LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 521 „DEL MIŠKO DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2017 m. gruodžio 15 d. Nr. D1-1006
Vilnius
P a k e i č i u Miško dauginamosios medžiagos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 521 „Dėl Miško dauginamosios medžiagos nuostatų patvirtinimo“:
1. Pakeičiu 6 punktą ir jį išdėstau taip:
„6. Sėkliniai ir genetiniai medynai, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkiniai, bandomieji miško medžių želdiniai, genetiniai miško medžių draustiniai, rinktiniai ir elitiniai medžiai, atrinkti medynai, kiti įvertinti miško medžių objektai (medynai, medžių grupės ir pavieniai medžiai), iš kurių gaunama miško dauginamoji medžiaga (toliau – Objektai), sudaro sėklinę miško bazę. Objektai turi būti įrašyti į Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą Genetinių miško medžių išteklių informacinės sistemos nuostatų, tvirtinamų Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus (toliau – Informacinė sistema), nustatyta tvarka.“
2. Pakeičiu 19 punktą ir jį išdėstau taip:
„19. Kiekvienam miško medžių genetiniam draustiniui, genetiniam ir sėkliniam medynui, sėklinei miško medžių plantacijai, miško medžių klonų rinkiniui, rinktiniam arba elitiniam medžiui ir bandomiesiems miško medžių želdiniams Tarnyba parengia pasus (23–27 priedai). Vienas paso egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas perduodamas Objektų valdytojui (savininkui). Pasas saugomas neterminuotai, iki Objekto išregistravimo iš Informacinės sistemos, jame turi būti pažymėta apie paruoštą miško dauginamąją medžiagą, atliktus priežiūros, apsaugos ir kitus darbus. Pasikeitus Objekto statusui arba valdytojui, Tarnyba išduoda naują pasą. Pasikeitus kitiems paso duomenims, pasai gali būti koreguojami perbraukiant pasikeitusius duomenis, įrašant naujus ir pastabose nurodant duomenų koregavimo priežastį, datą, duomenis koregavusio asmens pareigas, vardą ir pavardę.“
3. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip:
„20. Taksacinėje medžiagoje prie miško medžių genetinio draustinio, genetinio ir sėklinio medyno, sėklinės miško medžių plantacijos, miško medžių klonų rinkinio, rinktinio arba elitinio medžio ir bandomųjų miško medžių želdinių taksacinės charakteristikos rašomi jų kodai; sklypuose, kuriuose yra rinktinių arba elitinių medžių, – nurodyti jų numeriai Informacinėje sistemoje. Kartografinėje medžiagoje jų ribos turi būti pažymėtos sutartiniais ženklais ir įrašyta: „GM“ (genetinis medynas), „SM“ (sėklinis medynas), „GD“ (miško medžių genetinis draustinis), „SP“ (sėklinė miško medžių plantacija), „KR“ (miško medžių klonų rinkinys) ar „BZ“ (bandomieji miško medžių želdiniai). Rinktinis arba elitinis medis turi būti pažymėtas žalios spalvos tašku, skaitiklyje įrašyta „RM“ arba „EM“, vardiklyje – medžio numeris Informacinėje sistemoje. Išregistravus Objektus iš Informacinės sistemos, taksoraštyje įrašoma išregistravimo data.“
4. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip:
„21. Rinktiniai ir elitiniai medžiai miške žymimi taip: ant rinktinių medžių kamienų 1,3 metro aukštyje nudažoma viena, elitinių medžių – dvi 5 cm pločio, lietaus nenuplaunamų baltų dažų juostos, virš jų užrašomas numeris Informacinėje sistemoje. Miško medžių genetiniai draustiniai, genetiniai ir sėkliniai medynai, bandomieji miško medžių želdiniai ir miško medžių klonų rinkiniai atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 metrų prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išorinėje sklypo pusėje pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais, virš kampinių medžių puslankių užrašant „GD“, „GM“, „SM“, „BZ“ arba „KR“.“
5. Pakeičiu 22.2 papunktį ir jį išdėstau taip:
6. Pakeičiu 23 punktą ir jį išdėstau taip:
