Administracinė byla Nr. eAS-11-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04768-2024-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui viešajai įstaigai Naujosios Vilnios poliklinikai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Naujosios Vilnios polikliniką (toliau – ir Poliklinika) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti jo 2024 m. liepos 2 d. skundo 4 ir 5 punktų prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis 2024 m. liepos 1 d. lankėsi Poliklinikos Naujininkų klinikoje pas gydytoją, kuris, pareiškėjo teigimu, neatliko savo pareigų, nesuteikė paslaugų bei neskyrė tyrimų ar gydymo. Dėl to pareiškėjas 2024 m. liepos 2 d. pateikė skundą Poliklinikos direktoriui, kuriame prašė: 1) atlikti gydytojo darbo drausmės pažeidimo tyrimą; 2) kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba) ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojo medicinos praktikos licencijos panaikinimo; 3) nutraukti darbo sutartį su gydytoju; 4) atlyginti pareiškėjui gydytojo padarytą 3 000 Eur neturtinę žalą ir pervesti ją į pareiškėjo banko sąskaitą; 5) atlyginus žalą, Poliklinikai regresu išsireikalauti neturtinės žalos sumą iš gydytojo.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Poliklinika elektriniu paštu, o vėliau ir 2024 m. liepos 5 d. raštu Nr. 1-398 „Dėl gauto skundo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad pareiškėjas prie skundo nepridėjo jo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, todėl pareiškėjas informuojamas, kad per 30 dienų turi pašalinti šį trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Tačiau aptariamu Raštu Poliklinika pareiškėjo skundo 4 ir 5 prašymų teisės aktuose nustatytu terminu neišnagrinėjo, nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo.
Pareiškėjas pabrėžė, jog jis skundo Poliklinikai 4 prašyme kelia žalos atlyginimo klausimą (skundo 5 prašyme suformuluotas reikalavimas yra išvestinis), tačiau Poliklinika vilkina atlikti pareigas ir pateikti pareiškėjui atsakymą (informaciją) ar administracinį sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtina teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsniu, kuriame reglamentuota paciento teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo) įgyvendinimo tvarka.
Įvertinęs pareiškėjo skundo ir kartu su juo teiktų dokumentų turinį, teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą teismui kildina iš Poliklinikos 2024 m. liepos 5 d. Rašto, kuriame nurodyta, kad prie pateikto skundo pareiškėjas nepridėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, todėl pareiškėjo prašė per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pašalinti trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Teismas nustatė, kad Raštu taip pat pareiškėjas informuojamas, kad nepašalinus nustatytų trūkumų per nurodytą terminą, pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas ir tokiu atveju pareiškėjas turės teisę skundą poliklinikai pateikti iš naujo.
Teismas konstatavo, kad Poliklinika dar neišnagrinėjo pareiškėjo skundo ir nepriėmė galutinio atsakymo, o tik informavo pareiškėją, kad jis turi pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas reikalavimą teismui kildina iš tarpinio pobūdžio dokumento, kuris nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, kadangi yra tik skundo Poliklinikai nagrinėjimo procedūros dalis. Buvo pažymėta, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas pabrėžė, kad Poliklinikai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, jis galės pasinaudoti Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnyje numatytomis teisėmis.
Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.). Teismas nurodė, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.).
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neskundžia Poliklinikos veiksmų (neveikimo), atliktų šiai vykdant viešojo ar vidaus administravimo funkcijas, apibrėžtas VAĮ 3 straipsnio 1, 3 dalyse bei ABTĮ 2 straipsnio 1–2 dalyse. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundžiami veiksmai yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o tai yra civilinių teisinių santykių sritis. Teismas nurodė, jog ginčus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai.
Kartu teismas pabrėžė, jog viešoji įstaiga pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 str.); viešoji įstaiga viešojo administravimo subjektu gali būti pripažinta tik tada, jeigu įstatymų nustatyta tvarka jai būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai (VAĮ 3 str. 13 d.). Teismas nurodė, kad ir tuo atveju, jeigu viešoji įstaiga turėtų viešojo administravimo įgaliojimus, administraciniams teismams būtų teismingi ne visi ginčai, kylantys iš viešosios įstaigos veiklos, o tik ginčai dėl viešosios įstaigos veiklos būtent viešojo administravimo srityje (ABTĮ 17 str. 1 d. 10 p.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų įvertinti, jog ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Vadovaudamasis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad jis gali kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.
III.
Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jo teisė gauti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos, VAĮ, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatose. Pagal teismų praktiką, jeigu viešojo administravimo subjektas neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, t. y. kai skundžiamas tam tikras viešojo administravimo subjekto neveikimas, tokiu atveju skunde gali būti suformuluotas savarankiškas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas akcentuoja, kad Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog pacientas turi teisę skųsti teismui sveikatos priežiūros įstaigos neveikimą nagrinėjant jo skundą. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas byloje yra Poliklinikos vilkinimas (neveikimas) atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus (išnagrinėti pareiškėjo skundo Poliklinikai 4 ir 5 punktų prašymus per Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą), o pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas yra gauti Poliklinikos atsakymą (informaciją) ir / ar administracinį sprendimą į skundo 4 ir 5 punktų prašymus. Pareiškėjas tvirtinta, kad teismų praktikoje konstatuota, jog teisme priimtinas asmens skundo reikalavimas dėl vilkinimo atlikti veiksmus, kai asmuo aiškiai pagrindžia, kokių veiksmų atsakovas neatliko (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-415/2023).
Pareiškėjas pabrėžia, kad skunde teismui jokio rašto neskundžia, neprašo priteisti žalos atlyginimo, o kelia ginčą dėl Poliklinikos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus – išnagrinėti skundo Poliklinikai 4 ir 5 prašymus bei pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai įvertino skundo teismui dalyką ir pagrindą ir padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas ginčą kelia dėl tarpinio pobūdžio Rašto, todėl teismo nutartis naikintina.
Pareiškėjas nurodo, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis ABTĮ nustatytiems reikalavimams ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Pastebėtina, kad pagal VAĮ nuostatas pareiškėjo kreipimasis į Polikliniką su jo 5 punkte suformuluotu reikalavimu yra prašymas suteikti informaciją. Todėl Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai galėtų būti taikomi tik skundo Poliklinikai 4 prašymui. Pareiškėjo skundo Poliklinikai 5 prašymas akivaizdžiai susijęs su Poliklinikos vidiniu administravimu, todėl turėjo būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų ir atsakyta į konkretų klausimą.
Pareiškėjo įsitikinimu, neteisingos teismo išvados, kad pareiškėjas reikalavimą teismui kildino iš Poliklinikos 2024 m. liepos 5 d. Rašto, kadangi šio rašto argumentai dėl pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento pateikimo nesusiję su skundo Poliklinikai 5 prašymu. Manytina, kad teismas jau skundo priėmimo stadijoje bylą išsprendė iš esmės, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.
Teismo vertinimu, Poliklinikai atsisakius nagrinėti pareiškėjo skundą, pareiškėjas galės pasinaudoti Įstatymo 23 straipsnyje numatytomis teisėmis. Tačiau netinkamai įvertinęs skundo teismui dalyką ir pagrindą, teismas padarė klaidingas išvadas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokio Poliklinikos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą neskundžia ir panaikinti neprašo, o keldamas ginčą dėl Poliklinikos vilkinimo išnagrinėti pareiškėjo skundo 4 ir 5 punktų prašymus, pareiškėjas naudojasi Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta teise su skundu kreiptis tiesiai į teismą.
Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas nepagrindė, jog ginčas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, pareiškėjas nurodo, kad dėl taikytinos teisės teismas turėjo pasisakyti ex offocio (liet. pagal pareigas). Be to, pareiškėjo skundo dalykas yra Poliklinikos vilkinimas, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad skundžiami veiksmai yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o tuo pačiu paneigia ir tai, kad tai yra civilinių teisinių santykių sritis. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, kadangi Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje pareiškėjas turi teisę tiesiogiai teismui skųsti asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimą nagrinėjant paciento skundą. Šiuo atveju buvo skundžiami Poliklinikos veiksmai, susiję su informacijos pateikimu, todėl byla yra teisminga administraciniam teismui (atskirajame skunde pareiškėjas nurodo identišką atvejį, t. y. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-91-821/2023).
Pareiškėjas akcentuoja, kad Poliklinika pagal savo steigimo dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1074 patvirtintus viešosios įstaigos Naujosios Vilnios poliklinikos įstatus (toliau – ir Įstatai)) vykdo vidaus administravimo funkcijas, visuomenei teikia viešąsias paslaugas ir jas administruoja, teikia informaciją; kt. Taigi, Poliklinika vykdo funkcijas, atitinkančias viešąjį administravimą, viešąsias funkcijas (kaip apibrėžta VAĮ) ir atitinka viešojo administravimo subjekto sąvoką. Teismas šių aplinkybių nevertino ir padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neskundžia Poliklinikos veiksmų, atliktų vykdant viešojo administravimo funkcijas.
