mašinų sudaro ratiniai traktoriai, priekabos, puspriekabės ir javų kombainai ( žr. 9 lentelė). Per 2019 metus buvo įregistruoti 607 ratiniai traktoriai, skirti žemės ūkio veiklai, iš jų 24 – nauji. Priekabų ir puspriekabių – 614, iš jų naujų – 19, javų kombainų – 112, iš jų naujų – 13, krautuvų – 65, iš jų naujų – 7. Nuolatos didėjantis registruotos žemės ūkio technikos skaičius rodo, kad rajono ūkiai plėtėsi. Nemažai ūkininkų pasinaudojo ES parama ir įsigijo naują techniką, tačiau rajone populiariausi maži ūkiai, turintys 10–50 ha žemės. Dėl menkų finansinių galimybių jie renkasi pigesnę, naudotą techniką. Bendras rajono žemės ūkio technikos parkas per pastaruosius 5 metus atsinaujino beveik 80 procentų. 2019 m. atliktos 6 298 techninės apžiūros traktoriams, savaeigėms ir žemės ūkio mašinoms bei jų priekaboms. Techninės apžiūros metu tikrinama, ar žemės ūkio technikos būklė, komplektiškumas, sistemų, junginių veikimas atitinka techninius reikalavimus eksploatuojamai technikai.
9 lentelė. Įregistruota žemės ūkio technika 2015–2019 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje, vnt.
Šaltinis: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras
Vilkaviškio rajone nusausinta 76 231,8 ha žemių. Valstybei priklauso 37 tiltai, 983 pralaidos, 5 užtvankos, 1 126,65 km griovių. Finansavimas, skirtas melioracijos darbams atlikti, 2015–2019 m. laikotarpiu nežymiai didėjo. Nuo 2015 m. didesnis dėmesys (prioritetas) skiriamas melioracijos griovių tvarkymui. Detalesnė informacija pateikiama 7 pav.
7 pav. Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
APLINKOS APSAUGA
Atliekų tvarkymas. Marijampolės regione sukurta regioniniu principu veikianti atliekų tvarkymo sistema veikia nuo 2010 metų. Sistema apima mišrių komunalinių atliekų surinkimą naudojant individualius ir bendro naudojimo konteinerius, atliekų sutvarkymą mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (toliau – MBA) įrenginiuose ir atliekų šalinimą regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne, specifinių atliekų (taip pat antrinių žaliavų) surinkimą ir jų perdavimą atliekų tvarkytojams, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos atliekų priėmimą didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse, taip pat didžiųjų atliekų, buityje susidarančių pavojingų atliekų, elektros ir elektronikos įrangos atliekų bei antrinių žaliavų surinkimą periodinio, viešai skelbiamo apvažiavimo būdu, sudarant galimybę visiems ir nutolusiems nuo aikštelių gyventojams naudotis atliekų tvarkymo sistema. Savivaldybių teritorijose surinktos mišrios komunalinės ir didelių gabaritų komunalinės atliekos tolimesniam tvarkymui vežamos į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius. Po komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos perdirbti ir turinčios energetinę vertę nepavojingos komunalinės atliekos perduodamos panaudoti energijos gamybai, netinkamos perdirbti atliekos naudojamos kitais būdais (įskaitant naudojimą sąvartyno eksploatacijoje), laikomos (saugomos) iki tolimesnio jų panaudojimo arba šalinamos. Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane nustatyta atliekų tvarkymo užduotis – užtikrinti visuotinumo principą, teikiant viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, – Marijampolės regione įgyvendinta. Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimas ir tvarkymas. Vilkaviškio rajone surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis palaipsniui mažėja – 2012 metais buvo 15 891,43 t, o 2019 metais – 10 686,08 t. Marijampolės regione pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos surenkamos kolektyviniais konteineriais, specialiai skirtais stiklo, popieriaus / kartono, plastiko ir metalo atliekoms. Skatinant atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, Vilkaviškio rajono individualių valdų gyventojai visiškai aprūpinti pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms rinkti skirtais konteineriais, dėl to padidėjo pakuočių atliekų surenkami kiekiai. Pavyzdžiui, 2012 m. Vilkaviškio rajono teritorijoje bendras konteineriuose surinktas ir sutvarkytas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų kiekis buvo 242,68 tonų, o 2019 m. šių atliekų surinkta beveik 1 719 tonų. Didelė dalis plastikinių pakuočių surenkama įvedus užstato sistemą.
Surenkamų atliekų pokyčiai Vilkaviškio rajono savivaldybėje:
8 pav. Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
Žaliųjų atliekų atskiras surinkimas ir tvarkymas. Atsakomybė už sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendrojo naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas biologiškai skaidžias atliekas tenka šias teritorijas prižiūrintiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Marijampolės regiono teritorijoje susidarančias kompostuoti tinkamas žaliąsias atliekas atliekų turėtojai gali pristatyti į regione veikiančias 5 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Visų šių aikštelių pajėgumas – 20 700 t/m. Į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles priimamos šios biologiškai skaidžios atliekos: želdynų karpymo ir sodo atliekos, nupjauta žolė, medelių, krūmų ir gyvatvorių nugenėtos šakelės, nukritę medžių lapai, daržininkystės atliekos, miškininkystės atliekos, medienos pjuvenos, skiedros, drožlės, medienos gaminiai, kurie nėra impregnuoti, laminuoti, dažyti ar padengti kitomis cheminėmis medžiagomis, mediniai padėklai, statybinė mediena. Į Vilkaviškio rajone Pavembrių kaime esančią žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę 2019 metais pristatyta 637,2 t žaliųjų atliekų. Specifinių komunalinių atliekų tvarkymo srautų surinkimas ir tvarkymas. Specifinės buityje susidarančios atliekos (žaliosios, didelių gabaritų, naudotų padangų, statybos ir griovimo, tekstilės, elektros ir elektroninės įrangos, pavojingosios ir pan.) iš atliekų turėtojų surenkamos apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamą grafiką arba didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (toliau – DGASA). Regione įrengtos 9 tokios aikštelės. Kai kurių srautų priėmimui DGASA taikomi apribojimai. Pagal apribojimus, iš vieno gyventojo nemokamai priimama ne daugiau kaip 500 kg statybos ir griovimo atliekų, 5 panaudotos automobilinės padangos per kalendorinius metus. Komunalinių atliekų turėtojai, kurie per kalendorinius metus sukaupė didesnį statybos ir griovimo atliekų kiekį, statybos ir griovimo atliekas perduoda šias atliekas apdorojančiai įmonei (patys arba per komunalinių atliekų vežėją) už papildomą mokestį. Vilkaviškio mieste esančioje aikštelėje 2019 metais priimta 1136,82 t, Kybartų mieste – 5,79 t specifinių atliekų, apvažiavimo būdu surinkta 259,06 t tokių atliekų.
Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialioji programa. Įgyvendinant Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, finansuojamos aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos priemonės (išnaudotų karjerų, užterštų teritorijų sutvarkymas, likvidavimas), atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtros priemonės (atliekų surinkimo aikštelių įrengimas, atliekų surinkimo priemonių įsigijimas), atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymo priemonės (padangų atliekų tvarkymas, šiukšlių surinkimo priemonių įsigijimas), vykdomas visuomenės švietimas ir mokymas aplinkosaugos klausimais (finansuojama ekologinio švietimo veikla, aplinkos tvarkymo talkos). Finansiškai remiami žemės sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai, įgyvendinantys žalos prevencijos priemones, kuriomis siekiama išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui. Kasmet 20 procentų programos lėšų skiriama Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. 2019 metais į Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos sąskaitą surinkta 82 820 Eur (už aplinkos teršimą, už medžių atstatomąją vertę, už valstybinius gamtos išteklius, už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą). Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai panaudota 16 812 Eur. 12 084 Eur išleista kompensuoti įgyvendintoms prevencijos priemonėms, kuriomis žemės sklypų savininkai siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos, 2 650 Eur – atlyginta vilkų ūkiniams gyvūnams 2018 metais padaryta žala. Kitoms aplinkosaugos priemonėms praėjusiais metais išleista 49 271 Eur, iš jų: atliekomis užterštų teritorijų išvalymui ir sutvarkymui – sutvarkytos 3 tokios teritorijos Mažųjų Šelvių, Teiberių ir Degučių kaimuose. Kybartų, Virbalio miestų, Gražiškių, Keturvalakių, Pajevonio miestelių, Alksnėnų, Didvyžių, Gabriškių, Stirniškių, Žaliosios kaimų civilinėse kapinėse, naudojant alpinistinę įrangą, pašalinti 36 avariniai pavojų keliantys, kapavietes ardantys medžiai, atliktas 12 medžių sanitarinis genėjimas. Atlikta Paežerių Dvaro sodybos parko želdinių inventorizacija, parengtas želdinių tvarkymo projektas 2019 metais surinkta, transportuotos ir priduotos šių atliekų tvarkytojams apie 22 tonos padangų atliekų, sukauptų Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje.
TURIZMAS
Remiantis Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis, Vilkaviškio rajone apgyvendinimo paslaugas teikia: · viešbutis „Širvinta“, J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis; · Petronėlės Arbatauskienės sodyba „Poilsis Vištytyje“, Žvejų g. 2, Vištytis, Vilkaviškio r.; · Laimutės ir Stanislovo Petrukaičių kaimo turizmo sodyba, Vygrelių k., Vilkaviškio r.; · Rakauskų sodyba „Obelupių gryčia“, Obelupių g. 1, Obelupių k., Vilkaviškio r.; · Babeckų kaimo turizmo sodyba „Babeckynė“, Basanavičiaus g. 66, Bartninkai, Vilkaviškio r.; · kaimo turizmo sodyba „Karaliaus krėslas“, Širvintos g. 12, Karalkrėslio k., Vilkaviškio r.; · Rymanto Vaičaičio kaimo turizmo sodyba, Geisteriškių k., Vilkaviškio r.; · kaimo turizmo sodyba „Villa Ievynė“, Paežerių g. 35A, Patunkiškių k., Vilkaviškio r.; · sodyba „Gabrielė“, Vilniaus g. 45a, Virbalio Miesto Laukų k., Vilkaviškio r.; · sodyba „Po uosiu“, Liepų g. 57, Rūdos k., Vilkaviškio r.; · turistinė stovyklavietė „Šeimos VILA“, Būdos k., Vilkaviškio r.; · stovyklavietė „Kapčius“, Krantinės g. 1, Paežerių k., Vilkaviškio r.; · Vištyčio kempingas „Pušelė“, Žirgėnų k., Vilkaviškio r.; · viešbutis-kempingas „Viktorija“, Čižiškių k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.; · Mockabūdžių laisvalaikio ir pramogų kompleksas, Mockabūdžių g. 7, Mockabūdžių k., Vilkaviškio r.; · Rimos Juknevičienės sodyba „Vaitai“, Vaitų k., Pilviškių sen., Vilkaviškio r.; · svečių namai „Robeda“, Darvino g. 5, Kybartai, Vilkaviškio r.; · kaimo turizmo sodyba „Poilsis pas Micką“, Dariaus ir Girėno g. 3, Vištytis, Vilkaviškio r.; · sodyba „Asterhouse“, A. Juozapavičiaus g. 27, Vištytis, Vilkaviškio r.; · kaimo turizmo sodyba „Pas Karalių“, Pajevonio k., Vilkaviškio r.
Vilkaviškio rajone maitinimo paslaugas teikia: · „Aukso ragas”, Dvaro g. 1, Paežerių k., Vilkaviškio r.; · „Robeda”, Darvino g. 5, Kybartai, Vilkaviškio r.; · „Rūta“, J. Basanavičiaus g. 62, Kybartai, Vilkaviškio r.; · „Hot pepper“, J. Basanavičiaus g. 92, Kybartai, Vilkaviškio r.; · „Pizza Vero“ J. Basanavičiaus g. 45 A, Kybartai, Vilkaviškio r.; · „Suvalkietiška virtuvė“, Gedimino g. 3, Vilkaviškis; · „Pegasas“, Vytauto g. 28, Vilkaviškis; · „Du gaideliai“, Vytauto g. 93, Vilkaviškis; · „Luna Rossa“, Pilviškių g. 3, Vilkaviškis; · viešbučio „Širvinta“ kavinė-baras, J. Basanavičiaus a. 5, Vilkaviškis; · laisvalaikio centras „Topolis“, Vienybės g. 47, Vilkaviškis; · Vilkaviškio siuvimo fabriko valgykla, Vytauto g. 4, Vilkaviškis; · „Viktorijos kepyklėlė“, J. Basanavičiaus a. 7, Vilkaviškis; · „Vero užeiga“, Lauko g. 25, Vilkaviškis; · „Pizza spot“, Vytauto g. 93, Vilkaviškis; · „Vero Pizza“, Nepriklausomybės g. 61, Vilkaviškis.