„23. Miško dauginamąją medžiagą atitinkamai miško dauginamosios medžiagos kategorijai priskiria Tarnyba, vadovaudamasi 2, 3, 4, 5 ir 6 priedais ir Genetinių miško medžių išteklių atrankos metodika, tvirtinama Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus. Kategorija turi būti nurodoma Informacinėje sistemoje ir Tarnybos išduodamuose raštiškuose sutikimuose ruošti miško dauginamąją medžiagą ne į Informacinę sistemą įrašytuose objektuose.“
7. Pakeičiu 50 punktą ir jį išdėstau taip:
„50. Vadovaudamasi Kortelės duomenimis, Tarnyba išduoda Pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, kurį sėklų savininkas saugo neterminuotai. Nustačius, kad Tarnybai buvo pateikti suklastoti dokumentai ir (ar) kita neteisinga informacija, kurios pagrindu išduotas šis sertifikatas, Tarnyba turi teisę jį panaikinti. Jeigu miško dauginamoji medžiaga naudojama selekciniams tyrimams, tyrimus atliekantis asmuo privalo apie tai informuoti Tarnybą nurodydamas Objekto, kuriame paruošta tyrimams naudojama miško dauginamoji medžiaga, kodą Informacinėje sistemoje, jei ji paruošta kitoje šalyje – Objekto kodą šios šalies nacionaliniame registre arba kilmės vietą patvirtinantį dokumentą.“
Miško dauginamosios medžiagos nuostatų
4 priedas
MINIMALŪS REIKALAVIMAI, TAIKOMI TVIRTINANT SĖKLINĘ MIŠKO BAZĘ,
NAUDOJAMĄ MIŠKO DAUGINAMAJAI MEDŽIAGAI, KURI TURI BŪTI
SERTIFIKUOJAMA KAIP „ATRINKTA“ (A), GAUTI
Bendrieji teiginiai. Medynas vertinamas atsižvelgiant į konkrečią paskirtį, pagal kurią miško dauginamoji medžiaga bus naudojama, ir patvirtintus atrankos kriterijus. Atsižvelgiant į konkrečią sėklinės bazės paskirtį, atkreipti dėmesį į 1–10 punktų reikalavimus. Miško dauginamosios medžiagos paskirtis nurodoma Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.
1. Kilmė. Pateikiant istorinio pobūdžio įrodymus arba kitomis tinkamomis priemonėmis nustatoma, ar medynas yra: vietinis, nevietinis, jo kilmė nežinoma; jeigu žinoma, turi būti nurodyta nevietinės sėklinės miško bazės kilmė.
2. Atskyrimas. Medynas turi būti nutolęs pakankamu atstumu nuo blogos kokybės tos pačios rūšies medynų arba nuo giminingų rūšių ar veislių, galinčių kryžmintis su minėtomis rūšimis. Ypatingas dėmesys kreipiamas į šį reikalavimą, kai vietinės kilmės medynus supa nevietinės arba nežinomos kilmės medynai.
3. Pakankamas populiacijos dydis. Medynas turi būti sudarytas iš vienos arba kelių medžių grupių, kurios tolygiai pasiskirsčiusios, pakankamai gausios ir turi užtikrinti veiksmingą tarpusavio apsidulkinimą. Medyne turi būti ne mažiau kaip 50 pakankamai gausiai ir reguliariai derančių medžių. Kad būtų išvengta nepageidautino apsidulkinimo poveikio, atrenkamus medynus turi sudaryti reikalingas kiekis pakankamai tankiai tam tikrame plote augančių individų.
4. Amžius ir išsivystymas. Medynas turi būti sudarytas iš tokio amžiaus arba išsivystymo medžių, kad būtų galima aiškiai įvertinti atrankai taikomus kriterijus.
5. Vienodumas. Medyno atskiri morfologiniai požymiai turi skirtis ne daugiau kaip įprasta. Jeigu būtina, blogos kokybės medžius reikėtų pašalinti.
7. Sveikatingumas ir atsparumas. Medyno medžiai neturi būti apnikti žalingų organizmų ir turi būti atsparūs nepalankioms klimato ir vietos sąlygoms. Šis reikalavimas netaikomas medžių atsparumo teršalams jų augimo vietoje atvejais.
8. Medienos produktyvumas. Patvirtinant atrinktus medynus, medienos produktyvumas turi būti didesnis už priimtą vidurkį panašiomis ekologinėmis ir tvarkymo sąlygomis.
9. Medienos kokybė. Atsižvelgiama į medienos kokybę; tam tikrais atvejais medienos kokybė gali būti pagrindinis kriterijus.
10. Stiebo forma ir augimo pobūdis. Medyno medžiai turi būti labai gerų morfologinių savybių: kamienai turi būti tiesūs ir apvalūs, šakojimosi pobūdis tinkamas, šakos smulkios; nereikalingas šakas medis turi lengvai numesti. Dvišakų ir įvijos medienos medžių turėtų būti nedaug.
____________________________