Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 40 IR 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2848
2017 m. kovo 1 d. Nr. 144
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2848 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 40 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad švietimo ir mokslo ministras tvirtina ne tik bendrojo ugdymo vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams vertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, bet ir vadovėlių bei mokymo priemonių atitikties teisės aktams rengimo priežiūros, vertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Įstatymo projekto nuostata dėl įpareigojimo švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti vadovėlių ir mokymo priemonių rengimo priežiūros tvarkos aprašą neužtikrintų Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų įgyvendinimo, nes neaiškus formuluotės „rengimo priežiūra“ turinys – jis neatskleistas nei Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, nei pačiame Įstatymo projekte. Įgyvendinant Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-2310 „Dėl Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuriame nustatytas vadovėlių ir mokymo priemonių vertinimo tikslas, tai yra vadovėliai ir mokymo priemonės vertinami, siekiant nustatyti jų tinkamumą naudoti ugdymo procese. Todėl darytina išvada, kad Įstatymo projekto tikslai jau dabar gali būti pasiekti, veiksmingai taikant galiojančius teisės aktus.
2. Įstatymo projekte siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad mokiniai nemokamai naudojasi ne tik vadovėliais (kaip nustatyta šiuo metu galiojančioje Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje), bet ir mokymo priemonėmis. Tai reikštų, kad valstybė įsipareigoja aprūpinti mokinius visomis mokymo priemonėmis, o tam reikėtų papildomų finansinių išteklių. Didinti valstybės įsipareigojimus ir aprūpinti mokinius nemokamomis mokymo priemonėmis nėra finansinių galimybių.