Vilkaviškis yra vienas senesnių Sūduvos miestų, istorijos metraščiuose minimas nuo XVI a. pradžios. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1620 m. Didžioji bendruomenės dalis buvo žydai, todėl Vilkaviškyje stovėjo viena seniausių ir gražiausių Lietuvoje medinių sinagogų, statyta daugiau kaip prieš 400 metų. 1660 m. Vilkaviškiui buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Vilkaviškio miesto dvare 1812 m. apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas miesto laukuose surengė kariuomenės paradą ir faktiškai paskelbė karo pradžią Rusijai. 1918 m. Vilkaviškyje veikė „Žiburio“ gimnazija, kurioje mokėsi ne viena įžymybė. Dabar čia įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. 1940 m. buvo įkurta kunigų seminarija, dabar čia veikia siuvimo fabrikas „Žemkalnija”. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. atstatytas Nepriklausomybės paminklas, 1996 m. atidengtas J. Basanavičiaus paminklas, 1998 m. – V. Kudirkos paminklinis biustas. Tais pačiais metais atstatyta Vilkaviškio katedra. Kybartų kaimą XVI a. pirmoje pusėje įkūrė karalienė Bona. Kaimas minimas nuo 1561 m. 1598 m. dalis kaimo buvo užrašyta Virbalio bažnyčiai. Po 1795 m. Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimo Kybartai atiteko Prūsijai, 1815 m. – Rusijai. Kybartai pradėjo plėstis 1861 m., kai buvo baigtas tiesti Kauno–Virbalio geležinkelis, jungiantis Rusijos miestus su Prūsija. Prie Kybartų pastatyta viena gražiausių ir didžiausių geležinkelio stočių, įkurta pasienio muitinė. Stoties pastatus jungė požeminiai tuneliai. Kybartai sparčiai augo ir tapo svarbiu prekybos punktu. Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. Per Pirmąjį pasaulinį karą miestas buvo sugriautas, tačiau netrukus atstatytas. 1919 m. Kybartams suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Kybartų miestą puošia neorenesansinė Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, pastatyta 1928 m. 1977 m. atidengtas paminklinis biustas garsiam tapytojui Isakui Levitanui. 2005 m. pastatytas paminklas Kybartų krašto knygnešiams. Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė pastatyta 1870 m. cerkvė dabar vis dar prižiūrima vietos stačiatikių bendruomenės. Naujoji apaštalų bažnyčia Kybartuose veiklą pradėjo 1914 m., o po Antrojo pasaulinio karo tik 1991 m. Miestą puošia antrasis pagal ilgį Lietuvoje pėsčiųjų viadukas, nuo kurio atsiveria puiki panorama. Didelio susidomėjimo susilaukia geležinkelio stoties kompleksas su požemiais. Virbalis – seniausias rajono miestas (iki XVIII a. dar vadintas Nova Volia). Jis minimas nuo 1536 m. Nuo pat kūrimosi pradžios Virbalis buvo planuotas didžiausiu Užnemunės prekybos ir amatų centru. Čia kasmet vykdavo 4–6 prekymečiai. XVII–XIX a. Virbalis buvo svarbus religinio, kultūrinio ir ūkinio gyvenimo centras. Nuo pat pradžių be katalikų čia kūrėsi ir kitų tikėjimų žmonės, evangelikų-liuteronų bažnyčia išlikusi iki šiol. 1993 metais Virbalis šventė 400 metų jubiliejų. Ta proga buvo pastatytas paminklas miesto centre. Virbalio miesto urbanistinis centras įtrauktas į LR kultūros paminklų sąrašą. Virbalio miestelį aktyviai garsina bendruomenė „Virbalio vartai“, kuri siūlo įvairias, ne tik lietuvaičių, bet ir užsieniečių pamėgtas pramogas: ekskursiją po Virbalio miestelį, aplankant buvusio Dominikonų vienuolyno rūsius, kriptas ir kitas išskirtines vietas, taip pat siūlo keletą edukacinių programų, supažindinančių su senaisiais amatais bei tradicijomis. Pajevonys minimas kaip buvusi 1524 m. prūsų ir jotvingių gyvenvietė, kurioje vykdavo įvairių apeigų. Teigiama, kad šioje vietoje buvusi pirmoji Sūduvos (Jotvingos) administracinė sostinė ir Kunigų – Žynių dvasinis centras. Šis reto grožio Sūduvos kampelis, rūpestingai puoselėjamas ir puošiamas, tampa vis patrauklesnis turistams ir renginių iniciatoriams. Miestelio centre – legendos motyvais sukurta medinė skulptūra, sovietmečiu išlikęs paminklas Vytautui Didžiajam, ant kalvelės stovi kolonomis pasipuošusi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Pilviškių miestelis įsikūręs Šešupės ir Pilvės upių santakoje, prie Kauno–Kybartų geležinkelio linijos. Pilviškiai 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. Dabar miestelį puošia Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia – balta dvibokštė šventovė (atstatyta 1997 m.), Jungtinė metodistų bažnyčia, Šešupės upėje įrengta Pilviškių hidroelektrinė. Rementiškių dvaro pastate vietos žmonių iniciatyva įkurtas ir išlaikomas Sūdavos krašto muziejus veikia nuo 2002 metų. Čia saugomas krašto paveldas: buities daiktai, audiniai, knygos, žymių krašto žmonių atminimas. Iš viso surinkta daugiau kaip 27 000 eksponatų. Vitkauskų ūkyje lankytojai gali susipažinti su Lietuvoje dar pakankamai retais ir ne visiems žinomais gyvūnais – alpakomis. Alpakų ūkis įsikūręs natūralios gamtos prieglobstyje, šalia Pracapolės miško. Kieme lankytojus pasitinka švelniavilnės alpakos, kurios mielai iš lankytojų rankų skanauja morkas. Sodybos duris atvėrę šeimininkai pasakoja daug įdomių faktų apie šiuos iš Pietų Amerikos kilusius gyvūnus, jų unikalią vilną. Ūkio gyvenimo būdą perteikia rankų darbo gaminiai iš alpakų vilnos, kuriuos čia pat galite ir įsigyti. Gižai minimi nuo XVII a. pradžios ir spėjama, kad Alvito dekanato parapijinėse knygose šis vardas įrašytas 1613 m. 1775 m. minimas ir Gižų dvaras, kuriame veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. Gižai ypač išaugo, kai tapo seniūnija, priklausančia LDK didikui Adomui Chmarai. Jo pastangomis ir lėšomis buvo pastatyta pirmoji medinė Gižų bažnyčia, kuri 1834 metais sudegė. Kitas Gižų savininkas Antanas Vičechovskis 1847–1850 metais pastatė naują neogotikos stiliaus mūrinę ir dabar esančią bažnyčią. Manoma, kad tuo metu prie kelio, vedusio iš dvaro į bažnyčią ir į kapines, buvo pasodintos liepaitės. Tuomet kelias buvo vadinamas Liepkeliu. Šiandien tai – Liepų gatvė. Parke prie mokyklos išlikę keletas senų Gižų dvaro klestėjimo metus menančių medžių. Čia ošia ir senoji savo legendą turinti liepa, įamžinta Gižų herbe. Pasaulyje priskaičiuojama per 25 tūkstančius skirtingų plaktukų rūšių. Plaktukų muziejai yra retas reiškinys. Lietuvoje jų vos du: vienas Ignalinos rajone, antras – Sauliaus Matusevičiaus įkurtas muziejus Degučių kaime, Vilkaviškio rajone. Muziejuje šiandien yra apie 1000 eksponatų. Plaktukai sunumeruoti, prie kiekvieno parašyta kilmės šalis ir paskirtis. Jų yra pačių įvairiausių: skirtas smulkiems darbams, akmenims tašyti, girnoms kalti, juvelyro plaktukas, teisėjo, mėsininko, baldžiaus ir t.t. Paežerių dvaras – unikaliausias Sūduvos krašto dvarų kultūros paveldo objektas. Paežerių dvaro pradžia turėtų siekti seniausių Sūduvos dvarų kūrimosi laikus – XVI–XVII a. Rūmus iš visų pusių supa dvaro parkas ir sodas, užimantis 12 ha plotą, kuris šiaurinėje dalyje ribojasi su Paežerių ežeru. Šalia rūmų auga glaustašakis ąžuolas, pasak legendos, pasodintas dvaro įkūrimo proga prieš 400 m. Pietvakariniame vejos krašte – dvaro oficina su prie jos prisišliejusiu neogotikinio stiliaus Belvederio bokštu. Dvare įsikūręs Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Čia rengiami klasikinės muzikos ir poezijos vakarai, skamba kamerinės muzikos koncertai, pristatomos profesionalaus ir liaudies meno parodos, organizuojami edukaciniai užsiėmimai ir įvairios šventės. Dr. J. Basanavičiaus gimtuosiuose Ožkabaliuose atstatyta Basanavičių sodyba, jos gyvenamajame name įrengta memorialinė ekspozicija, atspindinti jo gyvenimą ir veiklą. J. Basanavičius – vienas žymiausių nepriklausomos Lietuvos kūrėjų, vadinamas Tautos patriarchu, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, žurnalo „Aušra“ leidėjas, kultūros istorikas, gydytojas. Jono Basanavičiaus gimtinėje organizuojami įvairūs tradiciniai renginiai, minėjimai, parodos, įvairūs konkursai, edukaciniai užsiėmimai. 1989 m. šalia gimtosios Jono Basanavičiaus sodybos buvo pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas. Dabar Tautinio atgimimo ąžuolynas užima apie 40 ha plotą, jį sudaro 14 giraičių, skirtų įprasminti svarbius istorijos įvykius. Vištyčio regioninis parkas – tai pats gražiausias mūsų krašto gamtos kampelis. Parkas įkurtas 1992 m., jo tikslas – išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Tai viena įdomiausių ir vaizdingiausių Sūduvos vietų. Parko plotas – 10,1 tūkst. ha. Parke daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų, augalų, įrašytų į raudonąją knygą, didelė žinduolių, roplių ir varliagyvių įvairovė. Siekiant sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, parke įrengtas didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės. 2015 m. lapkričio 6 d. duris lankytojams atvėrė naujas Vištyčio regioninio parko lankytojų centras, kuriame įspūdinga ekspozicija pristato Vištyčio regioninio parko lobius bei padeda susipažinti lankytojams su mūsų kalvotąja Suvalkija. Norintiems geriau pažinti šį kraštą, siūlomos ir edukacinės programos. 2019 m. įgyvendinus projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti (II)“ atgaivintas 95 metus skaičiuojantis Vištyčio vėjo malūnas. Vištyčio miestelio centre iki šių dienų išlikusi 1829 m. statyta raudonų plytų ir akmens mūro bažnyčia, varpinė, evangelikų liuteronų bažnyčia. 1925 m. statyta aliejinė ir vėjo malūnas, kuris jau yra rekonstruotas ir netrukus bus atviras visuomenei. Vištyčio ežeras – ketvirtas pagal dydį Lietuvoje. Ežeras ištįsęs iš šiaurės rytų į pietvakarius, didžiausias ežero ilgis siekia 8 km, didžiausias plotis – 4,2 km, ežeras apima 1 820 ha plotą. Giliausia ežero vieta yra vakarinėje ežero dalyje ir siekia 54 metrus. Vištytis – ne tik didžiausias ir giliausias Suvalkijos krašto ežeras, bet ir pats švariausias. Maitinamas keliolikos didesnių ir mažesnių upelių bei daugybės šaltinių vandens, ežeras yra milžiniškas švaraus ir gėlo vandens rezervuaras. Kaip mitologinę vertybę reikia paminėti didįjį Vištyčio akmenį vadinamą Stebuklinguoju, kitaip Didžiuoju akmeniu. Akmens aukštis – 4 metrai, plotis – 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris paprastai vadinamas „pėda“ ir kuriame užsilaiko kritulių vanduo. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai, keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta tiestą plentą. Pasakojama, kad šis stambus riedulys kadaise buvo laikomas šventu, stebuklingu, todėl senovėje prie jo žmonės melsdavosi, jis buvęs aukuru, ant kurio degusi amžinoji ugnis ir būdavo aukojamos aukos dievams. 2000 m. Vištyčio akmuo pripažintas geologiniu gamtos paminklu. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra 48 nekilnojamos vietinio, regioninio ir nacionalinio lygmens archeologinės vertybės, įtrauktos į LR Kultūros vertybių registro sąrašus. Rajone yra 16 piliakalnių ir 2 kapinynai (Stanaičių ir Kaupiškių), įtraukti į LR Kultūros vertybių registro sąrašus. Kaip gražiausi geros būklės objektai paminėtini Dabravolės, Kunigiškių, Pajevonio, Pavištyčio ir Vištyčio piliakalniai bei Piliakalnių piliakalnis su papiliu. Kaip mitologinė vertybė paminėtinas didysis Vištyčio akmuo, vadinamas Stebuklinguoju, kitaip – Didžiuoju akmeniu. Rajone yra 8 parkai ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, greta kurio yra atstatyta dr. J. Basanavičiaus tėvų sodyba, veikia muziejus, be to, yra 5 rekreaciniai miškai (miškai – parkai). Vilkaviškio rajone svarbūs kultūrinio turizmo objektai – dvarai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje yra išlikusios 22 dvarų sodybos ar jų fragmentai, kurie įtraukti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Paežerių dvaro sodybos rūmuose yra įsikūręs Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus. Paežerių dvaras tapo gyventojų ir svečių mėgstamu kultūros centru. Didelio lankytojų susidomėjimo susilaukia Belvederio bokštas, dvare organizuojami koncertai, įvairūs renginiai, parodos, edukacinės pamokos. Bartninkų seniūnijoje, Vinkšnupių kaime, išlikusios didžiausios Lietuvoje totorių kapinės. Ant vieno paminklo išlikusi palaidojimo data – 1680-ieji. XIX a. dvaro savininkas pastatė kapinėse medinę mečetę. Dabar mečetės nebėra, tačiau likusios kapinės su keliais šimtais antkapių. Ant paminklinių akmenų dar galima įskaityti kai kuriuos įrašus. Prie pat sienos su Lenkija yra 150 metų senumo maumedžių giraitė, įrengta poilsio aikštelė. Šioje vietoje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“. Vieni lankomiausių Vilkaviškio rajono savivaldybės objektų yra: Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus (Paežerių dvaras), Jono Basanavičiaus gimtinė ir Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas, Vilkaviškio katedra, Piliakalnių piliakalnis, Kybartai, Vištyčio regioninis parkas, Maumedžių giraitė. Vilkaviškio rajono savivaldybėje įrengtas dviračių turizmo maršrutas „Mielas – akiai, malonus – širdžiai“. Dviračiu siūloma važiuoti 80 km ilgio vietiniu maršrutu, aplankant gamtos, architektūros ir etnografinius objektus: Vilkaviškis–Paežerių dvaras ir ežeras–Podvarko poilsiavietė–Kunigiškių piliakalnis–Kylininkų kraštovaizdžio draustinis–Dabravolės piliakalnis–Vištyčio piliakalnis–Vištyčio poilsiavietė–Pavištyčio piliakalnis–Tautos atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose–Piliakalnių piliakalnis–Bartninkai–Vilkaviškis. Šiuo metu rajone yra realiai įrengti ir veikiantys tik keli dviračių takai: · Vilkaviškio miestas–Alvito ežeras. Dviračių takas eina pro Paežerių gyvenvietę, yra labai populiarus; · Vilkaviškio miestas–kapinės (link Pilviškių); · Vilkaviškio miestas–Serdokai (link Marijampolės); · Vilkaviškio miestas (nuo sodų)–Mažieji Būdežeriai. Vilkaviškio rajono savivaldybėje tinkamiausia ir daugiausiai galimybių turinti rekreacinio turizmo zona yra Vištyčio regioninis parkas. Ant Vištyčio ežero kranto sezono metu veikia poilsiavietė-kempingas „Pušelė“, kur galima išsinuomoti vandens dviračius, valtis ir paplaukioti bei pažvejoti ežere, išsinuomoti sporto inventorių ir pažaisti įrengtose sporto aikštelėse. Taip pat sezono metu veikia ir viešbutis-kempingas „Viktorija“. Paslaugas Vištytyje teikia ir kaimo turizmo sodyba „Poilsis Vištytyje“, „Poilsis pas Micką“, sodyba „Asterhouse“. Vištyčio ežerą vis labiau atranda povandeninio nardymo entuziastai, o jiems padeda klubas „Sūduvos narai“. Prie Paežerių ežero, nuo Vilkaviškio miesto pusės, veikia pliažas su vaikų žaidimų aikštele, tinklinio aikštele, persirengimo kabinomis, stalais, suolais, gultais. Prie Vilkaviškio miesto esančio Paežerių ežero paplūdimio yra prieplauka jachtoms, kur įsikūręs Vilkaviškio buriuotojų klubas „Škvalas“. Šešupės upę labai mėgsta plaukimo su baidarėmis mėgėjai. Yra poilsiavietė prie Mažųjų Kumečių (Podvarko) ežero. Klausučių seniūnijoje esančiame Atgimimo parke yra įruoštos poilsio zonos, sporto aikštynai, pasivaikščiojimo takai. Parko vaizdą papildo sutvarkytas vandens telkinys. Prie Karklinių tvenkinio yra įrengtas geras, visiems prieinamas, privatus paplūdimys, vykdoma aktyvi veikla savaitgaliais. Rekreacijai naudojami ir šie vandens telkiniai: Mažųjų Paežerių, Vygrelių, Dunojėlio, Talaikių ežerai, Keturvalakių, Virbalio, Daugėliškių, Kunigiškių tvenkiniai, bet prie jų nėra jokios viešosios turizmo infrastruktūros. Vilkaviškio rajone įsteigtos šios saugomos teritorijos: · Vištyčio regioninis parkas; · Širvintos hidrografinis draustinis; · Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis. Kiekvienais metais Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras dalyvauja tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, kur pristato Vilkaviškio kraštą, organizuoja įvairias veiklas. Išleisti įvairūs turistiniai leidiniai: „Keliaukime po Vilkaviškio kraštą“ lietuvių ir anglų kalbomis, „Mažasis „Žingsniobusas“ Vilkaviškio mieste“ lietuvių ir anglų kalbomis, sakralinis maršrutas „23-jų šventų vietų paslaptys“. Atnaujinti ir išleisti Vilkaviškio rajono žemėlapiai lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis, leidinys „Turistiniai maršrutai Vilkaviškio krašte“, turistinis maršrutas „Vilkaviškio krašto istorijos liudininkai – piliakalniai“, išleistas leidinys „Vilkaviškio krašto įžymūs žmonės“. Sudarytas maršrutas „Kybartai–Virbalis–Vilkaviškis“ (traukiniu ir dviračiais) bei parengtas leidinys „Suvalkija“. Taip pat dalyvaujama projekte „Surink Lietuvą“, kuris sujungė visas 60 savivaldybių. Projekto esmė – paskatinti žmones ne tik keliauti po Lietuvą, tačiau ir pažinti kiekvieną jos lopinėlį.
SOCIALINIAI VEIKSNIAI GYVENTOJAI
Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2020 m. pradžioje Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyvena 34 660 gyventojų, tai sudaro 25,36 proc. visų Marijampolės apskrityje gyvenančių gyventojų arba 1,24 proc. visų Lietuvos gyventojų (žr. 10 lentelę).
10 lentelė. Marijampolės apskrities savivaldybių gyventojai, asmenys
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/7096351/Nuolatiniai_gyv_sk_pagal_lyti_amz_gr_2020_isankst.xls/64e16989-1d88-424d-974f-6b21088cbed6
Per pastaruosius vienuolika metų Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius sumažėjo 21,45 proc. arba 9 468 gyventojais (vidutiniškai kasmet Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyventojų skaičius mažėjo 2,38 proc.)[8]. Šis rodiklis, lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, yra vienas iš didžiausių (Marijampolės sav. gyventojų skaičius nuo 2010 m. sumažėjo 15,30 proc., Kazlų Rūdos sav. – 17 proc., Kalvarijos sav. – 17,68 proc., Šakių r. sav. – 20,27 proc., Lietuvoje – 11,06 proc.) (žr. 10 lentelę). Viena iš gyventojų mažėjimo priežasčių yra neigiama natūrali kaita, t. y. mirusiųjų skaičius Savivaldybėje 2016–2019 m. laikotarpiu viršija gimusiųjų skaičių (žr. 11 lentelę). Lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis, 2019 m. Vilkaviškio r. sav. neigiama natūrali gyventojų kaita yra viena iš didžiausių.
11 lentelė. Natūrali gyventojų kaita Marijampolės apskrities savivaldybėse, asmenys
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?hash=32b3c24a-f2b9-440e-b4ec-d6abbe552a28#/
Kita ne mažiau svarbi gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastis – migracija. Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojai emigruoja ne tik į užsienio šalis, bet ir migruoja šalies viduje, t. y. išvyksta į didesnius Lietuvos miestus, kur yra daugiau galimybių (geresnis darbas, studijos ir pan.). Emigracijos metu prarandami ne tik ir ne tiek mokesčių mokėtojai, kiek piliečiai, lemiantys Lietuvos politinį likimą, – ir, galimai, aktyviausia ir savarankiškiausia jų dalis (Pilietinės visuomenės instituto tyrimas, 2005). Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, emigracija Vilkaviškio rajono savivaldybėje mažėja, o imigracija auga, bet emigracija vis tiek išlieka aukštame lygyje. 2019 m. iš Vilkaviškio rajono savivaldybės išvyko 495 asmenys, atvyko – 393 asmenys. Palyginus su 2018 m., iš Vilkaviškio rajono savivaldybės išvyko 76 asmenimis mažiau, o atvyko 100 asmenų daugiau (žr. 12 lentelę). 12 lentelė. Emigracijos ir imigracijos rodikliai, asmenys
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=ed177f45-849b-4e1e-af80-67efdc8c6045#/
Esant neigiamam natūraliajam gyventojų prieaugiui, mažėjant gimstamumui ir ilgėjant gyventojų gyvenimo trukmei (vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: Lietuva: 2015 m. – 74,5 m., 2016 m. – 74,8 m., 2017 m. – 75,7 m., 2018 m. – 75,9 m.; Marijampolės apskritis: 2015 m. – 73,58 m., 2016 m. – 73,44 m., 2017 m. – 74,05 m, 2018 m. – 73,93 m.[9]), didėja vyresnio amžiaus gyventojų skaičius. 2020 m. Vilkaviškio rajone darbingo amžiaus gyventojai sudaro 63,41 proc. visų rajone gyvenančių gyventojų, pensinio amžiaus gyventojai sudaro 22,28 proc., vaikai iki 15 metų – 14,31 proc. Vilkaviškio rajone fiksuojama ilgalaikė gyventojų senėjimo tendencija: mažėja vaikų iki 15 metų (nuo 2016 m. jų skaičius sumažėjo 11,14 proc.), taip pat mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius (nuo 2016 m. jų skaičius sumažėjo 12,68 proc.). Gyventojų senėjimas charakterizuojamas gyventojų senėjimo rodikliu (indeksu), kuris gali būti nustatomas keliais būdais. Jungtinių Tautų Organizacija rekomenduoja gyventojų senėjimo rodikliu laikyti 65 metų ir vyresnių žmonių skaičių (proc.) tarp visų gyventojų. Pagal šį gyventojų senėjimo rodiklį Vilkaviškio rajonas priskiriamas prie demografiškai seno regiono, nes 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius 2020 m. pradžioje tarp visų Vilkaviškio rajono gyventojų siekė 22,28 proc. Šis rodiklis viršija Lietuvos (19,52 proc.[10].) rodiklį.
NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ SEKTORIUS
Vilkaviškio rajono savivaldybėje 2014 m. rugsėjo mėnesį įkurta Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba. 2018 m. lapkričio mėnesį buvo patvirtinta naujos sudėties Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba, kuri, kitaip nei 2014 m. sudaryta taryba, susideda iš 12 tarybos narių. Tai – visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali patariamoji institucija, kuri yra sudaroma iš Savivaldybės institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų laikantis pariteto principu, t. y., kai valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos yra atstovaujamos po lygiai. Vilkaviškio rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų taryba atlieka šias funkcijas: Ø Teikia pasiūlymus savivaldybės institucijoms ir įstaigoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms NVO plėtros politiką, dėl NVO plėtros politikos ir jos įgyvendinimo prioritetų. Ø Skleidžia informaciją apie Savivaldybėje veikiančias NVO, jų iniciatyvas, veiklą ir patirtį. Ø Inicijuoja NVO pasitarimus, seminarus ir mokymą aktualiais veiklos klausimais. Ø Teikia Savivaldybės institucijoms pasiūlymus dėl bendradarbiavimo ir finansavimo galimybių su NVO. Ø Kas dveji metai viešai skelbia Savivaldybės interneto svetainėje NVO būklės Savivaldybėje ataskaitą. Ø Analizuoja, stebi ir vertina Savivaldybės teisės aktų, turinčių įtakos Savivaldybės NVO padėčiai Savivaldybėje, rengimą ir įgyvendinimą. Ø Analizuoja Savivaldybės NVO problemas ir poreikius, siūlo jų sprendimo būdus. Ø Atlieka kitas Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatytas funkcijas.
VILKAVIŠKIO KRAŠTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė (toliau – VVG) buvo įkurta 2007 m. kovo 13 d. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupėje yra 75 nariai. 61 – kaimo bendruomenių ir kitų NVO, 13 – verslo atstovų ir 1 vienas valdžios atstovas – Vilkaviškio rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė). Nariais yra bent po vieną pilietinės visuomenės ir verslo sektoriaus atstovą iš visų atstovaujamos teritorijos seniūnijų. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės teritorija apima visą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritoriją, išskyrus Vilkaviškio miestą. Vilkaviškio krašto VVG teritorijos plotas – 1 252 km2 (Vilkaviškio rajono savivaldybės plotas – 1 259 km2). Teritorijai priklauso kaimiškųjų 11 seniūnijų, 389 kaimo gyvenamosios vietovės ir du miestai – Virbalis ir Kybartai. Vilkaviškio krašto VVG teritorijoje veikia 58 kaimo ir miestelių bendruomenės, kurios vienija 3 794 narius. 2007–2013 m. pagal patvirtintą vietos plėtros strategiją įgyvendintas 121 vietos projektas. Iš jų – 79 projektai pagal priemonę „Kaimų atnaujinimas ir plėtra“, 22 verslo projektai, įgyvendinta 20 projektų amatų plėtrai bei bendruomeniškumui skatinti. Vilkaviškio krašto VVG taryba grįsta trijų šalių partneryste: Ø Pilietinei visuomenei (kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms bendruomeninėms organizacijoms, kitoms NVO, pvz., jaunimo organizacijoms) priklauso 46 proc., t. y. ne mažiau kaip 35 proc. ir ne daugiau kaip 49 proc. narių; Ø Verslui (pvz., kaimo vietovių VVG teritorijoje įsteigtoms ir veikiančioms labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (pripažinimo labai mažomis, mažomis ir vidutinėmis įmonėmis sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme), ūkininkams, verslą plėtojantiems fiziniams asmenims) priklauso 31 proc., t. y. iki 35 proc. narių; Ø Vietos valdžiai (savivaldybei) – priklauso 23 proc., t. y. iki 30 proc. narių. Savivaldybės įsteigti savarankiški juridiniai asmenys kolegialiame VVG valdymo organe gali atstovauti vietos valdžios interesams, kai juos paskiria Savivaldybės meras arba taryba. Taryba atvira naujiems nariams, t. y. užtikrina lanksčią, atvirą ir nediskriminuojančią (lyties, tautinės kilmės, amžiaus, religijos ar įsitikinimų, negalios, šeimyninės padėties, lytinės orientacijos pagrindu) naujų narių, veikiančių (juridinių asmenų atveju) arba gyvenančių (fizinių asmenų atveju deklaravusių gyvenamąją vietą) VVG teritorijoje, priėmimo tvarką. Vilkaviškio krašto VVG taryba sudaryta iš abiejų lyčių, moterys – 7, vyrai – 6, santykis 54:46 (santykiu 40:60, t. y. mažiausiai 40 proc. nesvarbu, kurios lyties, atstovų). Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės 2016–2023 m. strategijoje įvardinta VVG teritorijos vizija: „Vilkaviškio krašto VVG vizija – kaimas – tai aukštos gyvenimo kokybės garantas, užtikrinantis saugią, ekologiškai švarią aplinką ir materialinę gerovę, kurioje gyvena iniciatyvūs, išsilavinę žmonės, gebantys naudotis šiuolaikinėmis technologijomis bei susieti tampriais tarpusavio ryšiais ir bendradarbiavimu su valdžios institucijomis bei verslu, kūrybingai naudojantys vietinius išteklius ir išsaugantys regiono tradicijas ir savitumą. Iki 2023 metų Vilkaviškio rajono kaimo vietovės taps patrauklesnės jame gyvenantiems ir atvykstantiems. Pagerėjus kaimo infrastruktūrai ir gyvenimo kokybei, stiprės ir plėtosis konkurencingi verslai. Vietos bendruomenės stiprins viešųjų paslaugų teikimą ir socialinių verslų kūrimą. Tradicijos, papročiai, kraštovaizdis, kultūros paveldas taps kaimo traukos objektais”. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupė, įgyvendindama Vilkaviškio krašto kaimo vietos plėtros 2016–2023 m. strategiją, siekia gerinti gyvenimo kokybę kaime, stiprinant ir plėtojant konkurencingus verslus, viešųjų paslaugų teikimą, socialinių verslų kūrimą, pagerinant infrastruktūrą, puoselėjant tradicijas ir papročius. Minėtos strategijos įgyvendinimui skirta – 28 030 142 Eur. Vilkaviškio krašto VVG strategijoje net 35 projektai numatyti verslumo skatinimui kaimo vietovėse – 22 projektai pagal VPS priemonę „NVO sektoriaus verslo kūrimas ir plėtra“, 13 projektų pagal VPS priemonę „Verslo kūrimas ir plėtra privačiame sektoriuje. Šių projektų įgyvendinimui skirta 168 1886 Eur. 8 projektai numatyti patogios gyvenamosios ir turizmui aplinkos kūrimui – 2 projektai pagal VPS priemonę „Viešųjų erdvių pritaikymas turizmui“, 5 projektai pagal VPS priemonę „Infrastruktūros pritaikymui vaikų ir jaunimo užimtumui“, 2 projektai pagal VPS priemonę „Saugumo didinimas viešose vietose“ ir 1 projektas pagal VPS priemonę „Turizmo rinkodaros skatinimas“. Šiai priemonei skirta 321 000 Eur. 18 projektų numatyta kaimo gyventojų aktyvinimui veikti kartu – 4 projektai jaunimo iniciatyvų skatinimui, 8 projektai bendruomeniškumo ir pilietiškumo skatinimui, 3 projektai kaimo gyventojų švietimui, 3 projektai socialinių paslaugų teikimui. Šiai priemonei numatyta 239 628 Eur. Kaimo vietovių VPS administravimui (vietos veiklos grupės veiklos išlaidomis ir VVG teritorijos gyventojų aktyvinimui) skirta 560 628 Eur.
Pagrindinės Vilkaviškio krašto VVG funkcijos: · Išsiaiškinti padėtį kaime ir nustatyti realias gyventojų reikmes. · Numatyti kaimo plėtros gaires. · Organizuoti strategijos įgyvendinimą. · Remti viešosios infrastruktūros kūrimą ir tvarkymą, skatinti ekonominę, socialinę, kultūrinę veiklą sutvarkytuose pastatuose. · Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse. · Aktyvinti jaunimo užimtumo iniciatyvas, siekti turiningo ir prasmingo jaunimo užimtumo. · Skatinti tvarų ir kokybišką užimtumą ir darbo jėgos mobilumo rėmimą, aktyvinti kaimo bendruomenės kurti ir išlaikyti naujas darbo vietas. · Subūrus bendrai veiklai NVO, verslą, vyriausybines organizacijas aktyvinti ūkinę, kultūrinę ir socialinę veiklas, ekonominę plėtrą. · Skatinti valdžios, verslo, bendruomenių bendradarbiavimą. · Vykdyti mokymą, patirties sklaidą ir konsultavimą kaimo vietovėse, aktyvinti kaimo gyventojus.
