Administracinė byla Nr. A-1403-520/2025
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00513-2024-3
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 15 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
sekretoriaujant Simonai Mockutei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. K. Al-K.,
jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,
vertėjui H. E.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio H. M. K. Al-K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. K. Al-K..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) piliečiui H. M. K. Al-K. (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. liepos 26 d. buvo sulaikytas pėsčiomis neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą ir nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. buvo apgyvendintas VSAT Kybartų užsieniečių registracijos centre. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31595, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, buvo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui – išsiųsti Užsienietį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo. Pasikeitus Užsieniečio teisiniam statusui iš prieglobsčio prašytojo į užsienietį, neteisėtai kirtusį Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Centro 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 13KMURC-1023 Užsienietis buvo apgyvendintas VSAT, nesuteikiant teisės laisvai judėti, iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2022 m. gruodžio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis, suteikus jam galimybę laisvai judėti, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis 2024 m. gruodžio 16 d. buvo grąžintas į Lietuvą iš Vokietijos pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013 (toliau ‒ ir Dublino III reglamentas) ir Centro 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.
3. Centras pažymėjo, kad Užsienietis nesutinka savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, todėl turi būti priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties. Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, jo tapatybė nustatyta, nėra duomenų apie tai, kad Užsienietis būtų pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, todėl yra jo sulaikymo pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje. Centras prašė taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.).
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu tenkino Centro teikimą, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. kovo 17 d., bet ne ilgiau iki kol išnyks Užsieniečio sulaikymo pagrindai.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Centras, prašydamas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nurodė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nurodyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje. Užsienietis su teikimu nesutiko; Užsieniečio atstovė teigė, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
6. Teismas, įvertinęs teisės aktuose nustatytą prieglobsčio prašymo pateikimo tvarką (Įstatymo 14012 str. 1 d., 6 d., 67 str. 2 d., Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 1V-131 redakcija; toliau – ir Aprašas) 19 ir 21 p. nuostatas) ir byloje pateiktus duomenis, nenustatė, kad Užsienietis būtų asmeniškai pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Teismo posėdyje Užsienietis nurodė, kad nėra tikras, ar jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, nebent tą padarė pasirašydamas jam pateiktus dokumentus, kurių ne visų turinį suprato. Teismo posėdyje Užsienietis taip pat neišreiškė prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį būtų įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo vertinti, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, be to, yra įsiteisėjęs Departamento sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę.
7. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, teismas nurodė, kad Užsienietis, išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, turėdamas galimybę laisvai judėti, neteisėtai išvyko iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ir neteisėtai buvo jos teritorijoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių migracijos įstatymus, be to, yra įsiteisėjęs sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, kad, neapribojus Užsieniečiui judėjimo laisvės, jis, siekdamas išvengti išsiuntimo, gali vėl neteisėtai vykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip trukdydamas įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo ar priimti kitus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje.
8. Spręsdamas dėl Užsieniečiui taikytinos alternatyvios sulaikymui priemonės, teismas nurodė, kad Užsienietis iš esmės atitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus – Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, Užsieniečiui gali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatyta 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kurios metu būtų kontroliuojamas Užsieniečio judėjimas, tuo užtikrinant, kad nebūtų trukdoma įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ar priimti kitus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu išsiuntimo procedūra iš esmės nėra pradėta, teismas alternatyvią sulaikymui priemonę paskyrė trims mėnesiams, bet ne ilgiau iki ko išnyks Užsieniečio sulaikymo pagrindai.
III.
9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jam būtų taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre, neribojant judėjimo laisvės.
10. Užsienietis nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino, kad jis (Užsienietis) nėra prieglobsčio prašytojas, nes teismo posėdyje jis aiškiai neišreiškė savo prašymo. Užsienietis pažymi, kad jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo užfiksuotas VSAT pareigūno 2024 m. gruodžio 16 d. tarnybiniame pranešime, todėl Užsienietis nuo 2024 m. gruodžio 16 d. turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
11. Užsienietis teigia, kad jam, kaip prieglobsčio prašytojui, taikomos jo laisvę ribojančios priemonės galėjo būti pagrįstos tik prieglobsčio prašytojams skirtu reglamentavimu, todėl teismo išvados apie sulaikymo pagrįstumą, siekiant išsiųsti Užsienietį į kilmės šalį, yra nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reguliavimu.
12. Užsienietis pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią net ir asmenims, kurie buvo grąžinti pagal Dublino III reglamentą, buvo suteikiama teisė laisvai judėti Lietuvoje.
