LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SPECIALIŲJŲ APSAUGOS IR STICHINIŲ NELAIMIŲ PADARINIŲ ŠALINIMO MIŠKUOSE PRIEMONIŲ NUSTATYMO
2015 m. spalio 16 d. Nr. D1-747
Vilnius
1. N u s t a t a u specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones (pridedama).
2. P a v e d u Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonėms miškų urėdijoms užtikrinti šiuo įsakymu patvirtintų priemonių taikymą.
3. N u s t a t a u, kad pranešimus apie stichinių nelaimių miškuose įvykius valstybės įmonių miškų urėdijų veiklos teritorijose viešai skelbia Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos savo interneto svetainėse ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-747
SPECIALIOSIOS APSAUGOS IR STICHINIŲ NELAIMIŲ PADARINIŲ ŠALINIMO MIŠKUOSE PRIEMONĖS
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, nustatomos specialiosios apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės. Šios priemonės privalomos miško valdytojams, savininkams ir naudotojams ir taikomos aplinkos ministrui patvirtinus stichinės nelaimės miškuose įvykį.
2. Stichinė nelaimė miškuose – įvykis, kai valstybės įmonės miškų urėdijos administruojamoje teritorijoje, nepriklausomai nuo miško žemės nuosavybės formos, išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją dalį šios miškų urėdijos metinės kirtimo normos.
3. Stichinės nelaimės miškuose padariniams priskiriamas bendras išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris, susidaręs dėl:
4. Valstybės įmonės miškų urėdijos, suderinusios su Generaline miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, jų veiklos teritorijoje esančioje miško žemėje vykdo šias specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones:
4.1. kreipiasi į savivaldybių vykdomąsias institucijas su prašymu apriboti fizinių asmenų lankymąsi stichinių nelaimių pažeistuose miškuose;
4.2. bendradarbiaudamos su savivaldybėmis perspėja vietos gyventojus apie taikomas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;
4.3. užtikrina informacinių ženklų įrengimą apie taikomas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;
4.4. užtikrina stichinių nelaimių padarinių šalinimui būtinų miško kelių pravažumą (užverstų medžių pašalinimą, sniego nuvalymą ir kt.) ir (ar) privažiavimų įrengimą;
4.5. organizuoja pagamintos medienos apsaugą nuo pavojingų vabzdžių pakenkimo (valstybiniuose miškuose);
5. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, organizuoja ir koordinuoja stichinių nelaimių padarinių šalinimą šalies mastu, užtikrina, kad būtų pasitelkiami valstybės įmonių miškų urėdijų darbuotojai ir medienos ruošėjai, priešgaisrinė ir kita speciali technika iš kitų valstybės įmonių miškų urėdijų.
6. Valstybinė miškų tarnyba konsultuoja miško valdytojus ir naudotojus specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo klausimais ir esant būtinybei sustabdyti stichinių nelaimių miškuose padarinių plitimą nurodo būtinas vykdyti priemones.