VILKAVIŠKIO MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖ
Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė toliau – Vilkaviškio miesto VVG), kodas 303395783, įsteigta 2014 m. rugsėjo 18 d. Vilkaviškio miesto VVG įkurta siekiant pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius bei telkti suinteresuotų vietos valdžios, verslo, nevyriausybinių ir kitų įstaigų bei organizacijų pastangas ieškant tinkamiausių sprendimų kelti Vilkaviškio miesto ekonominę ir socialinę gerovę. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 „Dėl Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą“, įsteigta Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė, kurios kolegialų valdymo organą – valdybą – lygiomis dalimis vienija trijų šalių partnerystė. Partnerystė valdyboje sudaryta iš 3 bendruomeninių organizacijų ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų, 3 asocijuotų verslo struktūrų ir (ar) įmonių bei 3 Savivaldybės tarybos deleguotų asmenų (žr. 10 paveikslą). Taip pat valdyboje laikomasi vyrų ir moterų lygių galimybių principo (4 moterys ir 5 vyrai), yra vienas valdybos narys, jaunesnis nei 29 metų. Siekiant užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo buvo parengta Vilkaviškio miesto 2016–2023 m. vietos plėtros strategija (toliau – strategija), kuri Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. IV-547 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1V-505 „Dėl siūlomų atrinkti ir finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ priemones Nr. 08.6.1-ESFA-T-910 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimo administravimas“ ir Nr. 08.6.1-ESFA-V-911 „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ vietos plėtros strategijų sąrašo sudarymo“ pakeitimo“ buvo patvirtinta. Strategijos įgyvendinimui skirta 873 482,82 Eur. Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Vilkaviškio miesto vietos plėtros strategija orientuota į bendruomenių socialinės integracijos didinimą, konkuruojančios aplinkos suformavimą, verslo skatinimą, naujų darbo vietų kūrimą ir operatyvaus, besišnekančio miesto suformavimą, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir valdžios ryšius. Išanalizavus mieste veikiančių įstaigų ir organizacijų poreikius, atlikus Vilkaviškio miesto stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, bus siekiama bendro veiksmų programos uždavinio – pagerinti vietines įsidarbinimo galimybes ir didinti bendruomenių socialinę integraciją, išnaudojant vietos bendruomenių, verslo ir vietos valdžios ryšius. Pagrindinės kryptys, į kurias turi būti orientuotos strategijos: bendruomenės inicijuojamos veiklos, skirtos socialinei atskirčiai mažinti; užimtumo skatinimas, padedant bedarbiams ir neaktyviems asmenims įgyti naujų įgūdžių, įtraukiant juos į visuomeninę veiklą ir tarpininkaujant įdarbinant (bendradarbiaujant su teritorijoje veikiančiais verslais ir vietos valdžia); neformalios verslumą skatinančios iniciatyvos; bendradarbiavimo ir informacijos sklaidos tinklų kūrimas. Pagrindinės strategijos „Vilkaviškio miesto 2016–2023 m. plėtros strategija“ veiklos kryptys: Ø Tikslas – mažinti socialinę atskirtį Vilkaviškio mieste. ü Uždavinys – efektyvinti nevyriausybinio sektoriaus teikiamą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems Vilkaviškio miesto gyventojams; ü Uždavinys – skatinti socialinę atskirtį patiriančių asmenų, įskaitant pabėgėlius, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime. Ø Tikslas – skatinti verslumą ir didinti galimybes neaktyvių gyventojų užimtumui. ü Uždavinys – didinti neaktyvių darbingų gyventojų integraciją į darbo rinką, įskaitant bendradarbiavimą su Marijampolės miesto VVG ir Kalvarijos miesto VVG; ü Uždavinys – skatinti verslumą mieste. 2019 m. Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupė skelbė 2 kvietimus teikti projektinius pasiūlymus. I kvietimo metu gauti 5 projektiniai pasiūlymai: - Pagal 1.1.1. veiksmą „Maitinimo, skalbimo ir dušo paslaugų teikimo užtikrinimas socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. - Pagal 1.1.2. veiksmą „Savanoriškos pagalbos teikimas namuose socialinę atskirtį patiriantiems asmenims“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. - Pagal 2.2.1. veiksmą „Konsultacijų teikimas jauno verslo subjektams steigiant ir plėtojant verslą“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. Projektas patvirtintas LR Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros (pasirašyta finansavimo sutartis). - Pagal 2.2.2. veiksmą „Jaunimo verslumo mokymai bendradarbiaujant su kitomis VVG“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. Projektas patvirtintas LR Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros (pasirašyta finansavimo sutartis). - Pagal 2.2.3. veiksmą „Priemonių savarankiškai veiklai vykdyti suteikimas“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. Projektas patvirtintas LR Vidaus reikalų ministerijos ir Europos socialinio fondo agentūros (pasirašyta finansavimo sutartis). II-jojo kvietimo metu gauti 7 projektiniai pasiūlymai: - Pagal 1.2.1. veiksmą „Užimtumo veiklų organizavimas soc. atskirtį patiriantiems asmenims“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. Gautas 6 projektiniai pasiūlymai. Bendra gautų ir tinkamų finansuoti projektinių pasiūlymų vertė – 751 614,07 Eur., iš jų ES lėšos sudaro – 691 484,94 Eur. - Pagal 2.2.3. veiksmą „Priemonių savarankiškai veiklai vykdyti suteikimas“ gautas 1 projektinis pasiūlymas. 2020 m. bus skelbiami kvietimai pagal veiksmus: - 1.2.1. veiksmą „Užimtumo veiklų organizavimas soc. atskirtį patiriantiems asmenims“. - 2.1.1. veiksmą „Tėvų, auginančių vaikus iki 3 m., profesinis orientavimas ir mokymas“. - 2.1.2. veiksmą „Pagalba neaktyviems darbingiems gyventojams integruotis į darbo rinką suteikiant jiems naujus profesinius ir kitus reikalingus įgūdžius“.
SOCIALINĖ PARAMA
Socialinių paslaugų tinklas Vilkaviškio rajono savivaldybėje pakankamai išplėtotas, gyventojams teikiamos tiek bendrosios, tiek specialiosios socialinės paslaugos. Socialinių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje socialines paslaugas įvairioms asmenų grupėms teikia šios įstaigos: 1. Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namai (Darvino g. 4, Kybartai) teikia laikinos ir nuolatinės globos paslaugas našlaičiams bei tėvų globos netekusiems vaikams. Steigėjas – Savivaldybė, vietų skaičius – 20. Savivaldybėje veikia 3 bendruomeniniai vaikų globos namai (2 – Vilkaviškio mieste ir 1 – Kybartuose), kuriuose gyvena 15 tėvų globos netekusių vaikų. 2. Vilkaviškio rajono savivaldybės Gudkaimio globos namai (Liepų g. 1, Gudkaimio k., Kybartų seniūnija) senyvo amžiaus ir neįgaliems asmenims teikia ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas. Steigėjas – Savivaldybė, vietų skaičius – 79. 3. Vilkaviškio socialinės pagalbos centras (Vysk. A. Karoso g. 5, Vilkaviškis) yra didžiausias socialinių paslaugų teikėjas Savivaldybėje, kuris teikia nestacionarias socialines paslaugas: 3.1. Vilkaviškio socialinės pagalbos centro neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinyje dienos socialinės globos paslaugos teikiamos 25 neįgaliems jaunuoliams. 3.2. Pagalbos namuose tarnyba organizuoja ir teikia pagalbos namuose paslaugas. 2019 metais pagalbos į namus paslaugas gavo 241 asmuo (paslaugos teikiamos suaugusiems asmenims su negalia bei senyvo amžiaus asmenims). 3.3. Paramos šeimai tarnyba teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. 2019 metais šios paslaugos teiktos 166 šeimoms, kuriose auga 386 vaikai. Nuo 2018-07-01 pradėta taikyti atvejo vadyba. 3.4. Teikiamos transporto paslaugos neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims (nuvežti į gydymo, reabilitacijos ir kt. įstaigas). 3.5. Savivaldybės gyventojai aprūpinami naujomis arba atnaujintomis techninės pagalbos priemonėmis: neįgaliųjų vežimėliais, ramentais, vaikštynėmis, funkcinėmis lovomis ir kt. 2019 m. 294 asmenims skirtos 625 įvairios techninės pagalbos priemonės. 3.6. Teikiamos integralios socialinės globos ir slaugos paslaugos asmens namuose. 2019 metais dienos socialinės globos paslaugos buvo teikiamos 96 asmenims, kuriems nustatyti specialieji nuolatinės slaugos poreikiai. Šiuo metu Vilkaviškio socialinės pagalbos centras teikia daugumą Socialinių paslaugų kataloge numatytų paslaugų. 4. Didvyžių socialinės globos namai (Beržų g. 2, Augalų k., Klausučių sen.) – valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems asmenims, kurie dėl proto negalios negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis ir kuriems būtina nuolatinė globa. Teisinė įstaigos forma – biudžetinė įstaiga, vietų skaičius – 270. Didvyžių socialinės globos namuose teikiamos ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugos, laikino atokvėpio paslaugos. Nuo 2018 m. Vilkaviškio mieste veikia Didvyžių socialinės globos namų grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena 10 asmenų, turinčių proto ir (ar) psichikos negalią. 5. VšĮ Alvito šv. Kazimiero namai (Ežero g. 18, Alvito k., Šeimenos sen.) teikia laikinos ir nuolatinės globos paslaugas našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams. Steigėjas – kunigas Vytautas Kajokas, vietų skaičius – 24. 6. Gudkaimio kaimo bendruomenės savarankiško gyvenimo namai (Prapuolenių k., Kybartų sen.), įkurti 2019 m., teikia socialinės priežiūros paslaugas senyvo amžiaus, suaugusiems asmenims su negalia (išskyrus turinčius proto ir (ar) psichikos negalią), socialinės rizikos suaugusiems asmenims ir jų šeimos nariams, kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis buityje, rūpintis savimi, šeima. Vietų skaičius – 20. 7. Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba (P. Jašinsko g. 2, Vilkaviškis), vykdanti globos centro funkcijas. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-1155 „Dėl globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros Vilkaviškio rajono savivaldybėje organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybai pavesta vykdyti globos centro funkcijas ir organizuoti budinčių globotojų veiklą. Savivaldybėje priežiūros paslaugas be tėvų globos likusiems vaikams teikia trys budintys globotojai. Svarbus vaidmuo teikiant socialines paslaugas tenka nevyriausybinėms organizacijoms, veikiančioms neįgaliųjų socialinės integracijos srityje. Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje aktyviai veikia 9 neįgaliųjų organizacijos, tenkinančios skirtingą negalią turinčių asmenų poreikius: 1. Vilkaviškio rajono neįgaliųjų draugija; 2. Vilkaviškio rajono neįgaliųjų žmonių sąjunga; 3. VšĮ LASS pietvakarių centras (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Vilkaviškio rajono filialas); 4. Vilkaviškio sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija; 5. Vilkaviškio rajono nefrologinių ligonių draugija; 6. Vilkaviškio rajono diabetikų bendrija „Insula“; 7. Vilkaviškio krašto neįgaliųjų draugija; 8. Vilkaviškio rajono neįgaliųjų piligrimų bendrija „Suartėkim“; 9. Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Vilkaviškio pirminė organizacija. 2019 m. socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų įgyvendinimui skirta 64 141 Eur iš valstybės biudžeto ir 12 835 Eur iš Savivaldybės biudžeto. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Savivaldybėje gyvena 3 204 suaugę asmenys su negalia ir 298 neįgalūs vaikai. Kasmet Savivaldybėje yra pritaikomi būstai neįgaliesiems, turintiems ryškius ir labai ryškius judėjimo sutrikimus. 2019 metais Savivaldybėje buvo pritaikyti 3 būstai neįgaliems asmenims, kompensuotos sensorinės priemonės 3 vaikams su sunkia negalia. Savivaldybėje nepasiturintiems gyventojams mokama socialinė pašalpa, garantuojanti minimalias lėšas pagrindiniams poreikiams tenkinti. Detalesnė informacija pateikiama 13 lentelėje.
13 lentelė. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius 2015–2019 m. Vilkaviškio rajono savivaldybėje
Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenys
Pagrindiniai socialinių paslaugų teikimo ir plėtros tikslai: 1. Teikti kokybiškas socialines paslaugas ir kitą pagalbą Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms) dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturintiems, neįgijusiems arba praradusiems gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Sudaryti sąlygas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems asmenims (šeimoms) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. 3. Užkirsti kelią asmenų (šeimų), bendruomenės socialinėms problemoms kilti, užtikrinti visuomenės socialinę apsaugą. 4. Kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje. 5. Remti ir skatinti socialinės integracijos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, teikiančių socialines paslaugas, veiklą.
ŠVIETIMAS
Švietimo sritį Vilkaviškio rajone koordinuoja Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. 14 lentelėje pateikta Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytis 2013–2019 metais.
14 lentelė. Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokytis 2013–2019 metais
Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
2019 m. Vilkaviškio rajono Savivaldybėje vykdant mokyklų tinklo pertvarkos planą reorganizuota Paežerių pagrindinė mokykla, kuri tapo Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos skyriumi, Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas“ nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. nevykdo pradinio ugdymo programos ir tapo Kybartų lopšeliu-darželiu „Ąžuoliukas“. 2019–2020 mokslo metais Vilkaviškio rajono bendrojo ugdymo mokyklas lankė 5 440 mokiniai. Detalesnė informacija pateikiama 11 paveiksle.
9 pav. Vilkaviškio rajono mokinių skaičius 2019–2020 mokslo metais Šaltinis: Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija
Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre, Vilkaviškio muzikos mokykloje, Vilkaviškio rajono sporto mokykloje vykdomos neformaliojo ugdymo programos laiduoja vertybinių nuostatų, asmeninių gebėjimų (pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, atsakomybės, sportinių, muzikinių), socialinių įgūdžių (bendradarbiavimo, bendravimo ir kt.) ugdymą. Kiekvienoje iš šių įstaigų pabrėžiama neformalaus ugdymo svarba šiuolaikiniame pasaulyje ir nauda ne tik individui, bet ir visuomenei. Rajono neformaliojo vaikų švietimo įstaigose, 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, lavinasi 1 369 mokiniai.
SVEIKATA
Sveikatos priežiūros veikla ir ištekliai. Vilkaviškio r. sav. gyventojų visuomenės sveikatos rodiklių duomenys. Pateikiama informacija apie gyventojų aprūpinimą medicinos personalu (žr. 15 lentelę). Slaugytojų, tenkančių vienam gydytojui, skaičius yra didesnis negu Lietuvos rodiklis. Vilkaviškio r. sav. šeimos medicinos paslaugas teikiančių gydytojų skaičius 30 proc. mažesnis negu Lietuvos rodiklis. Vilkaviškio r. sav. apsilankymų pas gydytojus skaičius, tenkantis vienam gyventojui yra panašus lyginat su Lietuvos rodikliu.
15 lentelė. 2018 metų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, prieinamumas ir į pacientą orientuota sveikatos priežiūra
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Sergamumo rodikliai. Pateikiama informacija apie Vilkaviškio r. sav. gyventojų sergamumą (žr. 16 lentelę). Savivaldybės rodikliai: mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv., standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99) 100 000 gyv., mirtingumas nuo piktybinių navikų (C00-C97) 100 000 gyv., mirtingumas nuo cerebrovaskulinių ligų (I60-I69) 100 000 gyv. viršija Lietuvos rodiklius. Savivaldybėje sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11) 10 000 gyv., mažesnis už Lietuvos rodiklį.
16 lentelė. 2018 metų Vilkaviškio r. sav. sergamumo rodikliai
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Dalyvavimas ankstyvosios diagnostikos programose. Tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programoje, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšų, finansavimo programoje, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programoje, tikslinės populiacijos dalis (proc.), dalyvavusi asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programoje – visose keturiose programose Vilkaviškio r. sav. dalyvavusių asmenų skaičius yra pastebimai mažesnis negu Lietuvos rodiklis (žr. 16 lentelę).
17 lentelė. 2018 metų Vilkaviškio r. sav. sergamumas tuberkulioze
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Sergamumo (nauji atvejai ir recidyvai) tuberkulioze (A15-A19) 100 000 gyv. Savivaldybės rodiklis nežymiai didesnis už Lietuvos rodiklį (žr. 17 lentelę). Sergamumo struktūroje 2018 m. vyrauja sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis, t. y. 11 812 atvejų. Taip pat gana didelis skaičius sergančių asmenų − kraujotakos sistemos ligomis, t. y. 11 112 atvejų. Per 2018 metus nemažai fiksuota susirgimų šiomis ligomis: endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos, t. y. 6 710 atvejų; nervų sistemos ligos, t. y. 5 270 atvejų; akies ir jos priedinių organų ligos, t. y. 5 600 atvejų; virškinimo sistemos ligos, t. y. 5 647 atvejai; jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos, t. y. 6 323 atvejai; sužalojimai, apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai, t. y. 5 219 atvejų. Mažiausias sergamumas − tam tikros infekcinės ir parazitų sukeliamos ligos, t. y. 2 032 atvejai; navikai – 2 221 atvejis; ausies ir speninės ataugos ligos – 1 898 atvejai. Detalesnė informacija apie Vilkaviškio r. sav. sergančių asmenų skaičių pagal diagnozes pateikta 18 lentelėje.
18 lentelė. 2018 metų Vilkaviškio r. sav. sergančių asmenų skaičius pagal diagnozių grupes
Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Remiantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Vilkaviškio r. sav. apsilankymų pas gydytojus – 320 241 atvejis, pas odontologus – 35 261 atvejis per 2018 metus. Užregistruotų susirgimų skaičius Vilkaviškio r. sav. − 122 638 per 2018 metus. Operacijų skaičius Vilkaviškio r. sav. – 3 458 per 2018 metus. Stacionaro ligonių skaičius – 9 318 per 2018 metus. Sergančių asmenų skaičius / ligotumas: moterų – 16 286, vyrų – 12 605. Ambulatorinių ligonių, gydytų stacionaro priėmimo-skubios pagalbos skyriuje skaičius – 4 252 bei ligonių, gydytų stacionare nuo traumų skaičius – 339. Ambulatorines reabilitacijos paslaugas gavusių asmenų skaičius Vilkaviškio r. sav. – 214. Stacionarines reabilitacijos paslaugas gavusių asmenų skaičius – 580.
10 pav. Apsilankymų pas gydytojus / odontologus skaičius pagal gydytojų specialybes per 2018 metus. Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Pagal Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenis, Vilkaviškio r. sav. daugiausiai žmonių apsilankė pas bendrosios praktikos gydytoją – 142 535 atvejai. Mažiausiai žmonių apsilankė pas medicinos gydytoją – 13, taip pat pas akušerį-ginekologą – 5 351 atvejai. Detalesnė informacija pateikta 10 paveiksle. Gyventojų mirtingumas. Jis taip pat yra reikšmingas, nes parodo bendrą gyventojų sveikatos būklę, sveikatos priežiūros veiksmingumą ir kokybę, sveikatos netolygumus bei sveikatos priežiūros prieinamumą (11 pav.).
11 pav. Mirusių asmenų skaičius per 2001−2018 metų laikotarpį. Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
12 pav. Mirusių asmenų skaičius pagal metus ir diagnozes (grafikas) per 2000−2018 metų laikotarpį. Šaltinis: Higienos institutas Sveikatos informacijos centras
Mirusių asmenų skaičius pagal metus ir diagnozes pateiktas 12 paveiksle. Didžiausias mirtingumas Vilkaviškio r. sav. per 2000−2018 metų laikotarpį išlieka nuo kraujotakos sistemos ligų. Antroje vietoje būtų mirtingumas nuo piktybinių navikų. Mažiausias mirtingumas Vilkaviškio r. sav. būtų nuo kvėpavimo sistemos ligų. Detalesnė informacija pateikta 12 paveiksle.
TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI
Sparti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sklaida sukelia daug pokyčių įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Ši kaita siejama su informacinės visuomenės raida. Informacinės ir ryšių technologijos vis labiau skverbiasi į valstybinio sektoriaus praktiką. Vienas iš tokios skverbties rezultatų yra viešosios elektroninės paslaugos (toliau – e. paslaugos). Per internetą teikiamos e. paslaugos leidžia taupyti laiką, pinigus, prieinamos visą parą visur, kur yra interneto ryšys ir atitinkama įranga. Pastaraisiais metais elektroninėms paslaugoms bei valdžios ir piliečių elektroninei sąveikai skiriama vis daugiau dėmesio. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybės administracija), kaip ir daugelis kitų viešojo sektoriaus įstaigų, taip pat diegia ir plėtoja valdžios e. paslaugas verslo įmonėms, organizacijoms ir gyventojams. Šios paslaugos keičia „popierinį“ viešąjį administravimą į elektroninį. Elektroninės valdžios potencialas neapsiriboja vien elektroninių paslaugų diegimu, bet siekia kokybės, trumpina laukiančiųjų eiles, administracines išlaidas bei didina paslaugų produktyvumą, mažina administracinę naštą verslo subjektams ir piliečiams. Lietuvoje viešosios e. paslaugos apibrėžiamos kaip teisės aktais nustatyta duomenų, informacijos bei dokumentų teikimo ar gavimo tvarka, kurios procedūros atliekamos asmens buvimo vietoje bei jo pageidavimu, skaitmeniniu pavidalu, nuotoliniu būdu per internetą ar (ir) kitomis telekomunikacijų priemonėmis ir apima visą gyventojo ar verslo subjekto bendravimą su viešojo administravimo subjektais. Šiuo metu Savivaldybės administracija turi galimybę suteikti 8 elektronines paslaugas verslo subjektams ir 40 elektroninių paslaugų piliečiams. Savivaldybės administracijoje veikia Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistema (E. pristatymas). Tai yra elektroninė alternatyva oficialių registruotųjų laiškų siuntimui. Nemokamai prisijungus prie E. pristatymo sistemos, įvairius oficialius dokumentus, pažymas, paraiškas ir pan. valstybės institucijoms galima pateikti internetu. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo informacinės sistemos teikiama nauda:
Ø Dokumentai internetu pateikti nemokamai. Ø E. pristatymo sistema siunčiami dokumentai pristatomi realiuoju laiku. Ø Galimybė dokumentus išsiųsti bet kuriuo paros metu. Ø Užtikrinamas visiškas duomenų saugumas ir konfidencialumas. E. pristatymo sistemoje duomenys šifruojami, todėl siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik dokumento siuntėjui ir gavėjui. Ø E. pristatymo sistema siunčiamus dokumentus galima pasirašyti el. parašu. Saugaus el. parašo naudojimas įrodo siunčiamų (gaunamų) dokumentų tikrumą, patvirtina, kad dokumentas nebuvo suklastotas, o siunčiami dokumentai saugomi duomenų saugyklose, taip užkertant kelią jų pasimetimo tikimybei. Savivaldybėje yra sukurta galimybė žmonėms stebėti Savivaldybės tarybos posėdžius Savivaldybės interneto svetainėje (www.vilkaviskis.lt), naudotis Savivaldybės interneto svetainėje teisės aktų duomenų baze, stebėti interneto svetainėje Savivaldybės administracijos vaizdo transliacijas, pateikti e-skundus, e-peticijas, parsisiųsti reikalingas dokumentų formas ir kt. Elektroninė demokratija tiesiogiai įtraukia piliečius į vietos valdžios valdymo procesus, formuoja pilietinę visuomenę. Savivaldybėje ir toliau plėtojamos informacinės technologijos, siekiama jų efektyvesnio panaudojimo. Visi Savivaldybės administracijos darbuotojai turi kompiuterius bei jų periferinius įrenginius ir gali neribotai naudotis didelės spartos plačiajuosčio interneto tinklu bei Savivaldybės telefoniniu ryšiu. Savivaldybėje eksploatuojama tarnybinė elektroninio pašto stotis jiems sudaro galimybę naudotis patikimomis elektroninio pašto paslaugomis. Vis didėjant interneto spartai, Savivaldybėje toliau diegiama pažangi internetinė telefonija, nuolat plečiamas vietinis telefono tinklas, naudojant IP ir skaitmenines PBX (stoteles). Savivaldybės administracijoje veikia įdiegta telefoninių pokalbių apskaitos programa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, nuo 2014 m. sausio 1 d. pradėta veikla su Teisės aktų registru, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisės aktų registre turi būti registruojami ir skelbiami šiame įstatyme numatyti teisės aktai. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre yra laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Savivaldybėje įdiegti įrenginiai ir suteiktos galimybės naudotis ir dirbti su teisės aktų registru (TAR). Savivaldybės administracijoje rengiami Savivaldybės tarybos sprendimų projektai skelbiami Teisės aktų informacine sistema (TAIS), kuri skirta rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir saugoti teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų, teisės aktų projektų ir jų lydimųjų dokumentų, teisinio reguliavimo stebėsenos duomenis, rengti teisės aktų projektus elektroniniu būdu, formuoti ir tikrinti elektroniniu parašu pasirašytus elektroninius dokumentus ir kt. Savivaldybės administracijoje pritaikytos darbo vietos TAIS naudotojams – valstybės tarnautojams ar darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, turintiems teisę naudotis TAIS, kad jie galėtų atlikti numatytas funkcijas. Savivaldybės administracijoje naudojama dokumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos informacinė sistema „Kontora“, kuri kontroliuoja gautų, tvarkomųjų, informacinių (vidaus ir siunčiamų) dokumentų ir pavedimų (užduočių) rengimo, registravimo, saugojimo, suradimo, paskirstymo tarp darbuotojų ir jų vykdymo, konfidencialumo ir duomenų saugumo. DVS „Kontora” pritaikyta naudoti visų reikalingų formatų dokumentus: *.doc, *.docx, *.pdf, *.xls,*.xlsx. Išplėtus Savivaldybės dokumentų valdymo sistemos funkcionalumą, atsirado galimybė vienoje sistemoje nepriklausomai dirbti 43 Savivaldybės įstaigoms (Raštinėms). Tokiu būdu Savivaldybės DVS funkcionalumo dėka Savivaldybei pavaldžios įstaigos savarankiškai naudojasi sistema, nemokamai keičiasi su Savivaldybe ir kitomis Raštinėmis dokumentais.
RYŠIŲ SISTEMA, INFORMACINĖS IR KOMUNIKAVIMO SISTEMOS
Kaip veiklos viešinimo ir įvaizdžio kūrimo priemonės Vilkaviškio rajono savivaldybei svarbios interneto svetainės www.vilkaviskis.lt ir www.globalus.vilkaviskis.lt, kurios yra atnaujinamos pateikiant svarbiausias naujienas, Savivaldybės tarybos sprendimus, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus ar kitą aktualią gyventojams, turistams ar verslininkams informaciją. 2019 m. buvo atnaujinta Vilkaviškio rajono savivaldybės interneto svetainė www.vilkaviskis.lt. Taip pat kaip veiklos viešinimo ir įvaizdžio kūrimo priemonė naudojamas socialinis tinklas „Facebook“. Per Savivaldybės administracijoje įdiegtą vietinio kompiuterių tinklo apsaugos ir perduodamų duomenų šifravimo įrangą galima gauti reikalingus asmens duomenis prisijungiant prie valstybinių įstaigų informacinių sistemų duomenų bazių. Prie Saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo prijungtos visos seniūnijos, įrengiant jose saugą užtikrinančius šifravimo-komutavimo įrenginius. Skyriuose įdiegta ir naudojama buhalterinės apskaitos, biudžeto valdymo, statybų ir rekonstrukcijų sąmatų sudarymo, leidimo statyboms išdavimo, valstybinės žemės nuomos mokesčių administravimo, socialinių pašalpų informacinės sistemos bei kitos taikomosios kompiuterinės programos. Savivaldybės administracijoje įdiegta dokumentų valdymo ir elektroninės raštvedybos informacinė sistema, kuri kontroliuoja gautų, tvarkomųjų, informacinių (vidaus ir siunčiamų) dokumentų ir pavedimų (užduočių) rengimo, registravimo, saugojimo, suradimo, paskirstymo tarp darbuotojų ir jų vykdymą, konfidencialumą ir duomenų saugumą. Savivaldybės administracijoje įdiegta Tarybos posėdžių transliavimo sistema, kuri suteikia galimybę Savivaldybės gyventojams tiesiogiai stebėti Savivaldybės tarybos posėdžius. Savivaldybėje eksploatuojamas vietinis telefoninis tinklas su įdiegta telefoninių pokalbių apskaitos programa. Nuo 2014 metų teisės aktų projektai ir teisės aktai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) ir teisės aktų registre (TAR). Taip pat Savivaldybėje (administracijoje ir seniūnijose) veikia Elektroninio archyvo informacinė sistema, kurios pagalba su apskrities archyvu derinami Dokumentacijos planai, tvirtinami Registrų sąrašai, bylų apyrašai, derinami bylų nurašymo aktai, atliekamos kitos teisės aktais numatytos dokumentų tvarkymo funkcijos Diegiant skaitmenines technologijas, Vilkaviškio rajono savivaldybėje prioritetu ir toliau laikomas viešųjų paslaugų gyventojams, įstaigoms, verslo subjektams teikimas „vieno langelio“ principu, pasinaudojant informacinėmis technologijomis. Jų pritaikymas ir atsirandančios galimybės teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais padės geriau aptarnauti gyventojus.
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| VIDINĖS APLINKOS ANALIZĖ |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
TEISINIAI VEIKSNIAI
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija savo veiklą organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat kitais dokumentais: Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatais, kitais veiklą reglamentuojančiais dokumentais.
ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA
Savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka savivaldybės taryba, meras, savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos), kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Savivaldybės taryba savo veikloje vadovaujasi 2015 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-186 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintu Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentu. Vilkaviškio rajono Savivaldybės tarybą sudaro 25 tarybos nariai. Sudaryti 6 Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos komitetai: Ø Biudžeto, finansų, ekonomikos ir verslo komitetas; Ø Plėtros ir ūkio vystymo komitetas; Ø Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas; Ø Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo komitetas; Ø Kaimo reikalų ir aplinkos komitetas; Ø Kontrolės komitetas.
Vilkaviškio rajono savivaldybės institucijose veikia šios darbo grupės ir komisijos:
Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2013 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. B-TS-776 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos nuostatus. Pagrindiniai Savivaldybės administracijos veiklos tikslai: kartu su Savivaldybės taryba skatinti ir plėtoti vietos savivaldą kaip demokratinės valstybės raidos pagrindą; sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Svarbiausias Savivaldybės administracijos uždavinys – vykdyti viešąjį administravimą, skatinti tarnautojų administracinius gebėjimus, didinti veiklos efektyvumą. Savivaldybės administracijos finansinės veiklos kontrolę atlieka Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba 2019 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. B-TS-1356 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“ patvirtino naują Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos struktūrą. Administracijos struktūrą sudaro: Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas, Apskaitos, Architektūros ir urbanistikos, Bendrasis, Centralizuotas vidaus audito, Civilinės metrikacijos, Finansų ir biudžeto, Informacinių technologijų, Investicijų ir strateginio planavimo, Juridinis, Personalo, Socialinės paramos, Švietimo, kultūros ir sporto, Viešųjų pirkimų ir turto valdymo, Vietinio ūkio, Žemės ūkio skyriai. Taip pat 12 seniūnijų: Bartninkų, Gižų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Pilviškių, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio. Suformuotos pareigybės neįeinančios į struktūrinius padalinius: vyriausiasis civilinės saugos specialistas, ekologas (vyriausiasis specialistas), tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (vyriausiasis specialistas), Savivaldybės gydytojas (vyriausiasis specialistas), Jaunimo reikalų koordinatorius (vyriausiasis specialistas). Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. B-TS-1269 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Kontrolės ir audito tarnybos nuostatai. Tai subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir kiti piniginiai ištekliai. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Savivaldybės biudžeto. Tarnybos savininkas yra Vilkaviškio rajono savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba.
ŽMONIŲ IŠTEKLIAI
Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, registro tvarkymo funkcijas savivaldybėje atlieka Savivaldybės administracijos Personalo skyrius. Pagrindinė Personalo skyriaus veiklos sritis – personalo administravimas ir personalo dokumentų valdymas. Svarbiausi uždaviniai – padėti Administracijos direktoriui formuoti personalo valdymo politiką, valdyti personalą, organizuoti žmogiškųjų išteklių plėtrą, dalyvauti formuojant darbuotojų organizacinę kultūrą, užtikrinti personalo administravimą. 2020 m. pradžioje Savivaldybės administracijoje dirbo 243 darbuotojai: 115 valstybės tarnautojų ir 128 dirbantys pagal darbo sutartį. Savivaldybės administraciją sudaro 15 skyrių, 12 seniūnijų ir 5 valstybės tarnautojai, neįeinantys į struktūrinių padalinių sudėtį.
PLANAVIMO SISTEMA
Savivaldybėje sukurta ir sklandžiai veikia planavimo sistema, kurią sudaro teritorijų, strateginis ir finansinis planavimas. Teritorijų planavimas Savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Vadovaujantis Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Savivaldybės tarybos 2018 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. B-TS-938 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginio planavimo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Savivaldybėje yra rengiami šie strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai: Savivaldybės strateginiai plėtros planai (šiuo metu įgyvendinamas Vilkaviškio rajono savivaldybės strateginis 2019–2027 metų plėtros planas); Savivaldybės atskirų ūkio šakų (sektorių) plėtros programos; Savivaldybės strateginiai veiklos planai; Savivaldybės administracijos, seniūnijų, Savivaldybės biudžetinių įstaigų metiniai veiklos planai. Savivaldybės biudžetas (Savivaldybės metinis finansinis planas) rengiamas vadovaujantis patvirtintu Savivaldybės strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į kitus patvirtintus Savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, asignavimus, planuojant Savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti ir planuojamiems rezultatams pasiekti ir paskirstant juos asignavimų valdytojam. Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. B-TS-1234 ‚ „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės 2019–2027 m. strateginio plėtros plano patvirtinimo“ patvirtintas Vilkaviškio rajono savivaldybės 2019–2027 metų strateginis plėtros planas, kuriame patvirtinta Vilkaviškio rajono bendra plėtros vizijos formuluotė: „Vilkaviškio rajonas – saugus Lietuvos pasienio kraštas, savo gamtine ir geografine padėtimi patrauklus investicijoms, turtingas etniniu ir kultūriniu paveldu, sudarantis sąlygas visapusiškai tobulėti“. Vilkaviškio rajono Strateginiame plėtros plane išskirti prioritetai:
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Vadovaujantis šiais prioritetais, yra rengiami Savivaldybės trumpos trukmės (3 metų) strateginiai veiklos planai, kurių programose nustatomi tikslai ir uždaviniai, pasirenkamos priemonės jiems įgyvendinti.
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| SSGG ANALIZĖ: |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Stiprybės · Savivaldybėje yra turizmui patrauklūs objektai: Paežerių dvaras, Vištyčio regioninis parkas, J. Basanavičiaus sodyba-muziejus, Vištyčio malūnas ir kt. Palanki geografinė padėtis gastronominiam turizmui, didėjantis turistų skaičius. · Išnaudojant palankią gamtinę ir geografinę padėtį, sėkmingai vystomas žemės ūkis ir kaimo plėtra, didėja modernių ūkių skaičius. · Sėkmingas mokyklų tinklo pertvarkos įgyvendinimas: sumažėjusi vienam mokiniui tenkanti aplinkos išlaikymui lėšų dalis. · Gerėjantys mokinių pasiekimai (gerėja Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rodikliai). · Išplėtotas švietimo įstaigų bendradarbiavimas su vietos ir užsienio partneriais. · Gerėjanti ikimokyklinio ugdymo paslaugų plėtra ir ugdymo (-si) sąlygos. · Sukurta socialinės paramos teikimo struktūra. · Įgyvendinama 2016–2023 m. Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupės strategija, aktyvi kaimo bendruomenių ir kaimo gyventojų iniciatyva. · Pakankamas javų produkciją superkančių, paslaugas ir prekes teikiančių įmonių skaičius. · Geri sporto pasiekimai dalyvaujant šalies varžybose. · Išplėtotas valstybinių kelių (magistralinių, krašto ir rajoninių) tinklas, gerai išvystyta geležinkelių sistema (IX D koridorius). · Pakankamas transformatorinių pastočių (110 KV, 35KV) laisvų galių rezervas. · Plėtojamas belaidžio ryšio prieigos taškų tinklas Vilkaviškio rajono savivaldybėje. · Kokybiškai teikiama švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos. · Vietinės reikšmės kelių būklės gerėjimas naudojant viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę. · Efektyvi Vilkaviškio rajono savivaldybės verslo tarybos veikla. · Stiprios ir aktyvios kaimo bendruomenės, rengiančios ir įgyvendinančios projektus. · Greitas komunikavimas ir partnerystė tarp nevyriausybinių ir bendruomeninių organizacijų. · Gera viešųjų ir administracinių paslaugų kokybė. · Aktyvus bendruomenių įsitraukimas į socialinių paslaugų teikimą. · Vilkaviškio miesto vietos veiklos grupės 2016–2023 m. strategijos įgyvendinimas. · Tarnybinių būstų suteikimas trūkstamiems specialistams, kelionės išlaidų kompensavimas. · Mažas transporto priemonių srautas. · Geri oro kokybės užterštumo rodikliai. · Jaunos šeimos gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai gauti. · Nekonkurencingas patekimas į rajono darželius, mokyklas. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Silpnybės
· Specialistų (mokytojų, gydytojų) bei specialiąją pagalbą teikiančių specialistų (spec. pedagogų, psichologų, surdopedagogų, logopedų) trūkumas. · Aukštas nedarbo lygis, lėtas naujų darbo vietų kūrimasis, išliekanti darbo jėgos migracija. · Didelis socialinės pašalpos gavėjų skaičius. · Nesuformuoti žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų. · Nepakankama socialinio būsto poreikio pasiūla. · Nepakankamai pritaikyta infrastruktūra neįgaliųjų žmonių poreikiams tenkinti. · Lėšų, skirtų savarankiškoms savivaldybėje funkcijoms vykdyti, trūkumas. · Smulkaus ir vidutinio verslo įmonės per menkai pasinaudoja šalies mastu prieinamais finansavimo šaltiniais ir instrumentais (lengvatinės paskolos, garantijos, rizikos kapitalas), vangiai diegiamos inovacijos jose. · Nepatenkinama melioracijos statinių būklė. · Didelis jungtinių klasių skaičius. · Neišplėtota sodininkų bendrijų urbanizuotose teritorijose esanti infrastuktūra ir neįteisintos teritorijos. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Galimybės · Europos Sąjungos lėšų panaudojimas investicijų pritraukimui. · Turizmo ir verslo informacijos centro veiklos plėtra ir dalyvavimas nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, kuri skatina investicijų pritraukimą. · Vidaus ir užsienio investicijų skatinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, viešinant informaciją apie žemės sklypus, pastatus, skirtus potencialiems investuotojams. · Bendradarbiavimo skatinimas su kaimyninėmis šalimis – Lenkija, Rusija. · Švietimo, kultūros ir sporto įstaigų materialinės bazės stiprinimas. · Švietimo įstaigų pertvarkymas ir pritaikymas neformalaus suaugusiųjų švietimo ir jaunimo užimtumo plėtrai. · Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas, diegiant kokybės krepšelį. · Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo veiklos efektyvumo didinimas. · Atviro darbo su jaunimu plėtra. · Plėtojamas komunalinis ūkis (šilumos ir centralizuoto vandens tiekimas, nuotekų tvarkymo prieinamumo didinimas, daugiabučių administravimo paslaugų tiekimas). · Gyvenamųjų namų ir viešųjų pastatų modernizavimas (atnaujinimas). · Nacionaliniu mastu vykdoma deinstitucionalizacijos (tvaraus perėjimo nuo institucinės globos (neįgaliųjų ir vaikų (netekusių tėvų)) prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų) politika sudarys galimybę šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų plėtrai. · Turizmo infrastruktūros (turistinių trasų, poilsio aikštelių, stovyklaviečių) plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje. · Jaunimo politikos įgyvendinimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje gerinimas. · Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų kūrybinių gebėjimų, muziejininkystės ir amatų veiklos plėtojimas. · Atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimas. · Šeimai palankios aplinkos kūrimas. · Globos centro veiklos aktyvinimas, intensyvi pagalba vaikui, budintiems globotojams ir globėjams. · Viešųjų ir visuomeninių pastatų pritaikymas neįgaliesiems. · Smulkiųjų ūkinės veiklos vykdytojų bendradarbiavimo skatinimas žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo srityje. · Socialinių paslaugų tinklo plėtra. · Ilgalaikių bedarbių, gaunančių socialines pašalpas, įtraukimas į darbo rinką. · Savanorystės skatinimas. · Kultūros įstaigų infrastruktūros atnaujinimas. · Emigracijos mažinimo metodikos parengimas. |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Grėsmės
· Senyvo amžiaus asmenų skaičiaus didėjimas (senėjanti visuomenė), mažėjantis gimstamumas, dėl to augantis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikis ir išlaidos. · Gyvulininkystės ūkių mažėjimas dėl kritusios produkcijos supirkimo kainų, didėjantys biologinės saugos reikalavimai. · Žemas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Vilkaviškio rajono savivaldybėje. · Silpnėjanti vidaus rinkos perkamoji galia. · Valstybei atskaitingų ir kitų institucijų centralizavimas Lietuvos regionų centruose. · Mažas verslumo lygis.
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| SAVIVALDYBĖS MISIJA IR STRATEGINIAI POKYČIAI |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Misija – gyvenimo kokybės gerinimas Vilkaviškio rajone, sudarant sąlygas visapusiškam tobulėjimui
2020 metų veiklos prioritetai
1. PRIORITETAS. Vilkaviškio miesto kompleksinis teritorijos sutvarkymas ir Vilkaviškio rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas
Vilkaviškio miesto tikslinė teritorija nustatyta išskiriant teritoriją, kurioje bus įgyvendinama nacionalinė regioninė politika ir planavimo dokumentuose, nacionaliniuose bei ES lėšų programavimo dokumentuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai. Tikslinės teritorijos ribos yra nustatytos įvertinus esamą Vilkaviškio miesto situaciją – mažėjantį gyventojų skaičių, nepakankamą užimtumą, mažą ekonominį aktyvumą, neišbaigtą viešųjų erdvių sistemą, taip pat susiformavusias smulkaus ir vidutinio verslo paslaugų koncentracijos zonas, viešosios infrastruktūros objektų išsidėstymą, esamą potencialą plėtrai, atgaivinant bei rekonstruojant šiuo metu neefektyviai naudojamas bei apleistas teritorijas. Vienas iš pagrindinių tikslų – 2019–2020 m. viešųjų erdvių atnaujinimas ir naujų kūrimas Vilkaviškio mieste. Viešųjų erdvių sistemos atnaujinimas ir vystymas sukoncentruos pėsčiųjų srautus, paskatins verslo, aptarnavimo ir paslaugų plėtrą aplink sutvarkytas, gyventojams ir miesto svečiams patrauklias viešąsias erdves. Vilkaviškio rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių viešųjų erdvių, visuomeninės paskirties pastatų infrastruktūros, susisiekimo infrastruktūros kokybė sąlygoja gyventojų pasitenkinimą gyvenamąja aplinka. Įrengus naujas arba sutvarkius esamas rekreacines zonas, būtų formuojamos patrauklios erdvės, kurios būtų pritaikytos bendruomenės narių susitikimams, pasyviam ir (ar) aktyviam poilsiui. Įvairesnės laisvalaikio praleidimo galimybės bei šiam tikslui pritaikytos viešosios erdvės užtikrintų didesnį gyventojų (ypač jaunimo) užimtumą, prisidėtų prie nusikalstamumo lygio mažinimo. Energijos vartojimo auditai bus atliekami siekiant išanalizuoti statinių išorinių atitvarų, inžinerinių sistemų būklę, gavus audito rezultatus bus pasiūlytos tinkamos energijos taupymo priemones, kurios pagerins komfortines bei higienos sąlygas, padidins pastato ir / ar atskirtų dalių ilgaamžiškumą, bei nustatys jų ekonominį efektyvumą. Vilkaviškio rajono savivaldybėje geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą vykdo UAB „Vilkaviškio vandenys“. UAB „Vilkaviškio vandenys“ siekia gerinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo / surinkimo kokybę. Įgyvendinus UAB „Vilkaviškio vandenys“ projektus bus sprendžiamos gyventojų centralizuoto aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu bei nuotekų tvarkymu.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą: Ø „Kompleksiškai sutvarkyti J. Basanavičiaus aikštės viešąsias erdves“. 2020 m. bus atliekami rangos darbai (projekto įgyvendinimo metu tvarkoma / įrengiama automobilių stovėjimo aikštelė, prieigose įrengiama pėsčiųjų alėja, atnaujinami / įrengiami pėsčiųjų takai, įrengiant teritorijos apšvietimą ir mažosios architektūros elementus). Ø „Vilkaviškio miesto rekreacinės teritorijos prie Šeimenos upės sukūrimas ir kompleksiškas prieigų sutvarkymas“. 2020 m. bus atliktos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros, atliekami rangos darbai (tvarkomoje teritorijoje nuo Vytauto g. iki Nepriklausomybės g. bus įrengtas pėsčiųjų – dviračių takas su apšvietimu, įrengtos pasyvaus poilsio erdvės, pramogų erdvė, kultūros erdvė, meno erdvė). Ø „Teritorijos tarp Vilkaviškio kultūros centro, Vilkaviškio autobusų stoties, Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro sutvarkymas“. 2020 m. bus atliekamos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros, vykdomi rangos darbai (tvarkoma Vilkaviškio kultūros centro teritorija, įrengiant / atnaujinant pėsčiųjų takus, įrengiant teritorijos apšvietimą, mažosios architektūros elementus, amfiteatrą, vaikų žaidimo aikštelę. Tvarkant Vilkaviškio vaikų jaunimo centro teritoriją bus atnaujinami / įrengiami pėsčiųjų takai, apšvietimas, mini amfiteatras, tvarkoma automobilių stovėjimo aikštelė, įrengiama laisvalaikio zona („petankės“ aikštelė)). Ø „Vilkaviškio miesto sodo tarp Šeimenos upelio, Vytauto g., Rimgaudo g., J. Basanavičiaus g. sutvarkymas, modernizavimas bei plėtra“. 2020 m. bus atliktos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros bei vykdomi rangos darbai (įgyvendinant projektą bus įrengiami / atnaujinami pėsčiųjų takai, įrengiamas teritorijos apšvietimas, vaikų žaidimų erdvė, įrengiama pakyla pasirodymams, įrengiami tilteliai į salą, tvarkoma sala). Ø Vilkaviškio autobusų stoties modernizavimas ir plėtra. 2020 m. vykdomi rangos darbai. Ø „Vilkaviškio rajono savivaldybės socialinio būsto fondo plėtra“. 2020 m. bus įsigyjama 12 socialinių būstų (4 būstai bus įsigyti Kybartuose ir 8 Vilkaviškyje). Ø „Viešųjų erdvių sutvarkymas Pilviškių miestelyje, pritaikant renginiams, fizinio aktyvumo didinimui“. 2020 m. bus vykdomi rangos darbai (atnaujinti teritorijas, esančias Stoties ir Vasario 16-osios, Dariaus ir Girėno ir Vasario 16-osios gatvių sankirtose, teritorijas, esančias šalia Stoties g. ir Mokyklos g. 1. Tvarkomose teritorijose numatoma sutvarkyti infrastruktūrą (įrengti takus, mažąją architektūrą, laisvalaikio praleidimui tinkamą infrastruktūrą (treniruoklius, vaikų žaidimų įrenginius, estradą, lauko tinklinio aikštelę), teritorijų apšvietimą). Ø „Viešųjų erdvių ir visuomeninės paskirties pastato Kybartų miestelyje atnaujinimas pritaikant bendruomenės poreikiams“. 2020 m. bus vykdomi Kybartų kultūros centro vidaus patalpų rangos darbai, parengti 4 techniniai projektai viešųjų erdvių sutvarkymui Kybartuose, vykdomos viešųjų pirkimų procedūros bei vykdomi rangos darbai (Vištyčio g. 40Y įrengti jaunimo parką, kuriame būtų įrengiamos krepšinio, augintinių vedžiojimo aikštelės, BMX dviračių, riedučių ir riedlenčių parkas, įrengti treniruoklius, atnaujinti / naujai įrengti takų dangas, įrengti suoliukus, šiukšliadėžes, pavėsinę, taip įrengti teritorijos apšvietimą, Darvino g. 3A, įrengti apie 70 vietų automobilių stovėjimo aikštelę su apšvietimu, rekonstruoti Tarybų ir Eitkūnų gatves (įrengiant automobilių apsisukimo aikštelę), J. Basanavičiaus g. 17 įrengti viešąjį tualetą su jam funkcionuoti reikalingais inžineriniais tinklais bei suremontuoti Kybartų kultūros centro vidaus patalpas, pritaikant jas tikslinės teritorijos bendruomenės poreikiams). Ø „Viešųjų erdvių sutvarkymas Virbalio miestelyje, pritaikant poilsiui ir bendruomenės poreikiams“. 2020 m. vykdomi rangos darbai (atnaujinti Virbalio miestelio turgaus aikštę, esančią Gedimino g., įrengiant prekybai tinkamą infrastruktūrą (prekybos paviljonus), viešąjį tualetą, sutvarkant aikštės infrastruktūrą (atnaujinant esančių takų dangas, įrengiant šiukšliadėžes, suoliukus) bei atnaujinti Virbalio miestelio parką, esantį Vilniaus g., įrengiant trinkelių takus, apšvietimą, mažąją infrastruktūrą (šiukšliadėžes, suoliukus, dviračių stovus), gazonus, laisvalaikio praleidimui tinkamą infrastruktūrą (treniruoklius, vaikų žaidimų įrenginius, estradą). Ø „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“. 2020 m. bus vykdomos baigiamosios rangos darbų užbaigimo procedūros. Ø „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų įrengimas Vilkaviškio rajone, II etapas“. 2020 m. baigiami rengti techniniai projektai, bus vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl rangos darbų įsigijimo ir pradedami vykdyti rangos darbai Kybartuose ir Virbalyje. Ø „Kraštovaizdžio apsaugos priemonių įgyvendinimas Vilkaviškio rajone“ 2020 m. bus rengiamas Šapalų k., Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav. objekto, kuris pripažintas bešeimininkiu, griovimo aprašas bei atliekami rangos darbai. Ø „Saugumo didinimas Vilkaviškio rajono viešosiose erdvėse“. 2020 m. bus vykdomos viešųjų pirkimų procedūros dėl 26 vnt. kamerų įsigijimo ir įrengimo Vilkaviškio rajono kaimiškosiose seniūnijose bei Serdokų k. bus įrengtas sporto aikštyno apšvietimas. Ø VšĮ Vilkaviškio ligoninės pastato Energinio vartojimo audito ir investicinio projekto parengimas. Ø VšĮ Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro pastato Energinio vartojimo audito ir investicinio projekto parengimas. Ø VšĮ Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro pastato Energinio vartojimo audito ir investicinio projekto parengimas. Ø Vilkaviškio miesto seniūnijos pastato Energinio vartojimo audito ir investicinio projekto parengimas. Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos pastato Energinio vartojimo audito ir investicinio projekto parengimas. Ø Kybartų mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ pastato Energinio vartojimo audito ir investicinio projekto parengimas. Ø Elektros energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimo paslaugų pirkimas (Vilkaviškio miesto gatvių apšvietimas LED šviestuvais). Ø „Vilkaviškio rajono Alvito ir Dailučių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“. 2020 m. planuojama parengti techninę dokumentaciją, vykdyti rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras ir vykdyti rangos darbus. Ø „Vilkaviškio rajono Klausučių ir Šiaudiniškių kadastrinių vietovių dalies melioracijos statinių rekonstravimas“. 2020 m. planuojama parengti techninę dokumentaciją, vykdyti rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras ir vykdyti rangos darbus. Ø „74 KW galios fotovoltinės elektrinės įrengimas Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje“. 2020 m. planuojama vykdyti rangos darbus. Ø „50 KW galios fotovoltinės elektrinės įrengimas Vilkaviškio ligoninėje“. 2020 m. planuojama vykdyti rangos darbus. Ø „60 KW galios fotovoltinės elektrinės įrengimas Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje“. 2020 m. planuojama vykdyti rangos darbus. Ø „Gudkaimio globos namų fotovoltinės elektrinės įrengimas“. 2020 m. planuojama vykdyti rangos darbus. Ø „90 KW galios fotovoltinės elektrinės įrengimas Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre“. 2020 m. planuojama vykdyti rangos darbus. Ø „Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centro saulės fotovoltinės elektrinės įrengimas“. 2020 m. planuojama vykdyti rangos darbus. Ø „Bartninkų Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių komplekso Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios liekanų avarinės būklės pašalinimas ir konservavimas“. 2020 m. bus vykdomi rangos darbai.
2. PRIORITETAS. Teritorijų planavimo dokumentų rengimas
Savivaldybės teritorijos bendrajame plane numatytų bendrųjų, specialiųjų bei detaliųjų planų rengimas, bei kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimas pagal poreikį. Bendrųjų planų keitimas ir koregavimas pagal poreikį.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą:
Ø Vilkaviškio miesto bendrojo plano keitimas. Ø Bendrųjų planų įgyvendinimo programos ir stebėsenos parengimas. Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimas. Ø Vilkaviškio rajono vandens tiekimo ir nuotekų (buitinių, gamybinių ir paviršinių) tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimas. Ø Vėjo jėgainių išdėstymo Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano rengimas. Ø Susiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo, numatant dviračių taką apie Paežerių ežerą specialusis planas. Ø Detaliųjų planų rengimas kvartalinei daugiabučių namų renovacijai. Ø Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas investiciniams projektams įgyvendinti, prie Savivaldybės nuosavybės teise valdomų statinių, visuomenės poreikiams numatytų sklypų, bei prie daugiabučių gyvenamųjų namų miestų, miestelių bei kaimų teritorijose. Ø Žemės sklypų planų rengimas investiciniams projektams įgyvendinti, prie Savivaldybės nuosavybės teise valdomų statinių, visuomenės poreikiams numatytų sklypų, bei prie daugiabučių gyvenamųjų namų miestų, miestelių bei kaimų teritorijose. Ø Savivaldybės erdvinių duomenų rinkinio kaupimas (SEDR) naudojantis topografinių duomenų išdavimo, priėmimo ir tikrinimo sistemą (TOPD) bei Savivaldybės topografinių duomenų administravimo sistema. Suformuotų žemės sklypų katalogo investicijoms atnaujinimas.
3. PRIORITETAS. Palankios investicinės aplinkos Vilkaviškio rajono savivaldybėje kūrimas
Investicijų pritraukimas yra svarbus besivystančio regiono ekonominio augimo rodiklis, priklausantis nuo gamybos augimo, finansinio stabilumo, politinių sprendimų tobulumo ir strateginio vientisumo sprendžiant apmokestinimo, privatizavimo, biurokratijos kliūčių mažinimo ir kitus aktualius klausimus. Teigiamai vertinama makroekonominė aplinka padėtų pritraukti į rajoną aukštos kvalifikacijos darbuotojus, turistus bei investicijas, darytų įtaką tolimesniam Vilkaviškio rajono socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Pritrauktos užsienio investicijos turėtų įtakos Vilkaviškio rajono makroekonominių rodiklių padidėjimui, nedarbo lygio sumažėjimui, verslo aplinkos konkurencingumo didinimui.
Pagrindiniai tikslai:
Ø Didinti viešųjų teritorijų patrauklumą gyventojams ir verslui, gerinti kaimo vietovių gyvenimo kokybę bei remti nevyriausybines organizacijas. Ø Plėtoti turizmą Vilkaviškio rajone, gerinti informavimą apie turizmo galimybes siekiant padidinti turistų srautus Vilkaviškio krašte.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą: Ø Savivaldybės turimų išteklių ir galimybių analizė, susisteminant informaciją bei parengiant duomenų bazę apie laisvus valstybinius žemės sklypus ir laisvas patalpas siūlomas investuotojams. Investicinių galimybių pristatymas potencialiems investuotojams. Ø Informacinių renginių, skatinančių SVV subjektų kūrimąsi ir plėtrą, organizavimas (informaciniai renginiai paramos, mokesčių, inovacijų ir kt. verslui aktualiais klausimais). Ø Verslo bendruomenės, vietos valdžios ir socialinių-ekonominių partnerių bendradarbiavimo stiprinimas. Vilkaviškio rajono savivaldybės Verslo tarybos veiklos tęstinumas. Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės smulkaus ir vidutinio verslo programos tikslų įgyvendinamas. Ø Bendradarbiavimas su „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Ø Vilkaviškio rajono turizmo plėtros strategijos parengimas. Ø Žemės sklypų, investicijoms pritraukti, suformavimas ir įregistravimas. Ø Marketingo priemonių įgyvendinimas siekiant pritraukti investuotojus.
4. PRIORITETAS. Šeimai palankios aplinkos kūrimas
Vilkaviškio rajono savivaldybė dalyvauja institucinės globos sistemos pertvarkoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. A1-83 patvirtintu Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planu iki 2020 metų pabaigos planuojama baigti institucinės globos sistemos pertvarką. Šios pertvarkos tikslas – kurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje. Netekę tėvų globos vaikai augs globėjų šeimose, bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą: Ø Vilkaviškio rajono savivaldybės vaikų socialinės globos sistemos pertvarkos 2017–2020 metų veiksmų plano įgyvendinimas: Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namų pertvarka steigiant bendruomeninius vaikų globos namus, vaikų dienos centrų plėtra seniūnijose. Ø „Kompleksinių paslaugų šeimai teikimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ įgyvendinimas. Ø „Bendruomeninių vaikų globos namų ir vaikų dienos centrų tinklo plėtra Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ įgyvendinimas. Ø „Vaikų gerovės ir saugumo didinimo, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimo bei prieinamumo plėtra“ įgyvendinimas. Ø „Sveikos gyvensenos skatinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“ įgyvendinimas. Ø Šeimos komisijos veiklos stiprinimas numatant šeimų stiprinimo programas ir priemones. Ø Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (TBK) veiklos stiprinimas pasitelkiant Bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybą. Ø Aktyvus darbas su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis, siekiant išlaikyti vaikus biologinėse šeimose. Ø Globos centro veiklos aktyvinimas, intensyvi pagalba vaikui, budinčiam globotojui ir globėjui. Globėjų / rūpintojų, įtėvių mokymų (GIMK programa) vykdymas. Aktyvus globėjų/ rūpintojų, įtėvių mokymų paslaugos viešinimas. Ø Socialinės priežiūros paslaugų teikimas šeimoms, auginančioms vaikus, į krizines situacijas patekusioms besilaukiančioms moterims Vilkaviškio rajono Kybartų vaikų globos namuose. Ø Sveikatos įstaigų remontas ir rekonstrukcija.
5. PRIORITETAS. Švietimo, kultūros ir sporto infrastruktūros, mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje
Vilkaviškio mieste vyksta nepakankamai sporto renginių, nes nėra tinkamų sporto bazių jiems vykdyti. Vilkaviškio rajono sporto mokyklos ugdomoji veikla organizuojama septyniuose skyriuose: futbolo, krepšinio, laisvųjų imtynių, lengvosios atletikos, stalo teniso, šachmatų ir dviračių sporto. Krepšininkai užsiėmimus veda Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ir „Aušros“ gimnazijos, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėse. Futbolininkai užsiėmimus veda Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos sporto salėse. Lengvaatlečiai treniruojasi ankštoje Marijampolės PRC Vilkaviškio skyriaus sporto salėje. Stalo tenisininkams neformaliojo švietimo mokytojai užsiėmimus vykdo Kelių tarnybos sporto salėje, kuri nutolusi nuo miesto centro ir vaikams nėra patogu ir saugu patiems į ją nuvykti. Imtynininkų pratyboms išnuomotos patalpos J. Basanavičiaus g. 9, Vilkaviškyje, kurios nėra sportinės paskirties, tik pritaikytos treniruotis imtynininkams. Dviratininkai naudojasi Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalimi, kurias per pastaruosius metus pritaikė savo poreikiams. Šachmatų skyriaus užsiėmimams didelių patalpų nereikia, tad užsiėmimai vyksta Vilkaviškio rajono sporto mokyklos administracinėse patalpose ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos šachmatų kabinetuose. Vilkaviškio miesto stadionas statytas 1978 m. Jame vykdomos vasaros sporto varžybos, tačiau bėgimo takų ir lengvosios atletikos sektorių danga susidėvėjusi ir tai kelia pavojų sportininkų sveikatai. Kybartų „Saulės“ progimnazijai priklausantis stadionas yra pagrindinis Kybartų miesto stadionas, kuriame Lietuvos Respublikos futbolo pirmenybių antros lygos rungtynes žaidžia Kybartų „Sveikatos“ futbolo komanda, tačiau stadiono būklė yra nepatenkinama, neatitinka higienos normų. 2015 m. buvo modernizuotas Vilkaviškio rajono „Aušros“ gimnazijos stadionas su aikštynais, kuris pritaikytas visuomenės poreikiams. Vilkaviškio rajono sporto infrastruktūros gerinimas sudarytų sąlygas sportininkų rengimui, sportinio meistriškumo kėlimui, varžybų vykdymui, bendruomenės aktyvaus poilsio praleidimui. Būtų sudarytos sąlygos skatinti Vilkaviškio rajono sportuojančio jaunimo ir visos bendruomenės užimtumą ir užtikrinti geras treniruočių ir varžybų vykdymo sąlygas, atitraukiant jaunimą nuo žalingų įpročių ir nusikalstamos veiklos. Pagerinus sporto infrastruktūros būklę, Vilkaviškio rajone pagerėtų moksleivių ir jaunimo treniruočių lankymas, jaunimo užimtumas, mokinių sveikatingumas, bendras ir specialus fizinis pasiruošimas, išaugtų sportiniai rezultatai, žiūrovams būtų galimybė lankyti varžybas. Ta pati problema, t. y. neatitikimas nustatytoms higienos normoms ir reikalavimams, vis dar išlieka dalyje Vilkaviškio rajono savivaldybės švietimo ir kultūros įstaigų. Norint užtikrinti kokybiškų ugdymo paslaugų teikimo kokybę yra būtina rekonstruoti dalies rajono mokyklų pastatus. Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas teikti kokybiškas kultūros paslaugas rajono gyventojams, būtina atnaujinti viešosios bibliotekos, Vilkaviškio ir Kybartų kultūros centrų, Sūdavos kaimo bendruomenės namų materialinę bazę. Ypač šviesos, garso sceninės įrangos, kur techninės specifikacijos 30 metų ir senesnės. Reikalingas ir elementarus kapitalinis remontas šiose įstaigose. Susidėvėję grindys, sienos, baldai nepatrauklūs rajono gyventojams ir neskatina lankytis dažniau praleisti laisvalaikį bei užsiimti kultūrinėmis veiklomis. Švietimo, kultūros ir sporto skyrius koordinuoja valstybinių, mokyklinių brandos egzaminų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (toliau – PUPP) organizavimą. 2019 m. savivaldybėje buvo įsteigta 15 dešimties mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų centrų ir 13 trijų mokomųjų dalykų mokyklinių brandos egzaminų centrų. Valstybinius ir mokyklinius brandos egzaminus laikė 405 kandidatai. 2019 m. valstybinių brandos egzaminų (toliau – VBE) rezultatų lyginamoji analizė naudojant standartizuotus taškus rodo, kad informacinių technologijų, geografijos, istorijos, fizikos, chemijos, lietuvių kalbos ir literatūros VBE rodiklis yra aukštesnis nei šalyje. Matematikos, užsienio kalbos (anglų), biologijos VBE rodiklis yra žemesnis nei šalyje. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai rajone negerėja. 2019 m. bent pagrindinį pasiekimų lygį lietuvių kalbos patikrinime pasiekusių mokinių dalis rajone yra mažesnė negu šalyje (61 proc. ir 65 proc.), Matematikos patikrinime bent pagrindinį pasiekimų lygį pasiekusių mokinių dalis yra 32 proc., kai šalyje – 42 proc. Siekdama gerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, Savivaldybės taryba 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. B-TS-1279 pritarė rajono mokyklų dalyvavimui projekte „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-719 priemonę „Kokybės krepšelis“. Projekto tikslas – tikslinių lėšų skyrimas mokykloms mokinių ugdymosi pasiekimams gerinti, trukmė – dveji mokslo metai. Stiprią ir silpną geros mokyklos požymių raišką turinčias mokyklas pagal Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatytus kriterijus įsakymu patvirtino Švietimo ir mokslo ministras. Į stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą įtraukta Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija, o į silpną geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą įtrauktos aštuonios rajono mokyklos (Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazija, Gražiškių, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos, Virbalio, Sūdavos pagrindinės mokyklos, Alvito, Bartninkų Jono Basanavičiaus, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkciai centrai), kuriose mokosi 5–8 klasių mokiniai. 2019 m. pabaigoje pasirašyta Nacionalinės švietimo agentūros ir Savivaldybės partnerystės sutartis, bei Savivaldybės ir Kybartų „Saulės“ progimnazijos sutartis. Progimnazijos dviejų metų veiklos plano įgyvendinimui iš Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšų skirta 101 854 eurų.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą: Ø „Sporto salės, esančios Vienybės g. 63, Vilkaviškis rekonstrukcija“. 2020 m. bus vykdomi pastato rekonstrukcijos darbai. Ø „Mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimas diegiant kokybės krepšelį“ 2020 m. mokyklos rengs mokinių ugdymosi pasiekimų gerinimo planus. Ø „Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro pastato, esančio Vytauto g. 26, Vilkaviškyje energinio efektyvumo didinimas“. 2020 m. planuojama parengti pastato modernizavimo techninį projektą, vykdyti viešųjų pirkimų procedūras dėl rangos darbų įsigijimo, vykdyti rangos darbus. Ø „Pilviškių „Santakos“ gimnazijos ikimokyklinio ugdymo pastato modernizavimas“. 2020 m. atliekami vidaus patalpų remonto darbai bei įsigyjama veiklai vykdyti reikalinga įranga ir baldai. Ø „Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje“. 2020 m. planuojama įsigyti veiklai reikalingą įrangą ir baldus. Ø „Mokyklų tinklo efektyvumas Vilkaviškio rajone“. 2020 m. planuojama įsigyti veiklai reikalingą įrangą ir baldus. Ø „Viešosios bibliotekos pastato, Sodų g. 1, Vilkaviškyje, renovavimas, siekiant aukštesnės paslaugų kokybės ir prieinamumo“. 2020 m. planuojama pradėti vykdyti viešosios bibliotekos pastato, Sodų g. 1, Vilkaviškyje techninio projekto parengimo darbus. Ø „Vilkaviškio kultūros centro infrastruktūros atnaujinimas, siekiant aukštesnės kultūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir interaktyvumo“. 2020 m. planuojama vykdyti vidaus patalpų remonto darbus bei įsigyti įrangą. Ø „Gyventojų skatinimas išmaniai naudotis internetu atnaujintoje viešosios interneto prieigos infrastruktūroje“ (viešojoje bibliotekoje), 2020 m. bus įsigyjama įranga ir diegiama bibliotekos filialuose. Ø „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ 2020 m. bibliotekos vartotojai mokomi kompiuterinio raštingumo pagrindų. Ø Švietimo įstaigų remontas ir rekonstrukcija.
6. PRIORITETAS. Jaunimo politikos įgyvendinimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje
Savivaldybės jaunimo politika didžiąja dalimi apima 2019–2027 m. ES jaunimo strategijos ir kitos ES jaunimo politikos aktualijas bei nacionalinės strategijos kryptis. Šis prioritetas skirtas Savivaldybės jaunimo politikai nuosekliai įgyvendinti ir plėtoti, sudaryti sąlygas jaunam žmogui turėti tinkamą socialinę aplinką, laisvalaikio užimtumo įvairovę, galimybę kiekvienam visapusiškai ugdytis, realizuoti save, pasirinkti priimtiniausią dalyvavimo visuomenėje formą, ypač sunkumus patiriantiems jauniems žmonėms, skatinti jaunimo lyderių ugdymą bei stiprinti darbą su mažiau galimybių turinčiu jaunimu. Prioriteto įgyvendinimas padės jaunimui integruotis į visuomenę jiems priimtiniausiais būdais, stiprins savivaldybės institucijų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, stiprins jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų narių institucinius gebėjimus ir padės geriau įgyvendinti jaunimo politiką Vilkaviškio rajono savivaldybėje, bus skatinamos jaunimo iniciatyvos, jaunimo organizacijų veikloje dalyvaujantys jaunuoliai turės galimybę realizuoti savo sugebėjimus ir idėjas, bus ugdomas jaunimo pilietiškumas.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą: Ø Nuoseklus ir efektyvus jaunimo politikos įgyvendinimas sukuriant Jaunimo politikos įgyvendinimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje programą. Ø Darbo su jaunimu formų plėtra, sudarant sąlygas atvirojo jaunimo centro / atvirųjų jaunimo erdvių / mobiliojo darbo su jaunimu veiklai, užtikrinant teikiamų paslaugų įvairovę ir kokybę. Ø Jaunimo savanoriškos veiklos programos sukūrimas ir įgyvendinimas. Ø Skatinti jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime ir ugdyti jų pilietines kompetencijas, įgyvendinant jaunimo iniciatyvas ir pilietines akcijas.
7. PRIORITETAS. Susisiekimo infrastruktūros Vilkaviškio rajono savivaldybėje gerinimas
Siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas ir vietinės reikšmės kelių gerą būklę Vilkaviškio rajone, būtina labiau prižiūrėti ir gerinti susisiekimo viešąją infrastruktūrą, rekonstruoti gatves bei vietinės reikšmės kelius, tęsti asfalto dangų atnaujinimą, tvarkyti šaligatvius. Ne mažiau kaip 58 proc. kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų bus naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, įregistruotiems vietinės reikšmės keliams rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 5 procentai skirtų lėšų bus naudojama saugaus eismo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; likusi lėšų dalis naudojama vietinės reikšmės kelių priežiūros ir paprastojo remonto darbams bei vietinės reikšmės kelių teisinei registracijai būtinoms procedūroms atlikti, t. sk. kelių inventorizacijai ir teisinei registracijai – ne mažiau nei 1,5 proc. nuo Programos finansavimo lėšų, kol bus įregistruota 100 proc. kelių.
Svarbiausi darbai 2020 metais įgyvendinant prioritetą: Ø Vilkaviškio rajono savivaldybėje esančių gatvių kapitaliniai remonto darbai ir priežiūra. Ø „Kelio (gatvės) nuo S. Nėries g. iki Vilkaviškio sporto salės, esančios Vienybės g. 63A Vilkaviškyje, statybos techninis darbo projektas“, bus vykdomi statybos darbai. Ø „Alyvų g. VK7382, unikalus Nr. 4400-1802-6369, esančios Gudelių k., Šeimenos sen., Vilkaviškio r. sav. kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Jaunimo g. VK8048, unikalus Nr. 4400-4423-7167, esančios Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav., kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Rožių g. VK7215, unikalus Nr. 4400-5155-5029, esančios Kybartų m., Vilkaviškio r. sav. kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „V. Pietario g. VK8076 ir Nepriklausomybės g. VK8065 Vilkaviškio m. (šviesaforinių perėjų įrengimas šių gatvių sankryžoje) paprastojo remonto projektas“, bus vykdomi paprasto remonto darbai. Ø „Žalgirio g. VK8018, unikalus Nr. 4400-4423-3578, esančios Vilkaviškio m., kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Žemaitės g. VK7152, unikalus Nr. 4400-5146-3457, esančios Kybartų m., Vilkaviškio r. sav., kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Žvejų g. 8091 ruožo nuo V. Pietario g. VK8076 iki Žvejų g. VK8092, esančio Vilkaviškio mieste, kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Vietinės reikšmės kelio VK2017 Keturvalakiai–Bardauskai ruožo ir vietinės reikšmės privažiuojamųjų kelių VK2019, VK2020 ruožų, esančių Keturvalakių sen., Vilkaviškio r. sav., kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Vietinės reikšmės kelio VK0813 Privažiuojamasis kelias prie Biliūnų kaimo (nuo kelio 5112 Virbalis–Žalioji) ruožo ir vietinės reikšmės kelio VK0812 Klausučiai–Drebulinė, esančių Klausučių sen., Vilkaviškio r. sav., kapitalinio remonto projektas“, bus vykdomi kapitalinio remonto darbai. Ø „Kelio ruožo Šeštiniai - Mažučiai kapitalinis remontas“. 2020 m. bus vykdomos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros ir vykdomi rangos darbai. Ø „Nauja Šiaurės g. ruožo tarp Vienybės ir Pilviškių gatvių statyba“. 2020 m. bus pateikta paraiška Centrinei projektų valdymo agentūrai, vykdomos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros ir vykdomi rangos darbai. Ø „Pėsčiųjų tako tarp Vilkaviškio ligoninės ir poliklinikos įrengimas“. 2020 m. bus parengtas techninis projektas, pateikta paraiška Centrinei projektų valdymo agentūrai, vykdomos rangos darbų viešųjų pirkimų procedūros ir vykdomi rangos darbai. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
SAVIVALDYBĖS STRATEGINIAI TIKSLAI IR JUOS ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS
|
|
Strateginio tikslo pavadinimas: Didinti viešųjų teritorijų patrauklumą gyventojams ir verslui, gerinti kaimo vietovių gyvenimo kokybę bei remti nevyriausybines organizacijas |
Kodas |
| 1 |
|
| Strateginio tikslo aprašymas: |
|
| Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 4. Nevyriausybinių organizacijų rėmimo, turizmo ir verslo plėtros, projektų valdymo programa 5. Kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programa |
|
| Strateginio tikslo pavadinimas: Vystyti modernią ir saugią infrastruktūrą, skatinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą bei naudojimą ir veiksmingumą |
Kodas |
| 2 |
|
| Strateginio tikslo aprašymas: |
|
| Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 6. Savivaldybės viešosios infrastruktūros plėtros programa 7. Teritorijų planavimo programa |
|
| Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti sumanią visuomenę, užtikrinant ugdymo programų įvairovę ir gerinti viešojo valdymo kokybę, mažinant administracinę naštą |
Kodas |
| 3 |
|
| Strateginio tikslo aprašymas: |
|
| Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 1. Žinių visuomenės plėtros programa 10. Savivaldybės valdymo programa |
|
| Strateginio tikslo pavadinimas: Siekti efektyvios socialinės apsaugos bei ugdyti sveiką gyvenseną |
Kodas |
| 4 |
|
| Strateginio tikslo aprašymas: |
|
| Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 3. Sporto plėtros ir jaunimo programa 9. Socialinės paramos ir sveikatos paslaugų kokybės gerinimo programa |
|
| Strateginio tikslo pavadinimas: Didinti kultūros paslaugų patrauklumą |
Kodas |
| 5 |
|
| Strateginio tikslo aprašymas: |
|
| Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 2. Kultūros plėtros programa |
|
| Strateginio tikslo pavadinimas: Kurti švarią ir saugią visuomenės aplinką |
Kodas |
| 6 |
|
| Strateginio tikslo aprašymas: |
|
| Įgyvendinant šį tikslą vykdoma programa (-os): 8. Aplinkos apsaugos rėmimo programa |
|