13. Užsieniečio teigimu, jam pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta sulaikymui (jis laikomas de facto (faktiškai) sulaikytas), o asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymo nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais patvirtina, kad taikydama perteklines kraštutines ir pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės Užsieniečiui taikymą. Užsieniečio vertinimu, šioje byloje Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau jo teises varžančiomis, priemonėmis.
15. Centras, nurodydamas su Užsieniečio sulaikymu ir jo teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje susijusias aplinkybes, pažymi, kad grąžinus Užsienietį į Lietuvą pagal Dublino III reglamentą, Užsienietis žodžiu išreiškė norą teikti prieglobsčio prašymą. Užsieniečio buvo pasiteirauta, ar atsirado naujų aplinkybių / motyvų, kuriais remiantis galima pradėti naują prieglobsčio procedūrą. Užsienietis nenurodė naujų aplinkybių, o jo nurodytus motyvus jau buvo išnagrinėjęs ir galutinę nutartį prieglobsčio byloje priėmęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Po teismo posėdžio, 2024 m. gruodžio 20 d. Užsienietis pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kurį Departamentas 2024 m. gruodžio 31 d. priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes Užsienietis nepateikė naujos informacijos, dėl kurios padidėjo tikimybė, kad jis gali atitikti prieglobsčio suteikimo kriterijus. Centro teigimu, Užsienietis, žinodamas, kad nenurodys naujų aplinkybių, kurios nebūtų išnagrinėtos pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, tyčia pateikė paskesnį prieglobsčio prašymą, kad išvengtų išsiuntimo procedūros, kas sudaro pagrindą vertinti, jog Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra.
16. Centras pažymi, kad Užsienietis buvo sulaikytas kaip Lietuvoje neteisėtai esantis užsienio pilietis. Užsienietis neteigė pirmosios instancijos teismui, kad ketina pateikti paskesnį prieglobsčio prašymą, todėl teismas neturėjo pagrindo priimti teismo sprendimą kitais (prieglobsčio prašytojams taikomais) teisiniais pagrindais.
17. Centras nesutinka su Užsieniečio teiginiais, kad Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas išnyksta po to, kai užregistruojamas prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį ir yra atlikta jo pirminė apklausa. Centras pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti.
18. Centras, atsižvelgdamas į Užsieniečio ankstesnį elgesį, mano, jog yra tikėtina, kad Užsienietis, netaikant jam laisvės judėjimo ribojimų, pasinaudodamas laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, gali vėl neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, bei sutrukdyti priimti sprendimą paskesnio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo byloje ir bandyti išvengti (jeigu minėtas sprendimas bus neigiamas) jo išsiuntimo į kilmės šalį vykdymo.
19. Centras atkreipia dėmesį, kad Departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Užsieniečio paskesnį prieglobsčio prašymą iš esmės skubos tvarka. Tokiu atveju, Užsieniečiui apskundus jam nepalankų Departamento priimtą sprendimą, minėto sprendimo apskundimas neprieštarauja Užsieniečio išsiuntimui iš Lietuvos Respublikos, kaip numatyta Įstatymo 139 straipsnyje.
20. Centro vertinimu, Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonę, numatyta Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – priimti sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė – apgyvendinimas laikinojo apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų. Centro teigimu, Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė nėra prilyginama sulaikymui. Užsieniečiui suteikiama teisė išvykti už apgyvendinimo įstaigos ribų, gavus apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioti asmens leidimą. Be to, Užsienietis turi teisę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, jis gali laisvai judėti savo aukšte bei gyvenamojo pastato lauko kieme, kuriame yra įrengti lauko treniruokliai, naudotis futbolo aikštynu, esančiu Centro sporto stadione, sportuoti, bendrauti su kitais užsieniečiais. Socialiniai darbuotojai lanko Užsienietį kiekvieną dieną, teikia jam įvairią humanitarinę pagalbą, psichologai – psichosocialinę pagalbą, paramą, palaikymą ir rekomendacijas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui trims mėnesiams, bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio sulaikymo pagrindai, taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė (apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), pagrįstumas ir teisėtumas.
22. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs duomenų apie Užsieniečio pateiktą prieglobsčio prašymą, vertino, jog teikimo nagrinėjimo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas. Atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, yra priimtas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisiniai pagrindai taikyti Užsieniečiui sulaikymą, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, 2 dalyje. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendė, jog yra pagrindas skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
23. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad jis yra prieglobsčio prašytojas, todėl jo laisvė gali būti ribojama tik prieglobsčio prašytojams skirtu reglamentavimu. Užsienietis mano, kad jam taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra per griežta ir šiuo atveju Įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir taikant švelnesnes, mažiau jo teises varžančias, priemones.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendime byloje Nr. C‑36/20 yra išaiškinęs, kad trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“; trečiosios šalies piliečio išreikšto noro prašyti tarptautinės apsaugos pakanka, kad jam būtų suteiktas tarptautinės apsaugos prašytojo statusas.
25. Iš Užsieniečio asmens byloje pateikto VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialisto 2024 m. gruodžio 16 d. tarnybinio pranešimo „Dėl grąžinto asmens pagal Dublino reglamentą“ matyti, kad Užsienietis, grąžintas į Lietuvos Respubliką, žodžiu paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Taigi, nuo trečiosios šalies piliečio išreikšto tarptautinės apsaugos poreikio, jis (trečiosios šalies pilietis) laikytinas prieglobsčio prašytoju Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto nuostatų prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į asmens byloje užfiksuotą aplinkybę apie Užsieniečio žodžiu išreikštą tarptautinės apsaugos poreikį ir nepagrįstai nepripažino jo kaip prieglobsčio prašytojo. Netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Užsieniečio sulaikymo klausimą, nepagrįstai vadovavosi ne prieglobsčio prašytojų sulaikymą reglamentuojančiomis Įstatymo normomis.
26. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).
27. Teisėjų kolegija, vertindama, ar yra pagrindas sulaikyti Užsienietį pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, pažymi, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta; Užsieniečio pirminis prieglobsčio prašymas įsiteisėjusiu Departamento 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21S31595, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimu, nebuvo tenkintas, o įsigaliojus sprendimui – nuspręsta išsiųsti Užsienietį kilmės valstybę, uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi; Užsienietis sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo metu pažeidė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. birželio 29 d. sprendimu jam taikytą Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią asmens judėjimo laisvės, ir neteisėtai išvyko į Vokietiją, iš kurios buvo grąžintas pagal Dublino III reglamentą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog Užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio suteikimo procedūra.
28. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išsiaiškinti paskesnio prieglobsčio prašymo motyvus) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir nesilaikyti jam pritaikytų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygų, tokiu būdu apsunkindamas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų vykdymą. Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikėtina, kad Užsienietis, netaikant judėjimo laisvės apribojimo, gali vėl neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti.
29. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; kt.).
30. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais teisiniais pagrindais, tačiau pagrįstai ir teisėtai Užsieniečiui taikė alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant Užsieniečiui pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės taikymo, padarė pagrįstą išvadą, jog taikius švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę (arba netaikius visiškai jokios priemonės) nebūtų pasiekti Įstatymo tikslai, nes yra rizika, jog Užsienietis, turėdamas judėjimo laisvę, gali išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sutrukdydamas priimti sprendimus dėl jo teisinės padėties.
32. Dėl Užsieniečio apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (administracinės bylos Nr. A-1419-822/2023
ir Nr. A-1854-822/2023), esant analogiškomis aplinkybėmis, kai asmenys buvo grąžinti į Lietuvą pagal Dublino III reglamentą, panaikino pirmosios instancijos teismų sprendimus, suteikdamas užsieniečiams teisę laisvai judėti Lietuvoje, teisėjų kolegija pažymi, jog nurodytų administracinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos, skiriant alternatyvią sulaikymui priemonę, kiekvieną kartą yra vertinama individuali asmens situacija, todėl nėra pagrindo teigti, jog Užsieniečio nurodytos bylos yra analogiškos nagrinėjamai bylai.
33. Pagrindas taikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimus yra tai, kad Užsienietis, priėmus jam nepalankų sprendimą prieglobsčio byloje ir įsiteisėjus sprendimui dėl jo išsiuntimo į kilmės šalį, neteisėtai pasišalino iš apgyvendinimo vietos, pažeisdamas jam taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, ir išvyko į užsienį, iš kur buvo grąžintas; būtinumas užkirsti kelią galimam pakartotiniam Užsieniečio bandymui neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos bei sudaryti prielaidas galutiniam sprendimui prieglobsčio byloje priimti ir įvykdyti.
34. Pagal bylos duomenis Užsieniečiui suteikiama teisė laisvai judėti bet kuriuo metu apribotoje teritorijoje, jis turi teisę teikti prašymą apgyvendinimo vietos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui išvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsieniečio argumentai, jog jis de facto yra sulaikytas, iš esmės yra nepagrįsti.
35. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija