Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. IX-884 8, 13, 21, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4538, LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4539 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 172 IR 330 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4540
2017 m. gegužės 17 d. Nr. 374
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-69 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4538 (toliau – Energetikos įstatymo projektas) 3 straipsniui, 4 straipsnio 1 daliai, 5 straipsnio 1–4 dalims ir 6 ir 7 dalims, 6 straipsnio 1–3, 6 ir 7 dalims, Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4539 (toliau – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projektas) 1 straipsniui ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4540 (toliau – Administracinių nusižengimų kodekso projektas) 1 straipsniui ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti toliau išdėstytas nuostatas, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1.1. Išbraukti Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalyje formuluotę „kitokį dalyvavimą nusikalstamose veikose nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar jas atitinkančias nusikalstamas veikas pagal užsienio valstybių baudžiamuosius įstatymus“, nes jos turinys neaiškus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso normų požiūriu, ir taip suderinti Energetikos įstatymo projekto nuostatas su šiuo metu Seime svarstomo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 9, 21, 25, 30 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4599 4 straipsnyje siūlomu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 4 punkto pakeitimu. Atsižvelgiant į Energetikos įstatymo projekto, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo projekto ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto (toliau – projektai) aiškinamajame rašte išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad reikalavimų asmeniui, siekiančiam gauti leidimą verstis didmenine prekyba naftos produktais, griežtinimas neapsiribojant vien nusikalstamomis veikomis, padarytomis disponuojant naftos produktais, būtų pakankama priemonė užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
1.2. Iš Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktos formuluotės neaišku, ar nurodytieji 10 tūkst. eurų – įsiskolinimas atskirai kiekvienai institucijai, ar atitinkamų įsipareigojimų visoms institucijoms suma, todėl reikėtų patikslinti Energetikos įstatymo projektą – nurodyti, kokiu atveju bus taikoma ši nuostata – kai skola vienai institucijai viršys 10 tūkst. eurų ar kai tokio dydžio įsiskolinimas susidarys susumavus visose institucijose turimas skolas, taip pat papildyti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 7 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 2 punktą Energetikos įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluote „jeigu dėl šių mokestinių nepriemokų ir (arba) pradelstų įsipareigojimų mokėjimas yra atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl jų vyksta ginčas ginčus nagrinėjančioje institucijoje, laikoma, kad asmuo mokestinių nepriemokų neturi“.
Atsižvelgiant į projektų aiškinamajame rašte išdėstytus leidimų galiojimo sustabdymo dėl mokestinių nepriemokų tikslus, Energetikos įstatymo projekte reikėtų nustatyti, kad leidimas verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla, kai asmuo turi mokestinių nepriemokų, negali būti išduodamas.
1.3. Kadangi atliekant ūkio subjektų veiklos priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse nustatoma neteisėtos veiklos vykdymo atvejų, kai bandoma nuslėpti mokėtinus mokesčius (neregistruotos talpyklos, vamzdynais sujungtos su registruotomis talpyklomis, neplombuoti degalų skaitikliai, pažeistos jungtys tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistos vamzdynų jungtys tarp kuro talpyklos (-ų) ir degalų išdavimo kolonėlės ir panašiai), Energetikos įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti, kad licencijos, leidimo ar atestato galiojimas sustabdomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną, jeigu atliekant priežiūros veiksmus naftos produktų prekyba besiverčiančiose įmonėse randama neregistruotų talpyklų, vamzdynais sujungtų su registruotomis talpyklomis, neplombuotų degalų skaitiklių, pažeistų jungčių tarp elektroninio kasos aparato ir degalų išdavimo kolonėlės, pažeistų vamzdynų jungčių tarp kuro talpyklos (-ų) ir degalų išdavimo kolonėlės.
1.4. Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamoje Energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimas verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla išduodamas asmenims, kurie, be kita ko, pateikia Energetikos įstatymo 24 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyto dydžio laidavimo arba garantijos dokumentus, o Energetikos įstatymo projektu keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalies 3 punkte nustatyti, kad laidavimo arba garantijos dydis gali būti sumažintas, jeigu to prašantis asmuo atitinka vieną iš sąlygų – didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veiklą vykdo ne trumpiau nei vienus metus iki prašymo pateikimo dienos. Taigi laidavimo arba garantijos dydžio sumažinimo institutas negali būti taikomas kreipimosi dėl leidimo išdavimo metu, nes jį galima taikyti tik tada, kai subjektas jau turėdamas leidimą veikia ne mažiau kaip vienus metus. Atsižvelgiant į tai, šiuo požiūriu tikslintina Energetikos įstatymo projektu keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, atsisakant nuorodos į Energetikos įstatymo 24 straipsnio 9 dalį.
1.5. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų apribotos pirkėjų galimybės įsigyti nefasuotus naftos produktus iš, pavyzdžiui, kitoje šalyje, kurioje tokio leidimo nereikia, veikiančio didmenininko, ir taip valstybių narių ūkio subjektams suteikti teisę verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Lietuvoje, reikėtų patikslinti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo Energetikos įstatymo 24 straipsnio 5 dalies 10 punktą – nurodyti, kad nefasuotus naftos produktus Lietuvos Respublikoje galima įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis prekybos nefasuotais naftos produktais veikla.
Be to, pagal Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūlomą reguliavimą energetikos įmonė, turinti leidimą verstis nefasuotais naftos produktais, nefasuotus naftos produktus gali įsigyti tik iš asmenų, turinčių galiojantį leidimą verstis didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais veikla. Taip energetikos įmonė, turinti leidimą verstis nefasuotais naftos produktais, netenka galimybės naftos produktus įsigyti iš asmens, turinčio galiojantį leidimą verstis mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. Todėl žodį „didmeninės“ reikėtų išbraukti.
1.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Taigi reikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir kitoms institucijoms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su ūkio subjektų veiklos ar priežiūros reguliavimu, prieš 3 mėnesius iki įstatymo įsigaliojimo, ir atitinkamai pakeisti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 1–2 ir 6–7 dalis. Taip pat Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnį papildyti 8 dalimi, nustatančia, kad iki Energetikos įstatymo projekto įsigaliojimo dienos pateikti asmenų prašymai išduoti nurodytus Energetikos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje leidimus baigiami nagrinėti ir sprendimai priimami vadovaujantis iki Energetikos įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo dienos galiojusiomis Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai, pradėdami tam tikros rūšies ekonominę veiklą, planuoja investicijas į veiklą ir šių investicijų grąžą, ir siekiant užtikrinti atitiktį teisėtų lūkesčių principui, siūloma tikslinti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir šiuo metu veikiančioms įmonėms nustatyti ne mažesnį kaip vienų metų laidavimo arba garantijos dokumento pateikimo terminą.
2. Nepritarti Energetikos įstatymo projekto 1–2 straipsniuose, 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 6 straipsnio 4–5 dalyse ir Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
2.1. Projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tikslas – užkirsti kelią mokesčių vengimui didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje, sąžiningos konkurencijos iškraipymui ir pasitikėjimo valstybės institucijomis mažėjimui. Energetikos įstatymo projekto tikslas – inter alia centralizuoti leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla išdavimą, tai yra nustatyti, kad šią funkciją centralizuotai atlieka viena valstybės institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).
Projektų aiškinamajame rašte nepateikta jokių argumentų, įrodančių, kad šiuo metu galiojantis leidimų išdavimo reglamentavimas ydingas, todėl neaišku, kaip Energetikos įstatymo projekte siūloma priemonė – subjekto, išduodančio leidimus, pakeitimas – padėtų pasiekti projektų aiškinamajame rašte nurodytą tikslą. Šiuo metu leidimus verstis prekybos (tiek didmeninės, tiek mažmeninės) naftos produktais veikla išduoda savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės teritorijoje. Komisija – nacionalinė reguliavimo institucija, kurios funkcijos nustatytos Europos Sąjungos teisės aktuose – 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančioje Direktyvą 2003/55/EB (OL 2009 L 211, p. 94), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (OL 2009 L 211, p. 36), 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ir kituose. Kaip rodo Europos šalių patirtis, nacionalinės reguliavimo institucijos neatlieka ūkio subjektų, prekiaujančių naftos produktais didmeninėje rinkoje, leidimų išdavimo ir priežiūros funkcijų. Be to, pagal Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytas Komisijos funkcijas ir minėtus Europos Sąjungos teisės aktus reguliavimas ir veiklos priežiūra, kuriuos atlieka Komisija, pagrįsti tuo atveju, kai siekiama sudaryti sąlygas, užkertančias kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka rinkoje, o tai nesuderinama su naftos sektoriaus dalyvių veikimu rinkos ekonomikos sąlygomis.
Taigi reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto nuostatų, kuriomis leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla išdavimo funkcija pavedama atlikti Komisijai.
2.2. Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 8 dalyje Energetikos įstatymo 24 straipsnį siūloma papildyti nauja 10 dalimi, nustatančia, kad laidavimo arba garantijos dokumentų išdavimo, dydžio nustatymo tvarką, laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kadangi esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatyti tik įstatymu, reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 5 straipsnio 8 dalies, o laidavimo arba garantijos dydžio nustatymo tvarką, laidavimo arba garantijos panaudojimo sąlygas ir tvarką nustatyti Energetikos įstatymo projektu keičiamame Energetikos įstatyme. Atsižvelgdama į tai, kad laidavimo ar garantijos dokumentas pagal Energetikos įstatymo projektą gali būti išduotas Europos ekonominėje erdvėje veikiančios kredito įstaigos ar jos padalinio arba draudimo bendrovės, siūlymui nustatyti laidavimo arba garantijos dokumento išdavimo tvarką Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritaria.
2.3. Šiuo metu nustatyta leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla tvarka numato neterminuotą šių leidimų išdavimą, todėl reikėtų atsisakyti Energetikos įstatymo projekto 6 straipsnio 4–5 dalių nuostatų, susijusių su terminuotu leidimų verstis didmeninės prekybos naftos produktais veikla galiojimu, nes jos gali pažeisti ūkio subjektų, užsiimančių didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais ir suskystintomis naftos dujomis, teisėtų lūkesčių principą.
2.4. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūlomas atsakomybės už naftos produktų ir (ar) naftos valstybės atsargų nesukaupimą ar netinkamos kokybės valstybės atsargų sukaupimą griežtinimas nepagrįstas objektyviais Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnyje nurodyto teisinio reguliavimo nepakankamumą pagrindžiančiais duomenimis, leidžiančiais teigti, kad šiuo metu nustatyta atsakomybė neefektyvi (nenurodomas pažeidimų skaičiaus pokytis per pastaruosius kelis metus, pažeidimų mastas ir jais padaroma žala ir (ar) kiti objektyvūs duomenys, pagrindžiantys baudų didinimo poreikį). Be to, projektų aiškinamojo rašto 4 punkto dalyje „Dėl atsargų lengvatų panaikinimo“ pateikti administracinės atsakomybės griežtinimo motyvai („atsargų kaupimo lengvatų panaikinimas bei minėtųjų sankcijų sugriežtinimas taptų papildomomis kliūtimis netrukdomai steigti įmones mokesčių grobstymo tikslais“) neatitinka administracinės nuobaudos paskirties, apibrėžtos Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnio 2 dalyje. Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnyje siūloma už Administracinių nusižengimų kodekso 330 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą nustatyti nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų baudą. Siūloma nuostata prieštarauja Administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad asmeniui gali būti skiriama ne didesnė negu šeši tūkstančiai eurų bauda. Taigi Administracinių nusižengimų kodekso projekto 2 straipsnio tikslinga atsisakyti.