ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2020 m. gruodžio 3 d. Nr. T-455
Šiauliai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdama į Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-342 „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo ir jo teikėjų veiklos kokybės užtikrinimo metodikos patvirtinimo“, Šiaulių miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. T-179 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Patvirtinta
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos
2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. T-455
ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO TEIKĖJŲ VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiaulių miesto savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, kitų neformaliojo vaikų švietimo teikėjų (įstaigų, įmonių, laisvųjų mokytojų, organizacijų ir kt.; toliau – NVŠ teikėjai), kurių neformaliojo vaikų švietimo programos registruotos Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre ir veikia Šiaulių mieste, veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo organizavimą ir vykdymą.
2. NVŠ teikėjų veiklos kokybės išorinis vertinimas (toliau – išorinis vertinimas) yra švietimo priežiūros dalis, kurios paskirtis yra stebėti švietimo prieinamumą ir kokybę, skatinti NVŠ teikėjų veiklos tobulinimą ir vykdyti atskaitomybę.
3. Išorinis vertinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais neformalųjį švietimą reglamentuojančiais teisės aktais ir Aprašu.
4. Apraše vartojamos sąvokos:
4.1. NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimas (toliau – įsivertinimas) – procesas, per kurį NVŠ teikėjo bendruomenės nariai analizuoja NVŠ teikėjo veiklos kokybę ir ją vertina pagal Šiaulių miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos nustatytas veiklos sritis, rodiklius, jų aspektus, rodiklių įsivertinimo / vertinimo lygius ir veiklos kokybės vertinimo lygius (1 ir 2 priedai);
4.2. NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo protokolas – Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintos formos protokolas, kuriame NVŠ teikėjo bendruomenės nariai fiksuoja veiklos kokybės įsivertinimo rezultatus;
4.3. išorinis vertinimas – vertinamam NVŠ teikėjui nepriklausančių arba vertinamojoje veikloje nedalyvaujančių asmenų atliekamas vertinimas;
II SKYRIUS
ĮSIVERTINIMO IR IŠORINIO VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
5. NVŠ teikėjo vadovas (išskyrus NVŠ teikėjus, kurių savininkė (viena iš dalininkių) nėra Savivaldybė) kasmet:
5.1. sudaro darbo grupę iš NVŠ teikėjo bendruomenės ir socialinių partnerių atstovų (pagal poreikį) ir sąlygas darbo grupei NVŠ teikėjo veiklos kokybės įsivertinimui atlikti;
5.2. inicijuoja kasmetinį NVŠ teikėjo veiklos kokybės įsivertinimo rezultatų pristatymą bendruomenės nariams;
6. NVŠ teikėjai, kurių savininkė (viena iš dalininkių) nėra Savivaldybė:
6.1. kasmet iki kovo 1 dienos gali teikti Švietimo skyriui praėjusių metų veiklos kokybės įsivertinimo protokolą;
7. Švietimo skyrius, atsižvelgdamas į NVŠ teikėjų, kurių savininkė (viena iš dalininkių) nėra Savivaldybė, NVŠ programų įgyvendinimo priežiūros rezultatus (pvz., veikla itin sėkminga arba neveiksminga, neperspektyvi ir t. t.), gali planuoti konkrečių NVŠ teikėjų išorinį vertinimą.
8. Švietimo skyrius kasmet atlieka pateiktų NVŠ teikėjų veiklos kokybės įsivertinimo protokolų analizę:
8.3. analizuoja, kaip NVŠ teikėjas panaudoja įsivertinimo rezultatus, planuodamas ir tobulindamas veiklą;
9. Išorinis vertinimas atliekamas ne rečiau nei kas 5 metai ir organizuojamas po NVŠ teikėjo įsivertinimo pagal Aprašo 1 priedą.
10. Pirmą kartą išorinis vertinimas atliekamas pagal visus Aprašo 1 priede nurodytus kokybės rodiklius. Vertinant pakartotinai, gali būti atliekamas vienos ar kelių sričių išorinis vertinimas pagal NVŠ teikėjų tikslingai pasirinktus rodiklius.
11. Išorinis vertinimas organizuojamas etapais:
12. Išorinį vertinimą organizuoja Švietimo skyrius:
12.2. dėl objektyvių priežasčių (pablogėjus NVŠ teikėjų rezultatams, gavus nusiskundimų iš NVŠ teikėjų bendruomenės narių ir kt.) gali inicijuoti NVŠ teikėjo neeilinį išorinį vertinimą;
12.3. sudaro išorinio vertinimo grupes ir teikia jas tvirtinti Savivaldybės administracijos direktoriui;
13. Išoriniam vertinimui atlikti Savivaldybės administracijos direktorius:
13.1. įsakymu patvirtina 3–5 narių NVŠ teikėjų išorinio vertinimo grupę (toliau – Vertinimo grupė) iš Savivaldybės specialistų, NVŠ konsultantų, švietimo įstaigų atstovų, kurioje mažiausiai vienas narys (grupės vadovas) yra išorės vertintojas, įgijęs NVŠ kokybės vertinimo kompetencijų NVŠ vertintojų mokymuose, kurie vadovaujasi Neformaliojo vaikų švietimo kokybės išorės vertintojų etikos principais (4 priedas); vertinant mokyklas, vykdančias formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, Vertinimo grupėje būtų asmenys, turintys vertinamos NVŠ programos krypties išsilavinimą;
13.2. paskiria asmenį, kuris atlieka išorinio vertinimo koordinatoriaus funkciją. Paskirtas asmuo ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki išorinio vertinimo pradžios Vertinimo grupės nariams elektroniniu paštu išsiunčia vertinamo NVŠ teikėjo parengtą įsivertinimo medžiagą, derina vertinamojo vizito laiką, darbo sąlygas, padeda organizuoti susitikimus su atrinktomis grupėmis ir pan. Šis asmuo gali būti ir Vertinimo grupės nariu, t. y. atlikti tiek išorės vertinimo koordinatoriaus, tiek Vertinimo grupės nario funkcijas.
15. Išorinio vertinimo metu analizuojami NVŠ teikėjų įsivertinimo ir kiti pateikti dokumentai, vykdomi pokalbiai su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, vadovais. Ugdymo proceso stebėjimas rekomenduojamas tuo atveju, jei Vertinimo grupės išvados nesutampa su įstaigos NVŠ veiklos įsivertinimo išvadomis. Sprendimą dėl ugdymo proceso stebėjimo priima Vertinimo grupė. Ugdymo proceso stebėjimo metu surinkti duomenys fiksuojami protokole nurodant stebėjimo tikslą ir rezultatus (išvadas).
16. Išorinio vertinimo grupė per 10 darbo dienų po išorinio vertinimo pateikia NVŠ teikėjui preliminarios išorinio vertinimo ataskaitos ir išvadų projektus, o per 20 darbo dienų NVŠ teikėjui ir Savivaldybės administracijos direktoriui – galutinę išorinio vertinimo ataskaitą ir išvadas pagal Aprašo 3 priedą.
17. Išoriniame vertinime dalyvaujančio NVŠ teikėjo vadovas:
17.3. pateikia išorinio vertinimo grupės vadovui įsivertinimo protokolą ir kitus reikalingus vertinimui dokumentus, kitą informaciją;
17.5. gavęs preliminarią išorinio vertinimo ataskaitos ir išvadų projektą, organizuoja jų aptarimą ir pagal poreikį raštu per 5 darbo dienas pateikia išorinio vertinimo grupės vadovui NVŠ teikėjo pastabas dėl išorinio vertinimo ataskaitos ir išvadų;
17.6. supažindina NVŠ teikėjo bendruomenės narius su galutine išorinio vertinimo ataskaita ir išvadomis, viešai skelbia informaciją apie atliktą išorinį vertinimą;
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
18. Jeigu NVŠ teikėjo veikla įvertinama neigiamai arba nustatytu laiku NVŠ teikėjas nepateikia Priemonių plano išorinio vertinimo išvadoms įgyvendinti, Savivaldybės administracijos direktorius teikia siūlymą dėl NVŠ teikėjo finansavimo perspektyvos.
19. Išorinio vertinimo išlaidas finansuoja savininkas, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas). Šios išlaidos gali būti finansuojamos ir kitų teisės aktų ar susitarimų nustatyta tvarka.