Pareiškėjas apibendrina, kad jam keliant bylą dėl Poliklinikos neveikimo, vilkinimo atlikti pareigas ir jos kompetencijai priskirtus veiksmus, tokio ginčo nagrinėjimas yra priskirtinas nagrinėti būtent administracinių teismų kompetencijai, kaip jau yra išaiškinta suformuotoje administracinių teismų praktikoje.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam priteistinos bylinėjimosi išlaidos, o tuo atveju, jei byloje ginčą, kylantį iš civilinių teisinių santykių (ko šiuo atveju nėra), nagrinėja bendrosios kompetencijos teismas, byla turėjo būti perduota pagal rūšinį teismingumą, o ne atsisakoma priimti skundą (ABTĮ 22 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacijos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo
2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas ginčą kildina iš Rašto, kuris savo pobūdžiu yra tarpinis, pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas. Kartu teismas vertino, kad Poliklinika, kaip viešoji įstaiga, nėra viešojo administravimo subjektas, pareiškėjo skundžiami veiksmai susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, o tai yra civilinių teisinių santykių sritis, todėl toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja, kad jis skundžia Poliklinikos neveikimą o ne jos atsakymą (Raštą), todėl teismas nepagrįstai vertino, kad Raštas yra informacinio pobūdžio tarpinis dokumentas. Pareiškėjas akcentuoja, kad Poliklinika neatsakė į jo skundo 4 ir 5 prašymus (jų nenagrinėjo), neteikė jokios informacijos, todėl pareiškėjas asmens sveikatos priežiūros įstaigos neveikimą nagrinėjant jo skundą gali skųsti teismui pagal Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jis kelia ginčą civilinių teisinių santykių srityje (skundžiami veiksmai yra susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu), bei su vertinimu, kad Poliklinika nelaikytina viešojo administravimo subjektu.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, kaip jis teigė skunde, po apsilankymo Poliklinikoje kreipėsi į Poliklinikos vadovybę su 2024 m. liepos 2 d. skundu, kuriame išdėstė nusiskundimus dėl konkretaus gydytojo būklės darbo metu, nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir nepaskirto jokio gydymo. Šiame skunde pareiškėjas detalizavo, kad dėl gydytojo pareigų neatlikimo pareiškėjui kilo dar didesni (ūmūs) sveikatos sutrikimai, jis itin blogai jautėsi, patyrė turtinę žalą (turėjo pirkti vaistus) ir labai didelę neturtinę žalą (patyrė kančias, dvasinį sukrėtimą, emocinį ir nervinį stresą ir pan.). Pareiškėjas patirtą neturinę žalą vertino 3 000 Eur ir prašė ją atlyginti, o po to ją regresu išsireikalauti iš kalto asmens.
Aptariamame 2024 m. liepos 2 d. skunde Poliklinikai pareiškėjas suformulavo šiuos prašymus: 1) atlikti gydytojo darbo drausmės pažeidimo tyrimą; 2) kreiptis į Akreditavimo tarnybą ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojo medicinos praktikos licencijos panaikinimo; 3) nutraukti darbo sutartį su gydytoju; 4) atlyginti pareiškėjui gydytojo padarytą 3 000 Eur neturtinę žalą ir pervesti ją į pareiškėjo banko sąskaitą; 5) atlyginus žalą, Poliklinikai regresu išsireikalauti neturtinės žalos sumą iš gydytojo.
Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Poliklinika 2024 m. liepos 5 d. Raštu, atsakydama į pareiškėjo 2024 m. liepos 2 d. skundą, nurodė, kad prie skundo pareiškėjas nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, todėl prašė jo per 30 dienų nuo šio rašto gavimo dienos pašalinti trūkumą ir pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją. Poliklinika informavo pareiškėją, kad pareiškėjui nepašalinus nustatytų trūkumų, jo skundo nenagrinės, o tokiu atveju pareiškėjas turi teisę savo skundą Poliklinikai pateikti iš naujo.
Vertindama, ar pareiškėjo skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Polikliniką išnagrinėti jo skundo 4 ir 5 punktuose išdėstytus prašymus, kadangi, pareiškėjo teigimu, Poliklinika vilkina atlikti šiuos veiksmus teisės aktuose nustatytais terminais, priimtinas nagrinėti administraciniame teisme, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.).
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).
ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Pareiškėjas akcentuoja, kad jis skundžia Poliklinikos vilkinimą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus (išnagrinėti jo skundo 4 ir 5 prašymus), tačiau bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas, nors skunde teismui neginčydamas Poliklinikos 2024 m. liepos 5 d. Rašto, siekia, kad Poliklinika išnagrinėtų jo skundą ir atsakytų į skunde suformuluotus konkrečius prašymus (reikalavimus) dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamai suteiktų (nesuteiktų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo ir prašymo Poliklinikai atlyginus žalą, išsireikalauti regreso tvarka sumokėtas lėšas iš kalto asmens.
Įstatymo 23 straipsnyje reglamentuota paciento teisės pateikti skundą dėl paciento teisių pažeidimo (išskyrus dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo) įgyvendinimo tvarka. Pacientas asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, ne vėliau kaip per vienus metus nuo dienos, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per 3 metus nuo teisių pažeidimo dienos, turi teisę pateikti skundą, išskyrus atvejus, kai dėl jo teisių pažeidimo padaryta žala, dėl kurios atlyginimo kreipiamasi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka
(Įstatymo 23 str. 1 d.).
Pagal Įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, pacientas su skundu dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu ir kokybe, gynimo turi teisę kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo klausimais, gynimo – į Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl jo pažeistų teisių, susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktimi bioetikos reikalavimams, gynimo – į Lietuvos bioetikos komitetą. Į šioje dalyje nurodytas institucijas pacientas turi teisę kreiptis, tik jeigu nesutinka su asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje, jo manymu, jo teisės buvo pažeistos, sprendimu, priimtu išnagrinėjus jo skundą, arba jeigu jo skundas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nepriimamas nagrinėti, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, arba jeigu jo skundas neišnagrinėjamas per šio straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą. Šioje dalyje nurodytais atvejais pacientas turi teisę kreiptis ir tiesiai į teismą, taip pat skųsti teismui šioje dalyje nurodytų institucijų veiksmus ar neveikimą nagrinėjant jo skundą.
Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčas kyla tarp pareiškėjo, kaip paciento, ir sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. Poliklinikos, bei yra susijęs su šios įstaigos teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kurios yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Poliklinika, nagrinėdama pareiškėjo skundą, veikė ne viešojo administravimo, bet privatinės teisės reglamentuojamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teisinių santykių srityje. Todėl keliamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.) (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį byloje Nr. T-111-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-822/2018). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Teisinio santykio pobūdžio nepaneigia ir aptarto vertinimo nekeičia pareiškėjo skundo, pateikto teismui, formuluotė dėl Poliklinikos įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo skunde nurodytus konkrečius reikalavimus / prašymus.
Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatos, kuriomis pareiškėjas grindžia savo teisės tiesiai kreiptis į teismą įgyvendinimą, aiškiai neįtvirtina, kad administracinis teismas yra kompetentingas nagrinėti paciento skundą dėl sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), kai ji neišnagrinėja paciento skundo per Įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą terminą.
Pasisakydama dėl pareiškėjo pozicijos, kad Poliklinika pagal Įstatus teikia viešąsias paslaugas, atlieka vidaus administravimą ir veikia kaip viešojo administravimo subjektas, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota nuosekli praktika, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-745-556/2015, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-254-552/2021). Kartu pažymėtina, kad atskirajame skunde pareiškėjo nurodomos Poliklinikos Įstatuose įtvirtintos šios įstaigos funkcijos, nepatvirtina (teisėjų kolegija taip pat nenustatė), jog nagrinėjamu atveju Poliklinikai yra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai Viešojo administravimo įstatyme nustatyta forma (VAĮ 5 str. 1 d. 3 p.).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota pareiškėjui inicijuojant ginčą viešojo administravimo srityje ir / ar teikiant skundą dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo.
Atskirajame skunde pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad jo skundas turėjo būti perduotas pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Nagrinėjamu atveju byla nebuvo nutraukta arba skundas paliktas nenagrinėtu, kadangi pareiškėjo skundą atsisakyta priimti. Teismas nutartimi bylą kitam teismui gali perduoti tik tuo atveju, jeigu byla jau buvo priimta atitinkamo teismo žinion (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-226-438/2019; 2022 gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-292-492/2022; ir kt.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Netenkintinas pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, t. y. šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės ir nėra priimamas palankus pareiškėjui galutinis teismo procesinis sprendimas
(ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija