Nr. DOK-3483
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11497-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2024 m. rugsėjo 11 d. paduotu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai (duomenys neskelbtini) poliklinikai ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl atšaukimo iš pareigų pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies ir ieškovo atleidimas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos direktoriaus pareigų pripažintas neteisėtu; ieškovas negrąžintas į jo eitas VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos direktoriaus pareigas; laikyta, kad su ieškovu sudaryta darbo sutartis yra nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; ieškovui priteistaa iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 61 398,40 Eur vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 422,84 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė; priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Pagrindiniai atsakovės kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei pareigą motyvuoti priimamus sprendimus (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalies 3 punktas), neištyrė byloje esančių įrodymų visumos, nenurodė motyvų, kodėl neaptarti įrodymai buvo atmesti, selektyviai vertino atsakovės (kasatorės) argumentus, paaiškinimus, pažeidė teisę būti išklausytai, teisę į tinkamą teismo procesą, teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismas vien formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, atkartojo teismo poziciją.
2. Ieškovas iš pareigų buvo atšauktas specialiu teisiniu pagrindu, nustatytu Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje ir VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos įstatų 28.14 punkte, nes kaip vadovas nesugebėjo užtikrinti įstaigoje motyvuojančios, saugios, psichologiškai tvarios darbo aplinkos (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalis). Atsakovės vertinimu, byloje buvo surinkta pakankamai duomenų apie ieškovo negebėjimą bendrauti su personalu ir užtikrinti tokią darbo aplinką, kuri nekeltų streso, psichologinės įtampos bei rizikos įstaigos veiklos tęstinumui, vykstant didžiulei darbuotojų kaitai būtent dėl ieškovo asmeninių savybių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas įstaigos darbuotojų liudijimų autentiškumas, psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo išvados, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tyrimo išvadų, viešų pasisakymų pagrįstumas, Sveikatos apsaugos ministro viešai išsakytos pozicijos teisingumas ar neįprastos įstaigos darbuotojų kaitos faktas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Kasaciniame skunde iš esmės pateikiami argumentai dėl netinkamo, atsakovės požiūriu, įrodymų vertinimo, keliami fakto klausimai, tačiau kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus ir iš naujo teismų nustatytų aplinkybių nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, klausimas dėl žyminio mokesčio už kasacinį skundą atidėjimo nespręstinas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,