Administracinė byla Nr. eAS-46-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04991-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą; 2) panaikinti atsakovo Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus M. K. 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. N-6 „Dėl prevencijos priemonių taikymo S. V.“ (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas).
Teikdamas prašymą atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, pareiškėjas paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 7 d. atsakovas įteikė jam 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą. Priimdamas minėtą nutarimą, atsakovas išimtinai rėmėsi 2024 m. liepos 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 1(DS)-2021-RN (toliau – ir 2024 m. liepos 26 d. pranešimas) bei 2024 m. rugpjūčio 1 d. tarnybinio pranešimo
Nr. LV-43888 (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas) duomenimis. Siekdamas aktyviai ginti savo pažeistas teises, 2024 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjas pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracijai prašymą leisti jam susipažinti su minėtuose pranešimuose pateiktais duomenimis (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymas). Analogišką prašymą 2024 m.
rugpjūčio 8 d. pareiškėjas įteikė tiesiogiai atsakovui (toliau – ir 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymas). Išnagrinėjęs 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, 2024 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracijos viršininkas E. G. įteikė pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 4 d. raštą, nurodydamas, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracija negali pateikti pareiškėjui prašomos informacijos (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 4 d. raštas). Teikdamas pareiškėjui įvardytą raštą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracijos viršininkas nurodė, kad 2024 m. liepos 26 d. pranešimo informacija yra įslaptinta. Taip pat Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracijos viršininkas įvardijo, kad 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimas yra atsakovo vidaus administravimo dokumentas ir yra išimtinai skirtas įstaigos darbuotojams. 2024 m. rugsėjo 6 d. atsakovas įteikė pareiškėjui 2024 m. rugsėjo 5 d. raštą atsisakyti leisti pareiškėjui susipažinti su prašomais duomenimis (toliau – ir 2024 m. rugsėjo 5 d. raštas). Minėtame rašte atsakovas nurodė, kad, priimdamas 2024 m. rugsėjo 4 d. raštą, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininkas iš esmės išnagrinėjo 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą.
Pareiškėjas akcentavo, kad, nežinodamas 2024 m. liepos 26 d. pranešimo bei 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo nuostatose pateiktos informacijos, jis negalėjo objektyviai ginti pažeistų teisių bei ginčyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo. Atsakovas nepateikė pareiškėjui jokios informacijos apie minėtų pranešimų priėmimą bei jų turinį. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad jis pavėlavo pateikti skundą teismui dėl to, jog, norėdamas efektyviai ginti savo pažeistas teises, jis privalėjo pateikti prašymus Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administracijai bei atsakovui. Aplinkybė, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą, nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas tvirtino, kad, siekdamas kreiptis į teismą, jis aktyviai gynė pažeistas teises bei stengėsi jas apginti per trumpą ir protingą terminą. Teikdamas 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą bei 2024 m. rugpjūčio 8 d. prašymą, pareiškėjas siekė apginti pažeistus teisėtus interesus ir susipažinti su skundo reikalavimą pagrindžiančiomis aplinkybėmis. Toks pareiškėjo elgesys atitinka minimaliai protingo, atidaus ir rūpestingo asmens standartą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas vertino, kad jo pateiktos priežastys turi būti pripažintos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, kad 2024 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius M. K. priėmė nutarimą Nr. N-6 „Dėl prevencijos priemonių taikymo S. V.“.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo pateikti teismui skundą per dvidešimt dienų nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo įteikimo dienos, t. y. iki 2024 m.
rugpjūčio 27 d. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pateikė skundą teismui 2024 m. rugsėjo 13 d. Remdamasis nustatytais duomenimis, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą.
Vertindamas pareiškėjo pateiktą prašymą atnaujinti skundo pateikimo terminą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi tiesiogiai į atsakovą bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administraciją su prašymais leisti jam susipažinti su 2024 m. liepos 26 d. pranešimo bei 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo nuostatose pateiktais duomenimis, savaime nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2024 m. vasario 28 d. pareiškėjas sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį su advokato padėjėju. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato padėjėjo), pareiškėjas savo valia nusprendė nesikreipti į teismą ir ginti pažeistas teises kitomis priemonėmis. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą.
III.
Pareiškėjas S. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes.
Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimo. Pareiškėjas akcentuoja, kad, nežinodamas 2024 m. liepos 26 d. pranešimo bei 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo nuostatose pateiktos informacijos, jis negali objektyviai ginti pažeistų teisių bei ginčyti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo pagrįstumo bei teisėtumo. Pareiškėjas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti motyvai pažeidžia jo interesus ir nepaneigia fakto, jog, norėdamas efektyviai ginti pažeistas teises, jis buvo priverstas pateikti atsakovui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui prašymus leisti susipažinti su 2024 m. liepos 26 d. pranešimo bei 2024 m. rugpjūčio 1 d. pranešimo nuostatose pateiktais duomenimis. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad, negavęs minėtų duomenų, jis galėtų pateikti teismui tik deklaratyvaus pobūdžio skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionu administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties pagrįstumas bei teisėtumas. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti skundo pateikimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą.
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali teisė, įtvirtinta tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių (Jungtinių Tautų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos Tarybos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.) teisės aktų nuostatose. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėta teisė nėra absoliuti. Įgyvendindamas teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmuo privalo laikytis įstatymų nustatytų taisyklių, inter alia (be kita ko) įstatymų nuostatose numatytų skundų pateikimo teismui terminų
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-450-575/2024).
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir antstolių veiksmų ir jų priimtų sprendimų apskundimo terminus bei tvarką nustato BVK 100 straipsnio nuostatos.
BVK 100 straipsnio 1 dalis numato, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos. BVK 100 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija pastebi, kad, teikdamas skundą, pareiškėjas neginčijo aplinkybės, jog jis praleido BVK 100 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytą skundo pateikimo terminą. Iš esmės, kreipdamasis į teismą, pareiškėjas prašo teismo atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, nurodydamas, kad jis praleido minėtą terminą dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, t. y. nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimo institutą reglamentuoja ABTĮ 30 straipsnio nuostatos. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas).
Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Tai reiškia, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai pareiškėjas praleidžia minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas praleisto skundo pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismas vertina pareiškėjo elgesį pagal rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo bei operatyvumo standartus. Nagrinėdamas minėtą klausimą, teismas taiko ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-305-822/2024).
Įvertinusi administracinės bylos įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro svarbias priežastis atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog, siekdamas apginti galbūt pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m.
rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2024 m. vasario 28 d. pareiškėjas sudarė su atstovu advokato padėjėju teisinių paslaugų teikimo sutartį. Kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pateikė atstovo advokato padėjėjo parengtą skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vykdydamas profesinę teisinių paslaugų teikimo veiklą, advokato padėjėjas turi laikytis aukštesnių atidumo bei rūpestingumo standartų nei kiti visuomenės nariai ir privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir nuosekliai atstovauti atstovaujamojo interesams ir ginti jo teises. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius aiškiai nurodė minėto nutarimo apskundimo tvarką. Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas, kaip profesionalus teisininkas, turėjo įvertinti 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo apskundimo tvarką arba, kilus abejonių dėl minėto nutarimo apskundimo tvarkos, turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pašalinti šias abejones ir padėti pareiškėjui tinkamai įgyvendinti jo teisę į teisminę gynybą. Aplinkybė, kad, siekdamas apginti galbūt pažeistas teises, pirma pareiškėjas nusprendė kreiptis tiesiogiai į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo administraciją bei atsakovą, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas praleido skundo pateikimo terminą dėl svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad, pirma kreipdamasis į minėtas institucijas, pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio modelį ir praleido skundo pateikimo terminą dėl subjektyvių priežasčių.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo pateikimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą ir palieka Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija