Administracinė byla Nr. eA-455-821/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17122-2022-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 8 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – B. L., J. L., R. V., V. N., bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Federalinis rezervas“, atstovaujama bankroto administratoriaus mažosios bendrijos Rezero, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), atstovaujamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 3 061,23 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. 2021 m. sausio 24 d. nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo apdraustą turtą, t. y. automobilį, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) (draudimo sutartis Nr. GJELT 3291584; toliau – ir Draudimo sutartis). Automobilio remonto darbai atsiėjo 3 151,23 Eur, draudėjui išmokėta 3 061,23 Eur draudimo išmoka. Pareiškėjas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už atsiradusią žalą asmenį – Administraciją. Pareiškėjas kreipėsi su pretenzija į Administraciją, bet jo reikalavimai nebuvo įvykdyti;
2.2. minėtas medis buvo supuvęs, ir tai rodo, kad jis nebuvo tinkamai prižiūrimas. Savivaldybės pareiga organizuoti želdynų apsaugą ir stebėseną yra įtvirtinta teisės aktuose (Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 str. 1 d., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 str.). Atsakovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo įvertinti medžio keliamą pavojų aplinkiniams ir imtis priemonių, siekiant išvengti žalos atsiradimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi, žalos atsiradimą lėmė atsakovo neteisėti veiksmai / neveikimas;
3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, nes neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visuma, be to, pareiškėjas neįrodė, kad būtent atsakovas turi atlyginti žalą;
4.2. vadovaujantis teismų praktika, savivaldybė yra atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, nepateikė įvykio schemos ar nuotraukų ir kitų įrodymų, todėl neįmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens ir kitų reikšmingų aplinkybių (pvz., įvykio laiko);
4.3. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punktą, želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Šis terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Atsakovas tiek, kiek leidžia aplinkybės (turimos lėšos, žmogiškieji ištekliai), tinkamai vykdo savo pareigą, t. y. atlieka želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus Vilniaus miesto dalyse;
4.4. pareiškėjo pateiktose nuotraukose matyti Automobilio apgadinimai, bet ne tai, kad ant Automobilio buvo užvirtęs medis. Pareiškėjas nepateikė medžio nuotraukų ir kitų įrodymų, jog medis buvo nesveikas ar turėjo pažeidimų. Pareiškėjo teiginiai nepatvirtina fakto, kad Savivaldybė laiku nepašalino medžio, kuris galbūt kėlė pavojų eismo dalyviams ir žmonėmis. Aptariamo medžio lūžis galėjo atsirasti ne dėl medžio pažeidimų, o dėl hidrometeorologinių sąlygų ar kitų aplinkybių;
4.5. prašomos atlyginti žalos dydis nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Pareiškėjas žalos dydį grindžia tik uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Krasta Auto“ remonto sąskaita-sąmata, išrašyta 2021 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio. Nėra nuotraukų iš žalą sukėlusio įvykio. Minėtoje sąskaitoje-sąmatoje nurodytas platus atliktų darbų spektras, todėl nėra galimybės patvirtinti, ar atlikti remonto darbai buvo tiesiogiai susiję su aptariamu įvykiu. Be to, pirkėjas nepasirašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitoje faktūroje, t. y. nepatvirtino, jog užsakė visus nurodytus darbus bei detales;
4.6. žalos atlyginimo dydis turėtų būti sumažintas, atsižvelgiant į: 1) force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.253 str.), nes, pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis, 2021 m. sausio 24 d. 12 val. Lietuvoje vyravo iki 8,6 m/s vėjas; 2) Automobilio valdytojo kaltę (CK 6.253 str. 5 d.), nes visa įvykio diena buvo vėjuota, nukentėjusysis pastatė automobilį po medžiu, nepasirūpino vėlesniu jo perstatymu, t. y. nedėjo protingų pastangų žalai išvengti ar sumažinti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į skundą prašė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. vertinant pareiškėjo pateiktus dokumentus ir sprendžiant dėl jam priteistinos sumos, turėtų būti įvertinta tai, ar vairuotojas buvo atidus, rūpestingas ir dėjo maksimalias pastangas, siekdamas išvengti galinčios kilti žalos;
6.2. ginčui aktualus žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei ir privatiems asmenims. Naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra nustatyta;
II.
7. Regionų administracinis teismas 2024 m. vasario 14 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ADB „Gjensidige“ skundą.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. 2021 m. sausio 24 d. Žemės sklype nuvirtęs medis apgadino pareiškėjo transporto priemonių draudimu (kasko) apdraustą turtą, t. y. Automobilį. Vadovaujantis Draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Automobilio remontą atliko UAB „Krasta Auto“, remonto darbai atsiėjo iš viso 3 151,23 Eur. Atsižvelgiant į Draudimo sutartyje numatytą 90 Eur išskaitą, pareiškėjas išmokėjo 3 061,23 Eur draudimo išmoką;
8.2. apie įvykį buvo pranešta policijai, įvykio registracijos Nr. ROIK 0121000047329. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato įvykio registracijoje nurodyta: 2021 m. sausio 24 d. 8 val. 39 min. gauta informacija apie Žemės sklype (vidiniame kieme) ant penkių automobilių nuvirtusį medį; Vilniaus gaisrininkų 2-oji brigada patraukė ir sutvarkė nuvirtusį medį; supuvęs medis nuvirto ir ant Automobilio, priklausančio S. A.; medis nukrito nuo senatvės. Pridėtos gaisrininko padarytos nuotraukos.
9. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo atsakomybės nagrinėjamu atveju, pažymėjo, kad, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 23 d. išrašą, 0,1584 ha ploto Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (1375/1584), V. N. (43/1584), J. L. ir B. L. (52/1584), UAB „Federalinis rezervas“ (22/1584) bei R. V. (92/1584). Dalis valstybei priklausančios žemės sklypo dalies (0,0178 ha ir 0,0113 ha) yra išnuomota O. K. ir N. K. iki 2101 m. gruodžio 30 d. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo atstovo argumentus teismo posėdyje, jog valstybei priklauso didžioji dalis Žemės sklypo (86,81 proc.) ir tik labai nedidelė dalis yra išnuomota O. K. ir N. K.; be to, iš sudarytų valstybinės žemės nuomos sutarčių su šiais asmenimis turinio matyti, kad jokios teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklype esančiais želdynais, šiems asmenims nebuvo perduotos. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo, jog įvykis įvyko 2021 m. sausio 24 d., Žemės sklype (vidiniame kieme), kai ant penkių automobilių nuvirto medis, o byloje kilęs ginčas, ar tik Savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą, kadangi, sprendžiant klausimą, ar atsakovas turėjo pareigą prižiūrėti medį, kuris apgadino pareiškėjo apdraustą Automobilį, labai svarbu nustatyti tikslią įvykio vietą, nes Savivaldybė atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 16894-101 buvo nustatytos 1 584 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią pagal nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus pastato dalį; šiam žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka.
10. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, CK, Želdynų įstatymo, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. D1-31 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo taisyklių bei Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programos nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką, pažymėjo, kad savivaldybės privalo inventorizuoti želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdyti jų būklės stebėseną. Savivaldybės turi vadovautis Želdynų ir želdinių būklės stebėsenos programa, rengdamos savivaldybės želdynų ir želdinių būklės stebėsenos planą 5 metams, siekiant surinkti duomenis ir kitą informaciją apie savivaldybei priskirtoje teritorijoje esančius želdynus ir želdinius, kad būtų galima tinkamai vertinti jų būklę, valdyti ir prognozuoti ją.
11. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, jog vien tik Savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą, kadangi pareiškėjas nenurodė tiksliai kur (valstybinėje ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą, o teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Savivaldybė yra atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur augantis želdinys sukėlė žalą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tiek valstybei, tiek fiziniams ir juridiniams asmenis, be to, dalis valstybei priklausančio žemės sklypo išnuomota dviem fiziniams asmenims.
12. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina kokių nors atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nevykdė ar netinkamai inventorizavo želdynus ir želdinius, nepaisant žemės nuosavybės formos, vykdė jų būklės stebėseną. Byloje nėra jokių duomenų apie medžio, kuris apgadino automobilį, inventorizavimą, nepateikta jokių vertinimų, ar / kaip šios savivaldybės pareigos vykdymas (nevykdymas ar netinkamas vykdymas) padarė įtaką žalos atsiradimui. Taigi, neįrodyti atsakovo neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio taikymo aspektu.
13. Teismas, įvertinęs UAB „Krasta Auto“ 2021 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIV2026377, nurodė, jog UAB „Krasta Auto“ nenustatinėjo Automobilio gedimų tikrosios priežasties. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta praėjus daugiau nei aštuoniems mėnesiams po įvykio. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų apie Automobilio techninę būklę iki įvykio, konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog visi Automobilio gedimai ir žala buvo nulemti būtent medžio užvirtimo.
14. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovas savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė kokią nors jam numatytą pareigą. Kadangi nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas yra betikslis. Nenustačius visų deliktinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atmestas. Teismas likusius ginčo šalių argumentus laikė neesminiais ir jų nenagrinėjo.
III.
15. Pareiškėjas ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
16.1. teismas nepagrįstai nurodė, kad šiuo atveju žala buvo padaryta ne valstybinėje žemėje, todėl atsakovo pareigos apsiribojo tik želdynų ir želdinių, esančių Žemės sklype, inventorizacija. Aptariamo įvykio metu Žemės sklypas nuosavybės teise priklausė 6 savininkams, tarp jų – Lietuvos valstybei (86,81 proc.), ir nebuvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Atsižvelgiant į bendrosios dalinės nuosavybės specifiką, kai nėra nustatyta naudojimosi daiktu tvarka ar nuosavybė nėra atidalyta iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.), kiekvienas iš savininkų (bendraturčių) turi teisę naudotis visu daiktu ir jam tenka pareigos, susijusios su šio daikto valdymu. Taigi, valstybė, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, galėjo naudotis visu Žemės sklypu ir jame esančiais želdiniais bei privalėjo juos prižiūrėti;
16.2. valstybinės žemės dalį, esančią Žemės sklype, nuo 2019 m. rugsėjo 9 d. patikėjimo teise valdo NŽT. Kaip atsiliepime į skundą nurodė NŽT, ji neturi pareigos vykdyti želdinių priežiūrą patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje. Be to, teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad savivaldybės pareiga prižiūrėti valstybinėje žemėje augančius želdynus neatsiranda ar pasibaigia, jei ne visas žemės sklypas priklauso valstybei. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų;
16.3. atsakovas neteikė jokių įrodymų, jog jis vykdė savo pareigas, susijusias su želdynų ir želdinių priežiūra. Pareiškėjas buvo nurodęs teismui, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė būtent neveikimu, ir neaišku, kokiu būdu jis galėjo įrodinėti neteisėtą atsakovo neveikimą. Būtent asmuo, įpareigotas atitinkamai veikti (šiuo atveju – atsakovas), turi įrodyti, jog jis įvykdė savo pareigas, t. y. atliko konkrečius teisė aktuose nustatytus veiksmus;
16.4. kaip nurodyta policijos pateiktoje informacijoje, medis lūžo dėl to, kad supuvo. Pati medžio griūtis, nesant neįprastų gamtinių sąlygų ar pan., suponuoja, kad priežiūros veiksmai nebuvo atlikti. Be to, šiuo atveju atsakovas atsako be kaltės (griežtoji atsakomybė), todėl pats žalos padarymo faktas suponuoja neteisėtus veiksmus, nebent atsakovas įrodytų jo atsakomybę šalinančių aplinkybių (nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo) egzistavimą;
16.5. teismo teiginiai, kad nėra pagrindo išvadai, jog vien tik Savivaldybė yra atsakinga už nuvirtusio medžio priežiūrą, vertintini kaip teismo pozicija, kad atsakovas yra atsakingas už medžio priežiūrą kartu su kitais asmenimis. Jei teismas turi omenyje Žemės sklypo bendraturčius, susiklosčiusi faktinė situacija suponuoja pagrindą konstatuoti šių asmenų solidarią pareigą atlyginti žalą pareiškėjui. Jei teismas manytų, kad prievolė yra ne solidari, o dalinė, pareiškėjo skundas turėtų būti patenkintas iš dalies, t. y. pareiškėjui priteista 86,81 proc. reikalaujamos sumos.
17. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas papildomai nurodo, kad neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąlyga subrogacijos tvarka, išmokėjus draudimo išmoką draudėjui, nėra preziumuojama ir (ar) pripažįstama ipso facto (savaime). Priešingai, ši sąlyga yra įrodinėjimo dalykas, tačiau pareiškėjas šiuo atveju neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir apsiribojo tik deklaratyviai pacituotomis įstatymo nuostatomis apie savivaldybės pareigą prižiūrėti želdynus. Be to, atsakovo nuomone, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai kelia klausimą dėl galbūt solidarios žalos atlyginimo prievolės (skolininkų solidarumo), nes jis anksčiau neteikė tokio prašymo ir reikalavo visą žalos atlyginimą priteisti iš atsakovo.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl pareiškėjo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
k o n s t a t u o j a :
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą subrogacijos pagrindu (CK 6.271 ir 6.1015 str.).
22. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo pareigą subrogacijos pagrindu atlyginti pareiškėjui (draudikui) už jo išmokėtą draudimo išmoką draudėjui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovas yra atsakingas už nuvirtusio medžio priežiūrą, ir pareiškėjas neįrodė būtinųjų sąlygų visumos savivaldybės deliktinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo yra atmestinas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju žala buvo padaryta ne valstybinėje žemėje, todėl atsakovo pareigos apsiribojo tik želdynų ir želdinių, esančių Žemės sklype, inventorizacija, taip pat kad šiuo atveju neįrodytą civilinės atsakomybės sąlygų visuma. Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, nusprendžia tik papildyti tikrinamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.
24. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018).
25. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šios straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
26. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Viešojo administravimo subjekto (jo darbuotojų) kaltė nėra viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-442/2018, 2020 m. kovo 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-725-1062/2020).
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje ginčo šalys nesutinka pirmiausiai dėl to, ar Savivaldybė yra atsakinga už žalą, kuri atsirado 2021 m. sausio 24 d. ant Automobilio užvirtus medžiui. Pareiškėjas teigia, kad ginčo atveju atsakovas nevykdė tinkamos Savivaldybės teritorijoje esančių medžių priežiūros, ir tokie jo veiksmai (neveikimas) laikytini neteisėtais CK 6.246 straipsnio prasme. Atsakovas tvirtina, jog savivaldybė yra atsakinga tik už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, tačiau pareiškėjas nenurodė tikslios eismo įvykio vietos, o iš pateiktų dokumentų nėra įmanoma nustatyti atsakingo už žalą asmens ir kitų reikšmingų aplinkybių.
28. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje (2014 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. XII-883 redakcija) yra išvardytos savarankiškosios savivaldybių funkcijos, tarp jų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena (26 p.).
29. Aplinkos apsaugos įstatymo (pastaba: šiame įstatyme straipsnių pastraipos yra įvardijamos kaip dalys, šios dalys nėra sunumeruotos) 6 straipsnyje (2011 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XI-1538 redakcija) įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos (2 d.), kiekviena iš šių institucijų atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą (3 d.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalį, vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą: <...> 7) tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems; <...>.
30. Želdynų įstatymo (originali redakcija, t. y. 2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1241) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad želdynai ir želdiniai turi gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos ir rekreacijos poreikius, nekelti pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose. Želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo valdymas savivaldybėse reglamentuojamas Želdynų įstatymo 10 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); 2) organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių (tarp jų – augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams priskirtų medžių grupių ir pavienių medžių) apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos (2019 m. kovo 21 d. įstatymo Nr. XIII-2016 redakcija); <...> 9) rengia ir tvirtina želdynų ir želdinių apsaugos taisykles (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-461 redakcija); 10) su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais; <...>.
31. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgiant į aptartas įstatymų normas ir žemesnių teisės aktų (be kita ko, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių) nuostatas, ne kartą pažymėta, kad savivaldybė yra atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalą, kilusią dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiūros, atsakingą subjektą, būtina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-433-629/2019).
32. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatant bylos esminę faktinę aplinkybę, jog pareiškėjo į bylą pateikti duomenys nepatvirtina buvus kokius nors neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą. Šiuo aspektu primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, darytina išvada, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.
33. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Teismų praktikoje skiriami du tarpusavyje susiję įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir yra vadinamas pozityviuoju įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017).
34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui dokumentus, susijusius su draudimo išmokos išmokėjimu, pavyzdžiui, UAB „Krasta Auto“ 2021 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SIV2026377, kurioje yra išvardyti atlikti darbai (iš viso (be PVM) – 307,33 Eur), nupirktos dalys (iš viso (be PVM) – 1 504,87 Eur), taip pat „Suma Iš.servisas“ ((be PVM) 792,12 Eur); iš viso (su PVM) – 3 151,23 Eur. Pareiškėjas taip pat pateikė nuotraukas (55 vnt.), kuriose matyti Automobilis iš įvairių pusių, priartinti jo elementai; nuotraukų autorius ir padarymo laikas nėra nurodyti, bet kiti jose matomi objektai (pvz., Prekybos ir pramogų centras „Ozas“, „Compensa Koncertų Salė“) sudaro pagrindą prielaidai, jog nuotraukos buvo padarytos UAB „Krasta Auto“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir serviso viduje.
35. Pirmosios instancijos teismas, ruošdamasis nagrinėti bylą, išreikalavo iš valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie Žemės sklypą (valstybinės žemės nuomos ir pardavimo dokumentai, įskaitant 2002 m. parengtą sklypo planą, kt.), taip pat iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato eismo įvykio medžiagą. Įvykio Nr. ROIK 0121000047329 medžiagoje nurodyta: vietos adresas – (duomenys neskelbtini); namo gyventoja (gyvenamosios vietos adresas nenurodytas) pranešė, kad nakties metu ant 5 automobilių užvirto medis; atvykus į vietą (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme nustatyta, kad gaisrininkai įvykio vietoje nuvirtusį supuvusį medį nuo automobilių patraukė, sutvarkė, supuvęs medis nukrito ant 5 automobilių (įskaitant Automobilį), medis nukrito nuo senatvės (supuvo). Prie įvyko Nr. ROIK 0121000047329 yra pridėtos gaisrininkų padarytos nuotraukos, kuriose matyti prie pastato stovintys automobiliai (įskaitant Automobilį), taip pat į krūvą sukrautos supjaustyto medžio dalys.
36. Pastebėtina, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. pateiktame dublike (iš esmės ir skunde administraciniam teismui) pritarė atsakovo pozicijai, jog šiuo atveju nėra visiškai aišku, kur (kokiu adresu) augo medis, kuris apgadino Automobilį, nes policijos pateikta informacija yra prieštaringa. Pareiškėjas, siekdamas padėti išspręsti kilusius neaiškumus, prie dubliko pridėjo dokumentą „(duomenys neskelbtini) sklypų išdėstymas“, kuriame matyti pastatų kvartalo prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankirtos nuotrauka iš viršaus, subraižyta pagal žemės sklypų ribas, tačiau šios nuotraukos šaltinis nėra nurodytas, taip pat nėra pažymėta nei įvykio vieta, nei medžio augimo vieta. Dėl to remiantis šiuo dokumentu neįmanoma nustatyti, ar aptariamas medis augo žemės sklype (duomenys neskelbtini), ar žemės sklype (duomenys neskelbtini), ar kitoje vietoje.
37. Pareiškėjas 2023 m. lapkričio 21 d. pateikė papildomus įrodymus: informaciją apie (duomenys neskelbtini), kurios logotipas, jo teigimu, yra matomas policijos pateiktose nuotraukose ir kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), buvimo vietą (mobiliojo telefono ekrano nuotraukos, kuriose matyti informacija iš programėlės „Google Maps“ ar panašios programėlės); nuotraukas (9 vnt.), kuriose matyti prie namo stovintys automobiliai ir kuriose raudonai (piešimo įrankiu) apibraukti (1) adreso lentelės su užrašais „(duomenys neskelbtini)“ bei lentelė su (duomenys neskelbtini) logotipu, ir (2) grindinio dalis, kurioje plytelės yra šviesesnės pilkos spalvos ir pertraukta raudonų plytelių linija. 2023 m. lapkričio 21 d. prašyme nurodyta (tai patvirtinta ir teismo posėdžiuose), kad šias nuotraukas 2023 m. lapkričio 21 d. padarė pareiškėjo atstovas – ADB „Gjensidige“ Teisės ir prevencijos departamento Baltijos šalims Lietuvos teisės grupės vyriausiasis teisininkas A. S. 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje nėra iki galo aiškios aplinkybės, be kita ko, dėl medžio buvimo vietos, ir nėra galimybės įsitikinti, kad, kaip tvirtino pareiškėjo atstovas, šviesesnės grindinio plytelės nurodytoje vietoje buvo sudėtos (pakeistos) būtent dėl ten anksčiau augusio medžio; pareiškėjo atstovas, atsakydamas į šias teismo abejones, nurodė, kad iš policijos pateiktų nuotraukų labai aiškiai nesimato, jog jo nurodyta grindinio vieta iš tiesų buvo medžio buvimo vieta, bet medis buvo toje pačioje aikštelėje, bent jau jam susidarė toks įspūdis.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės objektyviai nustatyti, tiksliai kur (kurioje ir kam priklausančioje teritorijoje) augo želdinys, kuris šiuo atveju sukėlė žalą, ir kuris tai buvo želdinys. Nors atsakovas dar 2022 m. rugsėjo 5 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį kėlė klausimą dėl to, kuris tiksliai (kur augantis) medis padarė žalą Automobiliui, ir, bylą perdavus nagrinėti administraciniam teismui, palaikė savo poziciją dėl įrodymų trūkumo, o pareiškėjui buvo sudarytos galimybės teikti teismui papildomus įrodymus (be kita ko, 2023 m. sausio 2 d. teisėjo rezoliucija buvo patenkintas pareiškėjo prašymas išreikalauti tuos įrodymus, kurių jis negalėjo gauti pats, t. y. įvykio Nr. ROIK 0121000047329 medžiaga), pareiškėjas nepateikė objektyvių ir neabejotinų duomenų apie medžio buvimo vietą, o šią aplinkybę grindė tik subjektyviu savo įsitikinimu (įspūdžiu). Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 17 d. teismo posėdyje, prieš užbaigdamas bylos nagrinėjimą, taip pat išsakė abejones dėl medžio buvimo vietos ir pasiteiravo ginčo šalių atstovų, ar jie turi naujų prašymų, o ginčo šalių atstovai atsakė, kad prašymų neturi. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktai nenustato savivaldybei pareigos prižiūrėti ir tvarkyti visus želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje, nepriklausomai nuo žemės, kurioje jie yra, nuosavybės formos ar valdymo. Be to, duomenys apie tai, kurioje konkrečiai teritorijoje augo aptariamas medis, turi esminę reikšmę ne tik nustatant šio želdinio savininką ar valdytoją ir, atitinkamai, savivaldybės pareigų apimtį želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo ir kūrimo srityje, bet ir identifikuojant asmenis, į kuriuos turėtų būti nukreiptas pareiškėjo reikalavimas bei kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas (bylos proceso šalis).
39. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas nurodytos turtinės žalos nesusiejo su konkrečiais atsakovo neteisėtais aktais (veikimu, neveikimu), nes pareiškėjas neįrodė, kad medis stovėjo valstybinėje ar Savivaldybei priskirtoje žemėje, t. y. teritorijoje, kurioje būtent Savivaldybė turėjo užtikrinti, kad želdynai ir želdiniai nekeltų pavojaus žmonėms, statiniams, pastatams, saugiam eismui gatvėse, automobilių ir geležinkelio keliuose (Želdynų įstatymo 3 str. 1 d., 10 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad atsakovas, veikdamas apdairiai bei rūpestingai, turėjo įvertinti aptariamo medžio keliamą pavojų ir imtis priemonių žalos atsiradimui išvengti.
40. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nenustatyta būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų visuma, ir atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija